Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 4 dalies, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatyta 1 metų 7 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme ir M. A. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, įskaityta ir iki 2024 m. sausio 22 d. atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistasis M. A. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymo, neginčija ir šios nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad M. A. apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiksmus dėl apgaule užvaldyto nedidelės vertės svetimo turto pagrįstai, atsižvelgdamas į BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkvalifikavo iš BK 182 straipsnio 4 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (kaltinime nurodytas veikos kvalifikavimas) į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 182 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis prašo tik sušvelninti bausmę, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta 45 parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad užvaldydamas svetimą turtą savininkui padarys materialinę žalą, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog M. A. ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia – už smulkius sukčiavimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam griežčiausią BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu M. A., kaip jau minėta, skirtas maksimalios įstatyme numatytos trukmės – 45 parų – areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, dar sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto, yra teisinga, ne per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. M. A. teistas 11 kartų (2 t., b. l. 115–135), vyrauja teistumai už sukčiavimo nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje. Be to, kaip minėta, apeliantas daug kartų baustas pagal ANK 108 straipsnį už smulkius sukčiavimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 57–114). Apeliantui ankstesniais teismų sprendimais buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau M. A., atlikęs bausmes, vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. 45 parų arešto bausmę už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. M. A. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, kaip jau minėta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl nėra pagrindo šios bausmės švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai savaime nelemia mažesnės už vidurkį arešto bausmės nuteistajam skyrimo. Bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024). Teismų praktikoje pažymėta, jog BK 61 straipsnio 2 dalies norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys 2K-511/2010, 2K-95/2014, 2K-26-1073/2024). Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmės nuteistajam parinkimą, apeliacinės instancijos teismas su šiais žemesniojo teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvais sutinka. Apelianto skunde pateikti argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo pateiktų bausmės M. A. parinkimo motyvų. Taigi, sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, švelnesnės bausmės skyrimas neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo.

11. Skirdamas apeliantui galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. A. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtą arešto bausmę, prieš tai pakeitęs ją į laisvės atėmimą (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrino su 1 metų 7 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme, nustatyta Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi (ja subendrintos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendį (juo skirta bausmė pakeista Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartimi), Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamąjį įsakymą). Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, bausmes subendrino, taikydamas nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, o į galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teisingai įskaitė bausmę, įskaitytą ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės su Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatyta bausme, nes pagal šią nutartį bausmę jis yra atlikęs. Šis nuteistojo M. A. prašymas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai subendrinamos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, baudžiamasis įstatymas nustato, jog į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai asmuo yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013). Pirmosios instancijos teismas, kaip jau nurodyta, bausmes subendrino teisingai, o apeliantui skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – nėra per griežta ir jos švelninti teisinio pagrindo nėra.

13. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

14. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Nuteistojo M. A. padėties tai nepasunkino, o taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. M. A. teisiamas jau dvyliktą kartą, anksčiau jam net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, toliau elgėsi nusikalstamai, o tai reiškia, jog veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

17. Nuteistasis M. A. prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti bausmės atlikimo vietą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kalėjimuose. Šis nuteistojo prašymas irgi yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenka ne teismas, o laisvės atėmimo vietų įstaiga, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalis).

18. Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš M. A. 81,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 176, 177).

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas (5 t., b. l. 173). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, jog gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, į tai, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra protinga, pagrįsta ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, o nuteistasis yra darbingas ir byloje nėra duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, tenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir nusprendžia išieškoti valstybei iš M. A. 81,25 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. A. valstybės naudai 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.