Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, akcinės bendrovės Lietuvos pašto ir uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir neleista ieškovėms susipažinti su bylos neviešais duomenimis, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“, akcinės bendrovės Lietuvos pašto ir uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Lietuva“ ieškinius dėl atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Philip Morris Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Orlen Lietuva“ ir AB Lietuvos paštas kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Inter Rao Lietuva“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtus nutarimus Nr. 1, 2, 3, 4, 5; 2) nutraukti BAB „Inter Rao Lietuva“ bankroto procesą ne teismo tvarka.

2. Ieškovės nurodė, kad, turėdamos galiojančias reikalavimo teises į atsakovę, nebuvo informuotos apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka; priimant sprendimą dėl neteisminio bankroto buvo pažeisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimai.

3. Ieškinių reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtų nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 galiojimą ir uždrausti BAB „Inter Rao Lietuva“, jos kreditoriams bei nemokumo administratorei priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su BAB „Inter Rao Lietuva“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymus – sustabdė BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolu Nr. 1 priimtų nutarimų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 galiojimą ir uždraudė atsakovei, jos kreditoriams bei bankroto administratorei priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1253-910/2022).

6. Atsakovė pateikė teismui prašymą sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atsakovė prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į draudimą jos nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skirstyti lėšas bendrovės kreditoriams tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje:

6.1. Leisti atsakovės nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę: 1) priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 2) tvirtinti bendrovės turto pardavimo kainą, spręsti ar pritarti bendrovės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams.

6.2. Leisti atsakovės nemokumo administratorei įgyvendinti JANĮ 3, 59, 63, 66 straipsniuose ir kitose JANĮ nuostatose reglamentuotas pareigas, funkcijas ir teises, be kita ko: 1) vykdyti sutartis, taip pat 2014 m. lapkričio 18 d. elektros energijos balansavimo pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 2) atstovauti atsakovei bylose; 3) vykdyti einamuosius mokėjimus, būtinus atsakovės interesams atstovauti, ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti atlyginimą administratorei už bankroto proceso vykdymą; 4) vykdyti 2022 m. rugsėjo 27 d. kreditorių susirinkimo įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos (force majeur) pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; 5) vykdyti sandorius, būtinus dokumentams išsaugoti; 6) vykdyti sandorius, būtinus nekilnojamajam turtui išsaugoti; 7) komunikuoti su kreditoriais, teikti prašomą informaciją; 8) disponuoti bendrovės lėšomis, uždirbtomis iš jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos, kurios būtinos užtikrinti kitus neatidėliotinus bendrovės poreikius.

6.3. Uždrausti atsakovei: 1) disponuoti bendrovės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu; 2) vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo ir (ar) perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 3) skirstyti bendrovės lėšas kreditoriams.

6.4. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.

7. Atsakovė nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir neekonomiškos, dėl jų patiriama neproporcinga žala, nes bendrovė, nebeturėdama asmens, kuris turėtų teisę veikti jos vardu, nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, iš kurios buvo uždirbamas reikšmingas pelnas ir kaupiamas turtas, kuris gali būti panaudotas bendrovės kreditorių reikalavimams įvykdyti. Atsakovės nemokumo administratorė negali teikti informacijos kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, taip pat negali rinkti informacijos, susijusios su ieškovių šioje byloje pareikštų reikalavimų nepagrįstumu. Atsakovė negali ginti savo ir kreditorių teisių iškeltose bylose, nes liko be valdymo organo funkcijas vykdančio asmens. Be to, atsakovei nuosavybės teisė priklauso nekilnojamasis turtas, kurį reikia išlaikyti. Nepaisant to, ji negali atlikti jokių einamųjų ir būtinųjų mokėjimų, todėl didėja jos ir kreditorių nuostoliai. Dėl šių priežasčių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos į aiškų draudimą atsakovės nemokumo administratorei skirstyti lėšas bendrovės kreditoriams ir realizuoti bendrovei priklausantį turtą tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

8. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negali vykdyti balansavimo sutarties, pagal kurią uždirbdavo reikšmingą pelną. Atsakovė, vykdydama pirmiau nurodytą sutartį, liepos–rugsėjo mėn. uždirbo 1 314 787,68 Eur pelno. Atsakovės patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma – 28 182 528,66 Eur. Dėl to trijų mėnesių pelnas, gautas pagal balansavimo sutartį (1 314 787,68 Eur), atitinka 3,38 proc. kreditorių reikalavimų sumą. Vadinasi, atsakovė, vykdydama pirmiau nurodytą sutartį, gali uždirbti 13,52 proc. sumos, reikalingos kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nebeturi asmens, kuris vykdytų balansavimo sutartį ir spręstų dėl jos pratęsimo.

9. Atsakovė su Baltijos valstybių elektros sistemų perdavimo operatoriais 2014 m. lapkričio 18 d. sudarė elektros energijos balansavimo pirkimo–pardavimo sutartį. Jos esmė – importuoti Baltijos valstybėms trūkstamą elektros energijos kiekį ir eksportuoti Baltijos valstybėse atsiradusį elektros energijos perteklių. Po 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pasibaigė atsakovės vadovo ir valdybos narių įgaliojimai ir kreditorių paskirta nemokumo administratorė pradėjo įgyvendinti valdymo organų teises bei pareigas. Atsakovė, vykdydama balansavimo sutartį, iki kiekvieno mėnesio 7 darbo dienos turi fiksuoti elektros energijos kiekį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Balansavimo sutarties kontrahentai pagal užfiksuotą kiekį turi pasirašyti elektros energijos suderinimo aktus, kad būtų fiksuojamas importuotos ir eksportuotos elektros energijos kiekis. Tuomet šalys išrašo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu yra įsigyjama (importuojama) arba parduodama (eksportuojama) elektros energija.

10. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) nuo 2022 m. balandžio 28 d. vertina atsakovę kaip bendrovę, kurią kontroliuoja sankcionuoti asmenys. Dėl to FNTT įšaldė atsakovei priklausančias lėšas, akcijas, nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties bet kokie atsakovės mokėjimai atliekami tik gavus FNTT leidimą. Atsakovės skolininkai taip pat pageidavo atlikti atsakovei mokėjimus tik gavus FNTT leidimą. Taigi, FNTT kontroliuoja atsakovės atliekamus ir gaunamus mokėjimus.

11. Atsakovė kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo pagrindu siekia rinkti įrodymus dėl nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo ir įrodinėti, kad ieškovės neturi reikalavimo teisių į atsakovę. Sklandų atsakovės nemokumo procedūrų vykdymą įrodo šios aplinkybės: valstybės institucijos, būdamos atsakovės kreditorėmis, dalyvauja nemokumo procese ir neginčija priimtų sprendimų; FNTT 2022 m. rugsėjo 1 d. nurodė, kad atsakovės nemokumo procedūra neteismine tvarka gali būti vykdoma, o nemokumo administratorė turi pareigą užtikrinti, kad lėšos nebus perduotos dviem atsakovės kreditoriams ir bus įšaldytos.

12. Ieškovės atsiliepimuose prašė: atmesti atsakovės prašymą sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą; teismui netenkinus pirmojo reikalavimo – įpareigoti atsakovės nemokumo administratorę pateikti išsamų bendrovės vykdomų (tęsiamų) sutarčių sąrašą, taip pat sutartis ir jas lydinčius susijusius dokumentus; papildyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinai uždrausti nemokumo administratorei vykdyti administratorės funkcijas ir šias funkcijas itin siaura apimti, t. y. tik tęsti atsakovės sutarčių, teikiančių naudą atsakovės kreditoriams, vykdymą, pavesti jas administruoti laikinajam atsakovės administratoriui; įpareigoti nemokumo administratorę perduoti laikinajam administratoriui atsakovės antspaudus, visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, turtą; pavesti laikinajam administratoriui organizuoti kasdienę atsakovės veiklą, nustatant administratoriaus atlyginimą tokį, koks mokamas nemokumo administratorei; nustatyti terminą laikinojo administratoriaus kandidatūroms pateikti.

13. Atsakovė atsiliepime prašė: atmesti ieškovių prašymus papildyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pateikė jos vykdomų sutarčių sąrašą kartu su vykdomų sutarčių kopijomis ir prašė: sutarčių nuorašus pripažinti nevieša bylos medžiaga; neleisti ieškovėms ir jų atstovams su ja susipažinti; leisti atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams susipažinti su nevieša bylos medžiaga ir daryti jos kopijas. Atsakovė pažymėjo, kad pateiktose sutartyse yra jautrios informacijos – atsakovės darbuotojų asmens duomenys ir duomenys, sudarantys atsakovės komercinę paslaptį. Ieškovės nėra atsakovės kreditorės, todėl neturi teisės susipažinti su sutartimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi: netenkino ieškovių prašymo skirti laikinąjį administratorių; patenkino atsakovės prašymą pripažinti civilinės bylos medžiagos dalį – atsakovės vykdomų sutarčių nuorašus (atsakovės kartu su 2022 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu pateikto 2 priedo dalį) – nevieša bylos medžiaga; leido atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams susipažinti su nevieša bylos medžiaga; iš dalies patenkino atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones:

14.1. Leido atsakovės nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir (ar) kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę: 1) priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 2) tvirtinti bendrovės turto pardavimo kainą, spręsti ar pritarti bendrovės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams.

14.2. Leido atsakovės nemokumo administratorei įgyvendinti JANĮ 3, 59, 63, 66 straipsniuose ir kitose JANĮ nuostatose reglamentuotas pareigas, funkcijas ir teises, taip pat ir: 1) vykdyti sutartis, be kita ko, 2014 m. lapkričio 18 d. elektros energijos balansavimo pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; 2) atstovauti atsakovei bylose; 3) vykdyti einamuosius mokėjimus, būtinus atsakovės interesams atstovauti, ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti atlyginimą administratorei už bankroto proceso vykdymą; 4) vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos; 5) vykdyti sandorius, būtinus dokumentams išsaugoti; 6) vykdyti sandorius, būtinus nekilnojamam turtui išsaugoti; 7) komunikuoti su kreditoriais, teikti prašomą informaciją; 8) disponuoti bendrovės lėšomis, uždirbtomis iš jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos, kurios būtinos užtikrinti kitus neatidėliotinus bendrovės poreikius.

14.3. Uždraudė atsakovei: 1) disponuoti bendrovės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu; 2) vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo ir (ar) perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 3) skirstyti bendrovės lėšas kreditoriams.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, reikšminga atsižvelgti į tai, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuojančią tam tikras pajamas. Bendrovės ūkinė komercinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų, kai byloje yra pagrįstų duomenų, kad atsakovas yra ūkinę komercinę veiklą, generuojančią (ar galinčią generuoti) pajamas, tebevykdantis asmuo, ir kurio minėtos veiklos vykdymą trikdo visam jo turtui bei lėšoms vieno kreditoriaus naudai pritaikytas areštas. Be to, nagrinėjamojoje byloje svarbu atsižvelgti į vyraujantį bankroto proceso tikslą, t. y. kuo didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė lemia, jog, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.

16. Teismas padarė išvadą, kad, palikus galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kiek tai susiję su atsakovės nemokumo administratorės galimybe vykdyti jai priskirtus įgaliojimus, bus apribotos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos ir didinami atsakovės turtas bei kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybės, nes šiuo metu, esant pažengusiam ne teismo tvarka vykdomam bankroto procesui, būtent nemokumo administratorė veikia atsakovės vardu. Be to, kyla rizika, kad bankrutuojantis juridinis asmuo neapibrėžtą laiko tarpą gali likti be įgalioto atstovo.

17. Teismas pažymėjo, kad laikinojo administratoriaus paskyrimas ir jo susipažinimas su bendrovės situacija gali užtrukti. Be to, laikinojo administratoriaus paskyrimas gali būti užginčytas teismine tvarka, todėl atsakovė s padėtis neribotą laiko tarpą liktų neapibrėžta. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorių susirinkimo nutarimu paskirta nemokumo administratorė piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, veikia akivaizdžiai priešingai bankrutuojančio juridinio asmens ar kreditorių interesams.

18. Atsakovė yra sankcionuojamas juridinis asmuo. FNTT įšaldė atsakovei priklausančias lėšas, akcijas, nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad atsakovė tik gavusi FNTT leidimą gali atlikti mokėjimus, vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kitus veiksmus. Taigi, atsakovės (ją atstovaujančios nemokumo administratorės) veiksmų kontrolė papildomai užtikrinta. Teismas akcentavo, kad atsakovė prašo uždrausti disponuoti jos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo ir (ar) perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo bei skirstyti bendrovės lėšas kreditoriams. Dėl to teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė, kuriai atstovauja nemokumo administratorė, gali toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovės kreditorių 2022 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolu Nr. 1 priimto nutarimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, sustabdymo (kartu uždraudžiant atsakovei disponuoti bendrovės nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, vykdyti kreditorių nutarimus dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo ir (ar) perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo bei skirstyti bendrovės lėšas kreditoriams) pakanka tam, kad būtų užkirstas kelias atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

19. Teismas įvertino atsakovės su atsiliepimu pateiktą 2 priedą – vykdomas sutartis ir nusprendė, kad pateikti duomenys yra atsakovės komercinė paslaptis. Siekdamas neatskleisti informacijos kitiems asmenims, teismas pripažino ją nevieša bylos medžiaga, leido susipažinti su ja ir daryti jos kopijas tik atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnis, 10¹ straipsnio 2 dalis).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

20. Ieškovė UAB „Philip Morris Lietuva“ atskirajame skunde prašo:

20.1. Panaikinti šias Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies dalis: 1) leisti atsakovės nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus; 2) leisti atsakovės nemokumo administratorei vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos (force majeur) pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

20.2. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams teisme susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi“ į „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams, taip pat potencialiai kreditorei UAB „Philip Morris Lietuva“ ir (ar) jos atstovui susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, daryti ir gauti jos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas)“.

20.3. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

21.1. Panaikinti šias Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies dalis: 1) leisti atsakovės nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus; 2) leisti atsakovės nemokumo administratorei vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos (force majeur) pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

21.2. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį „Leisti <...> 7) komunikuoti su kreditoriais, teikti prašomą informaciją“ į „Leisti <...> 7) komunikuoti su kreditoriais ir potencialiais kreditoriais, teikti jų prašomą informaciją“.

21.3. Nustačius, kad yra pagrindas atsakovės nurodytą informaciją laikyti nevieša, pakeisti ginčijamos teismo nutarties rezoliucinės dalies dalį „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams teisme susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi“ į „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams, taip pat potencialios kreditorės AB „Orlen Lietuva“ atstovei advokatei D. A. susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, daryti ir gauti jos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas)“.

21.4. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

22.1. Panaikinti šias Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies dalis: 1) leisti atsakovės nemokumo administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus; 2) leisti atsakovės nemokumo administratorei vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos (force majeur) pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

22.2. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinę dalį „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams teisme susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi“ į „Leisti BAB „Inter Rao Lietuva“ kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams, taip pat potencialios kreditorės AB Lietuvos pašto atstovui advokatui M. B. susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, daryti ir gauti jos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas)“.

22.3. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

23. Ieškovių UAB „Philip Morris Lietuva“, AB „Orlen Lietuva“ ir AB Lietuvos pašto atskirieji skundai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Ieškovės sutinka su atliktu laikinųjų apsaugos priemonių modifikavimu, kiek tai susiję su leidimu tęsti teisėtą bendrovės ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaunamos pajamos bei didinamas bendrovės turtas. Vis dėlto ieškovės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria leista tęsti bankroto procedūras, t. y. šaukti kreditorių susirinkimus ir realizuoti juos, nes tai ateityje gali tapti naujo teisminio ginčo objektu. Tokia didelio masto išimtimi paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiami tikslai.

23.2. Neteisminio bankroto, kaip alternatyvos teisminiam bankrotui, specifika yra bendrovės bankroto procedūrų taikus vykdymas. Teisinių konfliktų buvimas, nepriklausomai nuo jų baigties, nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais. Kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės. Teismų praktikoje pažymima, kad kuriam nors iš kreditorių teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, jokie veiksmai tokiame procese neturėtų būti atliekami (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-807-823/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka konservacinę paskirtį – iki ginčo išsprendimo iš esmės neleidžia realizuoti jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikti naujus veiksmus, kurie ateityje taip pat gali tapti teisminio ginčo objektu.

23.3. Pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai modifikavo laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ne tik tiek, kiek būtina palikti galimybę atsakovei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, bet taip pat nepagrįstai leido toliau tęsti iš esmės visas bankroto procedūras. Teismas nepagrįstai leido atsakovei organizuoti kreditorių susirinkimus, įgyvendinti jų priimtus sprendimus, taip pat priimti naujus sprendimus. Kreditorių susirinkimo kompetencija neteisminio bankroto procese yra itin didelė, apimanti ne tik įprastai kreditorių susirinkimui priskiriamas funkcijas, bet taip pat ir dalį teismo funkcijų. Dėl to teismui modifikavus laikinąsias apsaugos priemones, kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl: kreditorių reikalavimų tvirtinimo; administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, didinimo; administratorės atlyginimo nustatymo, didinimo; kreditorių komiteto sudarymo; kreditorių susirinkimo pirmininko atšaukimo; ūkinės komercinės veiklos vykdymo; taikos sutarties sudarymo; restruktūrizacijos kaip alternatyvos; turto pardavimo tvarkos nustatymo; perėjimo į likvidavimo stadiją; administratorės pakeitimo; kreipimosi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo; informacijos teikimo tvarkos patvirtinimo; finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo; sandorių patikros, jų ginčijimo; bendrovės turto vertinimo; sėkmės mokesčio nustatymo; administratorės veiklos ataskaitų tvirtinimo ir kt. Kai kurie pirmiau nurodyti klausimai ypatingai reikšmingi (pavyzdžiui, dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, didinimo, turto pardavimo tvarkos nustatymo, turto vertinimo ir pan.), todėl visiems kreditoriams turi būti sudarytos sąlygos balsuoti. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, kas laikomi atsakovės kreditoriais.

23.4. Priimant sprendimą dėl neteisminio bankroto nesilaikyta imperatyvaus JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto kvorumo reikalavimo. Ieškovės, turėdamos galiojančias reikalavimo teises į atsakovę, nebuvo informuotos apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir ketinimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Administratorė laikosi pozicijos, kad ieškovės neturėjo būti pakviestos į pirmąjį kreditorių susirinkimą, nors vėliau leido daliai jų balsuoti antrajame kreditorių susirinkime. Taigi, šalys laikosi skirtingų pozicijų, kas turi teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose. Akivaizdu, kad leidus organizuoti kreditorių susirinkimus, kils ginčai ne tik dėl to, kad kreditorių susirinkimuose bus sprendžiami klausimai, nesuderinami su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslais, bet taip pat ir dėl kreditorių susirinkimo kvorumo reikalavimų pažeidimų. Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ginčijama reikšminga dalis jau patvirtintų kreditorių reikalavimų (byla Nr. eB2-3090-864/2022). Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių bankroto procedūrų vykdymas turėtų būti sustabdytas.

23.5. Ieškovė AB „Orlen Lietuva“ papildomai pažymėjo, kad teismas nemotyvavo leidimo vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimą kreiptis į Prekybos ir pramonės amatų rūmus su paklausimu dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo, taip pat į mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Toks kreipimasis nesusijęs su atsakovės veiklos tęsimu. Be to, tokio nutarimo nevykdymas nekelia bendrovei žalos. Nutarimą galima įvykdyti bet kada vėliau. Jeigu atsakovės neteisminis bankrotas bus nutrauktas ir pradėtas bankrotas teismo tvarka, būtent teismas, bet ne Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ar mokslininkai, spręs kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus dėl force majeure aplinkybių buvimo.

23.6. Teismas nepagrįstai tik kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams leido susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Ieškovės nepagrįstai nepakviestos į pirmąjį kreditorių susirinkimą. Nepaisant to, kad ieškovės UAB „Philip Morris Lietuva“ ir AB Lietuvos paštas pakviestos į antrąjį kreditorių susirinkimą, jų, taip pat AB „Orlen Lietuva“ reikalavimai nepatvirtinti. Ieškovės yra potencialios atsakovės kreditorės. Dėl to teismo draudimas susipažinti su nevieša bylos medžiaga pažeidžia ieškovių teises ir interesus.

23.7. Ieškovės abejoja atsakovės pateiktos informacijos teisingumu. Atsakovė teigia, kad vykdo balansavimo sutartį. Vis dėlto iš naujienų portalų viešai paskelbtos informacijos matyti, kad, energetikos ministro teigimu, Baltijos šalių operatoriai neperka paslaugų iš atsakovės. AB „Litgrid“ taip pat informavo, kad nebeperka iš atsakovės balansavimo paslaugų. Ieškovės, kaip nemokumo procese dalyvaujantys asmenys, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje nurodyta, kokia ir kaip tęsiama atsakovės ūkinė komercinė veikla, ar ji teisėta. Tik taip ieškovės gali tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kurią užtikrina JANĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas skaidrumo principas.

24. Atsiliepime į ieškovių atskiruosius skundus atsakovė prašo: atmesti atskiruosius skundus; nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovių atskiruosius skundus, kuriais skundžiama nutarties dalis dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša. Atsakovė atsiliepime nurodė tokius argumentus:

24.1. Ieškovės skundžia tik teismo nutarties rezoliucinę dalį, bet visiškai neskundžia nutarties motyvų. Jos neįrodė apeliacijos pagrindo, nenurodė, kad teismo leidimai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nutartyje teisingai nurodė, kad galima grėsmė tinkamai eliminuojama, kai administratorei ir kreditoriams draudžiama spręsti su turto perleidimu susijusius klausimus. Taip išsaugomas status quo (faktinė arba teisinė padėtis) iki ginčo galutinio išsprendimo. Dėl to nėra pagrindo taikyti atsakovei didesnės apimties ribojimų. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto procesas ne teismo tvarka taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti stabdomas tiek, kiek būtina išsaugoti bankrutuojančios bendrovės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-823/2018).

24.2. Ieškovės nepaaiškino ir neįrodė, kad kreditorių susirinkimų sušaukimas sukels grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Būtent ieškovės trukdo įvykti susirinkimui, kuriame būtų sprendžiamas ieškovių pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Ieškovės, nesutikdamos su kreditorių susirinkimo sprendimu, turėtų teisę jį skųsti.

24.3. Administratorė, įvertinusi balansavimo sutarties pelningumą, buvo pasirengusi siūlyti kreditoriams 2022 m. lapkričio 10 d. susirinkime balsuoti už tolesnį sutarties vykdymą. Ieškovės pateikė ieškinį, todėl susirinkimas neįvyko. Dėl to turi įvykti kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai balsuotų dėl balansavimo sutarties pratęsimo. Ieškovės neįrodė, kad kreditorių susirinkimas, kuris spręstų dėl tolesnio balansavimo sutarties vykdymo, sutrukdytų ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui.

24.4. Siekiant sklandaus bankroto, būtina kreditoriams leisti spręsti jų kompetencijai paskirtą klausimą – svarstyti ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovės neįrodė, kad sąmatos patvirtinimas gali sukelti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės bankroto procesas didelės apimties – vyksta teisminiai ginčai, kuriuose atsakovė ginčija neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, nulėmusius atsakovės veiklos nutraukimą; administratorė turi pasirūpinti didelės apimties atsakovės turto tinkama priežiūra; administratorė turi pasirūpinti sprendimų priėmimu (atsakovė turi veiklos nebevykdančias dukterines įmones Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, todėl būtina spręsti su jų tolesniu egzistavimu susijusius klausimus).

24.5. Bankroto procesas turi turėti aiškų planą. Plano patvirtinimas taip pat nekelia jokios grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje.

24.6. Ieškovės nepaaiškino, kokią grėsmę ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia kreipimasis į Prekybos ir pramonės ir amatų rūmus ir (ar) teisės mokslininkus ir tokios informacijos pateikimas teismui bei kreditoriams. Priešingai, toks ieškovių elgesys patvirtina, kad jos siekia apriboti administratorės galimybes gintis nuo ieškovių reikalavimų šioje byloje, pateikti jų reikalavimų nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas, ar ieškovės 2022 m. birželio 30 d. buvo atsakovės kreditorės. Ieškovės teigia, kad buvo, todėl turėjo būti kviečiamos į 2022 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimą. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovės nei 2022 m. birželio 30 d., nei šiuo metu nėra jos kreditorės, nes savo reikalavimus kildina iš aplinkybių, kurios patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą. Dėl to atsakovė neturi jokių prievolių ieškovėms. Kreditorių susirinkimas, svarstydamas klausimą, ar atsakovė skolinga ieškovėms, priėmė sprendimą kreiptis į Prekybos ir pramonės amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo ir mokslininkus. Ieškovės, skųsdamos teismo nutartį, siekia bet kokia kaina sutrukdyti atsakovei surinkti įrodymus, patvirtinančius jų ieškinių nepagrįstumą.

24.7. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, svarbu įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes. Pirma, į bylą pateikti įrodymai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių administratorė negali net teikti informacijos, surinkti ir pateikti į bylą rašytinių įrodymų, ginti atsakovės ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų, atlikti būtinųjų mokėjimų, išlaikyti atsakovės turto. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad FNTT vykdo atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka priežiūrą, užtikrina, kad jis būtų vykdomas tinkamai. Ji įšaldė atsakovės turtą. Trečia, atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuojančią tam tikras pajamas. Palikus galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kiek tai susiję su atsakovės nemokumo administratorės galimybe vykdyti jai priskirtus įgaliojimus, bus apribotos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos ir didinami atsakovės turtas bei kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės, nes šiuo metu esant pažengusiam ne teismo tvarka vykdomam bankroto procesui būtent nemokumo administratorė veikia atsakovės vardu.

24.8. Ieškovės prašo palikti draudimus, kurie nesusiję su jų pareikštais reikalavimais. Jos nepaaiškino, koks konkretus planuojamas šaukti kreditorių susirinkimo sprendimas ir kokią neigiamą įtaką turės galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

24.9. Ieškovės neteisėtai ir nepagrįstai prašo pripažinti jas potencialiomis kreditorėmis dar net neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 249, 250 straipsniai). Teismas dėl šio klausimo turėtų pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

24.10. Nutarties dalis, kuria bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša, neskundžiama. Dėl to apeliacinis procesas pagal ieškovių atskiruosius skundus, kuriais skundžiama ši nutarties dalis, turėtų būti nutrauktas.

24.11. Teismas pagrįstai neleido ieškovėms susipažinti su nevieša bylos medžiaga – sutartimis. Ieškovės neskundžia teismo nutarties dalies, kuria leista vykdyti šias sutartis. Be to, su nurodytose sutartyse esančia informacija gali susipažinti tik atsakovės kreditoriai. Ieškovės nėra atsakovės kreditorės ar potencialios kreditorės. Be to, jos nepagrįstai remiasi naujienų tinklapiuose viešai paskelbta informacija. Balansavimo sutarties nuorašai, taip pat ir PVM sąskaitos faktūros, elektros importo ir eksporto deklaracijos, pajamų iš balansavimo sutarties ataskaitos, yra vieša bylos medžiaga, kuri įrodo veiklos vykdymą. Ieškovės gali susipažinti su šia informacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas, todėl pasisako tik dėl paduotų atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentų.

27. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria: netenkinti apeliančių prašymai skirti laikinąjį administratorių; patenkintas atsakovės prašymas pripažinti civilinės bylos medžiagos dalį – atsakovės vykdomų sutarčių nuorašus (atsakovės kartu su 2022 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu pateikto 2 priedo dalį) nevieša bylos medžiaga; leista atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams susipažinti su nevieša bylos medžiaga; iš dalies patenkintas atsakovės prašymas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Apeliantės atskiraisiais skundais ginčija tik teismo nutarties dalį, kuria: 1) leista atsakovės nemokumo administratorei ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių susirinkimui kompetencijai priskirtus klausimus; 2) leista atsakovės nemokumo administratorei vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į: (i) Prekybos ir pramonės amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo; (ii) mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; 3) leista nemokumo administratorei komunikuoti su kreditoriais ir teikti jiems prašomą informaciją, bet nepasisakyta dėl administratorės komunikavimo su potencialiais kreditoriais ir informacijos jiems teikimo; 4) leista tik atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, bet neleista ieškovėms su ja susipažinti ir daryti bei gauti jos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas). Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino laikinųjų apsaugos priemonių mastą ar ne, taip pat pagrįstai neleido ieškovėms susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi ar ne.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme nepriėmimo

28. Apeliantė AB Lietuvos paštas 2023 m. sausio 5 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1253-910/2022). Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes kuriam nors iš kreditorių teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, jokie veiksmai tokiame procese neturėtų būti atliekami tol, kol teismas įsitikins skundo pagrįstumu, ar, priešingai, jo nepagrįstumu. Būtent tokią konservacinę paskirtį atlieka konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios iki ginčo išsprendimo iš esmės įgyvendinti jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikti naujus veiksmus, kurie ateityje taip pat galėtų tapti teisminio ginčo objektu, jeigu bankroto procesas bus pripažintas pradėtu pažeidžiant teisės normų reikalavimus. Apeliantė prašė atsižvelgti į pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

29. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK XVI skyriuje. Nurodytame CPK skyriuje įtvirtinta vienos šalies teisė pateikti atskirąjį skundą, kitos – atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnis). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims teikti kitų procesinių dokumentų, taip pat ir rašytinių paaiškinimų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat rašytinių paaiškinimų pateikimo momentą ir turinį, kad juose pateikti argumentai remtis duomenimis, kurie yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, konstatuoja, jog apeliantės rašytiniai paaiškinimai negali būti priimti ir neturi reikšmės, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Akcentuotina, kad prireikus, teismas gali vadovautis nurodytais duomenimis iš vieningos teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prielaidų ir sąlygų

31. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pirmiau nurodytos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet taip pat ir mastas. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neefektyvios ar nepakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą.

32. Atsakovė prašė teismo sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, papildant leistinais atlikti veiksmais, panaikinant teismo nustatytų apribojimų dalį (žr. šios nutarties 6 punktą). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą. Apeliantės atskiraisiais skundais ginčija teismo nutarties dalį, kuria, be kita ko, leista atsakovės nemokumo administratorei ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus. Apeliančių teigimu, tokiu leidimu paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiami tikslai. Anot apeliančių, iki ginčo išsprendimo iš esmės įgyvendinus jau priimtus kreditorių sprendimus ar atlikus naujus veiksmus, jie ateityje taip pat galėtų tapti teisminio ginčo objektu, jeigu bankroto procesas bus pripažintas pradėtu pažeidžiant teisės normų reikalavimus.

33. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad teismas neturėtų taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurias taikyti nėra būtina sprendimo įvykdymui užtikrinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 27 punktą).

34. Nagrinėjamojoje byloje ieškovės siekia, kad BAB „Inter Rao Lietuva“ bankroto procesas ne teismo tvarka būtų nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai pažymėjo, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuojančią tam tikras pajamas. Uždraudus atsakovės nemokumo administratorei ir (ar) atsakovės kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, atsakovei ir jos kreditoriams gali būti padaryta neproporcingos žalos, apribotos atsakovės galimybės vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos ir didinamas atsakovės turtas, taip pat kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybės. Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus ginčo pobūdį, svarbu, kad iki ginčo galutinio išsprendimo būtų išsaugotas bankrutuojančios bendrovės turtas, neišmokėtos jos lėšos kreditoriams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, leidęs atsakovės nemokumo administratorei ir (ar) kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus, uždraudė jiems: 1) priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 2) tvirtinti bendrovės turto pardavimo kainą, pritarti bendrovės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, tinkamai įvertino tiek galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tiek atsakovės ir jos kreditorių galimos žalos kilimo riziką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitaip tariant, teismas išlaikė proceso šalių interesų pusiausvyrą, įvertino tiek apeliančių, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikė nepagrįsto pranašumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui tinkamai eliminuojama, uždraudus administratorei ir kreditoriams spręsti su atsakovės turto perleidimu susijusius klausimus, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei didesnės apimties ribojimų. Pritaikius pirmiau aptartus ribojimus, yra užtikrinamas šalių lygiateisiškumas ir teismo taikytų ribojimų visiškai pakanka grėsmei, kad ateityje teismo sprendimo galima nebeįvykdyti, eliminuoti. Be to, sutiktina su atsakove, kad apeliantės nepaaiškino, koks konkretus planuojamas šaukti kreditorių susirinkimo sprendimas ir kokią neigiamą įtaką turės galbūt joms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido atsakovės nemokumo administratorei ir (ar) kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimus, juose dalyvauti, balsuoti ir spręsti JANĮ 44 straipsnyje nurodytus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, išskyrus teisę: 1) priimti nutarimus dėl bendrovės turto realizavimo ar perleidimo pagal bet kokius sandorius ar kitokio turto apsunkinimo; 2) tvirtinti bendrovės turto pardavimo kainą, pritarti bendrovės turimų lėšų išmokėjimui kreditoriams.

35. Apeliantės atskiraisiais skundais taip pat nepagrįstai ginčija teismo nutarties dalį, kuria leista atsakovės nemokumo administratorei vykdyti kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į Prekybos ir pramonės amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo, taip pat į mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pirmiau nurodyta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtinos ir kuriomis tikrai galima užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas neturi taikyti perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nėra būtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliantės nenurodė: kodėl būtina uždrausti administratorei kreiptis į Prekybos ir pramonės amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos pažymos išdavimo, taip pat į mokslininkus su prašymu pateikti išvadą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; kodėl turi būti apribota administratorės teisė rinkti ir teikti teismui įrodymus bei galimybė gintis nuo atsakovei pareikštų reikalavimų šioje byloje. Apeliantės taip pat nepaaiškino ir neįrodė, kad toks kreipimasis kelia ar gali sukelti grėsmę joms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apsunkinti jo įvykdymą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido administratorei vykdyti kreditorių susirinkimo priimtą įpareigojimą kreiptis į Prekybos ir pramonės amatų rūmus ir į mokslininkus dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų dokumentų gavimo.

36. Pasisakant dėl apeliantės AB „Orlen Lietuva“ atskirajame skunde keliamo klausimo dėl teismo nutarties dalies, kuria leista nemokumo administratorei komunikuoti su kreditoriais ir teikti jiems prašomą informaciją, bet nepasisakyta dėl administratorės komunikavimo su potencialiais kreditoriais ir informacijos jiems teikimo, pažymėtina, kad JANĮ neįtvirtinta potencialaus kreditoriaus sąvoka. Be to, nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas, ar apeliantės yra atsakovės kreditorės ir ar jomis buvo 2022 m. birželio 30 d., t. y. apeliantės teigia, kad jos buvo ir yra atsakovės kreditorės, o atsakovė įrodinėja priešingai. Taigi, atskiruosiuose skunduose keliami klausimai, susiję su apeliančių statusu, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl ieškiniais pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą dėl tarpinės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos statuso ir teisės susipažinti su informacija, susijusia su atsakovės nemokumo procesu, neanalizuojamos ir nevertinamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido administratorei komunikuoti su kreditoriais ir teikti jiems prašomą informaciją.

Dėl leidimo ieškovėms susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi

37. Teismas skundžiama nutartimi pripažino civilinės bylos medžiagos dalį – atsakovės vykdomų sutarčių nuorašus (atsakovės kartu su 2022 m. lapkričio 11 d. atsiliepimu pateikto 2 priedo dalį) nevieša bylos medžiaga; leido atsakovės kreditorių 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkime patvirtintiems kreditoriams susipažinti su nevieša bylos medžiaga, bet neleido ieškovėms su ja susipažinti ir daryti jos kopijų. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas, neleidęs joms susipažinti su nevieša bylos medžiaga, nepagrįstai apribojo jų teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytu atskirųjų skundų argumentu dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

38. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąjį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Viešas bylų nagrinėjimas yra viena iš teisingumo vykdymo ir užtikrinimo sąlygų. Viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

39. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso viešas pobūdis – fundamentalus principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Aukštosios Susitariančiosios Šalys laiko šio Protokolo 1–5 straipsnių nuostatas papild ..." \t "_blank" 6 straipsnio 1 dalyje, – bylos šalis saugo nuo slapto teisingumo vykdymo be visuomenės kontrolės, taip pat tai yra viena iš priemonių, padedančių palaikyti pasitikėjimą teismais. Viešas bylos nagrinėjimas, teisingumo vykdymą padarydamas skaidrų, prisideda prie Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tikslo – teisingo teismo įgyvendinimo (žr. EŽTT 2008 m. sausio 17 d. sprendimą byloje R. B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14810/02, par. 30, ir kt.). Civiliniame procese teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams (CPK 9 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimo paskelbimui (CPK 268 straipsnis) ir bylos medžiagai (CPK 10 straipsnis).

40. Kita vertus, tiek Konstitucinis Teismas, tiek EŽTT, tiek kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Viena iš šio principo išimčių įtvirtinta CPK 10 straipsnio 2 dalyje. Be to, pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

41. Atsakovė teisingai nurodė, kad įstatyme nenumatyta galimybė nutartis, priimtas CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, apskųsti atskiruoju skundu. Nors CPK 10 straipsnio 4 dalies norma susijusi su įrodymų, kurių pagrindu vertinamas ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į jį pagrįstumas, teikimu bei rungimosi principo ribojimu teismo nustatomoje apimtyje, tačiau tokio pobūdžio nutartys neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Teismas, pripažindamas tam tikrą medžiagą nevieša, sprendžia procesinio pobūdžio klausimą, tačiau teismo pasisakymas procesiniu klausimu neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, teismo nutartys nei bylą nagrinėjančio teismo, nei aukštesnės instancijos teismo paprastai nesaisto ir neatima galimybės vėliau byloje motyvuotai priimti kitokį sprendimą. Tarpinė procesinė nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, tačiau motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

42. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartyje, vienodindamas teismų praktiką šiuo klausimu, nurodė, kad tarpinė nutartis, priimta CPK 10 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti apeliacijos objektu (civilinė byla Nr. e2-99-943/2018). Tokios pozicijos buvo laikomasi tiek ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, tiek taip pat ir vėlesnėse (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-180/2017; 2021 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14-464/2021). Kita vertus, iš apeliančių atskirųjų skundų turinio matyti, kad jos neskundžia teismo nutarties dalies, kuria bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša. Dėl to, priešingai negu teigia atsakovė, nėra jokio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.

43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl duomenų, turinčių komercinės paslapties požymių, atskleidimo ieškovėms ir (ar) jos atstovams, todėl šiuo atveju aktualus CPK 10¹ straipsnis, kuriame reglamentuoti komercinių paslapčių apsaugos ypatumai civiliniame procese.

44. Pagal CPK 10¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę, be kita ko, susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas). Asmenų, turinčių teisę susipažinti su nurodytais duomenimis, skaičius negali būti didesnis negu būtina siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tarp šių asmenų turi būti bent tokie asmenys: 1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas; 2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas (CPK 10¹ straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą, kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo (CPK 10¹ straipsnio 4 dalis). Dėl CPK 10¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 10¹ straipsnio 5 dalis).

45. Taigi, proceso įstatymo normomis teismas ne tik įpareigotas rasti pusiausvyrą tarp dalyvaujančių byloje asmenų teisės susipažinti su bylos medžiaga, kaip teismo proceso viešumo, sudarančio teisės į teisingą teismą esminę dalį, išraiškos, ir komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos valdytojų teisėto intereso neatskleisti tokios informacijos, bet taip pat ir nesuabsoliutinti nė vienos iš konkuruojančių teisių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1425-585/2020 37 punktas).

46. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl apeliančių atstovams (advokatams) turėtų būti apribota teisė susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi. Atsakovės argumentai, kad apeliantės, susipažinusios su nevieša bylos medžiaga, galbūt inicijuos naujus ginčus, nėra pagrindas neleisti susipažinti jų atstovams su nevieša bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliančių advokatų susipažinimas su nevieša bylos medžiagos dalimi pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus ir sukels ar galbūt galės suketi atsakovei žalos.

47. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose nustatytos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą ir reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-354-690/2017 79 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, be kita ko: teismų praktiką; bylos aplinkybių visetą; tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliančių advokatų susipažinimas su nevieša bylos medžiagos dalimi pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus, sukels ar galbūt galės suketi atsakovei žalos; sutarčių, kurios pripažintos nevieša bylos medžiaga, turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės interesus ir nepagrįstai apribojo apeliančių teisę susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliančių advokatams leidus susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, bet neleidus daryti jos kopijų (be kita ko, išrašų, nuorašų ir skaitmeninių kopijų), bus tinkamai užtikrinta apeliančių, kaip byloje dalyvaujančių asmenų, teisė susipažinti su bylos medžiaga ir atsakovės, kaip komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos valdytojos, teisėtų interesų pusiausvyra ir įgyvendinimas.

49. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi įtakos sprendžiamiems klausimams ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ir masto sumažinimas, atsižvelgė į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą teismų praktikoje, todėl pagrįstai sumažino atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir panaikino teismo taikytų apribojimų dalį.

51. Vis dėlto teismas, neleidęs apeliančių advokatams susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, neatsižvelgė į pirmiau šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės interesus ir nepagrįstai apribojo apeliančių teisę susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad apeliančių advokatai (AB „Orlen Lietuva“ advokatė D. A., AB Lietuvos pašto advokatas M. B. ir UAB „Philip Morris Lietuva“ advokatas R. K.) turi teisę susipažinti su nevieša bylos medžiagos dalimi, bet neturi teisės daryti (gauti) jos išrašų, nuorašų ir kopijų (skaitmeninių kopijų). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Apeliantės atskiruosiuose skunduose pareiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Štai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą). Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį, jos rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant:

„Leisti ieškovių akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovei advokatei D. A., akcinės bendrovės Lietuvos pašto atstovui advokatui M. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Lietuva“ atstovui advokatui R. K. teisme susipažinti su nevieša civilinės bylos medžiagos dalimi, neleidžiant jiems daryti ir gauti neviešos bylos medžiagos išrašų, nuorašų ir kopijų (skaitmeninių kopijų)“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.