Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.1.13; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.3; 2.3.6.4.2

2020 m. vasario 20 d.

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. N. ir A. N. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms O. N. ir D. G., jų atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, 2018 m. liepos 16d., apie 11.47 val., kelyje Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 10-ame kilometre, Druskininkų sav., Leipalingio kaimo ribose, vairuodamas S. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128, 136.3, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad baigdamas lenkti automobilį galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, važiuodamas Leipalingio kryptimi, lenkdamas transporto priemonę – D. G. priklausantį automobilį „Toyota Celica“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (toliau – „Toyota Celica“), kurią vairavo R. N., neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešiais atvažiuojantis A. D. priklausantis automobilis BMW 530D, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (toliau – BMW 530D), kurį vairavo R. Š., neįsitikino, kad baigdamas lenkti automobilį „Toyota Celica“, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, atsitrenkė į šalia, ta pačia kryptimi važiuojantį, lenkiamą R. N. vairuojamą automobilį „Toyota Celica“, kuris nuo smūgio susidūrimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone – automobiliu BMW 530D, kurį vairavo R. Š., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusysis R. N. patyrė stiprų kūno, ypač krūtinės ląstos, sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio rankenos apatinės dalies lūžimą, dešinio plaučio sumušimą, dešinį trauminį hemopneumotoraksą, kairės mentės lūžimą podyglinės daubos srityje, krūtininio VI stuburo slankstelio keterinės ir juosmeninio II stuburo slankstelio dešinėje skersinės ataugos lūžimus, kaklinio VI, krūtininių I ir IV stuburo slankstelių I? kompresinius lūžimus, kaklinio I stuburo slankstelio panirimą, dešinio žastikaulio medialinio krumplio lūžį, komplikuotą potrauminę dešinės pusės pneumoniją bei progresuojantį kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumą, dėl to 2018 m. rugpjūčio 26 d. 2.30 val. mirė.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. apie 11 val. su automobiliu „VW Transporter“ iš Druskininkų išvažiavo į Leipalingyje esančią metalo laužo supirktuvę. Važiavo keliu Druskininkai – Leipalingis apie 80 km/h greičiu, kieme protarpiais lijo, buvo apsiniaukę, bet kelio matomumas geras. Nuo Druskininkų pavažiavęs 8-10 km pasivijo priekyje ta pačia kelio kryptimi lėtai važiavusį R. N. vairuojamą automobilį „Toyota Celica“. Įsitikinęs, kad lenkti kliūčių nėra, pradėjo lenkti R. N. vairuojamą automobilį. Jo vairuojamas automobilis buvo senas, negalingas, todėl lenkė lėtai ir lenkimo viduryje, būnant priešpriešinėje eismo juostoje, ties R. N. automobilio viduriu, pamatė priešais atvažiuojantį R. Š. vairuojamą automobilį BMW. Supratęs, kad nespės aplenkti R. N. automobilio, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, pradėjo staigiai stabdyti, tačiau dėl šlapios kelio dangos jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti į šoną, suktis ir užkabinęs R. N. automobilį nuvažiavo nuo kelio į dešinės pusės griovį, kur vertėsi ir atsitrenkęs į medžius sustojo ant stogo. Eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, išlipęs iš automobilio ir pakilęs iš griovio ant kelio važiuojamosios dalies pamatė sudaužytą R. N. automobilį „Toyota Celica“ ir nestipriai apgadintą automobilį BMW. Įvertinęs šių automobilių apgadinimus, suprato, kad slysdamas į dešinės pusės griovį kliudė lenkiamą automobilį „Toyota Celica“, dėl ko pastarasis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu BMW. Nubėgęs prie automobilio „Toyota Celica“ pamatė salone be sąmonės sėdintį sužeistą R. N., kažkas iš buvusių žmonių iškvietė greitąją pagalbą bei policiją, tuo tarpu jis padedamas kitų asmenų atjungė automobilio „Toyota Celica“ akumuliatorių, kad neužsidegtų automobilyje įrengta dujų įranga bei stengėsi sužalotam R. N. suteikti pirmąją pagalbą uždėdamas jam ant galvos audinio skepetą, jog sustabdytų kraujavimą, o R. N. atgavus sąmonę jį ramino. Į eismo įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba R. N. išvežė į ligoninę. Ligoninėje aplankė R. N., atsiprašė jo, siūlėsi padėti, buvo atvykęs į šermenis, atsiprašė jo artimųjų. Eismo įvykį padarė tinkamai neįvertinęs savo kaip vairuotojo veiksmų, vairuojamo automobilio techninės charakteristikos bei šlapios kelio dangos, dėl to nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad jai priklauso automobilis „Toyota Celica“, kuriuo nuolat naudojosi brolis R. N.. 2018 m. liepos 16 d. brolis važiavo iš Druskininkų į Alytų pas šeimos gydytoją užbaigti nedarbingumo. Apie vidurdienį jai ar jos vyrui paskambino brolio draugė A., kuri pasakė, jog internete pamatė eismo įvykio nuotraukas, kuriose buvo jos automobilis. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu sužinojo, jog po eismo įvykio brolis yra pristatytas į Druskininkų ligoninę. Nuvyko į ligoninę, brolis buvo paguldytas reanimacijos skyriuje, tačiau buvo sąmoningas, papasakojo eismo įvykio aplinkybes. Nurodė, kad važiavo apie 85-90 km/h greičiu, lijo lietus, matė priešais atvažiuojantį automobilį BMW, taip pat pro galinį veidrodėlį pamatė atlekiantį automobilį, kuris pradėjo lenkti, bet nespėjo aplenkti ir kliudė brolio vairuojamą automobilį, dėl ko brolio automobilį apsuko ir į automobilio dešinį šoną trenkėsi priešpriešiais važiavęs automobilis BMW. Brolis kurį laiką buvo gydomas Druskininkų ligoninėje, būklei pablogėjus buvo pervežtas į Santaros klinikas, o vėliau – į Alytaus ligoninės reanimacijos skyrių, kuriame (duomenys neskelbtini) mirė. Kiekvieną dieną brolį lankydavo ligoninėje, pirkdavo vaistus, tarp jos ir brolio buvo glaudus ir artimas ryšys, dėl įvykio labai išgyvena, jai pablogėjo sveikata, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, negalėjo dirbti ir šiuo metu jaučiasi blogai, naktimis nemiega. Brolis turi du sūnus, kurie su mama gyvena Anglijoje, tačiau brolis palaikė ryšį su sūnumis, jie per atostogas atvažiuodavo pabūti su broliu.

Nukentėjusioji O. N. parodė, kad viena augino du vaikus: sūnų R. N. ir dukrą D. G.. Sūnus nuo paauglystės buvo savarankiškas, nuolat rūpinosi jos buitimi bei ja, buvo išsituokęs, turėjo du sūnus, kurie gyvena Anglijoje. Jos labai prasta sveikata, dažnai tenka gulėti ligoninėje, artimo ryšio su anūkais nepalaiko. Jog sūnus pateko į eismo įvykį ir yra sunkiai sužalotas, sužinojo tik praėjus kelioms dienoms po avarijos iš dukros, nes sūnus prašė jai apie eismo įvykį nesakyti, kol nebus perkeltas iš reanimacijos skyriaus. Su dukra nuolat slaugė sūnų, dėl sūnaus netekties labai išgyvena, jai pablogėjo sveikata, naudoja raminamuosius vaistus, dėl sūnaus netekties jai padaryta didelė moralinė žala.

Nukentėjusysis D. N. parodė, kad 2010 m. su mama V. N. ir broliu išvyko gyventi į Angliją, tačiau su tėvu R. N. nuolat bendravo telefonu, važiuodavo pas jį per atostogas, šventes, planavo baigęs mokslus grįžti į Lietuvą ir gyventi pas tėtį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykio aplinkybių nežino, apie eismo įvykį jam pranešė teta D. G., dėl ko jis iš karto parskrido į Lietuvą, tuo metu tėvas buvo gydomas Vilniuje, dėl tėvo mirties labai išgyvena (1 t., b. l. 52).

Nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. parodė, kad su R. N. išsituokė (duomenys neskelbtini), abu sūnūs liko gyventi su ja, 2011 m. kartu su sūnumis išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, kur visi gyvena iki šiol. Sūnus D. mokosi koledže, o A. mokosi mokykloje, abu sūnūs su tėvu nuolat bendraudavo telefonu, socialiniais tinklais, atostogų metu pas tėvą grįždavo į Lietuvą, jų ryšys buvo labai stiprus. Sūnūs labai skaudžiai išgyvena tėvo netektį. Nukentėjusysis nepilnametis A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad, kuomet jam buvo 5-6 metai jo tėvai – mama V. ir tėtis R. – išsiskyrė, jis su broliu D. ir mama išvyko gyventi į Angliją, kur gyvena iki šiol, tačiau su tėčiu dažnai bendraudavo telefonu, internetiniu ryšiu, tėtį labai mylėjo ir laukė vasaros, kuomet atostogas galės praleisti su tėčiu. Kai grįžo į Lietuvą tėtis buvo gydomas Vilniuje, nes pateko į avariją ir buvo sužalotas. Dėl tėčio netekties labai išgyvena, jam padaryta labai didelė žala (1 t., b. l. 88).

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2018 m. liepos 16 d., prieš pietus, automobiliu BMW važiavo iš Leipalingio į Druskininkus, kieme stipriai lijo lietus, ant asfalto susidarė vandens sluoksnis, buvo labai slidu. Prieš kelio lanką pamatė priešpriešiais lėtai važiuojančius du automobilius. Pirmas važiavo automobilis „Toyota Celica“, paskui jį automobilis „VW Transporter“, kuris privažiavęs prie automobilio „Toyota Celica“ staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pamatęs jo automobilį norėjo grįžti į savo eismo juostą, bet grįždamas pradėjo mėtytis po kelio važiuojamąją dalį ir kliudė automobilį „Toyota Celica“ jį išstumdamas skersą į priešpriešinę eismo juostą, tiesiai prieš jo automobilį, o pats nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies. Tai pamatęs pradėjo stabdyti savo automobilį, sukti vairą į dešinę pusę link griovio, tačiau automobilis „Toyota Celica“ dešiniu šonu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, nuo smūgio išsiskleidė saugos pagalvė. Po susidūrimo sustabdė automobilį, nubėgo prie griovyje ant stogo apvirtusio automobilio „VW Transporter“, iš šio automobilio išlipus vairuotojui, nubėgo prie automobilio „Toyota Celica“, šio automobilio vairuotojas buvo sužalotas, be sąmonės, kaltinamasis nuėjo prie vairuotojo, jis pastatė avarinį ženklą ir iškvietė pagalbą. Atvykę medikai išvežė automobilio „Toyota Celica“ vairuotoją, kuris buvo atgavęs sąmonę.

Liudytoja A. P. parodė, kad R. N. buvo jos draugas, su kuriuo leisdavo laisvalaikį. 2018 m. liepos 16 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, R. iš jos išvažiavo pas šeimos gydytoją į Alytų, kieme lijo lietus. Apie 12 val. socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė pranešimą apie eismo įvykį bei nuotraukose draugo automobilį. Apie įvykį pranešė draugo seseriai D. G. bei nuvyko į Druskininkų ligoninę, kur sužinojo, kad draugas yra paguldytas į reanimaciją. Draugas buvo sąmoningas, papasakojo apie įvykį, nurodė, kad per veidrodėlį matė kaip jį lenkia, bet kaltininkas nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir užkabino jo mašiną. Kuomet turėjo galimybę, lankė draugą ligoninėje, tačiau juo rūpinosi sesuo D. G..

Liudytojas G. G. parodė, kad 2018 m. liepos 16 d. A. P. paskambinusi pranešė, jog socialiniame tinkle „Facebook“ yra įdėta galimai R. N. automobilio nuotrauka po eismo įvykio. Prisijungęs prie puslapio „Druskininkai pagalba kelyje“ pamatė automobilio nuotraukas ir suprato, kad R. N. pateko į nelaimę. Su žmona D. G. nuvažiavo į ligoninę, R. N. gulėjo reanimacijoje, buvo sąmoningas ir bendravo. Pasakojo, kad važiuojant į Alytų, lyjant lietui pamatė atlekiantį autobusiuką, kuris jį lenkė, priekyje važiavo automobilis BMW, jį pamatęs autobusiuko vairuotojas pradėjo stabdyti norėdamas grįžti į savo juostą, tačiau nebespėjo ir atsitrenkė į jo mašinos galą, nuo smūgio automobilį susuko ir išmetė į priešpriešinę eismo juostą, kur priešpriešiais važiavęs automobilis BMW trenkėsi į jo automobilio šoną. Po eismo įvykio R. N. iki jo mirties rūpinosi jo žmona, kuri vėliau rūpinosi ir brolio laidotuvėmis.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane bei nuotraukose užfiksuota 2018 m. liepos 16 d. eismo įvykio vieta, esanti Druskininkų sav., Leipalingio kaimo ribose, kelio Nr. 180 Druskininkai – Leipalingis – Seirijai 10 kilometre, kur važiuojamoje dalyje šalia kelkraščio priekiu link Veršių kaimo stovi automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio priekinis bamperis, abiejų pusių priekiniai sparnai, variklio kapotas, priekiniai žibintai, kairės pusės priekinis ratas deformuoti, automobilio salone iš vairo mechanizmo išsiskleidusi oro pagalvė. Automobilio BMW 530D priekyje ant kelio kelkraščio priekine dalimi pasisukęs link automobilio BMW 530D stovi automobilis „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šių automobilių priekinių dalių, važiuojamoje dalyje ant asfalto dangos yra išsiliejęs juodos spalvos skystis, galimai variklio alyva. Automobilio „Toyota Celica“ galinė dalis sulankstyta, nėra galinio stiklo, abiejų dešinės pusės durelių bei dešinės pusės galinės lempos, stogas sulinkęs, tarp priekinių ir galinių durelių nėra statramsčio, galinis dešinės pusės ratas išlūžęs, priekinis stiklas suaižėjęs ir sutrūkęs, variklio dangtis sulankstytas, kairės pusės galinis sparnas sulenktas, užvedimo spynelėje yra automobilio užvedimo rakteliai. Nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, esančiame 2 metrų aukščio griovyje, tarp medžių, priekiu link Veršių kaimo stovi ant stogo apvirtęs automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „VW Transporter“ kairės pusės priekinėje dalyje įskilęs kairės pusės žibintas, įlenktas priekinis bamperis, suskilęs dešinės pusės priekinis žibintas, suskilęs ir suaižėjęs priekinis stiklas, galinio lango stiklas išdužęs, šalia automobilio galinės dalies pabirusios stiklo šukės. Įvykio vietoje važiuojamoji kelio dalis paženklinta siaura brūkšnine linija bei kelio ženklu susikirtimas su pagrindiniu keliu iš kairės, kelio važiuojamoji danga (asfaltas) sulyta lietaus, asfaltas šlapias. Apžiūrint eismo įvykio vietą paimti automobiliai BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų užvedimo rakteliai (1 t., b. l. 25-28, 30, 31-45), kurie apžiūrėti daiktais, turinčiais nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (2 t., b. l. 72-82), po apžiūros automobiliai BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r. (1 t., b. l. 25-28), automobilių BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 61-63), automobilio „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis grąžintas savininkei D. G. (2 t., b. l. 57-58).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 716/2018(06) matyti, kad R. N. nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžimai II, III, IV, V, VI dešinėje pusėje, pneumohemotoraksas, krūtinės ląstos kontūzija, priekinės sienos nubrozdinimas, krūtinkaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, galvos plaukuotosios dalies žaizda, plaučių sumušimas, pokontūzinė pneumonija, dešinio žastikaulio medialinio kondilo atskilimas, ūminė posthemoraginė anemija padaryti vienmomentiškai galimai kietu buku daiktu eismo įvykio metu (2 t., b. l. 92-93).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto S. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikė telefonu pranešė, jog ligoninės reanimacijoje (duomenys neskelbtini) nuo patirtų sužalojimų 2018 m. liepos 16 d. eismo įvykyje mirė R. N. (1 t., b. l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 246/2018(06) patvirtina, kad R. N. (duomenys neskelbtini) mirė dėl stipraus kūno, ypač krūtinės ląstos, sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VII ir kairės pusės VI, VII, VII šonkaulių lūžimais, krūtinkaulio rankenos apatinės dalies lūžimu, dešinio plaučio sumušimu, dešiniu trauminiu hemopneumotoraksu, kairės mentės lūžimu podyglinės daubos srityje, krūtininio VI stuburo slankstelio keterinės ir juosmeninio II stuburo slankstelio dešinėje skersinės ataugų lūžiams, kaklinio VI, krūtininių I ir IV stuburo slankstelių I° kompresiniais lūžimais, kaklinio I stuburo slankstelio panirimu, dešinio žastikaulio medialinio krumplio lūžiu, komplikuoto potraumine dešinės pusės pneumonija bei progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. R. N. muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės III, IV, V, VI, VII, VII ir kairės pusės VI, VII, VII šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio rankenos lūžimas, dešinio plaučio sumušimas, dešinys trauminis hemopneumotoraksas, kairės mentės lūžimas podyglinės daubos srityje, krūtininis VI stuburo slankstelio keterinės ir juosmeninio II stuburo slankstelio dešinėje skersinės ataugų lūžiai, kaklinio VI, krūtininių I ir IV stuburo slankstelių I° kompresiniais lūžimai, kaklinio I stuburo slankstelio panirimas, dešinio žastikaulio medialinio krumplio lūžis padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galimai eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales ir šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (2 t., b. l. 98-109).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7012/2018(01) (2 t., b. l. 11), Nr. T-A 7011/2018(01) (2 t., b. l. 22), Nr. T-A 7013/2018(01) (3 t., b. l. 12) patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai R. N., R. Š. bei kaltinamasis R. K. transporto priemones vairavo blaivūs.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis transporto priemonė „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nukentėjusiajai D. G. (2 t., b. l. 2).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimų matyti, kad automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. D. vardu, automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. K. vardu (2 t., b. l. 14, 3 t., b. l. 4).

Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną (2018 m. liepos 16 d.) atitiko techninius reikalavimus ir jos valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance Lietuvos filialo (3 t., b. l. 2, 3).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo R. Š. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, nuotraukos, specialisto išvados – įvertinus jų visetą patvirtina, kad kaltinamasis R. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę (Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 puktai, redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 9 d.). Pagal Kelių eismo taisyklių 136.3, 136.4, 136.5 puktus (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 9 d.) prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonėms, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128, 136.3, 136.4, 136.5 punktų (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 9 d.) reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, ar visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, jog baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, atsitrenkė į lenkiamą transporto priemonę, kuri nuo smūgio susidūrimo metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, dėl ko lenkiamos transporto priemonės vairuotojas patyrė stiprius kūno, ypač krūtinės ląstos, sumušimus, o vėliau ligoninėje mirė. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. R. K., vairuodamas transporto priemonę, esant šlapiai kelio dangai, privalėjo būti itin atidus ir atsargus, prieš lenkdamas priekyje važiavusią transporto priemonę turėjo tinkamai įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, jog baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė daromos veikos pavojingumo ir galimų kilti nusikalstamų padarinių. Kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymius.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Kaltinamojo tėvas S. K. teismo posėdyje pateikė prašymą R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perdavus jį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., b. l. 138-139). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. N. ir A. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius nurodė, kad sąlygų taikyti laidavimo institutą nėra, kadangi kaltinamasis nenuoširdžiai ir neišsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, žalą nukentėjusiesiems atlygino tik paskutiniu momentu, atlygintos žalos dalis yra nedidelė, dėl tolimesnio žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesusitarė, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. N. bei D. G. nurodė, jog kaltinamojo atgaila yra nenuoširdi, jis nesijaučia atsakingas už savo veiksmus, prisipažino tik verčiamas aplinkybių, nedarė jokių pastangų atlyginti žalą, ginčija prašomos priteisti žalos dydį, dalis žalos atlyginta tik siekiant, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gera valia visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, todėl kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės vien formaliais pagrindais nebūtų įvykdytas teisingumas. Viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą. Teismo nuomone, esant tokiai didelei bendrai byloje pareikštų ieškinių sumai – 224 936,11 Eur, neišsprendus civilinių ieškinių ir civilinių atsakovų nustatymo klausimo, nėra galimybės įvertinti, ar egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo pagal laidavimą sąlygos. Tuo pagrindu visų pirma nustatytina padaryta žala, civiliniai atsakovai ir tik nustačius kaltinamajam R. K. tenkančios atlygintinos žalos dydį, bus sprendžiamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas.

