Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-437-907/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-14
Bylos Nr.: e2-437-907/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04779-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Atsakovas: S. J., V. G.
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Marius Ramanauskas

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-437-907/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04779-2024-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujantieškovės atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,atsakovei S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams S. J. ir V. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu atsakovams S. J. (buvusi – G.), V. G. ir L. C. dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovei atsisakius ieškinio atsakovo L. C. atžvilgiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-03-25 nutartimi teismui priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą atsakovo L. C. atžvilgiu ir toje dalyje civilinę bylą nutraukus, ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų S. J. ir V. G. 6000,00 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovas advokatas Marius Ramanauskas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), kaip pirkėja, 2024-07-25 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais S. J. ir V. G., kaip pardavėjais, valdančiais asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl minėto buto pirkimo-pardavimo. Tačiau 2024-08-14 gavo iš S. J. telefonu SMS žinutę, kad ji vienašališkai nutraukia prieš terminą preliminarią sutartį. Nors ieškovė visus įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, laiku pervedė 2000 Eur avansą, kurį atsakovė grąžino tik dalimis, tačiau atsakovai nesutiko sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodė, jog dar iki sutarties nutraukimo atsakovai elgėsi nesąžiningai, reikalavo, kad ieškovė apmokėtų jų skolas už butą, kurios susidarė dar iki preliminarios sutarties sudarymo, nuslėpė, jog butui yra taikomi suvaržymai – hipoteka. Atsakovė visai nepagrįstai pradėjo kelti buto kainą, reikalavo sumokėti didesnę kainą, nei buvo sutarta preliminarioje sutartyje, reikalavo, kad ieškovė į jos asmeninę sąskaitą pervestų dar 1000 Eur, 2000 Eur ir t. t., nes neturi pinigų. Šalys tarpusavio susitarimu sutarė kainą 66000 Eur, sutarė, kad 6000 Eur bus taikoma nuolaida, šalys preliminarią sutartį tokiomis sąlygomis pasirašė. Atsakovai atsisakė tomis sąlygomis sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, padidino kainą. Mano, kad atsakovai elgėsi ne tik nepagrįstai ir neteisėtai, bet ir aiškiai nesąžiningai: pagrindinės sutarties sudarymas neįvyko išskirtinai tik dėl atsakovų kaltės, nes atsakovai vienašališkai ir nepagrįstai (be jokios ieškovės kaltės) atsisakė sudaryti galutinę sutartį; atsakovai sąmoningai melavo sutarties tekste apie buto suvaržymų nebuvimą ir taip klaidino ieškovę; atsakovai neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai reikalavo, kad ieškovė apmokėtų atsakovų skolas, susijusias su buto išlaikymu; patys atsakovai raštu nurodė, kad preliminarią sutartį nutraukia (ir atsisako sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį) todėl, kad atsakovai nenori parduoti buto už suderėtą kainą, t.y. taikyti suderėtą 6000 Eur nuolaidą ieškovei. Tokiu būdu visa kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenka ne pirkėjui (ieškovei), o pardavėjams (atsakovams) ir atsakovams atsiranda atitinkamos teisinės - finansinės pasekmės (atsakomybė). Atsakovai, kaip buto pardavėjai, aiškiai pažeidė ir CK 6.38 straipsnio nuostatas, numatančias, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Be to, pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Atsakovai, kaip buto pardavėjai, šios savo pareigos nevykdė visiškai, t. y. atsakovai ne tik nebendradarbiavo su ieškove, bet ir slėpė nuo jos esminę informaciją, bandė ją klaidinti ir neteisėtai pretenduoja į ieškovės sumokėtą avanso sumą (nemokamai naudojo ją pakankamai ilgą laiko tarpą ir net po sutarties vienašališko nutraukimo, grąžino ją ne visą ir ne iš karto, o dalimis). Ieškovė vertina atsakovų elgesį, kaip nesąžiningą, šiurkščiai ir iš esmės pažeidžiantį galiojančius teisės aktus ir esmines atsakovų, kaip buto preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalies (pardavėjo) pareigas, bei ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutarti, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taip pat nurodė, jog be ieškovės žinios ir sutikimo sutartį rengęs brokeris pardavėjų prašymu iš sutarties teksto galutinio projekto pašalino sutarties teksto punktą dėl pardavėjų atsakomybės, tačiau atsakovams bet kuriuo atveju kyla pareiga padengti ieškovės (pirkėjo) patirtus nuostolius, į kurių apimtį patenka ir ieškovės negautos pajamos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė, tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų - sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Ginčo buto pradinė pardavimo kaina pardavėjų skelbimuose buvo 72000 Eur, o šalys tarpusavio derybomis susitarė dėl 66000 Eur kainos (t. y. dėl 6000 Eur nuolaidos ieškovei). Todėl akivaizdu, kad atsakovams vienašališkai nutraukus sutartį, būtent dėl atsakovų kaltės, ieškovė negalės įsigyti nekilnojamojo turto gera, šalių suderėta kaina, t. y. negalės pasinaudoti suderėta 6000 Eur nuolaida nuo pradinės buto pardavimo kainos. Realiai organizuojant kito buto pirkimą ieškovė privalės pirkti nekilnojamąjį turtą ženkliai didesne kaina nei šiuo metu yra nekilnojamojo turto rinkoje ir praras sutartyje šalių tarpusavyje suderėtą galimybę sutaupyti 6000 Eur (išvengti papildomų išlaidų perkant butą). Tai akivaizdžiai įrodo faktinę aplinkybę, kad ieškovė dėl atsakovų kaltės prarado galimybę išvengti neabejotinai ženkliai didesnių buto pirkimo išlaidų. Visa tai yra ieškovės patirta žala. Ieškovė, kaip buto pirkėja, tinkamai ir pilna apimtimi įvykdė visas savo sutartines pareigas, įskaitant esminę pareigą - sumokėti avanso sumą (2000 Eur), nepaisant to, atsakovai atsisakę sudaryti galutinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir nesulaukę termino pabaigos, sutartį vienašališkai nutraukė, net nenurodydami ieškovės kaltės (nes jos nėra visiškai). Kaip paaiškėjo vėliau iš atsakovų raštų, jie tiesiog nori gauti 6000 Eur didesnę ginčo buto pardavimo kainą, t.y. jie neteisėtai siekia panaikinti sutarties šalių suderėtą susitarimą dėl ieškovei taikomos 6000 Eur dydžio buto pardavimo kainos nuolaidos. Atsakovai savo esminių pareigų nevykdė nei iki sutarties sudarymo (neatskleisdami ieškovei visos informacijos), nei sutarties sudarymo metu (slapčia nuo ieškovės pašalindami iš sutarto sutarties teksto esminę sąlygą apie baudos mokėjimą sutarties nutraukimo atveju, t.y. netinkamai parengdami sutartį, pažeidžiant įstatyme nustatytus reikalavimus), be to atsakovai nebendradarbiavo sutarties vykdymo metu (neteisėtai reikalavo iš ieškovės papildomų mokėjimų, nenumatytų sutartyje, gąsdino ieškovą neteisėtu sutarties nutraukimu, ką galiausiai ir padarė)). Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovų padaryti sutartiniai pažeidimai yra esminiai. Tokiu būdu, šioje byloje yra įrodyti ir atsakovų neteisėti veiksmai ir žala (jos dydis) bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl atsakovų atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nes atsakovų elgesys ieškovės atžvilgiu yra neteisėtas, nesąžiningas ir neprotingas, todėl pažeidžiantis CK 1.5 straipsnio principus. Ji sąmoningai darė spaudimą ieškovei - jei skolos nesumokės, buto neparduos, kelis kartus skambino ir siuntė M. N. pagal preliminarią sutartį ne ieškovė turi apmokėti skolas už komunalinius patarnavimus. Be jokio teisinio pagrindo nutraukė preliminarią sutartį, norėdama gauti naudos. Pagrindinės sutarties sudarymas neįvyko dėl atsakovų kaltės, nes nenorėjo parduoti buto už suderėtą kainą. Sutartį nutraukė ir nenurodė ieškovės kaltės. Pagrindinė nutraukimo priežastis – kaina. Tai pripažino ir pati atsakovė. Vienašališkas atsisakymas sudaryti sutartį yra tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Be pagrindo vienašališkai nutraukus sutartį, turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Abu atsakovai (pardavėjai) yra ginčo buto bendraturčiai, valdantys jį lygiomis dalimis - po ½ dalį, todėl jie veikė kartu, įskaitant nutraukdami sutartį, todėl jų solidarioji atsakomybė akivaizdi. Ginčo buto pradinė pardavimo kaina pardavėjų skelbimuose buvo - 72000 Eur, o šalys tarpusavio derybomis susitarė dėl 66000 Eur kainos (t. y. dėl 6000 Eur nuolaidos ieškovei). Todėl akivaizdu, kad atsakovams vienašališkai nutraukus sutartį, būtent dėl atsakovų kaltės, ieškovė negalės įsigyti nekilnojamojo turto gera, šalių suderėta kaina, t. y. negalės pasinaudoti suderėta 6000 Eur nuolaida nuo pradinės buto pardavimo kainos. Realiai ieškovė praras sutartyje šalių tarpusavyje suderėtą galimybę sutaupyti 6000 Eur (išvengti papildomų išlaidų perkant butą), o tai ir yra ieškovės nuostoliai - 6000 Eur.

Šalies argumentai

3. Atsakovė S. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti Paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo 6000 Eur nuostolių, nenurodė, kad patyrė turtinės žalos, jos nepagrindė. Ji sutiktų atlyginti tik turtinę žalą ir tik pagrįstą turtinę žalą – turto vertinimo išlaidas ir pan., bet ieškovė to neprašo priteisti. Ji su buvusiu sutuoktiniu ir ieškove buvo sudariusi preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ją nutraukė, nes mano, kad ją apgavo, preliminarioje sutartyje nurodyta per maža buto pardavimo kaina, ji už tokią kainą nesutinka buto parduoti, nori 72000 Eur. Nežino, kas čia suderėjo tokią 66000 Eur kainą už butą, nes skelbimuose ir visur buvo 72000 Eur. Ji mano, kad čia jos prarasta galimybė. Po preliminarios sutarties pasirašymo, gavusi turto vertintojo išvadas, kur turto vertė nurodyta 73000 Eur, ji dar kartą perskaitė sutartį, susvyravo ir ją nutraukė. Prieš pasirašydama preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, ją matė, perskaitė, su ja susipažino, matė, kad buto pardavimo kaina nurodyta 66000 Eur, sutiko su ta kaina, sutartį pasirašė abu su buvusiu vyru. Eigoje susivokė, jog kaina yra per maža. Butas šiai dienai nėra parduotas, skelbimas ir liko su 72000 Eur kaina, nežino, ar dar buvo daugiau pirkėjų. Bet prieš tai butas buvo nuomojamas, buvę nuomininkai paliko skolas, kažkas tai jas turi padengti. Buto kaina 66000 Eur per maža. Ji skambino ieškovės vadovui, tarėsi, siūlė kainą kilstelėti. Jau po preliminarios sutarties pasirašymo vyko dar derybos su (duomenys neskelbtini) dėl buto kainos. Ieškovės vadovas kaip ir sutiko dar 1000 Eur primokėti, o vėliau – jau nesutiko, tai todėl ji vienašališkai preliminarią sutartį ir nutraukė. Nutraukė, nes buvo likę skolos už butą buvusių nuomininkų, o ieškovė nesutiko jų apmokėti. Jos nuomone, tarp kainų per didelė atskirtis. Be to, jos nuomone, butas juridiniam asmeniui negali būti parduotas, nes jis nėra tinkamas pirkėjas, tai neatitinka jos tikslų. Jos nuomone, ji su buvusiu vyru yra sąžiningi pardavėjai, jie patys pasijuto apgaudinėjami. Nesąžininga yra ieškovė, per didelis skirtumas tarp kainų, ji išjuto, kad ieškovė yra nesąžininga. Ieškovė nesąžininga, nes ketino įgyti butą prioritetu už mažą kainą, todėl, nors preliminarią sutartį ji pasirašė, bet ją nutraukė vienašališkai prieš terminą, pagrindinės sutarties nesudarė. Avansą iš ieškovės gavo pilną ir laiku. Nežino, ar ieškovė visas sąlygas įvykdė pagal preliminarią sutartį. Ji su buvusiu sutuoktiniu išvijo nuomininką, liko skolos, todėl buto kainą didino 1000 Eur, norėjo, kad nuomininko skolas apmokėtų ieškovė. Ji mano, jog preliminarioje sutartyje nurodyta kaina nėra galutinė, ji iki notaro dar gali derėtis. Parduodamas butas buvo įkeistas, bet ji turėjo galimybę iki buto pardavimo panaikinti hipoteką, todėl to ir nenurodė preliminarioje sutartyje, kad yra hipoteka. Juridinis asmuo nori jėga iš jos išplėšti butą, kad užsidirbti. Tai jo kasdienė veikla, norėjo išplėšti iš vargšų buvusių sutuoktinių. Buvo sutarę nusileisti iki 70000 Eur. Jos su buvusiu sutuoktiniu pasitraukimas iš sandorio rodo, kad buvo pažeistos jų teisės. Kaina buvo neprotinga, todėl sutartį ir nutraukė.

4. Atsakovas V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo, papildymų, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas su rūsiu 8,08 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), plotas 65,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams V. G. ir S. J., taip pat ½ daliai buto nuo 2005-09-05 taikoma sutartinė hipoteka 3431 (įrašas galioja nuo 2022-01-01). Iš preliminarios sutarties matyti, kad 2024-07-25 tarp atsakovų S. J., V. G. (pardavėjai) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) (pirkėjas) buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią pardavėjai įsipareigojo parduoti pirkėjui jiems po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas įsipareigojo šį nekilnojamąjį turtą nupirkti. Sudarydamos ginčo preliminariąją sutartį jos šalys (ieškovė ir atsakovai), be kita ko, susitarė: kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2024-09-25 (žr. preliminariosios sutarties 2.1 punktas); kad savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti pirkėja (t. y. ieškovė) sumoka pardavėjams (t. y. atsakovams) 2000 Eur avansą (žr. preliminariosios sutarties 5.1 punktas); kad jei pardavėjai neįvykdo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį numatytais terminais ir tvarka, jie privalo grąžinti pirkėjai gautą 2000 Eur avansą (žr. preliminariosios sutarties 6.2 punktas); kad jei pirkėja neįvykdo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį numatytais terminais ir tvarka, ji pardavėjams sumoka baudą – pirkėjai negrąžinamas 2000 Eur avansas (žr. preliminariosios sutarties 6.1 punktas).

6. Šalys taip pat susitarė ir preliminarioje sutartyje nurodė, kad turto naudojimo ir/ar disponavimo suvaržymų nėra (žr. preliminariosios 3.2 punktas); bendra turto pirkimo-pardavimo kaina 66000 Eur, turto kaina yra galutinė, o pakeista gali būti tik abiem šalims raštu dėl to susitarus (žr. preliminariosios 3.3 punktas). Taip pat preliminarioje sutartyje nurodyta, kad pardavėjas pareiškia, kad turtas jam priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo/disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti Sutarties 3.2. p. Sutarties 3.2. p. nurodytus Turto naudojimo/disponavimo suvaržymus Pardavėjas turi pašalinti savo sąskaita ne vėliau, kaip iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas Pardavėjas (žr. preliminariosios 4.4 punktas). Ne vėliau, kaip iki pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienos, Pardavėjas privalo sumokėti visus būtinus su Turtu susijusius mokėjimus, padengti skolas Turtui. To nepadarius, ši pareiga Pardavėjui išliks ir sudarius pagrindinę sutartį (žr. preliminariosios 4.5 punktas).

7. Iš 2024-03-07 tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nekilnojamojo turto brokeris L. C., įvardijamas pardavimų atstovu ir veikiantis kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) (įvardijamas (duomenys neskelbtini) naudotoju, pagal su minėta įmone 2023-02-01 pasirašytą bendradarbiavimo sutartį), ir atsakovai S. J. ir V. G. 2024-03-07 pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys susitarė, kad L. C. tarpininkaus parduodant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bus vienintelis buto pardavimo skelbėjas (Tarpininkavimo sutarties 2 punktas). Komisinis atlygis mokamas tik po to, kai L. C. suranda buto pirkėją, kuris sumoka pardavėjams priimtiną buto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį (Tarpininkavimo sutarties 3 punktas). L. C. T. sutarties pagrindu interneto svetainėje(duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl buto pardavimo ir 2024-03-07 informavo S. J. apie tai, kad skelbimas jau patalpintas. Tarpininkavimo sutartimi taip pat buvo susitarta skelbime buto kainą nurodyti 72000 Eur, tačiau dėl ypatingai mažo rinkos susidomėjimo butu, kaip matyti iš susirašinėjimo, pardavėjai nusprendė, esant rimtiems pirkėjams, buto kainą galima mažinti iki 66000 Eur.

8. Iš atsakovės S. J. ieškovės vadovui G. G. 2024-08-14 10.50 val. į telefoną atsiųstos SMS žinutės matyti, kad ji nurodė: „Pranešame, kad atsisakome sudaryti pagrindinę buto (duomenys neskelbtini), sutartį notarine tvarka. Sumokėtą avansą grąžinsime įprastine tvarka į Jūsų įmonės banko sąskaitą ir daugiau jokių mokesčių nesirengiu mokėti. Pagarbiai buto bendrasavininkė S. G.“, t. y. atsakovė vienašališkai prieš terminą nutraukė preliminarią sutartį. 2024-08-14 10.56 val. tarpininkas L. C. iš atsakovės telefonu taip pat gavo SMS žinutę, kurioje nurodė: „Pranešu, kad aš pratęsiu lygiai vienam mėnesiui mūsų sudarytą bendradarbiavimo sutartį, ryšium su tuo, kad aš jau nutraukiau tą preliminarią buto (duomenys neskelbtini) sutartį su pirkėju G. ir jį, t. y. jo įmonę, informavau. Visa kita Jiems yra žinoma ir jokių derybų aš su ją, t. y. sena Pirkėja, nebevedu“. Byloje nustatyta, kad Tarpininkavimo sutartis pratęsta nebuvo, tarpininkas L. C. buto pardavimo procese pardavėjams nustojo tarpininkauti. Abi šalys patvirtino, kad atsakovai ieškovei yra grąžinę visą gautą avansinį mokėjimą, kaip ir buvo susitarta preliminariąja sutartimi. Ginčo butas yra neparduotas ir priklauso pardavėjams nuosavybės teise.

9. Iš 2024-09-18 advokato Mariaus Ramanausko pretenzijos matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato, kreipėsi į atsakovus su pretenzija, prašydama jai atlyginti 6000 Eur nuostolius dėl to, kad atsakovai vienašališkai nutraukė preliminarią sutartį ir atsisakė ateityje sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. A. S. J. 2024-09-23 raštu atsakė į pretenziją, nurodydama, jog ji nesutinka atlyginti nuostolius, skelbime buvo nurodyta buto kaina 72000 Eur, o preliminarioje sutartyje nurodyta kaina atsakovų netenkina, labai didelis skirtumas, mano, jog dėl kainos gali iš naujo derėtis, buto suvaržymai panaikinti, butą bankas leido parduoti. Turto vertintojas įvertino buto kainą 73000 Eur, tai ji norėjo parduoti už 72000 Eur. Dalį avanso grąžino, kitą dalį taip pat grąžins, kai gaus atlyginimą, taip pat sutinka sumokėti tiek, kiek ieškovė sumokėjo už turto įvertinimą, bet ne daugiau.

10. Atsakovams vienašališkai nutraukus preliminarią sutartį, nesutikus sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį bei dėl to atlyginti nuostolius, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 6000 nuostolių atlyginimo, su kuo atsakovė nesutinka, o atsakovas dėl to jokios pozicijos neišreiškė, liko procesui abejingas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. pažeidus preliminariąją sutartį, klausimas, keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nesudarius preliminariosios sutarties bei prarastos galimybės piniginės vertės metodo ir jo taikymo sąlygų.

Dėl pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti (ne)buvimo

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, jog pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie vienašališkai nutraukė preliminarią sutartį, sudarytą su ieškove dėl minėto buto pirkimo-pardavimo, be jokio pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę ginčo buto sutartį, nurodydami, jog butas parduodamas už aiškiai per mažą kainą (nesutiko taikyti suderėtos 6000 Eur nuolaidos), sąmoningai nuslėpė apie butui taikomus suvaržymus (hipoteką), siekė ir darė spaudimą, kad ieškovė apmokėtų atsakovams jų buto nuomininkų padarytas skolas ir dėl to nuolat kėlė kainą. Mano, jog preliminarioji sutartis nutraukta dėl atsakovų kaltės, jų vengimo bei atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį be jokio teisinio pagrindo. Mano, kad atsakovai buvo nesąžiningi, todėl turi atlyginti ieškovei nuostolius - 6000 Eur negautas pajamas (prarastą galimybę įsigyti butą už patrauklią kainą).

12. Atsakovė su tuo nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nurodydama, jog ji atsisakė parduoti butą, nes sudariusi preliminariąją sutartį ir gavusi turto vertintojo išvadą, suvokė, jog ieškovė buvo nesąžininga, ją apgavo, norėjo įsigyti butą už mažą kainą. Mano, jog buvo nuderėta per didelė nuolaida. Be to, ji norėjo, kad ieškovė apmokėtų visas buto nuomininkų paliktas skolas už komunalinius patarnavimus, mokesčius bendrijai ir t. t., bet ieškovė su tuo nesutiko, į derybas nesileido, todėl ji preliminarią sutartį nutraukė vienašališkai, apie tai SMS pranešimu informuodama ieškovę ir tarpininką. Atsakovė patvirtino, kad sutarties atsisakė vien dėl per mažos kainos, nors butas už jos norimą kainą iki šiol neparduotas. Atsakovas, kuriam apie vykstantį teisminį procesą pranešta tinkamai, pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, liko procesui abejingas, prieštaravimų dėl atsakovės išsakytos pozicijos dėl ieškinio ir jos atliktų veiksmų (vienašališko sutarties nutraukimo) taip pat neišreiškė, todėl laikytina, kad jis sutinka su vienašališku preliminarios sutarties nutraukimu ir byloje palaiko atsakovę, nes noro sudaryti pagrindinę ginčo turto sutartį neišsakė, neprieštaravo atsakovės veiksmams, sutinka su atsakovės pozicija šiame teisminiame procese, laikytina, jog ją palaiko. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar yra atsakovų nesąžiningi veiksmai ir kaltė dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, kas suponuotų atsakovų civilinę atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių.

13. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

14. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami. Kasacinio teismo praktika dėl preliminariosios sutarties instituto yra pakankamai išplėtota, ne kartą pažymint, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, jog jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-381/2023). Nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas).

15. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 35 punktas). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

16. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai).

17. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto brokeris L. C. su atsakovais S. J. ir V. G. 2024-03-07 pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią L. C. įsipareigojo atsakovams tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą - butą, esant (duomenys neskelbtini), būti vieninteliu buto pardavimo skelbėju. L. C. tarpininkavimo sutarties pagrindu 2024-03-07 interneto svetainėje HYPERLINK "http://www.remax.lt/"(duomenys neskelbtini) patalpino ginčo buto skelbimą ir apie tai informavo atsakovus. Tarpininkavimo sutartimi buvo susitarta skelbime buto kainą nurodyti 72000 Eur, tačiau dėl ypatingai mažo rinkos susidomėjimo butu, kaip nurodė L. C. ir matyti iš susirašinėjimo, pardavėjai nusprendė, esant rimtiems pirkėjams, buto kainą mažinti iki 66000 Eur. Nuo 2024-07-18 prasidėjo bendravimas su ieškove - jos atstovu vadovu G. G., kuris telefonu išreiškė norą apžiūrėti butą, o vėliau, sutarus tinkamas sąlygas,- įsigyti ginčo butą. G. G. apžiūrėjus butą ir kartu su pardavėjais suderinus buto pardavimo sąlygas, pardavėjai (atsakovai) L. C. nurodė parengti preliminariosios sutarties projektą pagal pardavėjų nurodytas ir šalių suderintas sąlygas. Preliminariosios sutarties sąlygos buvo suderintos tarp pardavėjų ir ieškovės ir pagal atsakovų nurodymus išdėstytos preliminariosios sutarties projekte. Byloje nėra ginčo, kad preliminariosios sutarties projektą pagal pardavėjų nurodymus ir šalių suderintas sąlygas parengė tarpininkas L. C.. Jis minėtą sutarties projektą pateikė šalims susipažinimui ir pasirašymui. 2024-07-25 parengtą preliminariosios sutarties projektą tarpininkas L. C. pirmiausia pateikė klientams - atsakovams (pardavėjams). Abu atsakovai (pardavėjai) patvirtino preliminariąją sutartį, pasirašydami kvalifikuotais elektroniniais parašais. Tada preliminarioji sutartis buvo pateikta pasirašyti ieškovei, kurios atstovas vadovas G. G., atstovaudamas juridinį asmenį (duomenys neskelbtini), pasirašė bei patvirtino įmonės antspaudu. Prieš tai G. G. susipažino su sutarties turiniu, dėl jos nepareiškė jokių pastabų, neprašė nieko koreguoti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ji sutartį taip pat matė, su ja susipažino, perskaitė ir pasirašė, tačiau dėl kainos ar pačios sutarties sąlygų taip pat jokių pastabų nepareiškė, su sutarties sąlygomis sutiko, vadinasi, sutarties sąlygos, tame tarpe ir kaina – tiek ieškovei, tiek atsakovams buvo priimtina.

19. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl esminių jos sąlygų ir joje nurodė, kad pagrindinė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2024-09-25 (preliminariosios sutarties 2.1. p.); buto pirkimo-pardavimo kaina 66000 Eur, turto kaina yra galutinė, o pakeista gali būti tik abiem šalims raštu dėl to sutarus (preliminariosios sutarties 3.3. p.); pardavėjas pareiškia, kad turtas jam priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo/disponavimo suvaržymų (preliminariosios sutarties 4.4. p); ne vėliau, kaip iki pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienos, Pardavėjas privalo sumokėti visus būtinus su Turtu susijusius mokėjimus, padengti skolas Turtui, to nepadarius, ši pareiga Pardavėjui išliks ir sudarius pagrindinę sutartį (preliminariosios 4.5 punktas); tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutarties 2.1. p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 2.1. p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1. p. (preliminariosios sutarties 6.2. p). Taigi, jeigu sutartis nebūtų buvusi sudaryta dėl pardavėjų kaltės, jų atsakomybė apsiribojo tik ieškovės sumokėto avanso grąžinimu, jokių kitų netesybų nebuvo numatyta. Nors ieškovė nurodė, kad prieš tai buvo numatytos netesybos, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų pasirašyta dėl pardavėjų kaltės, tačiau prieš pat pasirašymą minėta sąlyga L. C. galimai buvo pašalinta, tačiau tai nepatvirtino byloje esantys duomenys. L. C. neigė, kad minėtą sąlygą pašalino iš sutarties projekto pardavėjų prašymu, atsakovė taip pat to nepatvirtino, be to, to neįrodė ir pats ieškovės atstovas, nes jis, prieš pat pasirašydamas sutartį, turėjo galimybę vėl ją perskaityti, o ne kažkada anksčiau, kaip kad jis teigia, nes tai būtų jo neatidumas bei nerūpestingumas, neatitiktų protingo žmogaus elgesio standarto. Tačiau ir nenurodžius atsakovų atsakomybės netesybų ar kitokia forma, jie pagal įstatymą privalo atlyginti ieškovei dėl jų kaltės atsiradusius nuostolius, jeigu tokie nuostoliai būtų.

20. Byloje nustatyta, kad sudarius preliminariąją sutartį, ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus pagal ją tinkamai įvykdė - ieškovė atsakovei pervedė 2000 Eur avansinį buto kainos mokėjimą, kartu patvirtinusį ir pirkėjos įsipareigojimų vykdyti sutartį rimtumą. Tačiau savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį ieškovei tinkamai neįvykdė atsakovai. Tik sudarius preliminarią sutartį ir ieškovės atstovui pradėjus tvarkyti dokumentus bei paprašius ginčo buto nekilnojamojo turto registro išrašo, paaiškėjo, jog 1/2 daliai ginčo buto taikomi suvaržymai - nustatyta hipoteka, nors sutartyje pardavėjai nurodė, kad nėra jokių turto naudojimo/disponavimo suvaržymų (preliminariosios sutarties 3.2 ir 4.4. punktai). Minėtą faktą pripažino ir pati atsakovė, teismo posėdyje patvirtindama, jog daliai buto buvo taikoma hipoteka, tačiau ji nemanė, kad reikalinga tai nurodyti preliminariojoje sutartyje, nes nemanė, kad bus kokių nors kliūčių minėtą ribojimą panaikinti, dėl to ji kreipėsi į banką ir bankas sutiko ribojimus panaikinti. Nors atsakovė teigia, kad ji galėjo ribojimus turtui panaikinti ir bankas su tuo sutiko, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą pateikta nėra. Be to, tai tik įrodo, jog dar ikisutartiniuose santykiuose bei sudarant preliminariąją sutartį viena iš šalių (atsakovai) neatskleidė visos informacijos, t. y. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamą turtą, buvo nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, todėl tai vertintina, kaip netinkamas atsakovų elgesys, ketinant nuslėpti sutarties sudarymui svarbias aplinkybes, nebendradarbiavimas su ieškove. Taip pat, kaip nurodė ieškovės atstovas, o tų aplinkybių nepaneigė ir pati atsakovė, iš karto po preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovė ieškovės atstovui vadovui G. G. ėmė skambinti bei siuntinėti SMS žinutes telefonu, ėmė reikalauti, kad ieškovė apmokėtų vis naujus atsakovų įsiskolinimus už butą, kuriuos neva paliko buvę nuomininkai, atsakovė prašė sumokėti tai 1000 Eur, tai 2000 Eur, nuolat grasindama vienašališku sutarties nutraukimu. Tai teismo posėdyje pripažino ir pati atsakovė, nurodydama, jog ginčo butas buvo nuomojamas ir buvę nuomininkai paliko skolas už komunalinius patarnavimus, mokesčius bendrijai ir t. t., todėl ji norėjo, kad tas skolas sumokėtų ieškovė, dėl ko norėjo kainą už butą pakelti, kad padengti skolas, kadangi ieškovė nesutiko, nesileido į derybas, ji sutartį vienašališkai nutraukė. Pažymėtina, jog preliminariosios sutarties 4.5 punkte šalys aiškiai susitarė ir numatė, kad pareiga sumokėti minėtus mokesčius tenka būtent pardavėjams - atsakovams, net ir sudarius pagrindinę sutartį, todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad minėtą pareigą perimtų ieškovė, negalėjo dėl to pakelti ginčo buto kainos, nors, kaip pati nurodė, niekur nedirbo, neturėjo pinigų, bet tai nebuvo priežastis tokiems jos veiksmams. Pažymėtina, jog tokiems atsakovėms veiksmams prieštaravimų nepareiškė ir atsakovas, vadinasi, su tokiais jos veiksmais sutiko. Taigi, toks atsakovų elgesys ieškovės atžvilgiu vertintinas, kaip nesąžiningas.

21. Taip pat ieškovė teigia, jog atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį, nors ieškovė visus savo įsipareigojimus įvykdė. Ieškovė į bylą pateikė SMS žinutę, iš kurios matyti, jog S. J. 2024-08-14 10.50 val. informavo ieškovę: „Pranešame, kad atsisakome sudaryti pagrindinę buto (duomenys neskelbtini), sutartį notarine tvarka. Sumokėtą avansą grąžinsime įprastine tvarka į Jūsų įmonės banko sąskaitą ir daugiau jokių mokesčių nesirengiu mokėti. Pagarbiai, buto bendrasavininkė S. G.“. Tokiu būdu, akivaizdu, kad atsakovai vienašališkai ir be tinkamo bei pakankamo teisinio - faktinio pagrindo nutraukė su ieškove preliminariąją sutartį, šiais veiksmais padarydami ieškovei žalą ir pažeisdami jo teises bei teisėtus interesus. Nors, kaip teigė ieškovės atstovas, ieškovė kurį laiką minėtą pranešimą dar laikė eiliniu atsakovų grasinimu, tačiau 2024-09-11, t.y. beveik po mėnesio, atsakovė pervedė (grąžino) ieškovei 911 Eur sumą, 2024-09-12 pervedė dar 200 Eur, o vėliau ir dar 200 Eur, todėl ieškovei tapo akivaizdu, kad šį kartą atsakovai nusiteikę rimtai ir savo konkliudentiniais veiksmais (pinigų pervedimu - dalies avanso grąžinimu ieškovei) faktiškai patvirtino, kad nors ir gražino tik pusę ieškovės sumokėto avanso, tačiau tikrai vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovė, tiek nutraukdama sutartį, tiek teismo posėdyje nurodė, jos sutartį vienašališkai nutraukė ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasirašius preliminariąją sutartį ir ieškovei užsakius turto vertinimą bei gavus turto vertintojo išvadą, pamatė, jog ginčo butas įvertintas 73000 Eur, o ji skelbime pardavinėjo turtą už 72000 Eur, t. y., panašia kaina. Tada dar kartą perskaitė preliminariąją sutartį ir suprato, kad turtą ketina parduoti už per mažą kainą, kad 6000 Eur nuolaida yra per didelė, per didelis kainų skirtumas, be to, ieškovė nesutiko pakelti turto kainos ir apmokėti nuomininkų skolų, todėl ji atsisakė butą parduoti už 66000 Eur kainą, nors ir buvo suderėję, mano, kad ieškovė ją apgavo, pasielgė nesąžiningai, norėjo pigiai įsigyti butą.

22. Nors atsakovė ir teigia, kad ją ieškovė apgavo, elgėsi nesąžiningai, tačiau nei į bylą tokių duomenų nepateikė, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kuo pasireiškė ieškovės nesąžiningumas, išskyrus tai, kad ji norėjo su nuolaida įsigyti butą už patrauklią kainą. Taip pat pažymėtina dar ir tai, kad preliminariosios sutarties sąlygas pardavėjų (atsakovų) nurodymu ruošė jų nekilnojamojo turto brokeris, veikiantis pagal jo su atsakovais sudarytą tarpininkavimo sutartį. Be to, jis sutarties projektą paruošė būtent pagal atsakovų pageidavimus, tai matyti iš sutarties turinio, nes faktiškai pašalinta bet kokia pardavėjų atsakomybė už sutarties nevykdymą, išskyrus avanso grąžinimą, taigi, sutarties nevykdymo atveju atsakovai niekuo nenukenčia, nebent ieškovė, kaip nagrinėjamu atveju, paprašytų nuostolių atlyginimo teismine tvarka. Pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šalių pasirašyta preliminarioji sutartis paprasta ir aiški tiek savo turiniu, tiek ir savo esme, nedidelės apimties, pakankamai trumpa, lengvai perskaitoma ir suprantama net vidutinius gebėjimus turinčiam asmeniui, nereikalaujanti kažkokių ypatingų konsultacijų su profesionaliais teisininkais ar kitų sričių specialistais. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties šalys nėra vartotojai ar pažeidžiami asmenys: atsakovė - turi aukštąjį teisinį universitetinį ir aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimus, buvo nemokumo administratore ir t. t., ieškovė - juridinis asmuo), tai asmenys, kuriems taikomas didesnis atidumo ir rūpestingumo standartas, nei kitiems asmenims, minėtos šalys yra sudarę ne vieną sandorį ir susipažinę su ne viena sutartimi, todėl tokia sutartis joms turėjo būti aiški ir suprantama, teisintis, kad kažko nepamatė ar nesuprato, jos negali, taip pat dėl sutarties sudarymo galėjo tartis ir su trečiaisiais asmenimis, teisininkais ir pan. Nors atsakovė teigia, kad tik po preliminariosios sutarties pasirašymo pamatė, jog ginčo buto kaina per maža, tačiau, kaip minėta, preliminarioji sutartis buvo ruošta atsakovų tarpininko pagal atsakovų, o ne ieškovės nurodymus, sutarties projektas pasirašymui pirmiausia perduotas atsakovams, atsakovai su ja, jos turiniu susipažino ir pasirašė kvalifikuotais elektroniniais parašais, o tik po to ją pasirašė ieškovė. Taigi, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (atsakovams) ir jas priėmusios šalies naudai (ieškovei). Pažymėtina, jog kaina buvo suderinta su atsakovais ir nurodyta pagal jų nurodymus jų tarpininko parengtoje preliminarioje sutartyje, minėtos kainos tarpininkas sugalvoti ir įrašyti negalėjo be atsakovų žinios, o be to, atsakovai su sutartimi susipažino, turinį ir sąlygas suprato, kainą matė (jos nepastebėti negalėjo, nes ji paryškinta), sutartį pasirašė, pastabų nepareiškė, negrąžino sutarties tarpininkui pataisyti, vadinasi, jie siūlė sutarties sąlygas, jų tarpininkas jas ruošė pagal jų nurodymus, su kaina sutiko, ji tiko, pasirašė, tuo tarpu ieškovė tik pasirašė sutartį ir neturėjo jokios įtakos jos turiniui, dėl to ginčo nėra, todėl sutartis aiškintina atsakovų nenaudai - šalių sutarta kaina ir buvo 66000 Eur, ji buvo tinkama, atitiko šalių pageidavimus bei susitarimą ir rinkos vertę. Ir tik susipažinusi su turto vertintojo išvadomis, atsakovė nusprendė, jog ginčo buto kaina per maža, todėl kreipėsi į ieškovę dėl kainos padidinimo, jai nesutikus - vienašališkai sutartį nutraukė. Kaip pati atsakovė nurodė, jog vienašališkai sutartį nutraukė tik dėl kainos neatitikimo turto rinkos vertei, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog 66000 Eur preliminarioje sutartyje numatyta kaina neatitiko ginčo buto rinkos vertės, kad ji buvo neadekvati, neprotinga ir pažeidžianti atsakovų teises bei teisėtus interesus, todėl tai teismas vertina kaip prielaidas, o prielaidomis teismas remtis negali. Byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovai negalėjo tinkamai suvokti pasirašytų sutarčių ir jomis prisiimamų įsipareigojimų esmės. Sutarčių turinys ar po jų pasirašymo susidariusi faktinė situacija nesuponuoja prielaidų pripažinti atsakovų atsisakymą sudaryti pagrindinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrįstu bei sąžiningu.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014). Kaip matyti iš preliminariosios sutarties turinio, joje buvo aiškiai susitarta, kad ieškovė įsipareigoja nupirkti, o atsakovai parduoti ginčo butą už 66000 Eur, t. y. šalys susitarė dėl pagrindinių sutarties sąlygų, tame tarpe - galutinės kainos. Vien tai, kad, kaip deklaratyviai teigia atsakovė, ji tik vėliau suprato, kad nuolaida (6000 Eur) per didelė, neįrodo, jog prieš pasirašydami sutartį, atsakovai neturėjo galimybės susipažinti su jos nuostatomis, kad nepakako žinių tinkamai įvertinti ir suvokti sudaromos sutarties turinį ar, kad preliminariosios sutarties nuostatos jiems buvo nesuprantamos, juo labiau, kad tai buvo šalis, parengusi preliminariosios sutarties projektą. Priešingai, pasirašydamos sutartį, šalys (abi) patvirtino, kad atskleidė viena kitai visas reikšmingas aplinkybes, taip pat, pareiškė, jog sutartis buvo sudaryta be apgaulės ar ekonominio spaudimo, t. y. laisva valia.

