Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige” patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos regreso tvarka priteisimo ir pagal atsakovo J. M. priešieškinį ieškovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) ,,Gjensidige” dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-04-21 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 13664960, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023-04-22 iki 2024-04-21 buvo apdraustos atsakovui priklausančios transporto priemonės – traktorių ir savaeigių mechanizmų priekabos: Sibtral GKB-8527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taskento TG 2PTS-4-793, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Sajinas SAJ 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); traktoriai ir savaeigiai mechanizmai Zetor Forterra 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Zetor Forterra 140 HSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2023-08-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 30-S matyti, kad 2023-08-19 apie 18:45 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas Nr. 012300491246 apie tai, kad 2023-08-19 (duomenys neskelbtini) kelio ruože tarp (duomenys neskelbtini), J. M., vairuodamas traktorių Zetor 140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempdamas priekabą, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakrauta grūdais nepastebėjo, kad priekabai nulūžo ratas, dėl ko apgadino apie 3 km asfaltuotos kelio dangos.

2023-08-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsakovui J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-2172-2023 už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 9 dalyje, kurio pagrindu jam paskirta 150,00 Eur bauda. Minėtame protokole nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę-traktorių, kuris tempė prikabintą priekabą, kuriai nusimontavo kairės pusės padanga, ir taip važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir nereguliuojamoje sankryžoje pasuko į kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), į (duomenys neskelbtini), apgadino kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dangą 1,2 km atstumu ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dangą 1,2 km atstumu. Nusižengimo metu nukentėjo UAB „YIT Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“.

Iš 2023-11-06 UAB „Smart claims“ Turto apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėtas kelias Nr. (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu nustatyta, kad ties sankryža asfalto danga yra patiesta nauja, o toliau eina brūkšnys per asfaltą.

Ieškovas 2023-11-14 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl reikalavimo regreso tvarka sumokėti ieškovui 4 473,03 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovas sumokėjo nukentėjusiam asmeniui dėl 2023-08-19 eismo įvykio.

Atsakovas 2023-11-17 mokėjimo nurodymu Nr. 131 sumokėjo ieškovui 4 473,03 Eur.

Iš lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2023-04 kainas nustatyta, kad ieškovas už asfalto kelio dangos sugadinimą apskaičiavo 12 463,97 Eur žalos dydį.

2024-02-02 pranešimu „Dėl draudimo išmokos“ (žalos bylos Nr. CLT3128189) ieškovas informavo Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, jog dėl 2023-08-19 įvykio metu nukentėjusio turto suskaičiuota 12 463,97 Eur draudimo išmoka.

2024-02-02 mokėjimo nurodymu Nr. 979515 ieškovas Ergo Insurance SE Lietuvos filialui pervedė 12 463,97 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas 2024-07-09 pretenzija kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog 2023-08-19 eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio danga (apie 3 km). Remiantis turimais duomenimis eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę (su nusimovusia padanga). ADB „Gjensidige“ išmokėjo 12 463,97 Eur draudimo išmoką, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsniu. 6.280 straipsniu, TPVCAPDĮ 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.2 punktu, ADB „Gjensidige“ turi atgręžtinio reikalavimo teisę į J. M. 12 463,97 Eur sumai. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė turi teisę išsiieškoti padarytą žalą iš vairuotojo, kuris sukėlė įvykį, vairuodamas techniškai netvarkingą transporto priemonę, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Atsakovas (jo atstovas) 2024-09-03 pateikė pretenziją ieškovei „Dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo“, kuria prašė grąžinti J. M. jo sumokėtus 4 473,03 Eur.

Ieškovas 2024-09-13, atsakydamas į ieškovo pretenziją, nurodė, kad neturi pagrindo grąžinti apmokėtą žalos atlyginimo sumą regreso tvarka pagal atsakovo pareikštą pretenziją.