I. Dėl civilinių ieškinių

Byloje civilinius ieškinius pareiškė keturi nukentėjusieji: žuvusiojo R. N. vaikai D. N. ir A. N., motina O. N. bei sesuo D. G. ir civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2 500 Eur neturtinės ir 16 200 Eur turtinės žalos atlyginimą bei iš kaltinamojo R. K. 27 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 73-76). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2 500 Eur neturtinės ir 11 500 Eur turtinės žalos atlyginimą bei iš kaltinamojo R. K. 27 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 108-111). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 250 Eur neturtinės ir 28 749 Eur turtinės žalos atlyginimą, bei iš kaltinamojo R. K. 48 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą (4 t., b. l. 2-7). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei iš kaltinamojo R. K. 28 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą (4 t., b. l. 19-22). Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kalto asmens 28 487,11 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (4 t., b. l. 41-42). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į civilinių ieškovų D. N. ir A. N. civilinius ieškinius nurodė, kad ieškiniuose reiškiamiems reikalavimams nukentėjusiesiems priteisti turtinę žalą (netekto maitintojo kompensacijas – po 200,00 Eur kas mėnesį iki A. N. pilnametystės bei iki D. N. sueis 24 metai) pagrįsti trūksta duomenų, nes byloje nėra duomenų apie šiems nukentėjusiesiems teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, realiai žuvusiojo teikto išlaikymo dydį bei žuvusiojo realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą, jiems yra paskirtos kasmėnesinės našlaičių pensijos, kurios turi būti įskaičiuotos į priteistiną maitintojo netekimo kompensaciją, be to, D. N. studijos (duomenys neskelbtini) planuojamos baigti 2019 m. birželio 28 d., kas reiškia, kad D. N. neturi teisės į kompensaciją po šio termino, todėl D. N. ir A. N. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos prašė atmesti, o dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti 5 000 Eur sumos ribose (3 t., b. l. 142-144). Teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas paaiškino, kad žuvusysis R. N. buvo išsituokęs su V. N., tačiau byloje duomenų apie teismo sprendimu prašomą priteisti išlaikymo dydį vaikams, nėra. Žuvusysis iki eismo įvykio neturėjo pastovaus trijų mėnesių darbo stažo, paskutinis jo gautas darbo užmokestis buvo 450 Eur, kokias gavo neoficialias pajamas, tikslių duomenų nėra, todėl 450 Eur suma turėtų būti laikoma žuvusiojo pajamomis ir vertinama sprendžiant, ar žuvusysis turėjo realią galimybę kas mėnesį teikti vaikams bei motinai jų nurodomo dydžio išlaikymą. Be to, pažymėjo, kad abiem žuvusiojo sūnums mokama našlaičio pensija, kuri kinta, o nuostolių turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjusysis prarado, jų priteisimas į ateitį neatitiktų nuostolių atlyginimo principo, todėl nesutinka, jog turtinė žala žuvusiojo sūnums bei motinai būtų priteista vienkartine kompensacija. Pagal teisės aktus draudikas gali išmokėti iki 5 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti visiems nukentėjusiems asmenims, todėl ši suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti paskirstyta visiems keturiems nukentėjusiesiems. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį prašė palikti nenagrinėtą, nes civilinis ieškovas nepasinaudojo ikiteismine procedūra, dėl ko civilinis atsakovas neturėjo galimybės spręsti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo. Kaltinamasis R. K. bei jo gynėjas sutiko, jog dėl R. N. žūties nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, tačiau teigė, kad nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos yra nepagrįstai didelės, o prašomos priteisti turtinės žalos nepagrįstos, tuo tarpu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytos bendros gydymo išlaidos kelia abejonių, todėl šis ieškinys turėtų būtų paliktas nenagrinėtas.

Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. K., vairuodamas transporto priemonę, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, jo metu buvo sunkiai sužalotas R. N., kuris po daugiau nei mėnesio mirė ligoninėje. Eismo įvykio metu kaltinamojo vairuotos transporto priemonės „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (3 t., b. l. 2). Pažymėtina, kad eismo įvykio metu žala nustatoma ir atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ). Pagal TPVCAPDĮ nuostatas atsakovais dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę, todėl nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad civilinis ieškovas pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Taigi, kai civilinė atsakomybė apdrausta, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia kyla draudikui (draudimo bendrovei) ir tik jeigu draudimo išmoka nepadengia padarytos žalos, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Resublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju pareiga materialiai atsakyti už kaltinamojo R. K. nusikalstama veika padarytą žalą pirmiausia kyla civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir tik draudimo išmokai nepadengus padarytos žalos, likusią žalos dalį privalės atlyginti kaltinamasis R. K..

Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai – žuvusiojo R. N. vaikai – D. N. ir A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo negautas pajamas – materialinį išlaikymą mokant kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį iki A. N. pilnametystės bei iki D. N. sueis 24 metai, t. y. viso 16 200 Eur turtinę žalą (negautų pajamų) nukentėjusiojo D. N. naudai bei 11 500 Eur turtinę žalą (negautų pajamų) nukentėjusiojo A. N. naudai. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta, kad R. N. kas mėnesį teikė sūnums po 200 Eur išlaikymą, kurio žuvus tėvui vaikai neteko. D. N. yra pilnametis, studijuoja (duomenys neskelbtini), kurį baigęs ketina studijuoti universitete iki 24 metų, todėl netekto išlaikymo suma laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. balandžio 24 d. sudaro 16 200 Eur (1 t., b. l. 73-76), A. N. yra nepilnametis, jam netekto išlaikymo suma laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. (jo pilnametystės) sudaro 11 500 Eur (1 t., b. l. 108-111). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė – žuvusiojo R. N. motina – O. N. prašo priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 28 749 Eur turtinę žalą. Ieškinyje nurodo, kad sūnus jos bute pagamino virtuvės ir prieškambario baldus, bute darydavo remontą, taisydavo sugedusius prietaisus bei teikė jai finansinę paramą. Yra pensininkė, turi sveikatos problemų, dėl ko tenka pirkti daug vaistų, kurių dalis nekompensuojama. Sūnus kiekvieną mėnesį sumokėdavo 60 Eur už kraują skystinančius vaistus, duodavo grynais nuo 150 iki 200 Eur, atveždavo įvairių maisto produktų. Mirus sūnui neteko jai išlaikymą teikusio asmens, kurio teikiamas išlaikymas, įvertinus teikto išlaikymo pobūdį (socialinė parama, pagalba buityje ir kt.) ekonomine išraiška sudarytų 175 Eur per mėnesį. Pagal Statistikos departamento viešai skelbiamus duomenis jos, kaip Alytaus apskrities gyventojos, tikėtina gyvenimo trukmė apytiksliai sudaro (gali tęstis) 13,69 metai, todėl netekta turtinė žala mirus išlaikymą teikusiam sūnui sudaro 28 749 Eur (4 t., b. l. 2-7).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis šia teisės norma, pripažintina, kad negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas (CK 6.284 straipsnio 1, 2, 3 dalys, TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis). Taigi, jeigu asmuo gavo iš mirusiojo konkretų išlaikymą, tai jam priklauso tokio paties dydžio žalos atlyginimas. Išlaikymo dydis yra vertinamoji aplinkybė, todėl siekiant įrodyti jo dydį, reikia pateikti kuo tikslesnius skaičiavimus ir įrodymus apie tam tikrų išlaikymui skirtinų lėšų poreikį bei tai, kad toks išlaikymas buvo skirtas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos mirė R. N., kurio vaikai: pilnametis D. N., studijuojantis (duomenys neskelbtini), bei nepilnametis A. N. neteko tėvo (1 t., b. l. 78, 80, 113), o pensinio amžiaus motina O. N. – sūnaus (4 t., b. l. 13-16), todėl remiantis CK 3.192 straipsnio 1 dalies, 3.192¹ straipsnio 1 dalies, 3.205 straipsnio 1 dalies, 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatomis nukentėjusieji D. N., A. N. bei O. N. turėtų teisę į patirtos žalos atlyginimą (negauto išlaikymo kompensaciją) netekus maitintojo, tačiau sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje jie įgijo tokią teisę bei kokia konkreti pinigų suma priklauso kiekvienam iš jų, būtina nustatyti, ar R. N. teikė savo sūnums bei motinai išlaikymą iki žūties ir kokio dydžio (CK 6.284 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateikto Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad mirusiojo R. N. ir jo sūnų motinos V. N. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tuo metu abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o R. N. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. N. ir A. N. po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (4 t., b. l. 118-121). Duomenų (teismo sprendimo, tarp šalių sudarytos sutarties ar kt.), kad šis išlaikymo dydis būtų pakeistas, byloje nėra. Nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. teismo posėdyje teigė, kad R. N. paskutinius tris metus iki mirties abiem vaikams teikė didesnį išlaikymą, negu buvo nustatytas teismo sprendimu, t. y. po 60 Eur kiekvienam vaikui, kuriuos pervesdavo jai antstolė, bei grynais pinigais, juos paduodamas vyresniajam sūnui D. N., kai vaikai lankydavosi Lietuvoje pas jį, kas, jos nuomone, sudaro pagrindą priteisti ieškinyje prašomą turtinę žalą. Nukentėjusysis D. N. patvirtino, kad atvykus į Lietuvą tėtis duodavo grynų pinigų, kartais apie 1 000 Eur, kuriuos pasidalindavo su broliu, kartais duodavo mamai, taip pat nurodė, kad kartais pinigus tėtis atsiųsdavo paštu. Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. R. N. sesuo D. G. jo vardu kiekvieną mėnesį pervesdavo antstolei Angelei Kvaraciejienei po 115,85 Eur už vaikų (D. ir A. N.) išlaikymą, t. y. po 57,92 Eur kiekvienam vaikui (4 t., b. l. 149-167). Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. D. G. brolio vardu kas mėnesį minėtai antstolei pervesdavo po 60 Eur už sūnaus A. N. išlaikymą (4 t., b. l. 145-148). Teismo posėdyje D. G. paaiškino, kad brolis nuo 2016 m. iki 2017 m. būdamas Norvegijoje atsiųsdavo jai pinigų, iš kurių ji sumokėdavo antstolei už vaikų išlaikymą, vėliau grįžęs į Lietuvą, brolis daug dirbo, buvo labai užsiėmęs, pasitikėjo ja, todėl duodavo jai pinigus, kuriuos ji pervesdavo antstolei, D. N. suėjus 18 metų pinigų jo išlaikymui nebevedė, nes išlaikymas buvo priteistas iki jo pilnametystės. Ar brolis teikdavo vaikams papildomą išlaikymą bei ar vaikams duodavo grynų pinigų, nežino, jai žinoma tik tai, kad vaikams atvažiavus pas brolį, jis vaikams nupirkdavo naujų rūbų. Liudytojas G. G. patvirtino, kad R. N. duodavo jo žmonai D. G. pinigų, kuriuos ji pervesdavo antstolei už vaikų išlaikymą, ar R. N. papildomai teikė išlaikymą vaikams, jam nežinoma, tačiau, kai vaikai atvykdavo pas tėvą, pastarasis juos apipirkdavo. Liudytoja A. P. parodė, jog jai nėra žinoma, kiek dažnai R. N. vaikai atvažiuodavo į Lietuvą, porą kartų, skirtingais metais, yra mačiusi draugo vaikus, kai jie buvo Druskininkuose, ar R. N. teikė vaikams išlaikymą, nežino, nes apie vaikus jie nekalbėdavo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios D. G. bei liudytojo G. G. parodymų, teismo sprendimu patvirtintas išlaikymas abiem vaikams buvo mokamas per antstolę R. N. sesers, D. N. išlaikymas buvo teiktas iki jam suėjo pilnametystė, t. y. iki (duomenys neskelbtini), o A. N. keturis mėnesius iki tėvo mirties buvo teikiamas 60 Eur išlaikymas. Duomenų, kad D. N. tapus pilnamečiu R. N. teikė jam išlaikymą, byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. N. ir D. N. argumentus, kad R. N. teikė didesnį išlaikymą nei jį pervesdavo D. G. antstolei. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. N. ir A. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius nurodė, kad papildomų įrodymų civiliniams ieškiniams pagrįsti neturi, visus rašytinius įrodymus yra pateikę (4 t., b. l. 89), todėl teismas apie mirusiojo R. N. teiktą išlaikymą abiem vaikams sprendžia pagal byloje esamus įrodymus, kurie patvirtina, kad R. N. savo nepilnamečiam sūnui A. N. teikė 60 Eur dydžio išlaikymą, tuo tarpu, sūnui D. N. tapus pilnamečiu išlaikymo teikimą nutraukė (4 t., b. l. 145-167).

Nors nukentėjusiojo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. bei nukentėjusysis D. N. nurodė, kad grįžus į Lietuvą R. N. duodavo D. N. pinigų grynais, kartais duodavo virš 1 000 Eur, tačiau kiek tiksliai kartų per metus vaikai grįždavo į Lietuvą, kokias tiksliai sumas ir kada R. N. duodavo bei kokią sumą duodavo D. N., kokią sumą – A. N., nurodyti negalėjo, todėl spręsti, kad R. N. be teikiamo išlaikymo pagal teismo sprendimą papildomai kas mėnesį vaikams teikė po 140 Eur nėra pagrindo. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas, nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (BPK 7, 113 straipsniai). Taigi, asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo. Šiuo atveju pagrįstų duomenų apie R. N. teikiamą didesnį išlaikymą nei nustatyta teismo sprendimu, nukentėjusieji nepateikė. Aplinkybė, kad R. N. atvykus vaikams pas jį, nupirkdavo vaikams rūbų, su jais pramogaudavo, duodavo vaikams grynų pinigų, t. y. rūpinosi vaikais epizodiškai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu buvo teikiamas didesnio dydžio išlaikymas ir nėra laikytinas išlaikymo teikimu, be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji D. G. baigiamosiose kalbose nurodė, kad R. N. nuo buvusios žmonos slėpė savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kas tik kelia abejones dėl didesnio išlaikymo vaikams teikimo.

Be to, pažymėtina, kad asmuo, kuris turėjo teisę gauti mirusiojo išlaikymą, gauna atitinkamą mirusiojo pajamų dalį, kuri tektų jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant iš išlaikytinių skaičiaus ir pridedant vieną (dalį, tekusią pačiam mirusiajam). Sprendžiant dėl išlaikymo netekimo dydžio, pirmiausia nustatoma, kokio dydžio mirusiojo pajamų dalis tenka kiekvienam išlaikytiniui (arba turėjusiam teisę jį gauti), po to iš gautos sumos atimama socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atveju (maitintojo netekimo pašalpa ar kt.) (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, 6.291 straipsnio 2 dalis). Tam, kad nustatyti, kokia mirusiojo pajamų dalis galėjo tekti kiekvienam išlaikytiniui, turi būti nustatomas mirusiojo faktiškai gautas vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8, 9, 11 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 2A-313-560/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama šių Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Taisyklių 9 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbo laiko rėžimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo (toliau – Aprašas) 5.1. papunktį apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. <...>. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4. papunktis). Pagal Aprašo 5.7. papunktį jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...>, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis <...> apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis Aprašo 5.4. ir 5.5. papunkčių nuostatomis. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomas dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas (Aprašo 5.8. punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 147), 2018 m. birželio 6 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 450 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, darbo sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 26 d. R. N. mirus (5 t., b. l. 74-76). Įvertinus tai, kad R. N. paskutinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) dirbo mažiau kaip tris mėnesius, jo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis Aprašo 5.7., 5.8. papunkčiais. Iš (duomenys neskelbtini) pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (5 t., b. l. 77, 174) matyti, kad R. N. (duomenys neskelbtini) faktiškai dirbo 2018 m. birželio mėnesį bei dalį liepos mėnesio, jam atskaičius mokesčius („į rankas“) 2018 m. birželio mėn. išmokėta 331,50 Eur, 2018 m. liepos mėn. – 140,36 Eur, taigi R. N. 2018 m. birželio – liepos mėnesiais išmokėta suma sudarė 471,86 Eur, kuri atėmus 42,86 Eur ligos pašalpą, sudaro 429,00 Eur. Per šį laikotarpį R. N. faktiškai dirbo 21 dieną (5 t., b. l. 77, 174), vadinasi jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 20,43 Eur (429 Eur / 21 d.). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. A1-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ nustatytas 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius buvo 20,9, todėl mirusiojo R. N. mėnesinis vidutinis darbo užmokestis būtų 426,99 Eur (20,43 x 20,9), o tokiu atveju civilinių ieškovų D. N., A. N. bei O. N. netektas išlaikymas sudarytų po 106,75 Eur (426,99 Eur (faktinės per mėnesį gautos mirusiojo pajamos atskaičius mokesčius) / 4 (trijų nukentėjusiųjų ir mirusiojo), kas rodo, kad R. N. teikti savo vaikams civiliniuose ieškiniuose nurodyto 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui iš esmės net ir nebūtų galėjęs. Nors į bylą pateikti duomenys, kad R. N. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., būdamas Norvegijoje, persiuntė savo seseriai D. G. iš viso 6 236,62 Eur (4 t., b. l. 69-74), tačiau tai neįrodo, kad tokio dydžio pajamas R. N. turėjo bei gavo ir 2018 m. balandžio – liepos mėnesiais. Be to, nors nukentėjusioji D. G. teigė, kad jos brolis grįžęs į Lietuvą dirbo papildomai, užsiėmė individualia veikla gamindamas baldus, į bylą pateikė diplomą Nr. 069913, patvirtinantį, kad jis buvo įgijęs staliaus specialybę (4 t., b. l. 67), nuotraukas, iš kurių matyti, kad R. N. turėjo įvairių įrankių, medžiagų dalių (4 t., b. l. 142, 172), tačiau nukentėjusieji oficialių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog minėtu laikotarpiu R. N. pastoviai gavo didesnių pajamų (tikslų jų dydį per mėnesį) nei nustatyta teismo, nepateikė, šios aplinkybės nepatvirtina ir į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 14 d. raštas „Dėl darbuotojo charakteristikos ir susitarimo tarp darbuotojo ir darbdavio“, kuriame nurodyta, kad su R. N. buvo sutarta jam mokėti po 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir neterminuotą darbo sutartį, pasibaigus bandomajam laikotarpiui (4 t., b. l. 66), kadangi darbo sutartyje jokie pakeitimai padaryti nebuvo bei didesnis darbo užmokestis nebuvo pradėtas mokėti (5 t., b. l. 74-76, 77). Pažymėtina, kad vien nukentėjusiųjų D. G., O. N. paaiškinimai bei liudytojų G. G. ir A. P. parodymai, jog R. N. užsiėmė papildoma veikla, gamino baldus ir tokiu būdu gavo papildomas pajamas grynais pinigais, kaip jau minėta, nesant tai patvirtinančių oficialių rašytinių įrodymų, nesudaro galimybės spręsti apie R. N. kiekvieną mėnesį gautas papildomas pajamas, todėl teismas, nustatydamas mirusiojo faktiškai gautas pajamas remiasi į bylą pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais – paskutinės darbovietės pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas.

Visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog mirusio asmens vaikai, nedarbingi tėvai, turi būti grąžinami į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jiems nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2018 m. balandžio 9 d. R. N. mokėjo kas mėnesį abiem sūnums po 57,92 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2018 m. gegužės 9 d. sūnui A. N. mokėjo po 60 Eur dydžio išlaikymą, o sūnui D. N. išlaikymo nebeteikė (4 t., b. l. 144-167). Po R. N. mirties Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba jo abiem vaikams nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. paskyrė po 115,85 Eur našlaičių pensijas, kurios kiekvienais metais bus perskaičiuojamos pritaikius indeksą (3 t., b. l. 145-146). Iš pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad 2018 m. kiekvieną mėnesį A. N. buvo išmokėta po 115,44 Eur, D. N. – po 115,85 Eur, 2019 m. A. N. sausio – vasario mėn. buvo išmokėta po 124,26 Eur, kovo mėn. – 127,29 Eur, balandžio – gruodžio mėn. – po 124,69 Eur, D. N. kas mėnesį buvo mokama po 124,70 Eur, 2020 m. sausio mėn. A. N. išmokėta 136,36 Eur, D. N. – 136,37 Eur (5 t., b. l. 177-180), taigi abu mirusiojo R. N. vaikai nuo jo mirties kas mėnesį gauna našlaičių pensiją, kuri yra didesnė nei jie gavo bei galėjo gauti kas mėnesį iš tėvo. Nukentėjusiųjų A. N. ir D. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius nurodė, kad vaikams mokama našlaičių pensija neturi būti įskaičiuojama į prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, taigi šioje teisės normoje aiškiai yra reglamentuota, jog socialinio draudimo išmokos, tame tarpe ir našlaičių pensijos, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl šis nukentėjusiųjų atstovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas turėtų pareigą atlyginti žalą (negautas pajamas) tik tokio dydžio, kurios nepadengia valstybės paskirta našlaičių pensija. Nagrinėjamu atveju realiai gaunamos našlaičių pensijos dydis yra didesnis, negu vaikai gaudavo bei galėjo gauti išlaikymą iš tėvo R. N. (D. N. sulaukus pilnametystės kas mėnesį išlaikymas nebuvo teikiamas), t. y. socialinio draudimo išmokų sumos viršija netekto išlaikymo sumas, todėl pagrindo priteisti papildomas pinigų sumas iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nėra. Teismui nustačius, kad nukentėjusiųjų D. N. ir A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., mokamos socialinio draudimo išmokos yra didesnės už jų patiriamą žalą (negaunamas pajamas), jų civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestini.

CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Bylos medžiaga nustatyta, kad R. N. motinai, jo mirties metu, buvo (duomenys neskelbtini) metai, ji buvo senatvės pensininkė, turinti neįgalumą, jai buvo mokama 233,23 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija (4 t., b. l. 13-16). Teismo posėdyje O. N. paaiškino, kad iki mirties sūnus gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), turėjo draugę Druskininkuose, pas kurią praleisdavo dalį laiko, tačiau sūnus jai visuomet padėdavo, namuose sutaisydavo sugedusią įrangą, nuveždavo ją į Vilnių ar Kauną pas gydytojus, nupirkdavo vaistus, kurių ji nepajėgdavo nusipirkti pati, pirko maistą, parveždavo sugautos šviežios žuvies, pririnktų grybų, sumokėdavo buto komunalinius mokesčius, o kai išvažiuodavo pas draugę palikdavo pinigų, kas mėnesį duodavo nuo 80 Eur – 200 Eur. Iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės epikrizės (4 t., b. l. 8-9), VšĮ Alytaus poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (4 t., b. l. 17) matyti, kad O. N. jau daug metų serga lėtiniu gastritu, jai kartojasi juosmens skausmai, nuo 2010 m. diagnozuota daugiamazgė struma su sutrikusia funkcija, nuo 2013 m. randama arterinė hipertenzija, kartojasi prieširdžių virpėjimas, atliekami įvairūs tyrimai, ligoms gydyti skirti tiek kompensuojami, tiek nekompensuojami vaistai, kadangi tam tikrų kompensuojamų vaistų ji netoleruoja. R. N. nuo 1996 m. buvo įgijęs staliaus kvalifikaciją, motinos bute padarė baldus (4 t., b. l. 67, 68), žvejojo, grybavo (4 t., b. l. 132 - 141). Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad brolis iš esmės gyveno pas mamą, kuriai pirkdavo vaistus, maisto produktus, mėnesiui mamai skirdavo apie 200 Eur, ji mamai finansiškai nepadėjo. Liudytoja A. P. patvirtino, kad R. N. faktiškai gyveno pas mamą, kuriai padėdavo ne tik materialiai, bet ir buityje, pirkdavo motinai maisto produktus, prigaudydavo žuvies, pririnkdavo grybų, mamos bute padarė remontą, pagamino baldus, pati mama dėl silpnos širdies niekur nedirbo. Liudytojas G. G. parodė, kad R. N. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pas mamą, jis mamą išlaikydavo finansiškai, padėdavo jai nudirbti darbus, darė bute remontą, nuolat tvarkydavo įvairius gedimus, prigaudydavo mamai šviežios žuvies, parnešdavo mamai uogų bei grybų. Nurodytos aplinkybės, įvertinus O. N. sveikatos būklę, privalomus pirkti nekompensuojamus vaistus, iš kurių vieni (Xarelto) kainuoja net 62 Eur (4 t., b. l. 17), jos gaunamas pajamas, tai, kad R. N. didžiąją laiko dalį gyveno su mama, leidžia pagrįstai spręsti, kad R. N. ne tik rūpinosi mama, padėdamas jai buityje, nuveždamas pas gydytojus, bet ir teikė finansinę paramą, todėl darytina išvada, kad O. N. buvo sūnaus išlaikoma, kas sąlygoja, jog vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, ji po sūnaus mirties įgijo teisę į žalos atlyginimą. Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad R. N. neturėjo galimybės išlaikyti motinos, nes buvo faktiniuose santuokiniuose santykiuose su drauge ir lėšas skyrė savo šeimai, tačiau tai byloje nepatvirtina jokie duomenys, priešingai teismo posėdyje apklausta R. N. draugė A. P. parodė, kad R. N. jai buvo tik draugas, su kuriuo ji leisdavo laisvalaikį, su R. N. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, kiek jis gaudavo pinigų, nežino, jai finansiškai nepadėdavo.

Nukentėjusioji O. N. negautas pajamas paskaičiavo įvertinusi jai sūnaus teiktą 175 Eur išlaikymą kas mėnesį bei savo tikėtiną gyvenimo trukmę – 13,69 m ir pareiškė reikalavimą priteisti 28 749 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. negautų pajamų vienkartinę kompensaciją. Kaip jau minėta, mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo (Taisyklių 11 punktas). Byloje nustatyta, kad mirusiojo R. N. mėnesinis vidutinis darbo užmokestis būtų 426,99 Eur, be motinai teikto išlaikymo jis taip pat dar teikė išlaikymą ir savo nepilnamečiam sūnui A. N. po 60 Eur. Tuo pagrindu, darytina išvada, kad O. N. netektas mėnesinis išlaikymas (jai tenkanti sūnaus pajamų dalis per mėnesį) sudarytų 183,50 Eur (426,99 Eur (faktinės per mėnesį gautos mirusiojo pajamos atskaičius mokesčius) – 60 Eur (teiktas išlaikymas nepilnamečiam sūnui) / 2 (motinos ir mirusiojo), kas leidžia spręsti, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti netekto išlaikymo suma – 175 Eur yra pagrįsta.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas teismo posėdyje parodė, kad nuostolių turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjusysis prarado, jų priteisimas į ateitį neatitiktų nuostolių atlyginimo principo, todėl nesutiko, kad turtinė žala mirusiojo motinai būtų priteista vienkartine kompensacija. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės. Jei asmeniui dėl šeimos nario gyvybės atėmimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Nors teisė pasirinkti žalos atlyginimo mokėjimo būdą priklauso ieškovui, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, gali parinkti kitą, nei reikalauja ieškovas, įstatyme nustatytą žalos atlyginimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Todėl, nagrinėjant asmens ieškinį dėl šeimos nario gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad negautos pajamos negali būti kompensuojamos ilgiau, nei yra išlaikytinio gyvenimo trukmė, įvertinus nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nukentėjusiajai O. N. dėl sūnaus žūties negautos pajamos iki nuosprendžio priėmimo dienos priteistinos konkrečia pinigų suma, o nuo nuosprendžio priėmimo dienos periodinėmis išmokomis, nes teismo vertinimu, toks žalos atlyginimo būdas labiausiai atitiks kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, geriau užtikrins visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą bei užkirs kelią nepagrįstam nukentėjusiosios praturtėjimui. Tuo pagrindu, nukentėjusiosios O. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. vasario 19 d. imtinai priteistina 3 123,53 Eur turtinė žala (netektas išlaikymas), o nuo 2020 m. vasario 20 d. netektas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur iki nukentėjusiosios gyvos galvos, netekto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 28 487,11 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (4 t., b. l. 41-42). Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė šį ieškinį palikti nenagrinėtą, nes civilinis atsakovas neturėjo galimybės spręsti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo. Kaltinamasis R. K. bei jo gynėjas nurodė, kad bendros gydymo išlaidos kelia abejonių, todėl šį ieškinį taip pat prašė palikti nenagrinėtą. Pagal BPK 109 straipsnio bei 110 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškininiai reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį pareiškė kaltam asmeniui, t. y. kaltinamajam. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis R. K. vairavo automobilį, kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Taigi, vadovaujantis CK 6.254, 6.987 straipsnio nuostatomis, pareigą atlyginti žalą dėl nukentėjusiojo gydymo turi draudikas, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio atsakovas yra būtent pastaroji draudimo įmonė, o ne kaltinamasis. Baudžiamojoje byloje spręsti draudiminių teisinių santykių dalyvių – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo – civilinių ginčų, teismas neturi pagrindo, kadangi tokie regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka, tuo pagrindu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-211/2018).

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir kaltinamajam civilinius ieškinius ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji D. N. ir A. N., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. N., (mirusiojo R. N. vaikai) prašo jiems priteisti po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir po 27 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, nukentėjusioji O. N. (mirusiojo R. N. motina) prašo priteisti 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir 48 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo bei nukentėjusioji D. G. (mirusiojo R. N. sesuo) prašo priteisti 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir 28 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo. Teismo posėdyje visi nukentėjusieji nurodė, kad prašoma priteisti neturtinė žala iš kaltinamojo turėtų būti sumažinta išmokėtos neturtinės žalos dalimi.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, bet ir artimiesiems giminaičiams, kurių sąvoka išaiškinta CK 3.135 straipsnyje, t. y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-853/2007). Tačiau vertinant ar šiems asmenims padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į jų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, vertinama, ar santykiai iki mirties buvo draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu.

Nukentėjusioji O. N. grįsdama neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodė, kad netekusi vieno iš savo vaikų prarado gyvenimo džiaugsmą, viltį, tikėjimą, užuovėją, paramą ir pagalbą. Po eismo įvykio sūnui gulint ligoninėje lankė jį kiekvieną dieną, matė jį bejėgį, silpną, iškankintą skausmo, sutrūkusiomis lūpomis, matyti tokias sūnaus kančias jai buvo nepakeliamai sunku. Sūnui mirus iki šiol sunku su tuo susitaikyti, nuolat verkia, tapo liūdna, jaučia nerimą, baimę, pasimetimą, tuštumą ir vienatvę, pablogėjo jos sveikata, buvo nualpusi, dėl nepakeliamų dvasinių skausmų kreipėsi į psichiatrą, lankėsi pas psichologą, jai nustatytas organinis nerimo sutrikimas. Iki šiol gydosi, geria antidepresantus, tačiau būklė negerėja (4 t., b. l. 2-7). Teismo posėdyje nukentėjusioji O. N. patvirtino, kad dėl sūnaus mirties ji neteko moralinės paramos, jai labai liūdna, jaučia tuštumą ir vienatvę, niekaip negali susitaikyti su netektimi. Po laidotuvių ilgą laiką sielvartavo, verkė ir kentėjo, nusilpo jos sveikata, dėl ko buvo nualpusi, gulėjo reanimacijoje, vėliau kreipėsi pas psichologą, jam nepadėjus kreipėsi pas psichiatrą, pastarasis išrašė vaistų, tačiau vaistai nepadėjo, kiekvieną dieną yra labai sunku. Nukentėjusioji D. G. bei liudytojai A. P. ir G. G. patvirtino, kad iki žūties R. N. pagrindinė gyvenamoji vieta buvo pas motiną, kuris mamą paremdavo visokeriopai, jų santykiai buvo labai artimi ir šilti. Iš viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojo įrašų bei epikrizės matyti, kad nukentėjusioji po sūnaus mirties 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, jai diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), išrašyti vaistai, 2018 m. spalio 19 d. ji dėl dažno širdies plakimo, bendro silpnumo, skausmo krūtinėje bei galvos svaigimo po streso – mirusio sūnaus, buvo paguldyta į reanimacijos suaugusiųjų kardiologijos skyrių, jai diagnozuota nestabilioji krūtinės angina, paroksimazinis prieširdžių virpėjimas bei kitos gretutinės ligos, išleidžiant iš ligoninės išrašyti papildomi vaistai, 2018 m. gruodžio 22 d. nukentėjusioji dėl dažno širdies plakimo, oro trūkumo, susinervinimo dėl patirtų pergyvenimų, kreipėsi pas šeimos gydytoją, jai rekomenduota kardiologo konsultacija, reguliarus vaistų vartojimas (4 t., b. l. 8-12). Viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos 2019 m. vasario 27 d. pažyma Nr. SD-402 patvirtina, kad nukentėjusioji 2019 m. sausio 9 d. kreipėsi pas gydytoją psichiatrę dėl psichoemocinės traumos, patirtos po sūnaus žūties, jai diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas, lengvas kognityvinių funkcijų deficitas, paskirtas gydymas (4 t., b. l. 12). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, žuvusiojo R. N. ir mamos santykiai buvo itin artimi – R. N. iš esmės gyveno pas mamą, kuria rūpinosi ir padėjo ne tik buityje, bet ir finansiškai. Akivaizdu, jog praradusi savo sūnų O. N. patyrė itin didelį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir išgyvenimus.

Nukentėjusysis D. N. grįsdamas neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykyje žuvo jo artimiausias žmogus – tėvas, dėl tėvo žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir skausmą. Nors gyveno su mama Jungtinėje Karalystėje, tačiau bendravimas su tėvu niekada nebuvo nutrūkęs, jie buvo išlikę artimi ir vienas kitą labai mylėjo. Netikėta tėvo žūtis jam sukėlė dideles emocines kančias, iki šiol išgyvena, kad neteko sau artimo žmogaus, kuriuo galėjo besąlygiškai pasitikėti ir visuomet kreiptis pagalbos bei patarimo (1 t., b. l. 73-76). Teismo posėdyje nukentėjusysis D. N. patvirtino, kad buvo artimas su tėveliu, su kuriuo nuolat palaikė ryšį, vienas kitam siųsdavo nuotraukas, tėvas patardavo, kaip jam reikia elgtis, su juo keliaudavo, turėjo planų grįžti į Lietuvą ir su tėčiu kartu dirbti, jam sunku susitaikyti su tėčio netektimi, kurio truks visą gyvenimą.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. N. įstatyminė atstovė V. N., grįsdama neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodė, kad tėvo žūtis sūnui sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir skausmą. Nors sūnus ir tėvas gyveno skirtingose valstybėse, jų bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs, jie nuolat bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, o atostogas leisdavo kartu, todėl netikėta tėvo žūtis sūnui sukėlė dideles emocines kančias, jis iki šiol išgyvena tėvo žūtį ir yra emociškai sužlugdytas. Dėl tėvo žūties sūnus neteko galimybės užaugti apsuptas tėvo meilės ir rūpesčio (1 t., b. l. 108-111). Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. N. atstovė paaiškino, kad sūnus su tėvu nuolat bendraudavo telefonu, tėvas jam siųsdavo savo nuotraukas, per sūnaus atostogas abu susitikdavo Lietuvoje, kartu važiuodavo žuvauti, atostogauti, sūnus iš tėvo grįždavo pilnas įspūdžių ir laimingas, sūnaus ir tėvo ryšys buvo labai stiprus. Sūnus skaudžiai išgyveno tėčio mirtį, savaitę laiko nemiegojo, gėrė raminamąsias arbatas.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad vaikų ir tėvo ryšys nebuvo artimas, vaikai gyveno atskirai, kitoje valstybėje, todėl jų ryšys buvo nutolęs. Bylos medžiaga nustatyta, kad po tėvų skyrybų, 2011 m. abu R. N. sūnūs su mama išvyko gyventi į Angliją, kur gyvena ir šiuo metu. Iš į bylą pateikto CD disko su įrašytu susirašinėjimu, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. vaikai su tėvu periodiškai bendravo telefonu, siuntė nuotraukas, buvo susitikę (4 t., b. l. 64). Nukentėjusioji O. N. parodė, kad anūkams išvykus gyventi į užsienį, sūnus du metus su vaikais nebendravo, nes neleido mama, tačiau 2013 m. sūnus su vaikais susitiko ir nuo to laiko su jais bendraudavo telefonu, vaikai kelis kartus per metus atvažiuodavo pas jį, sūnus vaikus veždavosi pramogauti, labai juos mylėjo. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad kol vaikai buvo maži, jų mama neleido matytis su broliu, vėliau brolis su vaikais bendraudavo telefonu, socialiniais tinklais, porą kartų per metus su vaikais susitikdavo Lietuvoje, tačiau vaikai net nežinodavo, kai jų tėtis būdavo gydomas ligoninėje, o po eismo įvykio tėtį aplankė tik jai paprašius, tėvo mirties metinėse nedalyvavo. Liudytoja A. P. parodė, kad yra porą kartų mačiusi R. N. su vaikais, tuomet jie svečiavosi Druskininkuose, draugo santykiai su vaikais buvo geri, vieni kitų pasiilgdavo, kartu būdami pramogavo. Liudytojas G. G. parodė, kad R. N. vaikus mylėjo, jų santykiai buvo geri, susitikdavo porą kartų per metus, kuomet vaikai grįždavo į Lietuvą, tačiau vaikų motina vaikus nuteikinėdavo prieš tėvą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nors abu R. N. sūnūs nuo 2011 m. gyvena Anglijoje ir iki 2013 m. su tėvu nebendravo, tačiau vėliau jie bendravo telefonu, socialiniais tinklais, per atostogas matydavosi su tėvu Lietuvoje, darytina išvada, kad vaikų ir tėvo ryšys nebuvo nutrūkęs, dėl ko neabejotinai abu vaikai netekę tėvo, patyrė dvasinį skausmą bei sukrėtimą, tačiau sutiktina su kaltinamojo ir jo gynėjo argumentais, kad vaikų ryšys su tėvu nebuvo ypatingai artimas ir glaudus, kaip tai deklaruojama, kadangi vaikai su tėvu kartu negyveno, vaikai daug metų gyveno kitoje šalyje, jų bendravimas nebuvo nuolatinis, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, jį aplankė tik vieną kartą, į tėvo mirties metines neatvyko.

Nukentėjusioji D. G. grįsdama neturtinės žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodė, kad ją su broliu visada siejo bendri interesai ir itin glaudus tarpusavio ryšys. Brolio žūtis jai sukėlė itin didelį dvasinį sukrėtimą ir skausmą. Sužinojusi apie įvykį, iš karto vyko į ligoninę, kiekvieną dieną lankė brolį ligoninėje, o sužinojusi apie jo sveikatos būklės pablogėjimą, jai užėjo nervinis priepuolis, dėl ko naktį negalėjo pasijudinti, įkvėpti oro, jautė didelį skausmą, padidėjo kraujospūdis, mėnesį buvo nedarbinga. Po nedarbingumo nepajėgė dirbti, todėl buvo atostogose, kurios buvo skirtos kančiai, maldai, vilčiai ir tikėjimui, kad brolis pasveiks. Netikėta brolio žūtis sukėlė dideles emocines kančias, buvo sunku susikaupti darbe, vairuoti, ji negali klausytis muzikos, žiūrėti televizoriaus, ją kaustė nerimas, baimė, neviltis ir pyktis, prasidėjo nemiga, tapo irzli, pasireiškė depresija, dėl išgyvenimų nukrito svoris, suvyto ir sudžiūvo oda, sukrito veido oda, pajuodo paakiai, pradėjo stipriai slinkti plaukai, iki šiol neranda dvasinės ramybės ir yra emociškai sužlugdyta (4 t., b. l. 19-22). Teismo posėdyje nukentėjusioji D. G. parodė, kad jos ryšys su broliu buvo pats stipriausias, jie vienas apie kitą žinojo viską, pasitikėjo vienas kitu, nuolat vienas kitam padėjo, po eismo įvykio kiekvieną dieną lankė brolį ligoninėje, rūpinosi juo, pirko reikiamus vaistus, tikėjo, kad brolis išgyvens, tačiau po pusantro mėnesio didelių kančių brolis mirė. Broliui mirus jos gyvenimas tragiškai pasikeitė, iki šiol jaučia didelį skausmą, gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, naktimis sapnuoja brolį, surėkia iš sielvarto, negali klausytis muzikos, nebešvenčia jokių švenčių, nukrito svoris, gėrė vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio, surakinto kūno, nemigos. Į bylą nukentėjusiosios D. G. pateikti elektroniniai susirašinėjimai, nuotraukos, sąskaitos išrašai patvirtina, kad R. N. dirbant Norvegijoje, nukentėjusioji su broliu bendraudavo, ji padėdavo broliui susitvarkyti reikiamus dokumentus, brolis jai siuntė pinigus, nuotraukas (4 t., b. l. 69-74, 124-130, 132-141, 172). Liudytoja A. P. parodė, kad R. N. santykiai su seserimi buvo labai šilti, jie daug bendraudavo, jam gulint ligoninėje juo rūpinosi sesuo, kuri rūpinosi ir brolio laidotuvėmis. Liudytojas G. G. parodė, kad R. N. nuolat artimai bendravo su seserimi, jie vienas kitą palaikė, po santuokos nutraukimo jų šeima R. N. rėmė morališkai, R. N. dirbant Norvegijoje žmona jam siųsdavo maistą, po eismo įvykio žmona kiekvieną dieną važiavo į ligoninę, rūpinosi broliu, vėliau rūpinosi brolio laidotuvėmis, iki šiol verkia dėl brolio. Iš viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad nukentėjusioji po eismo įvykio, 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į gydytoją dėl nugaros srities skausmų judant bei giliau įkvėpus, skirti vaistai, 2018 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas padidėjęs kraujospūdis, skundėsi nemiga, skirti vaistai, iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas (4 t., b. l. 23). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiosios D. G. ir jos žuvusio brolio tarpusavio santykiai buvo artimi, nuoširdūs ir glaudūs, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu bei emociniu tvirtumu, jie dažnai bendravo, padėjo vienas kitam, nukentėjusioji lankė brolį ligoninėje, rūpinosi juo, pergyveno dėl jo būklės, todėl žuvus broliui, ji patyrė neigiamas emocijas, turėjo nepatogumų rūpinantis brolio laidotuvėmis, patyrė nepatogumų dėl pasikeitusio gyvenimo, kadangi šiuo metu privalo viena pasirūpinti mama, kuria anksčiau iš esmės rūpinosi brolis.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, byloje esanti medžiaga bei liudytojų A. P. ir G. G. parodymai, neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo R. K. sukelto eismo įvykio po sunkių sužalojimų mirus R. N., nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nukentėjusiosios O. N. bei D. G. taip pat ir nepatogumus, emocinę depresiją. Nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Pažymėtina, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo Kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai), nuo 2 896,20 Eur iki 16 000 Eur (žuvusiojo seseriai, broliui). Be to, kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018 11.3 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-243-48/2015).

Nagrinėjamu atveju, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiesiems žala padaryta dėl artimo asmens – sūnaus, brolio, tėvo – žūties. Nukentėjusiąsias O. N. ir D. G. su žuvusiuoju siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, nukentėjusiuosius D. N. ir A. N. su tėvu siejo emocinis ryšys, dėl ko žuvus artimam žmogui nukentėjusieji patyrė dvasinius skausmus ir išgyvenimus. Pažymėtina, kad žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Kaltinamojo veiksmais sukeltos pasekmės, netikėta R. N. mirtis jo artimiesiems sukėlė emocinių sukrėtimų, o nukentėjusiosioms O. N. ir D. G. skaudžiai paveikė ir jų gyvenimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju, didžiausią neturtinę žalą patyrė žuvusiojo motina, kurią su sūnumi siejo didesnis biologinis ir emociškai stipresnis ryšys, nei žuvusiojo sesers ar jo vaikų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, dirba, savo vardu registruoto turto neturi, Kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo lemti šiurkštaus, chuliganiško Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, ir savaime nėra itin grubūs, nors ir pasekmės yra sunkios. Automobilį kaltinamasis vairavo blaivus, iš įvykio vietos nebėgo, buvo šalia nukentėjusiojo, aplankė jį ligoninėje, jo atsiprašė, vėliau buvo atvykęs į šermenis, atlygino nukentėjusiesiems dalį neturtinės žalos, atsiprašė jų teismo posėdyje, atsakomybės nevengė, dėl savo veiksmų gailisi. Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kiekvieno iš nukentėjusiųjų santykius su žuvusiuoju, realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą ar jos išieškojimą iš kalto asmens, taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo motinai O. N. būtų 18 000 Eur, sūnums D. N. ir A. N. – po 10 000 Eur, seseriai D. G. 10 000 Eur. Bylos duomenimis kaltinamasis nukentėjusiesiems yra atlyginęs dalį žalos, todėl atlyginta dalimi neturtinės žalos atlyginimas mažintinas ir nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudarytų – žuvusiojo motinai O. N. 15 000 Eur (18 000 Eur – 3 000 Eur (5 t., b. l. 83)), sūnums D. N. ir A. N. po 5 000 Eur (10 000 Eur – 5 000 Eur (3 t., b. l. 159)), seseriai D. G. 8 000 Eur (10 000 Eur – 2 000 Eur (5 t., b. l. 83)).

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio, trečiojo asmens patirtai žalai. Nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro 33 000 Eur, O. N. priteistina 15 000 Eur, todėl jai tenkanti neturtinės žalos dalis sudaro 46 procentus visoje sumoje (15 000 x 100 / 33 000), D. G. priteistina 8 000 Eur, todėl jai priteista suma sudaro 24 procentus visoje sumoje (8 000 x 100 / 33 000), D. N. ir A. N. priteistina po 5 000 Eur, todėl jiems priteista suma sudaro 15 procentus visoje sumoje (5 000 x 100 / 33 000). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 Eur dėl neturtinės žalos, įvertinus nukentėjusiesiems proporcingai jų daliai priteistiną neturtinę žalą, vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 7 dalimi, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo civilinei ieškovei O. N. priteistina 2 300 Eur (5 000 x 46 / 100) neturtinės žalos, civilinei ieškovei D. G. – 1 200 Eur (5 000 x 24 / 100) neturtinės žalos, civiliniams ieškovams D. N. ir A. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. N., – po 750 Eur (5000 x 15 / 100) neturtinės žalos, iš kaltinamojo R. K. priteistina civilinei ieškovei O. N. 12 700 Eur (15 000 Eur – 2 300 Eur) neturtinė žala, civilinei ieškovei D. G. – 6 800 Eur (8 000 Eur – 1 200 Eur) neturtinė žala, civiliniams ieškovams D. N. ir A. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. N., – po 4 250 Eur (5 000 Eur – 750 Eur) neturtinės žalos (CK 6.250 straipsnis, 6.254 straipsnio 2 dalis).

II. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalį, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (3 t., b. l. 21) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir remiantis BK 93 straipsniu ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmoji iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, pvz. asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnyje numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis už praeityje padarytą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 93 straipsniu, tuo pagrindu pripažintina, kad dėl kaltinamojo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Kaltinamasis nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino eismo įvykio aplinkybes, po eismo įvykio ėmėsi priemonių suteikti pirmąją pagalbą sužeistam vairuotojui, domėjosi jo sveikatos būkle, nuvyko į ligoninę jo aplankyti, atsiprašė, vėliau buvo nuvykęs į jo šermenis, teismo posėdyje atsiprašė artimųjų ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl įvykusio įvykio pergyvena ir šiuo metu (3 t., b. l. 46-48, 4 t., b. l. 80-84). Kaltinamojo tėvas S. K. teismo posėdyje patvirtino, kad po eismo įvykio sūnus labai gailėjosi ir pergyveno, iki šiol yra susirūpinęs, skaudžiai išgyvena bei nesiryžta vairuoti (5 t., b. l. 90-91). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. R. K. visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Nors nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius bei nukentėjusiosios O. N. ir D. G. nurodė, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, neišsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, jis nesijaučia atsakingas už savo veiksmus ir prisipažino tik verčiamas aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį, kad visiškas kaltės prisipažinimas paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda iš esmės teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Atitinkamai teismų praktikoje pažymima, kad gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog R. K. iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (nurodė, kad lenkė priekyje važiavusį automobilį, o pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, staigiai stabdė, norėdamas grįžti į savo važiuojamąją dalį, bet dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė automobilio ir slysdamas kliudė lenkiamą automobilį (3 t., b. l. 35-36, 4 t., b. l. 80-84)), kaltę pripažino visiškai bei gailisi dėl savo veiksmais sukelto eismo įvykio ir jo pasekmių. Šios aplinkybės bei kaltinamojo veiksmai po eismo įvykio patvirtina, kad kaltinamasis neneigė savo kaltės, nebuvo abejingas nukentėjusiojo atžvilgiu ir gailėjosi dėl kilusių padarinių.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, jog asmuo turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokiomis aplinkybėmis. Nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas arba pašalinimas gali būti padarytas bet kokiu būdu. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą turi būti nustatyta faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557/2017). Nagrinėjamu atveju net keturiems nukentėjusiems asmenims nusikalstama veika buvo padaryta žala, dėl ko nukentėjusieji byloje pareiškė civilinius ieškinius. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. N. ir A. N. atstovas advokatas Vytautas Kucevičius nurodė, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta paskutiniu momentu, dėl tolimesnio žalos atlyginimo kaltinamasis su nukentėjusiaisiais nesusitarė, todėl taikyti laidavimo instituto nėra pagrindo. Nukentėjusiosios O. N. bei D. G. teigė, kad kaltinamasis nerodė jokių pastangų atlyginti žalą, ginčija prašomos priteisti žalos dydį, dalis žalos atlyginta tik siekiant, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gera valia visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. K. nuo 2019 m. birželio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 173), jo darbo užmokestis paties kaltinamojo teigimu šiuo metu yra 1 203,00 Eur neatskaičius mokesčius, kitų pajamų negauna, turto neturi. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog R. K. savo nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarė neturtinės žalos, įvertintos 48 000 Eur sumai, iš kurios 15 000 Eur nukentėjusiesiems yra atlyginta, 28 000 Eur priteistina iš kaltinamojo, 5 000 Eur – iš draudiko. Pažymėtina, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala atlyginta ne paties kaltinamojo, o kaltinamojo tėvo lėšomis, pats kaltinamasis nors ir nuo 2019 m. birželio 20 d. gavo pastovų darbo užmokestį, net ir minimalios žalos nukentėjusiesiems neatlygino, su jais dėl žalos atlyginimo dydžio ir būdo ateityje nesitarė. Nors kaltinamasis nurodė, kad nori nukentėjusiesiems atlyginti žalą ir prašys tėvo pagalbos, tačiau kaip matyti iš kaltinamojo tėvo S. K. paaiškinimų, jis remiantis draudimo sutarties sąlygomis dėl sūnaus nusikalstamų veiksmų turi pareigą atlyginti draudimo įmonei iki 50 procentų draudimo išmokėtų išmokų, jam gresia sumokėti pusę sumos Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei kitų draudimo įmonei priteistų sumų, privalo padėti sūnui ir jo nedirbančiai užsienietei žmonai, be to, jis turi dar vieną sūnų, kuris mokosi, jam taip pat turi padėti finansiškai, todėl jam bus sunku padėti sūnui atlyginti žalą, o pats kaltinamasis reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, neparodė, pasiekti susitarimo su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nesistengė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra itin gera, nors jis ir turi nuolatinį darbą, tačiau jo žmona niekur nedirba, jis vienintelis turi išlaikyti jauną šeimą, jis neturi jokių santaupų, galimo realizuoti turto, jo tėvas pirmiausia yra linkęs atlyginti žalą draudimo įmonei, pats kaltinamasis su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nebendravo, jokio susitarimo atlyginimo dydžio ir būdo ateityje nesudarinėjo, atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistino neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį, spręstina, jog nėra prielaidų pagrįstam manymui, kad kaltinamasis pats asmeniškai sieks atlyginti neatlygintinos žalos dalį nukentėjusiesiems, t. y. nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo. Nors kaltinamojo tėvas S. K. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ir teismo vertinimu galėtų būti tinkamas laiduotojas BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šioje byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl esant nurodytai situacijai R. K. atžvilgiu pritaikytas laidavimo institutas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). R. K. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, už kurį įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Nors jis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo pasekmės neatitaisomos, nes žuvo žmogus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. K. neteistas (3 t., b. l. 21), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 20), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (3 t., b. l. 19), studijuoja universitete (3 t., b. l. 16), dirba (4 t., b. l. 173), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, draugiškas, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, padedantis kolegoms, neturėjęs drausminių nuobaudų (3 t., b. l. 160), turto neturi (3 t., b. l. 54). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo elgesį po eismo įvykio, tai, kad kaltinamasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytina mažesnė nei šios bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teisiamas pirmą kartą, anksčiau Kelių eismo taisyklių nėra pažeidęs, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, studijuoja, dirba, turi šeimą, šį nusikaltimą padarė iš esmės dėl vairavimo ir gyvenimiškos patirties stokos, po šios nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, teismas sprendžia, kad R. K. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas R. K. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pareigą.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. lenkdamas transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudomas priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, jog baigdamas lenkti automobilį galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, norėdamas grįžti į savo eismo juostą, atsitrenkė į lenkiamą automobilį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusia transporto priemone, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – po daugiau nei mėnesio gydymo mirė žmogus. Kaltinamasis teisę vairuoti transporto priemones turi penkerius metus, per šį laikotarpį Kelių eismo taisyklių nebuvo pažeidęs, tačiau šis jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su visuomenės saugumu, kilę padariniai sunkūs ir nepataisomi. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, leistino greičio viršijimas nenustatytas, jis nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, įvykio vietoje stengėsi padėti nukentėjusiajam, aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, jo atsiprašė, po eismo įvykio praėjus daugiu nei pusantrų metų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

IV. Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. pareiškė prašymą priteisti iš kaltinamojo jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 117, 118, 4 t., b. l. 59-63, 122-123) patvirtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. turėjo 1 400 Eur išlaidų dviejų advokatų paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro nukentėjusiojo patirtos išlaidos sumokant advokatui už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. N. teisme atstovavo advokatas Vytautas Kucevičius, kuris taip pat atstovavo ir nukentėjusiojo D. N. interesus, abiejų vardu paruošė civilinius ieškinius, už jo teiktas teisines paslaugas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. atstovė pagal įstatymą V. N. turėjo 900 Eur išlaidų (4 t., b. l. 60-63, 5 t., b. l. 81-82). Atsižvelgiant į proceso trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių, paruoštus civilinius ieškinius, spręstina, kad šios išlaidos yra pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Tuo tarpu į bylą taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, jog V. N. sumokėjo advokatei Vidutei Tiškuvienei 500 Eur už atstovavimą bei dokumentų surašymą, tačiau ši advokatė teisme nei vieno iš nukentėjusiųjų neatstovavo, ikiteisminio tyrimo metu tik susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikė tyrėjai pranešimą apie jos atstovavimą ir pasirašė nutarimą leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese (1 t., b. l. 64-67, 2 t., b. l. 116-117), taigi, ši advokatė iš esmės jokiuose veiksmuose nedalyvavo, civilinių ieškinių neruošė, todėl šios išlaidos yra laikytinos nepagrįstomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. N. įstatyminės atstovės V. N. išlaidos už advokato pagalbą mažintinos ir iš kaltinamojo jos naudai priteistina 900 Eur atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, į bylą pateikti Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimai bei pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad nukentėjusiosioms D. G. ir O. N. 2019 m. kovo 12 d. sprendimais nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatė Ramunė Kuzmienė, už teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistiną sumą sudaro 943,05 Eur (3 t., b. l. 110-113, 5 t., b. l. 189). Bylos duomenimis advokatė Ramunė Kuzmienė parengė civilinius ieškinius, atstovavo nukentėjusiosioms teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis 483 Eur išlaidas už transporto priemonių nugabenimą į saugojimo aikštelę bei jų saugojimą ir jas priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad proceso išlaidos nėra materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kaip draudimo bendrovės, atsakomybė yra sutartinė, draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, todėl proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad priteistos gali būti tik realios ir pagrįstos išlaidos (Kauno apygardos nutartis 2019 m. rugsėjo 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-681-954/2019). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobiliai „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 16 d. buvo priverstinai nuvežti į saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r., 2018 m. rugsėjo 27 d. šie automobiliai pervežti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) garažų teritoriją, esančią Ulonų g. 14K, Alytuje, kur saugomi iki šiol (2 t., b. l. 64, 138). Alytaus apskrities VPK pažymoje apie patirtas proceso išlaidas nurodyta, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartyje Nr. 52-ST2-39 fiksuotais įkainiais, Alytaus apskrities VPK patyrė 237 Eur proceso išlaidų dėl minėtų trijų automobilių priverstinio nuvežimo, šių automobilio saugojimo įkainis yra 1 Eur (2 t., b. l. 140). Iš MB „Užubalis“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitos faktūros Nr. 291 (2 t., b. l. 153-154), 2018 m. rugsėjo 5 d. sąskaitos faktūros Nr. 310 (2 t., b. l. 155-157), 2018 m. spalio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. 346 (2 t., b. l. 158) matyti, jog Alytaus apskrities VPK pateiktos sąskaitos faktūros apmokėti 483 Eur už minėtų trijų transporto priemonių transportavimą bei saugojimą. Luminor Bank AS sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2019 m. kovo 22 d. kaltinamojo tėvas S. K. sumokėjo Alytaus apskrities VPK 483 Eur (5 t., b. l. 84). Duomenų, patvirtinančių kad Alytaus apskrities VPK realiai yra patyręs daugiau proceso išlaidų, byloje nėra, prokuroro proceso išlaidomis prašomos pripažinti 483 Eur išlaidos už transporto priemonių nugabenimą bei jų saugojimą yra apmokėtos, todėl prokuroro prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų D. N. ir A. N. pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. vasario 22 d. nutarimu skirtas laikinas R. K. nuosavybės teisių apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta (3 t., b. l. 62-64). Kaltinamasis byloje pareiškė prašymą panaikinti nuosavybės teisių laikiną apribojimą (3 t., b. l. 157-158). BPK 152 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis, buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas gali būti nenurodytas. Šiuo atveju nutarimą priėmęs prokuroras privalo imtis priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, buvimo vietai nustatyti ir tai padaręs turi priimti papildomą nutarimą. Papildomas nutarimas priimamas, paskelbiamas ir registruojamas BPK 152 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 152 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju R. K. turto nerasta (3 t., b. l. 67-68), papildomas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nepriimtas, todėl R. K. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2019 m. rugpjūčio 22 d. neteko galios (3 t., b. l. 66) ir jo naikinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimta transporto priemonė BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, esančioje Ulonų g. 14K, Alytuje (2 t., b. l. 64, 138), ir jos užvedimo raktelis, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 61-63), grąžintini savininkui A. D. arba jo įgaliotam asmeniui, transporto priemonė „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, esančioje Ulonų g. 14K, Alytuje (2 t., b. l. 64, 138), grąžintina savininkei D. G. arba jos įgaliotam asmeniui, transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, esančioje Ulonų g. 14K, Alytuje (2 t., b. l. 64, 138), ir jos užvedimo raktelis, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 61-63), grąžintini savininkui S. K. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kompaktinis diskas su nepilnamečio A. N. apklausa, saugoma prie bylos pakete, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. N. ir D. N. atstovo advokato Vytauto Kucevičiaus pateiktas CD diskas su nuotraukomis ir SMS žinučių turiniu, saugomas byloje (4 t., b. l. 64), nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. pateiktas CD diskas su nuotraukomis, susirašinėjimu, mokėjimų nurodymų kopijomis, sąskaitos išrašu, PVM sąskaitos faktūrų kopijomis, čekiais, saugomas byloje (4 t., b. l. 172), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai O. N. 3 123,53 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt trijų eurų 53 ct) turtinės žalos (netekto išlaikymo) atlyginimą, 2 300,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir netektą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo 2020 m. vasario 20 d. iki nukentėjusiosios gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai O. N. 12 700,00 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiosios O. N. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai D. G. 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajai D. G. 6 800,00 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiosios D. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam D. N. 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajam D. N. 4 250,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo D. N. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam A. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. N., 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajam A. N., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. N., 4 250,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo A. N., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. N., civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiojo A. N. įstatyminei atstovei V. N. 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš R. K. valstybei 943,05 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 5 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiosioms O. N. ir D. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, ir jos užvedimo raktelį, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti savininkui A. D. arba jo įgaliotam asmeniui;

- transporto priemonę „Toyota Celica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, grąžinti savininkei D. G. arba jos įgaliotam asmeniui;

- transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities VPK garažų teritorijoje, ir jos užvedimo raktelį, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti savininkui S. K. arba jo įgaliotam asmeniui;

- kompaktinį diską su nepilnamečio A. N. apklausa, saugomą prie bylos pakete, palikti saugoti prie bylos;

- CD diską su nuotraukomis ir SMS žinučių turiniu, CD diską su nuotraukomis, susirašinėjimu, mokėjimų nurodymų kopijomis, sąskaitos išrašu, PVM sąskaitų faktūrų kopijomis, čekiais, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.