Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-843-775/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-27
Bylos Nr.: e2A-843-775/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00213-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Tomas Romeika, Edita Šliumpienė
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: A. G.
Trečiasis asmuo: V. S. G.

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-843-775/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00213-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.2 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui V. S. G., dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. (toliau – ieškovė) 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G. (toliau – atsakovas), kuriame prašė teismo papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. ir E. tvarką, nustatant, kad atsakovas privalo su nepilnamečiais vaikais bendrauti susitikdamas su jais ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį ir ne rečiau, kaip kas antras didžiąsias metų šventes (šv. Velykas ir šv. Kalėdas), t. y. kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato ateinantį sekmadienį, 18 val.; kiekvieną neporinių kalendorinių metų šeštadienį iki šv. Velykų 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato ateinantį pirmadienį, 18 val.; kiekvieną porinių kalendorinių metų šv. Kūčių dieną, 18 val. atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal į ją juos pristato antrąją šv. Kalėdų dieną, 18 val.; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo nutraukęs visus ryšius su vaikais, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš ją. Tai buvo 2018 m., gal kovo mėnuo, kai ji jam atleido ir jie susitaikė. Tada atsinaujino bendravimas, bet atsakovas atsisakė mokėti jos mašinos lizingą, po poros mėnesių nustojo mokėti alimentus. 2018 m. spalio 9 d. atsakovui buvo priimtas nuosprendis. Vėliau atsakovas su vaikais bendravo, tačiau aplinkybės pasikeitė 2019 metų gruodžio mėnesį, kai atsakovas su vaikais paskutinį kartą buvo Druskininkuose, vandens parke. Nuo tada su sūnumi E. jis nebendravo 1 metus 3 mėnesius, o su dukra U. – pusantrų metų. Nesveikino vaikų su gimtadieniais, dvejas Kalėdas vaikai praleido be tėvo. Po šio ieškinio padavimo atsakovas su vaikais bendravo tik: kovo 21 d. pasiimdamas E. 2 valandom; birželio 21 d. 3 valandas; birželio 22 d. su abiem vaikais buvo Kaune ir prie ežero; rugpjūčio 14 d. pas senelius, su tėvu buvo 2 valandas grybauti; rugpjūčio 27 d. 14 val. išvažiavo į Kauną su tėvu paduoti tralistui pinigų, U. parvežė apie 16.30 val., o E. namo parvežė apie 18.30 val., sakė tvarkė su tėvu mašinas; (duomenys neskelbtini)16.40 val. pasiėmė 1 val. praleisti E. gimtadienį, bet U. nepatiko, nes tėtė kalbėjosi su svetimu vyru apie buvusią žmoną; spalio 2 d. ir 3 d. bendravo tik su E., U. neėmė; spalio 9 d. atsikėlę ryte nerado vaiko, išėjo iš namų ir išvažiavo su tėte niekam nieko nepasakęs, U. neėmė; spalio 13 d. bendravo teisme; gruodžio 25 d. matėsi pas senelius, tėtė turėjo būti komandiruotėje, tačiau ten rado tėtį, praleido 2 valandas kartu, o paskui G. su savo šeima išvažiavo pas draugus; šių metų sausį sveikino U. su gimtadieniu, atvyko prie namų ir pabuvo apie 10 min. Paskutinį susitikimą, t. y. 6 dieną, E. išvažiavo nepranešęs, U. pusę dienos verkė, kad jos nepaėmė, o E. pareiškė, kad nori pabendrauti su tėčiu vienas. Be to, jo nuomone, tėtis turėjo dukrai pats pranešti, kad atvažiuoja jų pasiimti. Tokiu būdu U. vidutiniškai su tėvu bendrauja 0,5 val. per mėnesį, E. – 1,5 val. per mėnesį. Manė, jog pagal atsakovo galimybes tai nepatenkina vaikų poreikių. Užsienyje atsakovas, ieškovės žiniomis, būna, tačiau anksčiau jis išvažiuodavo savaitei ir pasiimdavo vaikus su nakvyne. Savo savaitę atsakovas nusistato pats. Jis užsiima automobilių prekyba. Tuo visąlaik užsiėmė. Kai būdavo Lietuvoje, pasiimdavo vaikus su nakvyne, į mėnesį kartą. Nakvodavo bute, tuomet atsakovas gyveno dviejų kambarių bute. Dabar, nors gyvena vieno kambario bute, visada gali rasti išeitį, reikia tik norėti. Gali viešbutyje su vaikais praleisti naktį kartu. Reikia išeičių ieškoti. Vaizdo skambučiais tėtis su vaikais nebendrauja, bendrauja sms žinutėmis, bet nesulaukia iš vaikų atsakymo, nes vaikai mokosi. Skambučiai vaikams, ieškovės nuomone, labai reti. Bendrauja per WhatsApp‘ą. Ieškovė skambino buvusiam atsakovo darbdaviui, kuris jai paaiškino, kad atsakovo komandiruotės buvo ilgesnės dėl covid situacijos, tai susiję su tuo, kad turi kirsti sieną ir su taikomais apribojimais, todėl komandiruotės trukdavo po du mėnesius. Ieškovė manė, jog covido situacija negalėjo turėti jokio ryšio, kad tėvas su vaikais nebendravo. Tai tik pasiteisinimas. Ieškovės nuomone, teismas turi spręsti ir jei matys, kad vieno savaitgalio neužtenka, gali numatyti, kad atsakovas privalo su vaikais bendrauti du ar daugiau savaitgalių, ji su tuo visiškai sutiks. Atsakovui matytis su vaikais ieškovė nedraudžia.

Atsiliepimas

3. Atsakovas 2021 m. kovo 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi su vaikais jis bendrauja pagal galimybes, todėl minėtu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka tiek vaikų, tiek ir atsakovo interesus. Kaip nori ieškovė, jam bendrauti su vaikais nesigaus, nes dirba ant savęs. Turi išlaikyti savo šeimą, mokėti laiku alimentus ieškovei, grąžinti skolas. Ieškovė nori nustatyti jam ribas, kad jis viską darytų, kaip ji nori. Bet iš tikro, kad bendrauti su vaikais, jis turi rodyti iniciatyvą. Atsakovas rašo, bet vaikai jam tai atrašo, tai neatrašo. Susitikęs negali su vaikais laisvai bendrauti, turi rinkti žodžius ką kalba, nes viskas ieškovės iniciatyva keliauja į teismą. O tai yra labai sunku. Dukra paauglė, ji turi savo gyvenimą ir veiklas, turi draugą, su kuriuo leidžia laisvą savo laiką ir ne visada gali su atsakovu susitikti, kai jis to nori. Taip nėra, kad pusantrų metų jis visiškai nebendravo su vaikais. Jo darbas priklausomas nuo klientų, pasiūlos ir paklausos. Ieškovės bylos jam taip pat kainuoja, tam jis taip pat turi uždirbti pinigus. Atsakovas Lietuvoje per mėnesį gali nebūti dvi savaites ir ilgiau. Dažnai bendrauja su vaikais per WhatsApp‘ą. Per savaitę 2–3 kartus. Su sūnumi rečiau, nes jis į žinutes tiesiog neatrašo. Dukra sako, kad sūnus pastoviai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kol buvo karantinas, atsakovas neturėjo galimybių paso, todėl negalėjo niekur patekti. Su vaikais, juos pasiėmęs, atsakovas galėjo būti tik lauke. Sūnaus gimtadienio proga parke ant suoliuko tortą, kaip kokie bomžai, suvalgė. Anksčiau atsakovo šeima gyveno kitur, buvo didesnis butas, su ieškove gražiai bendravo. Paskui prasidėjo teismai, atsakovas turėjo galvoti, ką vaikams sako, nes viskas atsisukdavo prieš jį. Paskutiniu metu atsakovas su vaikais neatostogavo, nes ir pats atostogų neturėjo. Atsakovas su vaikais bendrauti niekuomet neatsisakė ir neatsisakys, juos labai myli ir tą darys pagal galimybes. Vaikų neskirsto.

5. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje V. S. G. (toliau – trečiasis asmuo) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė teismo atsižvelgti į jos šeimos tolimesnį gyvenimą ir priimti teisingą sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad ji yra atsakovo žmona, su ieškinio sąlygomis dėl priverstinio jos vyro bendravimo su ieškovės vaikais ji nesutinka. Nurodė, kad ir esama šeima labai mažai leidžia laiko kartu, nes jos vyras dirba užsienyje ir Lietuvoje būna labai mažai. Jie taip pat turi mažą nepilnametę dukterį, kuri tėtį mato labai mažai. Jų šeima gyvena mamos vieno kambario bute, nes negali sau leisti nuomotis didesnio buto, kadangi ieškovė su savo advokatu ir tuo pačiu jos esamu sutuoktiniu, nusprendė jiems padaryti pragarą, nuo 2019 m. teismų karuselę, kuri vis dar nesustoja. O tai pareikalavo daug piniginių išlaidų. Ieškovė su savo vyru terorizuoja jų šeimą, santykius, skambinėja ir rašo žinutes žmonėms, nesusijusiems su bylomis. Atsakovas myli savo vaikus U. ir E., neturi minčių jų atsisakyti, tačiau dėl jiems sudarytų aplinkybių ir santykių su ieškove, bendravimas buvo kiek atšalęs. Todėl palaikė atsakovo prašymą bendrauti su vaikais laisva valia, taip, kaip jie susitaria.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – išvadą byloje teikianti institucija) 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad vaikams norint dažniau bendrauti su tėvu, įvertinus atsakovo gyvenimo sąlygas, pagal kurias vaikams pas jį svečiuotis su nakvyne galimybės nėra, kadangi atsakovas gyvena vieno kambario, 37 kv. m. bute, todėl yra neįmanoma užtikrinti tinkamą vaikų poilsį, ieškovės siūloma bendravimo tvarka be nakvynės neprieštarauja vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams. Nurodė, kad ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymas taip pat užtikrintų nepilnamečių vaikų tiesioginį ir pastovų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Dėl bendravimo tvarkos, visų pirma turi būti atsižvelgta į vaikų interesus. Vaikai nori bendrauti su tėčiu, su juo susitikti ir praleisti laiką kartu, galbūt vieną kartą per mėnesį atsakovas turėtų bendrauti su vaikais ir įvykdyti tėvo valdžią. Kadangi atsakovo darbo grafikas yra toks, kad negali numatyti, ar tą savaitgalį jis bus Lietuvoje, todėl turėtų būti nustatomas kompensacinis mechanizmas perkeliant bendravimą į savaitgalį, kai atsakovas bus Lietuvoje. Kadangi atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką, tuo atveju, jei tris savaites nebūtų Lietuvoje, tiesiog turėtų būti perkelta į kitą savaitgalį ir to savaitgalio laikas padalintas valandomis, nes yra dar vienas vaikas, kuris taip pat turi teisę bendrauti su tėvu. Nurodė, jog nustačius minėtą tvarką ir liekant anksčiau nustatytai bendravimo tvarkai, bendravimo turėtų pakakti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 4 809,90 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 15,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, susipažinęs su pateiktais įrodymais, valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada ir duomenimis apie šalių buities sąlygas, sprendė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nuolat inicijuoja teisminius procesus atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu, kurie tiesiogiai liečia ir šalių vaikų santykius (dukra turėjo liudyti prieš savo tėtį teisme). Atsakovas, bendraudamas su vaikais, turi atsargiai rinkti žodžius, kadangi jiems grįžus namo vaikai yra detaliai išklausinėjami ir sužinoti faktai vėliau naudojami prieš atsakovą teisme. Nepaisant to, vaikų apklausa ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtinto, kad vaikų ir tėvo emociniai ryšiai nenutrūkę, atsakovas su vaikais bendrauja įvairiomis įmanomomis priemonėmis, skambindamas telefonu ir rašydamas trumpąsias žinutes (šiuo būdu daugiau bendrauja su dukra, kadangi sūnus neatrašo), pagal savo ir vaikų galimybes susitikdamas ir leisdamas laiką kartu. Teismas nustatė, kad atsakovo darbas visuomet buvo ir yra susijęs su nuolatinėmis išvykomis į užsienį ir buvimas Lietuvoje negali būti numatytas iš anksto. Išvykęs iš Lietuvos jis gali būti 1–2,5 savaitės ir ilgiau, o grįžus į Lietuvą, neilgai pabuvus gali tekti vėl išvažiuoti. Be teisės bei pareigos bendrauti su šalių vaikais, jis turi taip pat pareigą išlaikyti juos ir savo naują šeimą, kurioje yra susilaukęs dukters. Teismas nurodė, kad teismo nustatytos aplinkybės reiškia, jog situacija iš esmės nekito, nei ji buvo priimant teismo sprendimą, kuriuo atsakovo bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta be apribojimų ir kad ieškovės prašoma ieškiniu nustatyti bendravimo tvarka negalėtų būti įgyvendinta dėl atsakovo darbo pobūdžio, individualios veiklos vykdymo ne tik Lietuvos teritorijoje, kas neatsiejamai yra susiję su kita jo turima įstatymine pareiga užtikrinti materialinio išlaikymo teikimą visiems savo nepilnamečiams vaikams ir išlaikyti savo šeimą.

9. Teismas nurodė, kad atsakovui vėluojant vykdyti išlaikymo prievolę, ieškovės atstovas teisme pažymėjo, jog jie imsis priemonių ir neatmestina tikimybė, jog kreipsis į teismą dėl atsakovo ir jo sutuoktinės vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia Actio Pauliana pagrindu, nes šiuo pagrindu į teismą dar nebuvo kreiptasi. Atsakovui laiku nevykdant išlaikymo pareigos, atsakovo ir jo sutuoktinės vedybų sutartis buvo ginčijama kitu teisiniu pagrindu. Taip pat nurodė, jog teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir skubiai nenustačius atsakovui pareigos bendrauti su vaikais, dėl teismo ir institucijos neveikimo vaikams buvo padaryta žala, dėl kurios priteisimo iš valstybės ieškovė taip pat kreipsis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nurodė, jog jeigu priimto teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovą bendrauti su vaikais, atsakovas nevykdys, jie kreipsis į antstolį, kad sprendimas būtų vykdomas priverstinai. Šios aplinkybės rodo, kad šalių santykiai įtempti ir nedraugiški, ieškovei inicijuojant bylinėjimąsi atsakovas yra priverstas rinkti ir teikti įrodymus, dalyvauti prieš jį pradėtuose procesuose, kurie sąlygoja ne tik laiko (kurį atsakovas galėtų skirti kad ir bendravimui su vaikais), tačiau ir ne mažų piniginių lėšų eikvojimą.

10. Teismas, remdamasis išvadą byloje teikiančios institucijos išvada, nurodė, kad pas atsakovą šalių vaikai likti su nakvyne negali, nes jis su savo šeima gyvena žmonos mamai priklausančiame vieno kambario bute, kartu su uošviene, išskyrus atvejus, kai ši būna išvažiavusi į Kaliningradą, kur taip pat turi namus. Tuo tarpu ieškovė, nutrūkus šalių santuokai, liko gyventi šeimos turėtame ir ieškovei nutraukus santuoką atitekusiame nuosavame name, vaikai turi savo kambarius. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovas vaikus gali vežtis į viešbutį, ten pat pasiimdamas ir kitą savo dukterį iš antros santuokos. Nurodė, jog nustačius atsakovui pareigą bendrauti su vaikais, su jais nakvojant viešbutyje galimai tik tą vieną savaitgalį, kai jis būna Lietuvoje, jis arba nebegalėtų skirti laiko savo sutuoktinei, arba turėtų su visa šeima važiuoti gyventi į viešbutį, o tokios pareigos nustatymas atsakovui neatitiktų elementarių teisingumo ir protingumo kriterijų.

11. Teismas nurodė, kad esant paskelbtam karantinui ir atsakovui neturint galimybių paso, susitikdamas su vaikais jis tegalėjo bendrauti su jais būdamas atvirose viešose vietose. Šalių dukrai tas nepatiko, tačiau kitų galimybių atsakovas neturėjo. Pasikeitus pandeminei situacijai, šios aplinkybės pakito ir dabar jis gali su vaikais kažkur nuvažiuoti, kas jų bendravimą palengvino. Nors nagrinėjant bylą ieškovė fakto, kad atsakovas nuolat važinėja dirbti į užsienį neneigė, tačiau baigiamosiose kalbose jos atstovas nurodė, kad ieškovė nepripažįsta aplinkybių, jog atsakovas nuo š. m. sausio 6 d. važinėja į užsienį. Ji nežino, kuo užsiima atsakovas, o jis įrodymų apie tai, kad važinėja nepateikė. Atstovo nuomone jis turėjo pateikti į bylą savo įsigyjamų automobilių sutartis, skambučių išklotines, iš kurių būtų matyti prie kokio tinklo jungėsi jo telefonas ir panašiai. Teismas šiuos argumentus atmetė, kadangi ieškovės atstovo nurodyti įrodymai su nagrinėjama byla niekaip nėra susiję. Bylą nagrinėjant niekuomet nekilo abejonė, kad atsakovas važinėja į užsienį. Ieškovė pati ne kartą patvirtinto, kad jis visuomet vertėsi automobilių prekyba. Netgi kai atsakovas dirbo pagal darbo sutartį kaip samdomas darbininkas, ieškovė tvirtino, jog jis ir toliau dirba sau, o sutartis tik fiktyvi. Ilgalaikių, du mėnesius trunkančių komandiruočių, nėra. Įrodymai apie jas pateikti, tik siekiant pateisinti atsakovo epizodinį bendravimą su vaikais. Institucija, teikdama į bylą išvadą, nurodė, kad pabandžius susisiekti su atsakovu, šis paaiškino, kad yra užsienyje, nuvykę namuose rado tik jo sutuoktinę. Bylą nagrinėjant iš esmės pati ieškovė nurodė, kad bendravimo metu vaikai su tėvu rugpjūčio 27 d. 14 val. buvo nuvykę į Kauną, paduoti tralistui pinigų, U. parvežė apie 16.30 val., o E. namo parvežė apie 18.30 val., sakė tvarkė su tėvu mašinas (ieškovės paaiškinimai posėdžio metu). Tokiu būdu viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė nekėlė abejonės dėl atsakovo veiklos ir jo dažno vykimo į užsienį, atvirkščiai, prašydama išreikalauti įrodymus apie atsakovui mokamus komandiruotpinigius, ji siekė įrodyti, kad atsakovas į užsienį važiuoja ne kaip samdomas darbuotojas, o savo nuožiūra vykdydamas savo verslą. Todėl teismas laikė, jog šias aplinkybes papildomai įrodinėti nereikia. Teismas pažymėjo, kad ieškovė skundais reiškė poziciją, jog bylos nagrinėjimas užtruko per ilgai, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės tik baigiamosiose kalbose nurodė atsakovo atsikirtimus, su kuriais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip neįrodytus, nes atsakovas tam nepateikė įrodymų. Teismas nurodė, kad įstatyme yra nustatyta, jog neįrodinėtinomis laikomos aplinkybės, kurios nustatytos šalių pripažintais faktais. Bylą nagrinėjant dėl to ginčo nebuvo, o baigiamosiose kalbose negalima remtis netirtais argumentais, todėl teismas jais nesivadovauja, juolab, kad laikė šias aplinkybes visiškai ieškovės pripažintomis. Taip pat teismas nurodė, kad nepagrįstas perteklinių įrodymų, kurių pageidauja ieškovė, rinkimas apie atsakovo vykdomą verslą, esant įtemptiems šalių santykiams, gali suponuoti naują teisminį procesą ir tuo niekaip nebūtų pasiekti civilinio proceso tikslai, vienas iš kurių yra kuo greitesnės taikos tarp šalių atkūrimas.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kuris po šalių ištuokos yra sukūręs naują šeimą ir su trečiuoju asmeniu augina dar vieną dukterį, įvertinęs jo dažnus išvykimus į užsienį (dirbant pagal darbo sutartį išvykimai buvo ir ilgalaikiai), gyvenamosios vietos galimybes (skyrybų su ieškove metu visą santuokinį nekilnojamąjį turtą jis paliko ieškovei, pats gyvena savo sutuoktinės mamos namuose, t. y. vieno kambario bute), pandeminę situaciją ir jos metu taikytus apribojimus, dėl kurių atsakovas, neturėdamas galimybių paso, niekur negalėjo lankytis, sprendė, jog atsakovas su vaikais bendravo tokiu dažnumu ir tokiomis aplinkybėmis, kiek galėjo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, skatinant vaikų ir tėvo bendravimą, ieškotinas kompromisas, kiek įmanoma mažinant šalių, t. y. vaikų tėvų, tarpusavio įtampą, įvertinant faktą, kad atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir susilaukęs dar vieno vaiko, todėl, būdamas Lietuvoje, jis savo pareigas turi paskirstyti visiems vaikams, derindamas jas su siekiu uždirbti ir teikti tinkamą išlaikymą jiems. Konflikto mažinimas, vaikams didesnės erdvės susitikimuose su tėčiu suteikimas, atsižvelgiant į tai, kad jiems gali būti nemalonu, jog po susitikimų ieškovė stengiasi išgauti visas susitikimo detales (ką nurodė šalių sūnus), sužinoti atsakovo asmeninio gyvenimo aplinkybes, rodant abipusį geranoriškumą, galėtų skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir atnaujinti dažnesnį tėvo ir vaikų betarpišką susitikimą, jei tik objektyviai tai yra įmanoma (t. y. tik atvejais, kai atsakovas yra Lietuvoje). Kitu atveju (t. y. vaikų tėvui esant užsienyje ir dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaikais faktiškai jiems susitinkant) taikytinos kitos galimybės bendrauti, pvz., nuotolinio ryšio priemonėmis, taip užtikrinant vaikų ir tėvo emocinio ryšio išsaugojimą, vaikų emocinę būklę, patenkinant jų siekį žinoti, kad abiems tėvams jie yra reikalingi ir jų mylimi. Teismas pažymėjo, jog šalių ir vaikų santykiai priklauso nuo pačių šalių geranoriškumo, tarpusavio bendradarbiavimo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra labai reikalingi, darantys įtaką jų raidai ir pasaulėžiūrai, o vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti visus su vaiku susijusius klausimus spręsti taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 75 Eur išlaidų (žyminis mokestis), kurias prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovas patyrė 5 194,90 Eur išlaidų, kurias, ieškinį atmetus, prašė priteisti jam iš ieškovės. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis apmokėjo visas jam atstovės išrašytas sąskaitas, todėl nėra pagrindo priteisti jam išlaidas, kurių jis neturėjo. Be to, ieškovė ieškinį reiškė vaikų vardu, todėl galbūt atsakovas nori šias išlaidas prisiteisti iš vaikų. Teismas nurodė, kad tokie argumentai, jo nuomone, visiškai nepagrįsti. Viena vertus, dėl to, jog būsimų išlaidų patyrimas turi drausminti šalį dėl nepagrįsto bylinėjimosi, kitą vertus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos, atsižvelgiant į šalies procesinį elgesį. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad didelė dalis byloje susidariusių išlaidų išimtinai susiję su ieškovės ir jos atstovo procesiniu elgesiu, nesiekiu bendradarbiauti, bet kokį teismo bandymą šalis sutaikyti traktuojant kaip teismo šališkumą, teikiant skundus, prašymus, į kuriuos atsakovas turėjo teikti savo argumentuotą poziciją, rinkti įrodymus, todėl šių (atstovavimo) išlaidų jis niekaip negalėjo išvengti. Teismas pažymėjo, kad netgi bylos nagrinėjimo pabaigoje teismui stengiantis išsiaiškinti šalių konflikto priežastis, išklausyti ieškovę ir galbūt pasiūlyti šalims galimą protingą ilgai užsitęsusio ginčo sprendimo būdą, ieškovė į teismo klausimus neatsakinėjo, savo nuožiūra spręsdama, jog jie nesusiję su nagrinėjama byla, tokiu būdu visiškai eliminuodama galimą taikų ginčo sprendimo būdą ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Teismas pritarė atsakovo atstovei, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškinį atmetus, visos atsakovo (kurios buvo realios bei būtinos, neviršija maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos) ar valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, sutinkant su ieškovės atstovo argumentais, mažintina tik dalyje dėl jo atstovės kelionės į teismą iš kito miesto išlaidų priteisimo, nes šių išlaidų teismas būtinomis nepripažino (5 194,90 Eur – 385 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą, įskaitant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 88 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, išlaidas, ir advokato teisinių paslaugų išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 .Teismas, pernelyg siaurai aiškindamas atsakovo pareigą bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais, t. y. ją aiškindamas tik pareigos auklėti vaikus ribose, tinkamai neatskleidęs atsakovo pareigų vaikams turinio, suprimityvino ginčo esmę, dėl ko netinkamai išsprendė bylą ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

14.2 . Atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl bendravimo su vaikais ar bent kokio ryšio su jais palaikymo laikotarpiu po 2019 m. gruodžio 8 d. Pažymėjo, kad nuo nurodyto laiko iki šio apeliacinio skundo padavimo dienos atsakovas su vaikais toliau visiškai nesimato. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl jo bendravimo su vaikais, prieštarauja atsakovo duotiems paaiškinimams teisme. Todėl teismo išvada, jog atsakovas su vaikais bendrauja įvairiomis įmanomomis priemonėmis, skambindamas telefonu ir rašydamas trumpąsias žinutes, pagal savo ir vaikų galimybes susitikdamas ir leisdamas laiką kartu, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad esant paskelbtam karantinui ir atsakovui neturint galimybių paso, jis su vaikais bendravo tokiu dažnumu ir tokiomis aplinkybėmis taip ir tiek, kiek galėjo. Tačiau teismas nieko nepasisakė, kada ir kaip atsakovas bendravo su vaikais karantino metu. Jokių įrodymų, kad atsakovas tuo metu su vaikais būtų bendravęs, nepateikta, todėl teismo išvados, kad jis apskritai bendravo su vaikais, yra niekuo nepagrįstos. Pažymėtina, kad karantinas dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje įvestas 2020 m. kovo 16 d., tuo tarpu atsakovas su vaikais nustojo bendrauti po paskutinio jų susitikimo 2019 m. gruodžio 8 d., kas rodo, kad atsakovas su vaikais nustojo bendrauti dar prieš 3 mėnesius iki karantino. Be to, nuo 2020 m. balandžio 15 d. įsigaliojo pirmasis karantino pabaigos plano etapas ir palaipsniui karantino sąlygos buvo švelninamos. Karantinas pakartotinai įvestas 2020 m. lapkričio 7 d. Tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. su vaikais toliau nebendravo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, karantino dėl Covid-19 pandemijos įvedimas negali būti laikoma pateisinama priežastimi atsakovui nesimatyti su vaikais, nes karantino režimas neapima ribojimo susitikti su nepilnamečiais vaikais skyrium gyvenančiam tėvui, kuris yra laikomas nepilnamečių vaikų šeimos nariu. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovui neturint galimybių paso, jis su vaikais bendravo tokiu dažnumu ir tokiomis aplinkybėmis taip ir tiek, kiek galėjo, dėl tokio bendravimo aplinkybių apskritai nieko nepasisakė. Todėl teismo išvados tėra deklaratyvios, o ne paremtos įrodymais. Kita vertus, atsakovui nereikėjo galimybių paso, kad bendrauti su vaikais, atsakovas galimybių paso galiojimo laikotarpiu iki 2022 m. vasario 5 d. tik negalėjo lankytis viešojo maitinimo įstaigose ir prekybos centruose, kas su bendravimu su vaikais niekaip nesusiję. Tai, kad atsakovas, remdamasis karantinu ir galimybių paso neturėjimu, bandė pateisinti savo nebendravimą su vaikais, kam teismas nepagrįstai ir neteisėtai pritarė, parodo atsakovo piktavališką pareigų vaikams nevykdymą. Tuo tarpu teismo išvados, kad pasikeitus pandeminei situacijai atsakovas jau gali su vaikais kažkur nuvažiuoti, tėra deklaratyvios, nes dėl aplinkybių kodėl pastaruoju metu iki 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovas su vaikais nesusitiko, teismas netyrė ir niekaip nevertino, be to, atsakovas po 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio su vaikais ir toliau nesusitinka.

14.3 . Teismas, nustatydamas atsakovo galimybes bendrauti su vaikais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iškraipė bylos esmę. Teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis motyvavo atsakovo galimybių bendrauti su vaikais nebuvimą pagal ieškiniu prašomą papildyti bendravimo tvarką, negali būti pagrindu atsakovui nevykdyti pareigos bendrauti su vaikais ar ją vykdyti netinkamai. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškiniu prašoma papildyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka pažeistų vaikų interesus, priešingai – vaikai aiškiai išreiškė norą kuo dažniau bendrauti su tėvu. Jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų nevykdyti pareigos bendrauti su vaikais ar ją vykdyti netinkamai, teismas nenustatė, o teismo sprendime nurodyti samprotavimai, net jiems pasitvirtinus, prie ypatingų aplinkybių negali būti priskirti.

14.4 . Nei ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai, nei atsakovo darbas, nei kitos šeimos sukūrimas, nei gyvenimas vieno kambario bute, nėra ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas galėtų nevykdyti pareigos bendrauti su vaikais ar ją vykdyti netinkamai. Tik pavieniais išimtiniais atvejais panašios aplinkybės galėtų pateisinti atsakovo nebendravimą su vaikais konkrečiu laiku, tačiau ne ilgalaikėje nuolatinėje perspektyvoje. Todėl visi teismo motyvai, pateisinantys atsakovo nebendravimą su vaikais ilgalaikėje nuolatinėje perspektyvoje, pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais. Todėl teismo sprendimo dalis, susijusi su įrodymų vertinimo tinkamumu nustatant aplinkybes, kuriomis remiantis prieita nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, pateisinančių atsakovo nebendravimą su vaikais, nėra reikšminga.

14.5 . Tarp šalių vykę teismo procesai neturi nieko bendro su atsakovo pareiga bendrauti su vaikais ir jos nepanaikina. Apie vykusius teismo procesus šalių vaikams nebuvo žinoma, todėl jie niekaip negalėjo įtakoti vaikų požiūrio ir jausmų atsakovo atžvilgiu, išskyrus civilinę bylą dėl skolos priteisimo, kurioje šalių dukra, be kita ko, teismo iniciatyva, buvo apklausta liudytoja ir nurodė jos betarpiškai matytas aplinkybes apie pinigų skolinimą atsakovui. Tačiau ir tai nepakeitė dukters jausmų atsakovui ir noro su juo bendrauti. Jei su nurodyta byla ar kitomis bylomis susijusios aplinkybės sąlygoja neigiamus atsakovo išgyvenimus dėl netinkamo jo paties elgesio, jis, kaip suaugęs asmuo, turėtų dėti pastangas su jais psichologiškai susitvarkyti pats, o ne sieti tai su savo pareigos bendrauti su vaikais nevykdymu.

14.6 . Nei viename iš buvusių teisminių procesų nenustatyta, kad ieškovė būtų nesąžiningai pasinaudojusi jai įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavusi teise. Teismui pasisakant, kad ieškovė inicijavo teisminius ginčus su atsakovu, sprendime iš esmės liko neatsakyta, kaip šios aplinkybės susijusios su atsakovo pareigos bendrauti su vaikais vykdymu. Todėl teismo (teisėjos, veikiant teismo vardu) kritika ieškovės atžvilgiu dėl ankstesnių teisminių procesų iniciavimo rodo ne ką kitą, kaip siekį paneigti konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, teismo vardu iš anksto leidžiant ieškovei suprasti, kad iškilus reikalui ieškovė šia teise dėl tarpusavio ginčų (jei tokių bus) su atsakovu į teismą nesikreiptų. Tokia teismo pozicija niekaip nedera su teisingu šios civilinės bylos išnagrinėjimu ir parodo teisėjos šališkumą, dėl kurio ieškovė klausimą šioje byloje kėlė ne kartą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

14.7. Pasisakydamas apie konfliktiškus šalių santykius teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikams turėtų būti suteikta didesnė erdvė susitikimuose su tėčiu, nes vaikams gali būti nemalonu, jog po susitikimų ieškovė stengiasi išgauti visas susitikimo detales (ką, anot teismo, nurodė šalių sūnus), sužinoti atsakovo asmeninio gyvenimo aplinkybes. Tačiau tokios teismo išvados yra paremtos vien tik atsakovo pateikta klaidinga aplinkybių interpretacija, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, įskaitant šalių sūnaus apklausą teisme. Teismas nepagrįstai tendencingai interpretavo šalių sūnaus teisme duotus paaiškinimus, juos priderindamas išimtinai prie atsakovo pateiktos klaidingos aplinkybių interpretacijos, šiuo klausimu niekaip nevertindamas ieškovės paaiškinimų ir nenurodydamas jokių argumentų, kuriais remiantis juos atmetė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus.

14.8. Šalių konfliktinius santykius teismas tendencingai perteikė per būsimą teismo sprendimo vykdymą, sprendime nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nurodė, jog jeigu priimto teismo sprendimo, įpareigojančio atsakovą bendrauti su vaikais, atsakovas nevykdys, ji kreipsis į antstolį, kad sprendimas būtų vykdomas priverstinai. Šalių tarpusavio konfliktai neturi nieko bendra su atsakovo pareiga bendrauti su vaikais ir jos nepanaikina, jie taip pat niekaip neįtakoja vaikų jausmų atsakovui ir noro su juo bendrauti. Kita vertus, šalių konfliktai teismo procese ir sprendime labiau eskaluojami, nei jie realiai egzistuoja tarp tarpusavio santykių nepalaikančių šalių.

14.9. Teismo išvada, kad prašoma ieškiniu nustatyti bendravimo tvarka negalėtų būti įgyvendinta dėl atsakovo darbo pobūdžio, yra nepagrįsta, kadangi pagal teisės aktų ir kasacinio teismo plėtojamas jų aiškinimo bei taikymo taisykles ši priežastis negali pateisinti atsakovo nebendravimo su vaikais, bei dėl šios bylos faktinių aplinkybių, kurių teismas nepagrįstai nevertino, o savo išvadas grindė vien tik prielaidų pagrindu.

14.10. Atsakovo pareiga rūpintis savo šeima negali būti priskirta ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių atsakovas galėtų nevykdyti pareigos bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais ar ją vykdyti netinkamai. Be to, atsakovo šeima yra ne tik trečiasis asmuo ir jų dukra, bet ir šalių nepilnamečiai vaikai. Atsakovas turi visas galimybes ir netgi privalo derinti savo veiklas ir laisvalaikį taip, kad tinkamai pasirūpintų ir pakankamai dėmesio skirtų visiems savo vaikams, be kita ko, su kuriais susitikimus gali organizuoti kartu, juo labiau, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais.

14.11. Aplinkybė, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, nėra pagrindu jam nebendrauti su vaikais visą savaitgalį su nakvyne. Teismas aplinkybę, kad atsakovas gyvena vieno kambario bute, nepagrįstai siejo su kitos civilinės bylos aplinkybėmis, jog šalims nutraukus santuoką ieškovei liko žemės sklypas su gyvenamuoju namu, be kita ko, nevertinant tos bylos aplinkybių, nurodytų teismui teiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo, kad šalims gyvenant santuokoje žemės sklypas įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų, o gyvenamasis namas statytas iš ieškovės asmeninių ir skolintų lėšų pagal kredito sutartį, pagal kurią įsipareigojimai po santuokos nutraukimo liko vykdyti ieškovei. Be to, teismas nevertino kitoje civilinėje byloje dėl atsakovo ir trečiojo asmens vedybų sutarties ginčijimo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas vedybų sutartimi visą turtą, įskaitant statomą gyvenamąjį namą, priskyrė trečiojo asmens asmeninei nuosavybei, kas atspindi realią atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį nakvoti ne vieno kambario bute, nepateikė. Tačiau teismas net ir šiuo klausimu nepagrįstai pasisakė, kad atsakovas laiką su savo šeima gali leisti tik vakarais ir savaitgaliais, nes darbo dienomis ir valandomis jis dirba, o nustačius atsakovui pareigą bendrauti su vaikais nakvojant viešbutyje, jis arba nebegalėtų skirti laiko savo sutuoktinei, arba turėtų su visa šeima važiuoti gyventi į viešbutį, kas neatitiktų elementarių teisingumo ir protingumo kriterijų. Tokios teismo išvados yra akivaizdžiai nepagrįstos, prieštaraujančios geriausių vaiko interesų prioriteto principui, kuris, ieškovei dedant visas pastangas dėl šalių vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšių išsaugojimo, teismo sumenkinamas, remiantis išvedžiojimais dėl buitinių aplinkybių. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo šeima iš tikrųjų gyvena atsakovo nurodytame vieno kambario bute.

14.12. Teismas, nustatęs objektyvias priežastis, dėl kurių vaikai susitikdami su atsakovu vieną savaitgalį per mėnesį negali pasilikti pas atsakovą su nakvyne, turėjo išeiti už ieškinio ribų ir taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą, nustatydamas kitokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (grafiką), kurios laikydamasis atsakovas privalėtų su vaikais susitikti savaitgaliais. Apskritai, teismas spręsdamas, kad atsakovo darbo pobūdis neleidžia jam planuoti susitikimų su vaikais konkrečiais savaitgaliais, šeimos bylose būdamas aktyvus, privalėjo savo nuožiūra parinkti kitokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (grafiką), kurios laikydamasis atsakovas privalėtų su vaikais susitikti kitokiu laiku.

14.13. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo bendravimo su vaikais per didžiąsias metų šventes, nors ieškiniu to buvo prašoma, o jį atmetė (be jokių motyvų šiuo klausimu) pilna apimtimi.

14.14. Teismas sprendime ne kartą pažymėjo, kad ieškovės netenkina atsakovo ir vaikų faktinio susitikimo dažnumas, tačiau apskritai nepasisakė, koks tas jų bendravimo dažnumas yra, neįvertino, kad ieškovė ieškinį pareiškė ne savo, o išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, siekdama išsaugoti jų ryšius su skyrium gyvenančiu atsakovu, siekiu užtikrinti nenutrūkstamus vaikų ir atsakovo santykius, nuolatinio vaikų ryšio su tėvu išsaugojimą, kaip to reikalauja geriausi vaikų interesai bei pagrįstai nori nepilnamečiai vaikai, išgyvenantys dėl atsakovo abejingumo jų atžvilgiu. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, turėjo atsižvelgti ne į atsakovo deklaratyvius teiginius, dėl kurių atsakovas absoliučiai jokių įrodymų nepateikė, o į ieškovės teismui nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovė, kuri kartu gyvena su nepilnamečiai vaikais ir kasdien su jais bendrauja, stebi jų emocijas ir išgyvenimus, yra tinkama nepilnamečių vaikų atstovė, turinti gyvenimiškos patirties ir gebėjimų suprasti savo vaikus, į juos įsiklausyti bei gebanti teismui tinkamai perteikti vaikų reakcijas ir išgyvenimus, susijusius su nevykstančiu jų bendravimu su tėvu.

14.15. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

14.16. Teismas sprendime nurodė, kad vaikų apklausa ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtinto, kad vaikų ir tėvo emociniai ryšiai nėra nutrūkę. Tačiau teismas niekaip nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad vaikų ryšiai su atsakovu silpnėja, vaikų akyse tėvas tampa vis mažiau reikšmingu jų gyvenime, ypač dukters atveju, kuri tęsiantis bylos nagrinėjimui jau yra sulaukusi 17 metų amžiaus, ir tai kenkia tinkamai vaikų raidai. Teismas niekaip nevertino teismo psichologės į bylą pateiktos 2021 m. lapkričio 17 d. išvados. Daromos žalos nepilnamečiams vaikams faktą rodo ir jų nuomonės išklausymo aktuose nurodytos aplinkybės, vaikams pabrėžiant, kad tėtis su jais nenori bendrauti, tačiau vaikai tėčio labai pasiilgsta, apie jį atsiliepia gerai, nori susitikti ir palaikyti tarpusavio ryšį, tačiau teismas šių faktų nevertino. Teismas privalėjo atsižvelgti ne į atsakovo, o vaikų interesus ir teismo sprendimu neatidėliotinai įtvirtinti atsakovo pareigos bendrauti su vaikais vykdymo tvarką, nes vaikams daroma žala vėliau gali būti vis sunkiau atitaisoma arba išvis neatitaisoma.

14.17. Teismas pripažindamas nepriteistinomis atsakovo atstovės kelionės išlaidas, jas paskaičiavo be PVM, nors išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose prie nurodytų kelionės išlaidų sumų priskaičiuotas 21 proc. PVM, todėl pripažinus nepriteistinomis atsakovo atstovės kelionės išlaidas nuo 385 Eur sumos turėjo būti nepriteista ir 80,85 Eur PVM suma. Kadangi išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose, kurios nėra apskaitos dokumentu, nurodomos jų išrašymo metu atsakovui jau suteiktos teisinės paslaugos, jos negalėjo būti pripažintos tinkamais teisinių paslaugų kainą patvirtinančiais dokumentais, nes suteikus paslaugas, nedelsiant turi būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir nustatyta tvarka sumokamas PVM, be kita ko, kuris nepagrįstai paskaičiuotas prie priteistinų sumų nesant išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. PVM sąskaitos faktūros patvirtina atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kainą už 2 089,67 Eur. Įvertinant, kad ši civilinė byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių (advokato specializacijos), sprendžiami klausimai nėra nauji ir aiškiai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje, o atsakovo vardu teiktuose procesiniuose dokumentuose ir atsakovo atstovės pasisakymuose nurodyta pozicija nebuvo pagrįsta tinkamu teisės normų taikymu bei nurodytos aplinkybės nebuvo paremtos įrodymais, dėl ko PVM sąskaitose faktūrose ir išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos visa apimtimi (be nepriteistų kelionės išlaidų) negalėjo būti priskirta prie priteistinų sumų. Apeliantė mano, jog suma, kuri galėjo būti priteista, sudaro 1 691,80 Eur. Tuo tarpu teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 4 809,90 Eur, t. y. tokiu būdu priteisė atsakovo nepatirtas 2 717,90 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas. Teisės aktai nenumato šalies nepatirtų advokato teisinių paslaugų išlaidų priteisimo kaip prevencinės priemonės siekiant šalies, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, sudrausminimo dėl nepagrįsto bylinėjimosi. Todėl teismo pozicija paskirstant bylinėjimosi išlaidas niekaip nedera su teisingu šios civilinės bylos išnagrinėjimu ir parodo teisėjos šališkumą, dėl kurio ieškovė klausimą šioje byloje kėlė ne kartą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nepagrįsti teismo vertinimai, kad teisinių paslaugų atsakovui poreikį sąlygojo ieškovės ir jos atstovo procesinis elgesys, nesiekimas bendradarbiauti. Teismo išvados, kad ieškovės atsakymas į atsakovo atstovės klausimus dėl smurto galimai šalis sutaikytų ir sumažintų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra absoliučiai nepagrįstos. Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad išlaidų dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato suteiktas teisines paslaugas, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu, prieštarauja teisiniam reglamentavimui, todėl yra nepagrįsti. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas nedeklaravo, kad būtų sumokėjęs už advokato teisines paslaugas daugiau, nei į bylą pateikta apmokėjimo dokumentų, atsakovo atstovė taip pat nenurodė (nedeklaravo), kad atsakovas būtų sumokėjęs daugiau, o priešingai – patvirtino, kad sumokėta tiek, kiek pateikta apmokėjimo dokumentų. Teismas sprendime užsiminė, kad priteistinos bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos, atsižvelgiant į šalies procesinį elgesį, tačiau atsakovo procesinio elgesio niekaip nevertino, o nepagrįstų išvedžiojimų pagrindu tendencingai netinkamai vertino tik ieškovės procesinį elgesį, kuris viso proceso metu buvo sąžiningas.

14.18. Nors ieškovė apeliaciniu skundu siekia visiško pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, įskaitant dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, tačiau tuo atveju, jei šis apeliacinis skundas dėl ginčo esmės būtų atmestas, ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti arba pakeisti, iš esmės sumažinant iš jos atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą visa apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, į bylą pateiktus įrodymus, išvadas ir paaiškinimus teismo posėdžių metu, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas bei konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 jau buvo tinkamai nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri neturi būti apribota pagal apeliantės pateiktą ieškinį.

15.2. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino atsakovo pareigas nepilnamečiams vaikams, neįvertino prievolės ne tik juos auklėti, tačiau ir bendrauti, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, yra deklaratyvūs ir nesukeliantys pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovas suvokia savo pareigas rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos nuoširdžiai myli, dėl jų stengiasi, noriai jais rūpinasi geriausiai pagal savo gebėjimus ir galimybės. Atsakovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaikų interesus, visuomet siekė bet kokius nesutarimus su apeliante spręsti taikiai. Atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais laiką leido (leidžia) laisvai bendraudamas, susitikdamas ir pramogaudamas tėvui ir vaikams patogiausiu metu. Šalių nepilnamečiai vaikai yra subrendę ir pakankamai suaugę, kad patys laisvai bei asmeniškai su savo tėvu galėtų bendrauti ir susitikti savarankiškai, atsižvelgiant į vaikų norus, tėvo ir vaikų santykiui įtakos nedarant apeliantei.

15.3. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas itin dažnai ir daug bendrautų su nepilnamečiais vaikais. Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovas su vaikais susitinka, laiką leidžia gamtoje, švenčia gimtadienius. Atsakovui dėl darbo pobūdžio būnant užsienyje, jis su nepilnamečiais vaikais bendrauja telefonu (vaizdo skambučiai, trumposios žinutės ir pan.). Atsakovas į bylą ilgainiui nustojo teikti tarp jo ir nepilnamečių vaikų vykusio tiesioginio ar nuotolinio bendravimo ir susitikinėjimo įrodymus, nes jautė, kad tai varžo vaikus, vaikai jaučiasi nesmagiai, žinodami, kad jų tarpusavio bendravimas bus vertinamas kitų asmenų teisme ir pan. Tokiu būdu atsakovas siekė apsaugoti savo vaikų interesus ir teises. Tą atsakovas ne kartą pažymėjo ir bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose. Nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas įvertino ir skundžiamame sprendime. Atsakovo įsitikinimu, apeliantė šalių nepilnamečius vaikus bando panaudoti prieš atsakovą. Toks apeliantės inicijuotas vaikų dalyvavimas skirtinguose teismuose, liudijant prieš tėvą bei kviečiant į posėdžius ir vykdant jų apklausas teisme, nepilnamečiams šalių vaikams neabejotinai sukėlė nereikalingą stresą ir nerimą, kurio buvo galima išvengti šalims susitarus taikiai. Atsakovas laiku ir tinkamai rūpinasi savo nepilnamečių vaikų išlaikymo apmokėjimu. Atsakovas po ištuokos su apeliante paliko visą turėtą bendrą turtą apeliantės asmeninėn nuosavybėn, taip užtikrindamas tiek buvusios sutuoktinės, tiek nepilnamečių vaikų gerovę, finansinį stabilumą ir saugumą. Šiuo metu atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, nuolatos turi dirbti ir gyventi per kelias valstybes, dėti visas pastangas siekdamas ir toliau užtikrinti finansinį savo nepilnamečių vaikų, žmonos ir dukters gerbūvį. Atsakovas visais savo gebėjimais ir galimomis priemonėmis stengiasi užtikrinti geriausius vaikų interesus, jų asmeninį saugumą bei finansinį stabilumą. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išnagrinėjo bylą, visapusiškai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo keisti jau esamą ir nusistovėjusią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

15.4. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiams neigiamą įtaką siekia daryti pati apeliantė. Būtent konfliktai tarp apeliantės ir atsakovo yra vienintelė priežastis, dėl kurios apeliantė kreipėsi į teismą dėl neva atsakovo netinkamo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Apeliantė (atstovaujama savo sutuoktinio advokato) 2020 m. pradėjo reikšti nepagrįstus ieškinius teisme, kuriais siekė iš esmės pakenkti atsakovo asmeniniams bei turtiniams interesams. Apeliantė nesiekia kilusios situacijos spręsti taikiai ar atsižvelgti į geriausius vaikų interesus, siekia toliau tęsti konfliktą, todėl pateikė apeliacinį skundą ir toliau siekia daryti neigiamą įtaką atsakovui. Iki minėtų teisminių konfliktų tarp buvusių sutuoktinių ir pasaulinės pandemijos, tiek atsakovas, tiek atsakovo sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais bendravo nuolatos, betarpiškai ir itin artimai. Kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pridėtas įrodymas patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė visuomet labai šiltai ir noriai bendravo su sutuoktinio vaikais. Nuolatos leido laiką kartu, paimdavo vaikus iš mokyklos, pirkdavo dovanas, ragindavo palaikyti gražius santykius su apeliante, jos klausyti, padėti atlikti namų ruošos darbus ir pan. Siekdama pakenkti buvusiam sutuoktiniui ir piktnaudžiaudama tėvų valdžia, ieškovė pasinaudojo šalių dukters parodymais civiliniame ginče dėl skolos iš atsakovo prisiteisimo. Tikėtina, kad būtent apeliantė su savo sutuoktiniu atstovu nurodė dukrai teismo posėdžio metu pagarsinti realybės neatitinkančias aplinkybes (ką posėdžio metu nurodė pati duktė) apie neva tai įvykusį pinigų perdavimo faktą atsakovui. Tokie dukters veiksmai prieš tėvą neabejotinai galėjo turėti neigiamos įtakos formuojant tolesnį tėvo ir dukters santykį. Šiame civiliniame ginče apeliantė ir toliau, neva dėl vaikų interesų, pradeda nepagrįstus ir nereikalingus teisminius ginčus, kurie yra susiję ne su vaikų interesais, o nukreipti į vaikų tėvo asmeninių ir turtinių interesų pažeidimą. Todėl priverstinis vaikų bendravimas ir griežto grafiko nustatymas konkrečiu atveju galimai sukeltų daugiau žalos, nei naudos. Šalių vaikai bei atsakovas yra įpratę prie šiuo metu susiklosčiusio tarpusavio bendravimo. Tik bendravimas esant šalių vaikų realiam norui gali būti teigiamas ir padėti puoselėti artimą šeiminį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu, ką nurodo ir kasacinis teismas formuodamas savo praktiką. Dėl šalių tarpusavio konfliktų pareikšti ieškovės reikalavimai galėtų būti vertinami kaip būdas daryti įtaką atsakovo (bei jo žmonos) asmeniniams ir turtiniams interesams, siekiant apginti tariamai pažeistas vaikų teises. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikai po vizitų yra verčiami apeliantei teikti įvairią informaciją apie savo tėvą, jo veiklą ir pan. aplinkybes, kurias tikėtina, kad apeliantė vėliau planuotų panaudoti naujuose ginčuose su atsakovu. Tokios apeliantės sąmoningai sukeltos faktinės aplinkybės sukuria nereikalingą įtampą tarp tėvo ir nepilnamečių vaikų, neabejotinai pažeidžiant geriausius vaikų interesus. Todėl teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai įvertino atsakovo nuosekliai ir aiškiai išdėstytą poziciją tiek raštu, tiek žodžiu ir atmetė ieškovės ieškinį pilna apimtimi.

15.5. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad neegzistuoja objektyvios, nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių nėra galimybės bendravimo tvarką nustatyti pagal ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Apeliantės pateiktos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo pakeitimų įgyvendinimas nėra objektyviai įmanomas, tai įvertino ir pagrįstai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime. Atsakovo darbo pobūdis lemia tai, jog jis dažnai ir ilgam laikui buvo siunčiamas į komandiruotes. Iš numatytų komandiruočių atsakovas neturėjo galimybės grįžti itin dažnai ar reguliariai. Siekiant sklandaus bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme atsakovas su darboviete buvo suderinęs grįžimą į Lietuvą, tačiau tokios neplanuotos kelionės į Lietuvą viduryje komandiruotės nebuvo dažnos ar įprastos. Pasaulinės pandemijos sukelta padėtis apsunkino įsidarbinimo galimybes, todėl atsakovas nurodytu momentu siekė išlaikyti pastovias pajamas, dėl ko neturėjo galimybės rinktis darbo, kurio pobūdis leistų visą laiką gyventi ir dirbti Lietuvoje. Be to, pati apeliantė ne kartą teismo posėdžių metu pažymėjo, kad atsakovas visuomet vertėsi automobilių prekybos veikla, todėl dėl darbo pobūdžio tarp šalių ginčo nebuvo. Atsakovas nuo 2022 m. sausio 6 d. vykdo individualią veiklą, pagal kurią ir toliau vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungos ribose. Atsakovui siekiant išlaikyti šeimą, sukurti finansinį stabilumą ir saugumą, ir toliau tenka ilgam laikui išvykti į kitas valstybes darbo tikslais. Tėvas, esant galimybei, su vaikais susitinka, leidžia laiką gamtoje ir pramogauja. Tėvui dirbant užsienyje, vyksta nuolatinė komunikacija elektroninėmis ryšio priemonėmis. Bet kokius su vaikais susijusius klausimus atsakovas su apeliante yra linkęs spręsti taikiai, abipusio bendradarbiavimo būdu. Atsakovas ir toliau su šeima gyvena žmonos motinos vieno kambario bute. Todėl skundžiamu sprendimu buvo teisėtai ir pagrįstai įvertinta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti nusistovėjusį ir tėvui bei vaikams tinkantį bendravimo modelį ir apriboti vaikų bei tėvo bendravimą konkrečiomis datomis ir terminais.

15.6. Nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžio, nustatyto rekomendacijose, patirtos realiai, buvo būtinos siekiant apginti atsakovo teises ir teisėtus interesus apeliantei nepagrįstai reiškiant reikalavimus teisme. Pirmosios instancijos teisme nagrinėtas civilinis ginčas reikalavo specifinių teisinių žinių, bylos nagrinėjimo trukmė, pateiktų procesinių dokumentų bei surinktų įrodymų apimtis yra didelė, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos ir realios. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apmokėjo ne visas pateiktas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad už faktiškai suteiktas teisines paslaugas dar nėra apmokėta, neturėtų būti laikoma kliūtimi priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei yra žinomos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovo įsitikinimu, apeliantė sąmoningai teikia nepagrįstus ieškinius teisme, siekdama pakenkti atsakovo finansinei ir asmeninei padėčiai. Visi teisminiai ginčai, kuriuos pradėjo apeliantė prieš atsakovą, teismų buvo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Atsakovas yra linkęs tartis ir konfliktus su apeliante spręsti taikiai, tačiau vis naujai pradedami ginčai daro itin neigiamą įtaką atsakovui ir reikalauja piniginių lėšų eikvojimo, kurį atsakovas galėtų skirti vaikams – pramogoms su jais ir pan. Be to, teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė ir toliau planuoja bei ketina pradėti naujus ginčus. Faktinės aplinkybės, kad atsakovas laiku neapmoka dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaneigia fakto, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl apeliantės nepagrįsto ieškinio, yra realios ir faktiškai patirtos. Apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir šiuo sukeltos atsakovo realios bylinėjimosi išlaidos, remiantis suformuota teismų praktika, privalo būti priteistos atsakovo naudai nepaisant jų apmokėjimo momento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tėvo, negyvenančio kartu su nepilnamečiais vaikais, teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais papildymo.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

4. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovės D. G. ir atsakovo A. G. nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Tėvas A. G. su nepilnamečiais vaikais U. G. ir E. G. matosi ir su jais bendrauja laisvai, be apribojimų, apie savo susitikimų su jais laiką, vietą ir trukmę iš anksto pranešdamas vaikų motinai D. G. Atsakovas gyvena vieno kambario, 36,76 kv. m. bute, priklausančiame jo žmonos V.S. G. motinai, turi dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalių santykiai yra itin konfliktiški. Nepilnamečiai vaikai U. G. ir E. G. nori bendrauti su atsakovu.

Dėl teisės ir pareigos bendrauti su vaikais tikslo ir turinio

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

6. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad:

1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas);

2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007);

3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas);

4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas);

5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014);

6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

7. Plėtodamas aukščiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas papildomai išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Dėl apeliacinio skundo

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė prašė papildyti teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, įpareigojant atsakovą bendrauti su vaikais ne rečiau, kaip kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, t. y. kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant juos atgal sekmadienį 18 val.; įpareigojant atsakovą bendrauti su vaikais ne rečiau kaip kas antras šv. Velykas ir šv. Kalėdas, t. y. kiekvieną neporinių kalendorinių metų šeštadienį iki šv. Velykų 18 val. atsakovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos ateinantį pirmadienį 18 val.; kiekvieną porinių kalendorinių metų šv. Kūčių dieną, 18 val. atsakovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir atgal juos grąžinant antrąją šv. Kalėdų dieną 18 val.

9. Skundžiamu sprendimu ieškinys atmestas dėl šių motyvų: nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaikų ir atsakovo interesus, todėl jos keisti nėra būtina; bendravimo tvarkos pakeitimas negali būti prievartinis; atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalės bendrauti ieškovės prašoma patvirtinti tvarka.

10. Apeliaciniame skunde nesutikimas su skundžiamu sprendimu grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių vertinimu, nukrypimu nuo suformuotos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu. Apeliacinio skundo argumentai laikytini iš dalies pagrįstais.

11. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka daugumos šio sprendimo 21 punkte nurodytų negyvenančio kartu su vaiku tėvo (motinos) bendravimo su juo pagrindinių principų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo bendravimas su vaikais vyko epizodiškai, daugiausia telefonu, todėl nustatyta bendravimo tvarka neužtikrino atsakovo saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su vaikais nuolatinio palaikymo, neužtikrino geriausių vaikų interesų. Atsižvelgiant į tai, nustatyta bendravimo tvarka turėjo būti papildyta.

12. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurios įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2014).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė ne savo, o nepilnamečių vaikų interesais, siekdama išsaugoti jų ryšius su skyrium gyvenančiu atsakovu, siekdama užtikrinti vaikų ir atsakovo santykius, išsaugoti nuolatinį vaikų ryšį su tėvu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai nori bendrauti su atsakovu, nori susitikti ir palaikyti tarpusavio ryšį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje situacijoje nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimas nelaikytinas prievartiniu veiksmu atsakovo atžvilgiu.

14. Pirmosios instancijos teismas objektyviomis priežastimis, dėl kurių atsakovas negali bendrauti su vaikais ieškovės prašoma patvirtinti tvarka, nurodė atsakovo darbo pobūdį ir tinkamo gyvenamojo būsto neturėjimą. Atsakovo darbas yra susijęs su nuolatinėmis išvykomis į užsienį. Atsakovas kartu su žmona V. S. G. ir dukra V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena vieno kambario, 36,76 kv. m. bute, priklausančiame jo žmonos motinai. Išrašo apie asmens darbovietę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. kovo 31 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. sausio 6 d. verčiasi individualia veikla. Atsakovas nebedirba (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdamas vykdavo į užsienį.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atsakovo darbas negali būti kliūtimi jam bent vieną savaitgalį per mėnesį praleisti kartu su vaikais. Versdamasis individualia veikla, atsakovas pats gali planuoti savo užimtumą ir darbo vykdymo intensyvumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas negali vaikų pasiimti su nakvyne dėl objektyvių priežasčių – dėl nedidelio būsto ir jame gyvenančių asmenų skaičiaus. Pažymėtina, kad byloje esančioje vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje taip pat patvirtinta, kad vaikų svečiavimasis atsakovo namuose su nakvyne galimai neatitiktų geriausių jų interesų. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareigos atsakovui bendrauti su vaikais su nakvyne nustatymas yra nesuderinamas su teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis).

16. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės normomis (sprendimo 19 punktas) ir atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo taikymo (sprendimo 20-21, 25 punktai), nurodo, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vertinant šalių vaikų interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, vaikų tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu atsakovu palaikymui užtikrinti, nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi būti sukonkretinta, papildant ją šiomis realiai įgyvendinamomis nuostatomis: atsakovas su vaikais bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną ir antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val.; neporiniais metais antrą šv. Velykų dieną ir pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val. (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai visa apimtimi atmetė ieškovės ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną ir antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val.; neporiniais metais antrą šv. Velykų dieną ir pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nurodytu laiku pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir nurodytu laiku grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

18. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1 469 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 94 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą). Dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ginčo nėra, išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

20. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 5 194,90 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti. Patirtoms išlaidoms apgrįsti atsakovas pateikė aštuonias PVM sąskaitas–faktūras bendrai 6 326,25 Eur sumai: 2021 m. balandžio 26 d. ML Nr. 526-0128 – 958,32 Eur sumai; 2021 m. birželio 17 d. ML AVA Nr. 0128 (4) – 732,05 Eur sumai; 2021 m. liepos 26 d. ML Nr. 639 – 0128 – 732,05 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 20 d. ML AVA Nr. 0128(5) – 1 108,72 Eur sumai; 2021 m. spalio 19 d. ML AVA Nr. 0128 (6) – 898,43 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 14 d. ML AVA Nr. 0128(7) – 399,30 Eur sumai; 2022 m. sausio 12 d. Nr. 803 – 0128 – 399,30 Eur sumai; 2022 m. vasario 21 d. ML AVA Nr. 0128 (8) – 1 098,08 Eur sumai; keturis mokėjimo nurodymus bendrai 2 092,00 Eur sumai: 2021 m. balandžio 23 d. – 959,00 Eur sumai; 2021 m. liepos 2 d. – 270,00 Eur; 2021 m. liepos 22 d. - 463,00 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 23 d. – 400,00 Eur sumai. Atsakovo pateikti mokėjimo įrodymai patvirtina, kad atsakovas pilnai apmokėjo tris sąskaitas faktūras 2021 m. balandžio 26 d. ML Nr. 526-0128– 958,32 Eur sumai; 2021 m. birželio 17 d. ML AVA Nr. 0128 (4) – 732,05 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 14 d. ML AVA Nr. 0128(7) – 399,30 Eur sumai.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (VDU). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017)

22. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė duomenų, kad apmokėjo šias išrašytas sąskaitas–faktūras: 2021 m. liepos 26 d. ML Nr. 639 – 0128 – 732,05 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 20 d. ML AVA Nr. 0128(5) – 1 108,72 Eur sumai; 2021 m. spalio 19 d. ML AVA Nr. 0128 (6) – 898,43 Eur sumai; 2022 m. sausio 12 d. Nr. 803 – 0128 – 399,30 Eur sumai; 2022 m. vasario 21 d. ML AVA Nr. 0128 (8) – 1 098,08 Eur sumai, todėl atsakovo prašymas dalyje dėl šių išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 ir kt.).

23. Atsakovui atstovavusio advokato suteiktos paslaugos, atlikti procesiniai veiksmai, jų įkainiai (užmokestis už 1 val. - 110,00 Eur) ir atlygio sumos (be PVM) detalizuotos PVM sąskaitose–faktūrose. 2021 m. balandžio 26 d. sąskaitoje ML Nr. 526-0128 nurodyta, kad atsakovui suteikta 1 val. konsultacija dėl pateikto ieškinio (110 Eur) ir 7 val. susipažinimas su ieškinio argumentais ir atsiliepimo į ieškinį parengimas (770 Eur); 2021 m. birželio 17 d. sąskaitoje ML AVA Nr. 0128 (4) nurodyta papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas 2 val. (220 Eur), pasirengimas 2021 m. birželio 16-17 d. teismo posėdžiui ir kliento atstovavimas teisme 3,50 val. (385 Eur); 2021 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje ML AVA Nr. 0128(7) nurodyta 2021 m. spalio 25 d. taikos sutarties sąlygų analizė, taikos sutarties sąlygų derinimas 0,50 val. (55 Eur), 2021 m. lapkričio 17 d. prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimas ir pateikimas 0,50 val. (55 Eur), pasiruošimas teismo 2021 m. lapkričio 17 d. posėdžiui 2 val. (220 Eur).

24. Sprendimo 37 punkte nurodytos sąskaitos atsakovo apmokėtos 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. liepos 2 d., 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d., todėl nustatant, ar atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio, taikytinas atitinkamai 1 524,20 Eur 2020 m. IV ketvirčio, 1517,40 Eur 2021 m. I ketvirčio ir 1566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Už 2021 m. balandžio 26 d. sąskaitoje ML Nr. 526-0128 nurodytas paslaugas maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis yra 1 219,36 Eur (8x0,1x1524,20), už 2021 m. birželio 17 d. sąskaitoje ML AVA Nr. 0128 (4) nurodytas paslaugas maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis yra 834,57 Eur (5,5x0,1x1517,40), už 2021 m. gruodžio 14 d. sąskaitoje ML AVA Nr. 0128(7) nurodytas paslaugas maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis yra 469,92 Eur (3x0,1x1566,40) (Rekomendacijų 8.19 p.). Atsakovo sumokėta 2 092 Eur suma advokatui neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlygio dydžio 2 523,85 Eur (1219,36+834,57+469,92).

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

26. Pagal ieškiniu prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, bendra atsakovo ir vaikų bendravimo trukmė sudaro 144 val. ((4+24+18)x3). Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, bendra atsakovo ir vaikų bendravimo trukmė sudaro 53 val. (9+8+9x2+9x2). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškinio reikalavimai yra patenkinti 37 % (53/144x100), atmesta 63 % (100-37) ieškinio reikalavimų.

27. Ieškovė turi teisę į 543,53 Eur (1469x0,37), o atsakovas į 1 317,96 Eur (2092x0,63) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina 774,43 Eur (1317,96-543,53) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies, papildyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1155-985/2018 nustatytą atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovas A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) su vaikais bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val.; atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną ir antrą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val.; neporiniais metais antrą šv. Velykų dieną ir pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 19 val., nurodytu laiku pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir nurodytu laiku grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 774,43 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Izolda NėnienėTomas RomeikaEdita Šliumpienė