Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-82-254/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-18
Bylos Nr.: e2A-82-254/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: A. G., V.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Blender Lithuania“, G. J., L. M., R. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-82-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00213-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.3.2.6.3.1.; 2.3.5.3. 2.4.4.5.5.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. G., V.. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“, uždarajai akcinei bendrovei „Blender Lithuania“, G. J., L. M., R. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui dėl vedybų (ikivedybinės) sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia, turto padalijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą prašydama:

1.1. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis tarp atsakovų 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos vedybų (ikivedybinės) sutarties 2.1. punkto nuostatą, kad visas registruotinas ir neregistruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį jie įgis kiekvienas savo vardu po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ir 2.12. punkto nuostatą, kad visas turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė ta apimtimi, kiek jos nustato 1/2 dalies atsakovės V. S. G. vardu registruoto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), teisinį režimą (statusą);

1.2. padalinti tarp atsakovų jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise;

1.3. nustatyti priverstinę hipoteką nekilnojamajam turtui – 1/2 daliai gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini)., kurios vertė 25 000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priklausančią skolininkui A. G., siekiant užtikrinti jo prievoles kreditoriams – nepilnamečiams vaikams U. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamiems įstatyminės atstovės (motinos) D. G., pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018, kuriuo iš skolininko A. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį priteista po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui.

2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo A. G. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatyta, kad atsakovas teiks vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat nustatyta, kad buvusių sutuoktinių prievolės pagal 2016 m. balandžio 11 d. kredito sutartį po santuokos nutraukimo prieš kreditorių AB Šiaulių bankas išlieka solidariomis. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku vykdė prievoles pagal šią kredito sutartį, o atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. nustojo mokėti ieškovei įmokas, kompensuojančias už jį įvykdytos solidariosios prievolės dalį, todėl ji buvo priversta sumokėti visą skolą bankui. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir 2019 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymu jai buvo priteista 1 400 Eur skola, kuri iki šiol nesumokėta, be to atsakovas tinkamai nevykdo prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

3. Pažymėjo, kad ieškovė sužinojo, jog atsakovas su dabartine savo sutuoktine atsakove V. S. G. 2018 m. gegužės 16 d. yra sudaręs vedybų (ikivedybinę) sutartį, pagal kurią atsakovai susitarė, kad visas registruotinas ir neregistruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį jie įgis kiekvienas savo vardu santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat, kad visas turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė. Ieškovės vertinimu, minėtos ikivedybinės sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovės vardu, bet atsakovo lėšomis, statomas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) yra tik atsakovės asmeninė nuosavybė, pažeidžia atsakovo nepilnamečių vaikų, kaip kreditorių, teises į jiems priteistą išlaikymą, taip pat prieštarauja gerai moralei, todėl turėtų būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Ieškovės teigimu, vaikams materialinio išlaikymo suma iki pilnametystės yra apie 20 000 Eur, todėl ieškovė, kaip vaikų įstatyminė atstovė, turi teisę ginčyti vedybų (ikivedybinę) sutartį tokia apimtimi. Pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis sutarties sąlygas, ieškovės vertinimu, turi būti padalinta ½ dalis atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio statomo gyvenamojo namo, priteisiant atsakovui A. G. ½ jo dalį. Ieškovė prašo šiam turtui taikyti priverstinę hipoteką, nes atsakovas neteikia teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, neturi kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išlaikymo išieškojimą, neturi nuolatinių pajamų, negali iki šiol įvykdyti 1 400 Eur prievolės ieškovei, be to, siekdamas išvengti vaikų išlaikymo, elgdamasis nesąžiningai ir priešingai moralės normoms, sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį.

4. Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis vaikams išlaikymą teikė ir teikia reguliariai, tik 2019 m. lapkričio mėnesį turėjo finansinių problemų, todėl vieną mėnesį pavėlavo laiku sumokėti. Pasak atsakovo, jis vykdo dėvėtų automobilių detalių prekybos verslą ir turi pajamų teikti išlaikymą vaikams. Atsakovo teigimu, jo santykiai su ieškove konfliktiški ir ji siekia jam pakenkti. Nurodė, kad nutraukiant santuoką, jis paliko ieškovei su vaikais įrengtą dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kuriame ji su vaikais gyvena iki šiol. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškove taip pat buvo sudaręs vedybų sutartį. Nurodė, kad ginčo namo statyba vykdyta ant atsakovės įsigyto žemės sklypo, iš atsakovės ir jos skolintų lėšų dar iki santuokos sudarymo, todėl statomas namas yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

5. Atsakovė S. S. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji į Lietuvą iš Kaliningrado srities grįžo 2017 metais ir nusprendė įsigyti savo būstą. Tuo metu turėjo 24 800 Eur, kurių dalį paveldėjo, o dalį pasiskolino iš artimųjų. Žemės sklypą ginčo namo statybai ji įsigijo 2017 m. kovo 2 d. Prieš sudarydama santuoką ji pareikalavo sudaryti vedybų (ikivedybinę) sutartį, nes žinojo apie konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius. Pažymėjo, kad ginčo namas dar nėra baigtas statyti, visas medžiagas perka atsakovė, tam pakanka jos gaunamų pajamų iš individualios veiklos. Atsakovė taip pat yra pasiskolinusi 22 500 Eur: 11 000 Eur iš G. J.; 6 500 Eur iš R. Z. ir 5 000 Eur iš L. M., 2 000 Eur liko pardavus jos turėtą ir nupirkus kitą automobilį. 2019 m. birželio 21 d. dar pasiėmė 800 Eur paskolą darbo reikmėms, 2019 m. lapkričio 8 d. iš dviejų bankų gavo paskolas dar 5400 Eur sumai. Atsakovė teigia, kad atsakovas prie namo prisideda savo ir tėvo bei dėdės darbu, bet jie yra šeima ir name visi ketina gyventi.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo G. J. su ieškiniu nesutiko, patvirtino, kad paskolino per kelis kartus atsakovei 11 000 Eur, su ja sudarydamas rašytines paskolos sutartis. Paskolinti pinigai dar negrąžinti.

7. Trečiasis asmuo R. Z. su ieškiniu nesutiko, patvirtino, kad paskolino atsakovei 6 500 Eur su palūkanomis.

8. Trečiasis asmuo L. M. su ieškiniu nesutiko, patvirtino, kad paskolino atsakovei 5 000 Eur. Pažymėjo, kad ji su atsakove ir jos motina yra seniai pažįstamos, žino, kad atsakovė statosi namą.

9. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

10. Trečiasis asmuo UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovei buvo suteikta 2 100 Eur paskola, kuri yra jos asmeninė prievolė, atsakovė įsiskolinimų neturi.

11. Trečiasis asmuo UAB „Blender Lithuania“ pateikė duomenis apie atsakovei suteiktą 3300 Eur vartojimo kreditą. Nurodė, kad atsakovė įsiskolinimų neturi, prievolės įvykdymo terminas nesuėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. G. atsakovui A. G. 500 Eur, o atsakovei V. S. G. – 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, 300 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš ieškovės 40,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Teismas nustatė, kad atsakovai ginčo vedybų (ikivedybinę) sutartį sudarė 2018 m. gegužės 16 d., o santuoką įregistravo 2018 m. gegužės 18 d. Sutarties 2.1. punkte atsakovai susitarė, jog visas registruotinas ir neregistruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurį jie įgis kiekvienas savo vardu po šios sutarties įsigaliojimo, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o 2.12. punkte susitarė, kad visas turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutikimu buvo nutraukta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu. Teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo teikti savo dviem nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismas nustatė ir tai, kad po santuokos nutraukimo, ieškovei pagal sudarytą vedybų sutartį atiteko santuokos metu įgytas gyvenamasis namas, kuris nėra apsunkintas hipoteka, o atsakovas negavo jokio nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad vedybų sutarties sudarymas tarp ieškovės ir atsakovo ar tarp atsakovų buvo įprasta praktika, šalys turėjo patirties sudarant tokias sutartis. Teismas sprendė, kad atsakovas ginčo vedybų sutartimi nieko neperleido atsakovei, kad galėtų išvengti prievolės nevykdymo nepilnamečiams vaikams atveju nukreipimo į savo turtą. Atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir atsiradimo momentą konstatavo, kad ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos ir/ar vaikų reikalavimai bus tenkinami iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.

15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybių vykdyti prievolę vaikams, nustatė, kad jis 2019 m. lapkričio – sausio mėn. pavėlavo sumokėti 400 Eur, be to, ne kiekvieną mėnesį išmokas vaikams sumokėdavo iki 5 dienos. Nustatė ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 spalio 23 d., 2020 m. sausio 31 d. vaikams išlaikymą sumokėjo atsakovo sutuoktinė iš savo banko sąskaitos. Teismas nustatė, kad atsakovas yra mokus, vykdo verslą, yra vienintelis UAB „Gubėjus“ akcininkas ir direktorius. Sprendė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo nemokumą, o susidaręs 400 Eur įsiskolinimas neleidžia daryti išvados apie sunkią jo finansinę padėtį ar vengimą teikti vaikams išlaikymą. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nepilnamečių vaikų turtinis reikalavimas, paskaičiavus iki vaikų pilnametystės, sudaro 20 600 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma lyginant su atsakovo pajamomis (virš 57 000 Eur per metus) nėra didelė suma. Be to, iki vaikų pilnametystės likę atitinkamai 3 ir 6 metai, kas, teismo vertinimu, taip pat nėra itin ilgas periodas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybes vykdyti savo asmeninę prievolę vaikams ir iš kito turto. Teismas pažymėjo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl aplinkybė, kad atsakovas ieškovei nesumoka 1 400 Eur skolos, negali patvirtinti prastos atsakovo finansinės padėties, nes skolų nemokėjimas gali būti nulemtas tarpusavio netinkamo bendravimo, priešiškumo.

16. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. gegužės 16 d. vedybų (ikivedybinės) sutarties 2.1. ir 2.12. punktų pripažinimo negaliojančiais motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų pagrindinis ir vienintelis ketinimas, sudarant šią sutartį, buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei pasiekti, ar kad ši sutartis pažeidžia atsakovo nepilnamečių vaikų interesus. Konstatavo, kad ginčo vedybų (ikivedybinės) sutarties nuostata, kuria nustatytas sutuoktinių (atsakovų) po santuokos sudarymo įsigyto turto visiško atskirumo principas, nepažeidžia kreditorių interesų, neturi įtakos atsakovo A. G. mokumui ir/ar turto masės pokyčiui iki ir/ar po sutarties sudarymo.

17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės vardu statomą gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jo ½ dalį tikslu, kad jį būtų galima įkeisti prievolės vaikams vykdymo užtikrinimui, nustatinėjo, ar atsakovė jį stato savo lėšomis, ar ji turi tokias galimybes, ar tai yra asmeninė jos nuosavybė. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad iš viso namo statybai pagal atsakovės skaičiavimą buvo išleista 44 700 Eur. Teismas iš atsakovės į bylą pateiktos statybos medžiagų lokalinės sąmatos nustatė, kad statybinės medžiagos vertintos apie 29 599,08 Eur (be įskaičiuoto darbo), iš ieškovės į bylą pateiktos A. Z. atliktos ginčo gyvenamojo namo atliktų statybos darbų lokalinės sąmatos matyti, jog statybos sąnaudos sudaro 59 874, 1 Eur (su įskaičiuotu darbu). Teismo vertino, kad lokalinės sąmatos nėra turto vertinimo ataskaitos, tai yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentai, iš kurių neaišku kokiomis kainomis skaičiuotos medžiagos, neaišku kokios medžiagos buvo panaudotos, nes statytoja V. S. G. teismui ir tikėtina specialistams nepateikė jų įsigijimo dokumentų, darbai atlikti ūkio būdu, todėl A. Z. sąmatoje pateiktas darbų paskaičiavimas 15 144,47 Eur sumai nėra tikslus ir teisingas. Be to, teismas iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad ginčo pastato rinkos vertė nurodyta 8 400 Eur, statybinė vertė – 89 100 Eur. Teismas padarė išvadą, kad visų specialistų paskaičiavimai itin skiriasi, byloje nėra duomenų apie medžiagų įsigijimo kainas, panaudotus mechanizmus ir kt., todėl, nesant turto vertinimo, teismas šiais paskaičiavimais nesivadovavo.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog skelbiu.lt portale buvo įkeltas skelbimas, kad ginčo namas parduodamas už 45 000 Eur. Teismo vertino, ar atsakovė turėjo galimybes savo lėšomis pasistatyti būtent tokios vertės statinį. Teismas nustatė, kad atsakovė iš trečiųjų asmenų L. M., G. J., R. Z. yra pasiskolinusi 22 600 Eur, paskolos sutartys nenuginčytos, byloje nėra duomenų, jog atsakovė minėtas lėšas galėjo skolintis ne namo statybai, o kitu tikslu. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė 5 400 Eur yra pasiskolinusi iš kredito įstaigų. Atsakovė žemės sklypą namo statybai įsigijo dar iki santuokos sudarymo, taip pat ir leidimas statybai išduotas iki santuokos sudarymo. Atsakovė į bylą pateikė 2012 m. birželio 26 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią butas parduotas už 680 000 rublių (apie 23 670 Eur). Kadangi atsakovei atiteko tik pusė šios sumos, tai atsakovė į Lietuvą galėjo atsivežti apie 11 810 Eur. Be to, atsakovė nurodė, kad turėjo santaupų. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti, jog nurodyto dydžio pinigų sumas atsakovė negalėjo panaudoti namo statybai. Teismas dar pažymėjo, kad atsakovė nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą, kurios pajamos iki 2019 m. pabaigos, neatskaičius mokesčių ir individualios veiklos sąnaudų, sudarė nuo 555 Eur iki 700 Eur per mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ketino ir atsakingai buvo apskaičiavusi savo galimybes statytis ginčo gyvenamąjį namą ir jį statė iš savo lėšų. Atsakovas prisidėjo darbu prie gyvenamojo namo statybos, planavo jame gyventi su šeima, tačiau, teismo vertinimu, nesant duomenų apie darbų apimtis ir jų mastą, pripažinti, kad dėl to namas tapo bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas po ½ dalį, negalima.

19. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką, pažymėjo, kad byloje nenustatyta grėsmė, jog atsakovas nevykdys savo prievolės nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, jog ieškovę su vaikais materialiai aprūpino, palikdamas povedybine sutartimi šalių pastatytą ir įrengtą gyvenamąjį namą, todėl teismas padarė išvadą, jog vaikų ir buvusios sutuoktinės gyvenimo sąlygos liko užtikrintos. Teismas nustatė, kad atsakovas po prievolės vaikams atsiradimo dirba ir turi gana geras pajamas, turi verslą, yra įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, jo paskaičiavimu gauna apie 1 000 Eur kas mėnesį, yra jaunas, darbingas, veiklus žmogus, prievolės vykdymo pažeidimo terminas buvo trumpas (1,5 mėn.), toliau ji vykdoma laiku ir tinkamai. Teismas laikė, kad atsakovui nevykdant piniginės prievolės ieškovė galėtų pasinaudoti ir kitomis priemonėmis (kreiptis dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu), nei priverstine hipoteka. Be to, jeigu atsakovas išvyktų į užsienį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą ir į jo turtą užsienio valstybėje. Teismas pabrėžė, kad pats atsakovas patvirtino, jog visada išlaikys savo vaikus, nori su jais bendrauti, tačiau dėl konfliktų su ieškove santykiai tapo sudėtingi.

XIII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė D. G., atstovaujama advokato V. G., (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas turėjo panaikinti ginčijamus ikivedybinės sutarties punktus kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai, gerai moralei ir pažeidžiančius nepilnamečių vaikų, kaip atsakovo kreditorių, teises į išlaikymą (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 6.66 straipsnis). Apeliantės teigimu, ikivedybinę sutartį atsakovai sudarė ne tikslu nustatyti santuokinio turto teisinį režimą, o atsakovui siekiant išvengti prievolių nepilnamečiams vaikams vykdymo. Teismas neįvertino aplinkybės, ar atsakovas privalėjo sudaryti ginčo ikivedybinę sutartį ir kodėl ši sutartis buvo sudaryta. Pažymėjo, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog reikalavo sudaryti ikivedybinę sutartį, kad atsakovo vaikai nepretenduotų į jos statomą namą. Apeliantės vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo sutarties tikslas buvo išvengti prievolių nepilnamečiams vaikams vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovų sudaryta ikivedybinė sutartis turi tiesioginę įtaką atsakovo mokumui ir jo turto masės pokyčiui po sutarties sudarymo.

20.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra mokus, kadangi jis nepateikė jokių oficialių duomenų apie gaunamas pajamas, tik deklaratyviai nurodė, jog kas mėnesį gauna 1 000 Eur pajamų, o teismas šios informacijos nepatikrino. Be to, teismas neįvertino, kad atsakovas ieškovei siųstose žinutėse nurodė, jog seniai yra bedarbis, pajamas gauna iš nelegalaus prekybos automobiliais ir automobilių detalėmis verslo, o oficialių pajamų, iš kurių galima būtų išieškoti, neturi. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turi tik 257 Eur vertės sodų žemės sklypą, iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas turi 2 896 Eur nominalios vertės UAB „Gubėjus“ akcijų, yra įformintas šios įmonės direktoriumi, tačiau jokių įrodymų, kad šiose pareigose realiai dirbtų ir gautų pajamas nepateikė; taip pat nėra duomenų, kad UAB „Gubėjus“ realiai vykdo veiklą, gauna pelną. Apeliantės teigimu, tai, kad galimybių išieškoti iš atsakovo pagal jo prievoles nėra, patvirtina ir ta aplinkybė, kad antstolis nuo 2020 m. sausio 10 d. iki šiol neišieško iš atsakovo ieškovei priteistos 1402,83 Eur sumos. Pabrėžė, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog prievolių vykdymas priklauso nuo atsakovo valios. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovui turint išlaikymo prievolę vaikams, tačiau neturint jokių oficialių pajamų ar turto, iš kurio galima būtų išieškoti vaikų išlaikymą, jam nustojus jį teikti, išskyrus vienintelį turtą – atsakovės vardu abiejų atsakovų statomą gyvenamąjį namą, ginčo ikivedybinės sutarties nuostatos užkerta kelią vaikų išlaikymo išieškojimui iš šio turto.

20.3. Apeliantė prašo iš teismo sprendimo pašalinti motyvus, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ieškovei atitekęs gyvenamasis namas nėra apsunkintas hipoteka ir už jį nereikia mokėti kredito. Apeliantės teigimu, minėti teismo teiginiai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įsiteisėjusiam Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimui. Pažymėjo, kad minėtu teismo sprendimu patvirtinta sutartimi šalys susitarė, kad pagal 2013 m. liepos 11 d. kreditavimo sutartį, iš kurios lėšų buvo statomas gyvenamasis namas, jų prievolės prieš kreditorių Luminor Bank AB išlieka solidariomis, tačiau ieškovė prieš atsakovą įsipareigojo prievoles pagal šią kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo bankui vykdyti asmeniškai. Vadinasi, priešingai nei nurodė teismas, ieškovei po santuokos su atsakovu nutraukimo likęs gyvenamasis namas yra įkeistas ir už jį reikia mokėti kreditą. Pasak apeliantės, atsakovo prievolė vaikams mokėti išlaikymą po 200 Eur per mėnesį yra savarankiška prievolė ir jos vykdymas ar nevykdymas nepriklauso nuo to, kaip buvo padalintas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtas. Dėl to teismo motyvai dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo turtinių pasekmių, pasak apeliantės, turėtų būti pašalinti, kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

20.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė ginčo namą pastatė iš savo asmeninių lėšų. Šią išvadą teismas padarė nenustatęs, kiek kainavo gyvenamojo namo statyba ir kiek konkrečiai bei iš kokių lėšų prie to prisidėjo atsakovė, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas nevertino atsakovo finansinių galimybių prisidėti prie gyvenamojo namo statybos. Į bylą pateiktoje VĮ Registrų centro atliktų gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog namo statybinė vertė 89 100 Eur ir 18 400 Eur vidutinė rinkos vertė, tačiau teismas nepagrįstai šiuo įrodymu nesivadovavo. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo pačios atsakovės pateiktomis namo statybos darbų sąmatomis. Pasak apeliantės, ginčo gyvenamojo namo statybai buvo panaudota medžiagų ne mažiau už 33 700,48 Eur ir mechanizmų už 3 308,10 Eur, kaip ir nurodyta į bylą pateiktose sąmatose. Be to, atsakovės pateiktose sąmatose nėra nurodyta, kiek kainavo statybos leidimas; kiek kainavo elektros tinklų projektas, jo suderinimas, statybinio elektros įvado atvedimas ir pajungimas; kiek kainavo kamino išmūrijimui reikalingos medžiagos ir darbas; kiek kainavo vandentiekio ir nuotekų tinklų po išmūrintomis grindimis įrengimas. Be to, atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad durys kainavo 5 400 Eur, atsakovas nurodė, kad langai kainavo 4 000 Eur, sienų blokeliai dar 4 400 Eur, šios sumos į A. P. sudarytą sąmatą neįtrauktos. Pasak apeliantės, nėra pateikta įrodymų, kas atliko namo statybos darbus. Pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog visus statybos darbus atliko atsakovas, tačiau jis pats nurodė, kad atliko tik dalį darbų. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą darbų kaina sudaro 22 865,52 Eur, todėl pagal ieškovę, namo statybos kaina yra didesnė nei 59 874,10 Eur, ir ši suma susidaro be kitų su gyvenamojo namo statyba susijusių išlaidų (namo projektas, statybinio elektros įvado projektavimas, atvedimas ir pajungimas, statybos leidimas, statybų priežiūra ir kt.).

20.5. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ginčo namas pradėtas statyti dar iki santuokos sudarymo. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog atsakovams sudarant santuoką buvo išmūryta pusė sienų blokelių, atsakovas patikslino, kad 1,2 metro aukščio nuo pamatų. Atsakovai turi 2016 metais gimusią dukrą, kartu keliavo, tai įrodo, kad jie planavo ginčo namą statyti savo būsimai šeimai.

20.6. Teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė iš Kaliningrado atsivežė 17 000 Eur, nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apeliantei lieka neaišku, iš kokių lėšų finansuoti likę statybos darbai. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog atsakovė 2017 m. lapkričio 9 d. už 13 600 Eur įsigijo transporto priemonę, todėl, jeigu ir būtų 2017 metais iš Kaliningrado atsivežusi 17 000 Eur, jų negalėjo skirti namo statybai, tačiau vėliau atsakovė pakeitė poziciją ir teigė, kad atsivežė apie 34 000 Eur. Atsakovės pozicija dėl gautų piniginių lėšų byloje buvo nenuosekli. Pasak apeliantės, iš atsakovės pateiktos 2012 m. birželio 26 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė gavo apie 340 000 rublių, tačiau į Lietuvą ji atvyko tik 2017 metais ir nėra įrodymų, iš kokių pajamų ji iki to laiko gyveno Kaliningrade ir kad šios pinigų sumos daugiau kaip per 5 metus neišleido. 2017 metais oficialus rublio ir euro santykis buvo 63,26 rub už 1 Eur, todėl iš buto pardavimo gauta pinigų suma galėjo sudaryti 5 374,50 Eur. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų paveldėjusi močiutės ar tėvo turtą, Kaliningrade būtų dirbusi ir turėjusi santaupų, gavusi kompensaciją iš buvusios santuokos. Pasak apeliantės, atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 8 d. nekur nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradėjo individualią veiklą ir gavo mažas pajamas (iki 700 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių), todėl neturėjo lėšų namo statybai.

20.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė iš fizinių asmenų pasiskolino 22 600 Eur ginčo namo statyba. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei nenuginčijus paskolos sutarčių, laikytina, kad šias sumas atsakovė investavo į namo statybą. Kadangi ieškovė nėra šių paskolos sutarčių šalimi ir neturi subjektinės teisės jų ginčyti, be to, jei pinigai pagal jas ir būtų skolinti, tai niekaip nepatvirtina, kad šios lėšos buvo investuotos į gyvenamojo namo statybą. Pasak ieškovės, į bylą pateikti paskolos rašteliai galėjo būti suklastoti, surašant juos atgaline data, siekiant pateisinti tariamą gyvenamojo namo statybą iš atsakovės lėšų. Atkreipė dėmesį, kad paskolos suteiktos ilgam laikui, visi paskolos rašteliai, nors sudaryti su skirtingais asmenimis ir skirtingu laiku, surašyti analogiškomis formuluotėmis, tekstu ir jų išdėstymu. O atsakovė teikdama paraiškas kredito įstaigoms nurodė, jog kitų įsipareigojimų neturi. Įtarimų kelia ir liudytojų (paskolos davėjų) parodymai teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad tariamai atsakovės su L. M. sudaryta 5 000 Eur paskolos sutartis turėjo būti patvirtinta notarine forma. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo G. J. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti tariamos paskolos sutarties sudarymo aplinkybių. Apeliantei kelia abejonių, ar trečiasis asmuo R. Z. paskolino atsakovei 6 500 Eur, nes ji skolino lėšas atsakovei, nors žinojo, kad ji niekur nedirba ir nepareikalavo užtikrinimo priemonių. Todėl atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos investuotas asmenines lėšas į namo statybą.

20.8. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovo užrašai patvirtina, jog jis gavo dideles pajamas iš nelegalaus verslo. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įsigijęs prabangų automobilį, jo banko sąskaitoje 2019 metais vyko virš 57 000 Eur piniginių lėšų apyvarta. Todėl apeliantės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo namas buvo statomas atsakovo lėšomis. Tuo tarpu, atsakovė pajamų neturėjo.

20.9. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nes atsakovas niekur nedirba, o gauna neoficialias pajamas, turto, iš kurio galima būtų išieškoti vaikų išlaikymą neturi. Pažymėjo ir tai, kad nors vykstant teisminiam procesui atsakovas išlaikymą pradėjo teikti laiku, mokėdamas po 200 Eur kiekvienam vaikui, tačiau papildomai dėl indeksacijos susidariusių sumų nemoka. Pasak apeliantės, atsakovas jai grasino, kad išvyks į užsienį ir išlaikymo vaikams neteiks, todėl priverstinės hipotekos nustatymas nepažeis atsakovo interesų. Apeliantės vertinimu, teismo argumentai, kad atsakovui išvykus į užsienį ieškovė galės nukreipti vaikų išlaikymo išieškojimą užsienio valstybėse, kreiptis vaiko išlaikymo išmokų į Sodrą arba prašyti taikyti atsakovui baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaikus, nesuderinami su teisingo teismo principu ir rodo galimą teismo šališkumą.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. G., V. S. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir paskirti ieškovei 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovams. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas sudarydamas ikivedybinę sutartį siekė išvengti savo prievolių vaikams vykdymo. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovų sudarytą ikivedybinę sutartį ginčijo CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, tačiau apeliaciniame skunde nurodo ir naują pagrindą – CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Atsakovų teigimu, ieškovė bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku. Nurodė, kad ieškovė, siekdama nuginčyti dalį vedybinės sutarties sąlygas, nesivadovavo ir neįrodinėjo CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl šiomis aplinkybėmis negali remtis apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnis).

21.2. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra mokus. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas 1 402,83 Eur priteistos sumos nesumoka ieškovei tik dėl asmeninių nesutarimų, o ne dėl finansinių sunkumų. Pasak atsakovo, jis visada rūpinosi savo vaikais ir toliau jais rūpinsis. Atsakovas tik 2019 m. lapkričio mėnesį susidūrė su finansiniais sunkumais ir vėlavo laiku išmokėti nepilnamečių vaikų išlaikymą, tačiau toks nepilnamečių vaikų išlaikymo mokėjimo sutrikimas buvo vienkartinis. Atsakovų nuomone, ieškovės šioje byloje siekiamos teisinės pasekmės yra neadekvačios bei peržengia protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovui susidūrus su finansiniais sunkumais, už jį išlaikymą vaikams mokėjo atsakovė, tai, atsakovų teigimu, tik patvirtina, kad jų turtas yra atskiras.

21.3. Atsakovų teigimu, nepripažinus, kad ikivedybinė sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo vertinti ginčo gyvenamojo namo pastatymo aplinkybių, jo vertės. Ne atsakovai, o būtent ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovas piniginėmis lėšomis tiesiogiai prisidėjo prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo statybos, tačiau šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė į bylą yra pateikusi tikslius duomenis, kurie pagrindžia, jog ji turėjo pakankamai lėšų pradėti namo statybą, o ieškovės teiginiai dėl ginčo namo vertės yra deklaratyvūs. Pabrėžė, kad atsakovas ir jo šeimos nariai prie ginčo namo statybos prisidėjo tik fiziniu darbu.

21.4. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovė neįrodė būtinybės nustatyti priverstinę hipoteką. Pažymėjo, kad sudaryta ikivedybinė sutartis neturėjo įtakos atsakovo mokumui, jis neprarado asmeninės nuosavybės teise turimo turto, jis toliau vykdo savo prievolę nepilnamečiams vaikams, todėl ginčijama sutartis nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų. Vienkartinis išlaikymo mokėjimo sutrikimas negali būti laikomu esminiu nepilnamečių vaikų interesų pažeidimu, sukeliančiu būtinumą iš esmės pažeisti ir suvaržyti atsakovų teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškovė siekia prevenciškai suvaržyti atsakovo teises dėl būsimo prievolės pažeidimo.

21.5. Atsakovų teigimu, ieškovei turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškinys yra pareikštas sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir siekiant teisei priešingų tikslų. Pasak atsakovų, ieškovė siekia pakenkti atsakovui ir jo naujai sutuoktinei. Atsakovas A. G. po ištuokos su ieškove paliko visą turėtą bendrą turtą ieškovės asmeninėn nuosavybėn, taip užtikrindamas tiek buvusios sutuoktinės, tiek nepilnamečių vaikų gerovę, finansinį stabilumą ir saugumą ir visada visokeriopai rūpinosi savo vaikais ir dabar rūpinasi, jo vaikų teisės niekaip nėra pažeidžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

XXI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Byloje sprendžiamas ginčas pagal kreditorės (ieškovės) ieškinį ginčijant skolininko (atsakovo ir atsakovės) sudarytą vedybų (ikivedybinę) sutartį.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus. Šiame prašyme nurodė, kad nagrinėjamus teisinius santykius laiko tęstiniais, todėl prašo priimti atsakovės gyvenamojo namo nuotrauką, kuri patvirtina, kad atsakovė vykdo statybas, nors teigė, kad tam neturi lėšų ir todėl ketina namą parduoti. Taip pat pateikė antstolio pažymą apie 1410,83 Eur skolos išieškojimą, įrodančią, kad nors 2020-12-05 atsakovas vaikų išlaikymo prievolę už 2020 m. gruodžio mėn. įvykdė, tačiau 2020-12-01 susidariusio 265,68 Eur įsiskolinimo nepadengė. Be to, prašo priimti pareiškimą, pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymo. Šį įrodymą teikia todėl, kad atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atsakovo 2020-10-27 skundą Lietuvos advokatūrai dėl ieškovės atstovo veiksmų, kurį atstovas laiko neteisingu.

25. Atsakovai 2020 m. sausio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą. Nurodė, kad nesant nustatytų šalių nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų dėl išlaikymo vaikams mokėjimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės V. S.-G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo statyba. Tačiau atsakovai prie paaiškinimo pateikė atsakovės vardu išrašytų statybinių medžiagų įsigijimo kvitus ir sąskaitas (priedas Nr. 3). Dėl antstolio pažymos dėl 1410,83 Eur skolos išieškojimo nurodė, kad nors ji kilusi pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, tačiau atsakovas dėl teisinių žinių stokos laiku nepateikė teismui prieštaravimų. Pažymėjo, kad iki pat 2019 m. lapkričio mėn. atsakovas geranoriškai padėjo buvusiai sutuoktinei atsiskaityti bankui už transporto priemonę, nors tokios prievolės prieš ją neturėjo.

26. Dėl apeliantės nurodymo apie 2020 m. gruodžio 1 d. susidariusį 265,68 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą atsakovas paaiškino, kad apie jį nieko nežinojo iki 2020 m. gruodžio 14 d. pastebėjo lėšų ribojimus banko sąskaitoje. 2020 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į antstolį A. A. dėl informacijos pateikimo, kodėl buvo areštuota sąskaita 374, 95 Eur sumai. Antstolis 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą, iš kurio jam paaiškėjo, kad atsakovui buvo siunčiami nurodymai, kurie nebuvo įteikti, todėl atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebuvo informuotas apie turimą įsiskolinimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kuris padidėjo tik dėl to, kad buvo LR Vyriausybės nustatyta tvarka buvo indeksuota priteisto išlaikymo vaikams skola. Atsakovas pateikė 2021-01-07 perlaidą ieškovei, kuria sumokėjo 420 Eur išlaikymą vaikams už 2021-01 mėn. Taip pat pateikė 2021-01-07 perlaidą antstoliui 359,00 Eur sumai į vykdomąją bylą Nr. 0023/19/01469 (dėl išlaikymo išieškojimo). Atsakovas prašė priimti rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (priedai Nr. 1, 2, 3).

27. Ieškovės atstovas 2021 m. sausio 19 d. pareiškimu informavo teismą, kad ieškovė yra susipažinusi su atsakovo paaiškinimais ir sutinka, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, o dėl naujų įrodymų priėmimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

28. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-611/2018).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2020-10-27 skundas Lietuvos advokatūrai dėl ieškovės atstovo veiksmų ir ieškovės atstovo pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, kadangi negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių, todėl šie įrodymai atsisakomi priimti. Kadangi apeliacijos procesas yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą statomo namo foto nuotrauką bei atsakovo pateiktus įrodymus apie statybinių medžiagų įsigijimą, kurių dalį atsakovas galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kiti įrodymai patvirtina aplinkybes jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

30. Teisėjų kolegija priima į bylą ieškovės pateiktą antstolio pažymą apie vykdymo veiksmus dėl 1410,83 Eur skolos išieškojimo ir atsakovo pateiktus įrodymus apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo aplinkybes, nes atsisakymas juos priimti galėtų būti kliūtis byloje nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymu.

Dėl ginčo esmės

31. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. G. ir V. S. 2018 m. gegužės 16 d. sudarė vedybų (ikivedybinę) sutartį. Šios sutarties 1.2 punkte A. G. ir V. S. pareiškė, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio valdomas, įgytas asmenine nuosavybe iki šios sutarties įsigaliojimo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šios sutarties 2.12 punkte buvo susitarta, kad visas turtas bus laikomas atitinkamos šalies asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar santuokos metu jis buvo pagerintas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė. Atsakovai 2018 m. gegužės 18 d. įregistravo santuoką, todėl vedybų (ikivedybinė) sutartis įsigaliojo nuo santuokos įregistravimo dienos (CK 3.102 straipsnio 2 dalis).

32. Pagal prie ieškinio ieškovės pridėtą VĮ Registrų centro NTR Centrinio duomenų banko 2019 m. gruodžio 19 d. išrašą nustatyta, kad atsakovė V. S. G. nuosavybės teisę į 0,0600 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), kuriam išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, o statusas – formuojamas, (duomenys neskelbtini) įgijo 2017 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1728 pagrindu iki atsakovų santuokos įregistravimo.

33. Ieškovė, prašydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų 2018 m. gegužės 16 d. sudarytos ikivedybinės sutarties 1.2 ir 2.12 punktų sąlygas siekia, kad ½ dalis atsakovės asmeninės nuosavybės teise įregistruoto gyvenamosios paskirties pastato būtų pripažinta atsakovų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), kuri būtų padalinta nelygiomis dalimis, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto, nepriteisiant iš jo kompensacijos sutuoktinei (CK 3. 116 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis) bei šiam turtui nustatyta hipoteka (3.197 straipsnis).

Dėl vedybų (ikivedybinės) sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.81 straipsnio 1 dalis)

34. Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, bet tik tokias, kurios neprieštarauja įstatymams. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (ikivedybinę) sutartį yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 str.). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (CK 3.104 str.). Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018). Taigi, atsakovai, sudarydami vedybų (ikivedybinę) sutartį įgyvendino įstatymų jiems suteiktą teisę ir susitarė taip pat ir dėl turto, kurį atsakovė įgijo daugiau kaip prieš metus laiko iki atsakovų santuokos įregistravimo, teisinio režimo.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 ir kt.).

36. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas 2018 m. gegužės 16 d. vedybų (ikivedybinės) sutarties 1.2 ir 2.12 punktais siekia išvengti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu byloje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktu ir 8 punktu nustatytų prievolių. Sutuoktiniai sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktu susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį mokės po 200 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui, šias pinigų sumas iki kiekvieno einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos sumokėdamas vaikų motinai į jos sąskaitą AB SEB banke, kuri skiriama jų tvarkytoja uzufrukto teise. O sutarties 8 punktu sutuoktiniai susitarė, kad prievolės pagal 2016 m. balandžio 11 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp D. G. ir AB Šiaulių banko, po santuokos nutraukimo toliau prieš kreditorių AB Šiaulių bankas išlieka solidariomis.

37. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė, ginčydama atsakovų sudarytos vedybų (ikivedybinės) sutarties sąlygas, reikalavimo apimtį sieja su atsakovo išlaikymo prievolės iki vaikų pilnametystės įvykdymo 26 400 Eur suma. Tuo tarpu pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju išlaikymas atsakovo nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punktu nustatytas periodinėmis išmokomis, o ne konkrečia 24600 Eur pinigų suma, kurią ieškovė nurodo kaip egzistuojantį kreditorinį reikalavimą (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudėjus vaikų išlaikymo iki jų pilnametystės mokėtinas periodines išmokas suma sudaro 20 600 Eur). Todėl ginčo sutarties sudarymo ir bylos iškėlimo teisme dienai atsakovas neturėjo vykdytinos išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams prievolės tvirta 24600 Eur pinigų suma, kurios, ieškovės vertinimu, jis ir siekė išvengti, padarydamas kreditoriaus teisių pažeidimą.

38. Vertinant ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovo tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 16 d. sudarant vedybų (ikivedybinę) sutartį atsakovas išlaikymą vaikams teikė ir tarp vaikų tėvų ginčo dėl to nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tik 2019 m. lapkričio – sausio mėn. pavėlavo sumokėti 400 Eur, be to, ne kiekvieną mėnesį išmokas vaikams sumokėdavo iki 5 dienos, o 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 spalio 23 d., 2020 m. sausio 31 d. vaikams išlaikymą sumokėjo atsakovo sutuoktinė iš savo banko sąskaitos. Taigi, sudarant ieškovės ginčijamą sutartį, atsakovas išlaikymą vaikams teikė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir vaikų interesai gauti išlaikymą iš tėvo nebuvo pažeidžiami.

39. Ieškovė nurodo, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikams, tačiau nėra padengęs išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021-01-07 perlaidą ieškovei, kuria pervedė 420 Eur išlaikymą vaikams už 2021-01 mėn. Taip pat pateikė 2021-01-07 perlaidą dėl 359,00 Eur pervedimo antstoliui į vykdomąją bylą Nr. 0023/19/01469 (dėl išlaikymo išieškojimo) bei 2020 m. sausio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad negavo iš antstolio pranešimo apie tai, kad dėl išlaikymo indeksacijos Vyriausybės nustatyta tvarka padidėjo išlaikymo suma. Šias aplinkybes pagrindė su paaiškinimais pateiktais įrodymais (priedai Nr. 1, 2, 3). Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovas vedybų (ikivedybinę) sutartį sudarė jau turėdamas tikslą pažeisti savo nepilnamečių vaikų interesus.

40. Pastebėtina, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo turtinės padėties nėra nuoseklūs. Vertindama ginčo namo statybos aplinkybes, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo įvertinti, jog atsakovo užrašai patvirtina, kad jis gavo dideles pajamas iš nelegalaus verslo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas buvo įsigijęs prabangų automobilį, jo banko sąskaitoje 2019 metais vyko virš 57 000 Eur piniginių lėšų apyvarta. Taigi, šios aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį kaip tik suponuoja išvadą, kad 2018 m. gegužės 16 d. sudarant vedybų jo turtinė padėtis buvo gera, o ieškovės argumentai, kad šia sutartimi atsakovas sąmoningai siekė išvengti išlaikymo pareigos, yra deklaratyvūs. Buvusiems sutuoktiniams išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams nustačius po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, jis turėjo galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti. Todėl byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad vedybų (ikivedybine) sutartimi buvo siekiama pažeisti nepilnamečių vaikų interesus.

41. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo 1410,83 Eur skolos pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9283-802/2019) išieškojimo ieškovė kreipėsi į antstolį. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas (VĮ RC duomenimis 257 Eur vertės), areštuota banko sąskaita, atsakovas turi 100 vnt. vertės UAB „Gubėjus“ akcijų, kurių rinkos vertė yra neaiški. Taigi, išieškojimas yra tęsiamas, pažymoje nėra nurodyta aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, dėl jo įvykdymo negalimumo (CPK 631 straipsnis). Be to pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovas tik nuo 2019 m. lapkričio 5 d. nustojo mokėti ieškovei įmokas pagal jų solidariąją prievolę pagal 2016 m. balandžio 11 d. kredito sutartį, sudarytą su AB Šiaulių banku. Taigi, ginčas dėl šios prievolės vykdymo tarp buvusių sutuoktinių kilo tik daugiau kaip po metų laiko nuo 2018 m. gegužės 16 d. vedybų (ikivedybinės) sutarties sudarymo, todėl sieti ją su atsakovų tikslu pažeisti pačios ieškovės (kreditorės) interesus negalima. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad tokios apimties galiojantis kreditorės reikalavimas atsakovui yra neproporcingas ieškovės reiškiamų reikalavimų į atsakovų turtą ir turtines teises apimčiai.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė sudarydama vedybų (ikivedybinė) sutartį neturėjo ir neturi šiuo metu vykdytinų prievolių nei ieškovei, nei atsakovo nepilnamečiams vaikams. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teisę į ginčo gyvenamosios paskirties pastatą įgijo 2017 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1728 pagrindu iki atsakovų santuokos įregistravimo. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Todėl sudarant santuoką, ginčijama vedybų (ikivedybine) sutartimi nebuvo pakeistas turto, kurį atsakovė asmeninės nuosavybės teise įgijo iki santuokos sudarymo, teisinis režimas ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Kaip jau minėta, ieškovė neįrodė, jog sudarant šią sutartį atsakovas neteikė išlaikymo vaikams, turėjo išlaikymo įsiskolinimą ar buvo kitos aplinkybės, pažeidžiančios nepilnamečių vaikų interesus, kad atsakovę (trečiąjį asmenį) laikyti nesąžininga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, sudarydama vedybų (ikivedybinę) sutartį, ieškovės ginčijamomis sąlygomis, turėjo pagrindinį ir vienintelį ketinimą, pažeisti ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų interesus, t. y. sudarė sutartį, turėdama priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslą.

43. Pasak ieškovės, ginčo namas buvo statomas atsakovo lėšomis, nes jos vertinimu atsakovė iš Kaliningrado neatsivežė 17 000 Eur, o atsakovės su trečiaisiais fiziniais asmenimis sudarytos 22 600 Eur paskolos sutartys abejotinos, be to, jei pinigai pagal jas ir būtų skolinti, tai niekaip nepatvirtina, kad šios lėšos buvo investuotos į gyvenamojo namo statybą. Pasak ieškovės, į bylą pateikti paskolos rašteliai galėjo būti suklastoti, surašant juos atgaline data, siekiant pateisinti tariamą gyvenamojo namo statybą iš atsakovės lėšų, o atsakovai turi bendrą vaiką, todėl namas buvo statomas šeimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei neįrodžius ir teismui nenustačius, jog sudarant vedybų (ikivedybinę) sutartį atsakovė turėjo kokią nors vykdytiną prievolę ieškovei ir nepilnamečiams vaikams; kad ginčijama sutartimi nebuvo pakeistas turto teisinis režimas (ginčo turtą atsakovė įgijo iki atsakovų santuokos įregistravimo); kad atsakovas išlaikymo pareigą tiek sudarant sutartį, tiek ir šiuo metu vykdo; kad atsakovas neturi pareigos sumokėti išlaikymą konkrečia 24600 Eur pinigų suma, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės į Lietuvą atsivežtų piniginių lėšų sumos, keliamos abejonės dėl atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų paskolų realumo ir piniginių lėšų pagal jas ir kredito sutartis panaudojimo, statomo gyvenamojo namo statybinės vertės, atsakovės investuojamų piniginių lėšų statybos baigimui ir kt. nėra tiek reikšmingos, kiek reikšmės joms suteikia ieškovė, nes jos neįtakoja galutinio ginčo sprendimo rezultato.

44. Ieškovės vertinimu, vedybų (ikivedybinės) sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovės vardu, bet atsakovo lėšomis, statomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., yra tik atsakovės asmeninė nuosavybė, pažeidžia atsakovo nepilnamečių vaikų, kaip kreditorių, teises į jiems priteistą išlaikymą. Teisėjų kolegija pastebi, kad nepilnamečių vaikų interesai į išlaikymą yra pažeidžiami tuomet, kai jiems nėra teikiamas materialinis išlaikymas. Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta, atsakovas vykdo išlaikymo pareigą tokia forma, kuri buvo nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (6 punktas) ir ieškovė neįrodė, kad atsakovas gali pažeisti nepilnamečių vaikų turtines teises ateityje. Ieškovė ieškinyje pastaruoju aspektu nurodė, kad bendraujant su atsakovu tekstinėmis žinutėmis 2019/11-03/04 dienomis, atsakovas nurodė, kad parduos statomą namą ir bėgs iš Lietuvos. Tačiau net ir jeigu tuo metu ieškovė šiuos atsakovo ketinimus įvertino kaip grėsmę vaikų turtinėms teisėms į ateities išlaikymą, tai kitų įrodymų apie tokių atsakovo ketinimų realumą byloje nėra. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad gyvenamasis namas yra toliau statomas, atsakovas materialiai prisideda prie jo statybos išlaidų. Taigi, tokios aplinkybės kaip tik patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas turi galimybes teikti išlaikymą vaikams ir ateityje, o bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas išlaikymo pareigą šiuo metu vykdo tinkamai ir ieškovė šią aplinkybę pripažįsta (CPK 3.192 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad CK 6.66 str. 1 d. numato, jog kreditorius (šiuo atveju atsakovo nepilnamečiai vaikai per ieškovę) turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises ir skolininkas apie tai žinojo. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus (šiuo atveju nepilnamečių vaikų) interesus pažeidusio sandorio (šiuo atveju ikivedybinės sutarties) šalys (šiuo atveju atsakovai) laikomi nesąžiningais, jei sandoris sudarytas tarp sutuoktinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė siekdama nuginčyti dalį vedybinės sutarties sąlygų nesivadovavo ir neįrodinėjo CK 6.66 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl šiomis aplinkybėmis ieškovė negali remtis apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnis). Pažymėtina, kad vien tai, kad ieškovė ieškinį reiškė gindama savo nepilnamečių vaikų interesus, nereiškia, kad vedybų (ikivedybinę) sutartį ji ginčijo ir kitu savarankišku CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl vedybų (ikivedybinės) sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia ir nurodė, nors ir neprivalėjo ieškinyje nurodyti, kad sandorį ginčija CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė panaikinti jį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, neišeidamas už ieškovės ieškiniu nustatytų ribų. Todėl ieškovės nuorodos apeliaciniame skunde į CK 6.66 straipsnį kaip sandorio nuginčijimo pagrindą, pažeidžia imperatyvų draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Tačiau pastebėtina, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde dėl CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos detaliau nepasisakė, todėl nuoroda į šį straipsnį bei CK 6.67 straipsnio 1 dalį galėjo būti ir atsitiktinė.

46. Teisėjų kolegija apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus konstatuoja, kad 2018 m. gegužės 16 d. sudarant vedybų (ikivedybinę) sutartį atsakovų ketinimas nebuvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei pasiekti ir ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovai sąmoningai sudarė sutartį, siekdami išvengti atsakovo išlaikymo pareigos savo nepilnamečiams vaikams tinkamo vykdymo, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai ir teisėtai (CK 1.81 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). Kiti ieškovės reikalavimai dėl pripažinimo atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir šio turto padalinimo, priteisiant jį atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, yra išvestiniai iš pirmojo ieškovės reikalavimo. Todėl nepripažinus ieškovės ginčijamų 2018 m. gegužės 16 d. vedybų (ikivedybinės) sutarties 2.1 ir 2.12 punktų sąlygų negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ir šių ieškinio reikalavimų.

Dėl hipotekos nustatymo

47. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies atmesti ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas priverstinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymą nurodė, jog CK 4.175 ir 4.178 straipsnių (įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d.) normų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai, teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015).

48. Ieškovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti priverstinę hipoteką. Apeliantės vertinimu, teismo argumentai, kad atsakovui išvykus į užsienį ieškovė galės nukreipti vaikų išlaikymo išieškojimą užsienio valstybėse, kreiptis vaiko išlaikymo išmokų į Sodrą arba prašyti taikyti atsakovui baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaikus, nesuderinami su teisingo teismo principu ir rodo galimą teismo šališkumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad šių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų negalima pripažinti neteisingais, ar teismą pripažinti šališku. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vienu iš teismo nurodytų būdų, siekiant įgyvendinti vaikų teisę į išlaikymą (kreipimasis į Sodrą), jau yra pasinaudojusi, sutrikus išlaikymo teikimui vieną mėnesį. Be to, jie nesuponuoja pagrindo taikyti priverstinę hipoteką. Kaip minėta šios nutarties 47 punkte, hipoteką nustatyti galima tik esant nurodytų sąlygų visumai, tame tarpe nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Ginčo turtas įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, o ne atsakovo, kuris turi išlaikymo pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo šios bylos baigties ji prašo iš teismo sprendimo pašalinti motyvus, kad po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo ieškovei atitekęs gyvenamasis namas nėra apsunkintas hipoteka ir už jį nereikia mokėti kredito, nes tai prieštarauja įsiteisėjusiam Marijampolės apylinkės teismo 2018-02- 23 sprendimui. Šiuos argumentus ieškovė išdėstė apeliacinio skundo skyriuje dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau formuluodama apeliantės prašymą (apeliacinio skundo dalyką) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ieškovė šio prašymo jau nereiškė. Pastebėtina, kad byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių, todėl šiuo aspektu apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra susiję su byloje nagrinėjamu šalių ginču. O ieškovei nesuformulavus apeliacinio skundo reikalavimo dėl pašalinimo iš teismo sprendimo motyvų, teisėjų kolegija plačiau šių apeliantės argumentų nevertina, nes skundžiamo teismo sprendimo nuoroda į tai, kad ”šis namas nėra apsunkintas hipoteka, už jį nereikia mokėti kredito“ (42 punktas) neturi įtakos galutiniam nagrinėjamo šalių ginčo rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

51. Atsakovai prašo paskirti ieškovei 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovams po 1 000 Eur kiekvienam.

52. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

53. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, apeliaciniu skundu siekdama pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas jos ieškinys peržiūrėjimo, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, todėl jos elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovų prašymas netenkinamas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

55. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti atskiru lydraščiu. Atsakovo atstovė 2021-01-18 prašyme nurodė, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 522,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suteiktų paslaugų skaičius ir pobūdis detalizuotos advokatės išrašytose 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje ML Nr. 345-0128 (1663,75 Eur) ir 2021 m. sausio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje ML Nr. 419- 0128 (858,86 Eur). Atstovė pažymėjo, kad 2021 m. sausio 15 d. PVM sąskaita faktūra ML Nr. 419-0128 šio prašymo pateikimo metu dar nėra apmokėta, kadangi nėra suėjęs sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas (terminas sueina 2021 m. sausio 20 d.). Atsakovų atstovės vertinimu, ši aplinkybė neturėtų būti kliūtimi priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

56. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad apmokėjo atstovės išrašytą 2020 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 345-0128 (1663,75 Eur). Atsakovo prašoma priteisti suma, susijusi su 3 val. suteiktomis teisinėmis konsultacijomis ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 ir 8,19 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovui iš ieškovės priteistina 1663,75 Eur prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.

57. Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė duomenų, kad apmokėjo jam išrašytą 2021 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 419-0128 858,86 Eur sumai, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteisiamos (98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad dalis šių išlaidų susidarė už atsakovo pateikto prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonių panaikinimo parengimą, kurį apeliacinės instancijos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1663,75 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Marius BartninkasDalė BurdulienėNijolia Indreikienė