Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2684-852/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
e2S-2684-852/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11585-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjas
Andrius Verikas (pirm.)
Pareiškėjas
R. P. D.
Suinteresuotas asmuo
R. V., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2684-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11585-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. D. ir suinteresuoto asmens R. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje R. V., A. B., Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas R. P. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad jo nemokumą sukėlė skoliniai įsipareigojimai, kurie atsirado teismų sprendimų pagrindu. Pareiškėjui teko skolintis pinigines lėšas, kad gauti teisines paslaugas, apmokėti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėti priteistas sumas. Teigė, kad neturi objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, yra garbaus amžiaus, gauna senatvės pensiją, turi sveikatos problemų, todėl dirbti ir gauti papildomų pajamų negalės. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis I. G. priėmė vykdyti 2020 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą dėl 132 864,27 Eur skolos ir palūkanų, 3078,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorės R. V. naudai. Teismui išsprendus jo ginčą, kilusį iš statybos rangos santykių bei konstatavus statybos darbų defektus, kreditorės naudai buvo priteista statybos darbų permoka. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu skola kreditorei sudaro 188 614,89 Eur. Be to, 2020 m. gruodžio 1 d. Vilniaus apylinkės teismas priteisė iš pareiškėjo 21 792,13 Eur skolą suinteresuotam asmeniui A. B., iš kurios jis skolinosi pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, apmokėti. Taip pat pareiškėjas turi 1406,66 Eur skolą pagal mokestinės paskolos sutartį. Vykdant pareiškėjo vykdomuosius raštus, susidarė apie 9 322,27 Eur skola vykdymo išlaidų antstoliui. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 344/1536 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 32 473,95 Eur ir pastatas–gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 165,77 kv. m, vidutinė rinkos vertė 172 000 Eur. Pareiškėjas nurodo, jog šiame name negyvena. Namas pagal 2012 m. birželio 27 d. panaudos sutartį yra perduotas jo anūkui A. D., kuris padengia visas išlaidas, susijusias su namo eksploatavimu ir priežiūra. Kito nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Išlaikomų asmenų nėra. Būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjas prašė nustatyti 490 Eur sumą. Bankroto administratoriumi paskirti siūlė UAB „Admivira“.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas stengiasi užvilkinti realų atsiskaitymą su ja. Pažymėjo, jog pareiškėjas nėra nemokus, jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, kurią vykdomojoje byloje nustatė ekspertai, siekia 253 000 Eur, o ne 172 000 Eur, kaip nurodo pareiškėjas. Paskelbus varžytynes, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 230 703 Eur, o pareiškėjo įsiskolinimai visiems kreditoriams siekia 221 114 Eur. Jos tvirtinimu, pardavus turtą iš varžytynių, pareiškėjo turto visiškai pakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas sudarė nesąžiningus susitarimus su savo dukra A. B. bei anūku A. D., kuriais pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditore. Nuo 2014 m. pareiškėjas panaudos sutartimi nemokamai leido naudotis savo nekilnojamuoju turtu anūkui A. D. Artimi giminaičiai sąmoningai mažino pareiškėjo turtą, arba iš nuomos gaunamos lėšos pareiškėjo buvo nuslėptos nuo antstolio ir kreditorių. Antstoliui I. G. atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/02297, buvo nustatyta, jog name (duomenys neskelbtini) gyvena nuomininku prisistatęs J. A. Kreditorė teigia, jog nuomos mokestis už trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, skaičiuojant 1 100 Eur per mėnesį, sudaro 39 600 Eur. Taigi skolininko turtas nuomos sutarčių pagrindu galėjo generuoti pajamas, juolab šis turtas paties pareiškėjo nėra naudojamas. Be to, kreditorė nurodo turinti pagrindo manyti, jog procesas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-40372-936/2020 buvo pradėtas ir vykdomoji byla yra vykdoma su tikslu trukdyti išieškojimo iš pareiškėjo procedūras bei nuslėpti turtą nuo sąžiningų išieškotojų. Šioje byloje pareiškėjo dukra A. B. kreipėsi su pareiškimu, remdamasi neva 2015 m. gegužės 4 d. sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią paskolino pinigines lėšas pareiškėjui išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, apmokėti. Suinteresuotas asmuo A. B. ir jos tėvas bylose turėjo tą patį materialinį suinteresuotumą, todėl išlaidos laikytinos jų bendromis išlaidomis. Kreditorės teigimu, šiomis priteistomis sumomis pareiškėjas dirbtinai padidino skolinių įsipareigojimų masę, kad imituotų savo nemokumą. Be to, nepaisant to, jog tėvas jai yra skolingas, suinteresuotas asmuo A. B. ir toliau atlieka mokėjimo pavedimus už skolininką, apmokėdama ekspertizės išlaidas, kas tik patvirtina išankstinį jų susitarimą imituoti teisminės skolos išieškojimo procedūras. Suinteresuoto asmens R. V. teigimu, sudarydamas paskolos sutartį su savo dukra, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, padidindamas kreditorinių reikalavimų apimtis ir sukurdamas tariamą nemokumo situaciją. Taip pat suinteresuotas asmuo R. V. paaiškino, jog pareiškėjas sutiko nupirkti dalį jai priklausančio žemės sklypo, statyti sublokuotą namą, visiškai apsiimdamas organizuoti namo statybą. Po pastato statybos 2008 metais paaiškėjo, jog namas pastatytas su defektais, kurie trukdo pastatą naudoti pagal paskirtį. Dėl rangos sutarties trūkumų, kainos permokos teko kreiptis į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-52-294/2020 atsakovams R. P. D., A. B., A. T. U. (jo teisių perėmėjams K. T. V., A. D., D. U.). Pareiškėjas, vengdamas savo įsipareigojimų, ėmėsi mažinti savo turtą, dovanodamas ar parduodamas tretiesiems asmenims. Įsiteisėjusiu sprendimu buvo konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas. Pareiškėja kelia abejones dėl bankroto administratorės kandidatūros.

3. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su pareiškėjos atsiliepimą išdėstytais argumentais. Nurodė, kad prievolė sumokėti kreditorei priteistas sumas atsirado po Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d. Nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo praėjo tik 6 mėnesiai. Pareiškėjas nurodo, jog būdamas garbingo amžiaus ir gydomas po insulto, negali iš karto grąžinti skolų. Toks elgesys neturėtų būti laikomas nesąžiningu. Ta aplinkybė, kad sveikatos būklė pareiškėjui trukdo įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą, yra konstatuota teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-17329-1089/2021. Antstolio I. G. veiksmus skundė, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Taip pat pareiškėjas nesutinka su kreditorės teiginiu, jog jis nėra nemokus. Teigia, kad tikroji turto vertė paaiškės tik pardavus turtą bankroto proceso metu. Iš savo dukros A. B. skolinosi pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su teismo procesais, vykusiais pagal D. B. ir R. V. ieškinius. Jo nesąžiningumo neįrodo ir ta aplinkybė, jog už jį ekspertizės išlaidas apmokėjo jo dukra A. B. Tai ji padarė pareiškėjo prašymu, nes jis tokia sumų neturėjo. Panaudos sutartis buvo sudaryta dar tada, kai jokių ieškinių jam nebuvo pareikšta.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad šiuo metu pareiškėjo skola (gyventojų pajamų mokesčio) valstybės biudžetui 1 406,65 Eur. Nustačius pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, neprieštarauja pareiškėjo prašymui.

5. Suinteresuotas asmuo A. B. patvirtino, jog pareiškėjas jai skolingas 21 849,60 Eur skolos, 474,60 Eur palūkanų ir 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.

6. Antstolis I. G. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 20 straipsnio 1 dalimi, leisti vykdyti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomoje byloje Nr. 0008/20/02297, kurioje yra vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo dėl teismo sprendimu priteistos 136 365,94 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo R. V. naudai. Pareiškime nurodė, kad yra areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ekspertai nustatė, kad jo vidutinė rinkos vertė 253 000 Eur. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 12 d. specialiame internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos skolininko turto varžytynės, pradinė pardavimo kaina 202 400 Eur. Pirmas varžytynių dalyvis užsiregistravo ir sumokėjo dalyvio mokestį 2021 m. balandžio 16 d.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose dėl antstolio pareikšto prašymo nurodė, kad prašymas negali būti tenkinamas, nes jis gali būti reiškiamas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą. FABĮ nenumato išimčių laikotarpiui nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo / neiškėlimo nutarties įsiteisėjimo.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime dėl antstolio pateikto prašymo nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos šį prašymą tenkinti ir uždrausti pareiškėjui vilkinti išieškojimo veiksmus. Nurodė, kad varžytynėse, kurios baigėsi 2021 m. gegužės 12 d., didžiausia pasiūlyta kaina buvo 230 703 Eur. Šio turto užtektų visoms pareiškėjo skoloms padengti.

9. Suinteresuotas asmuo A. B. antstolio prašymą siūlė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui R. P. D. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atmetė antstolio I. G. prašymą leisti baigti vykdymo veiksmų procedūras, priteisė iš pareiškėjo R. P. D. 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens R. V. naudai.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu turi 212 159,49 Eur pradelstų įsipareigojimų šiems kreditoriams: R. V. – 188 960,70 Eur; savo dukrai A. B. – 21 792,13 Eur ; Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1406,66 Eur.

12. Bylos duomenimis pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 344/1536 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas– gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal masinį turto vertinimą sudaro atitinkamai 32 473 Eur ir 172 000 Eur. Vykdomojoje byloje buvo atlikta šio nekilnojamojo turto ekspertizė, iš byloje esančios teismo eksperto išvados matyti, kad nekilnojamojo turto – 344/1536 žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 253 000 Eur, todėl bendra nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui turto masė yra faktiškai ženkliai didesnė nei nurodo pareiškėjas. Transporto priemonių, registruotų pareiškėjo vardu, nėra. Pareiškėjas gauna 704 Eur dydžio senatvės ir 28,63 Eur našlio pensiją.

13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo turto ir skolinių įsipareigojimų santykį matyti, jog pareiškėjas turi realias galimybes padengti visus kreditorinius reikalavimus pardavus nekilnojamąjį turtą už didžiausią pasiūlytą kainą 230 703 Eur (duomenys iš elektroninių varžytinių ir aukcionų portalo), o tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas yra mokus, neatitinka FABĮ nurodytos nemokumo būklės kriterijų, todėl iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.

14. Teismas nurodė, kad konstatavus pareiškėjo mokumą, jo elgesys sąžiningumo aspektu neaktualus, todėl nevertintinas. Byloje nustačius pagrindą, kai fiziniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas konstatavo, kad antstolio prašymas dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmus netenkintinas, nes neatitinka FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis yra sumokamas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo turto varžytynės buvo paskelbtos iki jam kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2021 m. balandžio 12 d.), o pirmas varžytynių dalyvis varžytynėse užsiregistravo ir dalyvio mokestį sumokėjo 2021 m. balandžio 16 d.

16. Pažymėjo, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Toks teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog tik įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu kredito įstaigoje atidaro atskirą depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti. Depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas). FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu įpareigojimu antstoliui kreiptis į teismą dėl leidimo baigti vykdymo procedūras per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civilinių teisių objektų rūšiai priklauso, būtų kontroliuojamas ir kad įstatymo nustatyta tvarka būtų juo disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikacijos reikalavimai, nustatantys aukštesnius veiklos bei atsakomybės standartus, nei antstoliui. Apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog netaikytina FABĮ nuostata dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus dar neiškėlus pareiškėjui (skolininkui) bankroto bylos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-S-340-638/2020).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

17. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuriame prašo panakinti skundžiamos teismo nutarties dalį dėl antstolio prašymo leisti tęsti pradėtus vykdymo veiksmus netenkinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo siaurinamasis teisės akto nuostatos išaiškinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, neatitinka normos paskirties bei pažeidžia kreditorių teisėtus interesus. Teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos taip, jog suteiktų teisę skolininkui, prisidengiant jomis, vilkinti skolų išieškojimą. Nei teisės normos dispozicijoje, nei FABĮ nėra įtvirtintas ribojimas spręsti antstolio prašymą dėl leidimo baigti vykdymo veiksmų procedūras iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021 išaiškinama, jog antstolis neturėtų laukti nutarties dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir / ar jos įsiteisėjimo, norėdamas pasinaudoti FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata.

Šalies argumentai

17.3. Lėšos už parduotą turtą varžytynių laimėtojo bet kuriuo atveju yra sumokamos į antstolio depozitinę sąskaitą, kur gali būti saugomos iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo (ir kol bankroto administratorius atsidarys depozitinę sąskaitą bankroto bylos iškėlimo atveju arba kol įsiteisės nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą). Antstolis, teikiantis prašymą leisti užbaigti vykdymo veiksmus, tampa šioje byloje suinteresuotu asmeniu, taigi, jam yra žinoma visa informacija apie pareiškimo nagrinėjimo eigą, ir informacija, iki kada antstolis neturi teisės kreditoriams skirstyti per varžytynes gautas lėšas, kada jas turi pervesti iš savo depozitinės sąskaitos į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, paaiškėjus bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo aplinkybei, ir pan.

17.4. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam, kad teismas pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį antstolio prašymu leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas, reikia nustatyti: 1) ar pradėti vykdymo veiksmai; 2) ar varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto esama situacija atitiko aukščiau nurodytus kriterijus, t. y., vykdymo veiksmai buvo pradėti, varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Varžytynėse pardavus turtą, lėšų pakanka visoms pareiškėjo skoloms apmokėti, kas buvo konstatuota skundžiamoje nutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Jei apeliacinės instancijos teismo sprendimu būtų iškelta bankroto byla, turto pardavimas bankroto procese akivaizdžiai užvilkintų turto pardavimą ir realias skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriais (esamas varžytynių laimėtojas pasiūlė didesnę kainą negu buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina), t. y., apribotų galimybę veikti tuo būdu, kuris geriausiai atitiktų visų šalių interesus.

17.6. Pretenzijas dėl netinkamai nustatytos turto vertės pareiškėjas galėjo realizuoti vykdymo proceso metu, tačiau šia teise nesinaudojo, faktiškai patvirtindamas, kad sutinka su nustatytąja verte. Šios aplinkybės leidžia teismui tenkinti antstolio prašymą ir leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.

17.7. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2015m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-936-459/2015 (kurioje dalyvio mokestis buvo įmokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir varžytynės pasibaigė iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme, tačiau veiksmai buvo sustabdyti – nesurašytas pardavimo iš varžytynių aktas) nurodė: „Teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo varžytynes, turint omenyje jų stadiją priverstinio vykdymo procese, organizuoti iš naujo bankroto procese, nes taip būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai.“

Šalies argumentai

18. Pareiškėjas R. P. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuriame prašo: panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; netenkinus šio pareiškėjo prašymo – sumažinti primosios instancijos priteistas 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur; priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaids iš ieškovės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Antstolio I. G. atlikta pareiškėjui priklausančio turto vertinimo ekspertizė atlikta pažeidžiant ekspertizė atlikimo tvarką, todėl yra niekinė. Turto vertintojas neapžiūrėjo namo gyvai, todėl negalėjo įvertinti tinkamai.

18.2. Pirmosios instancijos teismas, kvestionuodamas masinio turto vertinimo būdu nustatytą turto vertę, tokios savo išvados neargumentavo.

18.3. Antstolis, vykdydamas turto varžytines, pažeidė FABĮ 5 straipsnio 6 dalį, kuri draudžia atlikti bet kokius veiksmus, kai teismas priima fizinio asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šie antstolio veiksmai apskųsti teismui, tačiau sprendimas dar nėra priimtas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, vyko tik vienas teismo posėdis, suinteresuotą asmenį atstovavo tie patys teisininkai, kurie dalyvavo nagrinėjant kitas bylas tarp tų pačių šalių, todėl jiems situacija žinoma ir nereikalavo daug laiko įsigilinti į nagrinėjamą ginčo klausimą.

19. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo R. P. D. atskirąjį skundą, kuriame prašo: pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti suinteresuotam asmeniui visas bylinėjimosi išlaidas; skirti pareiškėjui 2 000 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 ir 2 dalis, iš jų 1 000 Eur priteisiant suinteresuotam asmeniui; prijungti su atsiliepimu teiskiamą įrodymą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Turto varžytynės pasibaigė 2021 m. gegužės 12 d., laimėjęs dalyvis J. R. pasiūlė maksimalią kainą – 230 703 Eur. Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu varžytynių laimėtojas nesumokėtų visos turto kainos, dalyvio mokestis – 20 240 Eur suma (2021 m. gegužės 13 d. suinteresuoto asmens R. V. atsiliepimo priedas Nr.8 – Elektroninių varžytynių portalo ištrauka) jau yra sumokėta ir iš šios sumos gali būti dengiamos pareiškėjo skolos.

19.2. Netgi esant pesimistiniams lūkesčiams, jog turtas būtų parduotas už masinio vertinimo metu nustatytą vertę (204 473 Eur), pirmųjų varžytynių laimėtojui J. R. nesumokėjus visos jo paties pasiūlytos sumos, prie šios sumos pridėjus varžytynių dalyvio sumokėtą sumą (20 240 Eur), gaunama suma (224 713 Eur) vis tiek būtų didesnė nei pareiškėjo turimų įsipareigojimų suma (212 159, 49 Eur). Todėl pareiškėjas neatitinka nemokumo kriterijų, o atskirojo skundo teikimas – siekis užvilkinti skolos išieškojimą.

19.3. Skolininkas, nesutikdamas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir jo prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas jokių tokių veiksmų vykdomojoje byloje nesiėmė.

19.4. Antstolis I. G. neturėjo pagrindo abejoti teismo eksperto, nekilnojamojo turto vertintojo V. S. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000383, išduotas 2007 m. vasario 28 d.; LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas „Dėl įrašymo į LR teismo ekspertų sąrašą, Nr. 1R-306“) pateiktu ekspertizės aktu. Turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos sąlygas vertinimo metu, remiantis eksperto duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, bankų apžvalgomis, Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje sukaupta informacija apie sandorius bei norminiais aktais, Pareiškėjo turtą individualizuojančiais duomenimis, todėl vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

19.5. Antstolio prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras byloje yra pateiktas pakankamas teismo ekspertizės akto fragmentas – teismo eksperto išvada, pagrindžianti teismo ekspertizės metu nustatytą turto vertę. Turto ekspertizės aktas, kartu su visa vykdomosios bylos medžiaga, buvo teikiamas į visas skolininko inicijuotas bylas, kuriose jis skundė antstolio veiksmus. Suinteresuotas asmuo, siekdamas objektyvaus bylos nagrinėjimo, teikia teismo ekspertizės aktą į bylą visa apimtimi.

19.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakoma: „Teismas nurodė, jog FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Pareiškėjas, nutylėdamas duomenis apie eksperto atliktą turto vertinimą ir jo metu nustatytą turto vertę, remdamasis tik masinio turto vertinimo nustatyta verte, siekė sumažinti savo turto vertė, taigi, piktnaudžiavo bankroto procesu.

Atsiliepimas

19.7. Varžytynėse, kurios baigėsi 2021 m. gegužės 12 d., didžiausia pasiūlyta kaina buvo 230 703 Eur. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, jog lėšų, gautų pardavus turtą iš varžytynių, užtenka pareiškėjo skoloms grąžinti, skolininkas galėjo atsiimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas ne tik neatsiemė pareiškimo, tačiau pateikė atskirąjį skundą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir dar kartą patvirtina jo siekį ne spręsti mokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais klausimus iš esmės, o naudotis procesinėmis teisėmis tam, kad būtų vilkinamas laikas, dėl ko skolininkui turėtų būti skirta bauda.

19.8. Pareiškėjas teikia nepagrįstus skundus ir kitos bylose: Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia nutartimi 2021 m. liepos 9 d. civilinėje byloje e2YT-12118-819/2021 buvo atmestas R. P. D. skundas dėl antstolio veiksmų – atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą; 2021 m. gegužės 4 d. pareiškėjas taip pat yra pateikęs skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-18637-465/2021 dėl antstolio neveikimo, kuriuo prašė įpareigoti antstolį stabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose, nagrinėti pareiškėjo skundą numatyta rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 22 d.; reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo išnagrinėtas 2021 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17747-1012/2021, atmetant pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; dėl nebendradarbiavimo vykdymo procese, t. y. atsisakymo teikti informaciją, antstolio I. G. prašymu 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2VP-14026-2021 skolininkui buvo skirta bauda dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1515-430/2021 nutartį paliko nepakeistą.

19.9. Pareiškėja į bylą pateikė 2021 m. gegužės 31 d. Teisinių paslaugų sąskaitą Nr. ŽS51 1980 Eur sumai už suteiktas atstovavimo paslaugas: susipažinimą su bylos medžiaga, 2021 m. gegužės 13 d. atsiliepimo į pareiškimą, 2021 m. gegužės 14 d. prašymo dėl įrodymų pateikimo rengimą. Taip pat į bylą pateikta 2021 m. liepos 28 d. Teisinių paslaugų sąskaita Nr. ŽS54 360 Eur sumai, išrašyta ir apmokėta už 2021 m. birželio 21 d. prašymų ir paaiškinimų parengimą.

19.10. Prašomi priteisti dydžiai už parengtus procesinius dokumentus neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų priteistino užmokesčio maksimalių dydžių. Byloje buvo sprendžiami ir analizuojami kiti nei ankstesnėse bylose, kuriose dalyvavo pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, klausimai, įskaitant fizinio asmens bankroto proceso reglamentavimą. Parengti dokumentai išsamūs, reikalaujantys atstovų darbo laiko sąnaudų, buvo pateikta daug priedų.

19.11. Šiuo atveju į bylą nebuvo pateiktos atstovavimo išlaidos, patirtos atstovui Advokatui A. Ch. ir advokato padėjėjai Ž. S. pasiruošiant ir atstovaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdyje. Taip pat atstovo buvo parengtas ir pateiktas 2021 m. liepos 28 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Vadinasi, realiai suinteresuoto asmens išlaidos buvo dar didesnės, nei buvo priteista atlyginti.

20. Pareiškėjas R. P. D. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą, kuriame prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria atmestas antstolio I. G. prašymas dėl leidimo tęsti vykdymo veiksmus, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai konstatavo, kad FABI? 20 straipsnio 1 dalies nuostata gali bu?ti taikoma tik i?siteise?jus teismo procesiniam sprendimui de?l bankroto bylos pareis?ke?jui is?ke?limo. Toks teisinis reglamentavimas ais?kinamas tuo, jog tik i?siteise?jus nutarc?iai de?l fizinio asmens bankroto bylos is?ke?limo, bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu kredito i?staigoje atidaro atskira? depozitine? sa?skaita? fizinio asmens kreditoriu? reikalavimams tenkinti. FABI? 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu i?pareigojimu antstoliui kreiptis i? teisma? de?l leidimo baigti vykdymo procedu?ras per 15 dienu? nuo teismo nutarties is?kelti fizinio asmens bankroto byla? i?siteise?jimo dienos yra siekiama, kad visas skolininkui priklausantis turtas, nepaisant kokiai civiliniu? teisiu? objektu? ru?s?iai jis priklauso, bu?tu? kontroliuojamas ir, kad i?statymo nustatyta tvarka juo bu?tu? disponuojama vieno asmens – bankroto administratoriaus.

20.2. Taigi nagrine?jamu atveju teismui nusprendus leisti antstoliui uz?baigti vykdymo veiksmu? procedu?ras, antstolis neture?tu? galimybe?s i?vykdyti FABI? 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto i?pareigojimo pervesti gautas le?s?as i? bankroto administratoriaus atidarytą depozitine? sa?skaita?. FABI? 20 straipsnio 1 dalyje i?tvirtintas reglamentavimas yra imperatyvus ir nesuteikia teismui diskrecijos teise?s leisti antstoliui pervesti le?s?as gautas uz?baigus vykdymo veiksmus i? antstolio depozitine? sa?skaita?.

20.3. Atkreiptinas de?mesys, kad suinteresuoto asmens atskirajame skunde cituojamoje Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje priimtoje civiline?je byloje Nr. 3K-3-222-611/2021 ir Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartyje priimtoje civiline?je byloje Nr. e3K-22-684/2016, buvo sprendz?iamas FABI? 20 straipsnio 1 dalies i?tvirtintos teise?s normos taikymas ir ais?kinimas, kuomet skolininkui buvo is?kelta fizinio asmens bankroto byla. Taigi nagrine?jamos bylos ir cituojamu? Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo nutarc?iu? ratio decidendi (ieškinio pagrindas, motyvacija) nesutampa, tode?l jos nesukuria precedento, kuriuo bu?tu? privale?je?s vadovautis pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, netenkino antstolio prašymo leisti tęsti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras vykdomoje byloje, priteisė suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

22. Pareiškėjas R. P. D. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia negalėjimu padengti turimų skolų iš turimo turto, kaip pagrindu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoto asmens prašymo priteisti per dideles bylinėjimosi išlaidas tenkinimu. Suinteresuotas asmuo nesutikimą su pirmosios instancijos teismu grindžia tuo, kad FABĮ nėra įtvirtintas ribojimas spręsti antstolio prašymą dėl leidimo baigti vykdymo veiksmų procedūras iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. Suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui teikia ir prašo prijungti įrodymus – 2021 m. vasario 21 d. turto ekspertizės aktą Nr. VS-2021/03-1. Nurodo, kad byloje yra tik šio turto ekspertizės akto dalis. Ieškovės vertinimu, nauji pridedami įrodymai reikšmingi sprendžiant ginčą dėl pareiškėjo turto vertės.

24. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, suinteresuoto asmens teikiami nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, šalys su jais susipažino, todėl jie prijungtini prie bylos.

Dėl pareiškėjo atitikties FABĮ keliamiems reikalavimams dėl bankroto bylos iškėlimo

26. Antrajame fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijos etape sprendžiama, ar iškelti, ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Šioje stadijoje yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

27. Nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.

28. Ginčo, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir jų mokėjimo terminai pasibaigę byloje nėra. Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės pareiškėjos skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Nurodo, kad antstolio iniciatyva turto vertinimo ekspertizė, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atlikta pažeidžiant ekspertizės atlikimo tvarką, todėl ja vadovautis negalima. Ekspertizė atlikta gyvai neįvertinus turto. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje turi būti vadovaujamasi valstybinės įmonės Registrų centro viešai skelbiama masinio turto vertinimo būdu nustatyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto verte, kur nurodyta mažesnė turto vertė. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad masinis turto vertinimas yra atliktas gyvai neįvertinus (neapžiūrėjus) turto. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu, individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Iš suinteresuoto asmens į bylą pateikto turto ekspertizės akto ir jo priedų matyti, kad pareiškėjui priklausančio turto apžiūra, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo atlikta natūriniu stebėjimu ir nuotraukomis. Turto apžiūroje dalyvavo teismo ekspertas ir antstolis. Turto ekspertizės aktą parengė teismo ekspertas V. S., atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas, Lietuvos turto vertintoju? asociacijos valdybos narys, Lietuvos turta? ir versla? vertinanc?iu? i?moniu? asociacijos i?moniu? atestavimo ir priez?iu?ros komisijos narys. Byloje pateiktas ekspertizės aktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo į bylą pateiktas valstybinės įmonės Registrų centro viešai skelbiamas išrašas apie turto masinio įvertinimo būdu nustatytą vertę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo turto vertė (253 000 Eur), nustatyta turto ekspertizės akte, yra didesnė už jo skolų, kurių terminai suėję, sumą (212 159,49 Eur) ir dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra nemokus.

Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

31. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas (2 340 Eur), kadangi byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, vyko tik vienas teismo posėdis, suinteresuotą asmenį atstovavo tie patys teisininkai, kurie dalyvavo nagrinėjant kitas bylas tarp tų pačių šalių, todėl jiems situacija žinoma ir nereikalavo daug laiko įsigilinti į nagrinėjamą ginčo klausimą.

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius ir jų sudėtį detalizuojančius dokumentus – sąskaitas už teisines paslaugas Nr. ŽS51 ir Nr. ŽS54, iš kurių matyti, kad byloje patyrė 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Pagal šių sąskaitų atliktų darbų išklotinę suinteresuoto asmens atstovai suteikė tokias paslaugas: pagal sąkaitą Nr. ŽS51 – atstovavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, 2021 m. gegužės 13 d. atsiliepimo į pareiškimą (įskaitant 2021 m. gegužės 13 d. prašymo dėl įrodymų pateikimo rengimas (1 980 eur); pagal sąskaitą Nr. ŽS54 2021 m. birželio 21 d. prašymų ir paaiškinimų rengimas (360 Eur).

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje 2021 m. liepos 28 d. vyko vienas teismo posėdis, kuris truko nuo 10.30 val. iki 12.01 val. (t. y. 1,5 val.) ir jame dalyvavo advokatas bei advokato padėjėja, todėl advokato išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje byloje sudarė 227,61 Eur (151,74 Eur x 1,5 val.) (rekomendacijų 4, 8.19 punktai). Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2021 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2021 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 517,4 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimo į pareiškimą, prašymo dėl įrodymų pateikimo rengimą sudaro – 1 219,92 Eur (2 vnt.) (0,4 x 1 517,4 Eur = 609,96 Eur). Pirmosios instancijos teismo skundžiama teismo nutartimi pagal sąskaitą Nr. ŽS51 priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijų numatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl mažintinos 532,47 Eur suma (1 980 Eur – ((1 219,92 Eur + 227,61 Eur)=1 447,53 Eur). Pagal sąskaitą Nr. ŽS54 priteistos 360 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos 2021 m. birželio 21 d. už prašymų ir paaiškinimų rengimas neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio (0,4 x 1 517,4 Eur = 609,96 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo priteistos 2 340 Eur bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalios 1807,53 Eur (2 340 Eur – 532,47 Eur) užmokesčio už advokato teisines paslaugas sumos.

Dėl leidimo antstoliui baigti vykdymo veiksmų procedūras

34. Pirmosios instancijos teismas netenkino antstolio prašymo leisti tęsti vykdymo veiksmų procedūras, pažymėdamas, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Nurodė, kad toks teisinis reglamentavimas aiškinamas tuo, jog tik įsiteisėjus nutarčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius nedelsdamas savo vardu kredito įstaigoje atidaro atskirą depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais, nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo aiškinimui.

35. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

36. Minėto FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, kuria atskirajame skunde remiasi ir suinteresuotas asmuo išaiškino, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog antstoliui gavus pranešimą dėl teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, o 20 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta teismo teisė leisti užbaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas siejama su nuostata, kad „varžytinių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos“. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo ir (ar) antstolio veiksmai siejami su skirtingais savo turiniu ir pasekmėmis bankroto proceso įvykiais (teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimas ir teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimas). Aiškinant minėtas dvi FABĮ 5 straipsnio 6 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatas sistemiškai ir pagal logikos dėsnius, darytina išvada, jog FABĮ iš esmės yra leidžiama situacija, kad varžytynių dalyvio mokestis gali būti sumokamas po teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos, bet ne vėliau negu iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismo pranešimo dėl teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo įteikimas antstoliui ir teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimas nėra tapačios sampratos pagal savo esmę, pasekmes bei galiojimą laiko atžvilgiu <...> Jeigu antstolis varžytynes paskelbia iki pranešimo apie teismo nutartį dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo gavimo dienos, varžytynių dalyviams nedraudžiama elektroninėje varžytynių sistemoje siūlyti kainą už varžytynėse parduodamą skolininko turtą, tačiau antstolis nuo FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje aptarto momento negali atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų, o privalo iš karto kreiptis į teismą dėl leidimo užbaigti vykdymo veiksmus FABĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka.

38. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad antstolis gali kreiptis į teismą dėl leidimo užbaigti vykdymo veiksmus FABĮ 20 straipsnio nustatyta tvarka iš karto po to, kai priimama teismo nutartis priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį antstolio prašymą, turėjo jį nagrinėti, neatsižvelgiant į tai, ar yra priimta teismo nutartis iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolio prašymą leisti tęsti vykdyti vykdymo veiksmų procedūras.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimą

39. Suinteresuotas nurodo, kad pareiškėjas suvokia, kad jo turimo ir varžytinėse parduodamo turto kaina yra pakankama skoloms padengti, tačiau kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, siekdamas vilkinti vykdymo veiksmus. Ir net 2021 m. gegužės 12 d. pasibaigus varžytinėms, kai didžiausia pasiūlyta kaina už parduodamą turtą buvo 230 703 Eur (skolų suma – 212 159,49 Eur), ne tik neatsiėmė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir dar kartą patvirtina jo siekį ne spręsti mokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais klausimus iš esmės, o naudotis procesinėmis teisėmis tam, kad būtų vilkinamas laikas, dėl ko pareiškėjui turėtų būti skirta bauda.

40. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstas pareiškėjo atskirasis skundas nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir skirti jam už tai baudą. Pareiškėjas skundė ne tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, tačiau ir kitą nutarties dalį – dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl vien šiuo aspektu negalima pripažinti, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, siekdamas vilkinti procesą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas visiškai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paliekama nepakeista, kita nutarties dalis, kuria netenkintas antstolio prašymas leisti baigti vykdymo veiksmų procedūras keistina, leidžiant antstoliui baigti vykdymo veiksmų procedūras, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui neiškeliama bankroto byla, taip pat keistina nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydį nuo 2 340 Eur iki 1807,53 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

45. Pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyto 8.15 punkte. Kadangi patenkinti pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai sudaro penkiasdešimt procentų atskirajame skunde pareikštų reikalavimų, jam atlygintina pusė, t. y. 181,50 Eur jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

47. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas patenkintas visiškai, todėl suinteresuotas asmuo įgijo teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo surašymą ir atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimą, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyto 8.15, 8.16 punktuose dydžius, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 1213,92 Eur (CPK 98 straipsnis).

48. Įskaičius byloje dalyvaujantiems asmenims priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 1 032, 42 Eur (1213,92 Eur - 181,50 Eur ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą.

Pareiškėjo R. P. D. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolio I. G. prašymas dėl leidimo baigti vykdymo veiksmų procedūras, leidžiant antstoliui I. G. baigti vykdymo veiksmų procedūras.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmenui iš pareiškėjo R. P. D. priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumažinant suinteresuotam asmeniui R. V. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo R. P. D. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydį nuo 2 340 Eur iki 1807,53 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo R. P. D. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. P. D. (duomenys neskelbtini) 1 032, 42 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens R. V. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas