Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir D. J., trečiasis asmuo šeimyna (duomenys neskelbtini), dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai A. J. ir D. J. yra M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (sūnus šiuo metu pilnametis, gyvena savarankiškai), tėvai. 2023 m. gruodžio 11 d. Telšių apylinės teismo sprendimu neterminuotai apribota A. J. ir D. J., tėvų valdžia dukters A. J. atžvilgiu. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu D. J. nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 metams, bausmės pabaiga - 2028 m. rugsėjo 26 d. 2025 m. vasario 6 d. nepilnamečiai vaikai: G. J., M. J., D. J. ir M. J. paimti iš atstovų pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti Akmenės rajono paramos šeimai centro budinčios globėjos šeimoje. Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. eS2-1457- 1227/2025 išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus: G. J., M. J., D. J. ir M. J. iš jų atstovų pagal įstatymą - motinos A. J. ir tėvo D. J.. Akmenės rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 27 potvarkiu Nr. M-57 nepilnamečiams G. J., M. J., D. J. ir M. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras - budinčios globotojos šeima. 2025 m. liepos 9 d. Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-253, nepilnamečių M. J., D. J. ir M. J. laikinuoju globėju paskirta šeimyna (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo A. J.

7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

8. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. R. J. Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. P. E. Žmogaus T. T. jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

9. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

15. Sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo A. J. pažymėtina, kad šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2018 m. liepos 2 d. teikiamos socialinės paslaugos. 2024 m. kovo 29 d. Skyriuje gavus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnų pranešimą, kad A. J. būdama girta neužtikrina nepilnamečių vaikų priežiūros, nustatyta 1,69 promilių girtumas, nepilnamečiai vaikai G. J., M. J., D. J. ir M. J. paimti iš A. J. ir laikinai apgyvendinti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje. A. J. sutikus, ji su vaikais buvo apgyvendinta socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje - Akmenės rajono paramos šeimai centro Krizių centre adresu, tačiau atsakovei gyvenant Akmenės rajono paramos šeimai centro Krizių centre, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,56 promilių girtumas. 2025 m. vasario 3 d. A. J. savavališkai, palikusi be suaugusiųjų priežiūros nepilnamečius vaikus, pasišalino iš Akmenės rajono paramos šeimai centro Krizių centro ir išvyko pas draugus. 2025 m. vasario 4 d. A. J. būdama girta (atsisakė nusistatyti girtumą) policijos pareigūnų sulaikyta Kauno autobusų stotyje. A. J. nesutiko su siūlymu dėl ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui.

17. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, teikiant socialinės priežiūros paslaugas stebima menka A. J. motyvacija spręsti esamą situaciją bei siekti susigrąžinti nepilnamečius vaikus, jos emocinis ryšys su vaikais išlieka ribotas ir neintensyvus. Atsakovė buvo motyvuojama keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnamečiams vaikams, nevartoti alkoholinių gėrimų, siekti auginti vaikus, siūlyta naudotis specialistų pagalba, buvo išaiškintos problemos ir kylantys sunkumai, sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Atsakovė A. J. neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, savarankiškai auginti vaikus, siūlomas pagalbas priėmė deklaratyviai, teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė, nes atsakovė nesiekia realiai keisti savo gyvenimo būdo, pati auginti nepilnamečius vaikus. A. J. alkoholio vartojimo atvejis nėra vienkartinis ar atsitiktinis, jis yra sistemingas: 2023 m. lapkričio 13 d. nustatytas 1,12 prom. girtumas; 2024 m. kovo 29 d. nustatytas 1,69 prom. girtumas; 2025 m. sausio 1 d. nustatytas 0,56 promilių girtumas, 2025 m. vasario 4 d. atsisakė nusistatyti girtumą; 2025 m. vasario 5 d. atsisakė nusistatyti girtumą, tačiau pripažino, jog yra neblaivi. A. J. atžvilgiu buvo pradėtos 6 (šešios) administracinių nusižengimų teisenos, iš jų net 4 (keturios) pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovės elgesio pasikeitimą, ar galimybę vaikų gyvenamąją vietą nustatyti atsakovės šeimoje.

18. Pažymėtina, kad tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

19. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė A. J. nusišalinusi nuo savo prigimtinės, kaip motinos, pareigos rūpintis savo nepilnametėmis dukromis, nepripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, nesutinka su siūlymu dėl ilgalaikio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui. Atsakovė vaikų nelanko, nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauja tik su dukra M., su kitais vaikais nebendrauja, be kita ko, globos centro specialistų teigimu, dukra M. po pokalbio jaučiasi suirzusi, todėl su mama bendravimą nutraukė. Atsakovė neturi pastovių pajamų, neteikia išlaikymo vaikams, t. y. yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir auginimo, nesiekia pati savarankiškai auginti nepilnamečių vaikų. Iš atsakovės elgesio matyti, jog ji yra abejinga savo dukrų likimui bei ją tenkina dabartinė situacija, toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečių dukrų, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaikais t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovė siektų atkurti ir puoselėti santykius su dukromis, ketintų pradėti jomis rūpintis, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės motinos valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

20. Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

21. Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo

22. Ieškovas prašo atskirti nepilnamečius vaikus M. J., D. J., ir M. J., nuo tėvo D. J., nurodydamas, kad atsakovas D. J. negali pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių priežasčių - šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės.

23. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179 straipsnis, 3.180 straipsnis). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. J. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams. Bausmę atlieka nuo 2024 m. lapkričio 19 d Pravieniškių 2-ajame kalėjime, laisvės atėmimo bausmės pabaiga - 2028 m. rugsėjo 26 d.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog šiuo metu atsakovas D. J. dėl objektyvių priežasčių, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, negali įgyvendinti savo tėvų valdžios dukterų atžvilgiu. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametes M. J., D. J. ir M. J., nuo jų tėvo D. J., neapribojant jo tėvo teisių (CK 3.179 straipsnis).

26. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

27. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

28. CK 3.179 straipsnio 3 dalis numato, jog atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimus neterminuotai apriboti motinos valdžią A. J., jos nepilnamečių dukterų M. J., D. J. ir M. J. atžvilgiu, ir atskyrus nepilnametes M. J., D. J. ir M. J. nuo jų tėvo D. J., būtina nustatyti M. J., D. J. ir M. J. gyvenamąją vietą. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių M. J., D. J. ir M. J. gyvenamąją vietą šeimynoje „(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybė, iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Akmenės rajono savivaldybės mero 2025 m. liepos 9 d. potvarkiu Nr. M-253 nepilnamečių M. J., D. J. ir M. J. laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirta šeimyna (duomenys neskelbtini), o vaikų laikinosios priežiūros vieta nustatyta šeimynoje (duomenys neskelbtini), kurioje vaikai gyvena ir šiuo metu.

30. Teismui įvertinus tai, kad vaikai šiuo metu gyvena šeimynoje (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, į vaikų aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumo principą, bei tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog šeimyna (duomenys neskelbtini) išreiškė pageidavimą nepilnamečius vaikus (globoti) rūpintis nuolatinai, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą šeimynoje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės (globos) rūpybos nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikas priteisimo

31. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

32. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

33. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui.

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 777,00 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1038,00 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

36. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš A. J. nepilnamečių vaikų M. J., D. J. ir M. J. išlaikymui kiekvienai po 250,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

37. Atsakovė dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, buvo įpareigota pateikti visus duomenis apie savo turtinę padėtį, įpareigojimo neįvykdė. Šioje byloje vertinant atsakovės turtinę padėtį, teismas savo iniciatyva iš Lietuvos informacinės sistemos (LITEKO) išsireikalavo duomenis apie atsakovės gaunamas pajams, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. jai išmokėta 185,74 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. iš viso turi keturis nepilnamečius vaikus, yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėtų dirbti ir užsidirbti, byloje nėra, todėl ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnametėms dukroms būtiną aprūpinimą. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus atsakovės A. J. turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad M. J. nustatyta epilepsija, D. J. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, M. J. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, nepilnamečių vaikų turimas sveikatos problemas, kurias pagrindžia byloje esantys duomenys, ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš atsakovės A. J. nepilnamečiams vaikams M. J., D. J. ir M. J. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienai po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2025 m. birželio 20 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

38. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš D. J. nepilnamečiams vaikams M. J., D. J. ir M. J. išlaikymui kiekvienai po 150,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

39. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieką realią laisvės atėmimo bausmę, kad jo galimybės dirbti yra apribotos, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, tenkina ieškovo reikalavimą priteisti iš D. J. išlaikymą jo dukterų M. J., D. J. ir M. J. atžvilgiu kiekvienai po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2025 m. birželio 20 d, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

41. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini laikinieji globėjai (rūpintojai) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

42. Sprendimas dalyse dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

44. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos ne­pilnamečių vaikų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jų tėvo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. birželio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. birželio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą šeimynoje (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietos adresas: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.