Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ atstovams N. S., advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NeroAuto“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nutraukti 2021 m. spalio 25 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau ir – sutartis), taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą 4 700 Eur sumą, o atsakovei – automobilį; priteisti iš atsakovės 200 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidas, 116,96 Eur išlaidas už automobilio registravimą ir techninę apžiūrą, 544,50 Eur išlaidas sumokėtas uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenziją atsakovei ir ruošiant ieškinį bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ji pagal 2021 m. spalio 25 d. pažymą-sąskaitą serija NER Nr. 001060, kuri atitinka transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ už 4700 Eur įsigijo automobilį BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų gamybos, juodos spalvos. Atsakovė automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi, kad parduodamas automobilis BMW yra be defektų. Automobilio aprašymas atitiko ieškovės ieškomo automobilio kriterijus, todėl ji susisiekė su atsakovės atstovu, kad galėtų apžiūrėti automobilį. Į automobilio apžiūrą ieškovė važiavo kartu su savo draugu. Nuvykus apžiūrėti automobilio, paaiškėjo, kad automobilio kuro tipas yra benzinas, o ne dyzelinas, kaip nurodyta skelbime. Atsakovės atstovas N. S. labai skubėjo išvykti, todėl ragino greičiau žiūrėti ir nuspręsti, nes priešingu atveju, automobilis bus išvežtas atgal į Vokietiją. Ieškovei apžiūrėjus automobilį, išorėje ir viduje nebuvo pastebėta jokių esminių defektų. Atsakovės atstovas patikino, kad automobilis idealios būklės, pakeistos variklio grandinės, tinkamas eksploatuoti. Pravažiavus automobiliu kelis kilometrus, jokių įtarimų nekilo. Ilgiau pasibandyti nebuvo galimybės dėl atsakovės atstovo skubinimo. Pasitikėjo atsakove, todėl automobilio neregistravo į automobilio remonto dirbtuves. Apžiūrėjusi automobilį, ieškovė nusprendė jį įsigyti, sumokėjo 700 Eur avansą. Automobilį papildomai patikrino CarVertical sistemoje, kur buvo matyti, kad 2013 m. automobilis dalyvavo eismo įvykyje Liuksemburge, žala siekė nuo 500 Eur iki 1 500 Eur. Tos pačios dienos vakarą, ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir pasirašė sutartį su atsakove. Atsakovės atstovas siūlė sutartyje rašyti mažesnę 3000 Eur sumą, tačiau ieškovė nesutiko, todėl buvo įrašyta visa 4700 Eur suma. Ieškovė taip pat išsireikalavo, kad atsakovės atstovas atliktų automobilio privalomąją valstybinę techninę apžiūrą, nes ji nebuvo atlikta. 2022 m. gegužės 17 d. eksploatuojant automobilį, jo variklis netikėtai užgeso (išsijungė) ir nebeužsivedė. Automobilio remontų dirbtuvėse buvo eilė, todėl ieškovė tik 2022 m. birželio mėn. susitarė su A. Ž. įmone dėl automobilio apžiūros. Paaiškėjo, kad automobiliui reikalingas naujas automobilio variklio alyvos siurblys, velenas, 2 švaistikliai. Taip pat paaiškėjo, kad automobilio variklio velenas jau šlifuotas ir trūksta 1,5 mm, variklio taisyti neapsimoka. 2022 m. birželio 22 d. ieškovė susisiekė su atsakovės atstovu, pranešdama apie nustatytus paslėptus automobilio defektus. Atsakovės atstovas nurodė, kad automobilis buvo tvarkingas ir jį būtų sutvarkęs, jeigu būtų sugedęs per 14 dienų, o ne po 7-8 mėnesių. Atsakovės atstovas taip pat pasakė, kad naują variklį gali nusipirkti už 600 Eur, kuro siurblį už 300 Eur ir pasikeisti. Atsakovės atstovas vėliau perskambinęs ieškovei pasakė, kad dėl automobilio gedimo atsakomybės neprisiima, bet gali padovanoti veleną. Su tokiu pasiūlymu ieškovė nesutiko. Ieškovė nusprendė automobilį vežti defektacijai į uždarąją akcinę bendrovę „Prie viaduko“, Šiauliuose, Tilžės g. 68. Apie pastebėtą paslėptą automobilio defektą atsakovė buvo informuota prieš patikrą 2022 m. birželio 30 d. el. paštu bei SMS žinute. Atsakovės atstovas nepareiškė noro dalyvauti automobilio defektacijoje. 2022 m. liepos 5 d. defektiniame akte konstatuotas variklio gedimas, nustatyta, kad automobilis neužsiveda, nes variklis užsikirtęs, yra prasisukęs indėklas, sugadintas alkūninis velenas. Taip pat nurodyta, kad reikalingas kitas variklis, kurio naudoto kaina nuo 1 500 Eur iki 3 000 Eur, pakeitimo kaina nuo 500 Eur iki 1 200 Eur. Automobilis, nuo 2022 m. liepos 8 d., stovi neeksploatuojamas. Atsakovei 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pateiktos rašytinės pretenzijos dėl netinkamos kokybės daikto, į kurias atsakovė atsakė, jog su pretenzijomis nesutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. A. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad norėjo įsigyti automobilį BMW be defektų važinėjimui į studijas. Skelbime buvo nurodyta, jog BMW automobilis yra be defektų, galės iškart jį eksploatuoti. Nuvykus apžiūrėti automobilį, pardavėjas N. S. jokių automobilio trūkumų nenurodė, o ji ir neklausė, nes skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Automobilį važiavo apžiūrėti su savo draugu. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra dyzelinis, bet nuvykus į vietą paaiškėjo, kad vis dėl to automobilis yra benzininis. Draugas pabandė automobilį, abiem automobilis nesukėlė abejonių. Pardavėjas labai skubėjo, sakė, kad automobilis turi techninę apžiūrą. Nusprendus įsigyti automobilį buvo paliktas avansas, vėliau pasirašyta sutartis. Automobilis buvo paliktas pas pardavėją, kad jis atliktų techninę apžiūra, po kelių dienų ji automobilį pasiėmė. Registruojant automobilį paaiškėjo, kad reikia atlikti ekspertizę (kainavo 45 Eur), nes neatitinka sėdimų vietų skaičius. Atlikus ekspertizę ir prisiregistravus automobilį, ieškovė su juo pradėjo važinėti tik 2021 m. lapkričio 2-3 d. Nusipirkusi automobilį, jam neatliko jokių patikrinimų ir nieko nedarė, t. y. nekeitė tepalų ir netikrino kitų detalių, nes pasitikėjo pardavėju. Kadangi pardavėjas sakė, kad yra pakeistos automobilio grandinės, manė, jog, keičiant grandinę turėjo būti pakeisti tepalai. 2022 m. balandžio mėn. grįžtant iš studijų, automobilyje užsidegė geltona tepalo lemputė. Ji autodetalių parduotuvėje nusipirko tepalų, o jos tėtis A. A. papildė tepalus. Kurį laiką po tepalų papildymo viskas buvo gerai, bet 2022 m. gegužės mėn. vėl užsidegė geltona tepalų lemputė. Tada jos tėtis vėl papildė tepalų. Ji toliau važinėjo automobiliu, kol 2022 m. gegužės 17 d. važiuojant jis užgeso ir nebeužsivedė. Automobilis užgeso Nevarėnuose, iki namų buvo likę apie 15 km, iš Nevarėnų traliukas parvežė automobilį. Su automobiliu iki jo gedimo buvo nuvažiavusi apie 4000-5000 km. Automobilį remontui nusprendė vežti pas meistrą S. Ž. Jos tėtis išėmė iš automobilio variklį, nuvežė S. Ž., o šis, išardęs variklį, pasakė, kad reikia keisti visą variklį, nes yra šlifuotas velenas; nebeverta variklio taisyti. Apie gedimą atsakovės atstovas N. S. buvo informuotas 2022 m. liepos mėn., prieš vežant į defektaciją Šiauliuose. Prieš tai irgi jam skambino, bet N. S. jau visą situaciją žinojo, pasiūlė padovanoti naują veleną. Iškart sugedus automobiliui atsakovės atstovui nepranešė, nes norėjo išsiaiškinti automobilio sugedimo priežastį, o anksčiau nematė reikalo dėl kiekvienos užsidegusios lemputės informuoti pardavėją. Automobilio nusprendė neremontuoti, nes gyvena užsienyje ir buvo neverta investuoti, nes automobilio niekas nenorės pirkti su perrinktu varikliu. Jos manymu, atsakovė ir jos atstovas žinojo apie variklio trūkumus, nes keitė variklio grandines.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė nurodė, kad šalis siejo vartojimo sutarties santykiai. Ieškovė, pasitikėdama profesionaliu pardavėju - uždarąja akcine bendrove „NeroAuto“, bendraujant su įmonės atstovu buvo patikinta, kad automobilis neturi trūkumų. Šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje aptartos esminės sutarties sąlygos, nurodoma, kad automobilis parduodamas be defektų. Sutarties tekstas buvo parengtas iš anksto, sutartis sudaryta pagal atsakovės šabloną, kuriame parašyta, jog pretenzijos dėl automobilio ir jo mechanizmų gedimo yra nepriimtinos. Ši sutarties sąlyga yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatoms. Atsakovės atstovas nors ir nepripažino kaltės dėl parduotos netinkamos kokybės prekės, tačiau pasiūlė ieškovei padovanoti veleną ir apmokėti už kai kurias detales, kas parodo atsakovės netiesioginį kaltės prisiėmimą ir tokiu būdu siekį ginčą išspręsti paprastai. Liudytojo S. Ž. duoti paaiškinimai negali būti laikomi tinkamais, nes jis neturi reikiamo išsilavinimo, savo teiginius grindžia tik asmenine patirtimi. Apie užsidegusią raudoną tepalo lemputę atsakovės atstovui papasakojo ne ieškovė, bet S. Ž. Ieškovė nurodė, kad buvo užsidegusi ne raudona lemputė, o kompiuteryje iššoko perspėjamasis ženklas apie tai, kad reikalinga papildyti tepalo. Taip pat nepatvirtina, kad dėl užsidegusios perspėjamosios tepalo lemputės buvo sugadintas automobilio variklis. Aplinkybę, jog išimant variklį galėjo būti pažeistos detales, paneigia liudytojo S. Ž. parodymai, kad tai neturėjo įtakos. Pasak S. Ž. anksčiau padarytas variklio remontas buvo atliktas idealiai, todėl dabartinis defektas negalėjo įtakoti dabartinio gedimo. S. Ž. vertinimu variklio švaistiklis buvo šlifuotas, bet A. A. vis tiek jį vežė šlifuoti į Klaipėdą. Nuvežus švaistiklį į Klaipėdą, paaiškėjo, kad švaistiklio šlifuoti nebegalima, nes tai buvo daryta jau daug kartų ir jo matmenys bus per siauri tinkamai atlikti funkciją, todėl jį reikia keisti nauju. Bendrovė, kuri atliko automobilio defektaciją patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Tokie gedimai negali atsirasti staiga, jie gali atsirasti dėl netinkamo variklio priežiūros arba galimai dėl netinkamo variklio remonto. Ieškovė neturi įrodymų, kad atsakovė įtakojo variklio gedimą, tačiau tai neeliminuoja jos atsakomybės dėl parduoto netinkamos kokybės daikto. Atsakovės pateikta specialisto išvada nepatikima, remiamasi dokumentais, kurių nei vieno nėra byloje, o išvados 6-7 punktai nepaneigia uždarosios akcinės bendrovės „Prie viaduko“ vadovo R. V. rašytinių paaiškinimų. Specialisto išvada yra bendro pobūdžio, o ne šiai konkrečiai situacijai. Atsakovės atstovas nedalyvavo variklio ardyme, taip pat nedalyvavo defektacijos metu ir nepateikė jokių prieštaravimų ieškovei.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nero Auto“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, prieš įsigydama automobilį, jo išsamiai netikrino servise, jį įsigijo pasitikėdama savo žiniomis. Atsakovė pardavinėjo naudotą automobilį, vien ta aplinkybė lemia, kad pirkėjas turi būti labiau atidus. Išorinė apžiūra ir bandomasis važiavimas nėra laikoma tinkama automobilio apžiūra. Automobilis buvo 11 metų senumo, todėl nenustačius jo defektų autorizuotame servise, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjos elgesys vertinamas nerūpestingu. Atsakovė nurodo, kad tarp jos ir ieškovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 (šešis) mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais daikto perdavimo metu. Automobilis ieškovei buvo parduotas 2021 m. spalio 25, todėl taikytinas 6 mėn. trūkumų egzistavimo pirkimo-pardavimo metu prezumpcijos laikotarpis, yra praėjęs. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, matyti, kad defektas paaiškėjo po daugiau nei 8 mėnesių, todėl ieškovė turi įrodyti, kad variklio defektas buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad defektas egzistavo automobilio perdavimo metu. Atsakovė automobilį pirko per www.mobile.de skelbimų platforma, kurioje minėtas automobilis buvo pirktas be defektų už 3200 Eur. Identiški automobiliai su variklio defektu kainuoja žymiai pigia. Ieškovė pati pripažino, kad su automobiliu nuvažiavo tik porą kilometrų, to pakako, kad įsitikintų, jog automobilis yra geros techninės būklės. Jeigu ieškovė būtų keitusi tepalus po automobilio įsigijimo, serviso darbuotojai būtų iškart pastebėję blizgias variklio nuosėdas tepale, jei variklio defektas būtų egzistavęs pardavimo metu. Automobilio gedimą galėjo lemti: 1) tepalai nebuvo keisti (juos būtina keisti kas 12 mėn. arba kas 5 000-10 000 km); 2) kas kartą pripilant kitus / kito klampumo tepalus arba tuo labiau jų iš vis nepilant arba juos pakeitus nebuvo pastebėta senajame tepale variklio drožlių dėl to, kad automobilio variklio būklė pardavimo metu buvo gera. Šio automobilio variklis yra lepus ir probleminis nuo jo pagaminimo momento. Tokio pobūdžio gedimai gali atsirasti staiga ir netikėtai. Atsakovė automobilio variklio netikrino ir neturi tokios pareigos, tik žinojo, kad Vokietijoje buvo keista automobilio variklio grandinė. Pagal atsakovei žinomas aplinkybes, didžiausią įtaką variklio gedimui padarė ieškovės važiavimas nuo Klaipėdos iki Telšių su šviečiančiu prietaisų skydelyje tepalo lygio indikatoriumi, apie tai informavo ieškovė telefonu. Kitaip tariant, ieškovė važiavo be tepalų arba su per mažu jų slėgiu gana ilgą atstumą. Šviečiant tepalo lygio indikatoriui važiuoti negalima, nes gali sugesti variklis, tai kas ir atsitiko. Apie variklio gedimą atsakovė buvo informuota pakankamai vėlai – po mėnesio laiko, kai buvo nustatytas variklio defektas A. Ž. įmonėje ir jau esant išardytam varikliui. Ieškovė tokiu būdu užkirto kelią sužinoti atsakovei apie automobilio preliminarius defektus, atlikti kompiuterinę diagnostiką, numatyti galimus remonto kaštus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas N. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilių pardavimu užsiima 9 metai ir vykdo uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ veiklą. Iki automobilio pardavimo ieškovei, šis BMW automobilis buvo neseniai parvarytas iš Vokietijos. Jokių remonto darbų šiam automobiliui neatliko, koks buvo parvarytas, tokį ir pardavinėjo, tik išvalė automobilio saloną ir nuplovė automobilį išoriškai. Patalpinus skelbimą, jau kitą dieną ieškovė jam paskambino ir automobilį nupirko. Atvykus ieškovei jis pasakė, kad be jokių problemų gali automobilį tikrintis kur nori, nes buvo įsitikinęs, kad tas automobilis neturi jokių defektų. Ieškovės neskubino, nesiūlė rašyti mažesnės sumos į sutartį. Automobiliui buvo galiojanti Vokietijos techninė apžiūra, tačiau jie (ieškovė ir jos draugas) išsireikalavo Lietuvoje atliktos techninės apžiūros. Atliekant techninę apžiūrą viskas buvo gerai, automobiliui nebuvo nustatyti trūkumai. Pirmą kartą apie automobilio trūkumus, ieškovė jį informavo 2022 m. birželio 22 d. Ji paskambino ir pasakė, kad sugedo automobilis, sustojo ir nebevažiuoja. Nesakė nei kur tas automobilis yra, nei kur jis remontuojamas, nieko nereikalavo ir nieko neprašė. Jis pats, rodydamas iniciatyvą, kadangi visi iš vieno miesto, nusprendė pagelbėti ir paklausė kur šiuo metu automobilis. Tada ieškovė pasakė, kad pas S. Ž. Tada jis paskambino meistrui S. Ž., kuris pasakė, kad kažkas yra su varikliu ir daugiau nesigilino. Meistrui S. Ž. ieškovės tėtis A. A. buvo papasakojęs, kad ieškovė parvažiavo su degančia raudona tepalo lempute ir automobilis užgeso. Vėliau su ieškove nekontaktavo, tik gavo kvietimą vykti į ekspertizę į Šiaulius. Nesupranta kokiu tikslu turi važiuoti į ekspertizę, kai variklis jau du kartus buvo perrinktas, kai neaišku kas jį ir kaip rinko. Jį turėjo kviestis, kai ardė variklį, o ne tada, kai tas variklis buvo išimtas ir vežiojamas po servisus. Paskui gavo pretenzijas. Jis pats asmeniškai vyksta į Vokietiją įsigyti automobilių. Šis BMW automobilis tikrai buvo tvarkingas. Prieš perkant automobilį, jį užsiveda, klausosi variklio garso, patikrina sankabą, kitus mechanizmus ar jie tinkamai veikia. Kompiuterines diagnostikos neatlieka ir neturi tokios galimybės. Tikslios ridos nepamena, gal apie 100 000 km. Kokia rida buvo Vokietijoje, tokia buvo parduota ir Lietuvoje. Automobilis buvo parvežtas su tralu į Lietuvą. Pažymi, kad yra griežtai draudžiama važiuoti degant raudonai tepalo lemputei. Apie degančias tepalų lemputes balandžio ir gegužės mėnesiais nieko nežinojo. Tokio automobilio su defektu kaina Vokietijoje būtų apie 2000 Eur. Minėtam automobiliui grandinės buvo keistos Vokietijoje prieš pusę metų, todėl turėjo pati ieškovė pasikeisti tepalus ir jį prisižiūrėti. Automobilis buvo tikrai geras, nieko nežino apie variklio trūkumus, ieškovė prieš pirkdama pasitikrino ridą per CarVertical. Jeigu būtų anksčiau viskas įvykę, tikrai būtų padėjęs ir pagelbėjęs, bet ne dabar, kai automobilis sugedo po 8 mėnesių.

Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Agintas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė, pirkdama automobilį galėjo jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę, tačiau to nepadarė. Ieškovė nurodė, kad automobilio negalėjo pasitikrinti, nes automobilių servisai nedirbo, nes buvo šeštadienis, tačiau kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, sutartis buvo pasirašyta pirmadienį, t. y. darbo dieną. Ieškovė galėjo palikti rankpinigius ir susitarti dėl automobilio apžiūros kitą dieną, tačiau to nepadarė. Perkant automobilį, senesnį nei 10 metų, pirkėjui kyla pareiga, prieš perkant, jį pasitikrinti. Išorinė apžiūra ir bandomasis važiavimas nėra tinkamas pirkėjo teisių įgyvendinimas. Pagal tuo metu galiojusį reguliavimą, daikto trūkumus išryškėjusius po 6 mėn. turi įrodyti pirkėjas. Defektas išryškėjo po 8 mėn., todėl ieškovė privalo įrodyti, kad defektas buvo automobilio pardavimo momentu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie variklį, kuriuose atsispindėtų dėl ko variklis sugedo, kaip pavyzdžiui, kiek kilometrų nuvažiavo ar buvo tepalų. Ginčo automobilis buvo pirktas Vokietijoje už 3200 Eur, panašūs automobiliai, arba identiški su variklio defektu kainuoja apie 2000 Eur. Jeigu ieškovė būtų keitusi tepalus, tai servise būtų iškart pastebėtos nuosėdos (dalelės) tepale, kurias vėliau pamatė ieškovės tėvas A. A., išėmęs variklį. Tepalai nebuvo keisti, nors kaip pati ieškovė nurodė, ji su automobiliu nuvažiavo 5500 km nuo automobilio nusipirkimo iki defekto atsiradimo. Šio automobilio varikliai yra labai lepūs ir gali staiga sugesti to net nenutuokiant pardavėjui. Variklio gedimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, ji turėjo pati rūpintis eksploataciniais skysčiai, reguliariai keisti tepalus. Didžiausią įtaką variklio gedimui padarė ieškovės važiavimas iš Klaipėdos su prietaisų skydelyje šviečiančia tepalų lygio indikatoriaus lempute, kuri parodo, kad yra tepalų trūkumas dėl ko ir „užkalė“ variklį. Variklis buvo išardytas, nedalyvaujant atsakovės atstovui, po to antrą kartą jau išardytas be tepalų buvo vežamas S. Ž., nes neva buvo matomos drožlės, tačiau nuotraukų patvirtinančių šią aplinkybę, nėra. Trečią kartą, kai jau variklis buvo tikrinamas Šiauliuose, buvo pakviestas atsakovės atstovas, tačiau dar kartą pabrėžiant, kad variklis buvo jau išardytas ir nuvežtas dalimis (12 dalių). Uždaroji akcinė bendrovė „Prie viaduko“ atlikusi diagnostiką, nurodė, kad tepalų lygis yra geras, tačiau yra skysčių nuotėkis, nesklandžiai vedasi. Variklis buvo nuvežtas išardytas į daugiau kaip 10 dalių, be tepalų, įdėtas į bagažinę, todėl ši išvada yra kelianti abejonę, išvadoje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Dėl tokios išvados paruošimo turėtų būti inicijuojamas ikiteisminis tyrimas, todėl prašo teismą priimti atskirąją nutartį. Toks patikrinimo aktas neįr odo, kad variklis iš viso buvo apžiūrėtas. Ieškinyje net nebuvo nurodyta, kad variklis buvo išardytas ir išleisti tepalai, šios aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvados, kurioje aiškiai nurodyta, kad 8 mėn. laikotarpis yra pakankamas laikotarpis bet kokio variklio sugadinimui dėl neatsakingos eksploatacijos, neginčijo. Jeigu velenas ar švaistikliai susidėvėję, užvestas variklis būtų skleidęs pašalinį garsą. Specialisto išvada ir liudytojo S. Ž. nuomonės dėl variklio gedimo sutapo. Nepaisant kokia lemputė degė, geltona ar raudona, vienareikšmiškai automobilis negalėjo būti toliau eksploatuojamas, nes yra didelė rizika sugadinti variklį. S. Ž. buvo rekomenduotas kaip geriausias variklių meistras, todėl ieškovės tėvas kreipėsi būtent į jį. Su S. Ž. nei atsakovė, nei N. S. nebendravo, jokių ryšių neturi, jis buvo apklaustas kaip liudytojas ir labai aiškiai nurodė defektų priežastis, kad buvo važiuota be tepalų, todėl variklis užsikirto. Pažymėjo, kad alkūninio veleno šlifavimas Vokietijoje neturi jokios įtakos dabartiniam variklio gedimui. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 25 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (pažyma-sąskaita serija NER Nr. 001060), pagal kurią pirkėja G. A. įgijo iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“ automobilį BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metų gamybos, juodos spalvos, už 4700 Eur (1 t., e. b. l. 15). Ieškovė skelbimą apie parduodamą šį automobilį rado interneto tinklalapyje www.autoplius.lt (1 t., e. b. l. 16). Prieš įsigyjant automobilį, ieškovė jį patikrino programoje carvertical.com, sužinojo, jog jis buvo patekęs į eismo įvykį Liuksemburge (1 t., e. b. l. 18-22). 2022 m. birželio 30 d. ieškovė informavo atsakovę apie automobilio gedimą, nurodė, kad defektavimas bus atliekamas 2022 m. liepos 5 d. Šiauliuose, pakvietė atvykti į automobilio apžiūrą (1 t., e. b. l. 23-27). 2022 m. liepos 5 d. uždarosios akcinės bendrovės „Prie viaduko“ transporto priemonės patikros akte nurodyta, kad variklis užsikirtęs; išardę variklį radome prasuktą indėklą ir sugadintą alkūninį veleną; reikalingas kitas variklis; naudoto variklio kaina nuo 1500 Eur iki 3000 Eur, pakeitimas 500-1200 Eur. UAB „Prie viaduko“ vadovas R. V. aprašė atlikto patikrinimo eigą, pateikė išvadas dėl galimo gedimo priežasčių (1 t., e. b. l. 28-36, 175, 198, 199). 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija (1 t., e. b. l. 37-47), su kuria atsakovė nesutiko (1 t., e. b. l. 48-50). 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija (1 t., e. b. l. 52-63), su kuria atsakovė nesutiko (1 t., e. b. l. 64). Ieškovė A. Ž. įmonei už variklio išardymą sumokėjo 100 Eur, UAB „Prie viaduko“ už automobilio defektaciją 100 Eur, registruojant automobilį VĮ Regitrai 69,26 Eur, techninio aptarnavimo centrui 47,70 Eur, už konsultavimo paslaugas UAB „Autopretenzija“ 181,50 Eur ir 363 Eur (1 t., e. b. l. 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74-81, 82, 83, 84, 85, 86).

Atsakovė automobilį BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įsigijo 2021 m. rugpjūčio 25d. Vokietijoje už 3200 Eur (1 t., e. b. l. 111-113). Pagal interneto puslapyje mobile.de esančius duomenis kiti panašūs automobiliai su defektais Vokietijoje kainuoja 2000-2300 Eur (1 t., e. b. l. 103-110, 114-120, 137-150). Automobilių techninio eksploatavimo specialistas Romas Kaupys atliko automobilio BMW1 E87 variklio alkūninio veleno ir variklio tepimo sistemų gedimo sąsajų tyrimą ir surašė 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadą, taip pat 2022 m. gruodžio 23 d. surašė specialisto išvadą dėl automobilio BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) variklio defektų ypatybių (1 t., e. b. l. 121-136, 180-190).

Liudytojas S. Ž. paaiškino, kad nei ieškovės, nei atsakovės atstovo N. S. asmeniškai nepažįsta, jokių santykių nepalaiko. Jis užsiima variklių remontu nuo 1986 m. Nepamena, kada tiksliai, pas jį atvažiavo A. A. ir pasakė, kad sugedo BMW automobilio variklis. Jis pasakė, kad neturi laiko, turi daug darbo. A. A. paklausė, ar būtų greičiau, jeigu išimtų variklį, jis patvirtino, kad taip. Sugedusio variklio išimdamas niekaip nesugadinsi, nepriklauso ar meistras jį imtų ar kaip šiuo atveju pats A. A. Po kelių dienų A. A. atvežė išimtą variklį be išorinių detalių ir be tepalų. Ieškovės tėvas minėjo, kad buvo atidaręs variklio apatinę dalį, kurioje matėsi tepale esančių variklio drožlių. Išardžius variklį, jis pamatė, jog variklis anksčiau remontuotas, buvo sudėtos naujos, geros firmos tarpinės, pakeista variklio grandinė, variklis buvo gerai suremontuotas. Grandinė turi būti keičiama kas 100 000 km – 120 000 km, jeigu važinėjama po miestą, o jeigu daugiau važiuojama trasoje (ilgus atstumus), gali būtų keičiama ir kas 200 000 km, ji keičiama ir garantinio aptarnavimo metu. Viskas priklauso nuo eksploatacijos. Negali pasakyti kada buvo keisti tepalai, nes jie buvo išleisti, o taip pat, kad ir būtų buvę pakeisti, sunku nustatyti laikotarpį prieš kiek laiko tai buvo padaryta. Prie alkūninio veleno pastebėjo prikibusias dvi metalines detales, kurios prikimba, kai varikliui nepakanka tepalų, t .y. kai nepakanka tepimo, tada detalės susitrina. Kadangi veleno jis netvarko, A. A. pasiūlė jį vežti į Klaipėdą. Veleną įdavė A. A., kuris jį išvežė į Klaipėdą. Klaipėdoje A. A. sužinojo, kad velenas neberemontuojamas. Tada jis pradėjo A. A. klausinėti ar nedegė tepalo lemputė. A. A. jam pasakė, kad prieš dieną grįžo su dukra iš Klaipėdos ir kelis kartus buvo užsidegusi raudona tepalo spaudimo lemputė, tačiau parvažiavo į Telšius, nes ji nebedegė. Ryte norėjo išvažiuoti iš kiemo ir užsikirto variklis. Geltona lemputė dega kai tepalo lygis yra žemas, o užsidegus raudonai lemputei reikia iškart išjungti automobilį. Gali būti, kad variklio tepalo lemputė gali užsidegti ir degti pastoviai, taip pat gali užsidegti ir vėl užgesti ir taip kelis kartus, bet kokiu atveju, su blykčiojančia ar pastoviai degančia lempute važiuoti yra rizika. Skambino jam ir N. S., klausė kas ten su tuo varikliu, jis viską papasakojo ir nuo to karto daugiau nei skambino jam, nei buvo atvažiavęs. Paklausus A. A. kodėl neišjungė automobilio, šis pasakė, kad dukra važiavo ir tiek. Po kelių savaičių atvažiavo merginos draugas su tėvu ir paprašė surašyti defektinį aktą. Tą daryti atsisakė, nes kelis kartus viską pasakojo, pasiūlė patiems susirašyti ir jis būtų uždėjęs štampą, jeigu viskas būtų gerai surašyta. Defektinio akto patys nerašė, pasakė, kad susitvarkys patys. Jis išrašė sąskaitą, jie pasiėmė variklį ir išvažiavo. Sąskaitą išrašė tik už išardymą, nes nieko daugiau nedarė, variklis pas jį išbuvo apie 3-4 savaites. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo variklio, gali būti jis pagamintas ir vakar, jeigu tepalo slėgis yra nepakankamas, jis iškart suges. Dėl variklio detalės – veleno šlifavimo, tai yra normali procedūra variklių remonte. Būtent šiame modelyje dažnai sugenda variklio alsuoklis, kuris nebesudaro tinkamo vakuumo ir variklis pradeda „valgyti“ tepalą. Variklio alsuoklį rekomenduojama keisti kas 60000 km, jeigu atsiranda tokia problema arba profilaktiškai. Variklio alsuoklio nepatikrinsi, jį tiesiog reikia keisti. Tokiam automobiliui kaip ieškovės, tepalus reikia keisti kas 15000 km. Šio variklio pagrindinė problema yra tepalo siurbliai, BMW tokio tipo variklį gamino tik du metus. Tokio tipo variklio nenupirksi, nes BMW jo tiesiog nebegamina. Užsidegus raudonai lemputei variklį turi išjungti per 10-15 sekundžių, nes nesustabdytas variklis gramdo tarpusavyje metalus ir prasidėjusios trinties nesustabdysi. Minėto automobilio variklio kompiuterinės diagnostikos neatliko, nes jam buvo atvežtas tik mechanizmas – variklis be automobilio. A. A. atsisakė remontuoti variklį, kai pasakė, jog reikės pirkti tepalo siurblį, kuris kainuoja apie 1000 Eur. Pagrindinė problema šio variklio yra variklio siurblys, jis tiesiogiai jo netikrino, nes priežastis yra aiški. Alkūninio veleno neremontuoja, nes turi turėti tinkamas stakles, velenus tvarko tik keliose vietose per visą Lietuvą. Jis tik ardo ir surenka variklius, bet netvarko jų detalių. Netinkamai nušlifavus veleną, variklis pradeda kalenti (skleisti pašalinį garsą) ir sugenda, tačiau tepalo lemputė neužsidega, nes spaudimas yra geras. Taip pat pažymėjo, kad netinkamai nušlifavus veleną galima nuvažiuoti tik iki 500 km. Akcentuoja, kad bet kokiu atveju, užsidegus tepalo lemputei, variklį reikia gesinti ir vežti į servisą, kad sužinotų tikrąją priežastį. Uždarosios akcinės bendrovės „Nero Auto“ automobilių neremontuoja, kaip ir N. S. ar jo žmonos. Vieną kartą pažįstamas asmuo buvo atvaręs remontuoti Jaguar automobilį, po kurio laiko paaiškėjo, kad tai N. S. lygtai žmonai nupirktas automobilis.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad sugedo variklis, nes buvo remontuotas alkūninis velenas, dėl to ir užsikirto variklis. Dukra G. A. su automobiliu važinėdavo į mokslus, tačiau iki gedimo buvo nedaug kilometrų nuvažiavusi. Perkant automobilį kartu pirkime nedalyvavo, tik pasakė, kad nusipirko automobilį iš uždarosios akcinės bendrovės „NeroAuto“. Pažymėjo, kad iki gedimo du kartus buvo papildęs tepalus, maždaug po pusę litro, nes du kartus sublykčiojo tepalo lygio lemputė, bet tai buvo retai. Tikslių datų nepamena, tiesiog automobilis vėliau sugedo pas jį namie. Užgeso ir nebeužsivedė pas jį kieme, kai ji atvažiavo. Sugedus automobiliui, ieškojo variklio meistro, nes iškart suprato, kad gedimas yra variklio. Pasiklausinėjęs rekomendacijų, kreipėsi į S. Ž., bet sužinojo, kad pas jį eilė. Pasisiūlė pats išimti variklį ir išimtą variklį atvežti, kai turės laiko, kad pažiūrėtų, taip ir padarė. Variklį išėmė uždarosios akcinės bendrovės „Robidoga“ angare, nes ten turi keltuvą. Išėmęs variklį, išleido iš jo tepalus, kad tepalo neprisilaistytų. Variklį įsidėjo į kitą automobilį ir nuvežė pas S. Ž. Meistrui pasakė, kad variklis neprasisuka, minėjo, kad sublykčioja geltona – tepalo lygio lemputė. S. Ž. išardęs variklį, pasakė, kad yra prisilydęs indėklas prie veleno. Galėjo būti dėl tepalo siurblio, bet apskritai S. Ž. pasakė, kad tų variklių pagrindinė bėda yra velenas. Iš pradžių meistras sakė, kad pataisoma, bet nuvežus veleną į Klaipėdą pas meistrus, pasakė, kad jau buvo padarytas paskutinis remontas ir detalė yra nebetaisoma, per daug nušlifuota. Tepalo siurblį taip pat reikėjo keisti, kadangi buvo drožlių, taip pasakė meistras. Variklis pas meistrą išbuvo pakankamai ilgai. Norėjo užsakyti naują tepalo siurblį ir veleną, tačiau negali gauti šių detalių, nes to variklio paprasčiausiai nebegamina. Variklio tepalo siurblį buvo radę, bet kainavo apie 1300 Eur. S. Ž. taip pat bandė ieškoti detalių. Ieškojo ir kitą variklį nupirkti, tačiau tai nėra įmanoma. Į teismą būtų nesikreipę, jeigu galėtų automobilį susitvarkyti. Tepalo lygio lemputė (geltona) tik sublykčiojo, bet nedegė pastoviai. Papildžius tepalo ji nebeblykčiojo ir nebedegė. Lemputė blykčiojo iš viso kelis kartus. Tepalus pylė iš 1 litro talpos butelio, tepalus į variklį pylė du kartus iš to paties butelio. Apie raudonos lemputės degimą nieko S. Ž. nesakė. Automobilį į Šiaulius defektacijai vežė traliukas, variklis, atsiimtas iš S. Ž., buvo įdėtas į vežamo automobilio bagažinę. Variklis buvo išardytas į daug detalių, apie 10 dalių (velenas išimtas, galvutė nuimta ir pan.). Paskui dar kalbėjo su S. Ž., sužinojo, kad šis taiso ir N. S. žmonos automobilį.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių negalima jo naudoti pagal paskirtį. Ieškovė teigia, kad įsigyto automobilio BMW trūkumai (variklio gedimas) egzistavo jau 2021 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jie buvo nuslėpti nuo jos ir parduota transporto priemonė akivaizdžiai neatitiko skelbime bei sutartyje nurodytų aplinkybių, kad automobilis yra be defektų. Atsakovė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovės įsigytas automobilis buvo geros techninės būklės, be defektų, jį buvo galima eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, o variklio gedimas atsirado tik po 8 mėnesių nuo sutarties sudarymo ir už tai atsakovė nėra atsakinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018). Pažymėtina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė G. A. prekę - transporto priemonę įsigijo savo asmeninių poreikių tenkinimui, transporto priemonę jai pardavusi UAB „Nero Auto“ yra verslininkė, užsiimanti automobilių prekyba, todėl šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) ir šalių ginčui spręsti taikytinos ne tik aukščiau nurodytos bendrosios prekių kokybės nuostatos, bet ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „NeroAuto“ transporto priemonę BMW įsigijo Vokietijoje 2021 m. rugpjūčio 25 d. už 3200 Eur. Pateikti interneto skelbimai patvirtina, jog panašios transporto priemonės su defektais (variklio) Vokietijoje pardavinėjamos po 2000-2300 Eur. Atsakovės atstovas N. S. nurodė, kad Vokietijoje pats asmeniškai apžiūrėjo automobilį, jokių trūkumų neįžvelgė, pardavėjas nurodė, kad yra keista variklio grandinė. To automobilio būklė N. S. abejonių nekėlė, pargabento į Lietuvą automobilio niekaip papildomai neremontavo, tik išvalė automobilio saloną, nuplovė automobilį ir patalpino skelbimą internete apie automobilio pardavimą. N. S. nurodomas aplinkybes, kad jis Lietuvoje BMW automobilio prieš pardavimą neremontavo, neardė ir t.t., paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Patalpinus skelbimą internete, su atsakovės atstovu susisiekė ieškovė, kuri tą pačią dieną su draugu atvyko apžiūrėti automobilio. Ieškovė nurodė, jog apžiūrėjo automobilį, pavažiavo su juo kelis kilometrus, automobilis nei jai, nei jos draugui jokių abejonių nekėlė. Pardavėjas sakė, kad automobilis defektų neturi, siūlė vežti tikrintis kur nori. Kadangi automobilis atitiko ieškovės poreikius, ji iš karto po automobilio apžiūros paliko pardavėjui 700 Eur avansą. Įrodymų, kad pardavėjas skubino apsispręsti dėl automobilio pirkimo, kokiais nors žodžiais ar veiksmais kliudė įsitikinti perkamo automobilio kokybe, byloje nėra. Ieškovė jai priimtinu būdu (savarankiškai ir su draugo pagalba) apžiūrėjo automobilį, išbandė jį pravažiuodama, patikrino duomenis apie automobilį carvertical.com programoje, domėjosi automobilio galiojančia technine apžiūra (išsireikalavo, kad pardavėjas atliktų valstybinę privalomąją techninę apžiūrą). Teismo vertinimu, pirkėja G. A. buvo pakankamai atidi ir rūpestinga pirkdama automobilį, tikrindama jo būklę. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Pagal 2021 m. spalio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusią CK 6.363 straipsnio 11 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija), jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad esminis ginčo automobilio trūkumas, kurį ji vertina kaip paslėptą, yra variklio gedimas; atsakovas variklio gedimą, buvusį automobilio pardavimo metu neigia, teigia, jog variklis sugedo galimai dėl pačios ieškovės veiksmų (automobilio eksploatavimo, esant nepakankamam variklio tepalų kiekiui). Šalys neginčijo aplinkybės, jog pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės atstovas įsipareigojo atlikti privalomąją automobilio techninę apžiūrą ir tai buvo padaryta, po kelių dienų nuo sutarties pasirašymo, po valstybinės privalomosios techninės apžiūros atlikimo, ieškovė pasiėmė įsigytą automobilį.

Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Teismų praktikoje laikoma, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, jog jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Tai tiesiogiai numatyta CK 6.333 str. 4 d. – jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad įsigijusi automobilį, G. A. jam jokių remonto darbų neatliko, jokių profilaktinių tikrinimų, tepalų keitimo neatliko ir naudojosi tuo automobiliu be jokių trukdžių iki 2022 m. balandžio-gegužės mėn. Nors ieškinyje buvo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 17 d. eksploatuojant automobilį, šis netikėtai užgeso ir nebeužsivedė (ieškinio 5 punktas), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad galbūt 2022 m. balandžio mėn. pirmą kartą automobilio prietaisų skydelyje užsidegė geltona tepalų lemputė, po ko ji nusipirko tepalų, o jos tėvas tepalus papildė. Po tepalų papildymo ji vėl be problemų naudojo automobilį. Pasak ieškovės tokia situacija pasikartojo po kurio laiko, tėvas vėl papildė tepalų ir ji toliau naudojo automobilį, kol šis išsijungė. Nuo automobilio įsigijimo iki sugedimo ieškovė nuvažiavo apie 4000 -5000 km.

Liudytojų A. A., S. Ž. parodymai patvirtina, kad sugedus BMW automobiliui, ieškovės tėvas ieškojo meistro, kreipėsi į S. Ž., šiam pristatydamas iš automobilio išimtą variklį su jau išleistais tepalais nurodė, kad atidaręs apatinę variklio dalį, pastebėjo tepalo drožlių. S. Ž. išardęs variklį nustatė, kad prie alkūninio veleno yra prikibusios dvi metalinės detalės, kurios prikimba, kai varikliui nepakanka tepalų; reikalingas kuro siurblio keitimas ir veleno remontas; dėl veleno remonto S. Ž. A. A. nukreipė pas meistrus Klaipėdoje. Būtent pas meistrus Klaipėdoje A. A. sužinojo, kad veleno suremontuoti neįmanoma, jis jau buvo anksčiau šlifuotas.

Tikslesnei automobilio defektacijai, automobilis su varikliu buvo pristatytas į UAB „Prie viaduko“ Šiauliuose, kurios vadovas R. V. 2022 m. liepos 5 d. patikrinimo akte konstatavo variklio gedimą, nurodė, kad variklis užsikirtęs; išardę variklį rado prasuktą indėklą ir sugadintą alkūninį veleną; reikalingas kitas variklis. Papildomai į bylą ieškovės atstovas pateikė ir UAB „Prie viaduko“ vadovo R. V. rašytinius paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 5 d. atliktos automobilio BMW defektacijos, kuriuose aprašė atlikto patikrinimo eigą, pateikė išvadas dėl galimo gedimo priežasčių (1 t., e. b. l. 175). Šiuos R. V. rašytinius paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir jų patikimu įrodymu nelaiko, kadangi juose yra nurodyti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys duomenys: 1) iš S. Ž., A. A. paaiškinimų nustatyta, kad jau S. Ž. automobilio variklis buvo pristatytas išimtas iš automobilio, su išleistais tepalais, po atsiėmimo iš S. Ž. variklis atgal į automobilį įstatytas nebuvo, į UAB „Prie viaduko“ variklis nuvežtas įdėtas į automobilio bagažinę, išardytas. Tačiau R. V. paaiškinimuose nurodo, kad „atsidarius variklio dangtį, nustatyta, kad automobilio variklis užsikirtęs; prasukant rankiniu būdu, nustatyta, kad variklis užstrigęs “, nors realiai variklio net nebuvo variklio skyriuje ir jis buvo išardytas; 2) A. A. paaiškino, kad prieš vežant variklį pas S. Ž. išleido tepalus, tai, kad variklis buvo be tepalų patvirtino ir S. Ž., tačiau R. V. nurodo „ buvo išleista variklio alyva, išleidžiant alyvą matėsi geltonos spalvos drožlių“. Tokie paaiškinimuose nurodyti duomenys teismui kelia abejonių, kokiu būdu ir kaip realiai variklis buvo apžiūrėtas, kokiu pagrindu nustatytos variklio neva gedimo priežastys, o paaiškinimų 5 punkte nurodyti pastebėjimai apie kažkokių neva pardavėjų elgesį nepatvirtina faktų, jog būtent atsakovė UAB „NeroAuto“ ar jos atstovas N. S. žinojo apie variklio defektą prieš parduodant automobilį G. A., ar apskritai automobilis BMW buvo remontuotas R. V. nurodytu būdu (nuimtas švaistiklis, sugadintas įdėklas pakeistas kitu, vėl sumontuotas švaistiklis, uždėtas variklio alyvos karteris). Tokį R. V. nurodytą galimą variklio taisymo būdą, tokio būdo ekonomiškumą paneigia ir 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto R. Kaupio išvada (atsakymas į klausimą Nr. 6). Nors atsakovės atstovas dėl 2022 m. liepos 5 d. UAB „Prie viaduko“ patikrinimo akto ir R. V. paaiškinimų prašė priimti nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (dėl dokumentų klastojimo), teismas tokių akivaizdžių aplinkybių dėl kurių būtų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą nenustatė, todėl šio atsakovo atstovo prašymo netenkina. Teismas patikrinimo akto ir R. V. paaiškinimų nelaiko patikimu įrodymu ir jais priimdamas sprendimą nesiremia.

Specialisto išvada kaip atskiras rašytinis į rodymas CPK nėra išskirtas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai įrodymai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, - gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m, kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-133/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių skirti ekspertizės automobilio variklio gedimo priežasčių nustatymui skirti neprašė. Atsakovė pateikė R. Kaupio 2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadą apie atliktą automobilio BMW1 E87 variklio alkūninio veleno ir variklio tepimo sistemų gedimo sąsajų tyrimą ir 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadą dėl automobilio BMW, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) variklio defektų ypatybių, kurias teismas vertina kaip rašytinius įrodymus, kuriuose yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes.

2022 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje I punkte nurodyta, kad automobilio BMW 1 E87 eksploatuoti su įjungtu varikliu negalima, jei prietaisų skydelyje veikiant varikliui yra rodomas bet koks informacinis pranešimas/simbolis, kuris susijęs su variklio tepimo sistemos veikimu. Jei automobilio vairuotojas nepaiso prietaisų skydelyje rodomų variklio tepimo įspėjamųjų pranešimų ir neišjungia nedelsdamas variklio ar net pradeda važiuoti nors ir trumpą atstumą, kyla labai didelė rizika nepataisomai sugadinti automobilio variklį. Dėl netinkamai veikiančios variklio tepimo sistemos dažniausiai gana greitai sudyla slydimo guoliai (įdėklai), sugadinami alkūninio veleno slydimo guolių kakliukai (juos gaubia slydimo guoliai), slydimo guolių susidėvėjimo atveju yra sugadinamos cilindrų bloko ir atitinkamai švaistiklių slydimo guolių guoliavietės, dėl prasukto ar sutrumpinto įdėklo net lūžta švaistikliai ir dažnai sulaužo cilindrų bloką nepataisomai.

Praktiškai analogiškas galimo BMW automobilio variklio gedimo priežastis nurodė ir liudytojas S. Ž., kuris realiai pirmasis apžiūrėjo G. A. automobilio variklį, suprato, kad gedimas buvo dėl tepalo trūkumo nes prie veleno prisilydė įdėklas. Ieškovės atstovas teigė, kad liudytojo S. Ž. parodymai yra nepatikimi, nes šis neturi atitinkamo išsilavinimo ir remiasi tik patirtimi, be to, galimai šis meistras yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes remontuoja su UAB „NeroAuto“ susijusius automobilius. Teismo tokie ieškovės atstovo argumentai neįtikino, nes byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad S. Ž. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien tai, kad pakankamai nedideliame mieste Telšiuose variklių meistras S. Ž. kažkada remontavo ar remontuoja klientų iš to paties regiono, galbūt ir UAB „NeroAuto“ parvarytus ar šios įmonės vadovui, jo šeimos nariams priklausančius automobilius, niekaip nelemia, jog šio meistro parodymai gali būti nepatikimi. Be to, tai, kad liudytojas A. A. nurodė, kad į S. Ž. kreipėsi išsiklausinėjęs rekomendacijų, vertino jį kaip gerą, patikimą meistrą, klausė jo rekomendacijų dėl veleno vežimo pas meistrus į Klaipėdą, rodo, jog S. Ž. darbine patirtimi galima remtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės atstovui „netiko“ S. Ž. teiginiai apie variklio gedimo priežastis, tačiau teiginiai apie tai, kad A. A. variklio išėmimas tikrai neturėjo įtakos gedimui „tiko“, kas rodo, jog iš esmės ir ieškovės atstovas visų liudytojo paaiškinimų nelaikė nepatikimais. Teismas abejoti liudytojo S. Ž. parodymų patikimumu pagrindo neturi ir sprendžia, jog jo nurodytos aplinkybės, kad G. A. vairuojamo automobilio gedimas galėjo ištikti dėl tepalų lygio trūkumo; kad negalima eksploatuoti automobilio degant ar protarpiais užsidegant bet kokio tipo tepalų lemputei, yra patikimos. Be to, tokie S. Ž. paaiškinimai neprieštarauja ir specialisto R. Kaupio 2022 m. lapkričio 3 d., 2022 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoms. Iš liudytojo S. Ž. paaiškinimų akivaizdu, jog jam vos tik apžiūrėjus išardytą variklį tapo aišku, jog šį variklį „užkalė“. Dėl to jis A. A. pradėjo klausinėti, ar nebuvo užsidegusi tepalo lemputė. Pasak S. Ž., A. A. jam pasakė, kad buvo užsidegusi raudona (tepalo slėgio) lemputė, bet dukra važiavo ir tiek. Tiek ieškovė G. A., tiek liudytojas A. A. to, jog automobilio prietaisų skydelyje, jį eksploatuojant, buvo užsidegusi raudona (tepalo slėgio) lemputė nenurodė, neigė šią aplinkybę, tačiau abu patvirtino, jog buvo užsidegusi geltona (tepalo lygio) lemputė, dėl ko A. A. du kartus papildė automobilio tepalus, kuriuos savarankiškai įsigijo. Tai rodo, jog automobilyje buvo problemos su tepalo lygiu ir galimai slėgiu, tačiau ieškovė į specialistus nesikreipė, su kvalifikuotais specialistais tos problemos nesprendė ir toliau pagal savo supratimą eksploatavo automobilį.

Liudytojas S. Ž. taip pat nurodė, kad veleno šlifavimas yra įprasta praktika variklių remonte, jis išardęs variklį matė, kad prieš tai variklis jau buvo remontuotas, tačiau, jo manymu, tas variklio remontas buvo atliktas gerai, galimai net ne Lietuvoje, nes detalės buvo sudėtos „firminės“. Variklio grandinės keitimas priklauso nuo nuvažiuoto kilimetražo ir tai taip pat yra įprasta automobilių eksploatavimo sąlyga, po tam tikro nuvažiuoto kilometražo keisti grandinę yra reikalinga. Pažymėjo, jog su netinkamai nušlifuotu velenu būtų įmanoma nuvažiuoti tik apie 500 km, ne daugiau. Netinkamai nušlifavus veleną, variklis pradeda kalenti (skleisti pašalinį garsą) ir sugenda, tačiau tepalo lemputė neužsidega, nes spaudimas yra geras. Iš pačios ieškovės paaiškinimų žinoma, kad ji įsigijusi 11 metų senumo automobilį pusę metų važinėjo be jokių problemų, jokių pašalinių garsų nesklido, nuvažiavo ne mažiau 4000 km. Šie liudytojo S. Ž. paaiškinimai, pačios ieškovės nurodytos aplinkybės rodo, jog ne alkūninio veleno nušlifavimas, kuris galimai buvo atliktas iki G. A. įsigyjant automobilį, buvo gedimo, paaiškėjusio 2022 m. birželio mėn., priežastimi.

G. A. apie gedimą atsakovės atstovą informavo tik 2022 m. birželio 22 d. Iš ieškovės, atsakovės atstovo, liudytojo S. Ž. paaiškinimų matyti, kad sužinojęs apie gedimą N. S. aiškinosi situaciją, geranoriškai siūlė padovanoti veleną, atsakė į ieškovės rašytines pretenzijas, todėl spręsti, jog jis neatvykdamas į variklio defektaciją Šiauliuose, vengė atsakomybės, nėra pagrindo.

Kadangi variklio gedimas paaiškėjo po daugiau nei 6 mėnesių nuo įsigijimo, todėl pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija), jis negali būti laikomas daikto trūkumu, egzistavusiu įgijimo momentu. Dėl to, pirkėjai ieškovei G. A. kilo pareiga įrodyti, kad atsakovė (jos atstovas) parduodant automobilį nuslėpė variklio defektus. Visgi, byloje ištyrus surinktus įrodymus, tokių aplinkybių, kad atsakovė nuslėpė parduodamo automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus, nenustatyta. Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, į bylą šalių pateikti rašytiniai įrodymai, šalių, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad automobilis sugedo jį eksploatuojant ieškovei, po įsigijimo ji jokių automobilio patikrinimų nedarė, profilaktinio tepalų keitimo neatliko, važiavo automobiliu kelis kartus užsidegant tepalo lygio (geltonai), o galbūt ir tepalo slėgio (raudonai) lemputei. Parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir nenustatyta, kad šie trūkumai priklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.363 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė patyrė 2100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos de didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Įvertinus advokato darbo maksimaliam užmokesčiui apskaičiuoti aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinis bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), įvertinus bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, turinį, spręstina, jog mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos, atsakovės patirtos 2100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės G. A. priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NeroAuto“ bylinėjimosi išlaidas 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą Eur).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.