- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-936-459/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-936-459/2015
NUTARTIS
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. Ž. – P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. – P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, antstolis I. G., UAB „Fabeta“, antstolė D. M., antstolis A. N., UAB „General Financing“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė N. Š., BAB bankas „Snoras“, antstolis R. V., UAB „Eurocash1“, antstolis V. Č., UAB „Vilniaus energija“, antstolis A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. Ž. – P. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“, patvirtinti 450,00 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui mokumo atkūrimo plano projektą.
R. R. pateikė teismui prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Nurodė, kad antstolis I. G. specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 vykdė skolininkės D. Ž. – P. nekilnojamojo turto, įkeisto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 62972, kurios baigėsi 2015-02-11, didžiausią kainą pasiūlė R. R.. D. Ž. –P. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas 2015-02-19, todėl gali būti taikomos LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi prašymą tenkino: leido antstoliui I. G. CPK nustatyta tvarka baigti pradėtus vykdymo veiksmus, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R. R. buto, esančio P. Ž. g. 15-44, Vilniuje, ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą 98097,00 Eur kainą paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog antstolis varžytynes įvykdė anksčiau, nei buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas taikyti LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d. Skolininkė varžytynių proceso neskundė. Nesutikimą su R. R. prašymu skolininkė motyvuoja tuo, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Teismas pažymėjo, kad skolininkės argumentas, kad analogiškas turtas pardavinėjamas už didesnę kainą, neturi teisinės reikšmės, nes tai nereiškia, jog turtas bus parduotas už skelbimuose nurodytą kainą. Turto įkainojimą skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje priimta manyti, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Teismas taip pat nurodė, jog kreditorė AB Nordea Bank, veikiantis per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, neprieštarauja pareiškėjo R. R. prašymui, taip patvirtindama, jog skolininkės turtas įkainotas tinkamai ir parduotas už realią vertę. Būtent šios kreditorės naudai vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo organizuoti varžytynes iš naujo fizinio asmens bankroto procese, kadangi taip būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, vilkinant galimybę atgauti skolininkei paskolintas lėšas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad pareiškėjai bankroto byla dar nėra iškelta, preziumuoti, kad bankroto byla bus iškelta, pagrindo nėra, o, teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, įkeisto turto pardavimą reikėtų organizuoti iš naujo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsisakymas leisti antstoliui baigti pradėtus vykdymo veiksmus neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog fizinio asmens bankroto proceso metu yra visos galimybės skolininkės turtą parduoti už realią turto rinkos kainą, t. y. didesnę nei vykusiose varžytynėse pasiūlytą kainą. Šiuo atveju siekiama kuo greičiau realizuoti skolininkės turtą ir nėra atsižvelgiama į skolininkės interesus gauti didžiausią įmanomą sumą už realizuojamą turtą ir maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismui buvo pateiktas ne vienas, o keletas skelbimų, kuriuose turtas, praktiškai analogiškas skolininkės turtui, buvo pardavinėjamas už žymiai didesnę kainą, nei varžytynėse pasiūlyta didžiausia kaina. Teismas neanalizavo turto pardavimo bankroto procese galimybės. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl skolininkės argumento apie varžytynių vykdymo metu internetiniame portale užfiksuotus techninius sistemos sutrikimus, kurie galėjo turėti esminės reikšmės varžytynių rezultatams. Kadangi teismų praktika fizinių asmenų bankroto proceso klausimais dar nėra suformuota, skolininkė remiasi teismų praktika, suformuota pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kuri analogiška Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 daliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iškėlus bankroto bylą, taikomos Įmonių bankroto įstatymo normos, kurios riboja bankroto teisinių santykių subjektų teises ir draudžia elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Bankroto bylos iškėlimas turi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms skolininkui – kreditorius nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso, turi prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų padengimo ir pan. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į skolininkės nurodytą Lietuvos teismų praktiką, suformuotą aiškinant ir taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatą, analogišką Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą R. R. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog skolininkės teiginys, kad kreditorius, skolininkei iškėlus bankroto bylą, nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso ir turi prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, yra nepagrįstas, nes būtent tokios procedūros galimybę numato FABĮ 20 straipsnis. Akivaizdu, jog antstolis iš varžytynių tinklapio administratoriaus nėra gavęs jokios informacijos apie sistemos sutrikimus, dėl kurių nebūtų galima konstatuoti varžytynes esant įvykusias teisėtai. Priešingu atveju, antstolis pats būtų paskelbęs varžytynes neįvykusiomis. Faktas, kad iki pat varžytynių pabaigos svetainė veikė ir varžytynėse dalyvavo dar vienas dalyvis, patvirtina, jog turtas parduotas už rinkos kainą, o skolininkės argumentai, kad rinkoje analogiškas turtas pardavinėjamas už didesnę kainą, teisinės reikšmės neturi.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Nordea Bank, veikiantis per Lietuvos skyrių, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog iš esmės visi varžytynių veiksmai buvo atlikti iki išieškojimo veiksmų sustabdymo, o tai reiškia, jog nurodytas lėšas antstolis išieškojo dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos, todėl tos lėšos turi būti paskirstytos tik CPK nustatyta tvarka, kaip teisingai nusprendė teismas. Įkeisto turto įkainojimo vykdymo procese skolininkė neginčijo, o šios bylos ribos neapima klausimo dėl įkeisto turto vertės nustatymo, todėl visi skolininkės argumentai apie didesnę įkeisto turto vertę yra atmestini kaip neįrodyti ir nesusiję su byla. Skolininkės teiginiai apie varžytynių vykdymo metu užfiksuotus sistemos techninius sutrikimus nėra šios bylos dalykas. Be to, vykdymo procese jokio ginčo dėl varžytynių tvarkos nebuvo ir nėra. Fizinių asmenų bankroto įstatyme jokių nuorodų į Įmonių bankroto įstatymą, kiek tai yra susiję su administravimo išlaidų dengimu (FABĮ 22 str.), nėra, todėl skolininkės teiginys dėl analogijos su Įmonių bankroto įstatymu yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Pareiškėja D. Ž. – P. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“, patvirtinti 450,00 Eur sumą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui mokumo atkūrimo plano projektą. R. R. pateikė teismui prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Nurodė, kad antstolis I. G. specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 vykdė skolininkės D. Ž. – P. nekilnojamojo turto, įkeisto Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 62972, kurios baigėsi 2015-02-11, didžiausią kainą pasiūlė R. R.. D. Ž. – P. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas 2015-02-19. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-24 nutartimi prašymą tenkino: leido antstoliui I. G. CPK nustatyta tvarka baigti pradėtus vykdymo veiksmus, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, o gautą 98097,00 Eur kainą paskirstyti CPK nustatyta tvarka.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju varžytynės buvo pasibaigusios dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme 2015-02-19. Didžiausią kainą varžytynėse pasiūlė R. R., todėl jis kreipėsi į teismą, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas prašydamas leisti baigti vykdymo veiksmus. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo, kurio turtas buvo parduotas varžytynėse, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, buvo užtikrinta tinkama veiksmų, organizuojant ir vykdant varžytynes priverstinio vykdymo procese, seka: teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suteikė leidimą baigti pradėtus vykdymo veiksmus, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02797, t. y. leido antstoliui CPK nustatyta tvarka sudaryti su pirkėju R. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra pagrindo varžytynes, turint omenyje jų stadiją priverstinio vykdymo procese, organizuoti iš naujo bankroto procese, nes taip būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog bankroto bylos iškėlimas turi įtakos kreditoriaus teisėms ir pareigoms skolininkui – kreditorius nebegali tęsti individualaus vykdymo proceso, turi prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų padengimo ir pan., vykdymo procesui iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo nesant baigtam, procesas baigtinas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Šiam teiginiui pagrįsti remiasi teismų praktika, suformuota pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, kuri analogiška Fizinių asmenų įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, nes teismų praktika fizinių asmenų bankroto proceso klausimais dar nėra suformuota. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams – atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialus Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2012). Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. SB „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltik vairas“ v. RAB (OOO) „ARVES velo“, bylos Nr. 3K-3-345/2011; kt.).
Pareiškėja remiasi Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir joms taikytinas teisinis reglamentavimas skirtingas, t. y. remiasi teismų praktika, kuri buvo suformuluota aiškinant ir taikant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies redakciją, nagrinėjant įmonių, o ne fizinių asmenų bankroto bylas. Tiek ĮBĮ, tiek FABĮ yra specialieji įstatymai, todėl jų nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo nutartis šioje byloje negali būti taikoma kaip precedentas.
FABĮ aiškiai numato galimybę baigti jau pradėtas vykdymo procedūras išieškant skolą, t. y. tęsti individualaus vykdymo procesą, todėl teismas tenkindamas R. R. prašymą veikė pagal teisės aktų nuostatas.
Pareiškėja teigia, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skolininkės argumento apie varžytynių vykdymo metu internetiniame portale užfiksuotus techninius sistemos sutrikimus, kurie galėjo turėti esminės reikšmės varžytynių rezultatams. Šiam savo teiginiui pagrįsti pareiškėja pateikė atsakymo, elektroniniu paštu gauto iš VĮ Registrų centro, kopiją. Laiške į klausimą, ar nuo 2015-01-12 iki 2015-02-11 internetiniame portale www.evarzytynes.lt buvo fiskuoti sistemos techniniai sutrikimai, atsakyta fraze – taip, buvo. R. R. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė iš VĮ Registrų centro gautą varžytynių protokolą, iš kurio matyti, jog paskutinę varžytynių dieną 2015-02-11 parduodamo turto kaina rankiniu būdu pakelta 16 kartų, varžytynėse dalyvavo du asmenys, paskutinį kartą kaina iki 98097,00 Eur pakelta 2015-12-11 13:13:31.047. Šie duomenys rodo, jog varžytynės vyko, kaina buvo keliama, todėl pareiškėjos pateikti abstraktūs duomenys, jog 2015-01-12 – 2015-02-11 buvo fiksuoti sistemos techniniai sutrikimai, nesant įrodymų, kokio pobūdžio ir masto buvo sutrikimai, neįrodo, jog techniniai trukdžiai galėjo turėti įtakos varžytynių baigčiai. Be to, CPK 717 straipsnio 2 punkte numatyta, jog jeigu dėl kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis. Šiuo atveju antstolis nepaskelbė varžytynių neįvykusiomis, taigi akivaizdu, jog negavo iš tinklalapio administratoriaus duomenų, kad dėl esminio tinklapio veiklos sutrikimo varžytynės negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų skundusi antstolio veiksmus turto pardavimo iš varžytynių procese ar ginčijusi varžytynių teisėtumą, todėl pareiškėjos argumentai dėl sistemos techninių sutrikimų neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą leisti baigti priverstinio vykdymo procese pradėtus vykdymo veiksmus.
Pareiškėja taip pat teigia, jog turtas parduotas už per mažą kainą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog turto įkainojimą skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka, o nagrinėjant prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras, varžytynėms jau įvykus, skolininkės argumentai dėl turto kainos teisinės reikšmės neturi. Skolininkė savo teiginiui pagrįsti pateikė, jos teigimu, analogiško turto pardavimo skelbimus, kuriuose nurodyta didesnė parduodamo turto kaina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Kaip matyti iš varžytynių protokolo, varžytynėse dalyvavo du dalyviai, kaina buvo keliama iki tam tikros ribos. Teismas neturi priežasčių teigti, jog turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Taip pat pažymėtina, jog kreditorė AB Nordea Bank, Lietuvoje veikianti per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, neprieštaravo R. R. prašymui, taip sutikdama su kaina, už kurią parduotas turtas. Išieškojimas vykdomas būtent šios kreditorės naudai, todėl ji suinteresuota, jog turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią jo rinkos vertę. Skolininkė taip pat nurodo, jog pardavinėjant turtą fizinio asmens bankroto procese būtų galimybė parduoti turtą už realią rinkos vertę – didesnę nei įvykusiose varžytynėse. FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą.
Ginčijamoje nutartyje teismas įvertino tą faktą, jog AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, t. y. hipotekos kreditoriaus reikalavimas D. Ž. – P. yra 185356,81 Eur, neskaičiuojant palūkanų, o už parduotą įkeistą turtą gauta 98097,00 Eur, ir padarė išvadą, jog jokie kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininkės turtą, pretenduoti negali. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo saugoti minėtas pinigines lėšas teismo depozitinėje sąskaitoje ir, jei būtų iškelta bankroto byla, jas pervesti bankroto administratoriui, nes, leidus baigti su varžytynėmis susijusius vykdymo veiksmus, visą darbą, susijusį su įkeisto turto pardavimu, bus atlikęs antstolis, taigi bankroto administratoriui atlygis nepriklausys. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. FABĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka parduoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje numatyta: kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Vadinasi, iš įkeisto turto pardavimo išlaidų gali būti atskaitomos tik administravimo išlaidos, susijusios su turto administravimu, o likusi suma pervedama hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojui. Kadangi davus leidimą baigti pradėtus vykdymo veiksmus visus įkeisto turto realizavimo veiksmus atliks antstolis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog lėšas, gautas už parduotą turtą, pervesti į teismo depozitinę sąskaitą netikslinga.
Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.