Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-684-154/2012 pagal pareiškėjo R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elenos skanėstai“ dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl proceso atnaujinimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Pareiškėjas R. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 pagal ieškovo BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinį atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ dėl 59 950,25 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas priteisimo. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas R. P. dalyvavo vesdamas bylą atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ vardu kaip jo vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjas R. P. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, kaip jis yra apibrėžiamas CPK 37 straipsnyje, ir neturėjo šiam proceso dalyviui priskirtino statuso.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens procesinė padėtis civilinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, tiesiogiai susijusi su tokio asmens procesiniu teisnumu, t.y. teise pateikti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas lemia, jog neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo turi procesinę teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t.y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas R. P. turėjo įstatymo jam įtvirtintą teisę ir procesinę galimybę paduoti prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, t.y. jeigu šioje civilinėje byloje 2011 m. birželio 13 d. priimtu sprendimu už akių teismas būtų nusprendęs dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų. Kadangi, kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą turinio, pareiškėjas R. P. remiasi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu (pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą), pirmosios instancijos teismas turėjo savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą toje dalyje kaip paduotą asmens, neturinčio tokios procesinės teisės. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto R. P. atskirojo skundo argumentų, susijusių su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimu, kiek jais reiškiamas nesutikimas su prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 ir kituose punktuose įtvirtintais pagrindais išnagrinėjimu, dėl kurių jis neturėjo teisės pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, turėjo nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir ar jis pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties matyti, jog teismas padarė išvadą dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pažeidimo. Minėtoje nuostatoje įtvirtina, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Remdamasis šiuo reglamentavimu bei byloje esančių įrodymų vertinimu, teismas sprendė, jog pareiškėjas R. P., 2012 m. kovo 1 d. pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nes apie Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu už akių galimai pažeistas savo asmenines teises turėjo realią galimybę sužinoti 2011 m. spalio 14 d., kai Šiaulių apygardos teisme gavo šio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui konstatuoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleistų prašymo padavimo terminų nepagrįstumą. Pažymėtina, jog asmuo procesinę teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje įgyją nuo to momento, kai tokios bylos nagrinėjimas iš esmės yra užbaigiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) (CPK 365 str. 1 d.). Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-670-267/2011, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, buvo užbaigta 2011 m. birželio 13 d. priimant sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 2 dalimi, sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas už akių buvo peržiūrimas pagal atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ pareiškimą. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011 dėl ginčo esmės 2011 m. birželio 13 d. priimtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2012 m. vasario 9 d.. Kadangi pareiškėjas R. P. tik sprendimo už akių įsiteisėjimo dieną (2012 m. vasario 9 d.) įgijo teisę pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl paduodamas prašymą atnaujinti procesą 2012 m. kovo 5 d. (išsiųstas paštu 2012 m. kovo 1 d.), jis nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prašymo padavimo termino.

Pažymėtina, jog apeliacinio teismo išvada dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų nesudaro savarankiško skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties panaikinimo pagrindo, kadangi kita proceso atnaujinimo sąlyga – prašymo pagrindimas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais. Pareiškėjo R. P. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu lėmė teismo pareigą, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, patikrinti, ar Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl jo, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių ar pareigų.

Procesas išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nusprendimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įtaka neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisėms ar pareigoms nustatoma taip pat atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialiųjų teisinių santykių turinį.

Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011, kurioje procesą atnaujinti prašo pareiškėjas, buvo nagrinėjamas ieškovo BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ ieškinys atsakovui UAB „Elenos skanėstai“ dėl 59 950,25 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu už akių tenkino ieškinio reikalavimus ir pripažino atsakovo UAB „Elenos skanėstai“ prievolę atsiskaityti su ieškovu už transporto paslaugas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 59950,25 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, o valstybės naudai – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Šio teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių pagrindu negalima daryti išvados, jog teismo sprendimu už akių buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo R. P. teisių ar jo pareigų, kad šiuo sprendimu jam buvo sukurta teisių ar pareigų arba kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Priešingos išvados negalima daryti įvertinus pareiškėją ir ginčo šalis siejusius materialiuosius teisinius santykius.

Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas R. P. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2012 m. vasario 17 d. buvo UAB „Elenos skanėstai“ vadovas, o nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. – ir vienintelis šios įmonės akcininkas. Šiuo metu UAB „Elenos skanėstai“ yra iškelta bankroto byla. Atsakovas yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, pagal savo prievoles atsakantis jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.). Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). Pažymėtina, jog įmonės vadovo ar dalyvio civilinės atsakomybės klausimai (pavyzdžiui, remiantis CK 2.84 str. 3 d., 2.87 str. 7 d. ir kt.), dalyvio veiksmų sąžiningumo vertinimas įmonės gebėjimui įvykdyti savo prievoles (CK 2.50 str. 3 d.) nebuvo civilinės bylos, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Todėl atmestina galimybė, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu už akių buvo pasisakyta dėl pareiškėjo R. P., kaip BUAB „Elenos skanėstai“ vadovo ar dalyvio, materialiųjų teisių ir pareigų.

Remiantis pareiškime nurodytais ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-351-267/2012 pagal ieškovo UAB „Limarė“ ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui BUAB „Elenos skanėstai“ dėl 30000 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ieškovu šioje byloje esanti įmonė UAB „Limarė“ yra BUAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ teisių perėmėja, kadangi pradinis ieškovas pasitraukė iš bylos perleisdamas savo materialųjį reikalavimą. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-351-267/2012, priteisė ieškovui UAB „Limarė“ iš atsakovo R. P. 30000 Lt skolą, subsidiariai su skolininku BUAB „Elenos skanėstai“, iš kurios skolos išieškojimas ieškovo naudai vykdomas pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1164-485/2012, kuria patvirtintas UAB „Limarė“ 59950,25 Lt kreditorinis reikalavimas. Iš ieškovo reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų matyti, jog atsakovas R. P. 2010 m. balandžio 30 d. išrašė ir perdavė UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 30000 Lt UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“, jeigu nebus apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Elenos skanėstai“. Kadangi UAB „Elenos skanėstai“ jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, ieškovo UAB „Limarė“ teigimu, UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą R. P. kaip subsidiariai atsakingą skolininką. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-351-267/2012, atsakovo R. P. pasirašytą paprastąjį vekselį dėl dokumento rekvizitų trūkumų vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog atsakovas kaip garantas įsipareigojo jame nurodyta suma atsakyti UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“, jeigu skolininkas UAB „Elenos skanėstai“ prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir tuo pagrindu pripažino pagrįstais pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perėmėjo reikalavimus. Šis Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nes nepasibaigė apeliacinio apskundimo terminas (CPK 307 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, nespręsdama dėl R. P. prievolės pagal 2010 m. balandžio 30 d. vekselį galiojimo, jį ir kreditorių UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ bei skolininką UAB „Elenos skanėstai“ siejančių teisinių santykių kvalifikavimo (šie teisinę reikšmę turintys faktai yra Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-351-267/2012 dalykas, kurioje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs), Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011, įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms vertina, atsižvelgdama į faktą dėl galimo skolininkų daugeto ir galimos subsidiariosios pareiškėjo atsakomybės už UAB „Elenos skanėstai“ prievolių neįvykdymą. Atsižvelgiant į skolininkus UAB „Elenos skanėstai“ ir R. P. siejančios prievolės kreditoriui UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ pobūdį, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo už akių pagrindu, kuriuo buvo nuspręsta dėl kreditoriaus ir pagrindinio skolininko UAB „Elenos skanėstai“ prievolės, būtų atsiradusios kokios nors pareiškėjo R. P. teisės ar pareigos, t.y. priimtu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėjo R. P., kaip galimo subsidiaraus skolininko, prievolės atsiradimas sietinas su pagrindinio skolininko UAB „Elenos skanėstai“ prievolės kreditoriui UAB „Transporto aptarnavimas ir priežiūra“ neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto pasisakyta nebuvo ir jis nebuvo vertinamas.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-670-267/2011, nenusprendė dėl jo, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių ar pareigų. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas turėjo priemones ir galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-351-267/2012 pagal ieškovo UAB „Limarė“ ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui BUAB „Elenos skanėstai“ dėl 30000 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, kurioje priimtas teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Šią savo teisę jis galėjo realizuoti, teikdamas atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimus dėl skolos dydžio ir prigimties, bei ginčydamas minėtu teismo sprendimu už akių nustatytus faktus ir teisinius santykius, kadangi minėtas teismo sprendimas jo atžvilgiu neturi res judicata ir prejudicinės galios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.