Iš 2024-10-28 ieškovo darbuotojų D. Š., atsakymo į jam pateiktus klausimus dėl 2023-08-19 įvykusio eismo įvykio jis nurodė: „padanga galėjo išsimontuoti dėl netinkamo oro slėgio, taip pat galėjo prakurti ar susprogti važiuojant arba jau prieš važiuojant buvo bet nepatikrino, kai vairuotojas yra atsakingas už tai, kad įsitikinti prieš važiuojant jog transporto priemonės yra techniškai tvarkinga. Ratas nukristi ar nulūžti gali dėl netinkamai prisuktų varžtų arba dėl susidėvėjusių tvirtinimo taškų ar važiuoklės pakabos elementų. Tuo atveju, jei ratas nulūžo, transporto priemonė turėjo būti techniškai netvarkinga arba pažeistos eksploatavimo taisyklės, kuomet buvo pakrauta krovinio daugiau nei leidžia techniniai parametrai“; „<<<...kai padanga netenka oro arba nulūžta ratas padidėja trinties ir pasipriešinimo jėga su kelio danga dėl ko turėjo pajausti, kad sunkiai yra vilkti priekabą.>>>“; „<<<...Priekaba tokiu atveju praranda stabilumą, pradeda vingiuoti po kelią, tokiu atveju velkamojoje transporto priemonėje jaučiamas nestabilus ir „tampymas“ po kelią>>>.“

Iš traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono Nr. 1363842 matyti, kad traktoriaus priekabos Sibtral GKB-8527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus Zetor Forterra 140 HSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros atlikimo data – 2023-07-20, kuri galioja iki 2025-07-20.

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos – teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plačiai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų, nei tiesiogiai jame nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti išimtiniai, su tam tikrais atsakingo už žalos padarymą asmens veiksmais siejami atvejai, kurie negali būti aiškinami plačiai ir kurių taikymas galimas tik kiekvienu atveju detaliai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir jų pagrindu nusprendus, ar kuris nors iš tokių išimtinių atvejų gali būti taikomas, nepaneigia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, nustatyti, ar jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nustačius, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Ginčo, kad atsakovas J. M., vairuodamas traktorių Zetor 140, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempdamas priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nusimontavo kairės pusės padanga, apgadino asfaltuotą kelio dangą, byloje nėra. Esminis klausimas yra, ar atsakovas, vairuodamas traktorių ir vilkdamas priekabą, kuriai nusimontavo padanga, tai suprato, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2023-08-19 važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nereguliuojamoje sankryžoje pasukęs į kelią (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)), į (duomenys neskelbtini), apgadino kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dangą 1,2 km atstumu ir kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dangą 1,2 km atstumu. Šią aplinkybę pagrindžia 2023-08-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-2172-2023 už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 9 dalyje (Automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas), kurio pagrindu jam paskirta 150,00 Eur bauda. 2024-11-12 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė administracinio nusižengimo medžiagą, iš kurios nustatyta, kad 2023-08-19 dirbant ekipaže apie 20.03 val. buvo gautas pranešimas, kad apie 2 km važiavo traktorius su priekaba, priekaba be rato, sugadintas asfaltas. Pranešimą policija gavo iš pravažiuojančių asmenų. Iš 2023-08-19 J. M. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2023-08-19 apie 18.00 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Apie 18.10 val. jam paskambino A. M. (kadangi atsakovas važiavo pro jo namus) ir pranešė, kad jam gali būti nukritęs kairės pusės priekabos ratas. Tada iškart sustojo ir išlipo apžiūrėti, kas nutiko. Suprato, kad galėjo apgadinti kelio dangą, tačiau nieko neinformavo, tik paskambino draugui, kad padėtų grįžti į namus. Prieš išvažiuojant iš namų apžiūrėjo priekabą ir viskas buvo gerai. Nurodė, kad važiuodamas juto, kad sunkiai tempiasi priekaba, bet neįtarė, kad nulūžęs ratas, kadangi per galinio vaizdo veidrodėlį nesimato. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovas, vairuodamas traktorių ir vilkdamas priekabą be vieno rato apgadino asfaltuotą kelio dangą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį įrodinėja tuo, jog aplinkybė, kad jis, liudytojo M. G. pagalba (jam atvažiavus su savo traktoriumi buvo pakelta priekaba ir nutempta nuo kelio į žvyrkelį) patraukė nuo kelio sugedusią priekabą, kad nebūtų kliudoma kitiems eismo dalyviams, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje faktas, kad atsakovas patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies priekabą, nesudaro įrodinėjimo turinio, sprendžiant klausimą dėl atsakovo pasišalinimo/nepasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aukščiau minėta, būtina nustatyti, ar atsakovas buvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir suvokė/turėjo/galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, ieškovo, atsakovo, jų atstovų bei liudytojo A. Ž. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog atsakovas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, tačiau pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas apie eismo įvykį policijai. Minėta, jog pats atsakovas, duodamas paaiškinimus policijos pareigūnui iš karto po įvykio – 2023-08-19, nurodė: „<<<...važiuodamas jutau, kad sunkiai tempiasi priekaba, bet neįtariau, kad nulūžęs ratas, kadangi per galinio vaizdo veidrodėlį nesimato“. Taip pat nurodė, jog: „Apie 18 val. 10 min. man paskambino A. M.. Kadangi pravažiavau su traktoriumi pro jo namus, jis pastebėjo ir pranešė, kad man gali būti nulūžęs priekabos kairės pusės galinis ratas. Tada iškart sustojau, bei išlipau apžiūrėti, kas nutikę mano priekabai. <<<... Supratau, kad galėjau apgadinti kelio dangą, tačiau apie tai nieko neinformavau, tik paskambinau draugui M. G., paprašiau atvažiuoti, bei padėti man grįžti į namus“. Aptariami atsakovo paaiškinimai, nors, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, surašyti policijos pareigūno, tačiau pasirašyti paties atsakovo, todėl abejoti juose išdėstytų aplinkybių turiniu, teismas neturi jokio teisinio pagrindo (ANK 609 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsnis). Priešingai, aptariami paaiškinimai surašyti tą pačią dieną – 2023-08-19, kai įvyko eismo įvykis, todėl kaip tik laikytini patikimais, kadangi tik ką įvykus eismo įvykiui, asmuo gali tiksliausiai ir aiškiausiai nurodyti visas faktines įvykio aplinkybes. Atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, kad jautė, jog priekaba tempiasi sunkiai, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, t. y. sustoti, išlipti iš vairuojamo traktoriaus su tikslu įsitikinti, kad viskas su traktoriumi, jo velkamomis priekabomis ir kroviniu yra gerai. Nors teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog prieš kiekvieną išvažiavimą patikrina traktorių, priekabas, tas pats buvo padaryta ir eismo įvykio dieną, tačiau pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog 2023-08-19 atsakovas traktoriumi vilko dvi priekabas, kurios buvo pakrautas grūdais, ir važiavimo metu juto, kad priekaba tempiasi sunkiai, tačiau nesielgė, kaip pakankamai apdairus atidus ir rūpestingas asmuo, ir neįsitikino, jog viskas su jo velkamomis priekabomis ir kroviniu yra gerai.

Teismo vertinimu, nukritus atsakovo tempiamos galinės priekabos galiniam ratui, ir likus tik stebulei, atsakovas turėjo pajusti, ar tai reikšmingus garsus, kadangi nukritus ratui, jo metalinė stebulė rėmėsi į asfaltuotą kelio dangą, nebūdingus įprastinėmis transporto priemonės (traktoriaus su velkamomis priekabomis) vairavimo sąlygomis, ar tai transporto priemonės pusiausvyros pasikeitimus, ar konkrečiai rato nukritimo momentu atsiradusius pašalinius garsus, pusiausvyros sutrikimus, ar tai kitokio pobūdžio neįprastus reiškinius. Iš byloje esančių atsakovui priklausančio priekabos nuotraukų matyti, kad priekabos ratas yra gana masyvus, didelis ir aukštas, o priekabos galinės dalies kairė pusė, t. y. ten, kur nukritęs ratas, yra akivaizdžiai pasvirusi, todėl važiavimo metu nukritus priekabos ratui nepajusti vairavimo pasikeitimų, teismo vertinimu, yra neįmanoma, juo labiau, kad byloje esančios sugadinto kelio nuotraukos patvirtina, kad asfalto danga yra sugadinta ženkliai, matosi išmušinėto asfalto duobės/grioveliai. Panašu, jog nukritus priekabos galiniam ratui, turėjo atsirasti akivaizdi velkamos galinės priekabos pasipriešinimo jėga, tokiu būdu sugadinant asfaltuotą kelio dangą. Be to, pažymėtina, jog tiek bylos rašytinė medžiaga, tiek paties atsakovo ir liudytojo A. M. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas vairuodamas traktorių ir juo tempdamas priekabas sankryžoje atliko manevrą į dešinę pusę (kai priekabos ratas jau buvo nukritęs), todėl darytina išvada, jog tiek prieš atliekant šį manevrą, tiek jį atlikus, atsakovas turėjo pasižiūrėti į vairuojamo traktoriaus veidrodėlius ir pastebėti, jog tempiama galinė priekaba yra pasvirusi, nebėra išlaikiusi tiesios pusiausvyros.

Byloje esantys įrodymai sudaro daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, net ir tada, kai sužinojo, kad yra nukritęs galinės priekabos galinis ratas (paskambinus draugui A. M.), nepranešė policijos pareigūnams apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu apgadinta asfaltuota kelio danga. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad privažiavo prie atsakovo ir atsakovas sakė, jog reikia paskambinti policijai, bet anot liudytojo, jis policijai neskambino. Liudytojo, M. G. teigimu, kalbant su atsakovu jis pasakė, kad policiją turėjo iškviesti A. M. Tuo tarpu, byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad apie eismo įvykį pranešė pravažiuojančios transporto priemonės vairuotojas – liudytojas A. Ž., kuris apklausiamas teismo posėdžio patvirtino, jog važiuodamas priešpriešine juosta pamatė, kad keliu važiuoja vinguriuodamas traktorius, vilkdamas priekabą, ir draskydamas asfaltą ir paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Liudytojas paaiškino, kad kai traktorius pravažiavo, tada ir pamatė, kad yra sudraskytas asfaltas kelis kilometrus.

Aplinkybė, kad jog atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas negali būti pripažintas kaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau pažymėtina, jog tai administracinė teisena, tuo tarpu o ši civilinė byla yra kildinama iš civilinių teisinių santykių, tad nagrinėjamu atveju nelaikytina prejudiciniu faktu aplinkybė, jog atsakovas nebuvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Šiuo atveju nėra būtina aplinkybė regresui, ar atsakovas buvo baustas pagal ANK dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi, kaip jau minėta, bauda pagal ANK neturi prejudicijos šioje civilinėje byloje. Civilinės ir administracinės atsakomybės tikslai yra skirtingi, o administracinio proceso tvarka priimti sprendimai neturi prejudicinės galios, sprendžiant civilinį ginčą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau nebuvo už tai nubaustas administracine tvarka, todėl šiuo atveju svarbi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasmė ir taikymo apimtis. Administracinių nusižengimų byloje priimtas/nepriimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios. Draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo asmens, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jei nustatyta, kad pastarasis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-155-640/2023).

Ieškovas tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje įrodinėdamas atsakovo pareigą atlyginti draudikui jo išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam remiasi taip pat ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių saugos klausimus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Pažymėtina, jog bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtu teisiniu pagrindu ieškovas rėmėsi ir teikdamas atsakovui 2023-11-14 pretenziją 4 473,03 Eur draudimo išmokai, bei 2024-07-09 pretenziją 12 463,97 Eur draudimo išmokai.

Iš byloje esančio traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono Nr. 1363842 matyti, kad traktoriaus priekaba Sibtral GKB-8527, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus Zetor Forterra 140 HSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros atlikimo data – 2023-07-20, techninė apžiūra galioja iki 2025-07-20. Minėta, jog eismo įvykis įvyko 2023-08-19, t. y. praėjus trisdešimčiai dienų po to, kai buvo atlikta traktoriaus ir jo priekabos techninė apžiūra. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po eismo įvykio buvo atlikta priekabos techninė apžiūra, ekspertizė, kurių metu būtų nustatyta, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktas, kad galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, faktas, jog eismo įvykio metu galiojo priekabos techninė apžiūra patvirtina tik transporto priemonės būklę techninės apžiūros metu, o ne eismo įvykio metu. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad eismo įvykio dieną traktoriumi tempė priekabas su pakrautais grūdais antrą kartą. Nors patikino, jog prieš kiekvieną išvažiavimą patikrina transporto priemonių būklę, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priekabos būklė negalėjo pasikeisti eismo įvykio metu. Atsakovas traktoriumi tempė dvi priekabas, kurios buvo pakrautos grūdais, todėl akivaizdu, jog velkamas svoris buvo itin didelis. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad į pirmąją priekabą buvo pakrauta apie 10 tonų grūdų, o į antrąją (galinę) apie 6 tonos grūdų. Dėl didelio svorio, esant pakrautoms priekaboms, ar galimo priekabos perkrovimo, eismo įvyko metu priekabos techninė būklė galėjo pasikeisti ir tapti techniškai netvarkinga – atsilaisvinti rato varžtai, sumažėti padangos oro slėgis, ar kita, dėl ko priekabos ratas nukrito. Dėl nukritusio priekabos rato ir atsakovui toliau valdant transporto priemonę, buvo padaryta žala – sugadinta kelio asfalto danga. Aplinkybę, jog atsakovo tempiama priekaba buvo techniškai netvarkinga pagrindžia ir ieškovo pateiktas 2024-10-28 susirašinėjimas tarp ieškovo darbuotojų – D. Š. ir R. B.. D. Š., kaip ieškovo darbuotojui – Transporto žalų skyriaus grupės vadovui – buvo pateikti klausimai, susiję su 2023-08-19 įvykusiu eismo įvykiu. D. Š., atsakydamas į klausimą dėl kokių priežasčių išsimontavo atsakovo tempiamos priekabos padanga/ir/ar nulūžo priekabos ratas nurodė: „padanga galėjo išsimontuoti dėl netinkamo oro slėgio, taip pat galėjo prakurti ar susprogti važiuojant arba jau prieš važiuojant buvo bet nepatikrino>>>...<<<...Ratas nukristi ar nulūžti gali dėl netinkamai prisuktų varžtų arba dėl susidėvėjusių tvirtinimo taškų ar važiuoklės pakabos elementų. Tuo atveju, jei ratas nulūžo, transporto priemonė turėjo būti techniškai netvarkinga arba pažeistos eksploatavimo taisyklės, kuomet buvo pakrauta krovinio daugiau nei leidžia techniniai parametrai“. Pažymėtina, jog ieškovas į byla pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad D. Š. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir yra įgijęs transporto inžinerijos bakalauro laipsnį, todėl pagrindo abejoti jo pateiktomis išvadomis, teismas neturi pagrindo. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad aptariama eksperto išvada yra pateikta ieškovo darbuotojo, todėl ja neturėtų būti remiamasi, tačiau jokių kitų įrodymų, paneigiančių minimoje išvadoje nurodytas aplinkybės atsakovas taip pat nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui, siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėjo savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Esant išdėstytų aplinkybių visumai teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, jog atsakovo vairuojamo traktoriaus priekaba buvo techniškai netvarkinga dėl ko įvyko eismo įvykis, ir padaryta žala. Pabrėžtina, jog techninis netvarkingumas nagrinėjamu atveju galėjo pasireikšti nebūtinai atsakovui tik išvažiavus iš namų, tačiau, kaip minėta, priekaba techniškai netvarkinga galėjo tapti važiavimo metu dėl atitinkamai susiklosčiusių aplinkybių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Nagrinėjamu atveju pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių ieškinio pagrįstumą/nepagrįstumą lemiančių argumentų, kiti ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas sprendžia, jog atsakovas suvokė, ar remiantis pakankamai protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Nepaisant to, atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tempdamas techniškai netvarkingą transporto priemonę – priekabą – sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl turi pareigą atlyginti ieškovui žalą. Konstatuotina, jog atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė, o ieškovas ieškinio pagrįstumą įrodė (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo patikslintas ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas, ir iš atsakovo priteistini 8 724,00 Eur žalos atlyginimo ieškovo naudai. Kaip patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, ieškovas UAB „YIT Lietuva“ atlygino 12 463,97 Eur, o ieškiniu iš atsakovo prašo priteisti 8 724,00 Eur.

Tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, atsakovo priešieškinis, kuriuo jis prašo priteisti jam ieškovui regreso tvarka sumokėtą 4 473,03 Eur sumą, atmestinas, nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkto taikymo pagrindai atsakovo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei esant ieškovo prašymui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 724,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 197,00 Eur žyminį mokestį ir 805,86 Eur už advokato paslaugas, iš viso 1 002,86. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį ir 4 400,00 Eur už advokato/advokato padėjėjo teisines paslaugas, iš viso 4 505,00 Eur. Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš atsakovo priteistini 1 002,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ir atsakovo J. M. 8 724,00 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct), 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (8 724,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 002,86 Eur (vieną tūkstantį du eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.