Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-96-912/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-13
Bylos Nr.: e2A-96-912/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05122-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: A. U.
Atsakovas: AB „LTG Infra“

Kategorijos

1.3.2.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-96-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05122-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei AB „LTG Infra“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovės 2020 m. spalio 29 d. įsakymą dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą) negaliojančiu; 2) pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į DK 59 straipsnio 1 dalį ir įpareigoti atsakovę sumokėti 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 19 200 Eur (3 200 Eur x 6), neatskaičius mokesčių; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (po reorganizacijos – AB „LTG Infra“) 2014 m. birželio 6 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo (toliau – VIT) vadovu. Ieškovas nuo 2015 m. vasario 1 d. dirbo Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro (toliau – TVC) vadovu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ prevencijos skyriaus darbuotojai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovais 2020 m. rugsėjo mėn. atliko VIT saugomų prekių reviziją, parengė saugomų prekių likučių skaičiavimo aktą. VMI perėmė dalį saugomų prekių tyrimams atlikti. Ieškovas patikrinime nedalyvavo, negavo informacijos apie užfiksuotus saugomų prekių kiekius bei paimtą (sugadintą) prekių dalį. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. įsakymu nušalino ieškovą nuo darbo funkcijų vykdymo ir įpareigojo grąžinti visas bendrovės išduotas darbo priemones, daiktus, išskyrus mobilųjį telefoną. Atsakovė 2020 m. spalio 14 d. pareikalavo, kad ieškovas pateiktų rašytinį paaiškinimą dėl VIT nuo 2017 m. gruodžio mėn. saugomų 9 konteinerių su alkoholiniais gėrimais (toliau – krovinys) ir su Estijos Respublikos bendrove Bronson International Trading OU sudarytos konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties, bet nepateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamento (toliau – SRVD) tyrimo duomenų. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. pateikė ieškovui darbo sutarties nutraukimo ir nekonkuravimo projektus, bet ieškovas nesutiko su jais. Ieškovas 2020 m. spalio 21 d. pateikė atsakovei paaiškinimą, kuriame nurodė, kad krovinys saugotas laikantis teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių, sutartis su Estijos įmone sudaryta teisėtai, ieškovas ne kartą nurodė pareikalauti sumokėti skolą. Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. įsakymu atleido ieškovą iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įsakyme nurodyta, kad ieškovas neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, todėl TVC neteisėtai sandėliuotos akcizais apmokestinamos prekės, nustatytas kliento prekių trūkumas, pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą. Įsakyme konstatuota, kad ieškovas prisidėjo prie žalos Lietuvos Respublikos finansų sistemai padarymo (nesumokėtas akcizas į valstybės biudžetą), tikėtina, padarė turtinės žalos bendrovei, nes ji atsako dėl priimtų sandėliuoti prekių trūkumo bei tikėtinos rizikos, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, nukreips reikalavimą sumokėti akcizą už krovinį į bendrovę. Ieškovas nurodė, kad prekių sandėliavimo sutartis sudaryta pagal atsakovės vidaus teisės aktus. Sutartį patvirtino 4 paslaugų teikėjos atstovai: sutarties rengėjas R. Č., už sutarties rengimo ir vykdymo kontrolę atsakingas VIT grupės tuometinis vadovas T. P., VIT grupės vyresnioji vadybininkė ir TVC vadovas – ieškovas. Ši sutartis įkelta į darbdavio dokumentų valdymo sistemą. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad reikiamos sutarties grafos tinkamai užpildytos, sutarties nuostatos neprieštarauja galiojantiems vidiniams, nacionaliniams ir supranacionaliniams teisės aktams. Krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties forma – šabloninė, esminės sąlygos taikomos visiems AB „Lietuvos geležinkeliai“ klientams. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, negalėjo žinoti, kokias paslaugas norės įsigyti klientas, ar krovinyje bus akcizinių prekių. Už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas VIT vadovas. Krovinys saugotas pagal teisės aktus. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. VIT pradėtas saugoti Slovakijos Respublikos įmonės Carat Distribution s.r.o. krovinys – 9 alkoholinių gėrimų konteineriai. Krovinio gavėja – Estijos įmonė. Šios įmonės yra Europos ekonominėje erdvėje ir Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse narėse. Kadangi neplanuota parduoti prekių Lietuvoje, joms taikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, t. y. neatsirado prievolė mokėti akcizus į valstybės biudžetą, nepadaryta žalos. Tai patvirtina krovinio dokumentai (CMR, sąskaita, akcizinių prekių lydraščiai). Atsakovė tik šiuo atveju vertino, kad krovinio saugojimas konteineriuose atviroje aikštelėje – negalima teikti paslauga. Atsakovė nenurodė konkrečių trūkstamų vidaus aktų, dėl kurių netinkamai organizuotas TVC darbas. Ieškovas neatsakingas už atsakovės nurodytus pažeidimus: tariamą kliento prekių trūkumą, teisės aktų, kuriuose reglamentuotas grynųjų pinigų įnešimas į bendrovės kasą, pažeidimą bei delsimą imtis veiksmų išieškoti iš kliento skolas. Atsakovės vidiniuose teisės aktuose, ieškovo pareiginiuose nuostatuose nenustyta ieškovui atsakomybės už VIT darbuotojų pažeidimus. Ieškovas turėjo pareigą organizuoti tik TVC vyr. vadybininko M. P., klientų aptarnavimo vyriausiojo specialisto T. P., VIT vadovo D. J. bei Kauno intermodalinio terminalo (toliau – KIT) vadovo darbą, bet ne kitų VIT terminalo vadovui pavaldžių darbuotojų darbą. Atsakovės nurodyti pažeidimai susiję su VIT padalinio, bet ne TVC darbuotojų darbo funkcijų vykdymu. Atsakovė nepateikė duomenų, kad krovinio siuntėja pareiškė pretenzijų dėl prekių trūkumo ar jų išdavimo tvarkos. SRVD išvadoje nurodyta, kad darbovietėje nebuvo prekių apskaitos aprašų; patikros tvarka, nepakankama TVC padalinių darbuotojų kompetencija yra pagrindas, abejoti, jog trūksta krovinio dalies. Atsakovė neįvertino jos darbuotojų, VMI atstovų, skaičiavusių krovinio kiekį, sudaužytos taros. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių VMI paimtą krovinio kiekį. Ieškovo duomenimis, krovinį sudarė 63 606 vnt. alkoholinių gėrimų, 23 310 vnt. išduoti klientui dalimis, todėl prekių likutis – 40 296 vnt. Atsakovė įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodė, jog prekių trūkumas yra – 3 052 vnt. SRVD išvadoje nurodyta, kad prekių likutis – 41 036 vnt., išduota – 18 822 vnt., trūkumas – 3 748 vnt. Tai negalėjo būti priežastis atleisti ieškovą iš pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes atsakomybė dėl prekių trūkumo kyla Vilniaus padalinio vadovui, bet ne ieškovui. Taisyklių VIII dalyje „Atsiskaitymas už paslaugas“ nustatyta, kad atsiskaitymas už paslaugas gali būti vykdomas paslaugų teikimo vietoje priimant grynuosius pinigus iš kliento. TVC padaliniuose įrengtos kasos, grynuosius pinigus įnešdavo Vilniaus terminalo apskaitininkė, kurios darbo laikas nuo 7.00 val. iki 16.00 val. VIT Muitinės tarpininkų padalinys dirbo iki 20.00 arba 21.00 val. Dėl to buvo atvejų, kai klientus aptarnavo kiti VIT darbuotojai (taip pat ir vadybininkai). Priėmę iš klientų grynuosius pinigus, darbuotojai artimiausiu apskaitininkės darbo metu perduodavo juos apskaitininkei, kad ši įneštų į kasą. Dėl to VIT vyr. vadybininkas R. Č. priėmė užmokestį už suteiktas paslaugas, apskaitininkei nedirbant, ir šie pinigai tą pačią dieną neįnešti į kasą. Kitą dieną įsigaliojus draudimui priimti iš klientų pajamas grynaisiais pinigais į tam specialiai įrengtą VIT kasą, VIT darbuotojas, priėmęs iš kliento pinigus, suderinęs su tiesioginiu vadovu, padarė pavedimą į bendrą atsakovės sąskaitą. Šis atvejis vienintelis, dėl jo atsakovei nekilo žalos. TVC įsteigtas valdyti Vilniaus ir Kauno intermodalinius terminalus pagal matricinę schemą. Jame dirbo vadovas, ekonomistas (analitikas), buhalterė, biuro vadybininkė, IT specialistas ir teisininkas. Buhalterės, juristo ir ekonomisto (analitiko) bei biuro vadybininkės pareigybės panaikintos. Dėl to neliko asmenų, atsakingų už krovinius lydinčiuose dokumentuose kilusių teisinių klausimų sprendimą, skolų išieškojimą, netesybas ir sutarčių nutraukimą. Po daugkartinių ieškovo reikalavimų grąžintas verslo analitiko etatas. Juridinio ir finansinio procesų valdymo resursas TVC negrąžintas, nors, centralizavus bendrovės atsiskaitymų centrą, kartojasi esminės klaidos, apskaitant skolų būklę ir finansinius rodiklius. VIT grupės vyresnysis vadybininkas privalėjo užtikrinti, kad VIT padalinyje būtų teikiamos tik leistinos paslaugos, tinkamai apskaitomas krovinio gavimas ir atidavimas, tinkamai atliekamos grynųjų pinigų įnešimo operacijos, kontroliuojami atsakovės skolininkai, išreikalaujamos skolos, nutraukiamas paslaugų teikimas (vyresniojo vadybininko pareigybių nuostatų 1, 4 punktai). Ieškovas ne kartą nurodė VIT grupės vadybininkui raginti klientus sumokėti skolas, nesumokėjus, taikyti sutartinę atsakomybę. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės nurodomų pažeidimų, susijusių su sutarties sudarymu, vykdymu ir krovinio saugojimu, suėjęs naikinamasis terminas atsakomybei taikyti. Tariamai netinkamas krovinio saugojimas prasidėjo 2017 metų pabaigoje, todėl ieškovo atleidimo dieną jau pasibaigęs maksimalus 2 metų terminas darbuotojo atsakomybei pritaikyti ir atleisti ieškovą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Tariami pažeidimai (sutarties sudarymas, krovinio priėmimas saugoti į VIT, akcizo nesumokėjimas) atlikti 2017 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Dėl to atsakovė sprendimą atleisti darbuotoją dėl šių veiksmų atsakovė privalėjo priimti ne vėliau negu 2019 metų pabaigoje. Pagal taisyklių 6.2.8, 6.2.20, 10.10 punktus, klientui kyla pareiga atlyginti paslaugų teikėjui nuostolius, susijusius su prekių krovimu, transportavimu ir saugojimu, taip pat paslaugų teikėjui ir paslaugų teikėjo darbuotojams paskirtas administracines baudas. Dėl to atsakovė negali patirti žalos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, yra nusikaltimo požymių, darbdaviui padaryta turtinės ir reputacinės žalą, todėl atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu ir jį atleido. Ieškovas užėmė vadovaujančias pareigas strateginę reikšmę turinčioje bendrovėje, todėl jo atliktų darbo pareigų vertinimui ir taikytini aukštesni ir griežtesni standartai. Ieškovas priimtas dirbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus VIT grupės vadovu pagal 2014 m. birželio 6 d. darbo sutartį. Atleidimo dieną ieškovas ėjo TVC vadovo pareigas. SRVD atliko tyrimą dėl VIT saugomo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinės prekės) ir 2020 m. spalio 6 d. pateikė išvadą. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Estijos įmonės Bronson International Trading OU 2017 m. lapkričio 7 d. konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir sutartis), kurią pasirašė ieškovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, į VIT priimtas sandėliuoti ir iki pažeidimo paaiškėjimo 2020 m. spalio 6 d. sandėliuojamas akcizais apmokestinamas krovinys – didelis kiekis alkoholinių gėrimų. Ieškovui pavaldus VIT darbuotojas R. Č. išduodavo krovinio prekes (alkoholinius gėrimus) kliento neįgaliotam asmeniui S. K. (S. K.). Iš viso išduota 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų už 55 911,45 Eur sumą. Ieškovas žinojo apie krovinį ir jo išdavimą dalimis. VMI atstovai 2020 m. rugsėjo 29 d. atstovai atliko operatyvinį patikrinimą dėl VIT sandėliuojamo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinių prekių). Sulyginus priimtą sandėliuoti krovinį sudarančių prekių (63 606 vnt. alkoholinių gėrimų) kiekį, ir atiduotu alkoholinių gėrimų kiekiu (18 822 vnt.), taip pat VMI Faktų fiksavimo pažymoje nurodytu inventorizuotu butelių skaičiumi (41 036 vnt.), nustatytas 3 052 butelių trūkumas, kurių vertė – apie 7 357,14 Eur. SRVD taip pat nustatė, kad už krovinio saugojimą nuo 2017 m. lapkričio mėn. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras laiku neatsiskaityta su atsakove, patikrinimo metu užfiksuota 2 498,67 Eur skola, dalį mokėjimų kliento vardu atliko R. Č.. Priimant sandėliuoti krovinį į VIT, saugant krovinį, išduodant krovinio prekes dalimis neįgaliotiems asmenims, priimant grynuosius pinigus už krovinio saugojimą, tikėtina, kad padarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių, dėl kurių, atsakovės prašymu, atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė pateikė prašymą pripažinti ją civiline ieškove, nes patyrė 63 268,59 Eur žalą. Atsakovė, gavusi duomenų apie ketinimą išvežti krovinį, 2020 m. spalio 1 d. įsakymu nušalino ieškovą nuo darbo, kol bus tiriamas darbo pareigų pažeidimas. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. įteikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl SRVD ir VMI nustatytų aplinkybių, t. y. sutarties sudarymo aplinkybių, krovinio sandėliavimo VIT teritorijoje, krovinio prekių išdavimo kliento neįgaliotam asmeniui, pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmų, krovinio, kurio paskirties vieta kita negu VIT, priėmimo sandėliuoti VIT teritorijoje. Atsakovė sudarė darbo grupę ieškovo veiklai patikrinti. Darbo grupės išvadoje nurodyta, kad ieškovas neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, neinicijavo vidaus teisės aktų ar projektų, reikalingų taisyklių nuostatoms įgyvendinti kasdienėje TVC veikloje parengimo. Jis neužtikrino pakankamos TVC darbuotojų kontrolės, todėl TVC nustatyti klientų prekių trūkumo atvejai. Darbo grupė rekomendavo įvertinti ieškovo aplaidų pareigų atlikimą, netinkamą TVC darbo organizavimą, dėl kurio prarandamos klientų prekės, TVC valdomoje teritorijoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kiti pažeidimai. Atsakovė įvertino ieškovo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ieškovo paaiškinimus, jo užimtų pareigų reikšmingumą, prarastą pasitikėjimą ieškovu, ir 2020 m. spalio 29 d. nutraukė ieškovo darbo sutartį. Atsakovė atsiskaitė su ieškovu atleidimo iš darbo dieną. Ieškovas nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę kitiems TVC darbuotojams. Jo pareigos įtvirtintos pareigybės aprašyme, TVC nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse. VIT grupės vadovas D. J. paaiškinime nurodė, kad ieškovas žinojo situaciją, susijusią su kroviniu, todėl jis nekvestionavo TVC vadovo ir R. Č. veiksmų teisėtumo; ieškovas ir R. Č. sprendė didžiąją dalį muitinės klausimų; ieškovas gaudavo R. Č. mėnesines ataskaitas apie VIT veiklą. Ieškovas aktyviai dalyvavo VIT veikloje. TVC valdymas vyko pagal matricinę valdymo schemą. TVC vadovui buvo pavaldūs ne tik keletas pareigybių, nepriskirtinų VIT ir KIT, bet taip pat ir visi VIT ir KIT darbuotojai. TVC dirba 41 darbuotojas. Tik 3 pareigybės nepriskirtinos VIT ar KIT. Atsakovė pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu galiojo Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, kuriose nebuvo įtvirtinta galimybė teikti krovinių ir prekių sandėliavimo atvirose aikštelėse paslaugą; buvo teikiama tik prekių saugojimo sandėliuose ir Muitinės sandėliuose paslauga (taisyklių 2.4.7 punktas). Dėl to, kad krovinys priimtas sandėliuoti atviroje aikštelėje ir sandėliuotas iki pažeidimo paaiškėjimo (2020 m. spalio mėn.), pažeistos nurodytų taisyklių nuostatos. Atsakovė šį pažeidimą įvertino kaip savavaliavimą, piktnaudžiavimą pareigomis. Be to, krovinys saugotas ne konteineryje, bet metalinėje dėžėje. Metalinės dėžės neplombuojamos, o konteineriai plombuojami. VIT neturėjo apskaitomų plombų, todėl nebuvo galimybės užtikrinti krovinio saugos. Atsakovė – valstybės valdoma įmonė, jos veikla griežtai reguliuojama. Krovinio, kurį sudaro akcizo mokesčiu apmokestinami alkoholiniai gėrimai, saugojimas negalėjo būti organizuojamas VIT dėl kroviniui taikytino administracinio režimo. Taisyklių 5.5 punkte nustatyta, kad paslaugos neteikiamos tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas neturi būtinų leidimų, reikalingų norint teikti paslaugas konkrečios rūšies prekėms. Krovinių, kuriuos sudaro alkoholiniai gėrimai, saugojimas nėra įprasta atsakovės veikla. Šis krovinys – vienintelis žinomas atvejis TVC valdomų terminalų veiklos istorijoje. Pagal Akcizų įstatymą, prekėms, kurioms taikomas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas, taikomi specialūs sugriežtinti reikalavimai, t. y. šios prekės turi būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Tokio statuso TVC priklausantys intermodaliniai terminalai neturi, todėl nurodytas krovinys negalėjo būti priimtas sandėliuoti VIT. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas nebaigtas pildyti, nenurodyta siuntėjo valstybė, paskirties valstybė, nėra Lietuvos kompetentingų institucijų įrašų, patvirtinančių akcizų sumokėjimą. Jeigu Slovakijoje būtų sumokėtas akcizo mokestis, klientas privalėjo sumokėti akcizą į Lietuvos Respublikos biudžetą ir tik po to susigrąžinti Slovakijoje sumokėtą akcizo mokestį. Iš krovinį lydinčių dokumentų negalima daryti išvados, kad akcizo mokestis sumokėtas. Ieškovas galėjo krovinį laikyti laisvai judančiu Europos Sąjungos viduje ir pasirašyti sutartį, įsitikinęs, kad akcizo mokestis už krovinį sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą. Krovinys neteisėtai sandėliuotas Lietuvoje trejus metus. Jis negalėjo būti čia parduotas. Ieškovas žinojo apie alkoholinių gėrimų išdavimą ir tai pateisino. Jis darbo metu ir darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas, todėl atsakovė kreipėsi į prokuratūrą. Atsakovė nurodė, kad pasitvirtinus įtarimams, kad akcizo mokestis už krovinio prekes nesumokėtas, bus sprendžiamas ne tik baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 199 arba 199² straipsnį klausimas, bet ir pareikštas reikalavimas sumokėti akcizą. Atsakovė neturi teisės atidaryti saugomų konteinerių, puspriekabių, todėl ji neatsako už kiekio trūkumus. Atsakovė atsakinga už prekių trūkumus, kai priima jas sandėliuoti ne konteineryje ar puspriekabėje. Taisyklėse nustatyta pareiga patikrinti priimamų sandėliuoti prekių kiekį pagal prekes lydinčius dokumentus, o nustačius trūkumą – surašyti prekių trūkumo aktą. Alkoholiniai gėrimai paimti daug kartų ir nežinia kur išvežti Lietuvoje. Prekės išduotos neįgaliotam asmeniui, nesilaikant taisyklių reikalavimų: nepateiktas kliento įgaliojimas S. K., užsakymai pateikti netinkama, taisyklių neatitinkančia forma, VIT vyresnysis specialistas R. Č. išdavimą įformindavo laisvos formos dokumentu, nepildydamas atsakovės patvirtintos ir taisyklėse nustatytos prekių išdavimo formos. Kliento prekės pristatymo sandėliuoti dokumentuose nurodytos vienetais, bet sandėliuoti priimtos paletėmis, išduotos dalimis dėžėmis. Ieškovas nekontroliavo darbuotojų priimant ir išduodant krovinį, todėl prekės prarastos. Atsakovė nustatė, kad padaryta 63 268,59 Eur žala: kliento neįgaliotam asmeniui išduotų 18 822 vnt. butelių vertė – 55 911,45 Eur, o prarastų 3 052 butelių – 7 357,14 Eur. SRVD nustatė, kad už klientą dalį mokėjimų vykdė ieškovui pavaldus darbuotojas R. Č.. VIT grupės vadybininkė L. G., kuri priimdavo atsiskaitymus už klientui teikiamas paslaugas, paaiškino, kad grynųjų pinigų sumokėjimą už klientą organizuodavo R. Č., kuriam ji išrašydavo kasos pajamų orderį, bet nereikalaudavo, kad už klientą grynuosius pinigus mokantis asmuo pasirašytų ant atsakovei liekančios kasos pajamų orderio dalies. R. Č. mokėjimas už klientą iš savo sąskaitos netinkamas. Ieškovas nekontroliavo arba netinkamai kontroliavo jam pavaldžius darbuotojus. Atsakovei svarbi reputacija ir siekis prisidėti prie visos valstybės gerovės. Atsakovei svarbu pasitikėti TVC vadovu. Jis negali toleruoti ir pats teikti neteisėtų, darbdavio nereglamentuotų paslaugų. Atsakovė nebepasitiki ieškovu, kuris aplaidžiai atliko pareigas, toleravo neteisėtas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, veikas – pažeidžiant imperatyvųjį teisinį reguliavimą, sudarė sutartį, neišsaugojo kliento krovinio, nekontroliuodamas pavaldžių darbuotojų, toleravo netinkamą atsiskaitymą už TVC teikiamas paslaugas. Dėl to ieškovui pritaikyta sankcija – proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Pasitikėjimo neturintis asmuo negali dirbti strateginę valstybinę reikšmę turinčioje bendrovėje. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neprašė supažindinti jį su SRVD išvada, kitais duomenimis. Ieškovas nurodė išsamias aplinkybes, susijusias su darbo pareigų pažeidimu, t. y. jis jas žinojo. Ieškovo darbo pareigų pažeidimai tęstiniai. Pažeidimas paaiškėjo 2020 m. spalio 6 d. Tą pačią dieną nustatytas krovinio trūkumas. Paskutinį kartą išduota krovinio dalis neįgaliotam asmeniui 2020 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovė, 2020 m. spalio 29 d. atleisdama ieškovą iš pareigų, nepažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį.

5. Teismas konstatavo, kad SRVD 2020 m. spalio 6 d. tyrimo išvada atitinka DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą įmonės veiklos patikrinimą. Išvadoje įvertintos ir išanalizuotos aplinkybės, susijusios su krovinio saugojimu, dalyvavusių asmenų veiksmai. Tyrimas atliktas ne konkretaus asmens (ieškovo) padarytiems pažeidimams nustatyti, bet jo padaryti pažeidimai nustatyti tik atlikus tyrimą. Teismas nesutiko su ieškovo teigimu, kad baigėsi naikinamasis terminas sankcijai taikyti. Krovinys neteisėtai laikytas nuo 2017 metų iki tyrimo išvados surašymo. Vėliau krovinio laikymo sąlygas nustatė atsakovė. Pažeidimas tęstinis, todėl terminas nepasibaigęs.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė nutraukė ieškovo darbo sutartį, dėl kelių aplinkybių grupių, susijusių su darbuotojo darbo veikla: ieškovo vadovaujamame TVC beveik tris metus pagal ieškovo sudarytą sutartį laikytas akcizais apmokestinamas krovinys, pažeidžiant teisės aktus (leidžiant disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių); už krovinio saugojimą nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, pagal PVM sąskaitas faktūras, 2020 m. spalio 15 d. duomenimis, užfiksuota 2 703, 27 Eur skola, ieškovas nekontroliavo ir nesiėmė veiksmų skolai išieškoti; klientas Bronson International Trading OU atsiskaitymus atlikdavo grynais pinigais per įmonės darbuotoją, pavaldų ieškovui, šis tai žinojo; Taisyklėse nenustatyta galimybė TVC terminaluose priimti sandėliuoti prekes atvirose terminalo teritorijoje esančiose saugomose aikštelėse, t. y., pagal 2017 m. taisykles, kroviniai sandėliuojami tik muitinės ir laikino saugojimo sandėliuose; ieškovas neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo bei kontrolės (neinicijavo vidaus teisės aktų pakeitimo, nustatyti neteisėtų akcizais apmokestinamų prekių sandėliavimo, kliento prekių trūkumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą, pažeidimai).

7. Teismas nurodė, kad atsakovė nutraukė su ieškovų darbo sutartį dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nes ieškovas neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, dėl kurio nustatyti pirmiau nurodyti pažeidimai. Atsakovė įvertino pažeidimų aplinkybes, pažeidimų sunkumą, trukmę, didelę riziką, kad bendrovei atsiras reputacinė ir materialinė žala, ieškovo elgesį po pažeidimo, t. y., kad jis neigė savo kaltę ir bandė atsakomybę perkelti kitiems darbuotojams, tai, kad, teikdamas paaiškinimus darbdavio įgaliotam asmeniui, jis nepripažino darbo pareigų pažeidimų, jų nesuprato arba nenorėjo suprasti, todėl prarado darbdavio pasitikėjimą, taip pat tai, kad Lietuvos geležinkelių įmonių grupė, siekdama užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ir padėdama jas išaiškinti, nuolat su atsakingomis institucijomis vykdo kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų prevencines priemones, todėl negali toleruoti jos pačios darbuotojų daromų nusikalstamų veikų.

8. Teismas padarė išvadą, kad darbdavys, spręsdamas dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo, įvertino pažeidimą, atsakovės vidinius ir išorinius teisės aktus, kuriuos pažeidė ieškovas. Jis byloje buvo nenuoseklus: teigė, jog nežinojo apie tai, kad bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, vėliau nurodė, kad žinojo, kokios prekės gabenamos, kad jos atiduodamos dalimis Lietuvoje.

9. Teismas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. ginčo sutartį dėl konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ TVC viršininkas A. U. bei OU Bronson Internationa Trading komercijos direktorius E. V. (E. V.). Sutartyje nurodyta, kad sutarties rengėjas – R. Č., už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas T. P.. Sutartyje nurodyta, kad, vadovaujantis šia sutartimi bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėmis, paslaugų teikėjas įsipareigojo teikti klientui paslaugas, kurių apibūdinimas pateiktas taisyklėse, o klientas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje ir taisyklėse nustatyta tvarka. Paslaugos teikiamos VIT ar KIT. Teismas nustatė, kad sutarties 2.1.2 punkte šalys garantavo, kad sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šalių veiklą reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklių, galiojusių krovinio priėmimo saugoti metu, 2.4.7 punktą,kliento prekės saugomos paslaugų teikėjo teritorijoje esančiuose sandėliuose arba paslaugos teikėjo valdomuose muitinės sandėliuose. Ginčo krovinys priimtas saugoti atviroje aikštelėje, pažeidžiant nustatytas taisykles. Ieškovo teiginiai, kad už sutarties kontrolę atsakingas kitas asmuo ar kad jo parašas tik patvirtino, jog sutartis tinkamai užpildyta, nėra pagrindas, dėl kurio ieškovui neturėtų būti taikoma atsakomybė už tinkamą sutarties, kurią jis pasirašė kaip terminalo vadovas, vykdymą.

10. Ginčo krovinys – tai alkoholiniai gėrimai. Teismas pažymėjo, kad tiriamos aplinkybės, susijusios su darbuotojo veiksmais. Krovinys priimtas sandėliuoti, pažeidžiant taisykles. Be to, krovinys atiduodamas dalimis. Nebuvo susistemintos krovinio atidavimo apskaitos, prekės išduotos ranka užrašant ant atskirų lapų. Teismas pažymėjo tai, kad VMI rašte Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai nurodė, jog patikrinimo metu bendrovė (paslaugos gavėja, buvęs pavadinimas –OU Bronson International Trading, dabartinis pavadinimas – OU Vesitorix) nepateikė dokumentų, susijusių su alkoholinių gėrimų išgabenimu iš terminalo teritorijos (PVM sąskaitų faktūrų, CMR, SAAD, nurodymų išduoti alkoholiniu gėrimus pagal 2017 m. lapkričio 11 d. konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį, akcizų sumokėjimo garantų, ar apmokėjimo už bendrovei suteiktas paslaugas). Teismas nustatė, kad bendrovės vardu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. atsivežta į Lietuvos Respubliką 63 606 vnt. įvairių prekės ženklų ir rūšių alkoholinių gėrimų, iš viso už – 171 777, 41 Eur, pažeidžiant Akcizų įstatymą, Mokesčių administravimo įstatymą, Taisykles, kuriose nustatytas įpareigojimas deklaruoti prekes, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nepaskaičiuota, nedeklaruota ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta 213 931, 87 Eur akcizų mokesčio. Nors ieškovas teigia, kad nenustatytas jo valdomo terminalo padarytas pažeidimas, iš nustatytų aplinkybių spręstina, jog ieškovas neužtikrino, jog kita sutarties šalis nepažeistų teisės aktų, kaip tai aptarta sutartyje.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl VIT saugomų 9 konteinerių su įvairių prekinių ženklų ir rūšių alkoholiniais gėrimais, bet galutinis procesinis sprendimas nepriimtas. Ieškovas procese apklaustas kaip liudytojas. Teismas pažymėjo, kad skiriasi civilinės atsakomybės ribos civiliniame ir baudžiamajame procesuose. Teismas nevertino to, atitinka ieškovo veiksmai nusikaltimo sudėtį ar ne, bet vertino juos kaip atsakingo darbuotojo veiksmus.

12. Teismas nustatė, kad lėšos įneštos į kasą grynaisiais pinigais. Darbuotoja, atsakinga už lėšų apskaitą, nurodė, kad, kai klientas (OU Bronson Traiding International) norėdavo sumokėti grynaisiais, šiai darbuotojai paskambindavo R. Č., kitas darbuotojas ir pasakydavo, kad reikia įnešti pinigus į kasą. Nebuvo parašų ant šiam klientui išrašomų kasos pajamų orderių. Buvo atvejų, kai pinigus įnešdavo darbuotojas R. Č.. Jis 2020 m. pradžioje už klientą atsiskaitė bankiniu pavedimu. Ieškovas pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus vertino teigiamai, nurodė, kad kasa dirba trumpiau, todėl šis darbuotojas galėdavo paimti pinigus iš kliento ir įnešti į kasą, negalėdamas jų įnešti pervedė iš savo sąskaitos. Taigi klientui OU Bronson Traiding International laikant akcizais apmokestintas prekes ieškovo valdomame terminale, klientą atstovavo vienas ieškovui tiesiogiai pavaldžių darbuotojų. Klientas neatsiskaitinėjo su paslaugos teikėju 2017 m. lapkričio 17 d. sutartyje nustatyta tvarka (pavedimais), bet tai darė grynaisiais pinigais per ieškovui pavaldų darbuotoją ir netinkamai pildant kasos pajamų orderius. Dėl to ieškovas netinkamai organizavo darbą jo valdomame terminale.

13. Teismas pažymėjo, kad klientas OU Bronson International Trading neatsiskaitė už paslaugas nuo 2019 m. lapkričio 30 d., skola – 3 023, 81 Eur. Įmonėje veikia Skolų išieškojimo skyrius. Skolos dydis nereikšmingas. Vykdant veiklą, gali atsirasti skolininkų. Tai įprasta versle. Teismas vertino, kad nepagrįsta perkelti vadovui atsakomybę dėl skolos susidarymo ar jos administravimo. Tai nėra šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymis.

14. Teismas padarė išvadą, kad nustatytų aplinkybių, ieškovo padarytų pažeidimų pakanka konstatuoti, kad ieškovas, eidamas Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo skyriaus viršininko pareigas, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbą organizavo netinkamai, ne tik priėmė saugoti krovinį, nesilaikydamas tuo metu galiojusių taisyklių, bet ir krovinio saugojimo metu tęsė pažeidimus, neužtikrino krovinio išdavimo kontrolės ir išduodamo krovinio apskaitos, netikrino, ar krovinys gali būti teisėtai išduodamas tranzito šalyje nemokant mokesčių, leido įmonės darbuotojui mokėti už paslaugos gavėją bei paslaugos gavėjui netinkamai vykdyti sutartį, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo. Darbuotojui taikyta sankcija proporcinga padarytiems pažeidimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. 2017 m. lapkričio 17 d. sutarties šalys – AB „Lietuvos geležinkeliai“ (paslaugos teikėjas) ir OU Bronson Internationa Trading (klientas). AB „Lietuvos geležinkeliai“ TVC viršininkas A. U. pasirašė sutartį pagal atsakovės 2017 m. sausio 9 d. įgaliojimą. Ieškovas sutartimi neprisiėmė prievolių, neįgijo teisių. Pagal sutartį prievoles prisiėmė bei teises įgijo atsakovė.

15.2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo parašas sutartyje, patvirtinantis sutarties tinkamą užpildymą, yra pagrindas taikyti atsakomybę ieškovui už netinkamą sutarties vykdymą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo, kaip darbuotojo pareigas ir atsakomybę, nustatytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos TVC vadovo pareiginiuose nuostatuose. Pagal juos ieškovas, kaip centro viršininkas, tiesiogiai pavaldus Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriui. Pagal funkcijas už savo darbo rezultatus atsiskaito direkcijos Komercijos departamento direktoriui. Pagal kompetenciją, jis atsako už savo parengtų, vizuotų ar pasirašytų dokumentų teisėtumą. Savo parašu patvirtintų duomenų ir informacijos teisingumą (TVC vadovo nuostatų 4, 10.2, 10.3 punktai). Turto saugojimo sutartis galioja. Ieškovo vadovas per trejus metus nepareiškė ieškovui pretenzijų.

15.3. Sutarties sudarymo metu sutarties dalykas nedetalizuotas, nenurodyta, kad VIT bus saugomi 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais. Ieškovas, siekdamas užtikrinti nepertraukiamą VIT darbą ir Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos VIT projekto finansavimo sąlygas, pasirašė sutartį. VIT priėmė laisvo judėjimo prekes, t. y. atsakovo kliento prekes, vežamas į kitą ES šalį tik perkrauti ir išvežti konteineriuose geležinkeliu. Dėl to atsakovė įsakyme, kuriuo nutraukė su ieškovu darbo sutartį, klaidingai nurodė, kad ieškovo vadovaujamame TVC beveik trejus metus pagal ieškovo sudarytą sutartį laikytas akcizais apmokestinamas krovinys, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (leidžiant disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių). Ieškovo veiksmai nelaikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovas, pasirašydamas tipinę sutarties formą, nesavavaliavo, nepažeidė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Grupės darbuotojų etikos kodekse įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų.

15.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, savavaliavo. Sutartyje nesusitarta, kokios kliento prekės, kur ir kaip bus saugomos. Ieškovas nepriėmė saugoti kliento prekių, nes jam TVC vadovo nuostatuose nenustatyta tokios pareigos. Kliento prekes, pagal jo įgalioto asmens S. K. paslaugų užsakymus, priėmė TVC padalinio VIT grupės darbuotojas – vyresnysis specialistas R. Č.. Klientas žinojo, kad prekės saugomos konteineriuose, todėl nereiškė atsakovei pretenzijų, bet mokėjo atsakovei už teikiamas paslaugas. Teismas neįvertino to, kad atsakovė netinkamus transportuoti konteinerius panaudojo kaip sandėlius klientų prekėms ir kroviniams laikyti. Krovinys buvo uždarytas konteineriuose–sandėliuose, bet ne atviroje aikštelėje. Tokiuose konteineriuose saugoti kitų klientų kroviniai, bet atsakovė dėl jų nepareiškė pretenzijų ieškovui. Teismas neįvertino to, kad atsakovė, siekdama užtikrinti intermodalinių terminalų klientams teikiamų paslaugų plėtrą bei pajamų augimą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu perdavė ieškovo vadovaujamam TVC 14 konteinerių.

15.5. Atsakovė taikė ieškovui griežčiausią sankciją už klientų prekių laikymą konteineriuose–sandėliuose, R. Č. tiesioginiam vadovui D. J., buvusiam vadovui T. P. už šią ir kitas veikas paskyrė tik įspėjimą. Ieškovui tiesiogiai pavaldūs yra tik TVC darbuotojai, VIT ir KIT vadovai, bet ne kiti VIT ir KIT darbuotojai. VIT vyresnysis specialistas R. Č. nepavaldus ieškovui. Ieškovas neatsakingas už visų VIT ir KIT darbuotojų veikas. Teismas nepatikrino, pažeidė ieškovas darbo pareigas, nustatytas TVC vadovo nuostatuose, ar ne. Atsakovė nenurodė, kokias pareigas ieškovas pažeidė. Atsakovė įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo remiasi ieškovui netaikytinu TVC vadovo pareigybės aprašymu, su kuriuo ieškovas nesupažindintas.

15.6. R. Č. veiksmus turėjo kontroliuoti VIT grupės vadovai. Teismas neteisingai nurodė, kad R. Č. pavaldus ieškovui.

15.7. Kliento prekės išduotos S. K., kuris veikė pagal įgaliojimą. Jis 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė įgaliojimą VMI. Šis asmuo įgaliotas atstovauti ne tik krovinio gavėjui, bet taip pat ir siuntėją. Atsakovė 2020 m. lapkričio17 d. nutraukė sutartį, bet Bronson International Trading OU nepateikė atsakovei pretenzijos dėl prekių trūkumo ir žalos. Prekių išdavimą įgaliotam asmeniui patvirtina dokumentai. Nė viena prekė neprarasta. Atiduodant prekes naudota forma iš esmės ta pati, kaip ir prekių priėmimo iš kliento metu. Ji naudojama taip pat ir kitų atsakovės klientų prekėms priimti bei atiduoti. Už išduotas prekes atsakingas ne ieškovas, bet R. Č..

15.8. Akcizais apmokestinamos prekės yra ne atsakovės, bet kliento nuosavybė. Atsakovė, suteikdama sandėliavimo paslaugas, veikė pagal sutartį, laikydamasi teisės aktų. Atsakovė įsakyme nepagrįstai nurodė, kad ieškovas tiesiogiai prisidėjo prie žalos Lietuvos Respublikos finansų sistemai padarymo (nesumokėtas akcizas į valstybės biudžetą), tikėtina, padarė turtinę žalą bendrovei, nes bendrovė pagal sutartį atsakinga klientui dėl priimtų sandėliuoti prekių trūkumo bei tikėtinos rizikos, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, pareikalaus, kad atsakovė sumokėtų akcizą už krovinį.

15.9. Teismas neįvertino taisyklių 6.2.1 punkto, kuriame nustatyta, kad klientas įsipareigoja laikytis Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties (jeigu ji sudaryta), šių taisyklių, paslaugų teikimo užsakymuose nustatytų reikalavimų, sutarties priedų, papildymų, teisės aktų. Tik klientas, kaip akcizinių prekių savininkas, galėjo pažeisti Akcizų įstatymą. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad atsakovei neatsirado prievolės vykdyti Akcizų įstatymo nuostatas, susijusias su pirmiau nurodytu kroviniu.

15.10. Ieškovui nepareikšti įtariamai, ikiteisminiame tyrime jis apklaustas kaip liudytojas. Ieškovas neatsakingas už atsakovės kliento padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos bus nustatytos ir įrodytos. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad klientas pažeidė ar pažeis teisės aktus.

15.11. Teismas nenustatė darbuotojo objektyvių ir subjektyvių darbo pareigų pažeidimo požymių, kurie priskirtini šiurkštiems pažeidimams. Teismas sprendime nenurodė, kokias darbo pareigas, nustatytas TVC vadovo nuostatuose, ieškovas pažeidė.

Atsiliepimas

16. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Teismas teisingai įvertino apelianto veiksmus. Apeliantas nepagrįstai susiaurina savo atsakomybės ribas, siekia perkelti visą atsakomybę už padarytus darbo pareigų pažeidimus kitiems TVC darbuotojams. Ieškovo darbo pareigos nustatytos TVC viršininko pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse.

16.2. Apeliantas buvo atsakingas už tinkamą TVC ir jo padalinių darbo organizavimą, taip pat ir už VIT darbuotojų darbo pareigų pažeidimus, apie kuriuos jis žinojo ilgą laiką ir juos toleravo. Apeliantas veikė nusikalstamai aplaidžiai leisdamas VIT net 3 metus tęstis veikoms, turinčioms nusikaltimų požymių.

Šalies argumentai

16.3. Apeliantas teigia, kad jis nesupažindintas su TVC vadovo pareiginiais nuostatais. Atsakovė pažymi, kad apeliantas supažindintas su ankstesnės redakcijos TVC viršininko pareiginiais nuostatais. Sutampa įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytos TVC vadovo ir TVC viršininko pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos, atsakomybės.

16.4. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad sutarties priedai bei taisyklės su vėlesniais pakeitimais – neatsiejama šios sutarties dalis. Sutarties 7.1 punkte nurodytas priedas Nr. 1 „asmenų sąrašas – įgaliojimas“. Šio priedo prie sutarties nėra, jis neįkeltas į dokumentų valdymo sistemą. Dėl to nėra galimybės įsitikinti, kad prekės išduotos kliento įgaliotam asmeniui. Ieškovas, kiti darbuotojai nepateikė įrodymų, kad S. K. turėjo kliento įgaliojimą, kuris būtinas išduodant prekes. S. K. užsakymai išduoti prekes pateikti netinkama, taisyklių neatitinkančia forma. Įgaliojimas S. K. pateiktas tik vykstant ikiteisminiam tyrimui, todėl įgaliojimas abejotinas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, pasirašydamas sutartį, nevykdė savo pareigų, neįsitikino, jog sutartį sudaro visi privalomi dokumentai.

16.5. Atsakovė, suteikdama ieškovui įgaliojimą pasirašyti sutartis bendrovės vardu, išreiškė didelį pasitikėjimą. Atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad padalinio vadovas, veikdamas bendrovės vardu, elgsis apdairiai ir rūpestingai. Apeliantas patvirtino, kad žinojo, jog bus saugomos akcizinės prekės (alkoholiniai gėrimai). Apeliantas pasirašė sutartį, pažeisdamas teisės aktus ir sukeldamas atsakovei riziką dėl teisės aktų pažeidimo ir finansinių padarinių. Sutartyje nenurodytos saugomos prekės, bet, prieš vykdant pateiktą užsakymą, privaloma įsitikinti, kad pateikiamos saugoti prekės nebus uždraustos, joms saugoti netaikomos specialios sąlygos.

16.6. Sutarties sudarymo metu galiojo TVC Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, kuriose nenustatyta galimybės sandėliuoti krovinius ir prekes atvirose aikštelėse. Atsakovė teikė prekių saugojimo sandėliuose ir muitinės sandėliuose paslaugą. Ieškovas nurodė, kad kroviniai saugoti terminalo aikštelėse, bet taisyklės nepakeistos. Krovinio priėmimas saugoti ir saugojimas atviroje aikštelėje pažeidė taisykles ir vertintinas kaip ieškovo savavaliavimas, piktnaudžiavimas pareigomis (Darbo tvarkos taisyklių C dalies 7 punkto, Etikos kodekso 3.1.2 punkto pažeidimas).

16.7. Krovinys saugotas ne konteineryje, bet metalinėje dėžėje. Šios dėžės nepritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti, neužtikrino krovinio saugos. Jos neplombuojamos.

16.8. Akcizo mokesčiu apmokestinamų alkoholinių gėrimų saugojimas negalėjo būti organizuojamas VIT dėl kroviniui taikytino administracinio režimo. Taisyklių 5.5 punkte nustatyta, kad paslaugos neteikiamos, jeigu paslaugų teikėjas neturi būtinų leidimų, reikalingų norint teikti paslaugas konkrečios rūšies prekėms. Krovinio siuntėjas ir gavėjas – kitų valstybių įmonės, prekės neturėjo būti parduodamos Lietuvoje. Dėl to joms taikytas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas. Šis krovinys galėjo būti sandėliuojamas akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. TVC priklausantys intermodaliniai terminalai neturėjo tokio statuso.

Šalies argumentai

16.9. Ieškovo nurodytas krovinio lydimasis dokumentas (supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas) nebaigtas pildyti, t. y. nenurodytos krovinio siuntėjo ir paskirties valstybės, nėra Lietuvos kompetentingų institucijų įrašų, patvirtinančių akcizų sumokėjimą. Ieškovas, rūpestingai ir atsakingai vykdydamas savo pareigas, turėjo įsitikinti, kad akcizo mokestis už krovinį sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą, ir tik tada galėjo jį vertinti kaip laisvai judantį ES viduje bei pasirašyti krovinio sandėliavimo sutartį.

16.10. Ieškovas, žinodamas, kad krovinys negali būti prduotas Lietuvoje, trejus metus nesiėmė jokių veiksmų, užkertančių galimybę šių prekių sandėliavimui ir pardavimui Lietuvoje. Ieškovas 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime pateisino R. Č. veiksmus, t. y. žinojo apie krovinio prekių išdavimą ir nenutraukė šių veiksmų.

16.11. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad jam pavaldūs tik keli darbuotojai. TVC viršininko pareiginių nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad apeliantas vadovavo centro darbuotojams ir terminalų grupių vadovams. Tai ir reiškia, kad jam pavaldūs visi darbuotojai. TVC valdoma pagal matricinę valdymo schemą, t. y. darbuotojas gali turėti kelis vadovus, kuriems atsiskaito. Pagal pareiginių nuostatų 10.8 punktą, jis atsako už centro bei jo padalinių darbuotojų darbo drausmę.

16.12. Apeliantas neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, neinicijavo vidaus teisės aktų ar projektų, reikalingų taisyklių nuostatoms įgyvendinti kasdienėje TVC veikloje parengimo. TVC vadovas taip pat neužtikrino pakankamos TVC darbuotojų kontrolės.

16.13. Ieškovas, būdamas vadovas, neturėjo toleruoti ir pats vykdyti neteisėtų, darbdavio nereglamentuotų paslaugų teikimo. Jam keliami aukštesni profesiniai, reputacijos, autoriteto reikalavimai. Darbdavio pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikšmingas. Ieškovas vadovavo intermodaliniams terminalams, kuriuose saugomi didelės vertės klientų kroviniai ir atliekamos griežtai reglamentuotos muitinės procedūros. Ieškovas prarado atsakovės pasitikėjimą. Atsakovė tinkamai nustatė visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalingus padarinius, priežastinį ryšį, kaltę.

Atsiliepimas

16.14. Atsakovė 2021 m. kovo 4 d. pateikė prašymą ikiteisminiame tyrime pripažinti ją civiline ieškove, nurodė, kad patyrė 63 268,59 žalos. Ši žala yra kliento neįgaliotam asmeniui išduotų 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų vertė – 55 911,45 Eur, ir prarastų 3 052 butelių vertė – 7 357,14 Eur.

16.15. Dėl apelianto veiksmų ir neveikimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepaskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta 213 931,87 Eur akcizo mokesčio. Klientas kol kas ir nesikreipė į atsakovę dėl dingusių ir atiduotų A. K. perduotų sandėliuoti prekių. Tikėtina, kad apeliantas padarė žalą bendrovei, nes bendrovei kyla sutartinė atsakomybė už perduotų sandėliuoti prekių trūkumą.

16.16. Atsakovei, kaip valstybinei įmonei, svarbi jos reputacija. Valstybei naudą kuriančiai ir savo socialinę atsakomybę, sąžiningumą, kovą su kontrabanda viešai deklaruojančiai įmonei būtų padaryta žalos, jeigu atsakovė neatleistų ieškovo. Toks atsakovės sprendimas būtų įvertintas kaip nusikalstamų veikų toleravimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo atleidimo iš Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro vadovo pareigų už šiurkštų pareigų pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

19. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

21. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 6, 61 punktai).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus naują rašytinį įrodymą – A. M., ėjusio AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo –Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus pareigas nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. birželio 22 d., rašytinius paaiškinimus. Ieškovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių šis įrodymas nepateiktas pirmosios instancijos teismui ar kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad krovinio saugojimo sutartis sudaryta ir krovinys priimtas saugoti, jo dalis išduota po to, kai A. M. nebedirbo atsakovės įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas rašytinis įrodymas neturės esminės įtakos, sprendžiant šalių ginčą, todėl atsisako jį priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. birželio 6 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2014 m. birželio 11 d. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovu. Darbo sutartis ne kartą keista dėl organizacinių ir darbo užmokesčio pokyčių. Nuo 2015 m. vasario 1 d. ieškovas ėjo Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro vadovo pareigas.

24. AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba 2019 m. spalio 1 d. sprendimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdoma viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veikla perkelta AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ nuo 2019 m. gruodžio 8 d. Perleidus nurodytą veiklą, pakeista ieškovo darbo sutartis, darbdaviu nurodyta atsakovė.

25. VMI 2020 m. rugsėjo 29 d. atliko operatyvinį patikrinimą dėl VIT sandėliuojamo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinių prekių). Į bylą pateikta SRVD atliko tyrimo dėl VIT saugomo krovinio 2020 m. spalio 6 d. išvada. Iš pateiktų patikrinimų duomenų nustatyta, kad ieškovas, kaip atsakovės įgaliotas asmuo, ir klientė Estijos įmonė Bronson International Trading OU 2017 m. lapkričio 7 d. sudarė konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią VIT priimtas sandėliuoti akcizais apmokestintinas Slovakijos Respublikos įmonės Carat Distribution s.r.o. krovinys – didelis kiekis alkoholinių gėrimų. Šis krovinys tranzitinis. VIT vyresnysis vadybininkas R. Č. išduodavo dalimis krovinio prekes S. K.. Iš viso išduota 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų, kurių vertė – 55 911,45 Eur. Klientas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio laiku neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų už krovinio saugojimą – SRVD patikrinimo metu užfiksuota 2 498,67 Eur skola. Dalį mokėjimų kliento vardu atliko R. Č..

26. Vilniaus apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas apklaustas liudytoju.

27. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. įsakymu nušalino ieškovą nuo darbo. Ji 2020 m. spalio 15 d. įteikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl VIT nuo 2017 m. gruodžio mėn. saugomo pirmiau nurodyto krovinio. Apeliantas 2020 m. spalio 22 d. pateikė paaiškinimą, kad krovinys priimtas sandėliuoti į VIT teritorijoje atviroje aikštelėje esančias metalines dėžes. Klientas Krovinį pateikė kaip ES laisvo judėjimo prekes. Ieškovas sutarties nebūtų pasirašęs, jeigu prie jos nebūtų įgaliojimo. Apeliantas teigė, kad VIT vadybininkui kelis kartus nurodė kreiptis į klientą dėl skolos už krovinio sandėliavimą. R. Č., pervesdamas pinigus už krovinio sandėliavimą iš savo asmeninės sąskaitos, pasielgė teisėtai.

28. Atsakovės sudaryta darbo grupė patikrino ieškovo veiklą ir 2020 m. spalio 27 d. surašė patikrinimo išvadą „Dėl Terminalų valdymo centro vadovo veiklos patikrinimo“. Išvadoje nurodyta, kad TVC vadovas (ieškovas) neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, neinicijavo vidaus teisės aktų, projektų, kurie reikalingi taisyklių nuostatoms įgyvendinti kasdienėje TVC veikloje. TVC vadovas neužtikrino pakankamos TVC darbuotojų kontrolės, jiems atliekant kasdienes funkcijas, todėl TVC nustatyti klientų prekių trūkumai. Darbo grupė rekomendavo tiesioginiam vadovui įvertinti ieškovo veiksmus, netinkamą TVC darbo organizavimą, dėl kurio prarandamos klientų prekės, TVC valdomoje teritorijoje daroma nusikaltimo požymių turinti veika, pažeidžiami teisės aktai.

29. Atsakovė 2020 m. spalio 29 d. įsakymu nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimo.

Dėl darbuotojo atleidimo, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

30. DK 58 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalį, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 punktas).

31. Pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu (toliau – DTT), F dalies 13 punktą, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, 14 punktą – grupės Atsparumo korupcijai politikos nuostatų nesilaikymas, 15 punktą – veiksmai, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai, 16 punktą – ypatingai nelojalus elgesys Grupės, Grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu, 17 punktą – siekimas naudos sau, savo artimiems ar tretiesiems asmenims, 19 punktą – taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu, 28 punktą – nerūpestingumas ar tyčinė veika, dėl kurios gali būti, buvo sugadintas, sunaikintas ar pasisavintas Grupės įmonės, jos kliento, trečiųjų asmenų, kitų darbuotojų turtas, pakenkta Grupės ar Grupės įmonės reputacijai, 30 punktą – savavaliavimas.

32. Atsakovės DTT B dalies „Grupės vertybės“ nuostatose nustatytas įpareigojimas elgtis dorai (elgiuosi teisingai, etiškai ir skaidriai; rodau pavyzdį kitiems). Darbo tvarkos taisyklių C dalies „Grupės darbo etikos principai“ 7 punkte nustatyta pareiga atliekant savo darbą laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir pareiginių nuostatų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, savo darbo laiką, Grupės įmonės nuosavybę, darbo priemones, žmogiškuosius ir materialinius išteklius naudoti tinkamai ir tik siekiant Grupės tikslų ir tik Grupės interesais, rekomendacijas dėl pranešimo apie netinkamą elgesį, kurį įpareigoja pastebėjus ar manant, kad pastebėjote galimą pažeidimą, nepagarbų, nesąžiningą ar kitokį neetišką elgesį, pranešti savo tiesioginiam vadovui ir elektroniniu paštu manrupi@litrail.lt. Pagal DTT E dalies 3 punktą, darbuotojai turi dirbti dorai, sąžiningai, rūpestingai ir kompetentingai, laikytis darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti tiesioginio vadovo ar jo įgaliotų asmenų pavestus darbus ir duotus nurodymus, visą darbo laiką, savo dėmesį ir kompetencijas skirti Grupės įmonės vykdomai veiklai, tausoti Grupės įmonės turtą, vykdydami darbo funkcijas vadovauti šiomis taisyklėmis ir kitais Grupės įmonės vidaus teisės aktais. DTT E dalies 68 punkte įtvirtintas reikalavimas atliekant priskirtas tarnybines funkcijas vadovautis nulinės tolerancijos korupcijai veiklos principu ir užtikrinti, kad, priimant sprendimus, susijusius su bet kokiais darbo reikalais, visada būtų atstovaujama Grupės įmonės interesams. Bet kokiais darbo reikalais žodžiu ar raštu bendraujant su potencialiais ar esamais Grupės įmonės tiekėjais ir (ar) klientais (juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis, vykdančiais ūkinę - komercinę veiklą), verslo partneriais, kitais interesantais, laikytis nešališkumo principo.

33. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų etikos kodekso 3.1.2 punkte įtvirtintas teisėtumo principas (LG įmonių grupės darbuotojai atlikdami savo pareigas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų viršenybės principo, veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija, yra susipažinę su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais jų funkcijas ir (ar) pareigas; LG įmonių grupės darbuotojai situacijose, kurios neaptartos šiame kodekse ir kituose vidaus teisės aktuose, elgiasi vadovaudamiesi LG įmonių grupės vertybėmis, taip pat visuomenėje priimtomis elgesio normomis; LG įmonių grupės darbuotojai netoleruoja kolegų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nevykdo neteisėtų nurodymų ir apie juos praneša LG įmonių grupės Pasitikėjimo linija). Pagal Etikos kodekso 3.1.3 punkte užtikrinamas sąžiningumo ir skaidrumo principas (LG įmonių grupės darbuotojai sprendimus priima nešališkai, apgalvotai ir objektyviai, nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis pareigomis; LG įmonių grupės darbuotojai yra lojalūs LG įmonių grupei, savo sprendimus grindžiantys didžiausios naudos LG įmonių grupei principu. Darbuotojų sprendimai nėra motyvuoti asmeniniais santykiais ir interesais. Darbuotojai nenaudoja užimamų pareigų ar autoriteto siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir (ar) privilegijų sau ir savo artimiems asmenims.

34. Ieškovo darbo pareigos nustatytos AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu patvirtintuose TVC viršininko pareiginiuose nuostatuose, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse. Pagal ieškovo pareiginius nuostatus, ieškovas atsako už: pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose, tinkamą vykdymą (10.1 punktas); savo parengtų, vizuotų ar pasirašytų dokumentų teisėtumą (10.2 punktas); centro darbo organizavimą, jo tikslų įgyvendinimą ir centro bei jo padalinių darbuotojų darbo drausmę (10.8 punktas). Pagal nurodytus nuostatus, ieškovas, kaip TVC viršininkas, tiesiogiai pavaldus Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriui, o pagal funkcijas už savo darbo rezultatus atsiskaito direkcijos Komercijos departamento direktoriui (4 punktas).

35. TVC vadovauja centro viršininkas, jo laikinai nesant – VIT grupės vadovas (TVC nuostatų, patvirtintų 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu, 7 punktas). TVC nuostatų 8 punkte įtvirtintos TVC vadovo funkcijos: organizuoja kasdienę centro veiklą (8.1 punktas); inicijuoja ir koordinuoja naujų komercinių papildomų paslaugų projektų įdiegimą centro padaliniuose (8.5 punktas); analizuoja sandėliavimo, krovos darbų paslaugų paklausą bei analizuoja klientų poreikius ir priima bei įgyvendina reikiamus sprendimus jiems įgyvendinti (8.7 punktas); organizuoja centro darbuotojų kvalifikaciją kursuose, seminaruose ir kituose renginiuose (8.15 punktas) ir kt. TVC vadovas atsako TVC ir jo padalinių užsakovų pateiktų užsakymų kokybišką įvykdymą, užsakyta apimtį bei pareigų, nustatytų TVC nuostatuose, tinkamą vykdymą (9.1 punktas), savo parengtų, vizuotų ir pasirašytų dokumentų teisėtumą (TVC nuostatų 9.2 punktas), žalos, padarytos bendrovei, atlyginimą (TVC nuostatų 9.6 punktas) ir kt.

36. TVC valdymas vyko pagal matricinę valdymo schemą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje galiojančioje Įmonių organizacinių struktūrų formavimo ir keitimo metodikos 4.1.4 punkte matricinė organizacinė struktūra apibrėžiama kaip derinamas tiesioginis ir netiesioginis pavaldumas. Darbuotojas gali turėti kelis vadovus, kuriems atsiskaito. Dažniausiai tai taikoma, kai reikia vienodų kokios nors srities valdymo sprendimų (pvz.: IT, komunikacijos ir pan.) arba efektyvaus tam tikros kompetencijos išteklių panaudojimo, taip pat gali būti taikoma, jei vykdoma projektinė veikla, kai darbuotojai laikinai paskiriami įgyvendinti konkretų projektą.

37. Ieškovas teigia, kad jam tiesiogiai pavaldūs yra tik TVC darbuotojai, VIT ir KIT vadovai, bet ne kiti VIT ir KIT darbuotojai. VIT vyresnysis specialistas R. Č. nepavaldus ieškovui. Ieškovas neatsakingas už visų VIT ir KIT darbuotojų veikas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareiginius nuostatus, TVC nuostatus, matricinės valdymo struktūros sampratą, sprendžia, kad ieškovui, ėjusiam TVC vadovo pareigas, buvo pavaldūs ne tik TVC darbuotojai, VIT ir KIT vadovai, bet visi VIT ir KIT darbuotojai. Dėl to ieškovas buvo atsakingas už TVC ir jo padalinių darbo organizavimą, taip pat turėjo pareigą užkirsti kelią kitų, jam tiesiogiai ir netiesiogiai pavaldžių, darbuotojų pažeidimams, imtis priemonių, kad jie būtų nutraukti ir jų netoleruoti. Dėl to ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė esą neatsakingas už VIT darbuotojų pažeidimus ir esą VIT vyresnysis vadybininkas R. Č. jam nepavaldus.

39. Atsakovė įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo remiasi ieškovui netaikytinu TVC vadovo pareigybės aprašymu, su kuriuo ieškovas nesupažindintas. Ieškovas neginčija, kad jis supažindintas su 2015 m. vasario 2 d. TVC viršininko pareiginiais nuostatais. Teisėjų kolegija, įvertinusi TVC vadovo pareigybės aprašymo ir TVC viršininko pareiginių nuostatų turinį, daro išvadą, kad atsakovės įsakyme nurodytos ieškovo pareigos sutampa, todėl ieškovas jas žinojo ir turėjo vykdyti.

40. Į bylą pateikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ (paslaugos teikėjas) ir OU Bronson Internationa Trading (klientas) 2017 m. lapkričio 17 d. konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis. Ją ieškovas pasirašė kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgaliotas asmuo, veikiantis pagal 2017 m. sausio 9 d. įgaliojimą. Ieškovas teisingai nurodo, kad jis, kaip fizinis asmuo, pagal nurodytą sutartį neįgijo teisių ar prievolių. Ieškovas tuo metu ėjo Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro viršininko pareigas. Nurodytas įgaliojimas suteikė ieškovui teisę veikti įmonės vardu, todėl teises ir pareigas pagal šią sutartį įgijo ieškovo atstovauta AB „Lietuvos geležinkeliai“.

41. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį patvirtino, kad sutartis yra tinkamai užpildyta. Nors šioje sutartyje yra sutarties rengėjo R. Č., už sutarties vykdymo kontrolę atsakingo T. P. ir VIT grupės vyresniosios vadybininkės I. M. parašai, tai nereiškia, kad jie įgalioti pasirašyti sutartį įmonės vardu. Įmonė, pasitikėdama ieškovu, suteikė jam išskirtinę teisę veikti jos vardu. Tai, kad sutarties turinys pavyzdinis, nėra pagrindas netikrinti, prieštarauja sutarties sudarymas įmonės interesams, teisės aktams ar ne, tinkamai kita sutarties šalis atstovaujama ar ne, koks yra sutarties dalykas ir kitus reikšmingus duomenis, dėl kurių negalėtų būti sudaryta tokia sutartis. Ieškovas, žinodamas, kad sutarties turinys pavyzdinis, privalėjo ne tik perskaityti užpildytą sutartį, bet ir įvertinti jos sąlygas, kad sutarties sudarymo momentu būtų įvykdytos jos sąlygos, sutarties vykdymas neprieštartų įmonės interesams ir teisės aktams.

42. Ieškovas teigia, kad sutartyje nenurodytas dalykas, t. y. kokios prekės bus saugomos, pagal kliento dokumentus, tai – ES laisvo judėjimo prekės. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip įmonės įgaliotas asmuo sudaryti krovinio saugojimo sandorį, turėjo žinoti, koks krovinys (prekės) bus saugomas, kontroliuoti, kokios prekės pristatomos.

43. Į bylą pateiktos sutarties sudarymo metu galiojusios AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu. Nurodytų taisyklių 2.4.7 punkte nustatyta, kad prekių saugojimas sandėlyje – kliento prekių saugojimas paslaugų teikėjo teritorijoje esančiuose sandėliuose arba paslaugų teikėjo valdomuose muitinės sandėliuose. Šiose taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė saugoti krovinį atviroje aikštelėje. Ieškovas žinojo, kad krovinys bus saugomas atviroje aikštelėje, neinicijavo atitinkamo vidaus teisės akto ar krovinio saugojimo taisyklių pakeitimo, kuriuo būtų įtvirtinta tokia galimybė saugoti krovinius. Ieškovas teigia, kad tokia galimybė įtvirtinta AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu (2.6.21 punktas). Akcentuotina tai, kad sutarties sudarymo dieną nebuvo įtvirtinta tokia galimybė krovinio saugojimą reglamentuojančiose taisyklėse, todėl ieškovas, turėjo inicijuoti, kad krovinio saugojimo sutartyje būtų aptarta individuali sutarties sąlyga, kurioje būtų nurodyta krovinio saugojimo vieta ir meteorologinių reiškinių įtaka.

44. Sutarties sudarymo dieną galiojusių taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad konteineris – tai daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti skirta standartinė 20–45 pėdų tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. Ieškovas nurodė, kad krovinys saugotas metalinėse dėžėse. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad metalinės dėžės, kuriose saugomas nurodytas krovinys, nepritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti, taip pat jos neturėjo apskaitomų plombų.

45. Ieškovas teigia, kad kitų klientų kroviniai saugoti tokiomis pat sąlygomis. Atsakovė, siekdama užtikrinti intermodalinių terminalų klientams teikiamų paslaugų plėtrą bei pajamų augimą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu perdavė ieškovo vadovaujamam TVC 14 konteinerių. Akcentuotina tai, kad ieškovas, būdamas TVC vadovas, gavęs šiuos konteinerius, kurie netinkami kroviniams transportuoti, turėjo spręsti dėl jų paskirties. Be TVC vadovo žinios konteineriai negalėjo būti naudojami kroviniams (prekėms) saugoti. Dėl to TVC vadovas, žinodamas krovinių priėmimo saugoti ir jų saugojimo tvarką, turėjo inicijuoti jos pakeitimus, įvertinti grėsmes ir galinčią atsirasti žalą tokiomis saugojimo sąlygomis (metalinėse dėžėse atviroje aikštelėje) (TVC nuostatų 8.5 punktas).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neužtikrino, jog ginčo krovinys būtų priimtas saugoti ir saugomas galiojusiose taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl pažeidė DTT C dalies 7 punktą, pagal kurį darbuotojai, atliekantys savo darbą, įpareigoti laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir pareiginių nuostatų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, savo darbo laiką, Grupės įmonės nuosavybę, darbo priemones, žmogiškuosius ir materialinius išteklius naudoti tinkamai ir tik siekiant Grupės tikslų ir tik Grupės interesais.

47. Sutarties dieną galiojusių pirmiau nurodytų taisyklių 5.5 punkte įtvirtinta, kad paslaugos neteikiamos tuo atveju, jeigu paslaugų teikimo vietoje nėra galimybės priimti prekes ar kontenerius, puspriekabes dėl vietos trūkumo paslaugų teikėjo teritorijoje arba paslaugos teikėjas neturi būtinų leidimų, reikalingų norint teikti paslaugas konkrečios rūšies prekėms.

48. Ieškovas teigia, kad ginčo prekėms taikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, krovinys pažymėtas ir turėjo supaprastintą akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentą, krovinio siuntėjas ir vežėjas kitų valstybių – Slovakijos ir Estijos – įmonės, neplanuota krovinį parduoti Lietuvoje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas žinojo, kad VIT sandėliuojami alkoholiniai gėrimai (atsakovės vadovo įsakymu sudarytos darbo grupės 2020 m. spalio 27 d. TVC vadovo veiklos patikrinimo išvada). Alkoholiniai gėrimai – akcizais apmokestinamos prekės, joms taikytinas specialus judėjimo, perkrovimo ir laikymo režimas (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Akcizų įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotas akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką. Prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas yra taikomi specialūs sugriežtinti reikalavimai, t. y. šios prekės turi būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, perkrovimas gali būti vykdomas tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Atsakovė nurodo, kad TVC priklausantys intermodaliniai terminalai (VIT ir KIT) neturi akcizais apmokestinamų prekių sandėlio statuso, todėl šis krovinys priimtas sandėliuoti VIT, pažeidžiant Akcizų įstatymą.

49. Ieškovas teigia, kad krovinys taip pat įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu. Šis dokumentas nebaigtas pildyti, nenurodyta krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo valstybės, nėra Lietuvos kompetentingų institucijų įrašų, patvirtinančių akcizų sumokėjimą. Ieškovas teigia, kad atsakovei žinoma, jog Slovakijoje sumokėtas akcizo mokestis už nurodytas prekes, todėl nekyla pareiga mokėti akcizo mokestį Lietuvoje.

50. 1992 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) 3649/92 „Dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje narėje“ preambulės 4 dalyje nustatyta, kad akcizu apmokestinamus produktus, kurie išleisti vartoti valstybėje narėje ir laisvas šių produktų judėjimas tos valstybės narės teritorijoje negali būti ribojamas; tais atvejais, kai šie produktai yra skirti ar ketinami panaudoti komerciniams tikslams kitoje valstybėje narėje, privaloma juos vėl apmokestinti akcizu pagal taisykles, galiojančias paskirties valstybėje narėje, tokiu būdu įgalinant grąžinti akcizą, sumokėtą išsiuntimo valstybėje narėje.

51. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už prekes sumokėtas akcizo mokestis Lietuvoje ir kad grąžintas Slopvakijoje sumokėtas akcizo mokestis. Akcentuotina tai, kad klientas, sumokėjęs akcizo mokestį Slovakijoje, privalėjo sumokėti jį Lietuvoje ir tik tuomet kreiptis dėl jo grąžinimo Slovakijoje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas, neįsitikinęs, kad už krovinį sumokėtas akcizo mokestis, supaprastintame administraciniame lydraštyje nesant nurodytos krovinio gavėjo valstybės, kitų duomenų, negalėjo jo laikyti laisvai judančiu Europos Sąjungos viduje ir pasirašyti sutartį dėl krovinio sandėliavimo.

52. Sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad klientas šios sutarties sudarymo momentu įsipareigoja pateikti šia sutartimi nustatytos formos savo atstovų sąrašą–įgaliojimą (1 priedas), nurodydamas jame asmenis, kurie turi teisę teikti paslaugų teikėjui taisyklėse nustatyta tvarka užsakymus. Pagal sutarties 6.1 punktą, pateikdamas užsakymą taisyklėse nustatyta tvarka, klientas užpildo paslaugų užsakymo blanką (Taisyklių 1 priedas). Teikiant užsakymą per Paslaugų teikėjo internetinę savitarnos sistemą, būtina įvesti prisijungimo duomenis, kurie klientui ar jo atstovams suteikiami užklijuotame voke šios sutarties pasirašymo metu. Prisijungimo duomenys suteikiami S. K.. Pastaruoju sutarties punktu klientui suteikta galimybė užsakyti konteinerių krovos paslaugas, kurios klientui negalėjo būti suteiktos.

53. Ieškovas teigia, kad prekės išduotos kliento įgaliotam asmeniui S. K.. Atsakovė nurodo, kad nei ieškovas, nei kiti asmenys nepateikė įgaliojimo. Įgaliojimas nepridėtas ir prie sutarties. S. K. 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė įgaliojimą VMI. Šis asmuo įgaliotas atstovauti krovinio gavėją ir siuntėją. Ieškovas pasirašė sutartį, nors prie jos nebuvo pridėto 1 priedo – S. K. išduoto įgaliojimo. Sutarties 6.2 punkte įtvirtinta, kad sutarties priedai bei taisyklės su vėlesniais pakeitimais – neatsiejama šios sutarties dalis. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad S. K. pateikė įgaliojimą atsakovei krovinio saugojimo laikotarpiu ar kai dalimis buvo išduotos prekės. Prekių išdavimas iš sandėlio nereglamentuotas vidaus taisyklėse, juos patvirtina „pranešimai sandėliui apie leistą (pakrovimą) iš sandėlių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kad šiuos pranešimus pasirašė S. K., bet to paties asmens rašysena ir parašai skiriasi.

54. VIT vyresnysis specialistas R. Č. išduodavo krovinio prekes dalimis pagal laisvos formos jo paties parengtus dokumentus (kartais prekių atidavimas užfiksuotas nuotraukose). Visa išduota 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų vertė – 55 911,45 Eur. Atsakovė ikiteisminiame tyrime prašė pripažinti ją civiline ieškove, nurodė, kad patyrė 63 268,59 žalos, kurią sudaro S. K. išduotų 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų vertė ir prarastų 3 052 vnt. butelių vertė – 7 357,14 Eur. Teisėjų kolegija nepasisako dėl žalos dydžio ir jos pagrįstumo, nes šioje byloje nepareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

55. Klientas nuo 2017 m. lapkričio mėn. laiku neapmokėdavo atsakovės PVM sąskaitų faktūrų. SRVD patikrinimo išvadoje užfiksuota 2 498,67 eurų skola. Be to, dalį mokėjimų kliento vardu atliko apeliantui pavaldus darbuotojas VIT vyresnysis specialistas R. Č., įnešdamas grynuosius pinigus į kasą. Apeliantas teigia, kad, vadybininkai priimdavo pinigus iš klientų, jei būdavo pasibaigęs už kasos apskaitą atsakingo asmens darbo laikas. Įsigaliojus administracijos draudimui priimti iš klientų pajamas grynaisiais pinigais į tam specialiai įrengtą VIT kasą, R. Č. priėmė iš kliento pinigus, neturėdamas kitos išeities, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, padarė pavedimą į bendrą AB „LTG Infra“ sąskaitą. Ieškovas nurodytus pažeidimus toleravo, nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovas teigia, kad kelis kartus nurodė VIT darbuotojai spręsti skolos sumokėjimo klausimą, bet nepateikė tai pagrindžiančių duomenų.

56. Atsakovė tinkamai įvykdė DK 58 straipsnį. Prieš priimdama sprendimą, atsakovė pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateiktos atliktų tyrimų išvados, dėl to negalėjo su jomis susipažinti. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji pateiktų tyrimų duomenis. Be to, apie visas aplinkybes jis žinojo, nes dėl jų pateikė pasiaiškinimą. Dėl to šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

57. Atsakovė, gavusi ieškovo paaiškinimą, tinkamai nustatė visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas: neteisėtus veiksmus (ieškovas nevykdė savo darbo pareigų, neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų, todėl atsakovei priklausančio intermodalinio terminalo teritorijoje trejus metus sandėliuotos akcizais apmokestinamos prekės, kurių atsakovas neturi teisės laikyti); žalingus padarinius (turtinės žalos klientui ir atsakovei padarymas, darbdavio prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir realios grėsmės atsakovės reputacijai sukėlimas); priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių (ieškovo veiksmai, pasireiškę savavaliavimu, imperatyvių teisės normų ir darbo pareigų sąmoningas nevykdymas, pasireiškęs tiesioginiu teisės aktų pažeidimu, netinkamu jam pavaldžių darbuotojų darbo organizavimu ir jų veiklos kontrole, pavaldžių darbuotojų neteisėto darbo pareigų atlikimo toleravimu, lėmė, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju ir, siekdamas išvengti didesnės grėsmės savo reputacijai, vertindamas ieškovo abejingumą, priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš darbo); kaltę (ieškovas, suprasdamas, kad atsakovės vidaus teisės aktai neįgalina jo sudaryti sutarties sandėliuoti prekes atviroje VIT aikštelėje, tokią sutartį sudarė, nors žinojo, kad prekių sandėliavimo tikslas tik jų pervežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ir neturėjimas ketinimų jų parduoti Lietuvoje, nesiėmė jokių veiksmų nei nutraukti neteisėtą prekių sandėliavimą, nei jų patekimą į Lietuvos rinką).

58. Ieškovas teigia, kad ikiteisminiams tyrime jis apklaustas kaip liudytojas. Akcentuotina tai, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymui nebūtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo darbuotojui aktas, arba ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos reikalavimas nušalinti darbuotoją.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 58 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktai). Pirmiau nurodyta, kad atsakovo, kaip TVC vadovo, pareigos nustatytos ne tik pareigybės aprašymuose, bet ir kituose atsakovės vidaus teisės aktuose. Ieškovo neveikimas, nekontroliavimas pavaldžių darbuotojų, jų padarytų pažeidimų toleravimas, yra pagrindas daryti išvadą, kad darbo metu, darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Ieškovas, kaip TVC vadovas, daugiau negu trejus metus žinojo apie neteisėtai priimtą saugoti krovinį, dalimis išduotas prekes, bet nesiėmė veiksmų. Atsakovei nustačius pažeidimus, ieškovas neigė savo kaltę, siekė, kad atsakomybė būtų perkelta kitiems, jam pavaldiems darbuotojams. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu. Ieškovas ėjo atsakovės įmonėje vadovaujamas pareigas, todėl jam taikomi aukštesni negu kitiems atsakovės darbuotojams standartai ir reikalavimai. TVC vadovui nekontroliuojant pavaldžių darbuotojų, toleruojant jų pažeidimus, įmonei daroma turtinė ir reputacinė žala.

60. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, iš esmės tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

62. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus