Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-482-480/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-20
Bylos Nr.: e2A-482-480/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04315-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: A. G.
Ieškovas: D. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-482-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04315-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3701-301/2020 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 4 000 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 90 Eur žyminio mokesčio ir advokato teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė savo buvusiam sutuoktiniui A. G., su kuriuo santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018, dviem paskolos sandoriais paskolino 4 000 Eur: 2019 m. birželio 10 d. nuo savo banko sąskaitos bankomate ieškovė dalimis nuėmė 3 000 Eur ir juos paskolino atsakovui, kuris pažadėjo pinigus grąžinti per mėnesį laiko; 2019 m. birželio 19 d. nuo savo banko sąskaitos bankomate ieškovė nuėmė 1 000 Eur ir juos paskolino atsakovui, kuris pažadėjo pinigus grąžinti per mėnesį laiko. Nors 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. birželio 19 d. paskolos sandoriai sudaryti nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos rašytinės formos, sutinkamai su CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, rašytinės sandorių formos nesilaikymas nedaro paskolos sandorių negaliojančiais, o ieškinio pagrindą nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas ir pridedamas šalių tarpusavio bendravimas tekstinėmis ir balso žinutėmis. Atsakovas skolą visą laiką pripažino, tačiau praleidęs skolos grąžinimo terminus, nenurodė, kada skolą grąžins.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir neigia buvusius tarp ieškovės ir atsakovo paskolos teisinius santykius ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiformavę paskolos teisiniai santykiai. Tai patvirtina ir papildomai atsakovo pateikiami duomenys: atsakovo sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad dar likus savaitei iki ginčo laikotarpio į atsakovo sąskaitą buvo įplaukusi gana didelė suma; duomenys apie telefono abonemento ginčo laikotarpiu priklausomybę pačiai ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 4 000 Eur negrąžintos paskolos, 90 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisė valstybės naudai iš atsakovo 14,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

5. Teismas atsakovo atstovo nuorodą į tai, kad ieškovė sprendime nurodytas žinutes iš tuo metu jos vardu registruoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip nustatyta faktiškai naudojosi atsakovas, nusiuntė pati iš savo kompiuterio, vertino kaip atsakovo atstovo hipotetinį teiginį, kuris nebuvo įrodytas.

6. Teismas sprendė, kad tai, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojosi atsakovas, patvirtino: 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas pranešimas policijai apie vagystę iš automobilio BMW ir kaip savo kontaktinį numerį nurodant būtent šio telefono Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atsiųsta nuotrauka su medūzų sukąstomis jos (ieškovės) kojomis.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš žinučių turinio ginčui aktualiu laikotarpiu (2019 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais) šalių tarpusavio santykiai buvo draugiški, ieškovė morališkai ir finansiškai stengėsi padėti buvusiam sutuoktiniui.

8. Teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad nėra jokio pagrindo šalių penkiolikmetės dukros U. G. parodymus teisme dėl ieškovės atlikto pinigų perdavimo benzino kolonėlėje atsakovui ir atsakovo atlikto tų pinigų paėmimo vertinti kritiškai, nes ji parodė, jog iš mamos žino, kad viso tėvui paskolino 4 000 Eur, tačiau kiek konkrečiai perdavė kolonėlėje ji nepasakė, kadangi, kaip sąžiningai nurodė, pinigų tėvai tuo metu neskaičiavo.

9. Teismas padarė išvadą, kad tuometinis šalių elgesys buvo objektyviai atspindintis realią tuo metu egzistavusią tikrovę ir realius įvykius, todėl ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 2019 m. birželio 10 d. žodinės 3 000 Eur paskolos ir 2019 m. birželio 19 d. žodinės 1 000 Eur paskolos sutarčių sudarymą su atsakovu, šių pinigų perdavimą atsakovui bei atsakovo šių pinigų gavimą iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

10.2. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nėra objektyvių įrodymų nei apie paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui, nei apie paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus.

10.3. Priešingai, negu skundžiamame sprendime nustatė teismas, trumpųjų žinučių turinys yra itin padrikas, šalių valia neaiški, šalys bendraudamos tarpusavyje vartoja žodžių terminus ar trumpinius (pavyzdžiui, ,,štukas”, ,,gut” ir pan.), kurių reikšmė byloje nėra aiški ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta.

10.4. Marijampolės apylinkės teismas priėmė skundžiamą sprendimą ieškovės naudai iš esmės paneigdamas įstatyme aiškiai nustatytą sutarties formos imperatyvą, keliamą paskolos sutartims. Skundžiamame sprendime teismas į nurodytą įstatymo imperatyvą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

10.5. Remiantis tiek CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, tiek ir CPK 177 straipsnio 3 dalimi, ieškovė neturėjo pagrindo remtis liudytojų (dukters U. G.) parodymais, siekiant įrodyti paskolos sudarymo aplinkybes, todėl U. G. teismo posėdyje duoti paaiškinimai neturėtų būti vertinami bylos įrodymų kontekste. Marijampolės apylinkės teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles skundžiamą sprendimą priimant išimtinai vadovaujantis ir grindžiant nepatikimais bei neleistinais nepilnamečio vaiko paaiškinimais.

Atsiliepimas

11. Ieškovė D. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. G. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo šiuos argumentus:

11.1. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ginčui taikytina CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau apeliaciniame skunde nepagrįstai nutylima dėl CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė, be kitų įrodymų, pasiremdamas liudytojos šalių penkiolikmetės dukters U. G. parodymais.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo reikalavimais ir tinkamai taikydamas CK 6.870 straipsnio normas, byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė ne tik pinigų perdavimo atsakovui faktą, bet ir atsakovo įsipareigojimą pinigus grąžinti, todėl pagrįstai ieškinį tenkino.

11.3. Atsakovo pozicija nenuosekli, siekiant neigti jam nepalankias aplinkybes, patvirtinančias paskolos santykius. Suvokdamas, kad ieškovės pateiktos žinutės įrodo tarp šalių esančius paskolos santykius, tikėdamasis, kad ieškovė nesugebės pateikti įrodymų dėl atsakovo naudojimosi ieškovės vardu registruotu telefono abonentu, atsakovas neigė šalių tarpusavio susirašinėjimą, o suprasdamas, kad to nepavyks nuneigti, ėmėsi aplinkybių ir susirašinėjimo turinio interpretacijų, apie kurias pasisako apeliaciniame skunde, be kita ko, iškeldamas naują versiją, kas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kad rašydamas apie skolą ieškovei, jis rašė apie vaikų išlaikymo įsiskolinimą, kurio 2019 m. lapkričio 1 d., kai atsakovas rašė 20.33 val. žinutę, nebuvo.

11.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neva tai, vadovavosi šalių dukters U. G. parodymais kaip vieninteliu pagrindu pripažįstant, jog ieškovė įrodė paskolos dalyko perdavimo faktą. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas pirmiausia vertino tarp šalių buvusi susirašinėjimą, kurį, ieškovės įsitikinimu, įvertino tinkamai.

11.5. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ką reiškia išsireiškimas „štukas“, kurio reikšmė, anot apelianto, nėra aiški, tačiau, visų pirma, 2019 m. birželio 6 d. 13.38 val. rašytoje žinutėje ieškovė siūlė atsakovui paskolinti 3 000 Eur, todėl kalba ėjo būtent apie šią pinigų sumą. Antra, visuotinai žinomas žargonas „štuka“, kalbant apie pinigus vartojamas apibūdinti tūkstantį piniginį vienetų, apie ką nurodoma ir dabartiniame jaunimo žodyne, kur paaiškinta jo reikšmė –„tūkstantis“. Trečia, ieškovė vykdama susitikti su atsakovu perduoti pinigus iš savo banko sąskaitos 2020 m. birželio 9 d. nusiėmė būtent 3 000 Eur sumą, 3 kartus po 1 000 Eur. Ketvirta, ieškovei atlikus pinigų išgryninimo veiksmus tarp šalių vyko susirašinėjimas apie jų susitikimą pinigų perdavimo tikslu, kuris nebuvo atšauktas.

11.6. Apibendrinant tarp šalių vykusį susirašinėjimą, kurį pirmosios instancijos teismas visų byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių kontekste įvertino tinkamai, darytina išvada, kad teismas pagrįstai nustatė tiek ieškovės nurodytų pinigų sumų perdavimą atsakovui, tiek atsakovo įsipareigojimą jas grąžinti.

11.7. Kas liečia šalių liudytoja apklaustos šalių nepilnametės dukters U. G. parodymus, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia jos parodymų patikimumo. Teismas ne tik pagrįstai rėmėsi, bet ir tinkamai vertino liudytojos U. G. parodymus. Apeliacinio skundo argumentai, kad liudytoja, prieš jai duodant parodymus, buvo įtakojama ieškovės ir jos atstovo, yra ne tik deklaratyvūs ir neįrodyti, bet ir neatitinkantys teisminio proceso metu susiklosčiusių liudytojos apklausos aplinkybių.

11.8. Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina 4 000 Eur paskolos suteikimą atsakovui ir jo įsipareigojimą ieškovei paskolą grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios pinigų sumos priteisimo, juo labiau, kad atsakovas susirašinėdamas su ieškove pripažino esąs jai skolingas, yra pagrįstos ir teisėtos, todėl naikinti teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

11.9. Apeliaciniame skunde nutylima apie tai, kad tarp šalių šioje byloje buvo pasirašyta 2020 m. kovo 3 d. taikos sutartis. Nors Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl procesinių pažeidimų buvo panaikinta, o grąžinus taikos sutarties tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, atsakovas prašymo dėl jos patvirtinimo atsisakė, dėl ko taikos sutartis liko nepatvirtinta, tačiau be viso to, pačiame atsakovo pasirašytame taikos sutarties tekste aiškiai pripažįstamas 4 000 Eur paskolos suteikimo atsakovui faktas, kas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie paskolos santykių tarp šalių buvimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

14. 2021 m. kovo 24 d. apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi atsakovo A. G. rašytiniai paaiškinimai Nr. DOK-7148.

15. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, toks pat draudimas taikytinas ir pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir šį skundą papildyti naujais nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvais, todėl atsisako juos priimti (CPK 323 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija atsisako priimti ir ieškovės nuomonę dėl atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų (2021 m. kovo 25 d. Nr. DOK-7221; CPK 17, 323 straipsniai).

17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės D. G. (toliau – ieškovė) ieškinys dėl paskolos grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsakovas A. G. (toliau – atsakovas arba apeliantas) apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

19. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

20. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

22. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

23. Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nekilo.

24. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant ieškovei nebuvo galima atitinkamai raštu įforminti pinigų skolinimą atsakovui. Priešingai, iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė turi sutartinių teisinių santykių patirties (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1164-570/2020, 2020 m. rugsėjo 24 sprendimas ir jo 42 pastraipa).

25. Nagrinėjamu atveju paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau atima teisę remtis liudytojų parodymais, teismui nusprendus netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovei teigiant, jog jos atsakovui 2019 m. birželio 10 d. perduota 3 000 Eur suma ir 2019 m. birželio 19 d. perduota 1 000 Eur suma yra atsakovui suteikta paskola, o atsakovui neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, byloje būtina nustatyti ieškovės atsakovui perduotų pinigų faktą ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimą.

26. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji 2019 m. birželio 10 d. nuo savo sąskaitos bankomate nuėmė 3 000 Eur (per 3 kartus po 1 000 Eur), 2019 m. birželio 19 d. nuėmė dar 1 000 Eur ir perdavė juos taip paskolindama atsakovui, kuris pažadėjo grąžinti per mėnesį laiko, nepakankami faktui, kad paskola buvo suteikta, įrodyti (CPK 185 straipsnis).

28. Akcentuotina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teismui pripažįstant, kad šalių paaiškinimai yra viena iš civilinio proceso įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių, ir atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo paaiškinimų dėl tarp šalių atsiradusių santykių aiškinimo prieštaringumą, spęstina, jog dėl tokio įrodymo (šalių paaiškinimų) pakankamumo įrodinėtinai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti byloje esančių įrodymų visumą.

29. Nors ieškovė nurodo, kad paskolos sutarties sudarymą patvirtina šalių tarpusavio bendravimas SMS tekstinėmis ir balso žinutėmis, tačiau šie ieškovės teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai užfiksuotas šalių bendravimo SMS žinutėmis turinys liudija, kad šalys kalbėjo ir tarėsi dėl paskolinių santykių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, susirašinėjime naudojamos frazės nesudaro pagrindo teigti, kad realiai buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. pinigus sumoje 4 000 Eur ieškovė perdavė atsakovui, o šis įsipareigojo juos grąžinti per nustatytą terminą. Šiame susirašinėjime trumposiomis žinutėmis nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas.

30. Pirmosios instancijos teismui akcentuojant liudytojos U. G. parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

31. Pasak ieškovės, skolindama atsakovui pinigus, juo visiškai pasitikėjo ir jų santykiai tuo metu buvo geri. Liudytoja apklausiama šalių nepilnametė dukra U. G., kurios gyvenamoji vieta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis, civilinė byla Nr. e2-1155-985/2018) po šalių santuokos nutraukimo nustatyta su motina – ieškove, parodymus davė 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje (išklausytas minėto teismo posėdžio garso įrašas), t. y. po to, kai teismas 2020 m. rugsėjo 24 sprendime jau buvo konstatavęs, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovės ir atsakovų (šioje byloje – atsakovo) santykiai itin įtempti ir konfliktiški, tą galėjo pastebėti ir teismas viso bylos nagrinėjimo metu (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1164-570/2020, 2020 m. rugsėjo 24 sprendimas ir jo 47 pastraipa). Be to, pasak nepilnametės liudytojos, kuri matė, kai mama pinigus davė tėtei (tėvui) kolonėlėj (degalinėje), iš mamos ji žino, kad mama tėtei (tėvui) paskolino apie 4 tūkstančius ir galvojo, kad grąžins. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovė įrodė pinigų perdavimo faktą remiantis liudytojos U. G. parodymais, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas: rėmėsi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotos pagal bylos aplinkybes liudytojos parodymais.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų – 4 000 Eur perdavimo paskolos gavėjo (atsakovo) nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Todėl nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui bei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovui atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jie yra teisiškai nereikšmingi.

34. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują procesinį sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio paduodamas apeliacinį skundą ir prašo priteisti 1 966,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos už advokato padėjėjo, advokato teisines paslaugas byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už tokio pobūdžio advokato padėjėjo, advokato teikiamas teisines paslaugas (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.7, 8.19, 8.9 punktai). Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė duomenų, kad apmokėjo jam išrašytą 2021 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ML AVA Nr. 0128 (2) 479,16 Eur sumai, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į visa tai, iš ieškovės atsakovui priteistina 2 277,55 Eur (700 + 90 + (1 966,71 – 479,16) = 2 277,55) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina 14,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 277,55 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,95 Eur (keturiolika eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas