Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, esantis nedraudiminiame laikotarpyje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas, paskutinius kartus teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, 2016 m. balandžio 19 d. paleistas atlikęs bausmę; 3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme, 2018 m. gruodžio 7 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. Š. sunkiai sužalojo žmogų: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto su J. S. metu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių J. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nugaros smegenų kontūziją kaklinėje dalyje, sukėlusią sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino iš dalies parodė, kad tai buvo netyčiniai veiksmai, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo J. S. smurtinių veiksmų, pats buvo jo sužalotas. 2022 m. kovo mėnesį jo (M. Š.) kaimynas J. S. brolis B. J. (B. J.) paprašė jo (M. Š.) priimti pas save pagyventi J., kadangi pastarasis buvo deportuotas iš Anglijos ir neturėjo kur gyventi. Kadangi jis (M. Š.) gerai sutarė su B., pagailėjo ir priėmė J. gyventi į savo nuomojamą butą Nr. B. B. jam (M. Š.) sumokėjo 100 Eur už nuomą. J. jo kambaryje nuo kovo mėnesio pagyveno 2-3 savaites, jų santykiai buvo draugiški, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Per tą laiką J. darbo neieškojo, kiekvieną dieną grįždavo išgėręs, namo parsinešdavo alkoholio. Balandžio 9 d. rytą J. kažkur išėjo, namo grįžo apie 23 val., matėsi, kad buvo išgėręs, svirduliavo. Jis (M. Š.) buvo blaivus, jo namuose jokios išgertuvės nevyko, byloje nenustatyta, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Kai grįžo J., jis (M. Š.) gulėjo ant sofos ir mobiliuoju telefonu žaidė žaidimus. Mobilusis telefonas tuo metu buvo kraunamas, telefono įkroviklis buvo įkištas į ilgintuvą. Kadangi J. telefonas buvo išsikrovęs, jis, pasiėmęs telefono įkroviklį, jį įkišo į tą patį ilgintuvą. Jam (M. Š.) netyčia patempus laidą, J. telefonas nukrito ant žemės. Susinervinęs J. prišoko prie jo (M. Š.), griebė jam iš rankų telefoną, trenkė jį į žemę ir sudaužė. Tada jis (M. Š.) atsistojo priešais J., jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais, J. jį pastūmė. Dėl to jis (M. Š.) trenkė J. kumščiu į nosį, pradėjo bėgti kraujas. J. pribėgo prie kambario virtuvėlėje esančio stalčiaus ir iš jo pasiėmė baltos spalvos mėsai pjaustyti skirtą peilį, juo užsimojęs greitu žingsniu pradėjo eiti link jo. Visų pirma, jam peiliu perpjovė virš antakio. Tada jis (M. Š.) sukosi, ir J. jam peiliu sužalojo nugarą, ties mente. Bandė iš J. atimti peilį, todėl pakišo jam koją, paėmė už rankos, jie ritosi ant odinės sofos, paskui ant žemės, grūmėsi. Grumtynių metu peilio geležtę J. buvo atsukęs į jį, jis J. kartojo, jog šis mestų peilį, tačiau J. tik pakartojo, jog jį papjaus, keikė jį. Nusiritus ant žemės, jam pavyko keliu prispausti J. ranką. J. ranką atleido ir paleido peilį. Jis (M. Š.) peilį numetė po komoda, po jos apačia, kad J. nepaimtų. Atsistojęs nuo grindų paklausė J., ar šis nusiramins, J. atsakė, kad raminasi. J. kažką negražaus atsakius, jis (M. Š.) 3-4 kartus spyrė J. į nugarą ar sėdmenis, kad šis atsikėlęs nepasiimtų peilio. Tada sąmoningą J. išvilko už pažastų į koridorių, pasodino prie sienos tarp (duomenys neskelbtini) butų, kadangi bijojo miegoti kartu viename kambaryje, kad J. vėl nebandytų jo užpulti. J. dar kažką kalbėjo, keikė jį (M. Š.). Grįžęs į kambarį, užsirakino duris, pradėjo valyti kraują, kuris buvo jo paties, kadangi J. peiliu jam sužalojo galvą, kairįjį riešą (jis buvo sužalotas grumtynių metu), nugarą, jis buvo visas kruvinas. J. bėgo kraujas tik iš nosies, J. buvo kruvinas nuo jo (M. Š.). Jo (M. Š.) sužalojimai buvo užfiksuoti eksperto. Besitvarkydamas namuose iš susijaudinimo ir pasimetimo pro langą ant stogelio išmetė peilį ir J. telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino peilį, kuriuo buvo sužalotas, nes tai jo peilis, nurodė, kad tai buvo ketvirtas peilis, nežino, kodėl nurodyta, kad jis peilio neatpažino. Įvykio metu jokio šuns namuose nebuvo. Po įvykio išvyko dirbti į užsienį. Tuo metu su I. jie buvo pora, tačiau ji gyveno B. bute Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas užsienyje su I. bendraudavo kasdien. I. jam pasiskundė, jog B. bandė ją išžaginti, smūgiavo jai į galvą. Dėl tos priežasties, gali būti, jog supykęs B. parašė SMS žinutę su tekstu, jog jo laukia toks pats likimas, kaip ir J.. Tik tada, kai jį (M. Š.) sulaikė, jis sužinojo, jog I. yra kartu su B.. Pripažįsta, jog sužalojo nukentėjusįjį, tačiau, jo vertinimu, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis J. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog grįžęs iš Anglijos į Lietuvą neturėjo kur gyventi. Jo brolis B. J. pas save priimti negalėjo, nes jo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno I. G., todėl brolis paprašė M. Š., jog šis jį (J. S.) priimtų į savo nuomojamą butą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis (J. S.) M. anksčiau nepažinojo. M. sutiko gyventi kartu, jis pas M. apsigyveno kovo 19 d. Jie gyveno vieno kambario bute, nesipyko. Tas kelias savaites iki įvykio jis (J. S.) visai alkoholio nevartojo, nesupranta, kodėl M. nurodė priešingai. Įvykio dieną, apie 7.30 val. jis (J. S.) išvedė į lauką M. šunį. Jam grįžus namo, kaimynė I. jam paskambino ir paprašė, jog šis užeitų pas ją pasiimti pinigų ir nueitų pas kaimyną nupirkti alkoholio ir cigarečių. I. jam davė 50 Eur ir pasakė, ką nupirkti: du „bambalius“ alaus, degtinės ir cigarečių pakelį. Viską parnešė ir prekes su 30 Eur grąža atidavė I.. Tada apie valandą laiko, maždaug nuo 8 val. iki 9 val. jie dviese vartojo parneštą alkoholį pas I. bute. Kai jis grįžo į M. butą, M. tuo metu gulėjo ant sofos ir telefonu žaidė žaidimą, kažkas ten jam neišėjo, jis susinervinęs pradėjo daužyti savo telefoną. Neilgai trukus į duris paskambino I.. M. atidarė duris, įleido ją į vidų. I. atsinešė likusį alkoholį, kurį ryte jis (J. S.) nupirko, ir toliau visi trys jį vartojo. Jokio A. nepažįsta ir bute jo nebuvo. Tiksliai neprisimena, bet arba jis (J. S.) plovė indus, arba maitino šunį, buvo atsukęs nugarą į M. ir I., kai išgirdo, jog I. pasakė „fas“, jis (J. S.) atsisuko, ir M. jam trenkė kumščiu į dešinę akį, tada jis (J. S.) nuo smūgio palenkė galvą ir M. jam spyrė į pakaušį. Daugiau nieko neprisimena, nes prarado sąmonę, atsibudo ligoninėje. M. jį sumušė apie 10 val. ryto, viską matė ir girdėjo I.. Prieš M. suduodant smūgius jis (J. S.) peiliu nesinaudojo, jokio peilio į rankas nebuvo paėmęs, tarp jų su M. konflikto nebuvo. Prisimena, jog M. bute buvo 4 peiliai, vienas buvo su balta rankena. Anksčiau buvo nurodęs kitokias įvykio aplinkybes, nes jo smegenys buvo pažeistos, dabar viską geriau pamena, sugrįžo atmintis. Iš I., brolio B. žinojo, kad M. yra agresyvus, gąsdina žmones, grasina, I. jo bijojo, žino, kad I. anksčiau gyveno su M., įvykio metu tarp jų jokių santykių jau nebuvo.

