- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-1597-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00538-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- BIGBANK AS filialas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6148-1004/2025 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje prisiimtų prievolių pripažinimo bendromis sutuoktinių prievolėmis, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo BIGBANK AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. J. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui I. J. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškiniu prašoma: nutraukti 2021 m. gegužės 15 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą ir įregistruotą santuoką, paliekant iki santuokos turėtas pavardes; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 7 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; pripažinti įsipareigojimą kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2024 m. balandžio 30 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-24007300 solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį ieškovės sumokėtų vartojimo kredito įmokų, kreditoriui BIGBANK AS filialui, pagal 2024 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-24007300, atitinkamai 753,90 Eur sumą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ½ dalį skolos UAB „Bikuvos“ prekyba, atitinkamai 3 992,46 Eur sumą, UAB „Bikuvos“ prekyba patirtas bylinėjimosi išlaidas 645 Eur, iš viso 4 637,46 sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 984,92 Eur skolos ir atitinkamai nesumokėtos skolos dalies nuo 2025 m. kovo 4 d. iki skolos pilno sumokėjimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šalių bendru nekilnojamuoju turtu: dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdomas plotas 0,1756 ha, bei ant šio žemės sklypo pastatytais neįregistruotas statiniais: gyvenamuoju namu su garažu, pirties pastatu; 2) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos perduoti ieškovei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvoros bei žemės sklype esančių statinių neįregistruoto gyvenamojo namo su garažu bei pirties pastato raktų komplektus bei prieigą prie namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas neįleidžia ieškovės į bendrus šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas savavališkai pakeitė visas spynas, ištrynė ieškovės duomenis iš namo apsaugos sistemos mobiliosios aplikacijos. Dėl to ne kartą buvo kviesta policija. Atsakovas nepaisė į įvykio vietą atvykusių pareigūnų raginimo sudaryti ieškovei galimybes patekti į namus bei žemės sklypo teritoriją. Dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovo atžvilgiu buvo inicijuota administracinių nusižengimų teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Ieškovės nuomone, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir užtikrinančios proceso šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovė kaip ir atsakovas turi tokias pat teises naudotis bendru nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovo veiksmai, trukdant ieškovei patekti į šeimos namus, pažeidžia ieškovės kaip bendrasavininkės teisę į nuosavybę, sukelia ieškovei didelius nepatogumus bei emocinį stresą. Dėl tokio atsakovo neteisėto elgesio ji ne tik negali naudotis nekilnojamuoju turtu, tačiau ir pasiimti savo asmeninių daiktų. Teismui atsisakius tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, susiklostys situacija, kai civilinės bylos dėl šalių santuokos nutraukimo metu, atsakovas bus geresnėje ir patogesnėje padėtyje, nei ieškovė, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei sutuoktinių lygiateisiškumo principo įgyvendinimui (CK 3.26 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio plotas 0,2341 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso valstybinės žemės patikėjimo teise Biržų rajono savivaldybei. 2023 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės nuomos pagrindu ieškovė ir atsakovas naudojasi šio sklypo dalimi – 0,0145 ha (nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2027 m. kovo 14 d.), tačiau ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai naudojasi 0,1756 ha žemės plotu. Oficialių duomenų apie šiame žemės sklype esančius neregistruotus statinius byloje nepateikta. Ieškovė nurodė, kad ant šio žemės sklypo pastatyti neįregistruoti statiniai: gyvenamasis namas su garažu, pirties pastatas yra pastatyti be statybų leidimo, statybos darbai atlikti savavališkai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik sutuoktiniams, bet ir tretiesiems asmenims: po 167/1000 dalis D. L. ir A. J. (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu), 583/1000 atsakovui (dovanojimo sutarties pagrindu) ir 83/1000 ieškovei ir atsakovui (pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu). Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra duomenų ant kokio sklypo stovi šis gyvenamasis namas.
6. Teismas vertino, kad ieškovės dėstomos aplinkybės, susijusios su policijos kvietimu, dėl atsakovo padarytų tam tikrų nusižengimų, patvirtina tik šalių konfliktiškus santykius ir kiekvieno iš sutuoktinių tam tikrų faktų išdėstymą sau naudinga linkme. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovui buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, kuriuose atsakovas nurodė, kad su nusižengimais nesutinka, surašyti administraciniai nurodymai dėl paskirtos baudos sumokėjimo. Nėra aišku ar minima teisena pasibaigus, ar yra įrodyta atsakovo kaltė dėl nurodytų nusižengimų (ar priimti nutarimai, ir ar jie įsiteisėję ir pan.). Be to, teismas pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje, sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra galimybės objektyviai konstatuoti, kad dėl šalių konfliktiškų santykių kaltas tik atsakovas.
