- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-524-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03019-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- K. M., G. M., V. B., L. M., S. S.
- Ieškovas
- D. S., A. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. M., G. M. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., A. G.–S. patikslintą ieškinį atsakovams L. M., S. S., K. M., G. M., V. B. dėl ieškovų teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo savavališką rekonstrukciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų teisę be atsakovų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pagal gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP) ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šį projektą be atsakovų sutikimo; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013-02-19 ieškovai nusipirko iš atsakovės L. M., atstovaujamos L. M., ir atsakovo S. S. žemės sklypo 1666/6289 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas įsigytas su jame esančiais pastatais, iš kurių vienas buvo senas pastatas – gyvenamasis namas, kurį ieškovai rekonstravo (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas). Nusipirkta žemės sklypo dalis yra tiksliai pažymėta taškais ir skaičiais žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje (sutarties 11 p. bei sutarties priedas – Žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema). Ieškovai su žemės sklypo pardavėjais taip pat pasirašė susitarimą, kad pardavėjai savo lėšomis įsipareigoja užbaigti žemės sklypo atidalijimo procesą. Pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą žemės sklypas yra padalintas į 5 dalis: A ir B dalių savininkais liko žemės sklypo pardavėjai atsakovė L. M. ir atsakovas S. S.. C žemės sklypo dalis priklauso ieškovams, D žemės sklypo dalis atsakovui V. B. ir jo uošviams K. M. ir G. M. bei V. M.. 2013 m. ieškovai rekonstravo žemės sklype esantį pastatą – gyvenamąjį namą, t. y. pakeitė stogą visu perimetru, pakėlė sienas ir suformavo perdangą tarp pirmo aukšto ir pastogės, pirmame aukšte padidino priestatą. Ieškovai jau po rekonstrukcijos sužinojo, kad minėtai rekonstrukcijai buvo reikalingas projektas, kurio ieškovai neturėjo. Kiti žemės sklypo bendrasavininkai matė, jog yra atliekama gyvenamojo namo rekonstrukcija, jokių priekaištų ar pastabų vykdomai rekonstrukcijai neturėjo ir džiaugėsi gražėjančia aplinka. Ieškovai, gavę 2016-01-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengė rekonstrukcijos projektą ir kreipėsi į žemės sklypo bendrasavininkus dėl atitinkamų sutikimų davimo. Pažymėjo, jog tik vienas iš žemės sklypo bendrasavininkų yra davęs sutikimą, t. y. V. M.. Kiti žemės sklypo bendrasavininkai (šioje byloje atsakovai) sąmoningai vilkina sutikimų davimo procesą, organizuotai kerštauja už ieškovų nepaklusimą kitų žemės sklypo bendrasavininkų savavališkam elgesiui platinant kelią, neturėdami nei faktinio, nei teisinio pagrindo trukdo ieškovams valdyti ir naudotis jiems priklausančiu nuosavybės teisės objektu. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija neturi jokios įtakos ir niekaip netrukdo žemės sklypo atidalijimo procesui, o taip pat nedaro įtakos keliui, reikalingam naudotis žemės sklypu. Taigi, neegzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių minėti sutikimai negali būti duoti. Nurodė, kad nei gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu, nei rekonstravus gyvenamąjį namą atsakovai neturėjo jokių priekaištų ar pastabų ieškovams. Be kita ko, gyvenamojo namo rekonstrukcija nepažeidė ir nepažeidžia atsakovų teisių ar teisėtų interesų, nes gyvenamasis namas pastatytas dar 1948 m. ir buvo tik rekonstruotas ant senų pamatų, pakeliant stogą ir įrengiant papildomą aukštą, nekeičiant užstatyto ploto. Šis kreipimasis į teismą yra ultima ratio priemonė, nes ikiteisminis ieškovų bandymas ieškoti kompromiso ir noras bendradarbiauti su atsakovais nedavė jokių rezultatų, o ieškovai neturi galimybės dar kelis mėnesius ar metus laukti atsakovų sutikimo (jeigu tokie ir būtų duoti). Šiuo atveju nėra priežasčių, dėl kurių ieškovams negalėtų būti duotas leidimas įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai L. M., S. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013-02-19 ieškovai nusipirko iš atsakovų 1666/6289 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šią žemės sklypo dalį ieškovai įsigijo kartu su jame esančiais pastatais, tame tarpe ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas). 2013 m. ieškovai ėmėsi rekonstruoti gyvenamąjį namą, t. y. pakeitė stogą visu perimetru, pakėlė sienas ir suformavo perdangą tarp pirmo aukšto ir pastogės, pirmame aukšte padidino priestatą. Jokių atsakovų sutikimų, atliekant minėtus darbus, ieškovai neprašė, o ir atsakovai manė, kad rekonstrukcijos darbai vykdomi laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Ieškovams pradėjus atlikti šulinio, vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo darbus, paaiškėjo, kad nebuvo atliktas tyrimas šių įrenginių poveikio registruotam šuliniui, kuriuo naudojasi atsakovai, šulinio vieta ir nuotekų surinkimo talpa su drenavimo sistema neatitinka higienos reikalavimų. Nuo 2017 m. pradžios ieškovai teikė atsakovams pasirašymui projektą sutikimo, kuriuo prašė patvirtinti, kad atsakovai sutinka, jog ieškovai žemės sklypo dalyje rekonstruotų vieno buto gyvenamąjį namą ir jį išplėstų, taip pat pagal galiojančius LR įstatymus savo žemės sklypo dalyje statytų tvorą, garažą, rekonstruotų ūkinius pastatus, kastų šulinį su vandentiekio sistema, įrengtų vietinę nuotekų šalinimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nebuvo pateiktas susipažinimui nei renovacijos projektas, kuriame konkrečiai atsispindėtų tikslūs matmenys, namo pririšimo taškų koordinatės bei tvoros techninis projektas ir išsidėstymas sklype, nei kiti privalomai lydintys dokumentai, sutikimą atsakovai pasirašyti atsisakė. Ieškovai pakartotinai teikė prašymus atsakovams pasirašyti sutikimus, tuo tarpu atsakovų prašomo renovacijos darbų projekto bei lydinčių dokumentų, nepateikė. Net ir susipažinus su ieškovų teismui galiausiai pateiktu projektuotojo UAB „AV projektavimo studija“ parengtu Projektu bei Sklypo planu su inžineriniais tinklais, paaiškėjo, kad net ir ginčui pasiekus teisminę stadiją, ieškovų teikiami dokumentai savo reikalavimų pagrįstumui įrodyti, turi esminių trūkumų, yra neišsamūs, neatskleidžiantys tiek jau neteisėtai (neturint leidimo) atliktų rekonstrukcijos darbų, tiek ir būsimų darbų įtakos atsakovų teisėtiems interesams. Atsakovų nuomone, projektas neatitinka projekto parengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Ieškovai neįrodė, jog planuojami darbai nepažeidžia bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų, todėl atsakovų prieštaravimas ieškovų remonto darbams (pagal ieškovų į bylą pateiktą Projektą) dėl nustatytų esminių Projekto trūkumų, kuriems esant atsakovų, kaip sklypo bendrasavininkų, interesai negali būti laikomi užtikrintais, nelaikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu interesų derinimo principą.
4. Atsakovai K. M., G. M., V. B. atsiliepimu su ieškovų patikslintu ieškiniu ir jame pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovams nebuvo pranešta apie inicijuotą rekonstrukciją, nebuvo prašoma pasirašyti sutikimus, prie ieškinio ieškovų pridėtas namo rekonstravimo projektas ar jo kopija pilna apimtimi atsakovams iš viso niekada nebuvo pateiktas, todėl ieškovų siekis teisminiu keliu be atsakovų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo savavališką rekonstrukciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo turėtų būti pripažintas kaip piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą bei teismo klaidinimas. Atsakovai tikėjosi, jog ieškovai teiksis gauti leidimą statyti, rekonstruoti statinį, ir darbus vykdys teisėtai, pagal parengtą ir su atsakovais suderintą projektą, atitinkantį visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Atsakovai, kaip žemės sklypo bendrasavininkai, pastebėję akivaizdų rekonstruojamo pastato neatitikimą teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose numatytiems reikalavimams ir šiurkštų imperatyvių reikalavimų nepaisymą bei nesiskaitymą su bendrasavininkių teisėmis ir interesais, buvo priversti kreiptis į atitinkamas institucijas su tikslu išsiaiškinti, ar iš tiesų ieškovų inicijuota ir atliekama gyvenamojo namo rekonstrukcija bendrame žemės sklype yra teisėta, ko pasėkoje, ši statyba buvo pripažinta savavališka, dėl ko tik po statybos pripažinimo savavališka ieškovai buvo priversti imtis veiksmų ją įteisinti, todėl teigti, kad atsakovai iš esmės sutiko su tokia vykdoma savavališka statyba nėra jokio faktinio pagrindo, o ieškovų argumentas, jog jie nežinojo, kad rekonstrukcijai reikia parengti teisės aktus atitinkantį projektą, ieškovų neprofesionaliai atliktų statybos darbų nepateisina ir neatleidžia jų nuo atsakomybės. Pažymėjo, jog 2017-05-11 atsakovai, nesutikdami pasirašyti sutikimo, išsamiai išdėstė nesutikimo motyvus, t. y. nurodė net 7 pagrindus, kuriuos, be kita ko, ieškovai ieškinyje laiko nepagrįstais ir kaltina atsakovus organizuotu kerštavimu, sąmoningu sutikimų davimo vilkinimu, kadangi atsakovai neva neturėdami jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o tik dėl neva savo savanaudiškų paskatų nepasirašo ieškovų atsakovams siųsto sutikimo. Nepaisant to, ieškovai, gavę tokį atsakovų atsakymą, nebandė pašalinti atsakovų nustatytų trūkumų ir pakoreguoti projekto ir atliktų statybos darbų, tačiau iš karto kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti jų teisę be atsakovų sutikimo įteisinti statinio savavališką statybą. Nurodė, kad ieškovų jau atlikti ir dar planuojami atlikti darbai (rekonstrukcijos, statymo, kasimo, įrengimo ir kt.) gali lemti esminį kitų bendraturčių (atsakovų) naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeisti bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki tol, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.
5. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis gavo elektroninį laišką iš A. G.–S. su prašymu pasirašyti sutikimą „dėl namo rekonstrukcijos bei kitų reikalų“ 2017-01-05. Nors nuo pat rekonstrukcijos pradžios 2013 m. ieškovai žodžiu buvo raginami visų bendrasavininkų, tuo pačiu ir atsakovų, susitvarkyti dokumentus ir suderinti rekonstrukcijos darbus su bendrasavininkais, šis prašymas buvo ignoruojamas. Trečiasis asmuo dabar jau susipažinęs su rekonstrukcijos projektu, kitais dokumentais, jeigu būtų juos matęs pasirašant 2017-01-13 sutikimą, nurodyto sutikimo nebūtų pasirašęs, nes jis neatitinka įstatymų, STR ir kitų teisės aktų ir yra labai formalus.
6. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad teisę kreiptis į teismą nustato Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, nes ieškovai vykdo neteisėtas statybas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo tinklalapyje nurodo: „Neteisėtos statybos pažeidžia konstitucinį teisės viršenybės principą, daro žalą aplinkai bei darniai teritorijų plėtrai, gali kelti grėsmę žmonių saugumui, jų gyvybei ir sveikatai. Nelegalūs statiniai pažeidžia viešąjį interesą, neretai pakenkia konkretiems asmenims. Todėl būtina vadovautis teisės aktų reikalavimais ir statybas pradėti tik įsitikinus, kad jos yra galimos planuojamoje teritorijoje“. Todėl ne tik statybos inspekcija, bet visi piliečiai gali reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėjo, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovų visų teismo išlaidų. Atsakovas, neduodamas sutikimo žemės sklypo ir namo planavimo pasiūlymams, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nėra pažeidęs, todėl prašė į tai atsižvelgti sprendžiant teismo išlaidų paskirstymo klausimą. Prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra nedalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui.
7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui D. S. 2016-01-04 buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-160104-00002 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo jis įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-07-04 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. D. S., negalėdamas nustatytu terminu įvykdyti Privalomojo nurodymo, kreipėsi į Inspekciją prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šis prašymas patenkintas ir vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016-10-04. Šio termino neužtekus ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2017-04-04. Teismas 2017-01-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1213-764/2017 D. S. prašymą tenkino. D. S. dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2018-04-04. Teismas 2017-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3096-426/2017 patenkino prašymą. Prašymus pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą D. S. motyvavo siekiu įteisinti savavališką statybą gaudamas statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statybą leidžiančio dokumento gavimui trukdo žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų statybai nedavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-10 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovų D. S. ir A. G.–S. teisę be atsakovų L. M., S. S., K. M., G. M., V. B. sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pagal Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP) ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šį projektą be atsakovų sutikimo.
9. Teismas atsakovų argumentus, kad ieškovai jiems nepateikė visų duomenų apie gyvenamojo namo rekonstrukciją, viso rekonstrukcijos projekto su aiškinamuoju raštu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovams atskleidė ketinamų atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų esmę. Tai, kad atsakovams buvo pateikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos brėžiniai patvirtino ieškovai posėdžio metu, tiek patvirtina pačių atsakovų 2017-05-11 atsakymas ieškovams, kuriame nurodyta, kad atsakovams buvo pateiktas vienbučio namo rekonstravimo projektas ir sklypo planas su inžineriniais tinklais. Teismas atkreipė dėmesį, kad paminėtame atsakyme atsakovai jokių pastabų dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos nepateikė, išskyrus tai, jog nėra pateikta renovuojamojo pastato architektūrinė dalis. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, kad nėra galutinai atlikta šalims priklausančio žemės sklypo atidalijimo procedūra, nėra pagrindas teigti, kad ieškovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia atsakovų teises.
Atsiliepimas
10. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovų atsiliepimuose bei atsakovų K. M., G. M., V. B. pateiktoje 2017-08-28 specialisto D. V. išvadoje nurodyti argumentai apie tai, kad ieškovų parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas yra parengtas su trūkumais, neatitinka Statybos įstatymo, STR 1.05.06:2010, STR 1.04.01:2005 reikalavimų, jog rekonstrukcijos projekte nėra nurodyta apie šulinio, vandentiekio ir nuotekų sistemų, dūmtraukių, elektros įrangos įrengimą, nenurodyti priešgaisriniai atstumai, nekonkretizuotos statybinės medžiagos ir kt., nesudaro pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisės. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nėra ieškovams priklausančio gyvenamojo namo bendrasavininkiai bei atsakovams priklausančiose žemės sklypo dalyse nėra jokių pastatų ar statinių. Šios bylos nagrinėjimo objektas yra tai – ar atsakovai pagrįstai neduoda sutikimo ieškovams gauti leidimą ieškovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai, bet ne tai, ar ieškovų pateiktas rekonstrukcijos techninis projektas atitinka Statybos įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų normas.
11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovai, neduodami ieškovams sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, nepagrįstai pažeidžia ieškovų teises, todėl ieškinį tenkino (CPK 178, 185 str. str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai K. M., G. M. ir V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui nutarus netenkinti pirmame punkte nurodyto prašymo, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-05-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino daugelį šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų, t. y. nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, taip pat nepagrįstai neįvertino daugelio byloje esančių faktinių duomenų bei pateiktų įrodymų, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Kadangi skundžiamame sprendime tik lakoniškai ir paviršutiniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant jų įrodomosios reikšmės, o tiesiog formaliai nurodant, kad vienas ar kitas įrodymas yra reikšmingas arba nereikšmingas, pagrįstas arba nepagrįstas, darytina išvada, kad teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais, o tuo labiau ir teisiniais, argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai.
12.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nutylėjo ir niekaip nepasisakė dėl akivaizdžios faktinės aplinkybės, kad būtent ieškovai tinkamai neatskleidė bendraturčiams savo su statybomis bendrame sklype susijusių siekių ir planų, todėl apeliantams ir teismui nepakako duomenų įvertinti, kaip ieškovų pasirinkti statybos/įrengimo būdai ir jų įgyvendinimo sąlygos pakeis jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Dėl šių aplinkybių apeliantai ne tik pagrįstai atsisakė duoti sutikimą, bet ir neturėjo galimybės teisme pateikti objektyvių įrodymų, kaip ir kiek ieškovų planuojami statiniai, įrenginiai konkrečiai riboja, pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir pareigas. Apeliantų nuomone, toks ieškovų elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir pažeidžia apeliantų teises. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl jų visiškai nieko nepasisakė, todėl apeliantų teigimu, toks nemotyvuotas skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti kaip pagrįstas.
12.3. Ieškovai prašė apeliantų pasirašyti sutikimą ne tik dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o taip pat ir dėl kitų papildomų atlikti darbų: statyti tvorą, garažą, rekonstruoti ūkinius pastatus, kasti šulinį su vandentiekio sistema, įrengti vietinę nuotekų šalinimo sistemą. Dėl šių papildomų bendrame sutikime išdėstytų darbų apeliantams nebuvo pateikti absoliučiai jokie dokumentai, tai buvo nurodoma ir apeliantų siųstame atsakyme ieškovams, tačiau pirmosios instancijos teismas absoliučiai neįsigilino į situaciją ir nevertino aplinkybės, kad ieškovai prašė bendraturčių sutikimo ne tik tam, kad galėtų įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, bet ir atlikti net penkis papildomus statybos/įrengimo darbus, dėl kurių jokių dokumentų ieškovai apeliantams nėra pateikę iki šiol. Apeliantų manymu, teismas turėjo vertinti šias nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes, nepaisant to, kad ieškinį šiuo atveju ieškovai pateikė tik dėl teisės be apeliantų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Atsiliepimas
13. Atsakovai L. M. ir S. S. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad sutinka dėl apeliaciniame skunde nurodytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, susijusių tiek su įrodymų vertinimu, tiek ir su bylos esmės atskleidimu. Pirmosios instancijos teismo 2018-05-10 sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai tenkintini, o sprendimas – naikintinas.
14. Ieškovai D. S. ir A. G.–S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-10 sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
14.1. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo metu apsiribojo tik deklaratyviais ir neįrodytais teiginiais, kad ieškovų atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija pažeidžia jų teises, kad ieškovų pateiktas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau taip ir nepateikė nei vieno pagrįsto ir realaus argumento, kuris patvirtintų tokius teiginius, nenurodė, kuo tokie neatitikimai pažeidžia jų teises, pablogina jų padėtį ar pan. Toks pozicijos nenuoseklumas ir motyvacijos stoka pagrindžia teismo padarytą išvadą, kad atsakovų atsisakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Konstatuotina, kad teismas priėmė pagrįsta ir teisingą sprendimą, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijai nepagrįstai pažeidė ieškovų teises.
15. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Pažymi, jog ieškovai D. S. ir A. G.–S. 2013-02-19 pirkimo–pardavimo sutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindais įsigijo žemės sklypo dalį. Šių sutarčių pagrindu taip pat buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, tvarka. D. S. ir A. G.–S. pageidauja vykdyti statybos darbus savo žemės sklypo dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamos atsakovų teisės.
16. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-10 sprendimą panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Iš ieškovų reikalavimo matyti, kad ieškovai prašo teismo pripažinti jų teisę įteisinti savavališką rekonstrukciją be atsakovų sutikimo būtent pagal Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto niekada net nepateikė nei trečiajam asmeniui, nei atsakovams. Vietoj to, kad ieškovai būtų derinę savo atliktus neteisėtus veiksmus, be projekto, be sutikimų ir kitų leidimų rekonstruojant gyvenamąjį namą, su bendrasavininkais ir ieškoti kompromisų, ieškovai iš karto kreipėsi į teismą. Teismas negali pritarti nelegaliai, atliktai nesilaikant statybos įstatymo, su dideliais trūkumais, keliančiais pavojų ne tik bendrasavininkams, bet ir aplinkiniams, gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektą, kurį parengė su dideliais trūkumais ir pažeidimais projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
17. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliacinis skundas pagrindžiamas argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
19. Byloje nustatyta, kad 2013-02-19 ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 1666/6289 žemės sklypo, ir jame esančius 50,31 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, 1948 m. statybos su pastatais: tvartą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, 2018-03-09 ieškovų deklaracijos apie statinių, jų dalies paskirties pakeitimo, 2018-03-19 UAB „Sanora“ parengto statinių išdėstymo plano ir pagalbinių pastatų, jų dalių kadastro duomenų, bylos nagrinėjimo metu ieškovai nugriovė aukščiau paminėtus pastatus: garažą, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, bei juos išregistravo iš VĮ Registrų centro.
20. Ieškovai, atsakovai ir trečiasis asmuo V. M. yra aukščiau paminėto žemės sklypo, 0,6289 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai: ieškovams priklauso 1666/6289 dalys, atsakovui S. S. – 1250/6289, atsakovei L. M. – 1250/6289, V. B. – 1929/12578, G. M. ir K. M. – 1929/12578, V. M. – 194/6289 dalys nuosavybės teise šio žemės sklypo, tarp šalių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
21. Byloje taip pat neginčijama, kad 2013 m. ieškovai rekonstravo Žemės sklype esantį pastatą - gyvenamąjį namą, t.y. pakeitė stogą visu perimetru, pakėlė sienas ir suformavo perdangą tarp pirmo aukšto ir pastogės, pirmame aukšte padidino priestatą, rekonstrukcijos darbai buvo atlikti be projekto. 2016-01-04 ieškovai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčas tarp bendrasavininkų prasidėjo dėl jau rekonstruoto pastato įteisinimo.
22. 2016 metų rugpjūčio UAB „AV projektavimo studija‘ (projekto vadovas V. S.) parengė ieškovų prašymu ieškovams nuosavybės teise priklausančio vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto Nr.0521-01-TP) su aiškinamuoju raštu.
23. 2017-01-04 ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo rekonstrukcijai; sutikime nurodyta, kad „mes, S. S., L. M., V. B., G. M., K. M., V. M. sutinkame, kad D. S. ir A. G.-S. savo sklypo dalyje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruotų vieno buto gyvenamąjį namą ir jį išplėstų (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal galiojančius LR įstatymus savo žemės sklypo dalyje statytų tvorą, garažą, rekonstruotų ūkinius pastatus, kastų šulinį su vandentiekio sistema, įrengtų vietinę nuotekų šalinimo sistemą“; atsakovams ieškovai pateikė namo rekonstrukcijos projekto dalį apie namo išorinius, vidinius matmenis ir žemės sklypo topografinę nuotrauką. Nurodytas sutikimas 2017-01-13 pasirašytas tik trečiojo asmens V. M..
24. 2017-04-11 atsakovų pasirašytame atsakyme į laišką ieškovams, nurodyta, kad atsakovai bendro pobūdžio sutikimo nepasirašys, gali pasirašyti sutikimą tik susipažinus su konkrečiu planu, todėl eilinį kartą prašo pateikti renovacijos projektą su tiksliais matmenimis ir „x/y‘ koordinačių tikslius namo prisirišimo taškus, taip pat tvoros techninį projektą (aukštis, šviesos laidumas, medžiagos) ir tvoros išsidėstymo sklype ‚x/y“ koordinačių tikslius prisirišimo taškus.
25. 2017-05-11 atsakovų pasirašytame atsakyme į laišką ieškovams, nurodyta, kad atsakydami į Jūsų pateiktą „Sklypo planą su inžineriniais tinklais“ ir „Vienbučio namo rekonstravimo projektą“, žemiau pasirašiusieji sklypo bendrasavininkai turi pareikšti, kad pateiktuose dokumentuose trūksta ir/ar visai nėra pateiktą esminių dalykų: sklypo planas su inžineriniais tinklais paruoštas itin nekokybiškai, jame trūksta sutartinių ženklų, atsirado papildomi objektai, žvyruotas kelias pažymėtas iki tam tikros ribos, paskui pavirsta pieva ir t.t., nenurodyti servitutai ir įvažiavimai į sklypą; pastato vieta nesuderinta su bendrasavininkais; negautas bendrasavininkių sutikimas dėl teisių būti statytoju; nepateikta renovuojamojo pastato architektūrinė dalis; savavališkai įrengto šulinio vieta ir nuotekų surinkimo talpa su drenavimo sistema neatitinka higienos reikalavimų; savavališkai įrengiant šulinį ir nuotekų surinkimo talpa su drenavimo sistema nebuvo derinta su bendrasavininkais ir nebuvo atliktas tyrimas minėtų įrenginių poveikio registruotam šuliniui, nes minėto registruoto šulinio vanduo naudojamas maisto ruošimui ir buitinėms reikmėms; kadangi šiuo metu yra parengtas ir priduotas svarstymui visų bendrasavininkų pasirašytas projektas dėl sklypo padalijimo ir minėtame plane numatytas 4 m privažiavimo/pravažiavimo servitutas, bet gauta Vilniaus rajono savivaldybės kelininkų žodinė pastaba, kad pageidautina šią sklypo dalį išskirti ne kaip servitutą, o kaip kelią su infrastruktūra ir praplėsti jo ribas iki 8-12 m; įskaitant tai, kad atidalinimo projektas nepatvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės, palaukti kol bus patvirtintas anksčiau suderintas ir priduotas svarstymui į Vilniaus rajono savivaldybę sklypų atidalinimo projektas; tuo atveju jeigu suderintas ir bendrasavininkų pasirašytas sklypo padalinimo projektas bus atmestas, reikės sklypo dalį šiuo metu pažymėtą 4 m servitutu praplėsti iki 8-12 m kelio su infrastruktūra; jūsų planuojamas rekonstruoti gyvenamasis namas gali atsidurti šio kelio infrastruktūros zonoje, be to, pagal pirkimo-pardavimo žemės sklypo su pastatais sutartį jūs vienašališkai ir neatlygintinai privalote perleisti bendram naudojimui dalį savo sklypo nupirktos dalies, kaip aprašyta pirkimo-pardavimo žemės sklypo su pastatais sutartyje.
26. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patikslino, kad atsakovams 2017-01-04 siųstame sutikime buvo klaidingai nurodyta ir apie ūkinių pastatų rekonstrukciją bei dėl garažo, tvoros; šitų statinių projekte nėra; buvo prašoma sutikimo tik dėl namo rekonstrukcijos, daugiau atsakovai nieko neprašė.
27. Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pripažino ieškovų teisę be atsakovų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pagal Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP) ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šį projektą be atsakovų sutikimo. Atsakovai su teismo sprendimu nesutiko.
28. Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje bylose dėl bendraturčio teisės statyti įgyvendinimo teisės pripažįstama, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai; n rekonstruojamas namas yra ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir atsakovai nėra šio statinio bendraturčiai. Be to, namo rekonstrukcija faktiškai yra atlikta, ieškovai siekia ją įteisinti.
31. Ieškovai nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad namo rekonstrukcija pagal jų parengtą Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP) nepažeis atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių teises; pirmosios instancijos teismas su ieškovų argumentais sutiko.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai pagrindžia savo apeliacinį skundą iš esmės formalias argumentais
33. Dėl procesinių normų pažeidimo. Apeliantai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino daugelį šioje civilinėje byloje surinktų įrodymų, t. y. nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, taip pat nepagrįstai neįvertino daugelio byloje esančių faktinių duomenų bei pateiktų įrodymų, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Kadangi skundžiamame sprendime tik lakoniškai ir paviršutiniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant jų įrodomosios reikšmės, o tiesiog formaliai nurodant, kad vienas ar kitas įrodymas yra reikšmingas arba nereikšmingas, pagrįstas arba nepagrįstas, darytina išvada, kad teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais, o tuo labiau ir teisiniais, argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra itin abstraktūs ir formalūs; apeliantai nenurodė, kokių konkrečių byloje esančių faktinių duomenų teismas nevertino, kokia įtaka šių įrodymų (ne)vertinimas galėjo turėti teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo netenkinami.
34. Dėl skundžiamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų nepagrįstumo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nutylėjo ir niekaip nepasisakė dėl akivaizdžios faktinės aplinkybės, kad būtent ieškovai tinkamai neatskleidė bendraturčiams savo su statybomis bendrame sklype susijusių siekių ir planų, todėl apeliantams ir teismui nepakako duomenų įvertinti, kaip ieškovų pasirinkti statybos/įrengimo būdai ir jų įgyvendinimo sąlygos pakeis jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Dėl šių aplinkybių apeliantai ne tik pagrįstai atsisakė duoti sutikimą, bet ir neturėjo galimybės teisme pateikti objektyvių įrodymų, kaip ir kiek ieškovų planuojami statiniai, įrenginiai konkrečiai riboja, pažeidžia jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teises ir pareigas. Pažymėtina, kad atsakovai 2017-05-11 atsakovų pasirašytame atsakyme į laišką ieškovams nurodė ieškovų pateiktų projektinių sprendinių tokius trūkumus - pateiktuose dokumentuose trūksta ir/ar visai nėra pateiktą esminių dalykų: sklypo planas su inžineriniais tinklais paruoštas itin nekokybiškai, jame trūksta sutartinių ženklų, atsirado papildomi objektai, žvyruotas kelias pažymėtas iki tam tikros ribos, paskui pavirsta pieva ir t.t., nenurodyti servitutai ir įvažiavimai į sklypą; pastato vieta nesuderinta su bendrasavininkais; negautas bendrasavininkių sutikimas dėl teisių būti statytoju; nepateikta renovuojamojo pastato architektūrinė dalis; savavališkai įrengto šulinio vieta ir nuotekų surinkimo talpa su drenavimo sistema neatitinka higienos reikalavimų; savavališkai įrengiant šulinį ir nuotekų surinkimo talpa su drenavimo sistema nebuvo derinta su bendrasavininkais ir nebuvo atliktas tyrimas minėtų įrenginių poveikio registruotam šuliniui, nes minėto registruoto šulinio vanduo naudojamas maisto ruošimui ir buitinėms reikmėms; kadangi šiuo metu yra parengtas ir priduotas svarstymui visų bendrasavininkų pasirašytas projektas dėl sklypo padalijimo ir minėtame plane numatytas 4 m privažiavimo/pravažiavimo servitutas, bet gauta Vilniaus rajono savivaldybės kelininkų žodinė pastaba, kad pageidautina šią sklypo dalį išskirti ne kaip servitutą, o kaip kelią su infrastruktūra ir praplėsti jo ribas iki 8-12 m; įskaitant tai, kad atidalinimo projektas nepatvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės, palaukti kol bus patvirtintas anksčiau suderintas ir priduotas svarstymui į Vilniaus rajono savivaldybę sklypų atidalinimo projektas; tuo atveju jeigu suderintas ir bendrasavininkų pasirašytas sklypo padalinimo projektas bus atmestas, reikės sklypo dalį šiuo metu pažymėtą 4 m servitutu praplėsti iki 8-12 m kelio su infrastruktūra; jūsų planuojamas rekonstruoti gyvenamasis namas gali atsidurti šio kelio infrastruktūros zonoje, be to, pagal pirkimo-pardavimo žemės sklypo su pastatais sutartį jūs vienašališkai ir neatlygintinai privalote perleisti bendram naudojimui dalį savo sklypo nupirktos dalies, kaip aprašyta pirkimo-pardavimo žemės sklypo su pastatais sutartyje.
35. Apeliaciniame skunde atsakovai pažymėjo papildomus pateiktų dokumentų trūkumus – pateikta sklypo plano su inžineriniais tinklais (topografinės nuotraukos nespalvota kopija, itin mažo formato, dėl ko nėra galimybės įžiūrėti plano sutartinių žymėjimų, ženklų, ribų, linijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos dalykas yra atsakovų nesutikimo su namo rekonstrukcijos projektu pagrįstumas, todėl atsakovų argumentai dėl sklypo plano neturi teisinės reikšmės. Bylos duomenimis tarp sklypo bendraturčių nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, tarp ieškovų ir atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, vyksta žemės sklypo dalių atidalijimo procedūra, tačiau ši problema neturi būti perkeliama į šalių ginčą dėl namo, esančio ieškovų sklypo dalyje, rekonstrukcijos įteisinimo; argumentai, susiję su žemės sklypo planu, atmetami.
36. Apeliantai taip pa nurodė, kad atsakovams buvo pateiktas ne gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, bet šio projekto fragmentas; apeliantų vertinimu, tai buvo padaryta tikslu nuslėpti, kad ieškovai, neteisėtai atlikdami rekonstrukciją padidino pirmo aukšto priestatą, (užstatytas plotas padidėjo nuo 69 iki 99 kv.m.) t.y. padidino viso žemės sklypo užstatymo plotą. Leistinas viso žemės sklypo užstatymo tankis yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių sklypo ekonominę vertę, ateityje gali turėti įtakos atsakovų teisės statyti įgyvendinimui. Mėgindami nusilėpti šią aplinkybę, ieškovai po civilinės bylos iškėlimo nugriovė garažą, ūkinį statinį, kiemo rūsį. Ieškovai, padidinami sklypo užstatymo tankį ir nuslėpdami šią aplinkybę nuo atsakovų, pažeidė jų teises. Apeliantų manymu, neįvertinus šios aplinkybes, sprendimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai jau atliko namo rekonstrukcija, vyksta jų jos įteisinimo projektas. Esant tokioms aplinkybėms, faktas, kad ieškovų rekonstruoto namo pirmo aukšto plotas padidėjo, negalėjo būti nuslėpta nuo žemės sklypo bendraturčių; tikėtina, kad bendraturčiai tiesiog galėjo tai matytyti.
37. Atsakovai nepaneigė, kad ieškovai, prašydami sutikimo atliktai rekonstrukcijai pateikė namo rekonstrukcijos projekto dalį apie namo išorinius, vidinius matmenis ir žemės sklypo topografinę nuotrauką, t.y. atsakovams buvo suteikta pakankama informacija apie namo pirmo aukšto plotą ir kitus namo parametrus. Taip pat reikšminga, kad žemės sklypas yra padalintas, tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, šiuo metu vyksta dalių atidalijimo procedūra. Ieškovai rekonstravo statinį savo sklypo dalyje, t.y. nėra duomenų, kad jų sklypo dalies užstatymo tankio padidėjimo turėtų neigiamos įtakos atsakovų žemės sklypo dalių ekonominei vertei ar jų teisės statyti galimam įgyvendinimui; apeliantų argumentai atmetami.
38. Apeliantai nurodė, kad ieškovai prašė apeliantų pasirašyti sutikimą ne tik dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, o taip pat ir dėl kitų papildomų atlikti darbų: statyti tvorą, garažą, rekonstruoti ūkinius pastatus, kasti šulinį su vandentiekio sistema, įrengti vietinę nuotekų šalinimo sistemą. Dėl šių papildomų bendrame sutikime išdėstytų darbų apeliantams nebuvo pateikti absoliučiai jokie dokumentai, tai buvo nurodoma ir apeliantų siųstame atsakyme ieškovams, tačiau pirmosios instancijos teismas absoliučiai neįsigilino į situaciją ir nevertino aplinkybės, kad ieškovai prašė bendraturčių sutikimo ne tik tam, kad galėtų įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, bet ir atlikti net penkis papildomus statybos/įrengimo darbus, dėl kurių jokių dokumentų ieškovai apeliantams nėra pateikę iki šiol. Apeliantų manymu, teismas turėjo vertinti šias nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes, nepaisant to, kad ieškinį šiuo atveju ieškovai pateikė tik dėl teisės be apeliantų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinta, kad atsakovams 2017-01-04 siųstame sutikime buvo klaidingai nurodyta ir apie ūkinių pastatų rekonstrukciją bei dėl garažo, tvoros; šitų statinių projekte nėra; buvo prašoma sutikimo tik dėl namo rekonstrukcijos, daugiau atsakovai nieko neprašė. Nagrinėjama byla yra privataus pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, ką jis ir padarė, patenkinęs ieškinį ir pripažinęs ieškovams teisę be atsakovų sutikimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pagal Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą, kurį parengė projektuotojas UAB „AV projektavimo studija“ (Projekto Nr. 0521-01-TP) ir teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šį projektą be atsakovų sutikimo. Apeliantų įsitikinimas, kad teismas turėjo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir svarstyti ieškovų teisę atlikti papildomus darbus be atsakovų sutikimo, tokius kaip teisė statyti tvorą, garažą, rekonstruoti ūkinius pastatus, kasti šulinį su vandentiekio sistema, įrengti vietinę nuotekų šalinimo sistemą ir pan., yra nepagrįstas.
40. Dėl kitų apeliantų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
42. Dėl įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. 2018-10-05 apeliantai pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų- prašymo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl rekonstrukcijos projekto ir šios inspekcijos atsakymo (atsisakymo reikšti poziciją dėl paklausime pateiktų teiginių prijungimo prie bylos.
43. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
44. Apeliantų atstovas, prašydamas prijungti papildomus įrodymus, nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti jų anksčiau, nes jų sudarymo data yra tik 2018-08-24. Teisėjų kolegija pažymi, kad į inspekciją dėl išvados buvo kreiptasi 2018-08-10, t.y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepagrindė, jog neturėjo galimybės gauti paminėtus rašytinius įrodymus anksčiau ir patiekti juos pirmosios instancijos teismui; prašymas dėl jų prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
45. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantų šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 302 str.). Ieškovai patyrė 435,60 Eur atsiliepimo surašymo išlaidas, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovams D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. – S., a.k. (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 87,12 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 12 euro centų).