Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. M. ir A. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-164-941/2016 pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-06-17 gautas pareiškėjų R. M. ir A. M. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2016-04-28 sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje nagrinėjamas pareiškimo priėmimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu klausimas. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 str. 1 d. 2 p. ir CPK 539 str. 2 d. kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 str. nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 str. 1 d. 4 p. ir 540 str. 4 d. įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai ar tokiu pasidalijimu siekiama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2015-08-04 gautas ir 2015-09-03, pašalinus trūkumus, priimtas pareiškėjų R. M. ir A. M. prašymas nutraukti jų 1996-02-24 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 291, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2015-09-07 gautas AB „Klaipėdos nafta“ pareiškimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-11 nutartimi pareiškimas atmestas. 2015-09-30 gautas AB „Klaipėdos nafta“ pareiškimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Pareiškime nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismui yra perduota baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjui R. M. solidariai su kitais asmenimis pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 883 558,16 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjų pateikta tvirtinti sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatomos bendrosios sutuoktinių nuosavybės padalijimo proporcijos nepagrįstai ir neproporcingai apribotų kreditorės galimybes tikėtis reikalavimų iš R. M. įvykdymo. Keliamas pareiškėjų sąžiningumo klausimas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi AB „Klaipėdos nafta“ pareiškimas atmestas. 2015-09-30 gautas kreditorės AB SEB banko pranešimas, kad kreditorė iš esmės neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-01-07, civilinė byla sustabdyta, iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pateiks teismui patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-03 nutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-07 nutartimi pareiškėjų R. M. ir A. M. atskirieji skundai dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutarties sustabdyti bylą atmesti. Šia nutartimi patvirtinta numanomos kreditorės AB „Klaipėdos nafta“ teisė reikšti pastabas bei prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų, susijusių su prievolių pobūdžiu ir turto padalijimu, nes tai tiesiogiai susiję su jos teisių įgyvendinimu. 2016-06-17 gautas pareiškėjų R. M. ir A. M. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2016-04-28 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2016-07-04 nutartimi civilinė byla atnaujinta. Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ su pareiškimu nesutiko, nes pareiškėjų pateikta tvirtinti 2015-04-28 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja jos, kaip kreditorės, interesams. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti pateikti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 str.) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 str.), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-0218 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ jų prašymu teismo patvirtintina 2015-11-03 neskundžiama nutartimi įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Nagrinėjamu atveju kreditorė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų pateikta patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi ji prieštarauja kreditoriaus interesams, taip pat nurodo, kad prieštarauja ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesams.Apeliantas nurodo, kad suinteresuotas asmuo neturi teisės reikšti reikalavimų ir prieštaravimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi suinteresuotas asmuo nėra pareiškėjo R. M. kreditorius. Be to, suinteresuotas asmuo piktybiškai vengia pateikti sutikimą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir taip vilkina procesą. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad 2015-11-03 neskundžiama nutartimi AB „Klaipėdos nafta“ įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. 2016-01-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas AB „Klaipėdos nafta“, kaip numanomos kreditorės, interesas reikšti pastabas bei prieštaravimus dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų. Šioje nutartyje nurodyta, kad vien tas faktas, jog baudžiamoji byla nėra pasibaigusi ir pareiškėjas nėra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, neturi teisinės reikšmės AB „Klaipėdos nafta“, kaip kreditorės, teisėms ir pareigoms civilinėje byloje, kadangi, pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas, net priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą ir nukentėjusiajam palikti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad ne tik nusikaltimo padarymas yra vienintelė priežastis žalai atsirasti. Šios teisinės situacijos vertinimą atliks teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, o iki tol AB „Klaipėdos nafta“ laikytina numanoma kreditore, turinčia teisę ginti savo interesus pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto pozicija, kad numanoma kreditorė be pagrindo nesutinka su pareiškėjų pateikta patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs apeliantų pateiktą 2016-04-28 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatė, kad sutarties 5.1 p. pareiškėjai susitaria dėl vieno tėvo pareigos išlaikyti vaikus perdavimo kitam už jam atitenkantį turtą. Šalys susitaria, kad pareiškėjas R. M. trijų vaikų išlaikymui pareiškėjai A. M. perleis nuosavybės teises į jam priklausančias 7/20 dalis negyvenamųjų patalpų – restorano. Šis turtas yra hipoteka įkeistas kreditorei AB SEB bankui solidariųjų pareiškėjų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti ir jam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojoje byloje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymas vaikui yra asmeninio pobūdžio pareiga, jos perleidimas, vadovaujantis sisteminiu ir loginiu teisės normų aiškinimu, yra negalimas. Atsisakymas išlaikymo vaikams už ne vaikų nuosavybėn tenkantį turtą, kuris, beje, yra apsunkintas daiktinėmis teisėmis, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatomis ir yra niekinis, t. y. negali sukurti jokių teisinių pasekmių. Taigi pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjai sutarties 5.1.3 p. taip pat susitarė ir dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, tai yra pasisakė dėl jo teisių. CK 3.192¹ straipsnis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pažymėtina, jog įstatymas aiškiai numato, jog pilnametis vaikas manydamas, kad jam vienas ar abu tėvai turėtų teikti išlaikymą CK 3.192 ¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais pats privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau tai neturi būti sprendžiama tėvų santuokos nutraukimo byloje. Įstatymas įsakmiai numato kokie klausimai gali būti išspręsti ir aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas priimdamas teismo sprendimą negali nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t.y. pilnamečio Ž. M. išlaikymo iki jam sueis 24 metai (CPK 329 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad sutiktina su AB „Klaipėdos nafta“ nurodytomis aplinkybėmis, jog faktiškai pareiškėjui tenkanti bendro turto vertė nepasikeitė, – tiek pirminėje, tiek pakartotinai teikiamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių realus pareiškėjui tenkančio turto dydis yra 143 529,83 Eur. Iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad į pareiškėjui tenkančią dalytino turto dalį įtraukiama 7/20 pastato restorano dalių vertė – 149 313,50 Eur, tačiau šį turtą, kaip išlaikymo vaikams mokėjimą, pareiškėjas perleidžia pareiškėjos A. M. nuosavybėn. Taigi teismui pakartotinai pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai A. M. tenkanti bendro turto vertė yra didesnė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra pasidalyti santuokoje įgytą turtą. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Teismas turi įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK1.5 str., 1.137 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su kreditorės AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstytais motyvais, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai A. M. tenkančio bendro turto didesnė vertė prieštarauja kreditorės interesams, kadangi pareiškėjų turtas yra dalijamas mažesnėmis nei 50 ir 50 procentų proporcijomis. Papildomai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodo, jog sutuoktinių turtui, valdomam bendrąja jungtine nuosavybe, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sutuoktiniai negali išsiskirti iki tol, kol bus išspręsti klausimai, susiję su turto areštu. Nustatyta, kad pareiškėjų turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas baudžiamojoje byloje AB „Klaipėdos nafta“ civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Areštuotu turtu disponuoti, išskyrus jį valdyti ir juo naudotis, draudžiama (LR CPK 675 str., 683 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų 2016-04-28 santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos, kuriomis susitariama dėl pareiškėjui R. M. priklausančio turto, kuriam nuo 2015-09-29 taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, perleidimo pareiškėjai ir teisinio statuso keitimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, taip pat ir viešajai tvarkai ir yra niekinės. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima, kadangi net ir esant areštuotam sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiam turtui, turtas tarp sutuoktinių gali būti padalijamas, nepaisant taikyto arešto, tačiau santuokos nutraukimas laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimui reikšmės neturi – laikinosios apsaugos priemonės išlieka galioti visam turtui. Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su faktiniu santuokinio gyvenimo nutrūkimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl santuokos nutraukimo, yra aktyvus (CPK 376 str.), todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas tai darė nepagrįstai, nėra pagrindo. Be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju esminis motyvas, kurio pagrindu pareiškimas yra paliktas nenagrinėtas, yra tai, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia pareiškėjų nepilnamečių vaikų ir kreditoriaus interesus. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant kreditorių sutikimo dėl turto padalijimo sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo gali kreiptis tik ginčo teisenos tvarka. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali daryti įtakos sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turiniui, o kreditorių teisės pasinaudoti LR CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos (Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-737-730/2015). Šioje byloje esminė priežastis, dėl kurios sutartis dėl santuokos nutraukimo negali būti tvirtinama, yra ta, kad ji prieštarauja pareiškėjų kreditoriaus ir nepilnamečių vaikų interesams ir byloje kyla ginčas tarp pareiškėjų ir kreditoriaus dėl turto padalijimo. Ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėjami pareiškimai dėl santuokos nutraukimo, kuriuose kyla ginčas, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo tokį ginčą nagrinėti CPK XXXV skirsnio nustatyta tvarka. Taigi įvertinus tai, kad numanoma kreditorė yra į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu, byloje kyla ginčas su kreditore dėl turto padalijimo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, byla jau buvo sustabdyta, pareiškėjams buvo suteikta galimybė pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkančią įstatymų reikalavimus ir nepažeidžiančią kreditoriaus interesų, be to supaprastintam procesui yra nustatomi bylų išnagrinėjimo terminai (CPK 540 str. 2 d.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju byla dėl santuokos nutraukimo turi būti nagrinėjama bendrąja ginčo teisena.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas įvertinęs tai, kad esminis klausimas byloje buvo, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė palikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu nenagrinėtą, konstatuoja, kad kiti apeliantų nurodyti argumentai yra neaktualūs nagrinėjamoje byloje.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje tai, kad byla jau buvo sustabdyta, iki pareiškėjai pateiks patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai yra jiems jau buvo suteikta teisė pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų įstatymo jai keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas patikrino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį kreditorių ir nepilnamečių vaikų interesams ir pagrįstai konstatavo, kad sudaryta patikslinta sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia kreditoriaus interesus ir lūkesčius. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą patikslintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti ir pagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą, dėl to skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjams išaiškintina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 nutartis neužkerta kelio jiems kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus arba su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 nutartį nepakeistą.