7. Teismas pažymėjo, ir tai, kad ieškovė ieškiniu neprašo padalinti šalių santuokoje įgyto turto, kadangi 2024 m. birželio 11 d. vedybų (povedybinėje) sutartyje šalys susitarė dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas itin formaliai ir netinkamai įvertino faktinę ginčo situaciją bei atsakovo neteisėtus veiksmus, atitinkamai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.2. Nepagrįsta teismo konstatuota aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, jog ant šalių valdomo žemės sklypo yra pastatyti ieškovės nurodyti statiniai bei tai, jog sutuoktiniai valdo 0,1756 ha dalį žemės sklypo. Iš kartu su ieškinio pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog bendrai sutuoktinių I. J. ir J. J. vardu santuokos metu yra sudarytos trys valstybės žemės nuomos sutartys, kurių pagrindu sutuoktiniai bendrai naudojasi 0,1756 ha ploto žemės sklypo dalimi. Ieškovė ieškinyje detaliai pasisakė apie šalių vykdytus statinių statybos darbus, pateikė šių statinių nuotraukas. Dėl atsakovo akivaizdaus nerūpestingumo statiniai buvo statomi savavališkai, neturint statybos leidimo, dėl ko šiai dienai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės skolintos bei jos mamos lėšos buvo investuotos į nelegalų statinį, kuris šiai dienai negali būti įregistruotas bei padalintas nutraukiant šalių santuoką. Ieškovė, sužinojusi minėtas aplinkybes, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – VTPSI) siekiant įteisinti nelegalią statybą. Šeimos namuose yra visi buities ir ieškovės asmeniniai daiktai, kuriais ieškovė negali naudotis, kadangi atsakovas trukdo ieškovei pateikti į statinius.
9.3. Teismas nepagrįstai vertino, jog šioje bylos stadijoje, sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra galimybės objektyviai konstatuoti, kad dėl šalių konfliktiškų santykių kaltas tik atsakovas. Ieškinyje ieškovė nuosekliai ir detaliai atskleidė atsakovo neteisėtą veikimą, pateikė faktinius duomenis, kurie patvirtina atsakovo itin konfliktišką būdą bei akivaizdžiai nepagarbų elgesį su ieškove.
9.4. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neturi galimybės patekti į žemės sklypą, bei šiame žemės sklype statomus statinius (gyvenamąjį namą bei garažo-pirties pastatą) ir atitinkamai atlikti objektyvų nekilnojamojo turto vertinimą, kuris atskleis tiek šalių bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų, tiek žemės sklype statomų statinių vertes. Šie duomenys yra besąlygiškai susiję su nagrinėjama civiline byla ir turės esminę reikšmę sprendžiant bendro nekilnojamojo turto padalijimo klausimus. Dėl šio ieškovės argumento teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šeimos namuose yra visi buities ir jos asmeniniai daiktai, kuriais apeliantė negali naudotis, kadangi atsakovas trukdo jai pateikti į statinius. Atsakovas sutinka, kad pastatas-pirtis garažas yra įrengtas, tačiau šiuose pastatuose jokių asmeninių apeliantės daiktų šiuo metu nebėra. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 1 d. apeliantė, perlipusi per tvorą, pateko į aptvertą žemės sklypą, o atsakovui iškvietus policijos pareigūnus, ji kartu su atsakovu ir policijos pareigūnais pasiėmė visus jai priklausančius daiktus, provokavo konfliktus prieš atsakovą policijos pareigūnų akivaizdoje, grasino, kad patekusi į patalpas su grąžtu sugręžios visus baldus, kad jais negalėtų naudotis atsakovas. Toks apeliantės elgesys sudaro pagrindą teigti, kad jai leidus patekti ir naudotis teisiškai neįregistruotais pastatais, ji sąmoningai, kerštaudama atsakovui dėl nepavykusios santuokos, mažins turto vertę, jį gadindama.
10.2. Ieškovė nepagrįstai nesutinka su teismo pozicija, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės objektyviai konstatuoti, kad šalių konfliktiškų santykių kaltas tik atsakovas. Atsakovas pažymi, kad apeliantė visais būdais stengiasi provokuoti atsakovą, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu ir ji įgytų pranašumą santuokos nutraukimo byloje. Apeliantės nurodytas aplinkybes, kad 2025 m. gegužės 1 d. atsakovas, atvykęs į bendrus namus, (duomenys neskelbtini), ne tik, kad neleido apeliantei pateikti į šeimos namų patalpas, tačiau pakartotinai smurtavo prieš ją, paneigia Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. KT2-26-1004/2024 bei Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis byloje Nr. KT2-57-1004/2025. 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimui, todėl jis panaikintas. Ieškovė negyvena ir nesinaudoja teisiškai neįregistruotais statiniais, todėl vykstant skyrybų procesui jais naudotis jai nėra jokios būtinybės. Atsakovas statinius prižiūri, moka mokesčius, pjauna žolę, siekia juos teisiškai įregistruoti.
10.3. Atsakovas yra suinteresuotas greičiau išspręsti santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, todėl sutinka iš anksto suderintu laiku įleisti turto vertintojus, siekiant atlikti turto vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
4. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – VTPSI) pranešimo apie patikrinimą kopiją, pranešimo pavojų patiriančiam asmeniui apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį kopiją. Ieškovės nuomone, pateikti įrodymai patvirtina jos siekį įteisinti nelegalią statybą ir atsakovo neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu.
5. Ieškovė papildomai 2025 m. spalio 20 d. pateikė papildomus įrodymus – pranešimo apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000008227 skyrimo nuorašą, 2025 m. gegužės 15 d. Savavališkos statybos akto nuorašą, 2025 m. liepos 4 d. VTPSI nutarimo administracinių nusižengimų byloje nuorašą, 2025 m. gegužės 16 d. VTPSI rašto „Dėl atliktų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini)“ nuorašą, 2025 m. gegužės 15 d. VTPSI privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų nuorašą, VTPSI privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius nuorašą, 2025 m. rugsėjo 9 d. įvykių vaizdo įrašą, 2025 m. rugsėjo 9 d. įvykių nuotrauką, Žemės sklypo su statiniais kadastro duomenų bylą, Turto draudimo polisą.
6. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Panevėžio apylinės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos byloje Nr. KT2-26-1004/2024 kopiją, Panevėžio apylinės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos byloje Nr. KT2-57-1004/2025 kopiją. Atsakovo nuomone, pateikti įrodymai patvirtina, kad nebuvo pagrindo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimui, todėl jis panaikintas. Be to, pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė negyvena ir nesinaudoja teisiškai neįregistruotais statiniais, todėl vykstant skyrybų procesui jais naudotis jai nėra jokios būtinybės. Atsakovas statinius prižiūri, moka mokesčius, pjauna žolę, siekia juos teisiškai įregistruoti.
7. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek šalių pateikti įrodymai, susiję su ieškovės minimu nekilnojamuoju turtu, tiek šalių pateikti papildomi įrodymai dėl atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu nei patvirtina, nei paneigia reikšmingų aplinkybių, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus papildomus įrodymus.
9. Ieškovė 2025 m. spalio 20 d. su papildomais įrodymais pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomas aplinkybes, susijusias su statinių savavališkos statybos konstatavimu bei ieškovės ir atsakovo įpareigojimu pašalinti savavališką statybą. Ieškovės nuomone, teismui atsisakius tenkinti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė iki šios dienos dėl atsakovo veiksmų neturi galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo, dėl ko ieškovės atžvilgiu gali būti taikomos didelio masto sankcijos, kurių neegzistuotų ieškovei turint galimybę nevaržomai patekti į žemės sklypą bei jame esančius statinius.
10. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad ieškovė ieškiniu neprašo padalinti šalių santuokoje įgyto turto, kadangi 2024 m. birželio 11 d. vedybų (povedybinėje) sutartyje šalys susitarė dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės prašyme nurodytas žemės sklypas priklauso valstybinės žemės patikėjimo teise Biržų rajono savivaldybei, o bylos šalys yra minėto sklypo nuomininkai. Be to, nėra ginčo, kad ieškovės prašyme minimas gyvenamasis namas yra pastatytas nelegaliai ir nėra įregistruotas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad šioje bylos stadijoje, sprendžiant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra galimybės objektyviai konstatuoti, kad dėl šalių konfliktiškų santykių kaltas tik atsakovas.
12. Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodyta, kad teismas šeimos bylose gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
15. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio dalyku, o laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013; 2020 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-321-236/2020).
16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu nereiškia reikalavimų, susijusių su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyto nekilnojamojo turto padalinimu. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2024 m. birželio 11 d. šalių sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties nustatyta, kad joje šalys susitarė dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės. Kartu pažymėtina, kad apeliantė nurodo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti statiniai yra pastatyti neturint statybos leidimo, dėl ko šiai dienai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nelegaliai pastatyti ir neįregistruoti statiniai valstybiniuose registruose neegzistuoja kaip teisiniais objektai.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Ieškovė nenurodė, kaip netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Nors ieškovė nurodo, kad ėmėsi visų veiksmų, siekiant įteisinti nelegalią statybą, tačiau šioje proceso stadijoje, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos baigties
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.