- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-753-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00568-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. K., O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, "Neptūno krepšinio klubas", Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Swedbank, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.3.6.1.1.10Privalomas bylos sustabdymas kitais įstatymų numatytais atvejais
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4493-512/2021 pagal pareiškėjų E. K. ir O. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu patikslintos pareiškėjų E. K. ir O. K. 2020 m. rugsėjo 18 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtino ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui spręsti bylos sustabdymo klausimą. Nutartyje nurodoma, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas O. K. kaltinamas tuo, jog iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą, viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas O. K. turtui: žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tai yra uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę; 2 200 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, paliekant nustatytą dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant akcijas parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jas tretiesiems asmenims, taip pat kitokiu būdu keisti jų teisinę būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2YT-4493-512/2021 sustabdyti, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį arba bus išspręsti kreditorių reikalavimai ir panaikintas turto areštas baudžiamojoje byloje.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjams buvo žinoma apie turto areštą. Dėl to pareiškėjų susitarimas šį turtą po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik E. K. pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje negalima priimti dalinio sprendimo (pvz., nutraukti santuoką, priteisti išlaikymą vaikams). Bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Pažymima, kad kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu gali turėti įtakos, parenkant turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdą; parenkant turto padalijimo būdą ar nukrypstant nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo gali būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, todėl tokiais atvejais dalijant turtą svarbu, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikai, ir pan.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti dalį bylos, taip pat dėl nesustabdytos bylos dalies priimti dalinį sprendimą, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4493-512/2021 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų E. K. ir O. K. santuoką nutraukti ir patvirtinti 2020 m. rugsėjo 18 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Arba panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4493-512/2021 ir pareiškėjų E. K. ir O. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė pažymėjo, kad CPK 540 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog, jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys byloje reikalavimų pareiškėjams nepareiškė, vykusiuose 4 (civilinės bylos Nr. e2YT-2168-1030/2020 ir e2YT-4493-512/20210) teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors apie juos buvo informuoti tinkamai.
7.2. Apeliantė nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-47-796/2017, kurioje buvo konstatuota, kad „R. M. priklausančio turto, kuriam nuo 2015-09-29 taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, perleidimo pareiškėjai ir teisinio statuso keitimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, taip pat ir viešajai tvarkai ir yra niekinės. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima, kadangi net ir esant areštuotam sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, turtas tarp sutuoktinių gali būti padalijamas, nepaisant taikyto arešto, tačiau santuokos nutraukimas laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimui reikšmės neturi – laikinosios apsaugos priemonės išlieka galioti visam turtui“.
7.3. Pareiškėjos vertinimu, teismas turėjo pagrindą pareiškėjų santuoką nutraukti, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir turtą tarp sutuoktinių padalyti, nes areštas turtui liktų galioti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pažymima, kad nors Klaipėdos AVMI atsiliepimo neteikė, tačiau pirmosios instancijos teismui buvo žinomos aplinkybės dėl esamo Klaipėdos AVMI kreditinio reikalavimo, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. S. 2020 m. balandžio 15 d. raštu nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos AVMI yra pareiškusios civilinius ieškinius atsakovams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir O. K.. Be to, Klaipėdos AVMI 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (28.1Mr)-D2-4096 informavo teismą apie nedalyvavimą bylos nagrinėjime ir pateikė nuomonę dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką.
8.2. Trečiasis asmuo nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).
8.3. Pažymima, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas siekia pasidalyti kreditoriui nepalankiu būdu ir dėl to nukentėtų kreditoriaus teisėti interesai, būtų siekiama išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Pareiškėjai neturėjo teisės sudaryti sutarties dėl areštuotų turtinių teisių, todėl toks jų sandoris, kuriuo keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis bei negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2YT-4493-512/2021 sustabdyta, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių arba bus išspręsti kreditorių reikalavimai ir panaikintas turto areštas baudžiamojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse imperatyviai yra nurodyta, kad sutuoktiniai, nutraukdami santuoką abiejų bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui pateikia sutartį, kurioje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netvirtino sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdė iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų susitarimas turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik E. K. pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas.
13. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
14. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015, 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai akcentuojama, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013).
16. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog iki 2020 m. sausio 24 d. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo buvo areštuotas pareiškėjams priklausantis turtas. Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. S. 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštus civilinius ieškinius, 6 mėnesiams buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės O. K. turtui: žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ir 200 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų. Taip pat nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, tai yra, uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
17. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas minėtam turtui pratęstas iki 2021 m. vasario 15 d., Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas O. K. turtui pratęstas iki 2021 m. lapkričio 15 d.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjams buvo žinoma apie nustatytą nuosavybės teisių apribojimą. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimas pats savaime neriboja sutuoktinių teisės nutraukti santuoką, tačiau jis laikinai riboja sutuoktinių teisę susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų susitarimas turtą, kuriam taikomas nuosavybės teisų apribojimas, po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik E. K. pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nes pateikta sutartis yra su niekine, negalima patvirtinti nuostata (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatavus, kad pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė tokios sutarties netvirtinti ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) arba bus išspręsti kreditorių reikalavimai ir panaikintas turto areštas baudžiamojoje byloje (CPK 540 straipsnio 4 dalis).
20. Pažymėtina, jog pareiškėjų susitarimas turtą, kuriam taikomas nuosavybės teisų apribojimas (žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise tik E. K. prieštarauja ne tik imperatyviosioms įstatymo normoms, bet tvirtinant tokią sąlygą būtų pažeidžiami ir sutuoktinių (-io) galimų kreditorių teisėti interesai. Numanomų kreditorių teisėtus interesus atitinka tik toks turto padalijimas, kuriuo be objektyvių priežasčių ir įstatyme numatyto pagrindo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis) nėra sumažinama kuriam nors sutuoktiniui tenkanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, šį turtą padalijant santuokos nutraukimo metu. Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, sudaromos prielaidos išvadai, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi tiek, kiek ja, dalinant pareiškėjų turtą, be įstatyme numatyto pagrindo nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, yra pažeidžiami sutuoktinių (-io) galimų kreditorių interesai. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutuoktiniai bendras turtines teises ir pareigas siekia pasidalyti galimam kreditoriui nepalankiu būdu ir dėl to nukentėtų galimo kreditoriaus teisėti interesai, būtų siekiama išvengti prievolės kreditoriui vykdymo.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.