Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-737-730/2015

2015 m. gegužės 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities VPK, „Swedbank“, AB, AB „TEO LT“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Lindorff Oy“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, UAB „Kapitalo valda“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Skolų valdymo centras“, BUAB „Langvaida“, antstolis G. J., antstolė M. T., antstolis A. Z., antstolė V. D., antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė L. N., antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įstatymas nenumato teismui galimybės savo nuožiūra keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tokiu būdu nepaisant pareiškėjų ir kreditorių interesų.Teismas negalėjo vienašališkai nustatyti prievolės pobūdžio, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista skola tik iš vieno sutuoktinio, nereiškia, kad prievolė yra asmeninė, o ne bendra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2005-09-19 santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 180, kuriuo į apskaitą įtraukta Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje 2005-09-09 sudaryta santuoka tarp pareiškėjų, sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7.3 punkte (pirmosios instancijos teismo sprendime) prievolė kreditorei UAB „Kapitalo valda“ po santuokos nutraukimo pripažinta asmenine I. Š. prievole.

Apeliaciniame skunde pareiškėjų kreditorė UAB „Kapitalo valda“ teigia, jog įstatymas nenumato teismui galimybės savo nuožiūra keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas tvirtindamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1.5 punkte nurodytą solidariąją prievolę kaip asmeninę pareiškėjos prievolę, nepaisė pareiškėjų ir kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnis, 3.52 straipsnis). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011 pažymėjo, kad sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės, kadangi bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti be trečiųjų asmenų – kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prašė patvirtinti, jog po santuokos akto įrašo panaikinimo pareiškėjai solidariai vykdys prievoles – AB „Swedbank“ dėl suteiktos 15000,00 Eur paskolos, UAB „Lindorff Oy“ dėl 960,09 Eur skolos, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ dėl 289,62 Eur baudos, BUAB „Langvaida“ dėl 25411,84 Eur skolos, UAB „Kapitalo valda“ dėl 473,63 Eur skolos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 763,63 Eur skolos, AB „TEO LT“ dėl 426,86 Eur skolos, AB „Lietuvos draudimas“ dėl 161,77 Eur skolos, AB „Ūkio banko lizingas“ dėl 500,46 Eur skolos su delspinigiais. Pareiškėjai taip pat prašė patvirtinti turimas asmenines prievoles.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, jog prievolė, vykdoma apeliantės UAB „Kapitalo valda“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/00237 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. Š., po santuokos akto įrašo panaikinimo tampa pareiškėjos asmenine prievole, nors pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, jog šią prievolę vykdys solidariai.

Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu už akių UAB „Kapitalo valda“ naudai iš pareiškėjos priteista 1569,34 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, jog I. Š. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007-09-15 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709665233, pagal kurią lizingo bendrovė atitinkamomis sąlygomis finansavo 1185,59 Lt vertės namų kino sistemos ir 278,81 Lt vertės spausdintuvo įsigijimą. UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovės I. Š. skolą.

Vertinant nustatytas aplinkybes, jog kino sistema ir spausdintuvas įsigyti pagal išperkamosios nuomos sutartį, buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, ir šią prievolę teismo sprendimu pripažįstant pareiškėjos asmenine prievole, yra pagrindas išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika nesivadovavo, nes iš sudarytų sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį, atsiradusios prievolės yra pripažįstamos solidariosiomis prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė UAB „Kapitalo valda“ sutiko, kad solidarioji prievolė, nutraukiant santuoką, būtų modifikuojama, tai yra pripažįstama pareiškėjos asmenine prievole. Priešingai, apeliantė teigia, jog sutartis sudaryta dėl namų apyvokos daiktų išsipirkimo santuokos metu, todėl kreditorė, susipažinusi su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, joms pritarė.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas negalėjo vienašališkai nustatyti prievolės pobūdžio, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista skola tik iš vieno sutuoktinio, nereiškia, kad prievolė yra asmeninė, o ne bendra. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis.

Taip pat pasisakytina ir apie kitas pareiškėjų nurodytas prievoles, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis ir kokias aplinkybes vertindamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų įsipareigojimai AB „Swedbank“, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, BUAB „Langvaida“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, AB TEO LT nėra solidariosios šalių prievolės, kaip tai buvo nurodyta pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl prievolių UAB „Lindorff Oy“ ir AB „Lietuvos draudimas“ padalijimo, nurodydamas, kad paskirstydamas prievoles tarp pareiškėjų, teismas atsižvelgia į tai, iš kurio pareiškėjo yra išieškoma skola, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali daryti įtakos sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turiniui, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Teismas gali turėti įtakos sutarties sąlygoms vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 1 dalis), arba jos nepatvirtindamas, tai yra, sutuoktinių prašymą atmesdamas. Egzistuoja ir trečia procesinė galimybė – kai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus ar sutuoktinių kreditorių teises, negali būti tvirtinama, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl prievolių pasidalijimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turėjo aiškintis prievolių pobūdį ir netvirtinti sutarties dėl santuokos nutrakimo pasekmių, arba sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, tačiau nepagrįstai to nepadarė, skundžiamu sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos neatitiko abiejų pareiškėjų, kreditorių valios bei pažeidė proceso teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniams neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą, o ne savo nuožiūra keisti sutarties sąlygas (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad sprendimu tvirtindamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, teismas neįtraukė sąlygos dėl 500,46 Eur dydžio prievolės AB „Ūkio banko lizingas“, kurią išieško UAB „Skolų valdymo centras“.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeistos vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjų 160,33 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.