Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2024-794/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-17
Bylos Nr.: e2A-2024-794/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20150-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: I. B.
Ieškovas: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2024-794/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20150-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-476-608/2024 pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. B. ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos technologijų institutas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. B. 2 605,94 Eur profesinio mokymo išlaidų atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 5-ojo skyriaus, vedėjo, veikiančio pagal Dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-471 „Dėl Dokumentų pasirašymo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8.8.2 papunktį ir bedarbė I.B. sudarė Dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. URS(19.1)-562. Remiantis Sutarties 2.1.3 papunkčiu atsakovė įsipareigojo „nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių.“ Remiantis 2022 m. liepos 11 d. UAB „Baltijos technologijų institutas“ įsakymu Nr. NUT22-34, bei raštu Nr. DB22-81 Užimtumo tarnyba buvo informuota, jog nuo 2022 m. liepos 11 d. nutraukiama mokymo programa, atsakovės prašymu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, jog atsakovė nutraukė profesinį mokymą dėl svarbių priežasčių, Užimtumo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntė pretenziją Nr. Sd(19.1)-8014, kuria informavo atsakovę, jog ji nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, konkrečiai Sutarties 2.1.3. papunktyje nustatyto įsipareigojimo, todėl sutartis buvo nutraukta. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 2.3.1 papunkčiu, įpareigota atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, t. y. 2 605,94 Eur grąžinti į Užimtumo tarnybos sąskaitą iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Atsakovė su pretenzija nesutiko, pateikdama nesutikimą el. paštu 2022 m. rugsėjo 24 d. Atsakovė savo profesinio mokymo nutraukimą grindė per karštu oru ir pablogėjusia sveikata.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutarties, sudarytos su UAB „Baltijos technologijų institutas“ 2022 m. vasario 24 d. inicijavo atsakovė 2022 m. liepos 11 d., parašiusi ir išsiuntusi prašymą UAB „Baltijos technologijų institutas“. Minėtame prašyme nurodė, kad sutartį nutraukia sutarties 3 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad mokymo tiekėjas netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, pažeidė sutarties 2.4 punktą, kuriuo įsipareigojo užtikrinti mokymo vietą, atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimus, taip pat sutarties 2.11 punktą, kuriame numatyta, kad mokymo tiekėjas privalo vykdyti kokybišką teorinį ir užtikrinti kokybišką praktinį mokymą. Atsakovė laiko, kad ji turėjo teisę nutraukti sutartį pagal Profesinio mokymo sutarties Nr. 22-02-28 11 III skyriaus 5 punktą, kuriame numatyta, kad mokinys gali nutraukti šią sutartį, kai mokymo tiekėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Atsakovė pažymėjo, kad ji vykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė teigia, kad nuo pirmų dienų mokymas buvo nekokybiškas ir nepilnavertis, buvo nesilaikoma paskaitų tvarkaraščio, laiku nepateikti paskaitų konspektai, nepateikta dalies kurso aptartų temų santraukų, didžioji dauguma kurso informacijos buvo pateikiama anglų kalba, užduotys namų darbams buvo nekonkrečios. Dažnai paskaitos būdavo perkeliamos kitai dienai, buvo per ilgos, nebuvo daromos pertraukos, kita dalis paskaitų buvo trumpesnės trukmės, nei numatyta mokymo plane, kurso medžiaga nebuvo išdėstyta pilnai, praktinių užsiėmimų apskritai nevykdavo arba jie neatitiko mokymo plano. Nei vienas dėstytojas, dėstęs atsakovei Adobe programas, nebuvo sertifikuotas Adobe instruktorius, todėl, atsakovės teigimu, negalėjo išduoti sertifikato mokymus baigusiems studentams. Atsakovė nurodė, kad pirmuose moduliuose, po dviejų mėnesių lankymo pablogėjo atsakovės sveikata, pradėjo skaudėti akis ir galvą, nes nebuvo daromos pertraukos arba jos buvo trumpesnės nei dešimt minučių. Iš pateiktų paskaitų video įrašų i ekrano nuotraukų matyti, kad mokymai trukdavo daugiau nei 9 akademines valandas per dieną, kadangi paskaitos užsitęsdavo ilgiau nei iki 12 val., o paskaitų laikas buvo numatytas nuo 9.00 val. iki 12.00 val., taip pat asmeniniam mokymuisi buvo privaloma skiri po 5 valandas kas dieną. Taip pat kartais būdavo vykdomos papildomos paskaitos. Taip būdavo padidinamas privalomas savaitės krūvis minimaliai net trimis valandomis, buvo reikalaujama mokytis viršvalandžius. Atsakovei nebuvo sutektos vienodos mokymosi galimybės su kitais studentais. Mokymo įstaigos personalas su atsakove taip pat bendravo nepagarbiai, įžeidžiančiai, atsakovė buvo vadinama kompiuterine berašte ir pan. Be to, prieš pradedant kursą, atsakovė nebuvo informuota, kad yra reikalingi atitinkamo lygio kompiuterinis raštingumas, o nurodyta, kad kursai yra skirti pradedantiesiems. Atsakovė buvo kritikuojama dėl jos turimos kompiuterinės įrangos, nors apie būtinybę įsigyti papildomą įrangą sutartyje nebuvo numatyta. Mokymo kokybės neatitikimą reikalavimams atsakovė grindžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. birželio 29 d. atlikto neplaninio patikrinimo išvadomis. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, susiję su mokytojų išsilavinimu ir kvalifikacija, aprūpinimu bei mokymų organizavimo ir vykdymu, dėl ko UAB „Baltijos technologijų institutas“ buvo įspėta dėl galimo licenzijos galiojimo sustabdymo. Pagal pasirašytą sutartį, prieš pradedant studijuoti programoje, buvo numatyta, kad paskaitos vyks nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kiekvienai dienai skiriant tris akademines valandas paskaitų dėstymui ir penkias akademines valandas asmeniniam mokymuisi namų darbam atlikti. Penktadieniai turėjo būti skirti praktiniams užsiėmimams su įmonių vadovais. Tačiau per visą laiką nuo studijų pradžios, nebuvo organizuota gyvai susitikimų nei su vienu vadovu praktiniams apmokymams. Mokymo paslaugų tiekėjas apskritai nevykdė praktinių užsiėmimų arba juos vykdė, nesilaikydamas programos reikalavimų, praktinių užsiėmimo laiku vykdė paskaitas. Atsakovės paskaičiavimu UAB „Baltijos technologijų institutas“ atliko mažiau nei 100 akademinių valandų kurso mokymų. Savarankiško mokymosi metu nebuvo mokytojo, o mentorius neturėjo tinkamos kvalifikacijos paaiškinti kurso medžiagą. Atsakovė laiko, kad neturėtų būti mokama už tuos mokymus, kuriuos vedė reikiamos kvalifikacijos neturintys mokytojai. Užimtumo tarnyba nemokėjo atsakovei stipendijos, nors atsakovė mokymus lankė iki 2022 m. liepos 11 d. Vien dėl šios priežasties atsakovė turėjo nutraukti sutartį, nes neturėjo lėšų pragyvenimui, nuvykti į mokymus ir kitoms būtinoms reikmėms. Atsakovė 2022 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei prašymą, kad atsižvelgtų į jos anksčiau pateiktus prašymus dėl nuotolinio mokymosi ir kt., tačiau ieškovė į atsakovės prašymus nereagavo, o atsakymą pateikė tik po sutarties nutraukimo. Pirmą laišką dėl mokymų kokybės atsakovė parašė 2022 m. kovo 15 d., tačiau mokymo įstaiga į atsakovės pretenzijas nereagavo. UAB „Baltijos technologijų institutas“ melagingai teigė, jog negavo iš atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą, nors byloje yra rašytinis patvirtinimas, kad net trys UAB „Baltijos technologijų institutas“ darbuotojos gavo atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą 2022 m. liepos 11 d. 16 val. Iš Užimtumo tarnybos atsakovė apskritai nėra gavusi atsakymų į jos 2022 m. birželio 16 d. siųstus pranešimus dėl mokymo paslaugų kokybės. Atsakovė buvo gąsdinama tiek Užimtumo tarnybos, tiek UAB „Baltijos technologijų institutas“ dėl atsakovės atžvilgiu kilsiančių sutarties nutraukimo turtinių pasekmių ir buvo raginama lankyti mokymus.

3. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos technologijų institutas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį laiko pagrįstu. Nurodo, kad iš atsiliepime į ieškinį atsakovės dėstomų aplinkybių matyti, jog atsakovė reiškia nepasitenkinimą tik dėl to, jog neva trečiasis asmuo (mokymo įstaiga) atsakovei nesuteikė klaviatūros, kompiuterio pelės ir ausinių. Tačiau trečiasis asmuo, apie tokius atsakovės poreikius sužinojo tik iš atsiliepimo į ieškinį. Trečiasis asmuo nei karto viso mokymo proceso metu nėra sulaukęs atsakovės prašymų suteikti mokymosi įrangą. Trečiasis asmuo yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su kompiuterinės įrangos tiekėjais, todėl esant moksleivio poreikiui, gali išnuomoti tuo metu esančią naujausią, geriausią moksleivio poreikius atitinkančią įrangą, derinant su kainos santykiu. Atsakovės nepatogumai, dėl klaviatūros, pelės ir ausinių neturėjimo buvo momentiniai ir jie nebuvo tęstiniai, kurie sudarytų realias kliūtis ar sunkumus gauti, užfiksuoti ir įsisavinti mokomą dalyką. Tokie atsakovės galimi nepatogumai nėra pagrindas laikyti, jog mokymo paslauga buvo suteikta nekokybiškai ir nėra pagrindas vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovė savo atsiliepimu į ieškinį bando apeiliuoti į mokytojų kvalifikaciją. Tačiau ir šiuo atveju atsakovė nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, objektyvaus įrodymo ar fakto, jog mokytojai dalyką išdėstė nekvalifikuotai. Trečiasis asmuo pažymi, jog visi mokytojai, kurie dėstė atsakovei ir jos bendramoksliams yra kvalifikuoto savos srities specialistai ir atitinka visus nustatytus, ir keliamus jiems reikalavimus, suteikiančius teisę dėstyti jų mokomą dalyką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento specialistai (toliau – ŠMSM) 2022 m. birželio 29 d. atliko neplaninį patikrinimą, dėl Multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos. Atlikusi patikrinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikė 2022 m. liepos 4 d. pažymą Nr. KA1–12, kurioje nurodė, jog dviejų mokytojų išsilavinimas ir / ar kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų. Vienas iš šių mokytojų buvo V. T., kuris dėstė atsakovei ir jos grupei pirmąjį modulį. Toliau, pažymoje patikslinta, jog šis mokytojas įgijo architekto aukštąjį išsilavinimą, tačiau diplomas nepripažintas Lietuvos pripažinimo sistemoje. Kaip matyti, mokytojas turi aukštąjį išsilavinimą, reikalaujamos patirties ir įgūdžių dėstyti mokomą dalyką, tačiau nėra atliktas formalumas - diplomas nepripažintas Lietuvos pripažinimo sistemoje. Šiai dienai, šis formalus reikalavimų neatitikimas yra pašalintas. Vien tik formalus diplomo pripažinimo tvarkos neatlikimas (kuris šiai dienai yra pašalintas), nesuteikia pagrindo ginčyti mokytojo kvalifikacijos ir profesionalumo. Taip pat, jeigu mokiniams ar trečiojo asmens administracijai būtų kilę nors kokių pagrįstų abejonių dėl mokytojų kvalifikacijos, tokiu būdu trečiasis asmuo turėjo visas teisines, organizacines ir personalo galimybes, netinkamą mokytoją, pakeisti tinkamu. Tačiau nei mokymosi metu, nei su atsiliepimu į ieškinį nėra pateikta neginčijamų įrodymų ar faktų, jog V. T. ar kiti mokytojai buvo nekvalifikuoti dėstyti dalykus. Todėl atsakovės teiginys, kad mokytojai neturėjo tam reikiamos kvalifikacijos yra tik subjektyvus atsakovės vertinimas, paremtas neigiamu nusistatymu prie trečiąjį asmenį. Atsakovė nurodo, jog pamokos buvo nekokybiškos, tačiau, toliau atsiliepime nurodydama aplinkybes atsakovė prieštarauja savo pačios teiginiams. Atsakovė nurodo, jog mokslai sekėsi labai gerai ir buvo viena iš pirmųjų visoje grupėje padariusi ir pridavusi animacijos namų darbą, paskutinę lankymo dieną – 2022 m. liepos 11 d. 2022 m. Tai patvirtina, jog atsakovė gavo žinių ir įgūdžių, kuriuos gali panaudot savo tolimesniame darbe. Nesutinka su atsakovės nuomone, jog trečiasis asmuo nekokybiškai suteikė mokymosi paslaugas, nes nesilaikė pamokų ir pertraukų tvarkaraščių. Tam tikrais atvejais pamokos užsitęsdavo, pertraukos būdavo trumpesnės, kitais atvejais pamokos būdavo trumpesnės. Pagal poreikį, mokiniams nebuvo draudžiama išeiti į pertraukas anksčiau ar iš jų grįžti vėliau. Nei karto, nei vienas mokinys nereiškė nei menkiausios pretenzijos, jog pamoka ar pertrauka užtrunka ilgiau ar trumpiau. Motyvuoti mokiniai turi suinteresuotumą gauti žinių ir išmokti. Jeigu trečiasis asmuo būtų gavęs nors vieną pastabą ar nusiskundimą, dėl mokymosi ar pertraukų trukmės arba intensyvumo, tokiu atveju nedelsiant būtų priimti atitinkami sprendimai ir problema būtų išspręsta. Kadangi nei mokiniai, nei mokytojai nereiškė pretenzijų dėl mokymosi ar pertraukų grafiko, o mokomi dalykai buvo išdėstyti visa apimtimi ir tinkamai, todėl ir šiuo atveju trečiasis asmuo savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir nepadarė esminio sutarties pažeidimo (nenustatyti ir neužfiksuot tokie požymiai), dėl kurio atsirastų atsakovei pagrindas mokymosi sutartį nutraukti vienašališkai. Taigi atsakovė mokymosi sutartį nutraukė nepagrįstai.

4. Trečiasis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės gydytojo pateikta pažyma dėl atsakovės sveikatos būklės nėra teisėtas pagrindas nutraukti mokymo sutartį. 2022 m. vasario 7 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 000048, išduotas atsakovei gydytojų komisijos patvirtina, jog atsakovė gali dirbti ir mokytis multimedijos techniku. Šis dokumentas yra galiojantis, nenuginčytas kitu, analogišku komisijos sprendimu. Todėl nėra pagrindo tokia gydytojų komisijos išvada nesivadovauti ir ją kvestionuoti. Atsakovės pateiktas medicininis išrašas, nėra lygiavertis šiai gydytojų komisijos išvadai. Atsakovė, prieš pasirinkdama mokslus, turėjo visas galimybes apžiūrėti ir įvertinti patalpas, jų stovį ir įrengimą, galėjo gauti iš administracijos paaiškinimus ir atsakymus, dėl mokymosi patalpų vėdinimo, kondicionavimo. Jeigu atsakovė tikrai turėtų lėtinių sveikatos sutrikimų ir negalėtų vykdyti veiklos esant aukštai temperatūra patalpose, apie tai turėjo ir privalėjo informuoti tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį. Tačiau pati atsakovė elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir aplaidžiai, apie tai nieko iš anksto neinformavo, todėl turėtų prisiimti atsakomybę. diskriminuojamas (tai matyti iš 2022 birželio 17 d. elektroninių laiškų), pateikė skundą ŠMSM. ŠMSM atlikto patikrinimo Pažymoje formaliai yra nustatyti trečiojo asmens veiklos pažeidimai. Tačiau, juos vertinant šio ginčo kontekste jie neturėjo ir neturi jokios reikšmės, tiesioginės įtakos ir nesudaro pagrįsto pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti mokymo sutarties. Tuo labiau, svarbu pažymėti, jog atsakovės esminė mokymo sutarties nutraukimo priežastis ir pagrindas, jog trečiasis asmuo neužtikrino tinkamų mokymosi sąlygų dėl karščio patalpose. Tačiau tokių pažeidimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenustatė. Mokymo paslauga atsakovei turėjo trukti nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Trečiasis asmuo suteikė mokymo paslaugas beveik visą numatytą mokymosi laikotarpį, per kurį jokių atsakovės pretenzijų negavo. Atsakovė praktiškai gavo visą trečiojo asmens suteiktų mokymų paslaugų rezultatą – žinias ir įgūdžius. Atsakovė mokymo sutartį nutraukė 2022 m. liepos 11 d., t. y. likus mažiau kaip mėnesiui iki sutarties pabaigos. Už šias trečiojo asmens suteiktas paslaugas ieškovas sumokėjo visa apimtimi. Kadangi atsakovė gavo tinkamą ir kokybišką paslaugą, už ją sutarties pagrindu apmokėjo ieškovas, todėl, atsakovei nepagrįstai nutraukus mokymo sutartį, atsakovei yra neginčijama prievolė grąžinti ieškovei visą už ją sumokėtą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 2 605,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 605,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Baltijos technologijų institutas“ 1 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grąžinimo.

11. Teismas nurodė, jog mokymo paslaugų kokybės trūkumai nesudaro teisės normose nustatytų pagrindų atleisti bedarbį nuo pareigos atlyginti Užimtumo tarnybos patirtas su bedarbio profesiniu mokymu susijusias išlaidas. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta viena iš svarbių priežasčių – bedarbio liga, aiškinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo normas sistemiškai, turi būti suprantama kaip tokia liga, dėl kurios asmuo negalėtų tęsti atitinkamos kvalifikacijos mokymų ir dirbti atitinkamo darbo. Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinto 2019 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymų Nr. V-163 55.3 papunktis (aktuali redakcija 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.) numato, jog prieš pasirašant Dvišalę sutartį asmuo privalo pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicininę pažymą (f046/a, f047/a, f048/a, f083-1/a, f086/a) arba jos kopiją. Teismas nustatė, kad atsakovė prieš pasirašydama Dvišalę sutartį pateikė medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a), kurioje gydytojų komisija pateikė išvadą, kad atsakovė gali dirbti ir mokytis multimedijos techniku. Teismas vertino, kad norėdama nutraukti profesinį mokymą dėl svarbių priežasčių atsakovė privalėjo pateikti gydytojų komisijos išvadą, kuri patvirtintų, jog atsakovė nebegalės mokytis ir dirbti multimedijos techniku. Atitinkamos gydytojų komisijos išvados atsakovė nepateikė. UAB klinikos „Unavita“ 2022 m. birželio 30 d. E027 Medicinos dokumentų išraše/siuntime nenurodyta, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negalėtų mokytis ir dirbti multimedijos techniku. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad minėta pažyma nei formos, nei turinio prasme nesuponuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytų svarbių priežasčių turinio. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog mokymo paslaugų tiekėjo patalpos, kuriose buvo organizuojami mokymai, neatitiko higienos normų reikalavimų. Byloje pateikti įrodymai apie oro temperatūrą lauke, tačiau nėra duomenų apie temperatūrą mokymo patalpose. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog mokymo laikotarpiu neveikė kondicionieriai, neatvirtina higienos normų pažeidimo.

12. Teismas konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte, taip pat ieškovės ir atsakovės Sutartyje aptartas svarbias priežastis, kurioms esant būtų įstatymo nustatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti Užimtumo tarnybai visas pastarosios patirtas išlaidas, atsakovei nutraukus Profesinio mokymo sutartį. Nei Profesinio mokymo sutarties nutraukimo faktas, nei tai, jog sutartis nutraukta atsakovės kaip mokinio iniciatyva ne dėl ligos, o dėl netinkamos kokybės mokymo paslaugų tiekimo ginčo byloje nėra. Šios civilinės bylos kontekste reikšmingomis aplinkybėmis, suponuojančiomis pagrindą tenkinti ieškinį, yra tai, jog atsakovės nurodytas Profesinio mokymo sutarties nutraukimo pagrindas nepatenka į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562 nustatytą sąrašą svarbių priežasčių, suponuojančių pagrindą atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti Užimtumo tarnybos patirtas su profesiniu mokymu susijusias išlaidas. Atsakovė nutraukė Profesinio mokymo sutartį, likus mažiau nei mėnesiui iki mokymų kurso pabaigos, todėl teismas sprendė, kad jai tenka pareiga atlyginti Užimtumo tarnybai už jai suteiktas mokymo paslaugas.

13. Taigi teismas nustatė, jog atsakovė neįvykdė Dvišalės sutarties Nr. URS(19-1)-562, t. y. neįgijo Multimedijos techniko kompetencijos dėl to, kad nutraukė Profesinio mokymo sutartį. Atsakovė neįrodė, jog minėtos kompetencijos neįgijo dėl profesinio mokymo paslaugų kokybės trūkumų, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų, garso, vaizdo įrašų matyti, kad mokymo paslaugų kokybės trūkumai nebuvo tiesioginė šios kompetencijos neįgijimo kliūtimi.

14. Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. liepos 4 d. pažymoje dėl UAB Baltijos technologijų institute vykdomo formaliojo profesinio mokymo Nr. KA1-12, sudarytoje atlikus neplaninį UAB „Baltijos technologijų institutas“ vykdomos licencijuojamos formaliojo profesinio mokymo veiklos patikrinimą pagal skunde pateiktą informaciją dėl multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) įgyvendinimo grupėje MM VLN 220228, išvadose konstatuota, kad mokymo tiekėjas, organizuodamas ir įgyvendindamas Multimedijos techniko modulinę profesinio mokymo programą (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) grupėje MM VLN220228, pažeidė teisės aktų reikalavimus: 1.1. Teikėjas nesilaiko Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl mokytojų išsilavinimo ir kvalifikacijos –– du mokytojai neturi reikiamo išsilavinimo ir / ar kvalifikacijos; 1.2. Teikėjas mokymo procesą organizuoja nesilaikydamas Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo 5.1 papunkčio nuostatų dėl grupinio mokymosi formos kasdienio mokymo proceso organizavimo būdo; 1.3. Teikėjas nesilaiko Aprašo 20 punkto papunkčiuose bei Lietuvos higienos normoje HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 72, 74 punktuose nustatytų reikalavimų: 1.3.1.teorinės pamokos užsitęsia ilgiau nei 45 min.; 1.3.2.pertraukos būna trumpesnės nei 10 min. arba jų iš viso nebūna. 1.4. Teikėjas nesilaiko Profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo – mokiniai aprūpinti ne visomis mokymo priemonėmis. Tačiau teismas pažymėjo, jog dėl šių priežasčių UAB „Baltijos technologijų institutas“ formaliojo profesinio mokymo licencija nebuvo sustabdyta ar panaikinta. Trečiojo asmens pateiktais duomenimis visi likusieji Multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) grupės MM VLN220228 mokiniai baigė mokymo kursą ir įgijo Multimedijos techniko kvalifikaciją.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokymo įstaiga leido atsakovei laikinai per karščius mokytis nuotoliniu būdu, ką pripažįsta pati atsakovė. Dėl vėlesnių mokymo įstaigos veiksmų, nepažymint atsakovės dalyvavimo mokymuose nuotoliniu būdu, ginčas galėjo būti sprendžiamas kitomis Profesinio mokymo sutartyje nustatytomis priemonėmis. Tačiau atsakovei nutraukus sutartį, tolimesnis Dvišalės sutarties Nr. URS(19-1)-562 vykdymas tapo neįmanomas.

16. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su mokymo paslaugų kokybe teismas pabrėžė, jog šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl Užimtumo tarnybos reikalavimo, kildinamo iš ieškovės ir atsakovės 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teisinis reglamentavimas patvirtina atsakovės pareigą grąžinti visas Užimtumo tarnybos patirtas išlaidas, susijusias su atsakovės profesiniu mokymu, atsakovei nutraukus profesinio mokymo sutartį be svarbių priežasčių, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, taip pat dėl kurių šalys susitarė 2022 m. vasario 15 d. dvišalėje sutartyje Nr. URS(19.1)-562. Atsakovė teigia, jog UAB „Baltijos technologijų institutas“ netinkamai žymėjo atsakovės lankomų mokymų laiką, nepagrįstai padidindamas mokymo valandų laiką, tačiau su tuo susijusių pretenzijų atsakovė nėra pareiškusi iki bylos iškėlimo teisme nei mokymo tiekėjui, nei Užimtumo tarnybai. Atsakovė teigia, jog apie Užimtumo tarnybai pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokymų laiką ji sužinojo tik iš bylos procesinių dokumentų, tačiau mokymo valandų ir dienų kiekis yra įrašytas Profesinio mokymo paslaugų sutarties 1 punkte ir atsakovei, kaip lankiusiai visus mokymus iki Profesinio mokymo sutarties nutraukimo asmeniui, buvo žinomas faktinis mokymų laikas, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė apie mokymų grafike numatytus ir faktiškai neįvykusius mokymus, mažesnį mokymo valandų kiekį, nei numatyta Profesinio mokymo sutartyje, būtų pranešusi Užimtumo tarnybai iki Profesinio mokymo sutarties nutraukimo.

17. Atsakovė aplinkybę, jog mokymo tiekėjas suteikė mažesnį mokymo valandų kiekį grindžia paskaitų trukme, kuri užfiksuota paskaitų įrašuose, kuriuos atsakovė parsisiuntė iš mokymo tiekėjo. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. liepos 4 d. pažymoje dėl UAB Baltijos technologijų institute vykdomo formaliojo profesinio mokymo Nr. KA1-12 tokių pažeidimų nenustatyta. Priešingai, teismas nurodė, jog tiek mokymo tiekėjo atstovų, tiek mokinių patvirtinimų pagrindu nustatyta, kad dažnai teorinės pamokos užsitęsia ilgiau, negu 45 minutes, pertraukos daromos tada, kai mokytojas pabaigia suplanuotą išdėstyti temą, pertraukos būna trumpesnės, nei 10 minučių arba jų iš viso nebūna, praktinių užsiėmimų metu patys mokiniai nusprendžia, kada daryti pertrauką. Taigi teismas sprendė, jog nors mokymų tvarkaraščio dažnai nesilaikoma, tačiau bendra teorinės pamokos trukmė iš esmės atitinka akademinės valandos trukmę arba net ją viršija. Minėtoje pažymoje taip pat nenustatyta mokymo tiekėjo vykdomos profesinio mokymo apskaitos pažeidimų.

Atsiliepimas

18. Atsakovė nurodė, kad mokymo kokybės trūkumai išaiškėjo jau pirmomis mokymo dienomis, tačiau Profesinio mokymo sutartį nutraukė tik likus mėnesiui iki mokymų pabaigos, nepasinaudodama kitais Profesinio mokymo sutartyje nustatytais mokymo tiekėjo pažeidimų ištaisymo būdais. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2022 m. balandžio 28 d. elektroniniame laiške pasiūlė atsakovei įvertinti galimybes toliau mokytis, nes, nutraukus sutartį vėlesniame laikotarpyje finansiniai įsipareigojimai Užimtumo tarnybai bus didesni. Minėtame elektroniniame laiške mokymo tiekėjas taip pat nurodė, kad bendravo su kitais grupės mokiniais dėl atsakovės nurodytų mokymo paslaugų tiekimo problemų, tačiau šios problemos nebuvo identifikuotos. Tai rodo, jog atsakovė jau mokymų pradžioje planavo nutraukti Profesinio mokymo sutartį, tačiau ją tęsė, gavo didžiąją dalį mokymo paslaugų, todėl teismas sprendė, jog ieškovės patirtas išlaidas sąlygojo atsakovės veiksmai, sudarant, tęsiant Profesinio mokymo paslaugų sutartį, nors atsakovės nurodytos sutarties nutraukimo priežastys egzistavo visa mokymo paslaugų teikimo laikotarpį.

19. Atsakovė taip pat nurodo, kad netinkamu Profesinio mokymo sutarties vykdymu buvo pažeistos jos, kaip vartotojo, teisės, tačiau teismas pabrėžė, kad nei Profesinio mokymo sutarties, nei ieškovės ir atsakovės 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562 pagrindu tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nelaikytini vartojimo, o atsakovės atžvilgiu netaikytina įstatymų nustatyta vartotojo teisių apsauga.

Žemesnės instancijos teismas

20. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių Dvišalės sutarties Nr. URS(19-1)-562 2.1.3 punkte, o taip pat ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytas svarbias priežastis nutraukti profesinį mokymą, teismas sprendė, jog ji privalo atlyginti ieškovės patirtas profesinio mokymo išlaidas, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 2 605,94 Eur, nepriklausomai nuo 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562 nutraukimo ar galiojimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 605,94 Eur profesinio mokymo išlaidoms atlyginti.

21. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su teismo sprendimo už akių priėmimu nėra reikšmingi šalių ginčo sprendimui, nes sprendimo už akių peržiūrėjimo procesas yra baigtas, teismo sprendimas už akių panaikintas, tenkinant atsakovės pareiškimą.

22. Atsakovė prašė teismą grąžinti už pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtą 70,00 Eur žyminį mokestį, tačiau teismas vertino, kad pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atsakovei teikiama tik nuo 2023 m. kovo 3 d., ką patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1MR)TP-23-T-01872). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra neteikiama. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnis, numatantis žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, nenumato teisės susigrąžinti žyminį mokestį asmeniui, kai po žyminiu mokesčiu apmokestinamo procesinio dokumento pateikimo teismui atsirado įstatymo nustatytas pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-476-608/2024 ir priimti naują sprendimą šioje byloje – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atmesti trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų ir neatmesti atsakovės prašymo dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grąžinimo; nereikalauti grąžinti žyminio mokesčio; palikti galioti teismo pirmąjį sprendimą kai buvo nuspręsta grąžinti žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliantė nurodo, jog ji turėjo teisę nutraukti Profesinio mokymo sutartį Nr. 22-02-28 11 (toliau – Mokymo sutartis) su trečiuoju asmeniu, dėl nekokybiško Multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos (toliau – Multimedijos programa) įgyvendinimo ir nesvarbu kokio lygio buvo nekokybiškumas.

23.2. Apeliantės teigimu, ieškovė, kartu su UAB „Baltijos technologijų institutu”, kurso mokymo metu užsiėmė sukčiavimu, t. y. slėpė nuo atsakovės ir kitų studentų jų sužymėtas lankomumo ataskaitas, lankomumo žiniaraščius ir jų niekada nerodė, atsakovė niekada nebuvo supažindinta su tokiu melagingu lankomumo valandų prisirašymu. Tai ne tik sukčiavimas, bet kartu ir BDAR pažeidimas. UAB „Baltijos technologijų institutas” pateikė netikslias ataskaitas apie suteiktas mokymo valandas, įskaitant fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo siekiama apmokėjimo už nesuteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

23.3. Atsakovė nurodo, jog Mokymo sutarties nutraukimo pagrindas buvo – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM), atlikto trečiojo asmens patikrinimo 2022 m. liepos 4 d. pažyma Nr. KA1-12, dėl trečiojo asmens vykdomo formaliojo profesinio mokymo (toliau – Pažyma), kurios pagrindu trečiasis asmuo buvo įspėtas dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo ir buvo nustatytas 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Atsakovė tai laikė labai svarbia priežastimi nutraukiant sutartis su trečiuoju asmeniu ir ieškove, nes negalėjo numatyti ar trečiasis asmuo pašalins pažeidimus per 20 darbo dienų bei nenorėjo mokytis įstaigoje, kuriai bus atimta licencija, dėl ko atsakovei nebūtų išduotas baigimo sertifikatas. Apeliantė nurodo, jog teismas netyrė ŠMSM Pažymoje užfiksuotų trečiojo asmens pažeidimų, todėl Mokymo sutarties nutraukimo priežastys nebuvo tinkamai įvertintos ir išanalizuotos.

23.4. Atsakovė taip pat dėl Mokymo sutarties nutraukimo nurodo, jog ji nenorėjo nutraukti Mokymo sutarties, o tik prašė leisti mokytis iš namų.

23.5. Atsakovės teigimu, ji Mokymo sutartį nutraukė kadangi trečiasis asmuo pažeidė Mokymo sutarties 2.4 punktą, kuriuo privalėjo užtikrinti mokymosi vietą atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimus, ir sutarties 2.11 punktą, kuriame numatyta, kad mokymosi teikėjas privalo vykdyti kokybišką teorinį ir užtikrinti kokybišką praktinį mokymą.

23.6. Atsakovė pabrėžė, jog vadovaujantis 2022 m. vasario 15 d. su ieškove sudarytos profesinio mokymo sutarties Nr. URS(19.1)-562 II ir III punktais, turėjo pilną teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis atsakovė laikė sveikatos sužalojimą, mokymo vietą neatitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimų, nekokybiško mokymo.

23.7. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nutraukė sutartį 2022 m. liepos 11 d., o ieškovės siųsta pretenzija 2022 m. rugpjūčio 26 d. Nr. sd (19.1)-8014 nutraukė jau nutrauktą sutartį, kas visiškai nėra atsakovei suprantama.

23.8. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo argumentu, jog atsakovė neprieštaravo tokioms valandoms kurso mokymosi metu. Atsakovė nurodo, jog ji negalėjo prieštarauti, nes ji neturėjo žinių apie klaidingai prirašytas valandas. Atsakovės vertinimu, byloje nėra nei vieno faktinio įrodymo, kad atsakovei buvo suteiktos visos paslaugos už kurias ieškovė prašo apmokėti ieškinio sumą.

23.9. Teismas nepagrįstai vadovavosi ir vertino mokytojo V. T. atsiliepimą, charakteristiką ir darbų vertinimą, nes šis mokytojas neturi vertinimo kompetencijų ir praktikos.

23.10. Atsakovės teigimu, PVM sąskaita faktūra 2022 m. birželio 30 d. Nr. BT220592 yra fiktyvi, kadangi nurodytos neteisingos valandos, netiksli suma. Tas pats ir kitose PVM sąskaitose faktūrose. Teismas klaidingai teigia, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, garso, vaizdo įrašų matyti, kad mokymo paslaugų kokybės trūkumai nebuvo tiesioginė šios kompetencijos neįgijimo kliūtimi, o atsakovė nepateikė dokumentų, kurie nurodytų svarbias nutraukimo priežastis. Teismas klaidingai teigia, kad iš pateiktų paskaitų video įrašų ir ekrano nuotraukų matyti, kad mokymai trukdavo daugiau nei 9 akademines valandas per dieną. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, jog trečiasis asmuo, vadovaudamasis Mokymo įstaigos programų vykdymo nuotoliniu būdu vidaus tvarkos aprašu, mokymui būtina įranga mokymo dalyvius aprūpina pagal poreikį. Atsakovės vertinimu, teismas turėjo nurodyti, kad trečiasis asmuo privalėjo aprūpinti visus mokinius įranga, pagal Užimtumo tarnybos nustatytus reikalavimus.

23.11. Atsakovė nurodo, jog teismo sprendime neteisingai nurodyta, jog atsakovė reiškė nepasitenkinimą tik dėl to, jog jai nebuvo suteikta klaviatūra, kompiuterio pelė ir ausinės. Toliau teismo sprendime klaidingai teigiama, kad trečiasis asmuo viso mokymo proceso metu nėra sulaukęs atsakovės prašymų suteikti mokymosi įrangą.

23.12. Atsakovė pažymėjo, jog Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atsakovei buvo pratęsta dar ir 2024 metais iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsakovės pajamos buvo vertinamos nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nedirbo 2022 metais ir patyrė dėl to materialinę žalą. Atsakovei buvo atsisakyta suteikti leidimą dirbti 2022 metais, nes ieškovė savo diskriminaciniu sprendimu atsisakė suteikti atsakovei teisę užsidirbti pajamų. Teismas atmetęs atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grąžinimo pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 83 straipsnį. Teismas jau buvo priėmęs sprendimą dėl žyminio grąžinimo, žyminį mokestį atsakovei jau buvo gražinusi VMI. Atsakovei neaišku ar teismas atmetė savo sprendimą grąžinti žyminį mokestį, ar atmetė jau patvirtintą atsakovės prašymą, kurio pagrindu jai buvo grąžintas žyminis mokestis per VMI sistemą.

23.13. Atsakovės vertinimu, byloje buvo pažeistas ne vienas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos straipsnis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis numato atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nesuteikė atsakovei galimybės apklausti liudytojų ir gauti visus reikalingus įrodymus, nebuvo pakviestas teismo ekspertas mokymo kurso kokybei nustatyti, todėl buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Atsakovei nėra aišku, kodėl ieškovė jos prašo apmokėti tas sumas, kai ji nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos už tas sumas. Pateikti užsiėmimų vaizdo įrašai realiai parodo, kiek laiko trukdavo dienos užsiėmimai.

23.14. Pirmosios instancijos teismo teisėja nagrinėdama bylą be rimtų priežasčių vilkino teismo bylos procesą. Teismo posėdžiai buvo atidedami dėl visiškai nerimtų ir nepateisinamų priežasčių, tokių, kaip ieškovės advokato atostogos teismo posėdžio paskirtu metu, apie tai pranešant prieš pat teismo posėdžio numatytą laiką. Ko pasėkoje teismo posėdis buvo nukeliamas dviem mėnesiams į priekį, nors prieš tai, kai buvo skiriama posėdžio data ieškovė teigė, kad laikas tinka ir neminėjo/nepasakė nieko apie atostogas, ar kad ruošiasi atostogauti.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo atsakovės apeliacinė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

24.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pati rinkosi mokymo tiekėją, pas kurį galėtų įgyti norimą kvalifikaciją, t. y. nuo pat pradžių, nusprendusi, jog su ieškovės pagalba nori įgyti multimedijos techniko LTKS IV kvalifikaciją, buvo supažindinta su sąlygomis, jog pati išsirinks mokymo tiekėją, kuris jai tinkamas, priimtina jo programa, vieta ir sąlygos.

24.2. Ginčo metu, niekas ir neprieštaravo atsakovės teiginiams, jog ji turi teisę nutraukti sutartis, tada kada nori, tačiau atsakovė pamiršta svarbiausią akcentą – nors ji ir turi teisę nutraukti sutartį, tačiau pasirašydama Dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-562 (toliau – Sutartis) prisiėmė ir įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti – nutraukus profesinį mokymą be svarbių priežasčių, kurios numatytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnio 16 dalyje ir kurių sąrašas baigtinis – atsakovė privalo grąžinti Užimtumo tarnybai lėšas, susijusias su profesiniu mokymu, kurio paslaugos jai buvo suteiktos iki sutarties nutraukimo.

24.3. Ieškovės teigimu, atsakovė viso proceso metu neįrodė, kad būtų teikiamos nekokybiškas profesinis mokymas.

24.4. Atmestini atsakovės argumentai ir dėl mokymo tiekėjo nesuteiktų mokymosi priemonių, kadangi atsakovė nepateikė prašymo dėl priemonių poreikio, tokio prašymo mokymo tiekėjas negavo viso atsakovės mokymosi metu, pretenzijos pradėtos reikštis tik teikiant atsiliepimą į ieškinį, t. y. jau nutraukus profesinį mokymą.

24.5. Atsakovei negali būti taikomos svarbios priežastys, kurios atleistų atsakovė nuo lėšų grąžinimo, kadangi atsakovė nepateikė nei vienos Įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte numatytos svarbios priežasties, o 2022 m. birželio 22 d. medicininiame išraše/siuntime, kuriame numatyta, jog atsakovė netoleruoja karščio dėl skydliaukės patologijos nėra numatyta, kad atsakovė dėl sveikatos būklės nebegali mokytis ir dirbti pagal įgyjamą kvalifikaciją.

24.6. Dėl nustatytų pažeidimų UAB „Baltijos technologijų institutas“ formaliojo profesinio mokymo licencija nebuvo sustabdyta ar panaikinta. Trečiojo asmens pateiktais duomenimis visi likusieji Multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos grupės MM VLN220228 mokiniai baigė mokymo kursą ir įgijo Multimedijos techniko kvalifikaciją, o tai teikia išvadą, kad atsakovė jei tik būtų norėjusi – būtų įgijusi kvalifikaciją.

24.7. Atsakovė savo prašymu nutraukė profesinio mokymo sutartį Nr. 22-02-28 11, sudarytą 2022 m. vasario 24 d., kurią sudarė su profesinio mokymo tiekėju/trečiuoju asmeniu, o Užimtumo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. pretenzijoje Nr. Sd(19.1)-8014 informavo atsakovę, jog nutraukia Dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-562, sudarytą 2022 m. vasario 15 d. tarp Užimtumo tarnybos ir atsakovės. Atsakovė tapatina dvi skirtingas sutartis, kurias buvo pasirašiusi dėl profesinio mokymo paslaugos teikimo jai.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltijos technologijų institutas“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Trečiasis asmuo nurodo, jog šiuo atveju nėra tiksliai aiški ir suprantama atsakovės pozicija dėl Mokymo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo, bei nėra tiksliai aišku, ar vis tik atsakovė Mokymo sutartį vienašališkai nutraukė ŠMSM patikrinimo pažymos Nr. KA1-12 pagrindu, ar dėl to, kad trečiasis asmuo neužtikrino mokymosi vietą atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimų bei vykdė nekokybišką teorinį ir praktinį mokymą, ar bendrai visų nurodytų argumentų pagrindu.

25.2. ŠMSM nustatyti trečiojo asmens veiklos trūkumai buvo ne esminiai, todėl ŠMSM sudarė galimybę trečiajam asmeniui šiuos trūkumus pašalinti per 20 dienų. Pašalinus šiuos ne esminius trūkumus, ŠMSM leido toliau tęsti mokymus pagal šią programą, o mokiniams baigusiems mokymus laikyti egzaminus bei gauti mokslo baigimo pažymėjimus. Jeigu ŠMSM būtų nustačiusi tokius mokymo paslaugos pažeidimus, dėl kurių nebūtų galima tinkamai suteikti šios paslaugos, ŠMSM būtų nedelsiant sustabdžiusi programos mokymo procesą. Būtent ŠMSM išduoti mokslų baigimo pažymėjimai, mokiniams baigusiems Mokymo programą ir išlaikiusiems valstybinius egzaminus patvirtina, kad trečiasis asmuo mokymo paslaugą suteikė tinkamai.

25.3. Vienas iš mokytojų – V. T. turėjo tinkamą ir reikiamą kvalifikaciją. Kadangi šio mokytojo išsilavinimas buvo įgytas kitoje šalyje, reikėjo atlikti formalų šios kvalifikacijos patvirtinimą ir pripažinimą Lietuvoje. Mokytojui V. T. atlikus šią pripažinimo procedūrą, trūkumas buvo pašalintas. Taip pat ir dėl kito mokytojo kvalifikacijos, trūkumas buvo pašalintas.

25.4. ŠMSM Pažymoje užfiksuota aplinkybė, kad teorines pamokos dažnai užsitęsia ilgiau nei 45 min. ir ŠMSM nenustačius faktų, kad pamokos neišdėstomos pilnai visą programoje nustatytą laiką, patvirtina priešingas aplinkybes, negu teikia atsakovė, jog pamokos trukdavo trumpiau nei nustatyta programoje.

25.5. Trečiasis asmuo nurodo, jog tai, kad pertraukos daromos mokytojui išdėsčius visą temą, bei kad būna trumpesnės nei 10 min. arba iš viso nebūna, patvirtina aplinkybę, jog prioritetas yra skiriamas mokymo programos visapusiškam išpildymui, kuo didesniam ir kokybiškam žinių bei informacijos mokiniams suteikimui. Akivaizdu, kad jog būna situacijų, kuomet mokiniai turi daug klausimų ir siekiant į visus juos mokytojui atsakyti, pamokos užsitęsdavo. Tačiau, jeigu taip ir atsitikdavo, tai buvo daroma tik su mokinių sutikimu. Pažymėjo, kad dėl Vyriausybės įvestų COVID-19 pandemijos ribojimų, beveik visas mokymas vyko nuotoliniu būdu, o mokiniai būdavo ir mokydavosi savo privačioje aplinkoje, kurioje galėjo nevaržomai pasidaryti pertraukas. Todėl, ŠMSM Pažymoje užfiksuotas higienos normų pažeidimas, dėl pertraukų trukmės, nustatytas ir orientuotas ne nuotoliniam mokymui, o jeigu toks pažeidimas ir buvo, tai jis tikrai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog mokymo paslauga buvo suteikta netinkamai ir dėl to yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo labiau, kad atsakovė su tokiu mokymo grafiku ir tvarka sutiko, jį priėmė ir niekada nereiškė pretenzijų ar klausimų, dėl pertraukų ar pamokų trukmės.

25.6. Tai, kad esant mokinio poreikiui trečiasis asmuo galėjo suteikti mokymuisi skirtą įrangą, patvirtina ir ŠMSM Pažymoje užfiksuota aplinkybė, jog vienam mokiniui paprašius, mokymuisi buvo skirtas kompiuteris. Trečiasis asmuo savo prievolę įvykdė tinkamai. Kadangi atsakovė niekada neprašė trečiojo asmens įrangos mokymuisi, todėl trečiasis asmuo ir neskyrė to, ko atsakovė neprašė.

25.7. Dar viena aplinkybė, kuri patvirtina, jog atsakovei nebuvo poreikio ir būtinybės kompiuterio klaviatūrai, pelei ir ausinėms yra tai, kad atsakovė iki pat mokslų pabaigos (Mokymosi sutartį nutraukė likus tik pasiruošimui egzaminams ir jų laikymui) tinkamai atlikinėjo užduotis, atliko atsiskaitymus, bei įgavusi praktinių įgūdžių ir teorinių žinių, perėjo iš vieno modulio į kitus modulius.

25.8. Trečiasis asmuo visiškai nesutinka su atsakovės subjektyviu ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstu vertinimu, jog trečiojo asmens patalpos, karštuoju vasaros laikotarpiu neatitiko higienos reikalavimų ir jose nebuvo galima mokytis. Atsakovei esant abejonių, dėl galimai netinkamų mokymosi patalpų ir galimų higienos normų pažeidimų, turėjo apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kurios turi teisę fiksuoti ir konstatuoti galimą higienos normų pažeidimą.

25.9. Atsakovės argumentas, jog mokymo patalpose laikinai buvo per karšta mokytis ir dėl to yra pagrindas nutraukti mokymo sutartį, yra teisiškai nepagrįstas. Jeigu atsakovė sutartį nutraukė ir šiuo pagrindu, tokiu atveju atsakovei išlieka pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už atsakovei suteiktas mokymo paslaugas, kadangi atsakovė gavo mokymo paslaugas tiek iki nurodytų aplinkybių atsiradimo, tiek turėjo pareigą toliau tęsti mokslus, pasikeitus oro sąlygoms.

25.10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie neva netinkamai suteiktas mokymo paslaugas nurodė tik pasibaigus mokymui, todėl pagrįstai laikytina, jog atsakovei mokymo paslauga buvo suteikta tinkamai ir už faktiškai jai suteiktas paslaugas privalo atlyginti ieškovei.

25.11. Atsakovė pati sau prieštarauja, teigdama, jog neva nebuvo praktinių užsiėmimų mokytojo, tačiau toliau apeliaciniame skunde patvirtina ir tuo pačiu paneigia savo poziciją, nurodydama, kad D. B. buvo priskirta atsakovei kaip mentorė, kursų mokymosi metu, kuri taip pat žymėjo jos lankomumą.

25.12. Kadangi atsakovė neinformavo nei trečiojo asmens, nei ieškovės apie netinkamai jai teikiamas mokymo paslaugas, nenutraukė mokymosi metu sutarties, priimdavo iš ieškovės stipendiją, todėl laikytina, jog mokymo paslauga buvo suteikta tinkamai.

25.13. Mokymo paslauga atsakovei turėjo trukti nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovė Mokymo sutartį nutraukė 2022 m. liepos 11 d., t. y. likus mažiau kaip mėnesiui iki sutarties pabaigos. Atsakovė nemokamai gavo iš trečiojo asmens žinių, praktinių įgūdžių, t. y. visą mokymo paslaugą, pagal Mokymo programą, gavo iš ieškovės stipendiją ir tuo laikotarpiu išlaikė bedarbio statusą (dėl VSD ir PSD mokesčių nemokėjimo). Tačiau, atėjus laikui egzaminų laikymui ir kitų įsipareigojimų prieš ieškovę įvykdymui, atsakovė pasinaudojo situacija, dėl karšto oro patalpose, parašė skundą ŠMSM ir ŠMSM Pažymos pagrindu vienašališkai nutraukė Mokymo paslaugų sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

29. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

30. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

31. Apeliantė 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose aptaria kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus į apeliacinį skundą.

32. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose pateikia atsikirtimus į atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes. Taigi pateiktais rašytiniais paaiškinimais apeliantė iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujais argumentais. Toks procesinis elgesys neatitinka pirmiau nurodytų proceso taisyklių, todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai su pateiktais priedais nepriimami.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovė I. B. 2022 m. vasario 15 d. sudarė Dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. URS(19.1)-562 (toliau – Sutartis). Sutartis sudaryta pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-535 patvirtintas profesinio mokymo sutarties standartines sąlygas. Sutarties 2.3.1 punktu atsakovė įsipareigojo atlyginti Užimtumo tarnybai visas patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu nevykdė arba netinkamai vykdė Sutarties 2.1.1-2.1.3, 2.2.1-2.2.3 papunkčiuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Kas laikoma svarbiomis priežastimis, atleidžiančiomis užimtumo dalyvį nuo pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, numatyta Sutarties 2.3.2.1 – 2.3.2.3 papunkčiuose, taip pat esant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms išimtims, kuomet išlaidų neturi atlyginti be svarbių priežasčių nevykdantis Sutarties 2.2.1 – 2.2.3 papunkčiuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo dalyvis, kuriam mokymas buvo organizuojamas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. Sutarties 2.1.3 punktu atsakovė be kita ko įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. Minėtame Sutarties punkte šalys susitarė, kad svarbiomis priežastimis laikoma užimtumo dalyvio liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo tiekėjo veikla.

35. Atsakovė I. B. 2022 m. vasario 24 d. sudarė su UAB „Baltijos technologijų institutas“ profesinio mokymo sutartį Nr. 22-02-28 11 pagal Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo nustatytas profesinio mokymo sutarties standartines sąlygas (toliau – Profesinio mokymo sutartis). Profesinio mokymo sutarties dalykas – mokinio formalusis profesinis mokymas pagal Multimedijos techniko modulinę profesinio mokymų programą, kodas T43061101, 50 kreditų, nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. 900 mokymo valandų, 113 mokymo dienų bei formaliojo profesinio mokymo metu įgytų kompetencijų teorinės dalies (žinių) vertinimas, taip pat praktinio mokymo vertinimas.

36. Atsakovė I. B. 2022 m. liepos 11 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą pranešė, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2022 m. liepos 11 d., vadovaudamasi Profesinio mokymo sutarties 3 dalies 5 punktu, nes mokymo tiekėjas netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. pažeidžia sutarties 2.4 punktą, kuriuo įsipareigojo užtikrinti mokymo vietą, atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimus, taip pat sutarties 2.11 punktą, kuriame numatyta, kad mokymosi tiekėjas privalo vykdyti kokybišką teorinį ir užtikrinti kokybišką praktinį mokymąsi.

37. Užimtumo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntė pretenziją Nr. Sd(19.1)-8014 dėl Dvišalės sutarties Nr. URS(19-1)-562 nutraukimo. Sutarties 2.3.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei pastarosios patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, Sutarties 2.1.1 – 2.1.3, 2.2.1-2.2.3 papunkčiuose numatytų įsipareigojimų nevykdymo be svarbių priežasčių atveju. Ieškovė pareikalavo atsakovę 2 605,94 Eur grąžinti į Užimtumo tarnybos sąskaitą iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Atsakovė su pretenzija nesutiko, pateikdama nesutikimą elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 24 d. Pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2022 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą (Nr. BT220132) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 20,20 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą (Nr. BT220219) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 444,44 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (Nr. BT220335) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 404,04 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą (Nr. BT220446) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 363,64 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą (Nr. BT220132) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 363,64 Eur. Iš viso mokymo tiekėjui sumokėta 1 595,96 Eur. Ieškovė, vadovaujantis Sutarties 3.1.3 papunkčiu, apmokėjo stipendiją, t. y. 984,98 Eur ir vadovaujantis Sutarties 3.1.4 papunkčiu, apmokėjimo sveikatos tikrinimo išlaidas, t. y 25 Eur. Bendra ieškovės išlaidų, susijusių su atsakovės mokymu, suma sudaro 2 605,94 Eur.

38. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovės išlaidų, susijusių su atsakovės mokymu (2 605,94 Eur) apmokėjimo, nutraukus mokymų sutartį.

Dėl sutarties nutraukimo priežasčių

39. Atsakovės teigimu, ji bet kokiu metu turėjo teisę nutraukti profesinį mokymą dėl jo nekokybiškumo, nesvarbu kokio lygio nekokybiškumas bebūtų. Atsakovė mano, kad ji turėtų būti atleista nuo lėšų grąžinimo, taikant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte numatytas svarbias priežastis.

40. Profesinio mokymo sutarties 5 punkte nustatyta, kad mokinys gali nutraukti šią sutartį, kai mokymo tiekėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sutarties nutraukimo, informuodamas Užimtumo tarnybą. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie sutarties nutraukimą pranešė Užimtumo tarnybai sutartyje nustatytais terminais, taip pat pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. kad mokymo tiekėjas pažeidžia sutarties 2.4 punktą, neužtikrindamas mokymosi vietos, atitinkančios saugos, sveikatos ir higienos reikalavimus, taip pat sutarties 2.11 punktą, numatantį mokymo tiekėjo pareigą vykdyti kokybišką teorinį ir užtikrinti kokybišką praktinį mokymą.

41. Kaip matyti, pirmiausia atsakovė įrodinėjo, jog jai nėra prievolės atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus sumokant trečiajam asmeniui už atsakovės mokymus ir atsakovei išmokant stipendiją, kadangi Mokymo sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė pagrįstai dėl trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, t. y. atsakovė Mokymo sutarties nutraukimo pagrindą nurodo ŠMSM 2022 m. liepos 4 d. patikrinimo pažymą Nr. KA1-12 ir joje nustatytus trečiojo asmens veiklos trūkumus. Antra, atsakovė nurodo, jog Mokymosi sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad trečiasis asmuo neužtikrino mokymosi vietą atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimų bei vykdė nekokybišką teorinį ir praktinį mokymą. Trečia, atsakovė taip pat nurodo, jog išvis nenorėjo ir neketino nutraukti Mokymo sutarties, o tik norėjo, jog jai būtų sudarytos galimybės tęsti mokslus nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, nėra tiksliai aiški atsakovės pozicija dėl Mokymo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo bei nėra tiksliai aišku, ar vis tik atsakovė Mokymo sutartį vienašališkai nutraukė ŠMSM patikrinimo pažymos Nr. KA1-12 pagrindu, ar dėl to, kad trečiasis asmuo neužtikrino mokymosi vietą atitinkančią saugos, sveikatos ir higienos reikalavimų bei vykdė nekokybišką teorinį ir praktinį mokymą, ar bendrai visų nurodytų argumentų pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas mano, jog yra pagrindas pasisakyti dėl visų apeliantės nurodomų sutarties nutraukimo priežasčių.

Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pažymoje nurodytų trečiojo asmens pažeidimų ir mokymų sutarties nutraukimo

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) 2022 m. liepos 4 d. pažymoje dėl UAB Baltijos technologijų institute vykdomo formaliojo profesinio mokymo Nr. KA1-12, sudarytoje atlikus neplaninį UAB „Baltijos technologijų institutas“ vykdomos licencijuojamos formaliojo profesinio mokymo veiklos patikrinimą pagal skunde pateiktą informaciją dėl multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) įgyvendinimo grupėje MM VLN 220228, išvadose konstatuota, kad mokymo tiekėjas, organizuodamas ir įgyvendindamas Multimedijos techniko modulinę profesinio mokymo programą (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) grupėje MM VLN220228, pažeidė teisės aktų reikalavimus: 1.1. Teikėjas nesilaiko Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl mokytojų išsilavinimo ir kvalifikacijos –– du mokytojai neturi reikiamo išsilavinimo ir / ar kvalifikacijos; 1.2. Teikėjas mokymo procesą organizuoja nesilaikydamas Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo 5.1 papunkčio nuostatų dėl grupinio mokymosi formos kasdienio mokymo proceso organizavimo būdo; 1.3. Teikėjas nesilaiko Aprašo 20 punkto papunkčiuose bei Lietuvos higienos normoje HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 72, 74 punktuose nustatytų reikalavimų: 1.3.1.teorinės pamokos užsitęsia ilgiau nei 45 min.; 1.3.2.pertraukos būna trumpesnės nei 10 min. arba jų iš viso nebūna. 1.4. Teikėjas nesilaiko Profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo – mokiniai aprūpinti ne visomis mokymo priemonėmis.

43. Atsakovė nurodo, jog Mokymo sutarties nutraukimo pagrindas buvo – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), atlikto trečiojo asmens patikrinimo 2022 m. liepos 4 d. pažyma Nr. KA1-12, dėl trečiojo asmens vykdomo formaliojo profesinio mokymo (toliau – Pažyma), kurios pagrindu trečiasis asmuo buvo įspėtas dėl galimo licencijos galiojimo sustabdymo ir buvo nustatytas 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Atsakovė tai laikė labai svarbia priežastimi nutraukiant sutartis su trečiuoju asmeniu ir ieškove, nes negalėjo numatyti ar trečiasis asmuo pašalins pažeidimus per 20 darbo dienų bei nenorėjo mokytis įstaigoje, kuriai bus atimta licencija, dėl ko atsakovei nebūtų išduotas baigimo sertifikatas. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ŠMSM Pažymoje užfiksuotų trečiojo asmens pažeidimų, todėl Mokymo sutarties nutraukimo priežastys nebuvo tinkamai įvertintos ir išanalizuotos.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ŠMSM nustatyti trečiojo asmens veiklos trūkumai nebuvo esminiai, t. y. dėl aukščiau nurodytų priežasčių UAB „Baltijos technologijų institutas“ formaliojo profesinio mokymo licencija nebuvo sustabdyta ar panaikinta. Atsižvelgiant į tai, ŠMSM sudarė galimybę trečiajam asmeniui šiuos trūkumus pašalinti per 20 dienų. Pašalinus šiuos ne esminius trūkumus, ŠMSM leido toliau tęsti mokymus pagal šią programą, o mokiniams baigusiems mokymus laikyti egzaminus bei gauti mokslo baigimo pažymėjimus. Pabrėžtina, jog jeigu ŠMSM būtų nustačiusi tokius mokymo paslaugos pažeidimus, dėl kurių nebūtų galima tinkamai suteikti šios paslaugos, ŠMSM būtų nedelsiant sustabdžiusi Programos mokymo procesą. Trečiojo asmens pateiktais duomenimis visi likusieji Multimedijos techniko modulinės profesinio mokymo programos (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) grupės MM VLN220228 mokiniai baigė mokymo kursą ir įgijo Multimedijos techniko kvalifikaciją. Taigi būtent ŠMSM išduoti mokslų baigimo pažymėjimai, mokiniams baigusiems Mokymo programą ir išlaikiusiems valstybinius egzaminus patvirtina, kad trečiasis asmuo mokymo paslaugą suteikė tinkamai. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytas aplinkybes, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ŠMSM Pažymoje užfiksuotų trečiojo asmens pažeidimų, todėl Mokymo sutarties nutraukimo priežastys nebuvo tinkamai įvertintos ir išanalizuotos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

45. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir vertino mokytojo V. T. atsiliepimą, charakteristiką ir darbų vertinimą, nes šis mokytojas neturi vertinimo kompetencijų ir praktikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis mokytojas turėjo tinkamą ir reikiamą kvalifikaciją. Kadangi šio mokytojo išsilavinimas buvo įgytas kitoje šalyje, reikėjo atlikti formalų šios kvalifikacijos patvirtinimą ir pripažinimą Lietuvoje. Minėtam mokytojui atlikus šią pripažinimo procedūrą, trūkumas buvo pašalintas. Pažymėtina, jog ir dėl kito mokytojo kvalifikacijos, trūkumas buvo pašalintas.

46. Šiuo atveju svarbu pabrėžti ir tai, jog atsakovė pati rinkosi mokymo tiekėją, pas kurį galėtų įgyti norimą kvalifikaciją, t. y. nuo pat pradžių, nusprendusi, jog su ieškovės pagalba nori įgyti multimedijos techniko LTKS IV kvalifikaciją, buvo supažindinta su sąlygomis, jog pati išsirinks mokymo tiekėją, kuris jai tinkamas, priimtina jo programa, vieta ir sąlygos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nuspręsdama, pas kurį mokymo tiekėją mokysis, jau žinojo, kad ieškovė pati nevykdo mokymų, o tik apmoka už bedarbio norimą įgyti kvalifikaciją. Taigi ne Užimtumo tarnyba vykdė profesinį mokymą, o profesinio mokymo teikėjas, kuris yra gavęs tinkamą licenciją, išduotą švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (toliau – PMĮ) ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamomis formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėmis (PMĮ 14 straipsnio 2 dalis).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pasirašydama Dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-562 prisiėmė ir įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti – nutraukus profesinį mokymą be svarbių priežasčių, kurios numatytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnio 16 dalyje ir kurių sąrašas baigtinis – atsakovė privalo grąžinti Užimtumo tarnybai lėšas, susijusias su profesiniu mokymu, kurio paslaugos jai buvo suteiktos iki sutarties nutraukimo.

48. Nors apeliantė nurodo, jog jai buvo teikiamos nekokybiškas profesinis mokymas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). ŠMSM Pažymoje užfiksuota aplinkybė, kad teorines pamokos dažnai užsitęsia ilgiau nei 45 min. ir ŠMSM nenustačius faktų, kad pamokos neišdėstomos pilnai visą programoje nustatytą laiką, patvirtina priešingas aplinkybes, negu nurodė apeliantė, jog pamokos trukdavo trumpiau nei nustatyta programoje. Taigi teorinės pamokos kartais užtrukdavo ilgiau nei 45 min., kartais būdavo baigiama 5 min. anksčiau, tačiau visa numatyta programa, po kuria atsakovė pasirašė buvo išdėstyta laiku ir tinkamai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Taip pat trečiojo asmens paaiškinimai, jog pertraukos daromos mokytojui išdėsčius visą temą ir būna trumpesnės nei 10 min. arba iš viso nebūna, patvirtina aplinkybę, jog prioritetas buvo skiriamas mokymo programos visapusiškam išpildymui, kuo didesniam ir kokybiškam žinių bei informacijos mokiniams suteikimui. Be to, pati atsakovė ne kartą proceso metu pabrėžė, jog visus namų darbus ji atlikdavo laiku ir buvo giriama už jų kokybę. Šiuo atveju sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog atsakovė galėjo nutraukti profesinį mokymą, jei jai netiko jo kokybė pirmąjį mėnesį, tačiau išklausiusi beveik visą programą (pabaiga 2022 m. rugpjūčio 9 d.), profesinį mokymą nusprendė nutraukti tik 2022 m. liepos 11 d., t. y. likus mažiau nei mėnesiui iki kvalifikacijos įgijimo, taip tik didindama lėšų, kurias privalo grąžinti ieškovei už profesinį mokymą sumą.

49. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai teigiama, kad trečiasis asmuo viso mokymo proceso metu nėra sulaukęs atsakovės prašymų suteikti mokymosi įrangą.

50. Vadovaujantis trečiojo asmens Profesinio mokymo vykdymo nuotoliniu būdu tvarkos aprašo 1.2. papunkčiu, trečiajam asmeniui vykdant nuotolinį mokymą, mokymų programos dalyviai pagal poreikį aprūpinami nuotoliniam mokymuisi būtina įranga, kurią gali naudoti iki programos pabaigos mokiniui patogioje aplinkoje. Tai, kad esant mokinio poreikiui trečiasis asmuo galėjo suteikti mokymuisi skirtą įrangą, patvirtina ir ŠMSM Pažymoje užfiksuota aplinkybė, jog vienam mokiniui paprašius, mokymuisi buvo skirtas kompiuteris.

51. Kaip nurodė trečiasis asmuo, atsakovė nepateikė prašymo dėl priemonių poreikio, tokio prašymo mokymo tiekėjas negavo viso atsakovės mokymosi metu, pretenzijos pradėtos reikštis tik teikiant atsiliepimą į ieškinį, t. y. jau nutraukus profesinį mokymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog atsakovė iki pat mokslų pabaigos (nes Mokymosi sutartį nutraukė likus tik pasiruošimui egzaminams ir jų laikymui) tinkamai atlikinėjo užduotis, atliko atsiskaitymus ir įgavo praktinių įgūdžių ir teorinių žinių, perėjo iš vieno modulio į kitus modulius, patvirtina, jog atsakovei nebuvo poreikio ir būtinybės kompiuterio klaviatūrai, pelei ir ausinėms. Be to, mokytojas V. T., parodė, jog atsakovė pilnai užduotis galėjo atlikti ir su jos turimu kompiuteriu ir esama klaviatūra, tačiau atsakovei reikėdavo pasirinkti kitas klaviatūrų kombinacijas. Taigi nurodyti atsakovės argumentai dėl reikiamos įrangos nesuteikimo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

52. Apeliantė nurodo, jog mokymosi vietos saugos, sveikatos ir higienos reikalavimų pažeidimas pasireiškė tuo, jog esant aukštai lauko oro temperatūrai, mokymosi patalpose buvo labai karšta, jos nebuvo kondicionuojamos, todėl, atsižvelgiant ir į atsakovės sveikatos būklę, ji tokiose patalpose negalėjo mokytis. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais apeliantės argumentais atkreipia dėmesį, kad atsakovei esant abejonių, dėl galimai netinkamų mokymosi patalpų ir galimų higienos normų pažeidimų, ji turėjo apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kurios turi teisę fiksuoti ir konstatuoti galimą higienos normų pažeidimą, tačiau, byloje tokių duomenų ir įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis). Pati atsakovė nurodo, jog karščio fiksavimas patalpose yra Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, bet ne Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat trečiasis asmuo pripažino, jog karštuoju laikotarpiu mokymosi patalpose buvo karšta, tačiau naudojant trečiojo asmens papildomai nupirktais oro ventiliatoriais, buvo galima vykdyti mokymo procesą patalpose. Tokia situacija buvo laikina ir truko tik kelias dienas. Taip pat UAB klinikos „Unavita“ 2022 m. birželio 30 d. E027 Medicinos dokumentų išraše/siuntime nenurodyta, kad atsakovė dėl sveikatos būklės negalėtų mokytis ir dirbti multimedijos techniku. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad atsakovė dėl skydliaukės patologijos netoleruoja karščio; vystosi tachikardija, kyla kraujospūdis, tačiau mokymus ji tęsti galinti nuotoliniu būdu. Taigi minėta pažyma niekaip nesuponuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytų svarbių priežasčių turinio. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog mokymo paslaugų tiekėjo patalpos, kuriose buvo organizuojami mokymai, neatitiko higienos normų reikalavimų. Byloje pateikti įrodymai apie oro temperatūrą lauke, tačiau nėra duomenų apie temperatūrą mokymo patalpose. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, jog mokymo laikotarpiu neveikė kondicionieriai, neatvirtina higienos normų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, visi apeliantės argumentai dėl sveikatos ir higienos reikalavimų pažeidimais atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

53. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

54. Pabrėžtina, jog nepasitenkinimas profesinio mokymo tiekėju ir mokymosi kokybe buvo teiktas atsakovės tik 2022 m. liepos 1 d. t. y. likus mažiau nei mėnesiui iki kvalifikacijos įgijimo. Kaip jau buvo minėta, atsakovės grupėje kartu besimokę asmenys visi sėkmingai pabaigė profesinį mokymą ir įgijo kvalifikaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl Užimtumo tarnybos reikalavimo, kildinamo iš ieškovės ir atsakovės 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės pareigą grąžinti visas Užimtumo tarnybos patirtas išlaidas, susijusias su atsakovės profesiniu mokymu, atsakovei nutraukus profesinio mokymo sutartį be svarbių priežasčių, kurių baigtinis sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, taip pat dėl kurių šalys susitarė 2022 m. vasario 15 d. dvišalėje sutartyje Nr. URS(19.1)-562.

55. Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 16 dalies 1 punkte, taip pat ieškovės ir atsakovės Sutartyje aptartas svarbias priežastis, kurioms esant būtų įstatymo nustatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti Užimtumo tarnybai visas pastarosios patirtas išlaidas, atsakovei nutraukus Profesinio mokymo sutartį. Šiuo atveju svarbu tai, jog atsakovės nurodytas Profesinio mokymo sutarties nutraukimo pagrindas nepatenka į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562 nustatytą sąrašą svarbių priežasčių, suponuojančių pagrindą atleisti atsakovę nuo pareigos grąžinti ieškovės patirtas su profesiniu mokymu susijusias išlaidas. Atsakovė nutraukė Profesinio mokymo sutartį, likus mažiau nei mėnesiui iki mokymų kurso pabaigos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jai tenka pareiga atlyginti Užimtumo tarnybai už jai suteiktas mokymo paslaugas.

56. Nors atsakovė nurodė, jog UAB „Baltijos technologijų institutas“ netinkamai žymėjo atsakovės lankomų mokymų laiką, nepagrįstai padidindamas mokymo valandų laiką, sukčiavo, tačiau su tuo susijusių pretenzijų atsakovė nebuvo pareiškusi nei iki bylos iškėlimo teisme nei mokymo tiekėjui, nei ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus, jog ieškovė, kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos technologijų institutu”, kurso mokymo metu užsiėmė sukčiavimu, t. y. slėpė nuo atsakovės ir kitų studentų jų sužymėtas lankomumo ataskaitas, lankomumo žiniaraščius ir jų niekada nerodė, atsakovė niekada nebuvo supažindinta su tokiu melagingu lankomumo valandų prisirašymu, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į ta, nurodyti apeliantės argumentai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

57. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nutraukė sutartį 2022 m. liepos 11 d., o ieškovės siųsta pretenzija 2022 m. rugpjūčio 26 d. Nr. sd(19.1)-8014 nutraukė jau nutrauktą sutartį, kas visiškai nėra atsakovei suprantama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė savo prašymu nutraukė profesinio mokymo sutartį Nr. 22-02-28 11, sudarytą 2022 m. vasario 24 d., kurią sudarė su profesinio mokymo tiekėju/trečiuoju asmeniu, o Užimtumo tarnyba (ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 26 d. pretenzijoje Nr. Sd(19.1)-8014 informavo atsakovę, jog nutraukia Dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-562, sudaryta 2022 m. vasario 15 d. tarp Užimtumo tarnybos (ieškovės) ir atsakovės. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovė tapatina dvi skirtingas sutartis, kurias buvo pasirašiusi dėl profesinio mokymo paslaugos teikimo jai.

58. Kadangi atsakovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių Dvišalės sutarties Nr. URS(19-1)-562 2.1.3 punkte, o taip pat ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytas svarbias priežastis nutraukti profesinį mokymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ji privalo atlyginti ieškovės patirtas profesinio mokymo išlaidas, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 2 605,94 Eur, nepriklausomai nuo 2022 m. vasario 15 d. dvišalės sutarties Nr. URS(19.1)-562 nutraukimo ar galiojimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 2 605,94 Eur profesinio mokymo išlaidoms atlyginti.

Dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų

59. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teisėja bylos nagrinėjimo metu buvo šališka, priėmė nepagrįstus sprendimus, vilkino civilinės bylos nagrinėjimą, byloje buvo pažeistas ne vienas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos straipsnis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnis numato atsakovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliantės teigimu, byla nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nesuteikė atsakovei galimybės apklausti liudytojų ir gauti visus reikalingus įrodymus, nebuvo pakviestas teismo ekspertas mokymo kurso kokybei nustatyti, todėl buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

61. Pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

62. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, priėmė nepagrįstus sprendimus, taip pažeidė apeliantės teisę į teisingą teismą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.

63. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo (teisėjo) šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Be to, apeliantės pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo ne kartą buvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškimą dėl pirmosios instancijos teismo šią bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo atmetė, nurodant, kad yra susijęs išimtinai su teisėjos procesine veikla, t. y. bylos nagrinėjimo metu priimamais procesiniais sprendimais, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti, kadangi bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo ir tai, jog vien šalies (šalių) nesutikimas su teisėjo priimtais procesiniais sprendimais dėl to, kad jie galimai yra nepalankūs šaliai (šalims), negali būti teisėjo šališkumo įrodymu. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. pakartotinai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl apeliantė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjos) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla galėjo būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo spręsti, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališka pirmosios instancijos teismo teisėja, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju minėti apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

64. Nors apeliantė nurodo, jog bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nesuteikė atsakovei galimybės apklausti liudytojų ir gauti visus reikalingus įrodymus, tačiau tokie apeliantės argumentai yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

65. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmetęs atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grąžinimo pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 83 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs sprendimą dėl žyminio grąžinimo, žyminį mokestį atsakovei jau buvo gražinusi VMI.

66. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė iš esmės prašė pirmosios instancijos teismo grąžinti už pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtą 70,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu atsakovė nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl tokį prašymą atmetė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba atsakovei teikiama tik nuo 2023 m. kovo 3 d., ką patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1MR)TP-23-T-01872). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra neteikiama. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK 87 straipsnis, numatantis žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, nenumato teisės susigrąžinti žyminį mokestį asmeniui, kai po žyminiu mokesčiu apmokestinamo procesinio dokumento pateikimo teismui atsirado įstatymo nustatytas pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė tokį apeliantės prašymą, o apeliacinės instancijos teismui nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis pagrindo nėra.

67. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas aplinkybes, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

68. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

71. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė ir trečiasis asmuo turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

72. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

73. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas