Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-159-361/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-30
Bylos Nr.: 1A-159-361/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12936-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis: M. Š.
Nukentėjusysis: J. S.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Aušrinė Zaburienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-361/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12936-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6; 1.2.4.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,nuteistajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti M. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. Š. priteista šiam nukentėjusiajam 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Š. šiai civilinei ieškovei priteista 17 334,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. Š. priteista valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. Š. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 00.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių J. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nugaros smegenų kontūziją kaklinėje dalyje, sukėlusią J. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo:

apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąją nuosprendį, o teismui manant, kad nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų – pakeisti nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam J. S. klausimas ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 5 000 Eur;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir šių išlaidų iš jo nepriteisti.

Šalies argumentai

2.1. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, nepagrįstai nukentėjusiojo J. S. naudai priteisė 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Teigia, jog teismas nebuvo objektyvus, šališkai vertino byloje esančius įrodymus ir nepašalino kilusių prieštaravimų.

2.2. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę pripažino, t. y. neneigė, kad tarp jo ir J. S. įvyko konfliktas, kurio metu jis sužalojo J. S., tačiau tai padarė ne tyčia ir neturėdamas tikslo pastarąjį sužaloti, o gindamasis. Teigia, jog pats buvo J. S. sužalotas ir pastarojo jam suduoti smūgiai buvo jo (J. S.) neteisėtų veiksmų pasekmė. Tačiau teismas apelianto kaltę grindė nenuosekliais nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos I. G. parodymais.

2.3. Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. I. G. davė jam 50 Eur ir pasakė, ką nupirktų du „bambalius“ alaus, degtinės ir cigarečių pakelį. Viską parnešė ir prekes su 30 Eur grąža atidavė I.. Tada apie valandą laiko, maždaug nuo 8.00 val. iki 9.00 val. jie dviese vartojo alkoholį I. bute. Kai jis grįžo į M. butą, M. tuo metu gulėjo ant sofos ir telefonu žaidė žaidimą, kažkas ten jam neišėjo, jis susinervinęs pradėjo daužyti savo telefoną. Neilgai trukus į duris paskambino I.. M. atidarė duris, įleido ją į vidų. I. atsinešė likusį alkoholį, kurį ryte jis (J. S.) nupirko, ir toliau visi trys jį vartojo. Jokio A. nepažįsta ir bute jo nebuvo. Tiksliai neprisimena, bet arba jis (J. S.) plovė indus, arba maitino šunį, buvo atsukęs nugarą į M. ir I., kai išgirdo, jog I. pasakė „fas“, jis (J. S.) atsisuko, ir M. jam trenkė kumščiu į dešinę akį, tada jis (J. S.) nuo smūgio palenkė galvą ir M. jam spyrė į pakaušį. Daugiau nieko neprisimena, nes prarado sąmonę, atsibudo ligoninėje. M. jį sumušė apie 10 val. ryto, viską matė ir girdėjo I. Prieš M. suduodant smūgius, jis (J. S.) peiliu nesinaudojo, jokio peilio į rankas nebuvo paėmęs, tarp jų su M. konflikto nebuvo. Prisimena, jog M. bute buvo 4 peiliai, vienas buvo su balta rankena. Anksčiau buvo nurodęs kitokias įvykio aplinkybes, nes jo smegenys buvo pažeistos, dabar viską geriau pamena, sugrįžo atmintis. Iš I. brolio B. žinojo, kad M. yra agresyvus, gąsdina žmones, grasina, I. jo bijojo, žino, kad I. anksčiau gyveno su M., įvykio metu tarp jų jokių santykių jau nebuvo.

2.4. Šiuos teisme duotus nukentėjusiojo J. S. parodymus paneigia liudytojos I. G. parodymai, nes ji nurodė, kad pas ją į butą atėjo paprašyti cigaretės ir nenurodė, kad pas ją atsinešė alkoholinius gėrimus. Be to, 2022 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusysis J. S. teigė, jog jį sužalojo kartu gyvenantis brolis A. J.. Ligoninės darbuotojos patikslino, kad nukentėjusysis pasakojo, jog jį sumušė kaimynas, kuris užmušė jo mamą. 2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sužalotas asmuo prisistatė kaip J. S. ir teigė, kad jį sumušė žmogus, vardu T. Duodamas parodymus 2022 m. birželio 7 d. J. S. tvirtino, kad jį sumušė M. ir A. A. sudavė kumščiu vieną kartą į veido dešinę pusę ir pataikė į akį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis pasilenkė į priekį ir tada jau jis spyręs iš nugaros pusės ir pataikęs į galvos užpakalinę dalį labiau ties kaklu. Jo (J. S.) manymu, jis buvo sumuštas todėl, kad matyt nepatiko jo reikalavimas – prašymas Z., A. ir M. išeiti iš kambario ir gerti degtinę kitoje vietoje. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiojo J. S. nurodytos aplinkybės visiškai skiriasi tiek nuo jo (apelianto), tiek nuo liudytojos I. G. duotų parodymų.

2.5. 2022 m. birželio 7 d. duodamas parodymus nukentėjusysis J. S. tvirtino, kad puikiai atsimena įvykio aplinkybes, nors teisme teigė, kad jokio A. nepažįsta ir joks A. jo nemušė. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusysis J. S. įvykio metu būdamas visiškai girtas, neatsimena įvykio aplinkybių, todėl neatsimena ir to fakto, kad pats apeliantą puolė su peiliu ir todėl jis (apeliantas) buvo priverstas gintis, tuo labiau, kad J. S. už jį yra žymiai stambesnis ir stipresnis. Liudytoja I. G. nuolat keitė savo parodymus: 2022 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. G. nepažįsta J., apie sumuštą žmogų nieko nežino ir nieko negirdėjo, jokio triukšmo negirdėjo; 2022 m. birželio 14 d. parodė, kad matė kaip M. Š. kambaryje spardo J., matė daug kraujo, o dėl kokios priežasties jis jį spardė, nežino, Š. dar jai sakė, kad J. jį puolė su peiliu. Aplinkybę, kad J. S. puolė jį (apeliantą) su peiliu, I. G. paminėjo ir pokalbio su apelianto mama metu (2022 m. birželio 17 d. pokalbio išklotinė). Teisiamojo posėdžio metu tiek jis (apeliantas), tiek ir nukentėjusysis J. S. teigė, kad I. G. matė visą įvykį, tačiau pati I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė tik kaip jis (apeliantas) spardė nukentėjusįjį, o įvykio pradžios nematė. Teismo posėdžio metu I. G. nurodė, kad B. J. (nukentėjusiojo J. S. brolis) jai negrasino, nors byloje esanti posėdžio išklotinė patvirtina priešingai. I. G. skundėsi jam (apeliantui), kad B. J. grasino su ja susidoroti, padaryti invalide. Pažymi, kad duodama parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, I. G. ir B. J. jau buvo ir šiuo metu yra sugyventiniai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. G. patvirtino, kad buvo skolinga B. J., kad niekur nedirba ir yra visiškai išlaikoma B. J., kartu su juo gyvena jo bute. Šios aplinkybės patvirtina liudytojos I. G. parodymų nenuoseklumą, galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismo turėjo būti vertinti kritiškai.

2.6. Kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina apelianto parodymus, kad J. S. jį sužalojo:

2022 m. liepos 1 d. Specialisto išvados Nr. S 382/2022(01) 3 punkte nurodyta, kad nuoplovoje nuo grindų po durų kilimėliu rastas žmogaus kraujas ir gautas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro J. S. ir M. Š. DNR profiliai yra 33341000 tūkstantis milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai;

2022 m. rugpjūčio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1004/2022 (03) nurodyta, kad jam (apeliantui) konstatuoti randai po buvusių odos vientisumo pažeidimų nugaros dešinėje ir kairiajame rieše (Išvados 1 punktas). Randai nėra sužalojimai, tai buvusių sužalojimų išraiška. Tikėtina, kad sužalojimai rieše galėjo būti padaryti duriančių–pjaunančių daiktų poveikyje. Nugaros srityje žymės plačios, todėl tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant šias sritis šiurkščiu bukabriauniu daiktu, pažeidžiant gilesnius odos sluoksnius, ar specifiniais pjaunančiomis savybėmis, turinčiomis išgaubtą plokštumą ir ašmenis gale, daiktais (pvz.: kaltas). Tikėtina, kad sužalojimai rankoje ir nugaroje padaryti apie pusės metų laikotarpiu iki apžiūros (Išvados 2 punktas). Aktualus įvykis įvyko 2022 m. balandžio 9 d., o jo (apelianto) apžiūra atlikta 2022 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po įvykio. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti apie pusės metų laikotarpiu iki apžiūros, o tai patvirtina jo (apelianto) duotus parodymus, kad nukentėjusysis J. S. užpuolė jį ir peiliu sužalojo. Nukentėjusiojo J. S. brolis B. J., apklaustas kaip liudytojas, 2022 m. birželio 9 d. parodė, kad ,,<...> gal brolis ką nors nepriimtino M. pasakė ar įžeidė jį. Kai J. išgeria, galiu pasakyti, nevaldo liežuvio ir ne visada galvoja, ką sako, tai gal kokiu žodžiu ir įsiutino M.“ Tai, kad J. S. tada buvo girtas, patvirtina ne tik byloje esanti išvada apie jo neblaivumo nustatymą, bet ir liudytoja I. G., kuri parodė, kad J. jau nuo pat ryto buvo girtas;

Kaip liudytojas apklaustas R. V. 2022 m. birželio 17 d. parodė, kad ,,<...> aš sau pagalvojau, kad J. M. sumušė, nes J. stambesnis vyras.“

V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. yra neadekvatus, įrašytas įskaitoje, ne kartą yra jai bei jos vaikui grasinęs susidorojimu, taip pat grasino išniekinti savo motinos kapą (2022 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas). 2022 m. liepos 13 d. apklausta kaip liudytoja V. J. nurodė, kad B. kalbėjosi su I., duodamas suprasti, kad I. sakytų tiesą, o tai patvirtina, kad jis jai galėjo daryti spaudimą, turint omenyje dar ir tai, kad jie yra sugyventiniai ir I. G. yra finansiškai priklausoma nuo B. J.;

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu jis (apeliantas) nurodė, kad 2022 m. balandžio 9 d. jo bute jokios išgertuvės nevyko ir jis buvau visiškai blaivus. Be to, liudytoja I. G. nurodė, kad jis alkoholį vartoja retai, gal vieną kartą per mėnesį. Kodėl I. G. nurodė, kad tą dieną kartu su jais ir jis (apeliantas) vartojo alkoholinius gėrimus, nežino, gal todėl, kad ji jau buvo B. J. sugyventinė.

2.7. Mano, kad jo (apelianto) veiksmus teismas turėjo traktuoti kaip būtinąją gintį arba kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, ne kaltinamasis turi įrodinėti, kad yra nekaltas, o byloje turi būti surinkta pakankama visuma įrodymų, kad jis yra kaltas. Priešingu atveju visos abejonės, kurių nebėra kaip pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Dėl bausmės

2.8. Nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai galėjosi ją padaręs. Teismas, darydamas nepagrįstą išvadą dėl būtinosios ginties sąlygų nebuvimo, jo (apelianto) elgesį turėjo traktuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybe.

2.9. Teismas nurodė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą teismas grindė nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos I. G. parodymais. Tačiau kaip minėta, šių proceso dalyvių parodymai yra nenuoseklūs, jie kito ikiteisminio tyrimo metu, todėl juos teismas turėjo vertinti kritiškai, negalėjo jais remdamasis daryti tokią išvadą. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog girtauta buvo I. G., o ne jo (apelianto) bute. Nukentėjusysis J. S. parodė, kad I. davė jam pinigų ir jo paprašė nupirkti alkoholio bei cigarečių, o nupirkęs šiuos daiktus, nuėjo pas I. ir ten dviese girtavo. Jo (apelianto) blaivumas nebuvo patikrintas iškarto po įvykio, nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis. Taigi byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką jis (apeliantas) padarė būdamas neblaivus.

2.10. Teismas nurodė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, kad jis sumušė J. S., atsiprašė nukentėjusiojo, pasakė, kad labai gailisi dėl to, kad sutrikdė J. S. sveikatą. Teisme ne vieną kartą nuoširdžiai sakė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nepaisant to, teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307- 689/2019, 2K-81-895/2020, 2K-7-44-719/2021). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis kasacinės nutartys Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153- 976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Šiuo atveju, jis prisipažino, kad sumušė nukentėjusįjį J. S. spirdamas jam kojomis, prisipažino, kad jį išnešė į koridorių ir ten paliko. Taigi prisipažino dėl visų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Tai, kad, jo nuomone, jam buvo būtina apsiginti nuo J. S., nepaneigia fakto, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teisme paaiškino, kad kitą dieną po įvykio policijos pareigūnams melavo, jog nieko nežino, todėl, kad, turėdamas tokią savo praeitį, buvau tikras, jog manimi nepatikės, išsigando, be to, nemanė, kad J. S. patyrė tokius sužalojimus. Todėl mano, kad teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

2.11. Jeigu teismas laikėsi nuomonės, kad negalima atleisti jo (apelianto) nuo baudžiamosios atsakomybės BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, tai, turėjo pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Nukentėjusysis J. S., būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą, t. y. pasiėmęs peilį jį (apeliantą) puolė, jie susistumdė, jis atėmė iš J. S. peilį ir tada, jam gulinčiam ant grindų, kelis kartus įspyrė, nes norėjau, kad pastarasis nusiramintų. Buvo labai išsigandęs, susijaudinęs, todėl ir nesuvokė, kad J. S. jau esant ant grindų, nebeturėtų jo mušti, nes jam (apeliantui) jau joks pavojus lyg ir nebegresia. Tačiau iš susijaudinimo ir išgąsčio, galimai, netinkamai įvertino situaciją ir todėl peržengė būtinosios gintis ribas, o tai gali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.12. Teismas taip pat neįvertino ir dar vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y., kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 58 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis J. S. konflikto metu buvo labai girtas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų B. J., V. J. parodymais nustatyta, kad J. S., būdamas neblaivus, savęs nekontroliuoja ir gali būti labai agresyvus ir neprognozuojamas. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl teismas nepatikėjo jo (apelianto) duotais parodymais, kad konfliktą išprovokavo ir tokiam jo elgesiui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo J. S. elgesys. Taigi teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai įvertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

Dėl BK 64¹ straipsnio (ne)taikymo

2.13. Mano, kad nepaisant to, kad ši byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas turėjo pagrindą mažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu, nes jis kaltę dėl J. S. sužalojimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kas įvyko. Be to, jis visiškai pripažino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir pripažįsta, kad turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, tik mano, kad teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam suma yra per didelė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, todėl keistina kaip nepagrįsta ir neteisėta nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio

2.14. Mano, kad nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajam J. S. priteista 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir turėtų būti sumažinta. J. S. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, tai argumentuodamas tuo, jog: dėl tyčinio, nepaaiškinamo ir smurtinio jo (apelianto) elgesio jis patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu (buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo praradęs sąmonę), dvasiniu išgyvenimu (kilo grėsmė gyvybinėms funkcijoms, dėl to buvo labai išsigandęs), nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities ir sukeltų pasekmių (sąmonės praradimas gali atsiliepti ateityje ir dėl to yra netikrumo būsena); tapo invalidu visam gyvenimui, prarado galimybę savarankiškai judėti ir liko tik galimybė judėti invalido vežimėlio pagalba, o tai apsunkina jo galimybę judėti, bendrauti, užsiimti kokia nors veikla; tapo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nes negali pilnavertiškai ir visapusiškai savimi pasirūpinti. Tačiau jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu J. S. į teismą atvyko be neįgaliojo vežimėlio ir stovėdamas davė parodymus. Kituose posėdžiuose J. S. nurodė, kad jo sveikata yra žymiai pagerėjusi ir pagerės 80–90 proc., kad pats gali pavalgyti, išsimaudyti, nusiskusti barzdą, apsirengti. Todėl akivaizdu, kad pastarojo sveikata nuo ieškinio padavimo dienos yra žymiai pagerėjusi ir tokių pasekmių, apie kokias nurodyta civiliniame ieškinyje, jau tikrai nebebus.

2.15. Tačiau teismas, vertindamas J. S. patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad po įvykio nukentėjusiojo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo. Sutinka, kad netekus dalies darbingumo gyvenimo kokybė pablogėja, tačiau negali sutikti su teismo vertinimu, kad, netekus 10 arba 20 procentų darbingumo, gyvenimo kokybė sumažėja iš esmės. Be to, nuosprendyje nurodyta, kad teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, panaudojęs smurtinius veiksmus, nesąmoningą nukentėjusįjį ištempė į bendrabučio koridorių ir jį ten paliko nesuteikęs pagalbos, į tai, kad jis siekė išvengti atsakomybės bandydamas sunaikinti, paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, savo kaltės nuoširdžiai nepripažįsta ir kritiškai nevertina savo veiksmų. Su tokiu teismo vertinimu visiškai nesutinka. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino tos aplinkybės, kad pats nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai girtas, pats išprovokavo konfliktą, o tai ir sukėlė tokias pasekmes.

2.16. Taip pat teismas nuosprendyje motyvuoja, kad priteisdamas 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia į teismų praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau nenurodo nei vienos konkrečios bylos. Pasidomėjęs, kokio dydžio neturtinė žala yra priteisiama bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pastebi, kad neturtinė žala siekia nuo 2 000 iki 5 000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-557/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-620-891, Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-768/2022). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas nurodė, kad jis (apeliantas) yra darbingo amžiaus, tačiau nekreipė jokio dėmesio į jo sveikatos būklę. Byloje yra pateikti įrodymai, kad jam yra nustatytas ŽIV, reikalingas nuolatinis ir pastovus gydymas, todėl, nepaisant to, kad yra darbingo amžiaus, jo sveikata nėra gera. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad jis visiškai sutiko su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 17 334,14 Eur turtinės žalos atlyginimo. Mano, kad teismas netinkamai įvertino konflikto kilimo priežastis, nukentėjusiojo J. S. sveikatą (spartų sveikatos gerėjimą), jo sveikatą ir finansinę padėtį ir todėl nepagrįstai iš jo J. S. naudai priteisė 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad J. S. patyrė neturtinę žalą, tačiau mano, kad ši žala nėra didesnė negu 5 000 Eur.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2.17. Mano, kad nuosprendžiu nepagrįstai iš jo priteista 200 Eur proceso išlaidų valstybei. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tai nepriklauso nuo paties kaltinamojo, šiuo atveju – apelianto, valios. Teismas, priteisdamas dalį valstybės patirtų išlaidų už advokato dalyvavimą procese, rėmėsi tuo, kad byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, tuo, kad jis (apeliantas) yra darbingo amžiaus, dirbo prieš ir po įvykio, taip pat atsižvelgė į byloje pateiktus duomenys apie jo sveikatos būklę. Tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai šias išlaidas iš jo priteisė, nes bylos nagrinėjimo metu jis buvo suimtas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Š. ir jo gynėja advokatė A. Zaburienė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė L. Karbauskienė – atmesti apelianto prašymus dėl jo išteisinimo, švelnesnės bausmės paskyrimo, neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo. Prokurorė kaip pagrįstą vertino apelianto prašymą nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl M. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog jo kaltę teismas grindė nenuosekliais nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos I. G. parodymais. Teismas, apelianto manymu, neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad jis gynėsi nuo su peiliu jį puolusio neblaivaus J. S. ir tokiu būdu pastarojo buvo išprovokuotas gintis, tačiau galimai peržengė būtinosios ginties ribas. Kartu apeliantas neneigia ir pripažįsta, jog konflikto su J. S. metu padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau neigia buvęs neblaivus. Teismas, apelianto manymu, turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino, t. y. neneigė, kad konflikto metu sužalojo J. S., tačiau tai padarė ne tyčia ir neturėdamas tikslo pastarąjį sužaloti, o gindamasis nuo jo.

5. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visus bylos įrodymus, daro išvadą, kad nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra motyvuotas. Jame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai ir, remiantis jų visumos analize, priešingai, negu argumentuoja skunde apeliantas, padarytos bylos įrodymų turinį atitinkančios išvados dėl pastarojo tyčinės kaltės. Nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apylinkės teismas, M. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

6. BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gręsiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką M. Š. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, numatant galimus tokių veiksmų padarinius ir jų norint. Pritardama teismo išvadai dėl tiesioginės tyčios, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. Š. nukentėjusiajam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, o medicinos eksperto konstatuoti J. S. kūno sužalojimai – trauminė nugaros smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), nugaros smegenų sužalojimas kaklo lygyje nepatikslintas, stuburo kaklinės dalies mielopatija, jutimo sutrikimai visose galūnėse – tetraplegija, nugaros smegenų kontūzija kaklinėje dalyje, leidžia įsitikinti, jog neblaivus M. Š. tiesiog stipriai ir daug kartų spardė ant grindų gulintį neblaivų buto nuomininką J. S. į gyvybiškai svarbią jo kūno dalį – stuburą ir tai darė ne savo sveikatos ar gyvybės gynybos tikslais, o, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, iš pykčio, agresijos, siekdamas sužaloti J. S.. Nekyla abejonių, kad suduodamas stiprius smūgius į stuburą, kaklą, M. Š. suprato (suvokė), kad tokie veiksmai gali sukelti sunkų J. S. sveikatos sutrikdymą, tačiau vis tiek pavojingai veikė, taip leisdamas kilti neigiamiems BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padariniams. Todėl apelianto teiginys, jog jis tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam nenorėjo, o tik gynėsi nuo jo, atmestinas kaip išgalvotas ir paneigtas byloje ištirtais įrodymais.

8. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bei įvertino visus bylos įrodymus ir jais remdamasis nustatė aktualaus nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo M. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, teismas pagrindė ne vien apelianto kvestionuojamais kaip neva nenuosekliais nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos I. G. parodymais, tačiau ir kitais teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais bylos duomenimis – iš dalies paties nuteistojo M. Š. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo B. J. (J. S. brolis) parodymais teisme, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis bei kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos vertino atskirai ir kitų įrodymų kontekste.

9. Įžvelgdamas nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos I. G. duotų parodymų nenuoseklumą, apeliantas nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog nukentėjusysis J. S. įvykio metu buvo smarkiai girtas (2,67 promilės), sumuštas sunkiai, todėl jo duoti parodymai apie įvykio aplinkybes nėra ir objektyviai negali būti visiškai tikslūs. Liudytojos I. G. parodymai, jog M. Š. jai sakė, kad J. jį puolė su peiliu, savaime nereiškia, kad taip ir buvo, nes nei ji ir niekas kitas šio konflikto pradžios nematė. Apylinkės teismas išsamiai atskleidė vyrų konflikto eigą ir iš surinktų įrodymų ir jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad M. Š. parodymus, kad jį nukentėjusysis puolė peiliu ir sužalojo, dėl to jis (M. Š.) tik gindamasis kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tokią išvadą apylinkės teismas pagrįstai grindė tuo, jog:

pats M. Š. nurodė, kad jis pirmas sudavė kumščiu J. S. į veidą, nes pastarasis sudaužė jo telefoną, po to J. S. pasiėmė peilį ir tariamai jį puolė, taigi jis pirmas atliko smurtinio pobūdžio veiksmą nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl aplinkybė, kad J. S. pasiėmė peilį, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, galėtų būti vertinama kaip siekis apsiginti nuo M. Š. smurtinių veiksmų;

J. S. neigė puolęs M. Š. peiliu ir jį sužalojęs, tvirtino, jog rankoje jokio peilio neturėjo. Liudytoja I. G. teisminio nagrinėjimo metu ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog atidariusi M. Š. buto duris pamatė, jog šis spardė ant grindų kraujo klane gulintį J. S., kuris tuo metu buvo be sąmonės, nejudėjo. Kaltinamasis J. S. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 kartų. Kiek matė, tai M. Š. tikrai nebuvo sužalotas, gal buvo apsitaškęs J. krauju. I. G. nurodė, jog po įvykio praėjus kelioms dienoms su M. Š. kartu rūkė (kaip nustatyta, 2022 m. balandžio 11 d.), tačiau jis nieko apie įvykį ir apie tai, kad įvykio metu būtų buvęs užpultas ir sužalotas, nepasakojo, ant jo jokių sužalojimų nematė. Liudytoja nurodė nemačiusi ir jokių peilių;

atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, 2022 m. birželio 17 d. užfiksuotas I. G. ir A. Š. telefoninis pokalbis, kurio metu I. G. pasakojo mačiusi, kaip M. Š. J. S. daužė, spardė kojomis, buvo labai daug kraujo;

liudytojas B. J. nurodė, kad jam I. G. pasakojo, jog grįžusi pas M. Š. paprašyti cigaretės pamatė, kad J. gulėjo be sąmonės kraujo klane, o M. Š. jį žiauriai spardė, daužė. I. jam (B. J.) nieko nesakė, jog M. būtų patyręs kokius nors sužalojimus įvykio metu, nieko apie tai neminėjo;

nors M. Š. tvirtino, kad įvykio metu buvęs blaivus, alkoholio nevartojęs, tačiau tai paneigia nukentėjusiojo J. S., liudytojos I. G. parodymai, jog jis vartojo alkoholį su J. S.;

po įvykio M. Š. išvyko dirbti į užsienį, buvo sulaikytas tik 2022 m. birželio 13 d., taigi tokiu elgesiu apsunkino ikiteisminio tyrimo eigą. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, 2022 m. birželio 1 d. užfiksuotas I. G. ir M. Š. telefoninis pokalbis, kurio metu M. Š., paskambinęs iš Danijos, nurodė, jog už grasinimus fiziškai susidoros su B. be gailesčio, kaip ir su J. (J. S.), vėl kraujas liesis laisvai, gerai, kad I. įsikišo, nes kitaip galimai būtų užmušęs J.. I. G. ir M. Š. taip pat kalbėjo apie nusikaltimo pėdsakų sunaikinimą, M. Š. nurodė, jog išmetė tą pagrindinį (peilį), apie kurį I. žino, ir viską sunaikino, domėjosi, ar I. išmetė sofą, ar nieko nevalė. I. G. atsakė, jog sofos neišmetė, tačiau viskas yra sutvarkyta, išplauta, M. Š. ją už tai pagyrė. Iš šių duomenų apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog jei M. Š. būtų jautęsis pats nukentėjęs nuo J. S. įvykio metu, akivaizdu, jog būtų pasirinkęs kitokį veikimo būdą, nebūtų suinteresuotas sunaikinti įvykio pėdsakus, tarp jų galbūt ir jį teisinančius, patvirtinančius jo veikimą būtinosios ginties sąlygomis, klaidinti pareigūnus.

10. Vertindamas M. Š. parodymus, kad jis neva patyrė stiprius sužalojimus peiliu, dėl to jam stipriai bėgo kraujas, apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog tokie pastarojo sužalojimai, žaizdos turėjo matytis, juolab, kai 2022 m. balandžio 11 d. rūkė su I. G. ir jau galėjo būti nusiplovęs kraują. Tačiau M. Š. dėl jo nurodomų stiprių kūno sužalojimų nesikreipė į medikus ir 2022 m. balandžio 11 d. į įvykio vietą patikslinti įvykio aplinkybių atvykusiems pareigūnams nurodė, kad nukentėjusiojo apskritai nepažįsta, o 2022 m. birželio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis jau nurodė pažįstantis J. S., kurį buvo laikinai priėmęs pagyventi pas save, tačiau nežinantis, kokiomis aplinkybėmis J. S. buvo sumuštas, jis jo nesumušė, nežino, kurioje vietoje jis buvo sumuštas, J. agresyvaus nėra matęs, jis jokių konfliktų girtas nekeldavo. Tik apklaustas 2022 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu M. Š. nurodė tokias įvykio aplinkybes, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. M. Š. buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto. 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1004/2022 (03) nurodyta, kad remiantis M. Š. apžiūros bei ekspertui nurodytų bylos aplinkybių duomenimis, M. Š. konstatuoti randai po buvusių odos vientisumo pažeidimų nugaros dešinėje ir kairiajame rieše. Randai nėra sužalojimai, tai buvusių sužalojimų išraiška. Tikėtina, kad sužalojimai rieše galėjo būti padaryti duriančių–pjaunančių daiktų poveikyje. Nugaros srityje žymės plačios, todėl tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant šias sritis šiurkščiu bukabriauniu daiktu, pažeidžiant gilesnius odos sluoksnius, ar specifiniais pjaunančiomis savybėmis, turinčiomis išgaubtą plokštumą ir ašmenis gale, daiktais (pvz., kaltu). Tikėtina, kad sužalojimai rankoje ir nugaroje padaryti apie pusės metų laikotarpyje iki apžiūros. Veide buvusių sužalojimų, kurie atitiktų nurodomą laiką, nėra.

11. Iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis 2022 m. balandžio 11 d. darytų vaizdo įrašų matyti, kad jie buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabutį ir prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko kartu rūkančius I. G. ir M. Š.. Šiuose įrašuose, kaip teisingai vertino apylinkės teismas, taip pat nematyti, kad M. Š. būtų sužalotas, jis apie tai pareigūnams nenurodė, nors jie teiravosi, ar kas jiems žinoma apie šio įvykio aplinkybes. Be to, M. Š. teiginius, jog kai konflikto metu buvo sužalotas peiliu J. S., stipriai kraujavo būtent jis, o ne nukentėjusysis, paneigia Specialisto išvadoje Nr. S 382/2022(01) pateiktos išvados, jog: nuoplovose nuo sofos audinio paviršiaus, nuo kilimėlio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 proc. tikimybe; nuoplovoje nuo odinės sofos paviršiaus rastas žmogaus kraujas ir nustatytas dalinis J. S. DNR profilis su 99,99999999999999997 proc. tikimybe. Taigi M. Š. kraujo pėdsakų kambaryje, kur, jo teigimu, jis buvo sužalotas ir stipriai kraujavo, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nerasta.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be paties kaltininko paaiškinimų, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.

13. Apibendrindama aptartų aplinkybių, įvertintų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Š. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, o apelianto versijos dėl būtinosios ginties, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio buvimo ar būtinosios ginties ribų peržengimo, jo blaivumo, vertinamai kaip išgalvoti teiginiai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar švelnesnio nubaudimo. M. Š. yra pagrįstai nuteistas už šio sunkaus nusikaltimo padarymą.

Dėl M. Š. skirtos bausmės

14. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas už šio nusikaltimo padarymą M. Š. skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas M. Š. teisingai parinko ir paskyrė bausmę bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti M. Š. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų. M. Š. padarė vieną sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą – kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį – stuburą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o sunkina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. Be to, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta. Nors teisiamojo posėdžio metu M. Š. atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau tai nemažina jo asmenybė ir padaryto sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai pavojingumo. Bylos duomenimis, kaip pastebėjo apylinkės teismas, M. Š. anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, ir, nors nusikalto teistumui išnykus, tai visgi rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs į smurtinį elgesį. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. Š. baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, yra darbingo amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, po to, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, dabar yra nedraudiminiame laikotarpyje, darbovietės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kur laikomas suimtas, charakterizuojamas teigiamai, palaiko ryšius su mama.

16. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, įmanoma pasiekti M. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų mažesnis už sankcijos vidurkį. M. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Šios teismo išvados nekeičia ir tai, kad pasak apelianto tokį jo elgesį išprovokavo paties neblaivaus nukentėjusiojo veiksmai – pastarasis neva puolė jį peiliu, todėl jis gynėsi nuo jo.

17. BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jeigu veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Be to, ši lengvinanti atsakomybę aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

18. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra. M. Š. versija dėl peilio prieš jį panaudojimo atmesta kaip išgalvota ir nedera nei su nuosprendyje patikimai atskleista įvykio eiga, nei kartu su M. Š. 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1004/2022 (03) konstatuotų kūno sužalojimų (apie pusės metų senumo) – nugaros dešinėje ir kairiajame rieše, atsiradimo priežastimi. Tokių M. Š. kūno sužalojimų, kaip minėta niekas ant jo kūno nematė nei po įvykio, nei vėliau, o ir jis pats dėl tokių neva patirtų daugybinių sužalojimų peiliu į medikus apskritai nesikreipė bei pareigūnams apie jokius savo kūno sužalojimus po įvykio net nenurodė. Todėl apylinkės teismui pagrįstai nebuvo ir dabar nėra pagrindo įžvelgti ir taikyti BK 59 straipsnyje 1 dalies 6 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo J. S. pasakyti M. Š. nepatikę žodžiai ar netgi rankose turimo peilio parodymas jam, mojavimas juo ir pan., nėra pateisinama priežastis prieš jį smurtauti.

19. Esant aptartų šių aplinkybių visumai nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis M. Š. fizinį smurtą panaudojo esant būtinosios ginties situacijoje, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ar išprovokuotas nukentėjusiojo. Neigiamas neblaivaus nukentėjusiojo J. S. nusiteikimas ar netgi bravūriškas mojavimas peiliu prieš taip pat neblaivų nuteistąjį M. Š., nebuvo pagrindas nuteistajam jį pulti ar tokią situaciją tarp šių sugėrovų, beje, gyvenančių viename bute, vertinti kaip būtinąją gintį. Apylinkės teismo išvada, kad šioje byloje būtinosios ginties sąlygų nebuvo, yra pagrįsta. Šios išvados apelianto subjektyvus situacijos interpretavimas ir vertinimas nepaneigia.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendyje nepagrįstai nenustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kartu teigiama, jog jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ straipsnyje nustatyta procesinė taisyklė ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su tuo, jog nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju pripažintina M. Š. atsakomybę lengvinančia ir buvo (yra) sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, kuri lengvina baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra akivaizdžiai įrodyta kitais bylos duomenimis. BK 64¹ straipsnio 1 dalis taikoma visais atvejais, kai yra nustatoma šių sąlygų visuma: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu; 2) asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

22. Nagrinėjamu atveju, vertinant M. Š. parodymų turinį, pastebėtina, kad jis teisiamojo posėdžio metu, po kaltinamojo akto perskaitymo, kaltu prisipažino tik iš dalies. Pažymėtina, kad viena iš BK 64¹ straipsnio privalomų sąlygų yra kaltinamojo visiškas kaltės pripažinimas, kuris turi būti pareiškiamas iškart po to, kai prokuroras perskaito kaltinamąjį aktą. Nors M. Š. prisipažino sužalojęs J. S. kaltinime nurodytu būdu ir vietoje, tačiau iš esmės savo kaltę neigė, teigdamas, jog tyčios sužaloti J. S. neturėjo, o sužalojo jį gindamasi nuo pastarojo provokuojančio elgesio peiliu. Akivaizdu, jog toks kaltės prisipažinimas nėra nuoširdus, atviras. Todėl teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai paskyrė bausmę M. Š., nes nebuvo pagrindo pripažinti, jog yra byloje M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reglamentuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

23. Galiausiai teisėjų kolegija pastebi, jog BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju M. Š. nuteistas už sunkų nusikaltimą, kuris yra įtvirtintas BK XVIII skyriuje – „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“. Įvertinus BK 75 straipsnio 3 dalį, laikytina, kad šiuo atveju nuteistajam M. Š. net formaliai negalėjo ir negali būti taikoma minėta norma, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už aptariamo nusikaltimo padarymą.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas M. Š. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Dėl byloje išspręstų civilinių ieškinių

25. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas iš M. Š. nukentėjusiajam J. S. priteisė 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai – 17 334,14 Eur turtinei žalai atlyginti (nukentėjusiojo gydymo išlaidos)

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimai išspręsti tinkamai. Pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso ir materialinės civilinės teisės normų reikalavimų (BPK 115 straipsnis; CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismo nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžiai adekvatūs nuteistojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikoms ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo, civilinės ieškovės ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus.

28. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam J. S. iš nuteistojo M. Š. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, įvertino, jog jis:

dėl prieš jį vartoto fizinio smurto nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. gydėsi VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, šiuo metu gydymą tęsia reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“;

iš J. S. ligos epikrizės matyti, jog į reabilitacijos ligoninę jis atvyko nusilpusiomis kojomis ir rankomis, nejudindamas plaštakų, dėl to negalintis apsitarnauti, sutrikusiu judėjimu, šalinimo funkcijų veikla. Reabilitacijos eigoje būklė pagerėjo, atsirado judesiai pirštuose, tačiau plaštakos dar nefunkcionalios, valgo su pritaikytu įtvaru–šaukštu, naudojasi vežimėliu, tarp lygiagrečių paeina apie 10 metrų, pastiprėjo raumenų jėga, tačiau lieka tetraparezė, tuštinasi su medikamentine pagalba, dalinė šlapinimosi kontrolė. Ligonis kontaktiškas, prasmingai atsako, orientuojasi gerai, pats vežimėliu važiuoja į procedūras. Tačiau daugelyje apsitarnavimo veiksmų reikalinga vidutinė pagalba, vonioje – maksimali, dėl plaštakų grubios parezės pats negali nusikateterizuoti šlapimo pūslės. Pasibaigus reabilitacijos laikui ir išliekant slaugos poreikiui, perkeliamas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę.Prognozė pasveikimui numatoma problematinė, tačiau eigoje gerėja, prognozė darbingumui – lieka ryškūs neįgalumo reiškiniai;

teisiamojo posėdžio metu J. S. nurodė, jog dėl įvykio jo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo. Prieš įvykį sveikatos problemų neturėjo, buvo fiziškai sveikas, tačiau dėl patirtų sužalojimų iš pradžių galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, šiuo metu juda naudodamas lazdą, negali pilnai savimi pasirūpinti buityje, apsitarnauti, todėl jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Pasak nukentėjusiojo, medikai nurodė, jog jis pilnai nepasveiks, nebus toks, koks buvo iki įvykio, geriausiu atveju bus pasiektas 80–90 procentų pasveikimas, nes stipriai pažeistos smegenys, nervai.

29. Aptartos aplinkybės nekelia abejonių, jog J. S. dėl patirtų sužalojimų jautė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą bei jam išliko neigimai liekamieji požymiai, nors prieš tai jis buvo geros sveikatos, darbingas vyras. Taigi teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, buityje reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, jam gali būti nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, jo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog M. Š. po smurtinių veiksmų ištempė nesąmoningą nukentėjusįjį į bendrabučio koridorių ir ten paliko nesuteikęs pagalbos bei siekė išvengti atsakomybės bandydamas sunaikinti, paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, savo kaltės nuoširdžiai nepripažino ir kritiškai nevertino savo veiksmų.

30. Pažymėtina, kad remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, bylose, susijusiose su nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteisiama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-236-495/2021 ir kt.). Tuo tarpu, bylose, susijusiose, su tyčiniu kito žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu vidutiniškai priteisiama nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-126-495/2021, Nr. 2K-237-579/2021 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Apelianto nurodytose apygardų teismų procesiniuose sprendimuose faktinės panašių veikų padarymo aplinkybės yra skirtingos nei šioje byloje, todėl jomis nėra pagrindo remtis. Todėl kaip nepagrįsti atmetami apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžiui reikšmingų kriterijų visumą, todėl yra pagrindas sumažinti J. S. neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 5 000 Eur.

31. Nors apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų dėl civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinė ligonių kasai nuosprendžiui priteistos turtinės žalos ir (ar) jos dydžio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis ieškinys dėl 17 334,14 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. S. gydymo, atlyginimo, yra pagrįstas įrodymais (t. 4, b. l. 123–125). Ši žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių M. Š. veiksmų, o tarp padarytos žalos ir jo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys pagrįstai teismo tenkintas visiškai. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įstatymas numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą (BPK 107 straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Teisėjų kolegija kaip pagrįstą vertina apelianto prašymą pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš jo nuspręsta priteista 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Iš tikrųjų, nėra jokių abejonių, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu M. Š. buvo suimtas.

33. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte reglamentuota, kad gynėjo dalyvavimas, be kita ko, būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (jų dalį), susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo pripažino šio proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistojo M. Š., nes nagrinėjant bylą šis kaltinamasis buvo suimtas. Todėl šia nutartimi keistina tik nuosprendžio dalis, kuria išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo priteisimo iš M. Š. klausimas – ši nuosprendžio dalis naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria iš kaltinamojo M. Š. priteista valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė