- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2-147-370/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01399-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) 7 931 384,16 Eur žalos atlyginimą, 457 376,49 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis1), taip pat 2021 m. gruodžio 16 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis2) (toliau kartu – ir sutartys). Sutarčių pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti elektros energiją ieškovei, o ieškovė įsipareigojo pirkti elektros energiją, kuri reikalinga ieškovės objektams, ir už ją sumokėti sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. el. laišku pranešė ieškovei, kad nuo 2022 m. gegužės 20 d. stabdoma atsakovės prekybinė veikla Nord Pool AS (toliau – Nord Pool) biržoje. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. atsakovė nepatiekė elektros energijos sutarčių pagrindu, tokiu būdu iš esmės pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 7 931 384,16 Eur žalą, nes elektros energiją turėjo įsigyti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ELEKTRUM LIETUVA“ ir AS „EESTI ENERGIA“, taip pat pirko energiją iš Nord Pool, o likusį kiekį didesnėmis nei sutartos su atsakove sąnaudomis pasigamino pati.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat jos turimas turtines teises, o šio turto nepakankant – areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito (bankai) ir (ar) finansų (elektroninių pinigų, mokėjimų bei kt.) įstaigose ar atsakovės kasoje.
4. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes atsakovė turėjo bankrutuojančio juridinio asmens statusą, kuris buvo panaikintas 2023 m. rugsėjo 21 d. Pagal atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, jos turimo turto apimtis yra žymiai mažesnė nei pareikštų kreditorinių reikalavimų apimtis: iš viso pareikštų reikalavimų apimtis viršijo 55 mln. eurų, kai atsakovės turto vertė pagal balanso duomenis siekė tik apie 35 mln. eurų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą 8 388 760,65 Eur sumai, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą nurodytai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija nurodytos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovei jį valdyti ir naudoti, iš areštuotų lėšų leidžiant atsakovei atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su darbuotojais bei pareiškėjai pagal pareikštą reikalavimą.
6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 panaikino atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais, nes atsakovė AB „INTER RAO Lietuva“ dalies savo kreditorių apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka neinformavo. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl informacijos apie inicijuojamą atsakovės bankroto procedūrą nuslėpimą nuo kreditorių leidžia spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, o būtent:
8.1.1. atsakovė ieškovei elektros energijos negalėjo tiekti dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) taikytų ribojamųjų priemonių bei tokių FNTT veiksmų pagrindu atliktų Nord Pool bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) veiksmų, kada Nord Pool uždraudė atsakovei įsigyti reikalingą elektros energiją, o VERT panaikino nepriklausomo elektros energijos tiekėjo leidimą, būtiną vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Tokiu atveju TSĮ 7 straipsnio 4 ir 5 dalys draudžia taikyti civilinę atsakomybę bendrovei.
8.1.2. Pagal TSĮ 7 straipsnio 1, 2 dalis, atsakovės atžvilgiu negali būti nustatyta nauja prievolė.
8.1.3. Pagal TSĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nesant FNTT leidimo patvirtinti naują prievolę atsakovės atžvilgiu, tarp ieškovės ir atsakovės nėra pagrindo nustatyti tokią prievolę.
8.1.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio 1 dalį, 6.212 straipsnio 1 dalį atsakovė neturi jokių prievolių ieškovei dėl force majeure (liet. nenugalimos jėgos) aplinkybių.
8.1.5. Pagal Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 2014/145/BUSP ir Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2022/331 bei pagal TSĮ 4 straipsnio 1, 2 dalis, tol, kol atsakovės atžvilgiu įgyvendinamos sankcijos, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir lėšos privalo būti atsakovės žinioje.
8.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės turtas iki ieškinio pareiškimo ir yra įšaldytas dėl FNTT taikomų ribojamųjų priemonių. Atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra beprasmės, nes jomis antrą kartą buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas. Taip pat atsakovės turimo turto, kurio disponavimą kontroliuoja FNTT, vertė viršija ieškovės pareikšto reikalavimo sumą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nurodo argumentus, susijusius su ieškinyje pareikštų reikalavimų teisiniu įvertinimu. Toks vertinimas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti atliekamas, kadangi šie klausimai turės būti atsakomi sprendžiant šalių ginčą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu byloje. Atskirojo skundo motyvai dėl tariamo ieškinio preliminaraus nepagrįstumo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys ieškinio preliminarų pagrįstumą, atsakovė savo atskirajame skunde nepateikia.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai nustatė grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė atskirajame skunde nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodytų išvadų, t. y. kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja, nes atsakovė kartą jau grubiai pažeidė savo kreditorių interesus. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nevertino atsakovės turtinės padėties, kaip pagrindžiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t. y. atsakovės turtinė padėtis nelėmė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) Prof. Dr. V. N. 2023 m. sausio 25 d. mokslinę išvadą; 2) atsakovės 2024 m. sausio 15 d. raštą FNTT dėl informacijos suteikimo apie ieškovę; 3) išrašą iš atsakovės banko sąskaitos; 4) duomenis iš FNTT internetinės svetainės apie atsakovei nuo 2022m. vasario 28 d. pritaikytas ribojamąsias priemones; 5) 2022 m. gegužės 20 d. atsakovės pranešimą apie neatidėliotiną tolesnės prekybos Nord Pool rinkose sustabdymą; 6) VERT 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio protokolą Nr. O2E-43; 7) VERT 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. O3E-742; 8) VERT 2022 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. O3E-743; 9) VERT 2022 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. O5E-717 su priedais; 10) Prof. Dr. V. V. 2023 m. sausio 27 d. išvadą; 11) Prof. Dr. V. T. 2023 m. kovo 28 d. teisinę nuomonę su vertimu į lietuvių kalbą; 12) atsakovės ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO191597 su priedais; 13) atsakovės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO168794 su priedais; 14) atsakovės ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO166850 su priedais; 15) atsakovės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO175259; 16) atsakovės ir AB „LTG Infra“ sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO188802; 17) atsakovės ir AB Lietuvos pašto sudarytą pirkimo sutartį Nr. CPO167149; 18) atsakovės valdymo struktūrą; 19) 2012 m. liepos 19 d. akcininkų sutartį; 20) Prof. L. V. S.2023 m. sausio 27 d. teisinę išvadą su vertimu į lietuvių kalbą; 21) Suomijos nacionalinės vykdymo institucijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. el. laišką su vertimu į lietuvių kalbą; 22) atsakovės grupės struktūrą; 23) atsakovės atstovo susirašinėjimą su Europos Sąjungos Taryba dėl atsakovės su vertimu į lietuvių kalbą; 24) duomenis apie UAB „Vydmantai wind park“ grupės struktūrą ir komunikaciją su Europos Sąjungos Taryba; 25) atsakovės atstovo susirašinėjimą su Europos Sąjungos Taryba dėl „IRL Polska“ Sp. z.o.o. ir kitų susijusių įmonių su vertimu į lietuvių kalbą; 26) „INTER RAO UES“ išrašą iš Rusijos Federacijos valstybinio juridinių asmenų registro su vertimu į lietuvių kalbą; 27) „RAO Nordic oy“ išrašą iš Suomijos akcininkų registro su vertimu į lietuvių kalbą; 28) 2022 m. rugsėjo 9 d. memorandumą dėl BAB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių reikalavimų; 29) atsakovės ilgalaikio turto sąrašą; 30) atsakovės sąskaitas PVM faktūras Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriams; 31) Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-30-912/2023.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pateikti nauji įrodymai neturi įtakos tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties, nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovė, teikdama įrodymus, iš esmės įrodinėja, kad ieškovė, kol atsakovei taikomos sankcijos, neturi reikalavimo teisės į atsakovę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir jos galės būti įvertintos tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo
15. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė ieškovei elektros energijos negalėjo tiekti dėl FNTT taikytų ribojamųjų priemonių, atliktų Nord Pool bei VERT veiksmų, nes atsakovei buvo uždrausta įsigyti reikalingą elektros energiją, kurios negalėjo parduoti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (preliminariai pagrįsto) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Tokių atsakovės argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl atsakovės iškelto klausimo, susijusio su priežastinio ryšio buvimu, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs atitinkamas CK nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023). Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
19. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kuo greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausia lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
20. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – teko pareiga jį įrodyti. Nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų tik apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
21. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. atsakovė siekė būti likviduota dėl bankroto išvengiant įsipareigojimų kreditoriams. Taip pat įrodinėjo, kad pagal atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, jos turimo turto apimtis yra žymiai mažesnė nei pareikštų finansinių reikalavimų apimtis.
22. LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinėje byla Nr. eB2-1181-864/2023 pagal ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundus dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo. Ieškovės įrodinėjo, kad atsakovė neinformavo visų kreditorių apie 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl AB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procedūros neteismine tvarka inicijavimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundus dėl AB „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių AB „ORLEN Lietuva“, UAB „PHILIP MORRIS LIETUVA“ bei AB Lietuvos pašto skundai dėl 2022 m. birželio 30 d. AB „INTER RAO Lietuva“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovių skundus tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino AB „INTER RAO Lietuva“ 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pirmuoju, antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju bei penktuoju darbotvarkės klausimais. Teismas nustatė, kad atsakovė AB „INTER RAO Lietuva“ neįvykdė imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 konstatuotos aplinkybės dėl informacijos apie inicijuojamą AB „INTER RAO Lietuva“ bankroto procedūrą nuslėpimą nuo kreditorių leidžia spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
23. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos turtas iki ieškinio pareiškimo ir buvo areštuotas (apribota teisė disponuoti) dėl FNTT taikomų ribojamųjų priemonių, todėl atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Be to, nurodo, kad atsakovė be FNTT leidimo negali prisiimti ar įvykdyti naujų prievolių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka, nes laikinas apribojimas atsakovei disponuoti nuosavybės teise nepanaikina grėsmės, kad ieškovės teisės gali būti neapgintos jai galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju, jeigu jokia apimtimi nebus taikomos ieškovės prašyme nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė ginčo kilmę nurodo iš šalis siejusių sutartinių teisinių santykių, turtinio pobūdžio reikalavimą reiškia pagal pasirinktą teisminį teisių gynybos būdą, t. y. tinkamai nurodo ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl ieškinio tenkinimo atveju, priėmus teismo sprendimą, tokio sprendimo įvykdymo ribojimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnis).
24. Atsakovė, prašydama panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad neegzistuoja grėsmė, jog jos turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, tačiau nepateikia šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovei nuosavybės teisės apribojimai yra taikomi vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. vasario 28 d. įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, t. y. atsakovei nuosavybės teisės apribojimai yra taikomi dėl atsakovės vykdomos veiklos tiesioginio naudos gavėjo I. I. S. (I. I. S.) įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą. Atskirai pažymėtina, kad nors atsakovės atžvilgiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. FNTT pradėjo taikyti ribojamąsias priemones, nėra duomenų, iki kada šios priemonės bus taikomos, todėl vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, nes nėra aišku, kaip ilgai atsakovės atžvilgiu bus taikomas turto areštas, t. y. nėra duomenų, ar FNTT taikomos ribojamosios priemonės nebus panaikintos anksčiau (vėliau) nei bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įvykdytas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas.
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.