Prieš įvykį jokių sveikatos problemų neturėjo, buvo fiziškai sveikas, lengvai valdė rankas, Anglijoje dirbo fabrike. Gydytojai nurodė, jog pilnai nepasveiks ir nebus toks, koks buvo, numatomas 80-90 procentų pasveikimas, nes stipriai pažeistos smegenys, nervai. Nuo balandžio mėnesio buvo gydomas ligoninėje 44 dienas. Po ligoninės iškart išvyko į reabilitaciją Palangoje, ten buvo 100 dienų. Kadangi neturi artimųjų, Palangoje pasiūlė kreiptis į slaugos ligoninę, į ją nuvyko rugsėjo 1 d. Šiuo metu vaikšto su lazdomis, rugsėjo 1 d. pirmą kartą atsistojo ant kojų, prieš tai buvo neįgaliojo vežimėlyje. Šiuo metu buitis sunki, pats negali pasigaminti sau maisto, išsiplauti drabužių, užsirišti batų, tačiau pats gali pavalgyti, išsimaudyti, nusiskusti barzdą, apsirengti. Slaugos ligoninėje buvo 120 dienų iki 2022 m. gruodžio 31 d., šiuo metu yra reabilitacijoje Palangoje. Savo lėšų pragyvenimui neturi.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną pas M. bute Nr. (duomenys neskelbtini) vyko išgertuvės, pas ją bute niekas negėrė. Bute buvo ji, J., M. ir M. šuo (M. turėjo šunį). Iš buto niekur nebuvo išėję, alkoholį vartojo visi apie 2-3 valandas, išgėrė apie 2-3 litrus degtinės, visi trys tikrai buvo apsvaigę. Alkoholį nupirko J. jos prašymu, ji jam buvo davusi pinigų. Vartojant alkoholį, vyrai tarpusavyje nekonfliktavo, bendravo ramiai. Nuo išgerto alkoholio kiekio pasijautė apsvaigusi, todėl išėjo namo miegoti, nes jau buvo vakaras, buvo tamsu. Tuo metu ji gyveno B. J. bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia M. buto. Pats B. J. buvo išvykęs dirbti į užsienį. Neužmigusi, maždaug po pusės valandos grįžo į M. butą paprašyti cigaretės. Kadangi buto durys buvo neužrakintos, ji užėjo į buto vidų ir pamatė, jog M. spardė J. į įvairias kūno vietas. J. tuo metu gulėjo ant grindų kraujo klane, buvo nesąmoningas, nejudėjo, buvo kruvinos ir abi sofos. Konflikto pradžios ir peilio nematė, tik matė, jog M. buvo labai pasimetęs, stovėjo, jo paklausė, ką šis daro, tačiau M. nieko neatsakė. Ji išsigando pamatyto vaizdo, todėl greitai parėjo namo ir užsirakino duris, net nepagalvojo, jog reikia iškviesti policiją ir suteikti J. pagalbą. Kas iškvietė policiją ir kaip J. atsidūrė koridoriuje, nežino, nematė. Kiek matė, tai M. tikrai nebuvo sužalotas, gal buvo apsitaškęs J. krauju. Po įvykio praėjus kelioms dienoms su M. kartu rūkė, tačiau jis nieko apie įvykį ir apie tai, kad įvykio metu būtų buvęs užpultas ir sužalotas, nepasakojo, ant jo jokių sužalojimų nematė. Po įvykio praėjus porai mėnesių, rūkydama kartu su B. pro langą pamatė ant stogelio gulintį peilį ir J. telefoną. Policijai iš pradžių melavo, nes bijojo M.. Jis yra agresyvus, vienu metu ji gyveno pas jį, jie apie pusę metų buvo sugyventiniai, tai matydavo jo agresyvų elgesį, jis daužydavo telefonus, smurto prieš ją nevartojo, bet yra grasinęs, jog padarys taip, kad ji pamatys, ko nemačiusi, ji tai suprato kaip planuojamą smurtinį veiksmą jos atžvilgiu. Vėliau ji išėjo gyventi pas B. ir šiuo metu gyvena kartu su juo jau kitoje vietoje, B. ją išlaiko. Su M. stengdavosi nebendrauti, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jų santykiai buvo neutralūs, ji labiau bendravo su J.. Kai M. po įvykio buvo išvykęs dirbti į užsienį, ji pati jam neskambino ir nerašė, bendravimo neinicijavo. M. jai pats skambindavo, rašydavo SMS žinutes. B. niekada jai nėra grasinęs ar jai trenkęs, kaip nurodo M.. I. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė iš esmės analogiškus parodymus (2 t., b. l. 67–69).

Liudytojas B. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra J. S. brolis, M. Š. buvęs kaimynas, įvykio metu dirbo Švedijoje, grįžo namo praėjus maždaug mėnesiui po įvykio. Anksčiau jo brolis J. vartodavo alkoholį, todėl mano, kad įvykio metu irgi galėjo būti neblaivus, kiek jam žinoma, brolis nėra agresyvus. Kadangi tuo metu jo (B. J.) bute gyveno I. G., o jo brolis J. buvo grįžęs iš Anglijos ir neturėjo kur gyventi, jis (B. J.) paprašė M., jog priimtų J. pas save į butą kartu pagyventi, sumokėjo jam už nuomą. M. sutiko. Kiek jam žinoma, tarp M. ir J. konfliktų nebuvo, jie sugyveno gerai. Nežino, ar M. yra agresyvus, ar ne. Apie tai, kas nutiko J., pranešė I.. Ji pasakojo, jog jie išgėrinėjo pas M. bute, ji užsimanė miego ir išėjo į savo butą. Po kiek laiko grįžo atgal pas M. paprašyti cigaretės. Kol ji buvo išėjusi, tarp M. ir J. įvyko kažkoks konfliktas. Grįžusi pamatė, kad J. gulėjo be sąmonės kraujo klane, o M. jį žiauriai spardė, daužė. Ji iš baimės sustingo ir išėjo į savo butą. Dėl M. veiksmų J. į stuburą pateko kraujas, dėl to jis buvo paralyžiuotas. Kaip J. atsidūrė koridoriuje, I. nepasakojo. Kiek žino, jo brolį koridoriuje rado kaimynas, iškvietė pagalbą. I. nieko nesakė, jog M. būtų patyręs kokius nors sužalojimus įvykio metu, nieko apie tai neminėjo. I. anksčiau gyveno su M. ir turėjo jo buto raktus. Nežino, kodėl jie išsiskyrė, nesidomėjo, tada jis pasiūlė I. apsigyventi jo bute, o nuo 2022 m. birželio mėnesio jie su I. tapo pora, įvykio metu jie pora dar nebuvo, ji tik gyveno jo bute, jų santykiai buvo draugiški. Jam (B. J.) grįžus po šio įvykio iš užsienio ir paprašius, I. atrakino M. butą ir parodė įvykio vietą. M. bute ant sofų matėsi likusios kraujo dėmės, jas nufotografavo ir parodė tyrėjai. Apie tą įvykį su broliu nebendravo, jo neklausinėjo, nenorėjo jam apie tai priminti. Pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje su M. dėl įvykio bendravo SMS žinutėmis (tuo metu M. buvo išvykęs dirbti į užsienį). M. jam (B. J.) rašė, jog grįžęs į Lietuvą padarys tą patį, ką padarė jo broliui. Jis (B. J.) šią žinutę parodė tyrėjai. Tyrėja pasidarė žinutės kopijas. Praėjus porai mėnesių po įvykio su I. rūkė ir ant stogelio pastebėjo peilį ir telefoną. Anksčiau daiktų nematė, nes ant stogelio nuolat susidaro bala, kai ji išdžiūvo, daiktai pasimatė. Šiuo metu su broliu nebendrauja, žino, jog brolis sunkiai vaikšto ir mokosi visko iš naujo.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities VPK vyr. tyrėja. Atsimena, jog B. J. elektroniniu paštu persiuntė nuotraukas, kuriose matėsi kruvini baldai, tačiau grasinančių žinučių nerodė. Jeigu būtų ką nors sakęs ar parodęs, viskas būtų byloje. Atliekant su kaltinamuoju peilio atpažinimą, kaltinamasis M. Š. teigė, jog du peiliai yra panašūs, tačiau, kaip jis nurodė, peiliai buvo ne iš jo gyvenamosios vietos, ir nukentėjusysis turėjo ne tokį peilį. M. Š. prieš pasirašydamas protokolus visada juos perskaitydavo, taip pat ir šį perskaitė.

Iš 2022 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2022 m. balandžio 10 d. 00.05 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 4-o aukšto koridoriuje guli vyras, kuris kraujuoja, galimai yra sumuštas. Nuvykus nurodytu adresu, 4-o aukšto koridoriuje aptiktas sužalotas J. S., jis paaiškino, kad jį sumušė asmuo vardu T. (šis asmuo, kaip vėliau nustatyta, ir pranešė policijai apie šį įvykį). J. S. buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Minėtas asmuo T. N. buvo sustabdytas vaikštantis mieste, jis paaiškino, kad eidamas namo išgirdo, kad kažkas prašosi pagalbos, užėjęs į koridorių pamatė gulintį kruviną žmogų, todėl iškvietė policiją, greitąją ir išėjo namo. 2022 m. balandžio 10 d. iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad 2022 m. balandžio 10 d., apie 01.08 val. GMP į šią gydymo įstaigą atvežė J. S., jis paaiškino, kad 2022 m. balandžio 9 d., apie 14 val. buvo sumuštas pažįstamo asmens. J. S. nustatyta diagnozė: nugaros smegenų sužalojimas kaklo lygyje. 2022 m. balandžio 15 d. Klaipėdos universitetinė ligoninė pateikė pažymą apie J. S. sužalojimus, jam diagnozuota nugaros smegenų kontūzija kaklinėje dalyje, trauminis mielitas (1 t., b. l. 2–8).

Iš 2022 m. balandžio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) užlipus į 4-ą aukštą, koridoriuje ties kambariais Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ant pilvo gulintis vyras. Ant vyro rankų, kojų, veido bei kitų kūno vietų ir aplink jį matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (1 t., b. l. 28–35).

Iš 2022 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), daryti vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, jog 2022 m. balandžio 10 d. 00.17 val. policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, vaikšto po bendrabučio tipo daugiabučio namo laiptines ir bendro naudojimo koridorius ieškodami sumušto J. S.. 00.21 val. pareigūnai aptinka J. S., gulintį pusnuogį (tik su apatinėmis kelnaitėmis) ant pilvo antros laiptinės 4-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje ties buto (bloko) Nr. (duomenys neskelbtini) durimis. J. S. galimai nesąmoningas (guli nejudėdamas). 00.22 val. ateina GMP medikė, konstatuoja, jog J. S. kvėpuoja. Medikė nusprendžia J. S. atversti ant nugaros. Galimai medikė bando jam atmerkti akis. Pareigūnas beldžia į 415 buto duris, tačiau niekas neatidaro. Medikė užsimena, kad kvietėjas buvo T., bet girtas. Girdisi, kaip medikė kalbasi su pareigūnu, kad iš pažiūros galimai J. S. yra sumuštas ir iš seniau. Girdisi, kaip pareigūnas garsesniu tonu kreipiasi į J. S., norėdamas jį pažadinti. Galimai girdimas J. S. atsidusimas. Pareigūnas skambina ir beldžia į (duomenys neskelbtini)butų duris, bet niekas neatidaro. Pareigūnas radijo ryšiu gauna atsakymą iš budėtojo, kad pranešėjas neišeis. Girdisi, kaip medikė klausia J. S., kur šis gyvena, tačiau šis nieko neatsako. Bekeliant ant neštuvų, J. S. nerišliai pradeda kalbėti, sako, jog jis ne „bomžas“. Toliau kalbinamas ir atsakinėdamas į pareigūno ir medikės klausimus, J. S. nerišlia sulėtinta kalba pasako, jog čia gyvena jo brolis B., (duomenys neskelbtini) bute, ar brolis yra, nežino. Į klausimą, kas ir kur sumušė, J. S. atsako, kad T., koridoriuje. Į klausimus, koks paties vardas, kur gyvena ir kelintų gimimo, atsako, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini). J. S. nesugeba atsakyti į klausimą, kur jis gyvena Klaipėdoje. Pareigūno raginamas atsistoti, J. S. sako, kad negali. Matyti, kaip GMP darbuotojui suėmus už rankos su tikslu pakelti nuo grindų, J. S. suaimanuoja, todėl jo nebekelia. 00.33 val. J. S. GMP darbuotojų ir policijos pareigūnų išnešamas iš koridoriaus į lauką, į GMP automobilį. Nešamas J. S. yra sąmoningas, klausinėja, kur jį veža. Medikė J. S. klausia, su kuo jį mušė, tačiau šis nieko neatsako. 00.38 val. J. S. įkeliamas į GMP automobilį, o pareigūnai grįžta į įvykio vietą, kur buvo rastas sumuštas J. S., dar beldžia į kaimynų duris, tačiau jiems niekas neatidaro (2 t., b. l. 116–118).

Iš 2022 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2022 m. balandžio 11 d., apie 15.30 val. nuvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, J. S. atrodė mieguistas, sunkiai atsakinėjo į klausimus, bendravo vangiai, momentais neaiškiai, neadekvačiai, jo paklausus, kas atsitiko, nurodė, kad 2022 m. balandžio 9 d., tikslaus paros laiko ir valandos nežino, jį bute adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena, sumušė kartu gyvenantis brolis A. J. (A. J.), dėl ko sumušė, nežino, jie nesipyko ir alkoholio kartu nevartojo. Nurodė, kad mušė rankomis ir kojomis, pajuto daug smūgių, daugiausia į galvos sritį. Neprisimena, kaip atsidūrė koridoriuje. A. dirba Švedijoje ir grįžta į Lietuvą kas kelios savaitės, tuomet ir apsistoja minėtu adresu. Ligoninės darbuotojos patikslino, kad J. S. joms pasakojo, kad jį sumušė kaimynas, kuris užmušė ir jo mamą. Apie 16.10 val. nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie buto, koridoriuje buvo I. G. bei M. Š., kurie nurodė, kad apie metus laiko jau gyvena minėtame bute tik dviese ir jokio J. nepažįsta, apie sumuštą žmogų nieko nežino, nieko negirdėjo, 2022 m. balandžio 10 d., apie 10 val. išėjo į darbą, tačiau koridoriuje jokio kraujo nematė. Asmenys patikslino, kad tame bute gyveno T., tačiau ji neseniai mirė. Nurodė, kad T. turėjo 3 sūnus: B., J. ir A., tačiau B. su A. dirba Švedijoje, o J. neseniai buvo deportuotas iš Anglijos. J. čia negyvena ir nesilanko, paskutinį kartą J. matė prieš maždaug 2 mėn. Užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad butas gyvenamas, matomi alkoholio buteliai, aplinka ganėtinai tvarkinga, grumtynių, kraujo, muštynių pėdsakų nematyti. Beldžiant į kitas 4-o aukšto butų duris, niekas jų neatidarė. Koridoriuje matyti išvalytas kraujas. Buvo nustatyta, kad J. S. niekur nedirba, sutuoktinės ar vaikų neturi, niekur nedeklaruotas, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, mama T. T. J. mirė (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Susisiekus su A. J. sutuoktine V. J., ji nurodė, kad jos sutuoktinis jau apie 2 savaites yra išvykęs dirbti su broliu B. į Švediją ir tikrai negyvena su broliu J.. J. maždaug prieš 3 savaites buvo deportuotas iš A., B. paprašė M., gyv. (duomenys neskelbtini), priimti J. laikinai pagyventi pas save, sumokėjo jam už tai 100 Eur. Todėl J. gyveno kartu su M. jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). J. skundėsi, kad M. grasino jį užmušti. I. nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), turi ten gyventi viena. V. J. nurodė įsitikinusi, kad J. sumušė M., kadangi daugiau ten niekas negyvena, o jie gyveno kartu. Apie 18.10 val. nuvykus (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat niekas neatidarė, tačiau ant jo kilimėlio matyti galimai kraujo dėmė, paimtas jos mėginys ir supakuotas į voką Nr. 1, pastūmus kilimėlį, taip pat matomos galimai kraujo dėmės (galimai traukimo, rankos), galimai kraujo mėginys paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Po kitais butų kilimėliais kraujo dėmių neaptikta (2 t., b. l. 82–86).

Iš 2022 m. balandžio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Pakilus į bendrabučio 4-ą aukštą, nueita iki kambario Nr. (duomenys neskelbtini), jame ant stalo matomi nugerti alkoholio buteliai, toliau prie sienos matomi tušti alkoholio buteliai. Kambario vaizdas gana tvarkingas, grumtynių, kraujo pėdsakų, muštynių pėdsakų nematyti. Išėjus iš buto, koridoriuje matomos galimai išvalytos kraujo dėmės, pėdsakai. Prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini), ant durų kilimėlio matoma galimai kraujo dėmė, jos mėginys paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Pastūmus minėtą kilimėlį į šoną, po juo matomos galimai kraujo dėmės (tempimo, vilkimo), mėginys paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Po kitų butų kilimėliais ar ant jų jokių reikšmingų tyrimui pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 36–52).

Iš 2022 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis 2022 m. balandžio 11 d. daryti vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 11 d. 15.37 val. policijos pareigūnai ligoninės palatoje bendrauja su J. S. apie sužalojimo aplinkybes. 2022 m. balandžio 11 d. 16.15 val. policijos pareigūnai, tikslindami J. S. sumušimo aplinkybes, lankosi bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini), minėto namo antros laiptinės 4-o aukšto bendro naudojimo koridoriuje 16.18 val. kalbina sutiktus kartu berūkančius I. G. bei M. Š.. Vaizdo įrašuose užfiksuotos bendravimo su minėtais asmenimis aplinkybės, kokios nurodytos ir anksčiau minėtame 2022 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 119–123).

Iš 2022 m. birželio 21 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 14 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) prie lango stovi dvi sofos. Viena sofa rudos odos, užklota užklotu. Pakėlus užklotą, atitraukus sofos stalčių, matyti rudos dėmės. Kitos sofos paviršius iš audinio, ant audinio matyti rudos dėmės. Nuo rudos spalvos sofos stalčiaus atbrailos iš rudos dėmės paimtas mėginys Nr. 1, o nuo kitos sofos iš rudos dėmės paimtas mėginys Nr. 2, jie supakuoti į vokus. Abiejų sofų paviršiai ir grindys tarp jų apdoroti nematomų kraujo pėdsakų ryškinimui skirtu reagentu. Teigiama reakcija buvo ant sofų paviršių (1 t., b. l. 57–70).

Iš 2022 m. rugsėjo 1 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo apžiūrėtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogas. Ant stogo buvo rastas ir paimtas baltos spalvos korpusu sudaužytu ekranu mobiliojo ryšio telefonas „Sony“, jis supakuotas į paketą Nr. 512374, baltos spalvos korpusu sudaužytu ekranu mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, jis supakuotas į paketą Nr. 513719, juodos spalvos korpusu sudaužytas į dvi dalis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, jis supakuotas į paketą Nr. 513747, baltos spalvos geležte ir baltos spalvos medine rankena peilis „Stainless steel“, jis supakuotas į paketą Nr. 515800, balto metalo peilis „Switzner“, jis supakuotas į paketą Nr. 512372, balto metalo juoda plastmasine rankena nulenktu geležtės smaigaliu peilis „Villeroy Boch“, jis supakuotas į paketą Nr. 513836 (1 t., b. l. 73–85).

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. tarnybinio pranešimo dėl surasto J. S. telefono matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas J. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (baltos spalvos korpusu), kurį M. Š. buvo išmetęs pro langą (1 t., b. l. 86–87).

Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad pateikus atpažinti 4 peilius (peilis Nr. 2 yra galimai peilis, apie kurį M. Š. davė parodymus ir kuriuo konflikto metu J. S. galimai grasino M. Š., kiti parodyti peiliai nėra susiję su atliekamu tyrimu), M. Š. nurodė, jog į jo namuose adresu (duomenys neskelbtini) turėtą peilį yra panašūs peiliai, pažymėti Nr. 2 ir Nr. 3, bet šie peiliai yra tik panašūs, jam jie nepriklauso. Jie panašūs savo matmenimis bei balta spalva, įskaitant rankeną ir geležtę. Tarp pateiktų atpažinti peilių nėra peilio, kurį J. S. paėmė iš spintelės stalčiaus (3 t., b. l. 100–106).

Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus tris ūkinės-buitinės paskirties peilius, kurie buvo paimti 2022 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros metu nuo (duomenys neskelbtini) namo stogo, matomų kraujo pėdsakų ant jų neaptikta. Peilių paviršiai buvo apdoroti nematomų kraujo pėdsakų ryškinimui skirtu reagentu, apdorojus, reakcija buvo neigiama, o tai rodo, kad ant pateiktų peilių kraujo pėdsakų nėra (3 t., b. l. 107–109).

Iš 2022 m. birželio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. S. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esančią moterį, kurią vadina Z. – Z., kuri matė, kaip jis buvo sumuštas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuota I. G. (1 t., b. l. 111–116).

Iš 2022 m. birželio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. S. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį vyrą, kaip labai panašų į M., kuris 2022 m. balandžio 9 d. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) jam spyrė į pakaušį ties kaklu. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas M. Š. (1 t., b. l. 117–122).

Iš 2022 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas R. Petrauskas, apžiūrėjęs jam pateiktus J. S. medicininius dokumentus, konstatavo, kad J. S. nustatyta diagnozė: trauminė nugaros smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), nugaros smegenų sužalojimas kaklo lygyje nepatikslintas, stuburo kaklinės dalies mielopatija, jutimo sutrikimai visose galūnėse – tetraplegija, nugaros smegenų kontūzija kaklinėje dalyje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti naktį iš 2022 m. balandžio 9 d. į 10 d. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 punktu, sužalojimai yra sunkūs (1 t., b. l. 192–196).

Iš 2022 m. balandžio 11 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės etanolio koncentracijos kraujo serume tyrimo protokolo matyti, kad J. S. kraujyje, paimtame 2022 m. balandžio 10 d. 01.20 val., buvo rasta 2,67 prom. alkoholio (1 t., b. l. 197).

Iš specialisto išvados Nr. S 382/2022(01) matyti, kad joje nurodyta, jog tyrimui buvo pateikta nuoplova nuo kilimėlio, nuoplova nuo grindų po durų kilimėliu, nuoplova nuo odinės sofos paviršiaus, nuoplova nuo sofos audinio paviršiaus, J. S. seilių ėminys, M. Š. seilių mėginys. Konstatuota, jog nuoplovose nuo sofos audinio paviršiaus, nuo kilimėlio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 proc. tikimybe. Nuoplovoje nuo odinės sofos paviršiaus rastas žmogaus kraujas ir nustatytas dalinis J. S. DNR profilis su 99,99999999999999997 proc. tikimybe. Nuoplovoje nuo grindų po durų kilimėliu rastas žmogaus kraujas ir gautas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro J. S. ir M. Š. DNR profiliai yra 33341000 tūkstantis milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai (2 t., b. l. 91–98).

Iš 2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti 3 garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Pirmajame garso įraše užfiksuotas 2022 m. balandžio 10 d. 00.05 val. balso skambutis į BPC, kurio metu galimai neblaivus, susijaudinęs vyras, prisistatęs T. vardu (tyrimo metu nustatyta, kad tai T. N.), pranešė, jog (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėda, laiptinėje, 4-ame aukšte aptiko ant pilvo gulintį sumuštą vyrą, asmuo visas kruvinas (2 t., b. l. 108–110).

Iš 2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas 2022 m. balandžio 9 d. 14.55 val. skambučio į BPC įrašas, paskambinęs galimai neblaivus vyras, prisistatęs J. S., nurodė, jog norėjo pagalbos, yra vienas žmogus, kurį jis bando išvesti iš namų, bet jis nenori išeiti, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 4-as aukštas. Jis girtas, agresyvus. J. S. nurodė, jog lauks namuose. Tačiau į vietą atvykusiems pareigūnams durų niekas neatidarė (2 t., b. l. 113–115).

Iš 2022 m. birželio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 1 d. užfiksuotas įeinantis balso skambutis: I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Danijos skambino M. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu I. G. skundžiasi M. Š., kad B. grasina su ja fiziškai susidoroti dėl to, kad ji neva prisidėjo prie J. S. sumušimo. M. Š. atsako, jog už tuos grasinimus fiziškai susidoros su B. be gailesčio, kaip ir su J., vėl kraujas liesis laisvai. M. Š. nurodo besigailintis, kad I. G. jau anksčiau neleido jam to padaryti. I. sako, jog dabar jau leidimas duotas. Toliau kalbėdami apie J. sumušimą, I. G. ir M. Š. šnekasi apie nusikaltimo pėdsakų sunaikinimą, M. Š. klausia, ar I. išmetė sofą, ar nieko nevalė. I. atsako, jog sofos neišmetė, tačiau viskas yra sutvarkyta. M. ją giria už tai. I. informuoja M., kad J. nevaldo kojų, o M. atsako, jog gavo, ko nusipelnė, nereikia su peiliais „šokti“, ir priduria, jog gerai, kad I. įsikišo, nes kitaip galimai būtų užmušęs J.. I. sako, kad namuose viską perplovė, išplovė, visus peilius, viską. M. sako, jog išmetė tą pagrindinį, apie kurį I. žino, ir viską sunaikino. I. nutraukia temą, sakydama, kad ne telefonu apie tai šnekėti (2 t., b. l. 147–149, 150–154).

Iš 2022 m. liepos 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 17 d. užfiksuotas įeinantis balso skambutis: I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino M. Š. mama A. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)). A. Š. teiraujasi apie M. Š. suėmimo priežastis. I. G. paaiškina, kad M. Š. yra suimtas už B. brolio J. stiprų sumušimą, jis dabar yra invalido vežimėlyje. I. G. pasakoja mačiusi, kaip M. Š. J. S. daužė, spardė kojomis, užsimena apie puolimą peiliu, pjautinę žaizdą kojoje, jog buvo „žiauriai“ daug kraujo. Nurodo, kad M. Š. mušė vienas, savo nuomojamame kambaryje, kilus konfliktui. I. G. sako davusi parodymus policijoje, papasakojo viską, ką matė. 2022 m. birželio 21 d. užfiksuotas įeinantis balso skambutis: I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino V. J. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu I. G. užsimena apie tai, kad M. Š. yra suimtas už tai, kad sumušė žmogų, padarė jį invalidu (2 t., b. l. 155–156, 157–159).

Iš 2022 m. liepos 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2022 m. birželio 23 d. užfiksuotas išeinantis balso skambutis: J. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino brolienei V. J. (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pokalbio metu rusų kalba jis pasakoja, kad 2022 m. birželio 21 ar 22 d. pas jį į reabilitacijos ligoninę buvo atėjęs nepažįstamas vyras, kuris prisistatė M. Š. dėde. Pastarasis prašė „geruoju“ atsiimti pareiškimą, sakė, kad kitaip bus blogiau, jis (J. S.) pasigailės. J. S. nurodo pasakęs, jog M. Š. nereikėjo taip pasielgti (2 t., b. l. 171–172, 173–177).

Iš 2022 m. rugsėjo 8–13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. Š. parodė, kuriame (duomenys neskelbtini) namo kambaryje (duomenys neskelbtini) gyveno su J. S.. Kambaryje vizualiai parodė, kaip kilo konfliktas su J. S., kaip J. S. grasino jam peiliu bei kaip smūgiavo peiliu į kaktą, nugarą bei kaip prapjovė rankos riešą. Parodė, kaip jis smūgiavo J. S. į veidą, o atėmęs iš J. S. peilį, gulinčiam spyrė į šoną bei nugarą. Parodė, kad J. S. turėtą peilį ir jo mobilųjį telefoną išmetė pro langą ant greta esančio pastato stogo. Sužalotą J. S. ištempė į koridorių ir ten paliko (3 t., b. l. 91–95).