24. Taigi, vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Įvertinus, kas išdėstyta, manytina, jog ieškovė įrodė, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nuslėpdami ginčo butui taikomus ribojimus, reikalaudami ieškovės sumokėti nuomininkų nesumokėtų mokesčių skolą, kai pagal sutarties nuostatas jie turėjo tai padaryti patys, net ir sudarius pagrindinę sutartį, negalėjo minėtos skolos perkelti ieškovei, taip nepagrįstai pakeldami suderėtą kainą, nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas, kad 66000 Eur kaina už ginčo butą buvo aiškiai per maža, neadekvati ir pažeidžianti pardavėjų interesus. Bylos medžiaga ir pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nulemtas subjektyvių, nuo atsakovų valios priklausančių priežasčių – susipažinus su turto vertintojo išvadomis ir siekiant materialiai palankesnio rezultato. Atitinkamai, toks atsakovų elgesys atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį sukelia neigiamus padarinius – atsakovų civilinę atsakomybę ir prievolę atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

25. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovai yra nesąžiningi, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir yra kalti dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsakovai nesutinka su ieškovės argumentais, nurodo, kad priešingai, ieškovė yra nesąžininga, bet ne atsakovai. Atsakovų teigimu, jie dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų sudarė akivaizdžiai nepalankų sau sandorį. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo atsakovų nesąžiningą elgesį, nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, įvertino, jog atsakovai nepagrįstai padidino kainą ir, ieškovei nesutikus, nepagrįstai nutraukė preliminariąją sutartį tik dėl per didelio kainų skirtumo - per didelės nuolaidos, nors to ir neįrodė, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovų kaltės. Priešingai, nei teigia atsakovai, ieškovės nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose nėra įrodytas: atsakovai net nenurodė, kuo tai pasireiškia, neįrodinėjo ir neįrodė ieškovės nesąžiningumo. Taigi šioje byloje yra teisinis pagrindas kilti atsakovų civilinei atsakomybei CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, nes buvo nepagrįstas preliminariosios sutarties šalies (atsakovų) vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl atsakovų kaltės bei neteisėtų veiksmų ieškovei atsirado žala, kuri yra neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl ieškovė gali reikalauti iš atsakovų jai atlyginti nuostolius.

27. Dėl atsakovų teisės vienašališkai nutraukti preliminarią sutartį, pažymėtina ir tai, kad preliminariosios sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta tik abipusiu raštišku šalių susitarimu, vienašališko sutarties nutraukimo nenumatyta. Taigi, pagal sutarties nuostatas, atsakovai neturėjo teisės vienašališkai prieš terminą nutraukti sutarties, nebent pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, nes teismas spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas). Tokį šių normų turinio aiškinimą lemia sutarties šalių pareiga laikytis sudarytų sutarčių sąlygų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovų veiksmai negali būti pripažįstami esminiu preliminariosios sutarties pažeidimu, kadangi neatitinka nė vienos iš CK 6.217 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Būtent atsakovai turėtų būti laikomi iš esmės pažeidę sutartį. Nutraukus preliminarią sutartį, ieškovė laikoma nukentėjusia šalimi, kuri iš esmės negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį. Ieškovės pagrindinis tikslas – tinkamai įvykdyti sutartį bei sudaryti pagrindinę sutartį ir nuosavybės teise įgyti sutartyje nurodomą turtą. Tačiau byloje įrodyta, kad atsakovai vengė tinkamai įgyvendinti sutartį ir nepagrįstai reikalavo iš ieškovės mokėti didesnę turto kainą, nepagrįstai nutraukė sutartį.

28. Teismas, įvertinęs preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes ir eigą, sutinka su ieškove, kad tokioje situacijoje atsakovų atsisakymas vykdyti preliminariąją sutartį po to, kai buvo sutarta pardavimo kaina, ir ją nutraukus dėl netinkamos kainos, nelaikytinas sąžiningu ir pagrįstu, nepriklausančiu nuo subjektyvaus atsakovų apsisprendimo. Laisva valia sudarę nurodyto pobūdžio bei turinio preliminariąją sutartį, o vėliau apsigalvoję dėl jos vykdymo ekonominio pagrįstumo, atsakovai neturi teisėto pagrindo išvengti su atsisakymu vykdyti sutartį susijusių padarinių. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, kad atsakovai pagrįstai atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, nes ji negalėjo būti sudaryta, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių ji net nenurodė. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra priežasčių ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad preliminarioji sutartis būtų buvusi draudžiama teisės aktų normomis ar prieštarautų imperatyviam teisiniam reglamentavimui. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ne ieškovė siekė suklaidinti atsakovus, o, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, pačių atsakovų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ikisutartinių santykių kontekste, jiems apsisprendus nutraukti preliminariąją sutartį, kai susipažinus su turto vertintojo išvadomis, paaiškėjo galimas naudingesnės (pinigine išraiška) kainos už butą gavimas, nors buvo prisiėmę tokių aplinkybių atsiradimo riziką ir kaip nurodė atsakovė, jai turto vertinimo ataskaitos iki to laiko, kol jos neužsakė ieškovė, nereikėjo. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu analizuojamą situaciją būtų galima vertinti kitaip, atsakovai nepateikė. Bylos medžiaga ir pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nulemtas subjektyvių, nuo atsakovų valios priklausančių priežasčių – siekiant materialiai palankesnio rezultato (didesnės kainos, nuomininkų paliktų skolų apmokėjimo). Atitinkamai, toks atsakovų elgesys atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį sukelia neigiamus padarinius – galimą atsakovų civilinę atsakomybę ir prievolę atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo (ne)priteisimo

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 6000 Eur nuostolius, kuriuos vertina kaip prarastą galimybę ir juos skaičiuoja kaip kainų skirtumą tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos ginčo buto pardavimo kainos ir skelbime nurodytos ginčo buto kainos (72000 Eur - 66000 Eur = 6000 Eur). Atsakovai su tuo nesutinka, mano, jog jie patys nukentėjo, nes ieškovė norėjo nupirkti ginčo butą už itin mažą kainą. Kaip jau pažymėta aukščiau, preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis (atsakovai) privalo atlyginti kitai šaliai (ieškovei) padarytus nuostolius, be to, atsakovai neįrodė, kad 66000 Eur yra per maža kaina už jų butą.

30. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, apibrėžiančiu priežastinio ryšio sampratą, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šioje byloje pagal paminėtą taisyklę atsakovai turėjo įvertinti žalos atsiradimą ieškovei dėl jų neteisėtų veiksmų – pakeliant preliminarioje sutartyje šalių nustatytą kainą ir vienašališkai nutraukiant sutartį, nors preliminarioje sutartyje ir nebuvo nustatytos atsakovams baudinės sankcijos už netinką sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Įprastai preliminariosios sutarties šalims nustatomos baudinės sankcijos, ginant sutarties tinkamo įvykdymo interesą. Tačiau šios nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, būdama profesionali teisininkė ir ekonomistė, negalėjo tikėtis išvengti žalos atlyginimo ieškovei mokėjimo, nors ir nenumatė sau baudinių sankcijų už sutarties nevykdymą. Atsakovai nesilaikė pareigos ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, t. y., atsisakė su ieškove sudaryti pagrindinę sutartį be pagrindo ir taip pažeidė ieškovei sukurtus teisėtus lūkesčius.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi, pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai.

32. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimui ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., pirmiau nurodytą 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas).

33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, taip pat yra nurodęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo (realiai) turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Pastaroji kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą atlyginamų nuostolių kategorijai ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi. Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas.

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nurodytą teisinį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju iš esmės atitinka situacija, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-781/2024).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios suponuoja kainų skirtumo principo taikymą, nuostolių dydį įrodinėja šalių nesudarytos pagrindinės sutarties kainos ir parduodamo ginčo buto skelbime nurodytos kainos skirtumu, nes atsižvelgiant į skelbime nurodytą kainą, į kainų skirtumą atsakovai ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

36. Pabrėžtina, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis. Taigi nesąžiningai nutrauktų derybų atveju, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu), prarastos galimybės piniginė vertė, taikant kainų skirtumo principą, kompensuojama už realaus kito (o ne turėjusio būti sudaryto su nesąžininga šalimi) sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu, palyginant kito pirkėjo (trečiojo asmens), su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos derybų šalies neteisėtų ikisutartinių veiksmų, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį. Tuo tarpu abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2761097/2025 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Sprendžiant klausimą dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi, svarbu įvertinti ir ieškovės elgesį, ar ji neprisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, kad ieškovė būtų vilkinusi procesą, ieškojusi kito pardavėjo, sudariusi su juo kitą sutartį, nesutikusi su atsakove sudaryti pagrindinės sutarties, priešingai - tik sudariusi preliminariąją sutartį ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kad ateityje galėtų sudaryti pagrindinę sutartį su atsakovais, visus veiksmus atliko laiku ir tinkamai ir nesitikėjo, kad preliminarioji sutartis bus taip netikėtai, nepraėjus nei mėnesiui laiko nutraukta. Be to, ieškovės atstovas nurodė, jog tuo pačiu metu rinkoje buvo panašus butas už panašią kainą, taigi, jeigu ieškovė būtų žinojusi, jog atsakovai atsisakys sutarties, būtų įsigijusi kitą turtą. Tačiau ieškovė manė, kad atsakovų ketinimai rimti, jie butą ketina parduoti ir kliūčių nedarys, beje, tai patvirtino ir patys atsakovai, tik atsakovė, gavusi turto vertintojo išvadas, persigalvojo, pamanė, jog parduodamo turto kaina, nurodyta preliminariojoje sutartyje, per maža.

38. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų, žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kad asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-108-381/2023 42 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad ne tik atsakovų elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės prašoma priteisti žala, nes jei ieškovė būtų sutikusi su atsakovų pateiktais pasiūlymais padidinti kainą, ji būtų sumokėjusi nuo 1000 iki 6000 Eur daugiau, žiūrint, kokį pakeltos kainos pasiūlymą būtų priėmusi, bet būtų turėjusi butą savo nuosavybėje. Tačiau byloje nenustatyta, kad yra įrodytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir visos ieškovės reikalaujamo priteisti žalos (nuostolių) atlyginimo 6000 Eur sumos. Kitų sutarčių sudarymas po to, kai ieškovė atsisakė pakeisti kainą, t. y. priimti pasiūlymą, yra pernelyg nutolęs veiksmas nuo ieškovės saugomo lūkesčio, nes byloje nėra įrodymų, kad būtų buvusios sudarytos kitos sutartys ir kad galimai kitų sutarčių sudarymas turėjo įtakos ieškovės nurodomam žalos dydžiui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 nutarties 51 p. konstatuota, kad nagrinėjamoje situacijoje restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Teismo vertinimu, šioje byloje ieškovės saugomas lūkestis siejamas su atsakovų skelbime 72000 Eur nurodyta didesne buto kaina, todėl riba nėra peržengiama.

40. Lietuvos kasacinis teismas šalių nurodomose bylose yra išaiškinęs, kad daugumoje jurisdikcijų objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, yra taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir nėra taikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Šiuo aspektu kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, tiek pagal naujausioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-781/2024; kt.) pateiktus išaiškinimus tam tikrais atvejais galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose. Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas, apibrėždamas, kokie tai atvejai, nurodė, kad šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas. Aukštas šalių tarpusavio pasitikėjimo lygis yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį. Todėl tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40–42 punktai; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 68 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-781/2024).

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį už 66000 Eur, t. y., šalių sutartą kainą, įsigyti ginčo butą, tačiau dėl kaltos šalies veiksmų (atsakovų vengimo sudaryti sutartį ir nesąžiningo elgesio) minėtą galimybę prarado, nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, kaip ir prarado galimybę įsigyti panašų, tuo pačiu metu parduodamą butą už panašią kainą, nes atsakovai patikino, kad butą tikrai parduos, užtikrino savo ketinimų rimtumą, todėl prašo priteisti solidariai iš atsakovų jai 6000 Eur nuostolius, kaip prarastą galimybę. Ieškovės atstovas nurodė, jog prarastos galimybės vertę nustatė imdamas kainų skirtumą, tarp ginčo buto kainos, nurodytos preliminariojoje sutartyje (66000 Eur), kaip kad šalys susitarė, ir skelbime nurodytos ginčo buto kainos - 72000 Eur, mano, jog tokio dydžio nuostolius ieškovė patyrė. Nors ieškovė patyrė ir kitos turtinės žalos, tačiau jos neįrodinėja ir priteisti iš atsakovės neprašo, prašo priteisti 6000 Eur, kaip prarastą galimybę, remdamasi kainų skirtumo metodu. Nors atsakovai nesutinka, tačiau ieškovės nesąžiningą elgesį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog butas šiai dienai dar nėra parduotas, jis pardavinėjamas už tą pačią 72000 Eur kainą. Atsakovė sutiko atlyginti ieškovei tik turtinę žalą ir tą, kuri būtų tinkamai pagrįsta, o nagrinėjamu atveju ji buvo sąžininga ir 6000 Eur mokėti neprivalo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Byloje nustatyta, kad šalių derybos buvo pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių buvo atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas. Šias aplinkybes įrodo šalių pasirašyta preliminarioji sutartis, kurioje nustatytas neilgas (dviejų mėnesių) terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tai, kad atsakovai, įsipareigoję parduoti ieškovei ginčo turtą už 66000 Eur, vėliau inicijavo derybas dėl sulygtos kainos padidinimo, tačiau ieškovė nesutiko pirkti turtą už didesnę kainą, reiškia, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį už preliminariojoje sutartyje sutartą kainą.

42. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kadangi prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama įvairiais (tiek kainų skirtumo, tiek kitais) būdais, tai įrodinėjimo naštos apimtis ir turinys kiekvienu konkrečiu atveju skirsis priklausomai nuo reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius pareiškusio asmens pasirinkto ieškinio pagrindo. Atitinkamai teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, spręs, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-217-690/2016).

43. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiame kontekste kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

44. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro: skelbime nurodytos ginčo buto kainos ir preliminariojoje sutartyje nurodytos ginčo buto kainos skirtumas 6000 Eur. Šiuos nuostolius ieškovei turi kompensuoti atsakovai, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, ieškovė rėmėsi kainų skirtumo principu. Šalių paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai ginčo butą ketino parduoti ir skelbime parduodamo turto kainą nurodė 72000 Eur. Pagal šalių 2024-07-25 sudarytą preliminariąją sutartį minėto buto pardavimo kaina šalių nustatyta 66000 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo nesudarytos pagrindinės sutarties lūkestį vertina kaip kainų skirtumą tarp atsakovų skelbime nurodytos kainos ir nesudarytos tarp ieškovės ir atsakovų sutarties kainos (72000 Eur – 66000 Eur = 6000 Eur), juos prašo priteisti.

45. Kaip minėta, įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią, sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie savo sudarytą kitą pagrindinę sutartį, pakeičiančią anksčiau norėtą sudaryti pagrindinę sutartį, tad ieškovės negauta nauda (jos grindžiami nuostoliai netekus tokios vertės turto kaip skirtumas tarp preliminariosios sutarties kainos ir skelbime nurodytos kainos) nagrinėjamu atveju negali būti skaičiuojama pagal kainų skirtumo metodą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nė viena iš pirmiau nurodytų kainų skirtumo principo taikymo sąlygų (36 punktas) ir šis metodas nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomam nuostolių atlyginimui apskaičiuoti negali būti taikomas.

46. Tačiau nagrinėjamu atveju šalių ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį (buvo sudaryta preliminarioji sutartis) ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis - būtent atsakovai sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, todėl pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką turi būti taikoma nesąžiningos šalies ikisutartinė civilinė atsakomybė ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas. Kadangi ieškovė nesudarė kitos pagrindinės sutarties, neįrodė, jog buvo galimybė tokią sutartį sudaryti su trečiuoju asmeniu, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju taikytinas abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas, kuris taikomas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2761097/2025 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Šalių preliminariojoje sutartyje sulygta kaina buvo 66000 Eur. Pagal internete skelbiamus viešus duomenis vidutinė buto kaina centrinėje Šiaulių dalyje gali skirtis priklausomai nuo buto dydžio, būklės ir daugelio veiksnių, tačiau galima orientuotis į kainas nuo 1000 Eur/kv. m iki 2000 Eur /kv. m. Per metus, t. y., nuo 2024 m iki 2025 m. vidutinė buto vertė Šiaulių m. pakilo 0,5 proc. Taigi, atsakovai siūlė parduoti butą už 72000 Eur, kaip teigė atsakovė, ir dabar siūlo už tą pačią kainą, butas neparduotas, taigi, tai negali būti vertinama, kaip einama kaina. Pagal turto vertintojo ataskaitą, paruoštą buto pardavimo momentui, ginčo buto kaina sudarė 73000 Eur, pagal vidutinę rinkos vertę ji galėjo svyruoti nuo 68000-70000 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė siūlė padidinti kainą 1000 Eur, po to - 2000 Eur ir t. t. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje ginčo buto einama kaina laikytina 69000 Eur suma, t. y. kainų vidurkis ((72000+66000) : 2=69000 Eur). Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, manytina, kad ieškovė įrodė, jog pusė jos prašomos priteisti sumos, yra jos nuostoliai, apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios buto kainos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei solidariai (CK 6.6 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis, nes žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais jiems esant ginčo turto bendraturčiams, atsakovui dėl atsakovės veiksmų prieštaravimų nepareiškus, laikant, kad jis su jos veiksmais ir pozicija sutiko) iš atsakovų priteistini 3000 Eur nuostoliai, kaip prarasta galimybė, kaip pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų), ieškovei solidariai iš atsakovų pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro: 68,00 Eur (135,00 Eur x 50 proc. = 68,00 Eur) žyminio mokesčio, kurios priteistinos ieškovei solidariai iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (55 Eur) nepriteistinas, nes minėtas prašymas buvo atmestas.

49. Ieškovė taip pat prašo priteisti ir kitas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės prašymas dėl 5520 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė ginčija ieškovės bylinėjimosi išlaidas, mano, jog jos per didelės ir turi būti mažinamos.

50. Vertinant bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį Rekomendacijų kriterijams ir remiantis Rekomendacijų 7 punktu, teismas vadovaujasi 2025 m. pirmojo ketvirčio duomenimis apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2337,70 Eur). Maksimali priteistina suma už ieškinį – 5844,25 Eur (2337,70 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas); maksimali priteistina suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 935,08 Eur (2337,70 x 0,4) (Rekomendacijų 8.16 punktas); maksimali priteistina suma už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus, už vieną atstovavimo teisme valandą ar už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – yra 233,77 Eur (2337,70 Eur x 0,1) (Rekomendacijų 8.17-8.20, 9, 10 punktai).

51. Ieškovė prašo priteisti 5520 Eur už ieškinio, patikslinto ieškinio parengimą (3280 Eur), minėta suma nesiekia maksimalios sumos už ieškinio parengimą ir tik vos viršija pusę maksimalios sumos, todėl ji nemažintina. Taip pat ieškovės atstovas susipažino su bylų medžiaga, konsultavo, rengė pretenziją (maksimali suma - 935,08 Eur), teikė prašymus – keturis prašymus (maksimali suma - 3740,32 Eur), todėl ieškovės prašoma priteisti suma už minėtas paslaugas taip pat neviršija maksimalios sumos. Ieškovės atstovas taip pat dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje 2025-01-29 – 36 min, trijuose teismo posėdžiuose (2025-03-24 – 1 h 2 min, 2025-05-05 – 8 min, 2025-06-25 – 1 h 48 min), t. y., 3 h 34 min, suapvalinus – 4 h, už posėdžius maksimali suma – 935,08 Eur, minėtos ieškovo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovo prašomos priteisti 5520 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės ir nemažintinos. Ieškovės patirtos 50 proc. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2760 Eur (5520 Eur x 50 proc. =2760 Eur). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 2760 Eur bylinėjimosi išlaidos (už dviejų ieškinių ruošimą, susipažinimą su byla, konsultavimą, pretenzijos ruošimą, prašymų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

52. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo nepateikė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl minėtas klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 87,23 Eur, jos dalintinos lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovų. Kiekvienam ieškovei ir atsakovui tenkančios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos susidaro didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iš šalių valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) nuostolius ir 2828 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini), 29,07 Eur (dvidešimt devynių eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,08 Eur (dvidešimt devynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,08 Eur (dvidešimt devynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė