Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NeroAuto“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto (automobilio) kokybę.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 25 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (pažyma-sąskaita serija NER Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią pirkėja G. A. įgijo iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ automobilį BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 metų gamybos, juodos spalvos, už 4700,00 Eur. Ieškovė skelbimą apie parduodamą ginčo automobilį rado interneto tinklalapyje www.autoplius.lt. Prieš įsigyjant automobilį, ieškovė jį patikrino programoje carvertical.com, sužinojo, jog jis buvo patekęs į eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog apžiūrėjo automobilį, pavažiavo su juo kelis kilometrus, automobilis nei jai, nei jos draugui jokių abejonių nekėlė. Pardavėjas sakė, kad automobilis defektų neturi, siūlė vežti tikrintis kur nori.

13. 2022 m. birželio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie automobilio gedimą, nurodė, kad defektavimas bus atliekamas 2022 m. liepos 5 d. Šiauliuose, pakvietė atvykti į automobilio apžiūrą. 2022 m. liepos 5 d. UAB „Prie viaduko“ transporto priemonės patikros akte nurodyta, kad variklis užsikirtęs; išardę variklį rastas prasuktas indėklas ir sugadintas alkūninis velenas; reikalingas kitas variklis; naudoto variklio kaina nuo 1500,00 Eur iki 3000,00 Eur, pakeitimas 500-1200,00 Eur. UAB „Prie viaduko“ (duomenys neskelbtini) R. V. aprašė atlikto patikrinimo eigą, pateikė išvadas dėl galimo gedimo priežasčių. 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, su ja atsakovė nesutiko. 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, su ja taip pat atsakovė nesutiko.

14. Ieškovė A. Ž. įmonei už variklio išardymą sumokėjo 100,00 Eur, UAB „Prie viaduko“ už automobilio defektaciją 100,00 Eur, registruojant automobilį VĮ Regitrai - 69,26 Eur, techninio aptarnavimo centrui - 47,70 Eur, už konsultavimo paslaugas UAB „Autopretenzija“ - 181,50 Eur ir 363,00 Eur.

Dėl įrodymų vertinimo

15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino ir nustatė byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, padarė neteisėtas ir bylos medžiaga nepagrįstas teisines išvadas, o taip pat neatskleidė bylos esmės, sprendimą grįsdamas prielaidomis. Nepagrįstas teismo išvadas lėmė tai, jog teismas iš esmės ginčijamą sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasis vieno liudytojo – S. Ž. paaiškinimais. Nepagrįstai atmetė kaip netinkamą įrodymą į bylą pateiktą automobilio apžiūros aktą.

16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl aktyvaus teismo vaidmens

18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus ir pažeidė CPK nuostatas, kadangi šalių ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas šioje byloje privalo būti aktyvus, kadangi būtent vartotojas (ieškovė) yra silpnesnioji ginčo pusė.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017 ).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus, tačiau nenurodė konkrečių veiksmų, kuriais pažeidė CPK nuostatas. Teisėjų kolegija byloje nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo ar nepasiūlė apeliantei pateikti kokius būtinus įrodymus ar panašiai, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus, vertintini nepagrįstais.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisės prašyti nutraukti sutartį

21. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

22. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

23. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

24. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

25. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

26. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

27. Apeliantė teigia, kad įsigyto automobilio BMW trūkumai (variklio gedimas) egzistavo jau 2021 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, jie buvo nuslėpti nuo jos ir parduota transporto priemonė akivaizdžiai neatitiko skelbime bei sutartyje nurodytų aplinkybių, kad automobilis yra be defektų.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nurodė, jog apžiūrėjo automobilį, pavažiavo su juo kelis kilometrus, automobilis nei jai, nei jos draugui jokių abejonių nekėlė. Pardavėjas sakė, kad automobilis defektų neturi, siūlė vežti tikrintis kur nori. Kadangi automobilis atitiko ieškovės poreikius, ji iš karto po automobilio apžiūros paliko pardavėjui 700,00 Eur avansą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad įrodymų, jog pardavėjas skubino apsispręsti dėl automobilio pirkimo, kokiais nors žodžiais ar veiksmais kliudė įsitikinti perkamo automobilio kokybe, byloje nėra. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad įsigijusi automobilį ieškovė jam jokių remonto darbų, profilaktinių tikrinimų, tepalų keitimo neatliko ir naudojosi tuo automobiliu be jokių trukdžių iki 2022 m. balandžio-gegužės mėn.

29. Į bylą pateiktas UAB „Prie viaduko“ 2022 m. liepos 5 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuotas variklio gedimas, akte nurodyta, kad variklis užsikirtęs; išardę variklį rado prasuktą indėklą ir sugadintą alkūninį veleną; reikalingas kitas variklis. Papildomai į bylą ieškovės atstovas pateikė ir UAB „Prie viaduko“ (duomenys neskelbtini) R. V. rašytinius paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 5 d. atliktos automobilio BMW defektacijos, kuriuose aprašė atlikto patikrinimo eigą, pateikė išvadas dėl galimo gedimo priežasčių.

30. Atsakovė į bylą pateikė R. K. 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadą apie atliktą automobilio BMW1 E87 variklio alkūninio veleno ir variklio tepimo sistemų gedimo sąsajų tyrimą ir 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą dėl automobilio BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), variklio defektų ypatybių. 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje I punkte nurodyta, kad automobilio BMW 1 E87 eksploatuoti su įjungtu varikliu negalima, jei prietaisų skydelyje, veikiant varikliui, yra rodomas bet koks informacinis pranešimas/simbolis, kuris susijęs su variklio tepimo sistemos veikimu. Jei automobilio vairuotojas nepaiso prietaisų skydelyje rodomų variklio tepimo įspėjamųjų pranešimų ir neišjungia nedelsdamas variklio ar net pradeda važiuoti nors ir trumpą atstumą, kyla labai didelė rizika nepataisomai sugadinti automobilio variklį. Dėl netinkamai veikiančios variklio tepimo sistemos dažniausiai gana greitai sudyla slydimo guoliai (įdėklai), sugadinami alkūninio veleno slydimo guolių kakliukai (juos gaubia slydimo guoliai), slydimo guolių susidėvėjimo atveju yra sugadinamos cilindrų bloko ir atitinkamai švaistiklių slydimo guolių guoliavietės, dėl prasukto ar sutrumpinto įdėklo net lūžta švaistikliai ir dažnai sulaužo cilindrų bloką nepataisomai.

31. Apeliantė teigia, jog neteisingas ir nepagrįstas teismo išvadas lėmė tai, kad teismas iš esmės ginčijamą sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasis vieno liudytojo S. Ž. paaiškinimais, kuriuos, neva, patvirtino atsakovės pateikti įrodymai – 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto R. K. išvada. Jos teigimu, R. K. išvada atlikta visiškai neapžiūrėjus nei pačio automobilio, nei variklio, o pačioje išvadoje tik remiamasi bendromis techninėmis prielaidomis ir teorija, kas leidžia abejoti šio įrodymų pagrįstumu ginčo situacijai ir tą teismas turėjo vertinti kritiškai, nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės. Teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti UAB „Prie Viaduko“ 2022-07-05 automobilio apžiūros akto ir R. V. rašytinių paaiškinimų tik dėl to, kad įrodyme padaryta žmogiškoji klaida, kuri neturi jokios reikšmės pačiai ginčo esmei – automobilio trūkumų nustatymui.

32. Pažymėtina, jog jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-133/2010). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. K. 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadą apie atliktą automobilio BMW1 E87 variklio alkūninio veleno ir variklio tepimo sistemų gedimo sąsajų tyrimą ir 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą dėl automobilio BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), variklio defektų ypatybių vertino kaip rašytinius įrodymus, kuriuose yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, nesuteikdamas jiems jokios išskirtinės reikšmės. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiems įrodymams suteikė išskirtinę reikšmę, yra niekuo nepagrįsti.

33. Aplinkybės, kad specialistas R. K. neapžiūrėjo automobilio ir variklio, yra nereikšmingos ir nesudaro pagrindo spręsti apie išvadų klaidingumą, kadangi tiek pirmoji, tiek antroji išvada buvo teorinio pobūdžio, netiriant konkretaus automobilio agregatų būklės ir nenustatant tikslius ginčo automobilio defektus.

34. 2022 m. liepos 5 d. UAB „Prie viaduko“ transporto priemonės patikros akte nurodyta, kad variklis užsikirtęs; išardžois variklį rastas prasuktas indėklas ir sugadintas alkūninis velenas; reikalingas kitas variklis; naudoto variklio kaina nuo 1500,00 Eur iki 3000,00 Eur, pakeitimas 500-1200,00 Eur. Į bylą pateikti ir UAB „Prie viaduko“ (duomenys neskelbtini) R. V. rašytiniai paaiškinimai dėl 2022 m. liepos 5 d. atliktos automobilio BMW defektacijos, kuriuose jis aprašė atlikto patikrinimo eigą, pateikė išvadas dėl galimo gedimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas šiuos R. V. rašytinius paaiškinimus patikimu įrodymu nelaikė, kadangi juose yra nurodyti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys duomenys: „1) iš S. Ž., A. A. paaiškinimų nustatyta, kad jau S. Ž. automobilio variklis buvo pristatytas išimtas iš automobilio, su išleistais tepalais, po atsiėmimo iš S. Ž. variklis atgal į automobilį įstatytas nebuvo, į UAB „Prie viaduko“ variklis nuvežtas įdėtas į automobilio bagažinę, išardytas. Tačiau R. V. paaiškinimuose nurodo, kad „atsidarius variklio dangtį, nustatyta, kad automobilio variklis užsikirtęs; prasukant rankiniu būdu, nustatyta, kad variklis užstrigęs “, nors realiai variklio net nebuvo variklio skyriuje ir jis buvo išardytas; 2) A. A. paaiškino, kad, prieš vežant variklį pas S. Ž., išleido tepalus, tai, kad variklis buvo be tepalų, patvirtino ir S. Ž., tačiau R. V. nurodo „buvo išleista variklio alyva, išleidžiant alyvą matėsi geltonos spalvos drožlių“.

35. Įvertinusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija vertina, kad 2022 m. liepos 5 d. UAB „Prie viaduko“ (duomenys neskelbtini) R. V. aktas parengtas visiškai nesigilinant į konkretų atvejį ir tikrąsias aplinkybes bei nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nurodant, kad yra normalus variklio tepalų lygis, skysčių nutekėjimas, gera aušinimo sistema ir nėra pašalinių variklio garsų, kuomet iš bylos duomenų nustatyta, kad variklis jiems buvo pateiktas išardytas į dvylika dalių ir be tepalų. Teisėjų kolegija vertina kaip mažai tikėtiną aplinkybę, jog buvo tiesiog padaryta žmogiškoji klaida nurodant, kad automobilio variklis apžiūrėtas, kai jis buvo automobilyje, kai tuo tarpu automobilio BMW variklis buvo išimtas iš kėbulo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas patikrinimo akto ir R. V. paaiškinimų nelaikė patikimais įrodymais ir jais priimdamas sprendimą nesirėmė.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo S. Ž. paaiškinimus, 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto R. K. išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog automobilyje buvo problemos su tepalo lygiu ir galimai slėgiu, tačiau ieškovė į specialistus nesikreipė, su kvalifikuotais specialistais tos problemos nesprendė ir toliau pagal savo supratimą eksploatavo automobilį. Pažymėtina, kad nė viena iš šalių skirti ekspertizės automobilio variklio gedimo priežastis nustatyti neprašė, o į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai rodo, kad automobilis sugedo jį eksploatuojant ieškovei, po įsigijimo ji jokių automobilio patikrinimų nedarė, profilaktinio tepalų keitimo neatliko, važiavo automobiliu kelis kartus užsidegant tepalo lygio (geltonai), o galbūt ir tepalo slėgio (raudonai) lemputei.

37. Variklio gedimas paaiškėjo po daugiau nei 6 mėnesių nuo įsigijimo, todėl pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija), jis negali būti laikomas daikto trūkumu, egzistavusiu įgijimo momentu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

38. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Dėl procesinės bylos baigties

39. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

41. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijose (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio) numatytus dydžius, todėl jas atsakovei priteisia iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. A. atsakovei UAB „NeroAuto“ 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.