Iš 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados Nr. G 1004/2022 (03) matyti, kad remiantis M. Š. apžiūros bei ekspertui nurodytų bylos aplinkybių duomenimis, M. Š. konstatuoti randai po buvusių odos vientisumo pažeidimų nugaros dešinėje ir kairiajame rieše. Randai nėra sužalojimai, tai buvusių sužalojimų išraiška. Tikėtina, kad sužalojimai rieše galėjo būti padaryti duriančių-pjaunančių daiktų poveikyje. Nugaros srityje žymės plačios, todėl, tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant šias sritis šiurkščiu bukabriauniu daiktu, pažeidžiant gilesnius odos sluoksnius, ar specifiniais pjaunančiomis savybėmis, turinčiomis išgaubtą plokštumą ir ašmenis gale, daiktais (pvz., kaltu). Tikėtina, kad sužalojimai rankoje ir nugaroje padaryti apie pusės metų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūra atlikta 2022-08-30). Veide buvusių sužalojimų, kurie atitiktų nurodomą laiką, nėra (3 t., b. l. 90).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su J. S. metu sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių J. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nugaros smegenų kontūziją kaklinėje dalyje. Tokiu būdu M. Š. sunkiai suluošino J. S., jam sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 punktas). M. Š. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir būdu sužalojo J. S., dėl to kilo kaltinime nurodytos pasekmės, tačiau tokius savo veiksmus vertina kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, nes, pasak jo, nukentėjusysis sudaužė jo telefoną, po to iš virtuvės pasiėmė peilį ir juo puolė jį (kaltinamąjį) bei sužalojo. Po šių J. S. veiksmų, pasak kaltinamojo, jis, atėmęs iš nukentėjusiojo J. S. peilį, numetęs jį po komodos apačia, atsistojęs nuo grindų, paklausė J. S., ar šis nusiramins, J. atsakė, kad raminasi. J. kažką negražaus atsakius, jis 3-4 kartus spyrė gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į nugarą ar sėdmenis, kad šis atsikėlęs nepasiimtų peilio. Tada sąmoningą nukentėjusįjį už pažastų išvilko į koridorių ir ten jį paliko, nes bijojo miegoti kartu su juo viename kambaryje, kad jis vėl nebandytų jo užpulti.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje (asmenį (jo gyvybę, sveikatą ir pan.), nuosavybę ir kt.). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo neteisėtus veiksmus vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms. M. Š. parodymus, kad jį nukentėjusysis puolė peiliu ir sužalojo, dėl to jis (M. Š.) tik gindamasis kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertinta kritiškai ir laiko jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti. Pats M. Š. nurodė, kad jis pirmas sudavė kumščiu J. S. į veidą, nes pastarasis sudaužė jo telefoną, po to J. S. pasiėmė peilį ir tariamai jį puolė, taigi jis pirmas atliko smurtinio pobūdžio veiksmą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl aplinkybė, kad tuomet J. S. pasiėmė peilį, galėtų būti vertinama kaip siekis apsiginti nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad dėl patirtos traumos ne viską atsimena, nes buvo pažeistos smegenys, dabar jam po truputį grįžta atmintis. Jo teigimu, M. Š. sudavė kumščiu vieną kartą jam į dešinę veido pusę, pataikė į akį. Nuo suduoto smūgio jis kažkiek palinko į priekį, ir tada M. Š. jam spyrė, pataikė į pakaušį, labiau ties kaklu, po spyrio daugiau nieko neatsimena, kadangi prarado sąmonę. J. S. neigė puolęs kaltinamąjį peiliu ir jį sužalojęs, tvirtino, jog rankoje jokio peilio neturėjo. Liudytoja I. G. teisminio nagrinėjimo metu ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog atidariusi M. Š. buto duris pamatė, jog šis spardė ant grindų kraujo klane gulintį J. S., kuris tuo metu buvo be sąmonės, nejudėjo. Kaltinamasis J. S. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 kartų. Kiek matė, tai M. Š. tikrai nebuvo sužalotas, gal buvo apsitaškęs J. krauju. I. G. nurodė, jog po įvykio praėjus kelioms dienoms su M. Š. kartu rūkė (kaip nustatyta, 2022 m. balandžio 11 d.), tačiau jis nieko apie įvykį ir apie tai, kad įvykio metu būtų buvęs užpultas ir sužalotas, nepasakojo, ant jo jokių sužalojimų nematė. Liudytoja nurodė nemačiusi ir jokių peilių. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, 2022 m. birželio 17 d. užfiksuotas I. G. ir A. Š. telefoninis pokalbis, kurio metu I. G. pasakojo mačiusi, kaip M. Š. J. S. daužė, spardė kojomis, buvo labai daug kraujo. Liudytojas B. J. nurodė, kad jam I. G. pasakojo, jog grįžusi pas M. Š. paprašyti cigaretės pamatė, kad J. gulėjo be sąmonės kraujo klane, o M. Š. jį žiauriai spardė, daužė. I. jam (B. J.) nieko nesakė, jog M. būtų patyręs kokius nors sužalojimus įvykio metu, nieko apie tai neminėjo. Vertinant M. Š. parodymus, kad jis patyrė stiprius sužalojimus peiliu, dėl to jam stipriai bėgo kraujas, šie sužalojimai, žaizdos turėjo matytis, juolab, kai 2022 m. balandžio 11 d. rūkė su I. G. ir jau galėjo būti nusiplovęs kraują. Tačiau jis po nurodomų stiprių sužalojimų nesikreipė į medikus, o iš pradžių 2022 m. balandžio 11 d. į įvykio vietą patikslinti įvykio aplinkybių atvykusiems pareigūnams nurodė, kad nukentėjusiojo išvis nepažįsta, 2022 m. birželio 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis jau nurodė pažįstantis J. S., buvo laikinai jį priėmęs pas save pagyventi, tačiau nežinantis, kokiomis aplinkybėmis J. S. buvo sumuštas, jis J. nesumušė, nežino, kurioje vietoje jis buvo sumuštas, J. agresyvaus nėra matęs, jis jokių konfliktų girtas nekeldavo. Tik apklaustas 2022 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu M. Š. nurodė tokias įvykio aplinkybes, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl tik 2022 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto, 2022 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1004/2022 (03) nurodyta, kad remiantis M. Š. apžiūros bei ekspertui nurodytų bylos aplinkybių duomenimis, M. Š. konstatuoti randai po buvusių odos vientisumo pažeidimų nugaros dešinėje ir kairiajame rieše. Randai nėra sužalojimai, tai buvusių sužalojimų išraiška. Tikėtina, kad sužalojimai rieše galėjo būti padaryti duriančių-pjaunančių daiktų poveikyje. Nugaros srityje žymės plačios, todėl tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant šias sritis šiurkščiu bukabriauniu daiktu, pažeidžiant gilesnius odos sluoksnius, ar specifiniais pjaunančiomis savybėmis, turinčiomis išgaubtą plokštumą ir ašmenis gale, daiktais (pvz., kaltu). Tikėtina, kad sužalojimai rankoje ir nugaroje padaryti apie pusės metų laikotarpyje iki apžiūros. Veide buvusių sužalojimų, kurie atitiktų nurodomą laiką, nėra. Peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis 2022 m. balandžio 11 d. darytus vaizdo įrašus, kai jie buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) esantį bendrabutį ir prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko kartu rūkančius I. G. ir M. Š., juose taip pat nematyti, kad M. Š. būtų sužalotas, jis to irgi nenurodė policijos pareigūnams, nors jie teiravosi, ar kas jiems žinoma apie šio įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis tvirtino, kad po sužalojimų peiliu stipriai kraujavo būtent jis, o ne nukentėjusysis, specialisto išvadoje Nr. S 382/2022(01) konstatuota, kad nuoplovose nuo sofos audinio paviršiaus, nuo kilimėlio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. S. DNR profilis su 99,9999999999999998 proc. tikimybe. Nuoplovoje nuo odinės sofos paviršiaus rastas žmogaus kraujas ir nustatytas dalinis J. S. DNR profilis su 99,99999999999999997 proc. tikimybe. Taigi kaltinamojo kraujo pėdsakų kambaryje, kur, jo teigimu, jis buvo sužalotas ir stipriai kraujavo, nebuvo rasta. Aptarti duomenys paneigia M. Š. versiją, kad jis J. S. buvo užpultas ir sužalotas peiliu, ir patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti ne gynybos tikslais, ne siekiant apginti savo sveikatą ar gyvybę, nes nebuvo pavojingo kėsinimosi, o iš pykčio, agresijos, siekiant sužaloti nukentėjusįjį, t. y. suvokiant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, numatant galimus tokių veiksmų padarinius ir jų norint. Net ir vadovaujantis kaltinamojo M. Š. parodymais, kad nukentėjusysis puolė jį peiliu ir sužalojo, tolimesni kaltinamojo veiksmai neatitiktų būtinosios ginties sąlygų. Kaltinamasis nurodė, kad jam pavyko keliu prispausti J. S. ranką, šis ranką atleido ir paleido peilį, tuomet jis (M. Š.) peilį numetė po komodos apačia, kad J. S. nepaimtų. Atsistojęs nuo grindų, paklausė J. S., ar šis nusiramins, J. atsakė, kad raminasi. J. kažką negražaus atsakius, jis (M. Š.) 3-4 kartus spyrė gulinčiam ant grindų J. į nugarą ar sėdmenis, kad šis atsikėlęs nepasiimtų peilio. Taigi spyrių metu jokio tiesioginio realaus pavojaus M. Š. jau nebuvo, kadangi pavojingi veiksmai, jeigu tokie ir būtų buvę, jau buvo nutrūkę – nukentėjusysis jokių veiksmų, kuriais galėtų būti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, tuo metu neatliko ir realaus pavojaus, pasakydamas kažką negražaus, įžeidaus, kaltinamajam nekėlė, nes, pasak kaltinamojo, peilis jau buvo numestas po komoda. Teismų praktikoje pažymėta, kad besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

Kad kaltinamasis nesijautė pats nukentėjęs įvykio metu, kad nebuvo į jį patį pasikėsinta, kad kaip tik pats save laikė kaltininku, patvirtina ir jo elgesys po įvykio: jis ištempė J. S. iš buto, kur įvyko įvykis, ir paliko gulėti koridoriuje, valė kraują, J. S. telefoną ir peilį, kuriuo, jo teigimu, buvo užpultas ir sužalotas J. S., išmetė pro langą. Tuo jis siekė sunaikinti nusikaltimo pėdsakus, kad jo nebūtų galima susieti su šiuo įvykiu. Be to, kaip jau minėta, klaidino 2022 m. balandžio 11 d. į įvykio vietą patikslinti įvykio aplinkybių atvykusius pareigūnus, nurodydamas, kad nukentėjusiojo išvis nepažįsta, apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nežino, pirmosios apklausos metu nurodė, kad J. S. pažįsta, šis laikinai gyveno jo nuomojamame kambaryje, tačiau jo nesužalojo, kas ir kur tai padarė, nežino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po įvykio kaltinamasis išvyko dirbti į užsienį, buvo sulaikytas tik 2022 m. birželio 13 d., tokiais savo veiksmais apsunkindamas atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, 2022 m. birželio 1 d. užfiksuotas I. G. ir M. Š. telefoninis pokalbis, kurio metu M. Š., paskambinęs iš Danijos, nurodė, jog už grasinimus fiziškai susidoros su B. be gailesčio, kaip ir su J. (J. S.), vėl kraujas liesis laisvai, gerai, kad I. įsikišo, nes kitaip galimai būtų užmušęs J.. I. G. ir M. Š. taip pat kalbėjo apie nusikaltimo pėdsakų sunaikinimą, M. Š. nurodė, jog išmetė tą pagrindinį (peilį), apie kurį I. žino, ir viską sunaikino, domėjosi, ar I. išmetė sofą, ar nieko nevalė. I. G. atsakė, jog sofos neišmetė, tačiau viskas yra sutvarkyta, išplauta, M. Š. ją už tai pagyrė. Jei kaltinamasis būtų jautęsis pats nukentėjęs nuo J. S. įvykio metu, akivaizdu, jog būtų pasirinkęs kitokį veikimo būdą, nebūtų suinteresuotas sunaikinti įvykio pėdsakus, tarp jų galbūt ir jį teisinančius, patvirtinančius jo veikimą būtinosios ginties sąlygomis, klaidinti pareigūnus. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M. Š. atliko smurtinius veiksmus prieš J. S. ir padarė jam sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas tiesiogine tyčia; iš aptartų įrodymų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors kaltinamasis tvirtino įvykio metu buvęs blaivus, alkoholio nevartojęs, tai paneigia byloje surinkti ir aptarti įrodymai (nukentėjusiojo J. S., liudytojos I. G. parodymai), remdamasis jų visuma, teismas konstatuoja šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą, nepaisant to, kad nebuvo patikrintas kaltinamojo blaivumas iškart po įvykio, nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, kaip kad nukentėjusiajam, nes pagal nustatytas bylos aplinkybes to ir nebuvo įmanoma padaryti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, juo padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, ir, nors nusikalto teistumui išnykus, tai visgi rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis yra linkęs į smurtinį elgesį. Jis baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, yra darbingo amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, po to įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, dabar yra nedraudiminiame laikotarpyje, darbovietės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, kur laikomas suimtas, charakterizuojamas teigiamai, palaiko ryšius su mama. Teismas, įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam M. Š. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį, nei apskaičiuotas jos vidurkis. Byloje nėra tokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės kaltinamasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, jam gydymas gali būti užtikrinamas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. Š. priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 133). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė fizinius skausmus, buvo praradęs sąmonę, kilo grėsmė gyvybinėms funkcijoms, dėl to buvo labai išsigandęs, nerimavo dėl savo gyvybės ir galimų tolimesnių pasekmių. Dėl patirto sužalojimo iš pradžių galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, tai apsunkino jo savarankišką judėjimą, galimybę užsiimti kokia nors veikla, jis tapo priklausomas ir yra priklausomas nuo kitų asmenų, nes negali pilnai savimi pasirūpinti, apsitarnauti. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis nuo 2022 m. balandžio 10 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare (1 t., b. l. 138). Nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusysis gydėsi VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje (1 t., b. l. 147–149). Iš J. S. ligos epikrizės matyti, jog į reabilitacijos ligoninę jis atvyko nusilpusiomis kojomis ir rankomis, nejudindamas plaštakų, dėl to negalintis apsitarnauti, sutrikusiu judėjimu, šalinimo funkcijų veikla. Reabilitacijos eigoje būklė pagerėjo, atsirado judesiai pirštuose, tačiau plaštakos dar nefunkcionalios, valgo su pritaikytu įtvaru–šaukštu, naudojasi vežimėliu, tarp lygiagrečių paeina apie 10 metrų, pastiprėjo raumenų jėga, tačiau lieka tetraparezė, tuštinasi su medikamentine pagalba, dalinė šlapinimosi kontrolė. Ligonis kontaktiškas, prasmingai atsako, orientuojasi gerai, pats vežimėliu važiuoja į procedūras. Tačiau daugelyje apsitarnavimo veiksmų reikalinga vidutinė pagalba, vonioje – maksimali, dėl plaštakų grubios parezės pats negali nusikateterizuoti šlapimo pūslės. Pasibaigus reabilitacijos laikui ir išliekant slaugos poreikiui, perkeliamas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę. Prognozė pasveikimui numatoma problematinė, tačiau eigoje gerėja, prognozė darbingumui – lieka ryškūs neįgalumo reiškiniai (1 t., b. l. 147–149). Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. J. S. buvo gydomas VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje (1 t., b. l. 146, 153), šiuo metu gydymą tęsia reabilitacijos centre „Elijos vėjarožė“. Teisiamojo posėdžio metu J. S. nurodė, jog dėl įvykio jo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo. Prieš įvykį sveikatos problemų neturėjo, buvo fiziškai sveikas, tačiau dėl patirtų sužalojimų iš pradžių galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, šiuo metu juda naudodamas lazdą, negali pilnai savimi pasirūpinti buityje, apsitarnauti, todėl jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba. Pasak nukentėjusiojo, medikai nurodė, jog jis pilnai nepasveiks, nebus toks, koks buvo iki įvykio, geriausiu atveju bus pasiektas 80-90 procentų pasveikimas, nes stipriai pažeistos smegenys, nervai.

Nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, spiriant jam į galvą ir į kitas kūno vietas, dėl to nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, J. S. nustatyta diagnozė: trauminė nugaros smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), nugaros smegenų sužalojimas kaklo lygyje nepatikslintas, stuburo kaklinės dalies mielopatija, jutimo sutrikimai visose galūnėse – tetraplegija, nugaros smegenų kontūzija kaklinėje dalyje. Jau beveik metus laiko tęsiamas jo gydymas, kaip nurodė nukentėjusysis ir kaip matyti iš medicininių dokumentų, neprognozuojamas visiškas pasveikimas, liko neįgalumo reiškiniai, jis negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, buityje reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, manytina, kad dėl kilusių padarinių sveikatai nukentėjusiam gali būti nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas. Taigi po įvykio nukentėjusiojo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, panaudojęs smurtinius veiksmus, nesąmoningą nukentėjusįjį ištempė į bendrabučio koridorių ir jį ten paliko nesuteikęs pagalbos, į tai, kad kaltinamasis siekė išvengti atsakomybės bandydamas sunaikinti, paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, savo kaltės nuoširdžiai nepripažįsta ir kritiškai nevertina savo veiksmų. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis darbingo amžiaus, dirbo ir prieš įvykį, ir po jo, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiojo J. S. naudai priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam šios veikos sukeltų padarinių.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 17 334,14 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. S. gydymo, atlyginimo (4 t., b. l. 123–125). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. Š. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 17 334,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023 m. sausio 6 d. pažymą Nr. APD-2023-00300, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. Š. šioje baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 156–160). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis M. Š. yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 491,67 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbo prieš ir po įvykio, byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo sveikatos būklę, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 200 Eur – kaltinamojo gynėjos advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. Š..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktos saugoti byloje; trys peiliai, baltos spalvos sudaužytu ekranu mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK SNTV tarnybines patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiojo J. S. naudai priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. Š. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 17 334,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo M. Š. valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; tris peilius, baltos spalvos sudaužytu ekranu mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, perduotus saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK SNTV tarnybines patalpas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.