- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-07
- Bylos Nr.
- 2YT-13157-1077/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mulana“
- Kategorijos
- 2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mulana“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė ir uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mulana“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) padavė antstolei Ingai Karalienei 2023 m. gegužės 24 d. skundą, kuriuo prašo: panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S-23-139-9725 ir paskelbti UAB „Mulana“ nekilnojamojo turto: t. y. (i) 10364/176000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0013-0130, kurio viso žemės sklypo plotas sudaro 0.1760 ha, adresu Nugalėtojų g. 26, Vilniaus m.; (ii) gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. 4400-4420-7645:3942, kurio bendras plotas sudaro 118,60 kv. m, adresu Nugalėtojų g. 26-14, Vilniaus m.; (iii) 1/14 dalies kitų inžinerinių statinių – tvoros, unikalus Nr. 4400-3914-0466, adresu Nugalėtojų g. 26, Vilniaus m., pirmąsias varžytynes Nr. 239780 neįvykusiomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. sužinojo apie varžytynes dėl jos turto pardavimo. 2023 m. balandžio 26 d. prašė antstolės paskelbti pirmiau nurodytas varžytynes neįvykusiomis, tačiau antstolė 2023 m. gegužės 4 d. patvarkymu prašymo netenkino. 2022 m. spalio 6 d. antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą ir parengė raginimą, adresuotą pareiškėjai, tačiau raginimo registruota pašto siunta įteikti pareiškėjai nepavyko, 2022 m. spalio 19 d. antstolė apie raginimą paskelbė viešai internetiniame puslapyje. Antstolė nesiuntė procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu pareiškėjos vadovui, kuris yra vienintelis akcininkas, taip pat pareiškėjos el. pašto adresu. 2022 m. lapkričio 9 d. antstolė skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau vertinamo turto nebuvo areštavusi ir pažeidė CPK 746 straipsnio 2 dalį. 2023 m. sausio 23 d. ekspertizės akte nurodyta turto kaina skyrėsi nuo 2022 m. gruodžio 23 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytos kainos. 2023 m. vasario 1 d. patvarkymu įkainojo pareiškėjos turtą, tačiau apie tai nepranešė turto arešto aktų registrui ir pažeidė CPK 680 straipsnio 3 dalį. Turtas buvo įvertintas, tačiau pareiškėja nesudarė galimybės vertintojui patekti į patalpas, dėl to kyla abejonių, ar kaina galėjo būti nustatyta teisingai, dėl to pažeistas CPK 615 straipsnis ir LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos 35.3 ir 39 punktai, kurie nustato, jog vertinant turtą jis turi būti apžiūrėtas ir nufotografuotas iš vidaus. 2023 m. vasario 1 d. patvarkymas nebuvo išsiųstas pareiškėjai, dėl to ji negalėjo įgyvendinti CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės reikšti prieštaravimus dėl turto vertės. 2023 m. vasario 23 d. varžytynių informacijoje apie parduodamą turtą nenurodyta nuosavybės apribojimai, dėl to pažeista CPK 707 straipsnio 1, 3 ir 8 dalys. Antstolė pažeidė pareigą informuoti išieškotoją, t. y. Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jog jos naudai vykdomos varžytynės. Antstolė negali atšaukti neteisėtai surengtų varžytynių CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi varžytynės įvyko, tačiau privalėjo 717 straipsnio ir 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažinti iš varžytynes neįvykusiomis, nes buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
Antstolė Inga Karalienė 2023 m. birželio 1 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. 2021 m. gruodžio 1 d. buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas, 2023 m. balandžio 16 d. turto arešto aktas buvo papildytas įrašant dar vieną išieškotoją bei įtraukiant tvorą, kuri yra žemės sklypo priklausinys, kurią ištiks pagrindinio daikto likimas, ir kuri buvo įtraukta į turto vertinimo ekspertizę. Varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina nustatoma esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjos UAB „Mulana“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, jog sutinka su antstolės motyvais.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito garantas“ atsiliepimo nepateikė.
Teisme 2023 m. liepos 7 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė 2022 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-139-19682 priėmė vykdyti Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus 2021 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos įkeitimo kreditoriaus prašymą Nr. 7584 dėl 369 150,53 Eur skolos ir papildomai skaičiuojamų palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0139/22/01604), taip pat laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. priėmė 6 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjos skundžiami antstolės procesiniai veiksmai buvo atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0139/22/01604.
Antstolė Inga Karalienė 2022 m. spalio 6 d. priėmė raginimą Nr. S-22-139-19684 įvykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-22-139-19683, kuriuo paragino skolininką per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 369 150,53 Eur skolą ir 310,2 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 369 460,73 Eur, į antstolės depozitinę sąskaitą. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta Nr. 0139122101604 įmonės buveinės adresu – Veiverių 9B-62. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „šiuo adresu yra garažai“. Minėti procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti ir Juridinių asmenų registre nurodytu jos elektroninio pašto gedvith@gmail.com adresu. 2022 m. spalio 19 d. antstolė apie raginimą paskelbė viešai internetiniame puslapyje.
2022 m. lapkričio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-22-139-22328, kuriuo skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, t. y. (i) 10364/176000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0013-0130, kurio viso žemės sklypo plotas sudaro 0.1760 ha, adresu Nugalėtojų g. 26, Vilniaus m.; (ii) gyvenamosios patalpos (buto), unikalus Nr. 4400-4420-7645:3942, kurio bendras plotas sudaro 118,60 kv. m, adresu Nugalėtojų g. 26-14, Vilniaus m.; (iii) 1/14 dalies kitų inžinerinių statinių – tvoros, unikalus Nr. 4400-3914-0466, adresu Nugalėtojų g. 26, Vilniaus m. ir išsiuntė pareiškėjos skolininkei registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „šiuo adresu yra garažai“. Taip pat išsiųsti kitu adresu Nugalėtojų g. 26-14 dokumentai grįžo neįteikti su žyma „Paliktas pranešimas, įteikti nepavyko, į pranešimą neatsiliepė“ bei išsiųsti skolininkės vadovui, kuris kartu yra ir akcininkas, jo registruotu adresu, nurodytu juridinių asmenų registre, tačiau dokumentai grįžo neįteikti su žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
2022 m. gruodžio 1 d. turto arešto aktu areštuotas pirmiau nurodytas turtas, kuris buvo parduodamas varžytynių, išskyrus 1/14 tvoros dalį. Kreditorius, kurio naudai taikomas areštas, nurodyta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
2022 m. gruodžio 5 d. nekilnojamo turto vertintojas apžiūrėjo vertinamą nekilnojamąjį turtą ir parengė 2023 m. sausio 23 d. ekspertizės aktą.
2023 m. vasario 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriame nurodė, jog pirmiau nurodyto turto rinkos vertė, remiantis ekspertizės aktu, yra 444 000 Eur.
2023 m. vasario 23 d. antstolė priėmė pranešimą apie paskelbtas varžytynes, kuriame nurodė, jog parduodamas pirmiau nurodytas turtas, pradinė turto pardavimo kaina 355 200 Eur, numatoma varžytynių pabaiga 2023 m. kovo 27 d. Varžytynės įvyko 2023 m. kovo 27 d. Varžytynių laimėtojas sumokėjo visą sumą už nupirktą turtą.
2023 m. balandžio 16 d. antstolė papildė turto arešto aktą, jame nurodė papildomą išieškotoją UAB „Kredito garantas“, bei įtraukė 1/14 tvoros dalį, kuri yra žemės sklypo priklausinys.
2023 m. balandžio 26 d. pareiškėja pateikė prašymą antstolei dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, kuris buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų.
2023 m. gegužės 4 d. antstolė skundžiamu patvarkymu atsisakyti tenkinti prašymą atsisakė tenkinti prašymą ir varžytynių nepaskelbė neįvykusiomis. Nurodė, jog procesinius dokumentus išsiuntė įstatymo nustatyta tvarka, papildė turto arešto aktą, nors šis veiksmas neturi esmės proceso teisėtumui, kadangi vertinant turtą buvo įtraukta ir 1/14 dalis tvoros, kuri yra parduodamo žemės sklypo priklausinys, turtas buvo įvertintas jo neapžiūrint iš vidaus, kadangi patalpos yra neįrengtos ir pareiškėja neatvyko į turto apžiūrą, varžytynių skelbime buvo nurodyta įstatymu reikalaujama informacija.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (CPK 717 straipsnis).
Bylos medžiagoje nėra įrodymų, kurie pagrįstų pirmiau nurodytą teisinį pagrindą varžytynes paskelbti neįvykusiomis, taip pat ir pareiškėja nurodo, jog nemėgina remtis šiais pagrindais. Pareiškėja prašo CPK 717 straipsnį aiškinti plečiamai, jog antstolis turi pareigą paskelbti varžytynes neįvykusiomis taip pat ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo
Pareiškėja teigia, kad nebuvo gavusi raginimo sumokėti skolą, todėl vėliau priimtas patvarkymas yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Raginimas nebuvo išsiųstas pareiškėjos vadovo, akcininko gyvenamosios vietos adresu.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Remiantis CPK 605 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; remiantis CPK 604 straipsniu, šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus.
Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalies nuostatomis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal bendrąją taisyklę juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis), juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) yra juridinis asmuo, todėl šiuo atveju taikytina CPK 122 straipsnio 2 dalis ir CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtinta pareiga visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą.
Juridinių asmenų registro 2023 m. birželio 1 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad pareiškėjos UAB „Mulana“ buveinės adresas nuo 2020 m. lapkričio 26 d. yra Veiverių g. 9B-62, Vilnius. Šis buveinės adresas nepakeistas iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų nurodžiusi antstolei kitą korespondencijos adresą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tą patį įmonės buveinės adresą pareiškėja nurodo ir savo antstolei teiktame skunde.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai skolininkei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1481-854/2022).
Svarbu pažymėti, kad įstatyme nėra nustatyta pareiga vykdymo proceso metu dokumentus siųsti juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atitinkama linkme formuojama ir teismų praktika (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1481-854/2022). Už teisingų duomenų, taip pat ir buveinės adreso nurodymą, Juridinių asmenų registrui atsakingas juridinis asmuo ir jo vadovas. Šiuo atveju, esant įregistruotam buveinės adresui – Veiverių g. 9B-62, Vilnius, kuris iki šiol nėra pakeistas, antstolė pagrįstai ir teisėtai raginimą išsiuntė pareiškėjos buveinės adresu. Taigi procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, antstolis, vadovaudamasis CPK 660 straipsniu, raginimą įvykdyti sprendimą pagrįstai paskelbė viešai vykdomosios bylos portale www.antstoliai.lt. Pažymėtina, kad antstolė mėgino skolininkei skirtus procesinius dokumentus įteikti ir Juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės elektroninio pašto adresu. Todėl darytina išvada, kad antstolė išnaudojo visas įstatyme suteiktas priemones, kad skolininkę informuotų apie priimtą raginimą įvykdyti sprendimą.
Nurodytas teisinis reglamentavimas bei antstolės pateikti vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai įteikiant pirminius vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus buvo laikomasi tiek bendrosios CPK įtvirtintos dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo tvarkos, tiek ir specialios dokumentų įteikimo tvarkos, nustatančios procesinio dokumento – raginimo įvykdyti sprendimą – įteikimo tvarką.
Suėjus raginimo geruoju įvykdyti sprendimą, antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl raginimo skolininkei siuntimo ir įteikimo tvarkos.
Dėl kitų pareiškėjos argumentų
Pareiškėja nurodo, jog iš jos išieškojimą vykdo du išieškotojai, t. y. hipotekos kreditorius UAB „Kredito garantas“ ir kitas kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2021 m. gruodžio 1 d. arešto akte nurodyta, jog areštas taikomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, tačiau nebuvo įvardintas hipotekos kreditorius UAB „Kredito garantas“, taip pat arešto akte nėra nurodyta, jog areštuojama 1/14 dalis tvoros, dėl to, anot pareiškėjos, antstolė neturėjo teisės paskirti turto vertinimo ekspertizės ir priimti patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo nei skelbti apie turto pardavimą iš varžytynių. Pareiškėjos vertinimu, 2023 m. balandžio 19 d. antstolė trūkumus ištaisė ir arešto aktų registre įvardino hipotekos kreditorių ir 1/14 tvoros dalį.
Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog turto pardavimas pažeidė esmines jos teises. Pareiškėja pripažįsta, kad tiek hipotekos kreditorė UAB „Kredito garantas“, tiek ir kita kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą, t. y. pareiškėjos turtas turi būti parduotas iš varžytynių ir tai yra teisėti veiksmai, tačiau pareiškėja skundą grindžia netinkamu arešto įforminimu. Arešto tikslas yra apsaugoti kreditoriaus teisę nukreipti išieškojimą į turtą, jog skolininkė negalėtų jo perleisti kitiems asmenims ir informuoti kitus asmenis apie turto savininkės kreditorius, kurie mėgina nukreipti išieškojimą į turtą, dėl to arešto neįregistravimas ar netinkamas įregistravimas niekaip negali pažeisti skolininkės teisių, pažymėtina, jog areštas buvo įregistruotas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir hipoteka įregistruota UAB „Kredito garantas“ naudai.
Pareiškėjos teigimu, 2021 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4248, 8 skyriuje nustatyta kitokia nei bendroji taisyklė naudojimosi ir disponavimo tvora tvarka. Todėl, pareiškėjos vertinimu, toks antstolės neveikimas negali būti laikomas teisėtu, nes antstolis turi teisę atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos jam leidžia atlikti įstatymas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog arešto įregistravimas buvo įformintas netinkamai, kadangi tvoros dalis, kuri nebuvo įrašyta arešto akte, yra areštuoto žemės sklypo priklausinys. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato išlygų, o sutartimi nustatyti išlygų nebuvo galima, kadangi skolininkės ir kreditorės santykis vykdymo procese kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties.
Pareiškėja nurodo, jog turto vertė galėjo būti nustatyta klaidingai, kadangi patalpa nebuvo apžiūrėta iš vidaus, pareiškėja nesudarė galimybės turto vertintojui patekti į patalpų vidų. Pareiškėja nurodo, jog negalėjo remtis CPK 681 straipsnio 1 dalies teise prieštarauti antstolio nustatytai kainai, kadangi jai nebuvo įteikti dokumentai. Pažymėtina, jog CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis turi teisę kainą nustatyti pats ir nėra įpareigotas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nebent antstoliui kyla abejonių ar šalys prieštarauja antstolio nustatytai kainai. Antstolė skyrė ekspertizę, nors to daryti ir neprivalėjo. Pareiškėja nereiškė prieštaravimo dėl nustatytos kainos dėl savo pačios pasyvumo ir nereiškė nušalinimo turto vertintojui, nors patvarkymas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę buvo išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu ir pareiškėjos vadovo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu juridinių asmenų registre. Antstolė nurodė, jog patalpos vidaus apžiūrėjimas esmės nepakeistų, kadangi patalpa yra neįrengta. Antstolė pažymi teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, jog turto pardavimas už per mažą kainą galėtų būti pagrindas panaikinti pardavimo iš varžytynių aktą, tačiau CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Teismas, sutikdamas su šiais antstolės argumentais, vertina, jog pareiškėja neįrodė, jog turto pardavimo iš varžytynių metu dėl antstolės neteisėtų veiksmų buvo kaip nors sukliudyta nustatyti tikrąją rinkos kainą ir potencialiems pirkėjams, kurie dalyvavo varžytynėse, pateikti didžiausios kainos pasiūlymą.
Pareiškėja taip pat nurodo, jog išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo informuota apie paskelbtas varžytynes. Pranešime apie paskelbtas varžytynes nėra nurodyta, jog pranešimas adresuojamas ir šiai išieškotojai, tačiau ši išieškotoja prašo atmesti pareiškėjos skundą ir neteigia, jog tai pažeidė jos interesus.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Pareiškėja skundą grindžia savo pačios pasyvumu ir arešto įforminimo trūkumais, kurių nepagrindė ir kurie negalėjo padaryti įtakos turto pardavimo teisėtumui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjos skundo, atsakė į esminius pareiškėjos argumentus, o kiti pareiškėjos argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mulana“ skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė ir uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.