Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G., kuriame prašoma papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. G., gimusia (duomenys neskelbtini) , ir E. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo su nepilnamečiais vaikais bendrauti susitikdamas su jais ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, ir ne rečiau, kaip kas antras didžiąsias metų šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas), tai yra, kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį, 18.00 val., atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato ateinantį sekmadienį, 18.00 val.; kiekvieną neporinių kalendorinių metų šeštadienį iki Šv. Velykų, 18.00 val., atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato ateinantį pirmadienį, 18.00 val.; kiekvieną porinių kalendorinių metų Šv. Kūčių dieną, 18.00 val., atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato antrąją Šv. Kalėdų dieną, 18.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

2.1. Atskiruoju skundu ieškovė analizuoja ne tik skundžiamą nutartį ar jos pagrįstumą, tačiau teikia poziciją dėl šio ginčo nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

2.2. Ieškovė neįrodė nei vienos įstatyme įtvirtintos būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė prašė apriboti maksimalią ir neribotą bendravimo su vaikais tvarką, nustatant griežtą tvarkaraštį ir kartu praleidžiamo laiko trukmę. Tokie reikalavimai negali būti laikomi tikėtinai pagrįstais. Nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Priverstinis atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimas neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų principų. Nėra pagrindo, kol teisme bus nagrinėjamas ginčas, sureguliuoti bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, užtikrina jų nuolatinį finansinį išlaikymą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo

11. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvardino papildomais duomenimis nagrinėjant atskirąjį skundą.

12. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

13. Ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 323 straipsnis).

14. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2021 m. liepos 7 d. statybų nuotraukas, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-82-254/2021, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-3701-301/2020 metu U. G. duotų paaiškinimų stenogramą, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-482-480/2021.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) į bylą negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašas, statybų nuotraukos, U. G. paaiškinimų stenograma ir Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo

17. Atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti.

20. Bylos medžiaga patvirtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatyta, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais U. G. ir E. G. bendrauja laisvai, be apribojimų, apie savo susitikimų su jais laiką, vietą ir trukmę iš anksto pranešdamas vaikų motinai ieškovei. Ieškiniu ieškovė prašo papildyti patvirtintą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo su nepilnamečiais vaikais bendrauti susitikdamas su jais ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, ir ne rečiau, kaip kas antras didžiąsias metų šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas). Ieškovė prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, įpareigojant atsakovą 2021 m. vasarą, išskyrus laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus 18.00 val. penktadieniais iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal 21.00 val. sekmadieniais, taip pat pasiimti vaikus vienai ištisai savaitei, laikotarpį pasirenkant pačiam atsakovui, o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį pasiimti vaikus 18.00 val. penktadieniais iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal 18.00 val. sekmadieniais. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu vaikų vasaros atostogos yra pasibaigusios, todėl spręstina dėl ieškovės prašomos laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Pagrindinis argumentas, kuriuo grindžiamas ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo yra atsakovo vengimas bendrauti su vaikais, ir tai yra siejama su vaikų teisių pažeidimu. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

21. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kartoja aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301, 338 straipsniai). Kaip buvo paminėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes priešingu atveju tai būtų laikoma pasisakymu dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai bus įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

22. CK 3.170 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

23. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad ieškovė sudarytų kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtinta tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada patvirtina, kad atsakovo bendravimas su vaikais nėra nutrūkęs, atsakovas bendrauja su vaikais pagal savo galimybes. Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali pasiimti vaikų nakvynei, kadangi gyvena vieno kambario bute. Aplinkybė, kad ieškovės netenkina šalių susitarimu nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nelaikytina pagrindu iš esmės identiškai ieškiniu prašomai, laikinai bendravimo tvarkai nustatyti.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Atsakovas pagal savo galimybes bendrauja su vaikais, todėl ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nėra būtina. Taigi ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šioje konkrečioje situacijoje neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išsprendė klausimą. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (ar atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.