- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-695-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34317-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. G., V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – E. G., V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismo pirmininkas N. M., Kauno apygardos teismas, antstolė R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentė D. G., Lietuvos Respublikos Seimas, Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovų Lietuvos valstybės ir E. G. 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimų, numatytų procesinių dokumentų turiniui, taip pat CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-603/2019 atmetė ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovams E. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei tretiesiems asmenims V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo pirmininkui N. M., Kauno apygardos teismui, antstolei R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Lietuvos Respublikos Seimui, Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, jog patikslintas ieškinys taip pat neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, numatytų ieškinio turiniui, nes ieškinyje nenurodytas ieškovo reikalavimų faktinis pagrindas, ieškovo nurodytų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pagrindas. Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškiniuose ieškinio pagrindas suformuluotas netiksliai ir iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribų. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais teisėjo E. G., vykdant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, veiksmais, Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo Panevėžio miesto apylinkės teismo darbuotojų veiksmais, tačiau neįvardija konkrečių darbuotojų ir jų atliktų veiksmų, tokius veiksmus bei jų neteisėtumą patvirtinančių faktinių aplinkybių ir įrodymų.
6. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismų priimtų procesinių dokumentų turinio bei teisės normų citatomis, taip pat deklaratyviais pareiškimais, jog ieškinyje nurodytų teisėjų veiksmai yra neteisėti, tačiau toks faktinis ieškinio pagrindas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius ieškinio dalyką. Tai reiškia, kad kaip ieškinio pagrindas turi būti nurodyti ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku. Ieškovas nenurodė ir nepateikė neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančių įrodymų. Kai kurios ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio (pvz. ilgalaikis kentėjimas nuo atsakovo E. G., trukdymas gintis nuo rusų kolonisto S. N. L. ir atsakovų vykdomos diskriminacijos ir kt.). Ieškovo nurodyti faktai nesusieti su ieškovo nurodytomis pasekmėmis – prašoma priteisti neturtine žala bei jos dydžiu.
7. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškovas privalo ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį bei jų asmens ir gyvenamosios vietos (buveinės) duomenis. Ieškovas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodo teisėją V. K., Panevėžio miesto apylinkės teismą, Kauno apylinkės teismo pirmininką N. M., Kauno apygardos teismą, antstolę R. G., Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G., Lietuvos Respublikos Seimą, Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, tačiau nenurodo, kaip teismo sprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas, t. y. ieškovas neidentifikavo minėtų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pagrindo.
8. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi įstatymo reikalavimas pateikti procesinius dokumentus valstybine kalba turi būti suprantamas, kaip reikalavimas pateikti procesinį dokumentą bendrine lietuvių kalba, t. y. sunorminta pagal atitinkamas gramatikos ir rašybos taisykles viešojo bendravimo kalba. Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį procesinio dokumento trūkumais nelaikomi tik tie netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Ieškovo pateiktas ieškinys surašytas su tokiomis gramatinėmis ir stiliaus klaidomis, kurios iškreipia ieškinyje pateikiamos informacijos esmę, apsunkina jos prieinamumą kitai proceso šaliai ir teismui. Ieškovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
II. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškinys po trūkumų šalinimo atitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų ir 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Ieškovo reikalavimai yra aiškūs, ieškinio pagrindas yra suformuluotas tiksliai, pagal jį galima identifikuoti ginčo ribas. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog neturtinė žala jam yra padaryta neteisėtais teisėjo E. G., Kauno apylinkės teismo pirmininko, Kauno apylinkės teismo darbuotojų veiksmais. Ieškovas įvardija konkrečius darbuotojus ir jų atliktus veiksmus, šių veiksmų neteisėtumą patvirtinančias faktines aplinkybes ir įrodymus.
9.2. Ieškovas savo reikalavimus grindžia teismų priimtų procesinių dokumentų turinio bei teisės normų citatomis, konkrečiais faktais, jog ieškinyje nurodyti teisėjų veiksmai yra neteisėti. Ieškinio pagrindas yra konkretūs teisėjo E. G. kišimosi į baudžiamąją bylą Nr. 1-23-749/2015 Panevėžio miesto apylinkės teisme faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai. Ieškovas nurodė ir pateikė neturtinę žalą bei jos dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškovo patirtą neturtinę žalą, tai yra ilgalaikį kentėjimą nuo atsakovo E. G. trukdymo gintis nuo S. L. ir atsakovų vykdomos diskriminacijos, patvirtina dėl neteisėtų atsakovo E. G. veiksmų užsitęsęs ilgalaikis baudžiamasis ieškovo persekiojimas. Ieškovo nurodyti faktai susieti su ieškovo nurodytomis pasekmėmis – prašoma priteisti neturtine žala ir jos dydžiu.
9.3. Ieškovas nurodė byloje trečiuosius asmenis, taip pat nurodė šių minėtų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis pagrindą. Teismas, esant pagrindui, gali šių asmenų nelaikyti trečiaisiais asmenimis, todėl jų įtraukimas į bylą nėra ieškinio trūkumas, dėl kurio jo nebūtų galima priimti. Ieškovo ieškinys pateiktas lietuvių kalba be jokių gramatinių ir stiliaus klaidų. Teismas nenurodė jokių ieškovo gramatinių ar stiliaus klaidų, kurios iškreiptų ieškinyje pateikiamos informacijos esmę, apsunkintų jos prieinamumą kitai proceso šaliai ir teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, kadangi per teismo nustatytą terminą nebuvo ištaisyti teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
12. Reikalavimai ieškinio turiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
13. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010; taip pat žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).
14. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-518-340/2010), vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
15. Iš dalies sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog jis yra tinkamai ir aiškiai suformulavęs ieškinio dalyką, tai yra reikalavimą priteisti jam iš valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nesutiktina su ieškovo argumentais, jog ieškinio pagrindas taip pat yra suformuluotas aiškiai ir tinkamai. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Pažymėtina, jog aiškaus ieškinio pagrindo nenurodymas nagrinėjamoje byloje buvo konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kurios pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-603/2019.
16. Patikslintu ieškiniu ieškovas tik detalizavo įstatymus bei teisės normas, kurių pažeidimas galimai sąlygojo ieškovo nurodomą neturtinę žalą. Tačiau iš ieškinio teksto yra sunku suprasti, kurie nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai ir kaip padarė ieškovui žalos, kaip ši žala pasireiškė. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą pagal BK 232 straipsnį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir panaikino ieškovui skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
17. Ieškovas ieškinyje cituoja Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko E. G. 2015 m. lapkričio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui rašytą informacinį raštą dėl nuketėjusiųjų teisėjų K. D. ir S. J. nedalyvavimo Panevėžio mieto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-23-749/2015 teismo posėdyje, taip pat teigia, jog dėl šių teisėjo veiksmų jam buvo padaryta žala ir neteisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. Taip pat ieškovas nurodo, jog atsakovo sukelti nepatogumai pasireiškia ir „politinės baudžiamosios bylos Nr. 1-23-749/2015 (dabartinis Nr. 1-14-749/2016) vilkinimu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., trukdymu ieškovui dirbti pagal verslo liudijimą, materialiai ir morališkai padėti dukrai, prisiteisti Lietuvos valstybės okupacijos, kolonizacijos, sovietizacijos, rusinimo pasekoje rusų kolonisto S. N. L. ir jo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmais ieškovui kaip politiniam prookupacinio režimo kaliniui padarytą žalą dėl neteisėto ieškovo persekiojimo, diskriminacijos, kūno sužalojimų, kankinimo, baudžiamųjų bylų fabrikavimo, kaimynų kurstymo, šmeižimo, žeminimo bei niekinimo“.
18. Pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 ieškovo minimo S.N. L. nėra tarp bylos dalyvių, nėra nurodyta su juo susijusių kitų šios bylos nagrinėjimo aplinkybių, taip pat teisėjas E. G. nebuvo šią bylą nagrinėjantis teisėjas. Todėl pripažintina, jog ieškinyje nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas. Pagal ieškinyje ieškovo nurodomas aplinkybes teismas neturi galimybės identifikuoti ginčo ribų, toks ieškinio tekstas taip pat apsunkina ir atsakovės bei trečiųjų asmenų galimybes teikti atsikirtimus į ieškovo argumentus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo vertinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.