Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. 2020 m. spalio 14 d. darbdavys persiuntė ieškovui „Reikalavimas paaiškinti raštu“, kuriuo pareikalavo ieškovo atsakyti į reikalavime nurodytus klausimus susijusius su VIT nuo 2017 m. gruodžio mėnesio saugomais 9 konteineriais su alkoholiniais gėrimais (toliau – krovinys) ir su Estijos Respublikoje registruota bendrove (duomenys neskelbtini) sudaryta konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartimi Nr. SP(TVC)-72. Reikalavime nurodyta, kad ieškovas, kaip Terminalų valdymo centro vadovas, yra atsakingas už jam pavaldžių padalinių, įskaitant VIT, veiklą ir juose dirbančių darbuotojų tinkamą darbo organizavimą, o šiuo atveju pagal ieškovo pasirašytą sutartį neva nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių buvo saugomas krovinys bei už saugojimo paslaugą nėra laiku atsiskaitoma su bendrove. Pažymėtina tai, kad kartu su reikalavimu jokie papildomi dokumentai, įskaitant ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valgymo departamento (toliau – SRVD) tyrimo medžiagą, kuria buvo remiamasi, ieškovui pateikta nebuvo.

6. Nurodo, kad 2020 m. spalio 15 d. 21:07 val. ieškovas gavo darbdavio pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir nekonkuravimo projektus. Tačiau jų sąlygos buvo aiškiai diskriminuojančios, apsunkintos menamų ir būsimų žalų atlyginimu, mokėjimus išdėstant, kad galima būtų juos sulaikyti arba visai nemokėti. Ieškovas išreiškė nesutikimą su tokiomis sąlygomis ir pateikė jam priimtinas sąlygas, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė.

7. Supratęs, kad susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu pasiekti nepavyks, 2020 m. spalio 21 d. ieškovas pateikė darbdavio reikalaujamą paaiškinimą, nurodydamas ir jo pateikimo vėlavimo objektyvias priežastis. Paaiškinimuose ieškovas taip pat atsakė į pateiktus klausimus bei nurodė, kad krovinys buvo saugomas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir mokestinių prievolių, sutartis su Estijos įmone sudaryta visiškai teisėtai ir pagrįstai, o nurodymą pareikalauti padengti sutarties pagrindu susidariusį įsiskolinimą ieškovas buvo davęs ne kartą.

9. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta laikantis visų atsakovės vidaus teisės aktų ir juose nustatytų procedūrų. Vadovaujantis atsakovės nustatyta tvarka, sutarties sudarymas iš paslaugų teikėjo – AB „Lietuvos geležinkeliai“ pusės buvo patvirtintas bei pasirašytas keturių asmenų parašais: R. Č., kaip sutarties rengėjo, už sutarties rengimo ir vykdymo kontrolę atsakingo VIT grupės tuometinio vadovo T. P., VIT grupės vyresniosios vadybininkės ir TVC vadovo – ieškovo. Šiuo atveju, visi nurodyti asmenys dalyvavo sutarties sudaryme ir savo parašais patvirtino, jog sutartis gali būti sudaryta ir yra visiškai teisėta. Be to, pasirašyta sutartis buvo įkelta į darbdavio dokumentų valdymo sistemą, taigi darbdaviui buvo žinoma, prieinama ir apskaitoma.

10. Be to, ieškovas nebuvo sutarties rengėjas, taip pat nebuvo atsakingas už sutarties sudarymo ir vykdymo kontrolę. Ieškovas savo parašu patvirtino, jog reikiamos sutarties grafos yra tinkamai užpildytos ir sutarties nuostatos neprieštarauja galiojantiems vidiniams, nacionaliniams ir supranacionaliniams teisės aktams, tai yra vertino tik išimtinai sutartyje pateiktą informaciją. Pažymi, kad krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties forma yra šabloninė ir taikoma visiems AB „Lietuvos geležinkeliai“ klientams, skiriasi tik sudarant sutartį užpildomos tuščios grafos, kurios neapima esminių sutarties sąlygų, konkrečios įsigyjamos paslaugos sutarties sudarymo metu nėra detalizuojamos.

11. Teigia, kad šiuo atveju (kaip ir kitais krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties sudarymo atvejais), sutarties objektas nurodytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėse numatytų paslaugų teikimas, taigi ieškovas pasirašydamas sutartį objektyviai negalėjo žinoti, kokias būtent paslaugas norės įsigyti klientas ar kad bus pristatytas būtent akcizines prekes sudarantis krovinys. Prekės, kliento apibūdintos VIT darbuotojams kaip laisvo judėjimo prekė, buvo priimtos tolimesniam išvežimui į Estiją geležinkeliu. Remiantis sutarties nuostatomis, konkrečius krovos užsakymus klientas (kaip ir kiti klientai) turėjo teikti per paslaugų teikėjo internetinės savitarnos sistemą, taigi konkreti krovinių sudėtis ir prekes lydinčių dokumentų teisingumas bei įsigyjamos paslaugų tiekėjo paslaugos nebuvo aiškios sutarties sudarymo metu ir negalėjo sąlygoti sutarties neteisėtumo.

12. Be to, ieškovas nėra tinkamas subjektas taikyti atsakomybę dėl sutarties sudarymo ir vykdymo. Pačioje sutartyje yra numatyta, jog už sutarties vykdymo kontrolę nuo sutarties sudarymo momento yra atsakingas T. P. kaip VIT tuometinis vadovas, todėl būtent jam kilo pareiga užtikrinti, kad remiantis sutartimi klientui būtų teikiamos tik taisyklėse numatytos paslaugos.

13. AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovo (toliau – VIT vadovo nuostatai) pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad VIT vadovo pareigybės paskirtis: užtikrinti kokybišką ir operatyvų teikiamų paslaugų organizavimą, užtikrinti tinkamą naudojamo turto eksploatavimą, kas dar kartą patvirtinta, kad būtent VIT vadovui kilo pareiga užtikrinti, kad VIT būtų saugomi tik galimi kroviniai ir būtų laikomasi visų krovinių saugojimą reglamentuojančių vidaus ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Be to, VIT vadovo nuostatų 2 punkte įtvirtinta, kad VIT vadovas turi planuoti ir organizuoti padalinio veiklos valdymą, o 4 punkte numatyta, kad VIT vadovas turi užtikrinti veiklos procesų operacinį veiksmingumą ir efektyvumą, analizuoti, inicijuoti ir diegti naujus sprendinius, kas reiškia, kad būtent VIT vadovas buvo atsakingas už VIT darbuotojų darbo organizavimą ir Krovinio tinkamą ir leistiną saugojimą VIT padalinyje.

14. Nors Vilniaus intermodalinio terminalo vadovas sutarties sudarymo metu buvo T. P. (todėl būtent jis sutartyje nurodytas kaip už sutarties vykdymą atsakingas asmuo), nuo 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus intermodalinio terminalo vadovo pareigas pradėjo eiti D. J., todėl tiek buvęs, tiek esamas Vilniaus intermodalinio terminalo vadovas dalinasi atsakomybe dėl sutarties vykdymo ir būtent jie privalo atsakyti už su krovinio saugojimu susijusius pažeidimus, galimai netinkamai įvykdytas su akcizu susijusias prievoles.Taigi, pačios sutarties sudarymas buvo visiškai teisėtas ir atitinkantis visus vidaus teisės aktus ir jų reikalavimus. Ieškovas pasirašydamas sutartį, kurios pagrindu klientas galėjo užsisakyti bet kokią taisyklėse numatytą paslaugą elgėsi visiškai teisėtai ir jam suteiktų įgaliojimų ribose. Dėl šių priežasčių, atsakovės nurodomi ieškovo pažeidimai susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu yra atmestini ir negalėjo sudaryti pagrindo atleisti ieškovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

15. Pasisakydamas dėl krovinio saugojimo, ieškovas pažymi, kad krovinys buvo saugojamas laikantis viršnacionalinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių akcizinių prekių judėjimą Europos ekonominėje erdvėje. Šiuo atveju, nėra ginčo, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesio VIT buvo pradėtas saugoti Slovakijos Respublikoje registruotos bendrovės (duomenys neskelbtini) siųstas krovinys, kurį sudaro 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais. Krovinio gavėjas nurodytas Estijos įmonė. Taigi tiek krovinio kilmės šalis, tiek gavėjas yra Europos ekonominei erdvei ir Europos Sąjungai priklausančios valstybės narės. Atsižvelgiant į tai, kad krovinį sudarė alkoholiniai gėrimai – akcizais apmokestinamos prekės, kurios per Lietuvos teritoriją tik keliavo (krovinio siuntėjas ir gavėjas kitos valstybės, prekių nebuvo planuojama realizuoti Lietuvoje), joms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, todėl prievolė mokėti akcizus į Lietuvos Respublikos biudžetą neatsirado ir žala nėra padaryta, teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies punktuose išvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet atsiranda prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, tačiau nei vienas iš nurodytų atvejų nagrinėjamu atveju netaikomas.

16. Aplinkybę, kad kroviniui buvo pritaikytas laikino atidėjimo režimas, patvirtina tai, kad prekės buvo pažymėtos, apklijuotos akcizinėmis markėmis ir turėjo supaprastintą akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentą ir kitus krovinį lydinčius dokumentus (CMR, kelionės Invoisus ir akcizinių prekių lydraščius, kurie nurodė, kad prekės gali laisvai judėti Europos Sąjungos teritorijoje). Atsakovės į darbo bylą pateiktame supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumente (administraciniame lydraštyje) nurodyta visa esminė informacija susijusi su kroviniu, krovinio siuntėjo ir gavėjo rekvizitai, įskaitant PVM numerius, sandorio nuoroda, deklaracijos data, pristatymo vieta, prekių kodai, kiekis ir vertė, duomenų teisingumo patvirtinimas ir pasirašančiojo asmens duomenys. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų nustatyti kokie nors su akcizo apmokėjimu Slovėnijos Respublikoje egzistuojantys pažeidimai. Be to, darbdavio SRVD tyrimo išvadose yra nurodyta, kad ieškovui buvo žinoma, jog Slovėnijoje vyksta teisminė byla dėl sumokėto akcizo grąžinimo, tačiau nepaisant to ir toliau darbdavys kaltina ieškovą, kad akcizai galimai nesumokėti. Teigia, kad per 3 metus, kol šis krovinys buvo saugomas VIT, VMI jokių pažeidimų neužfiksavo, šiai dienai taip pat nėra priėmusi sprendimo, kad krovinys laikytas netinkamai ar už jį vėluojama sumokėti akcizo mokesčius.

17. Be to, taisyklėse galiojusiose sutarties sudarymo ir krovinio pateikimo metu numatyta konteinerių saugojimo paslauga: „konteinerio/puspriekabės saugojimas nuo 46 paros“. Pažymėtina tai, kad krovinys nagrinėjamu atveju buvo saugojamas būtent konteineriuose ir atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Pabrėžia, kad ši konteinerių saugojimo paslauga nėra apribota teikti tik muitinės sandėliuose ar kitose konkrečiai nurodytose vietose, vadinasi – konteinerio saugojimas galėjo būti atliktas bet kurioje terminalo teritorijoje.

20. Vertinant kitus atsakovės nurodytus pažeidimus, tai yra tariamai egzistavusius kliento prekių trūkumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą bei delsimo imtis veiksmų dėl įsiskolinimo iš kliento išieškojimo atvejus, ieškovas pažymi, kad negali būti laikomas už juos atsakingas, kadangi atsakovės vidiniai teisės aktai ir sudaryti pareiginiai nuostatai ieškovui atsakomybės už VIT darbuotojų padarytus pažeidimus nenumato. Teigia, kad vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Terminalų valdymo centro vadovo pareiginių nuostatų 5 punktu, TVC vadovui yra tiesiogiai pavaldūs centro darbuotojai ir Vilniaus bei Kauno intermodalinių terminalų grupės vadovai. Taigi, ieškovui tiesiogiai pavaldūs yra TVC darbuotojai ir Vilniaus bei Kauno intermodalinių terminalų vadovai (5 p.), tačiau ne Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų darbuotojai.

21. Nurodo, kad nuostatų 7 punkte numatyta, kad pagrindinė centro viršininko pareiga yra organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, užtikrinti nepertraukiamą centro padalinių darbą, taigi ieškovas turėjo pareigą organizuoti tik TVC vyr. vadybininko M. P., klientų aptarnavimo vyriausiojo specialisto T. P., Vilniaus intermodalinio terminalo vadovo D. J. bei Kauno intermodalinio terminalo vadovo darbą, bet ne kitų VIT dirbančių VIT terminalo vadovui pavaldžių darbuotojų darbą. Šią aplinkybę patvirtina ir Nuostatų 8.8 punktas, kuris numato, jog centro viršininkas savo kompetencijos ribose organizuoja ir kontroliuoja centro darbuotojų darbą ir jiems priskirtų terminalo procesų priežiūrą bei valdymą. Taigi, atsakovės nurodyti kliento prekių trūkumo, teisės aktų, reglamentuojančių grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą bei delsimo imtis veiksmų dėl įsiskolinimo iš kliento išieškojimo pažeidimo atvejai yra susiję ir susiję išimtinai su VIT padalinio, bet ne TVC darbuotojų darbo funkcijų vykdymu.

22. Pasisakydamas dėl krovinio kiekio, ieškovas nurodo, kad atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog krovinio siuntėjas (duomenys neskelbtini) ar gavėjas (duomenys neskelbtini) būtų pareiškęs kažkokių pretenzijų dėl prekių trūkumo ar išdavimo tvarkos. Atsakovės nurodomoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamento išvadoje pripažinta, jog darbovietėje nebuvo prekių apskaitos aprašų ir patikros tvarka bei nepakankama Terminalų valdymo centro padalinių darbuotojų kompetencija, kas leidžia abejoti faktu, jog krovinio dalies išties trūksta.

23. Be to, taisyklių nuostatuose būtent kliento atsakomybei priskiriamas krovinio kiekio skaičiavimas, dalyvaujant ir stebint krovinio ar jo dalies iškrovimą/ pakrovimą. Paslaugų teikėjas neatsako už perkraunamą krovinio kiekį. Pagal taisyklių 6.2.6. p. klientas įsipareigoja: „užtikrinti, kad paslaugų teikėjui teikiant paslaugas nurodytas šių taisyklių 2.4.6. p., 2.4.7. p. ir 2.4.9. p. visais dokumentais, konteinerio/ puspriekabės turinio (krovinio) kiekio skaičiavimais ir kitais su konteinerio/ puspriekabės turinio (krovinio) iškrovimu/ pakrovimu susijusiais klausimais rūpinsis pats klientas ar jo įgaliotas atstovas, dalyvaudamas ir stebėdamas konteinerio/ puspriekabės atidarymą ir krovinio ar jo dalies iškrovimą/ pakrovimą. Taisyklių 10.7. p. įtvirtinta, kad paslaugų teikėjas teikdamas šių taisyklių 2.4.6. p., 2.4.7. p. ir 2.4.9. p. numatytas paslaugas neatsako už konteinerio/ puspriekabės perkraunamą krovinio kiekį.

24. Atsakovė vertindama trūkstamų prekių kiekį taip pat niekur neįvertino dūžių, kuriuos padarė atsakovės darbuotojai ir VMI atstovai skaičiuodami kiekius. Joks dūžius apibrėžiantis aktas taip pat nebuvo įformintas, nors ne vienas VIT darbuotojas patvirtino, jog dalis krovinio atsakovei skaičiuojant likutį buvo sudaužyta, dar dalis krovinio buvo paimta VMI darbuotojų, tačiau jokie tai įtvirtinantys aktai į darbo bylą nebuvo pateikti. Taigi, atsakovės neva nustatyti prekių trūkumai yra tik darbdavio interpretacijomis pagrįsti skaičiai, atsakovė nepateikė jokių realių skaičiavimų ar įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomus skaičius byloje. Atsakovė taip ir nepateikė ieškovo darbo bylos nagrinėjimo metu reikalautų prekių likučių ir menamo trūkumo skaičiavimo pagrindimų. Ieškovo turimais duomenimis, krovinį sudarė 63 606 vnt. alkoholinių gėrimų, 23 310 vnt. jų buvo išduoti klientui dalimis, todėl prekių likutis turi sudaryti 40 296 vnt. Jokio prekių trūkumo nenustatyta, tačiau atsakovė įsakyme dėl atleidimo nurodė, jog prekių trūkumas yra – 3 052. Be to, SRVD išvadoje nurodoma, kad prekių likutis yra 41 036 vnt., išduota – 18 822 vnt., trūkumas sudaro – 3 748 vnt. Taigi visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis atsakovė gavo nurodomus skaičius. Apibendrindamas ieškovas teigia, kad net ir nustačius krovinio dalies trūkumą, tai negalėjo būti priežastis ieškovą atleisti iš užimamų pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes būtent Vilniaus padalinio vadovui, o ne ieškovui, turi kilti atsakomybė dėl netinkamo darbo funkcijų vykdymo ir aplaidžios sau pavaldžių darbuotojų kontrolės, galimai atsiradusio prekių trūkumo.

25. Pasisakydamas dėl grynųjų pinigų įnešimo, ieškovas pažymi, kad taisyklių VIII dalyje „Atsiskaitymas už paslaugas“ nurodyta, kad atsiskaitymas už paslaugas gali būti vykdomas paslaugų teikimo vietoje priimant grynuosius pinigus iš kliento. TVC padaliniai turi įrengtas kasas ir grynųjų pinigų įnešimą vykdė Vilniaus terminalo apskaitininkė, kurios darbo laikas yra 7:00-16:00 val. Pinigų įnešimas galėjo būti vykdomas tik dalyvaujant apskaitininkei. Vis dėlto, VIT Muitinės tarpininkų padalinys dirbo iki 20:00 arba 21:00 val., todėl apskaitininkės darbo laikui esant gerokai trumpesniam nei Muitinės tarpininkų padaliniui, susidarė situacijos, kuomet VIT apskaitininkės nedarbo metu atvykusius klientus turėjo aptarnauti kiti VIT darbuotojai (įskaitant vadybininkus), kad būtų sudarytos klientams galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Priėmę iš klientų grynuosius pinigus, darbuotojai artimiausiu apskaitininkės darbo metu perduodavo juos apskaitininkei įnešti į kasą. Taigi atsakovės minimu atveju, klientas norintis atsiskaityti grynaisiais pinigais atvyko apskaitininkės ne darbo metu, dėl ko VIT vyr. vadybininkui R. Č. teko pačiam priimti užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau apskaitininkei nedirbant, šie pinigai tą pačią dieną į kasą įnešti nebuvo.

26. Paaiškina, kad sekančią darbo dieną įsigaliojo (vienas iš eilinių, kurių buvo keletas) bendrovės administracijos draudimų priimti iš klientų pajamas grynaisiais pinigais į tam specialiai įrengtą VIT kasą. Dėl šios priežasties VIT darbuotojas jau priėmęs iš kliento pinigus, neturėdamas kitos išeities, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, padarė pavedimą į bendrą AB „LTG Infra“ sąskaitą, tačiau toks atvejis buvo vienintelis ir išimtinis, taigi jokios realios žalos bendrovei nekilo. Pažymi, kad draudimas įnešti lėšas iš sąskaitos nėra reglamentuotas. Taigi neaišku, kokiais vidaus teisės aktais remiantis ir įrodymais grindžiant, darbdavys nustatė egzistuojant grynųjų pinigų įnešimo tvarkos pažeidimą. VIT darbuotojas įsigaliojus reguliavimo pakeitimams ir uždraudus įnešti grynuosius pinigus į VIT esančią kasą šio reikalavimo laikėsi ir kliento pinigų į kasą neįnešė.

27. Dėl įsiskolinimų išieškojimo ir VIT darbo organizavimo ieškovas nurodo, kad Terminalų valdymo centras buvo sukurtas Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų valdymui pagal matricinę schemą, jį sudarė vadovas, ekonomistas (analitikas), buhalterė, ofiso vadybininkė ir IT specialistas bei juristas, tačiau buhalterės, juristo ir ekonomisto (analitiko) bei ofiso vadybininkės pareigybės buvo panaikintos, taigi susidarė situacija, kuomet už krovinius lydinčiuose dokumentuose kilusių teisinių klausimų sprendimą, skolų išieškojimą, netesybas ir sutartinių santykių nutraukimą atsakingų asmenų nebeliko, todėl esant nepateisinamai mažam procesų valdymo TVC resursui, ir nuolat didėjant krovos apimtims vis didėjo krovinius lydinčių ir finansinių dokumentų bei jų administravimo klaidų tikimybė. Po daugkartinių ieškovo reikalavimų buvo grąžintas vienintelis verslo analitiko etatas, nes vadovybė nebeturėjo iš kur gauti tikroviškų valdymui ir sprendimams būtinų skaičių. Tačiau juridinio ir finansinio procesų valdymo resursas TVC taip ir nebuvo grąžintas, nors centralizavus bendrovės atsiskaitymų centrą iki šiol kartojasi esminės klaidos apskaitant skolų būklę ir finansinius rodiklius, o juridinis TVC palaikymas yra ypatingai apsunkintas.

28. Teigia, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro Vilniaus intermodalinio terminalo grupės Vyresniojo vadybininko pareigybių nuostatų 1 punkte numatyta, kad būtent šiai pareigybei priskiriama – užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą, o 4 punkte įtvirtinama pareiga kontroliuoti, kad bendrovės skolininkams nebūtų teikiamos paslaugos. Taigi VIT grupės vyresnysis vadybininkas privalėjo užtikrinti, kad VIT padalinyje būtų teikiamos tik leistinos paslaugos, tinkamai apskaitomas krovinio gavimas ir atidavimas, tinkamai atliekamos grynųjų pinigų įnešimo operacijos, kontroliuojami atsakovės skolininkai, išreikalaujamos susidariusios skolos, o priešingu atveju nutraukiamas paslaugų teikimas. Be to, darbdavys spręsdamas susidariusios situacijos sudėtingumą ignoruoja aplinkybę, kad klientas nuo krovinio perdavimo už teikiamas paslaugas mokėjo, darbdavio minimas įsiskolinimas susidarė tik nuo 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovas ne kartą nurodė VIT grupės vadybininkei raginti klientus susimokėti, o jiems nesumokėjus taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

29. Taip pat ieškovas teigia, kad nuo atsakovės nurodomų pažeidimų susijusių su sutarties sudarymu, vykdymu ir krovinio saugojimu yra suėjęs naikinamasis terminas atsakomybei taikyti, todėl atsakovė neteisėtai priėmė sprendimą atleisti ieškovą dėl šių aplinkybių. Ieškovo nuomone, tariamai netinkamas krovinio saugojimas prasidėjo 2017 m. pabaigoje, todėl ieškovo atleidimo dieną jau buvo pasibaigęs maksimalus 2 metų terminas darbinei atsakomybei pritaikyti ir atleisti ieškovą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju, atsakovės minimi tariami pažeidimai (sutarties sudarymas ir krovinio priėmimas saugoti į VIT, akcizo nesumokėjimas) buvo atlikti 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, taigi darbdavys sprendimą atleisti darbuotoją dėl šių veiksmų privalėjo priimti ne vėliau kaip 2019 m. pabaigoje. Taigi atsakovės įsakyme nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, akcizinių prekių pradėjimu saugoti VIT ir jų apmokestinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi dėl jų ieškovui atsakomybė negali būti taikoma praleidus naikinamąjį 2 metų terminą. Be to, vos viena terminalo darbuotojo klaida per 6 metų darbą terminaluose, už kurią ieškovas net nėra tiesiogiai atsakingas, yra nepakankama pripažinti atlikus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio egzistuoja pakankamas pagrindas atleisti iš darbo – ieškovas jokių veiksmų, kuriais tiesiogiai būtų sukelta žala atsakovei, jo vardui ar reputacijai neatliko.

33. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamentas pagal gautą informaciją atliko tyrimą dėl Vilniaus intermodaliniame terminale, adresu (duomenys neskelbtini), saugomo didelio kiekio alkoholinių gėrimų (akcizinės prekės). SRVD tyrimo rezultatai įforminti 2020 m. spalio 6 d. SRVD išvadoje. Pagal ieškovo pasirašytą 2017 m. lapkričio 7 d. konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. SP(TVC)-72 tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, į VIT buvo priimtas sandėliuoti ir iki pat pažeidimo paaiškėjimo 2020 m. spalio 6 d. sandėliuojamas akcizais apmokestinamas krovinys – didelis kiekis alkoholinių gėrimų. Krovinio prekes (alkoholinius gėrimus) kliento Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) neįgaliotam asmeniui S. K. išduodavo ieškovui pavaldus VIT darbuotojas R. Č., viso neįgaliotam asmeniui išduota 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų už 55 911,45 Eur sumą. Ieškovas neginčija, kad tiek apie krovinį, tiek ir apie jo išdavimą dalimis žinojo.

35. SRVD atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad už krovinio saugojimą nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras nebuvo laiku atsiskaitoma su atsakove, skolos dydis SRVD tyrimo atlikimo metu buvo 2 498,67 eurai, o dalį mokėjimų kliento vardu tiesiogiai ar netiesiogiai atliko ieškovui pavaldus darbuotojas VIT vyresnysis specialistas R. Č. Be to, nustatyta, kad priimant į VIT sandėliuoti krovinį, saugant krovinį, taip pat neįgaliotiems asmenims išduodant krovinio prekes dalimis, priimant grynuosiu pinigus už krovinio saugojimą galimai padarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos, dėl kurių atsakovė 2020 m. spalio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.

36. Darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu, gavus duomenų apie ketinimus išvežti krovinį, ieškovas buvo nušalintas nuo darbo atsakovės įgalioto asmens 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. ĮS-P(LGI)-749 „Dėl A. U. nušalinimo nuo darbo“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo laikotarpiui. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. įteikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl SRVD ir VMI nustatytų aplinkybių: dėl sutarties sudarymo aplinkybių, krovinio sandėliavimo VIT teritorijoje, dėl krovinio prekių išdavimo kliento neįgaliotam asmeniui, dėl pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmų, dėl krovinio, kurio paskirties vieta kita nei VIT, priėmimo sandėliuoti VIT teritorijoje.

37. 2020 m. spalio 22 d. ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: krovinys buvo priimtas sandėliuoti į VIT teritorijoje atviroje aikštelėje esančias metalines dėžes; prie sutarties buvo priedas – įgaliojimas; jei nebūtų buvę priedo – įgaliojimo, sutarties jis nebūtų pasirašęs; VIT vyr. vadybininkei net kelis kartus buvo duotas nurodymas kreiptis į klientą dėl skolos už krovinio sandėliavimą padengimo; ieškovui pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus iš savo asmeninės sąskaitos pervedant pinigus už kliento krovinio sandėliavimą į atsakovės sąskaitą vertina labai teigiamai, kaip lojalaus darbuotojo pavyzdį; su kliento atstovais niekada nebuvo susitikęs; klientas krovinį pateikė kaip ES laisvo judėjimo prekes.

38. Siekiant nustatyti, ar ieškovas, ėjęs TVC vadovo pareigas, tinkamai vykdė darbo pareigas ir ėmėsi visų jo kompetencijai priklausančių priemonių, siekdamas užkardyti neteisėtų veikų vykdymą TVC valdomame VIT, buvo nuspręsta atlikti ieškovo veiklos patikrinimą. Patikrinimui atlikti sudaryta darbo grupė ieškovo tiesioginiam vadovui 2020 m. spalio 27 d. pateikė patikrinimo išvadą „Dėl Terminalų valdymo centro vadovo veiklos patikrinimo“. Viena iš nurodyto ieškovo veiklos patikrinimo išvadų nurodyta tai, kad TVC vadovas A. U. (ieškovas) neužtikrino tinkamo TVC veiklos organizavimo, neinicijavo jokių vidaus teisės aktų ar projektų, kurie reikalingi taisyklių nuostatoms įgyvendinti kasdienėje TVC veikloje. TVC vadovas taip pat neužtikrino pakankamos TVC darbuotojų kontrolės atliekant kasdienes TVC funkcijas, dėl ko TVC nustatyti klientų prekių trūkumo atvejai. Darbo grupė, atsižvelgdama į ieškovo veiklos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pateikė ieškovo tiesioginiam vadovui rekomendaciją įvertinti TVC vadovo A. U. (Ieškovo) aplaidžiai nusikalstamą pareigų atlikimą, netinkamą TVC darbo organizavimą, dėl ko prarandamos klientų prekės, TVC valdomoje teritorijoje daroma nusikaltimo požymių turinti veika bei daromi kiti vidinių ir išorės teisės aktų pažeidimai.

40. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00480-20 dėl nusikalstamų veikų, padarytų VIT sandėliuojant didelį kiekį alkoholinių gėrimų, neteisėtai išduodant ženklios vertės alkoholinius gėrimus kliento neįgaliotam asmeniui ir nusikaltimų Lietuvos Respublikos finansų sistemai, kuriais atsakovei padaryta žala, atsakovė 2021 m. kovo 4 d. pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo tyrėjai pripažinti AB „LTG Infra“ civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime su 63 268,59 Eur reikalavimu dėl žalos atlyginimo.

41. Atsakovės nuomone, ieškovas savo ieškinyje nepagrįstai susiaurina savo atsakomybės ribas ir siekia suklaidinti teismą dėl savo teisinio ir faktinio vaidmens organizuojant TVC veiklą, bandydamas perkelti visą atsakomybę už padarytus darbo pareigų pažeidimus kitiems TVC darbuotojams. Ieškovo darbo pareigos buvo nustatytos jo pareiginiuose nuostatuose ir vietiniuose atsakovės teisės aktuose. Ieškovo darbo pareigos buvo nustatytos Terminalų valdymo centro viršininko pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. Į(DI)-18, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52 patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis ieškovas supažindintas, ir kituose lokaliniuose teisės aktuose. Pareiginiuose nuostatuose nustatytos ieškovo darbo pareigos: priimdamas sprendimus pagal jam priskirtą kompetenciją, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrovės veiklą (6 punktas); organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą (7 punktas); organizuoti ir kontroliuoti centro darbuotojų darbą ir jiems priskirtų terminalo procesų priežiūrą bei valdymą (8.8 punktas); inicijuoti ir koordinuoti naujų komercinių papildomų paslaugų projektų įdiegimą centro padaliniuose (8.9 punktas); inicijuoti ir dalyvauti susitikimuose su klientais (8.10 punktas); formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie bendrovę (8.23 punktas); kt. Pareiginiuose nuostatuose apibrėžta ir ieškovo atsakomybės apimtis, t. y. ieškovas atsako už: pareigų, nustatytų pareiginiais nuostatais, tinkamą vykdymą (10.1 punktas); savo parengtų, vizuotų ar pasirašytų dokumentų teisėtumą (10.2 punktas); centro darbo organizavimą, jo tikslų įgyvendinimą ir centro bei jo padalinių darbuotojų darbo drausmę (10.8 punktas); kt.

42. TVC nuostatų, patvirtintų 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. Į(DI)-149, 7 punkte nustatyta, kad TVC vadovauja centro viršininkas, jo laikinai nesant – VIT grupės vadovas. TVC nuostatų 8 punkte įtvirtintos TVC vadovo funkcijos: organizuoja kasdienę centro veiklą (8.1 punktas), inicijuoja ir koordinuoja naujų komercinių papildomų paslaugų projektų įdiegimą centro padaliniuose (8.5 punktas), analizuoja sandėliavimo, krovos darbų paslaugų paklausą bei analizuoja klientų poreikius ir priima bei įgyvendina reikiamus sprendimus jiems įgyvendinti (8.7 punktas), organizuoja centro darbuotojų kvalifikaciją kursuose, seminaruose ir kituose renginiuose (8.15 punktas) ir kt. TVC vadovas atsako TVC ir jo padalinių užsakovų pateiktų užsakymų kokybišką, savalaikį įvykdymą užsakyta apimti bei pareigų, nustatytų TVC nuostatuose, tinkamą vykdymą (9.1 punktas), savo parengtų, vizuotų ir pasirašytų dokumentų teisėtumą (TVC nuostatų 9.2 punktas), žalos, padarytos bendrovei, atlyginimą (TVC nuostatų 9.6 punktas), kt.

43. Be pareiginiuose nuostatuose nurodytų tiesioginių pareigų, nemažiau svarbios ir darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintos pareigos, kurių privalėjo laikytis ieškovas. Darbo tvarkos taisyklių B dalies „Grupės vertybės“ nuostatos įpareigojo ieškovą elgtis dorai (elgiuosi teisingai, etiškai ir skaidriai; rodau pavyzdį kitiems); C dalies „Grupės darbo etikos principai“ 7 punktas nustatė ieškovo pareigą atliekant savo darbą laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir pareiginių nuostatų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, savo darbo laiką, Grupės įmonės nuosavybę, darbo priemones, žmogiškuosius ir materialinius išteklius naudoti tinkamai ir tik siekiant Grupės tikslų ir tik Grupės interesais; E dalies 3 punkte nustatyta, kad tikimės, kad dirbsite dorai, sąžiningai, rūpestingai ir kompetentingai, laikysitės darbo, technologinės ar gamybinės drausmės, vykdydami darbo funkcijas vadovausitės šiomis taisyklėmis ir kitais Grupės įmonės vidaus teisės aktais; E dalies 68 punkte įtvirtinta pareiga atliekant priskirtas tarnybines funkcijas vadovautis nulinės tolerancijos korupcijai veiklos principu ir užtikrinti, kad, priimdami sprendimus, susijusius su bet kokiais darbo reikalais, visada atstovauti Grupės įmonės interesams.

44. Taip pat, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-104 patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbuotojų etikos kodekso 3.1.2 punkte nurodytas teisėtumo principas (LG įmonių grupės darbuotojai atlikdami savo pareigas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų viršenybės principo, veikia suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršija, yra susipažinę su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais jų funkcijas ir (ar) pareigas; LG įmonių grupės darbuotojai situacijose, kurios neaptartos šiame kodekse ir kituose vidaus teisės aktuose, elgiasi vadovaudamiesi LG įmonių grupės vertybėmis, taip pat visuomenėje priimtomis elgesio normomis; LG įmonių grupės darbuotojai netoleruoja kolegų ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų, o 3.1.3 punkte nurodyti sąžiningumo ir skaidrumo principai (LG įmonių grupės darbuotojai sprendimus priima nešališkai, apgalvotai ir objektyviai, nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis pareigomis; LG įmonių grupės darbuotojai yra lojalūs LG įmonių grupei, savo sprendimus grindžiantys didžiausios naudos LG įmonių grupei principu. Darbuotojų sprendimai nėra motyvuoti asmeniniais santykiais ir interesais). Šių kodekse įtvirtintų etikos principų ir juos detalizuojančių pareigų privalo laikytis visi AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės, įskaitant atsakovės, darbuotojai, taigi jų laikytis privalėjo ir ieškovas.

46. TVC valdymas vyko pagal matricinę valdymo schemą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje galiojančioje įmonių organizacinių struktūrų formavimo ir keitimo metodikoje Nr. M/FN12/LG/8 matricinė organizacinė struktūra apibrėžiama kaip „Derinamas tiesioginis ir netiesioginis pavaldumas. Darbuotojas gali turėti kelis vadovus, kuriems atsiskaito. Dažniausiai taikoma, kai reikia vienodų kokios nors srities valdymo sprendimų (pvz.: IT, HR, komunikacijos ir pan.) arba efektyvaus tam tikros kompetencijos išteklių panaudojimo, taip pat gali būti taikoma, jei vykdoma projektinė veikla, kai darbuotojai laikinai paskiriami įgyvendinti konkretų projektą“ (4.1.4 p.).

47. Atsakovės nuomone, vertinant šią ieškovo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą ieškovo atsakomybės ribų apibrėžtį kartu su atsakovės bendrovėje įtvirtinta matricinės valdymo struktūros samprata, akivaizdu, kad TVC vadovui buvo pavaldūs ne tik keletas pareigybių, nepriskirtinų VIT ir KIT, tačiau ir visi kiti VIT ir KIT darbuotojai. Be to, šiuo metu TVC dirba 41 darbuotojas, iš kurių tik 3 pareigybės nepriskirtinos VIT ar KIT.

48. Teigia, kad ieškovas pažeidė darbo pareigas savo darbe veikdamas priešingai imperatyvioms įstatymų normoms ir lokalinių teisės aktų reikalavimams. Kaip nurodo pats ieškovas savo ieškinyje, prekių sandėliavimo paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis taisyklėmis. Taisyklėse prekių saugojimas sandėlyje apibrėžtas kaip kliento prekių saugojimas TVC teritorijoje esančiuose sandėliuose arba jo valdomuose Muitinės sandėliuose (taisyklių 2.6.6 p.). Šiuo metu galiojančioje taisyklių redakcijoje yra numatyta ir krovinių sandėliavimo TVC valdomose atvirose aikštelėse paslaugos teikimo galimybė (taisyklių 2.6.21 p.). Šios taisyklių nuostatos, atskirai apibrėžiančios prekių sandėliavimą muitinės sandėliuose ir krovinių sandėliavimą atvirose aikštelėse, pagrindžia skirtumo tarp šių dviejų paslaugų egzistavimą.

49. Pažymi, kad sutarties sudarymo metu 2017 m. gruodžio mėn. galiojusiose AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Į(DI)-235 nebuvo numatyta krovinių ir prekių sandėliavimo atvirose aikštelėse paslaugos teikimo galimybės; buvo teikiama tik prekių saugojimo sandėliuose ir Muitinės sandėliuose paslauga (2017 m. taisyklių 2.4.7 p.).

50. Taigi, pats faktas, kad krovinys buvo priimtas sandėliuoti atviroje aikštelėje ir sandėliuojamas iki pat pažeidimo paaiškėjimo 2020 m. spalio mėn., pažeidė 2017 m. taisyklių nuostatas ir vertintinas kaip savavaliavimas, piktnaudžiavimas pareigomis (Darbo tvarkos taisyklių C dalies 7 punkto, Kodekso 3.1.2 punkto pažeidimas).Be to, krovinys buvo saugomas ne konteineryje, o metalinėje dėžėje. Ieškovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinimuose, kuriuos pateikė atsakydamas į darbdavio įgalioto asmens reikalavimą pateikti paaiškinimus raštu, pats nurodė, kad kliento prekės (alkoholiniai gėrimai) buvo priimtos sandėliuoti į VIT atviroje aikštelėje esančias metalines dėžes. Ieškinyje ieškovas patvirtina, kad krovinys buvo saugomas į sandėliavimui tinkamas dėžes perdarytuose konteineriuose. Taigi ieškovas pripažįsta ir neginčija prekių sandėliavimo vietos – atviroje aikštelėje esančiose metalinėse dėžėse.

51. Taisyklių 2.2 punkte konteineris apibrėžiamas kaip kroviniams gabenti skirta daugkartinio naudojimo standartinė 20 – 45 pėdų tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. Šiuo gi atveju, metalinės dėžės, kuriose buvo saugomas krovinys, nebuvo nei pritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti, nei užtikrino krovinio saugą. Paaiškintina, kad metalinės dėžės, priešingai nei klientų saugojimui pristatomi konteineriai, nėra plombuojamos, VIT netgi neturėjo apskaitomų plombų, todėl nebuvo jokių realių galimybių užtikrinti krovinio saugos nuo trečiųjų asmenų neteisėto jo pasisavinimo.

52. Pažymi, kad atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, jos veikla griežtai reguliuojama. Atsakovė taisykles patvirtino tam, kad apsibrėžtų savo teikiamas paslaugas ir jų teikimo tvarką, todėl bet kokių kitų paslaugų, nenumatytų taisyklėse, teikimas yra neleistinas ir neteisėtas. Priešingas vertinimas sudarytų nelogiškas prielaidas teigti, pavyzdžiui, kad atsakovės nereglamentuotų paslaugų, kurių teikimui taikomas griežtas reguliavimas, teikimas yra teisėtas veikimas, reikėtų sutikti ir su tuo, kad ieškovo iniciatyva vykdomas alkoholio pardavimas atsakovės teritorijoje pačių darbuotojų įsirengtoje prekyvietėje neturint prekybos alkoholiu licencijos taip pat turėtų būti pripažįstamas teisėtu veikimu.

53. Atsakovės teigimu, krovinio, kurį sudaro akcizo mokesčiu apmokestinami alkoholiniai gėrimai, saugojimas negalėjo būti organizuojamas VIT dėl kroviniui taikytino administracinio režimo. Taisyklių 5.5 punkte nustatyta, kad paslaugos neteikiamos tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas neturi būtinų leidimų, reikalingų norint teikti paslaugas konkrečios rūšies prekėms. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2017 m. taisyklių 5.5 p. Taip pat pažymi, kad krovinių, kuriuos sudaro alkoholiniai gėrimai, saugojimas nėra įprasta atsakovės veikla. Šis krovinys su alkoholiniais gėrimais buvo vienintelis žinomas atvejis TVC valdomų terminalų veiklos istorijoje.

54. Pažymi, kad pats ieškovas ieškinyje pripažįsta ypatingą krovinį sudarančių prekių statusą – akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas specialus judėjimo, perkrovimo ir laikymo režimas. Tačiau su ieškovo, suvokusio, kad prekėms taikytinas specialus teisinis režimas, daromomis prielaidomis, kad prievolė mokėti akcizo mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą neatsirado ir krovinio sandėliavimu VIT jokie teisė aktai nebuvo pažeisti sutikti neleidžia galiojantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (toliau – Akcizų įstatymas) prekėms, kurioms taikomas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas (toliau – AMLAR) yra taikomi specialūs sugriežtinti reikalavimai, t. y. šios prekės turi būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje (toliau – AAPS). Prekių, kurioms taikomas AMLAR, perkrovimas gali būti vykdomas tik AAPS, išskyrus nenugalimos jėgos ar nenumatytų aplinkybių atvejus. Tokio statuso TVC priklausantys intermodaliniai terminalai neturi ir niekada neturėjo, todėl krovinys, kuriam taikomas AMLAR, negalėjo būti priimtas sandėliuoti VIT, o jo priėmimas vertintinas kaip akivaizdus imperatyvių Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimas.

55. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vienas iš krovinį lydinčių dokumentų buvo supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas, tačiau atsakovė pažymi, kad jis nėra pilnai užpildytas, nėra nei siuntėjo valstybės – Slovakijos, nei paskirties valstybės – Lietuvos kompetentingų institucijų įrašų, patvirtinančių akcizų sumokėjimą. 1992 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamento (EEB) 3649/92 „Dėl supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje narėje“ preambulės 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai denatūruoto alkoholio produktai yra skirti ar ketinami panaudoti komerciniams tikslams kitoje valstybėje narėje, privaloma juos vėl apmokestinti akcizu pagal taisykles, galiojančias paskirties valstybėje narėje, tokiu būdu įgalinant grąžinti akcizą, sumokėtą išsiuntimo valstybėje narėje. Taigi, net jei Slovakijoje ir būtų sumokėtas akcizo mokestis, klientas privalėjo sumokėti akcizą į Lietuvos Respublikos biudžetą ir tik po to susigrąžinti Slovakijoje sumokėtą akcizo mokestį. Krovinį lydintys dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad akcizo mokestis buvo sumokėtas Slovakijos Respublikoje, nėra duomenų ir apie tai, kad akcizo mokestis būtų sumokėtas Lietuvos Respublikoje. Ieškovas, rūpestingai ir atsakingai vykdydamas savo pareigas, tik įsitikinęs, kad akcizo mokestis už krovinį sumokėtas į Lietuvos Respublikos biudžetą, galėjo jį laikyti laisvai judančiu Europos Sąjungos viduje ir pasirašyti sutartį dėl krovinio sandėliavimo VIT ir toleruoti jo ilgalaikį, net tris metus trunkantį, sandėliavimą VIT.

56. Taigi, negalima laikyti, kad ieškovas atsakingai, atidžiai ir rūpestingai vykdė savo pareigas, kuomet žinodamas, kad krovinys Lietuvos Respublikoje negalėjo būti realizuojamas ir per Lietuvos Respubliką jis tik keliavo, net tris metus nesiėmė jokių veiksmų tokiam neteisėtam prekių sandėliavimui VIT nutraukti ir užkirsti kelio jų realizavimui Lietuvos Respublikoje. Tai, kad ieškovas žinojo apie dalinius alkoholinių prekių išdavimus patvirtina pats ieškovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime pateisindamas VIT vyresniojo specialisto R. Č. tiesiogiai vykdytą krovinio prekių – alkoholinių gėrimų išdavimą dalimis.

57. Atsakovės teigimu, ieškovas atleistas teisėtai dėl to, kad padarė šiukščius darbo pareigų pažeidimus.

Darbo tvarkos taisyklių F dalyje nustatyti atvejai, kuriuos atsakovė, kaip ir visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o būtent: 1) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); 2) veiksmai, kuriais daroma žala geram Grupės ar Grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); 3) ypatingai nelojalus elgesys Grupės, Grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu (16 punktas); 4) Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų Grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas); 5) nerūpestingumas ar tyčinė veika, dėl kurios gali būti / buvo sugadintas, sunaikintas ar pasisavintas Grupės įmonės, jos kliento, trečiųjų asmenų, kitų darbuotojų turtas, pakenkta Grupės ar Grupės įmonės reputacijai (28 punktas); 6) savavaliavimas (30 punktas).

58. Ieškovas darbo metu ir darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas. Atsakovė ieškovo veiksmuose nustatė nusikaltimo požymių turinčių veikų požymių, dėl kurių pateikė pranešimą prokuratūrai. Nors šiuo metu dar nėra kompetentingų institucijų sprendimų ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų VIT sandėliuojant krovinį, tačiau DK nuostatų ir teismų praktikos analizė taikant DK 58 straipsnį tik patvirtina, kad darbdaviui užtenka turėti pagrįstą įsitikinimą, kad darbuotojas padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, apkaltinamasis nuosprendis nėra būtinas. Dar daugiau, net jei baigus ikiteisminį tyrimą ar baudžiamosios bylos nagrinėjimą būtų konstatuota, kad nusikalstama veika padaryta nebuvo, tai savaime nesąlygoja darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumo.

59. SRVD tyrimo metu atliekant ieškovo darbo pareigų pažeidimo tyrimą atsakovės surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pasirašė sutartį su klientu, kurią vykdant buvo priimtos sandėliuoti ir iki pat pažeidimo paaiškėjimo 2020 m. spalio mėn. sandėliuojamos akcizais apmokestinamos prekės – didelis kiekis alkoholinių gėrimų Vilniaus intermodalinio terminalo atviroje aikštelėje esančioje metalinėje dėžėje, kai tokių paslaugų teikimas apskritai nebuvo įteisintas ir atsakovė išvis neturėjo teisės priimti ir sandėliuoti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokesčio laikino atidėjimo režimas.

61. Pažymi, kad konteinerių/ puspriekabių saugojimo atveju atsakovė ir jo darbuotojai net neturi teisės atidarinėti krovinio/ puspriekabės, todėl suprantama, kad jie neatsako už jokius kiekio trūkumus. Tuo tarpu priimant sandėliuoti prekes ne konteineryje ar puspriekabėje, o kaip pats ieškovas buvo nurodęs ir pripažinęs prašyme DGK, paletėmis, atsakovė prisiima visą atsakomybę už prekių trūkumus, jei tokie atsirastų. Taisyklėse numatyta pareiga patikrinti priimamų sandėliuoti prekių kiekį pagal prekes lydinčius dokumentus, o nustačius jų trūkumą – surašomas prekių trūkumų aktas (taisyklių 3.13 p.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2017 m. taisyklių 3.14 p. Pažymi, kad krovinio prekės – alkoholiniai gėrimai, buvo paimti daug kartų ir išvežti nežinoma kryptimi Lietuvos Respublikoje.

62. Tai, kad kliento prekės buvo išduodamos neįgaliotam asmeniui ir nesilaikant taisyklių reikalavimų, akivaizdžiai patvirtina atsakovės nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys: nebuvo pateiktas kliento įgaliojimas S. K. paimti krovinio prekes, S. K. užsakymai buvo teikiami netinkama, taisyklių neatitinkančia forma, VIT vyresnysis specialistas R. Č. išdavimą įformindavo savo paties sugalvotu laisvos formos dokumentu, nepildydama atsakovės patvirtintos ir taisyklėse numatytos prekių išdavimo formos. Pažymi, kad kliento prekės pristatymo sandėliuoti dokumentuose nurodytos vienetais, prekės sandėliuoti buvo priimtos paletėmis, o išduodamos dalimis dėžėmis, kas akivaizdžiai rodo, kad ieškovas nekontroliavo tokio aplaidaus darbuotojų elgesio priimant ir išduodant krovinį, neišvengiamai sąlygojantį prekių praradimą. Atsakovė nustatė, kad padaryta reali žala: kliento neįgaliotam asmeniui išduotų 18 822 vnt. butelių alkoholinių gėrimų vertė yra 55 911,45 Eur, o prarastų 3 052 butelių vertė 7 357,14 Eur. Taigi bendra reali turtinė žala yra 63 268,59 Eur.

63. Nurodo, kad tam, kad nekiltų abejonių bendrovei priklausančių pinigų už teikiamas paslaugas pasisavinimu ir siekiant užtikrinti, kad su pinigų priėmimu ir jų apskaita dirbantys atsakingi asmenys neturėtų galimybių piktnaudžiauti, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reglamentuoti griežtos apskaitos dokumentai, kurie turi būti užpildomi priimant pinigus iš mokėtojų. SRVD tyrimo metu buvo nustatyta, kad už klientą dalį mokėjimų vykdė ieškovui pavaldus darbuotojas R. Č. Atliekant SRVD tyrimą 2020 m. rugsėjo 30 d. VIT grupės vadybininkė L. G., kuri priimdavo atsiskaitymus už klientui teikiamas paslaugas, paaiškino, kad grynųjų pinigų sumokėjimą už klientą organizuodavo VIT vyresnysis specialistas R. Č., kuriam ji ir išrašydavo kasos pajamų orderį, tačiau nereikalaudavo, kad ant atsakovei liekančios kasos pajamų orderio dalies už klientą grynuosius pinigus mokantis asmuo (neįvardytas vyriškis, su kuriuo visada būdavo ieškovas, arba pats ieškovas) pasirašytų (duomenys užfiksuoti SRVD išvadoje).

64. Taigi, VIT vyresniojo specialisto R. Č. atliktas mokėjimas už klientą iš savo asmeninės sąskaitos akivaizdžiai rodo netinkamą, teisės normas pažeidžiantį pareigų vykdymą. Ieškovo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinimuose pateiktas VIT vyresniojo specialisto veiksmų iš savo asmeninės sąskaitos mokant už klientui teikiamas paslaugas vertinimas kaip pavyzdinių akivaizdžiai rodo paties ieškovo aplaidų, netinkamą ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį elgesį, kurio atsakovė toleruoti negali. Taip pat tai, kad VIT grupės vadybininkė L. G. netinkamai apskaitydavo kasos orderius, rodo, kad ieškovas išvis nekontroliavo arba netinkamai kontroliavo sau pavaldžių darbuotojų darbą, TVC buvo nesilaikoma imperatyvių teisės normų ir netinkamai apskaitomos finansinės operacijos.

65. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. el. laišku tiek ieškovas, tiek tiesiogiai grynuosius pinigus priėmęs VIT darbuotojas R. Č. gavo nurodymą nuo 2019 m. gruodžio 8 d. nepriimti iš klientų grynųjų pinigų, kol nebus įsigyti kasos aparatai ir kortelių skaitytuvai. Kasos aparatai ir kortelių skaitytuvai TVC terminaluose VIT ir KIT paties ieškovo 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ĮS(LG)-320 „Dėl kasos Kauno ir Vilniaus terminaluose atidarymo“ pradėti naudoti 2020 m. birželio 26 d. Paskutinė VIT kasos operacija kasos knygoje fiksuota 2019 m. gruodžio 6 d. VIT darbuotojas R. Č. pavedimą į atsakovės sąskaitą už krovinio saugojimo paslaugas iš savo asmeninės banko sąskaitos atliko 2020 m. sausio 23 d. Šios faktinės aplinkybės, pagrįstos atsakovės teikiamais įrodymais, pagrindžia, kad VIT darbuotojas R. Č. 2020 m. sausio 23 d. iš savo asmeninės sąskaitos atlikdamas pavedimą už krovinio saugojimo paslaugas iš vakaro iš kliento jokių grynųjų pinigų nepriėmė, nes negalėjo priimti dėl dar 2019 m. gruodžio 8 d. panaikintos galimybės priimti iš klientų grynuosius pinigus VIT.

66. Taip pat ieškovas padarė darbo tvarkos taisyklėse nustatytus kitus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Darbo tvarkos taisyklių F dalyje „Atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus“ nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, inter alia, darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (13 punktas); veiksmai, kuriais daroma žala geram AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai (15 punktas); Darbo tvarkos taisyklėse nustatytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymas darbo ir nedarbo metu (19 punktas), savavaliavimas (30 punktas).

67. Pažymi, kad atsakovė yra valstybės valdoma įmonė, kuriai ypač svarbi reputacija ir siekis prisidėti prie visos valstybės gerovės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė ne tik viešai deklaruoja siekį kurti naudą visai Lietuvos Respublikai ir visuomenei, bet ir imasi aktyvių veiksmų siekdama savo realaus indėlio į visos visuomenės gerovę. Reputacinė žala valstybei naudą kuriančiai ir savo socialinę atsakomybę, sąžiningumą, kovą su kontrabanda viešai deklaruojančiai įmonei, kurios akcininkė yra valstybė, neabejotinai būtų padaryta, jei įvertinęs ieškovo veiksmus atsakovė būtų priėmusi kitokį sprendimą, t. y. neatleidusi ieškovo. Toks atsakovės sprendimas vienareikšmiškai būtų buvęs įvertintas kaip toleravimas nusikalstamų veikų, su kuriomis kovojanti viešai skelbiasi visa AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė.

68. Pažymi, kad Terminalų valdymo centro, kurį sudaro Vilniaus intermodalinis terminalas ir Kauno intermodalinis terminalas, vadovo, pareigos pagal savo specifiką ir reikšmingumą, įvertinus pareiginius nuostatus, lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus, tokio darbuotojo sąžiningumas ir darbdavio pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin svarbus, todėl tokias pareigas einančiam darbuotojui yra taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai lyginant su kitais darbuotojais, savaime suprantama, kad tokias pareigas einantis vadovas negali toleruoti ir pats vykdyti neteisėtų, darbdavio nereglamentuotų paslaugų teikimo klientams, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų; tai taikoma ne vien dėl tokias pareigas einančiam darbuotojui keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto kitų darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių; darbdavio pasitikėjimas tokiu darbuotoju yra itin reikšmingas. Taigi atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškovu, kuris ne tik nusikalstamai aplaidžiai atliko savo pareigas, tačiau ir aktyviais savo veiksmais toleravo neteisėtų, nusikalstamos veikos požymių turinčių veikų vykdymą – pažeidžiant imperatyvų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą sudarė sutartį, neužtikrino kliento krovinio išsaugojimo nekontroliuodamas sau pavaldžių darbuotojų, toleravo netinkamą atsiskaitymų už TVC teikiamas paslaugas vykdymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, elgesiui padarius pažeidimą, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje strateginę valstybinę reikšmę bendrovėje kaip atsakovė ir tokiose pareigose, susijusiose su muitinės procedūrų vykdymu, negali dirbti.

69. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad neva buvo apribota jo teisė į informaciją, nepateikta susipažinti darbdavio surinkta informacija ir buvo ribojama jo teisė pateikti informaciją. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovo darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę, prašydamas supažinti jį su SRVD išvada ar kitais darbdavio dokumentais. Ieškovas tiek savo paaiškinimuose raštu, tiek prašyme DGK ir ieškinyje labai detaliai ir išsamiai nurodo visas su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, todėl neabejotina, kad visos aplinkybės jam buvo žinomos. Taip pat ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus atsakovei, kuria jis pasinaudojo. Pažymi, kad ieškovo keliami reikalavimai nėra alternatyvūs, o reiškiami abu kartu, t. y. ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, ir kartu pakeisti vieną atleidimo pagrindą kitu. Perkvalifikuoti atleidimo pagrindą į DK 59 straipsnį ir tuo pačiu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu negali būti tenkinami dėl to, kad perkvalifikavus atleidimo pagrindą į DK 59 straipsnį būtų pripažįstama, kad pats atleidimo iš darbo faktas yra teisėtas. Pripažinus patį atleidimo iš darbo faktą teisėtu, darbdaviui negali kilti jokių neigiamų pasekmių, visų pirma, numatytų DK 218 straipsnyje.

70. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo termino, atsakovė pažymi, kad ieškovo padaryti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos jis buvo teisėtai atleistas iš darbo, yra tęstinio pobūdžio, todėl jų padarymas negali būti sietinas su sutarties sudarymo ar krovinio pristatymo sandėliuoti data. Paaiškina, kad ieškovo neteisėtai pasirašyta sutartis galiojo iki pat to momento, kada paaiškėjo ieškovo padaryti pažeidimai (2020 m. spalio 6 d. SRVD išvada), neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir atsakovės vidinių teisės aktų reikalavimus, krovinys su dideliu kiekiu alkoholinių gėrimų buvo sandėliuojamas VIT iki pat pažeidimo paaiškėjimo momento (2020 m. spalio 6 d. SRVD išvada), paskutinis krovinio prekių išdavimas kliento neįgaliotam asmeniui buvo 2020 m. rugpjūčio 14 d., krovinio prekių trūkumas paaiškėjo tik SRVD atlikus patikrinimą 2020 m. spalio 6 d., VIT darbuotojas R. Č. iš savo asmeninės banko sąskaitos atliko mokėjimo pavedimą 2020 m. sausio 23 d.. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo nusikalstamai aplaidus neveikimas, nesiimant veiksmų jam žinomiems imperatyvių teisės normų pažeidimams nutraukti, toleruojant neteisėtą didelio kiekio alkoholinių gėrimų sandėliavimą VIT teritorijoje esančiose metalinėse dėžėse, sutarties su klientu nenutraukimas paaiškėjus, kad jos pagrindu VIT teritorijoje sandėliuojamas krovinys, kurio darbdavys apskritai neturi teisės sandėliuoti ir už kurio sandėliavimą yra ženklus kliento įsiskolinimas, tęsėsi iki pat ieškovo šiurkščių darbo pareigų paaiškėjimo 2020 m. spalio 6 d. (surašius SRVD išvadą). Įvertinus ieškovo padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų tęstinį pobūdį, akivaizdu, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo 2020 m. spalio 29 d., jokių DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų atsakomybės už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus taikymo terminų nepažeidė, todėl ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas.

72. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „LTG Infra“ įgaliotas asmuo V. S. palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime. Teigė, kad ieškovo veiksmai pagrįstai buvo traktuojami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir už juos ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo pagal 58 straipsnį.

73. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „LTG Infra“ įgaliotas asmuo D. R. palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime. Pažymėjo, kad TVC pareiginiuose nuostatuose numatytas reikalavimas centro vadovui žinoti teisės aktus pagal tą sritį kurioje veikia centras. Kadangi centras užsiima krovinių sandėliavimu, todėl ieškovas privalėjo žinoti šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat ieškovas dalyvavo įvairiuose mokymuose. Dėl plombų paaiškino, kad ji neturėjo jokių identifikacinių numerių, kas reiškia, kad nuėmus, buvo galima užplombuoti atgal.

75. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (ieškovo) atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

76. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

77. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. U. 2014 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. DS(DK)-4147 pagrindu dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Logistikos projektų skyriaus Vilniaus intermodalinio terminalo grupės vadovu (darbo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Darbo sutarties prieduose nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio 2 d. ieškovas pradėjo dirbti Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento Terminalų valdymo skyriaus viršininku. Pakeitime prie 2014 m. birželio 6 d. darbo sutarties Nr. DS(DK)-4147 nurodoma, kad nuo 2019 m. gruodžio 8 d. darbo santykiai tęsiasi AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, pareigos: Infrastruktūros paslaugų departamentas Terminalų valdymo centras – centro vadovas. Darbo sutartis taip pat buvo keičiama, keičiant darbo užmokesčio dydį ir pagal paskutinį pakeitimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. ieškovui nustatytas 3 200 Eur dydžio darbo užmokestis. 2020 m. spalio 29 d. ieškovas atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

78. Ieškovas A. U. nurodo, kad nuo atsakovės nurodomų pažeidimų, susijusių su sutarties sudarymu, vykdymu ir krovinio saugojimu yra suėjęs naikinamasis terminas atsakomybei taikyti, todėl atsakovas neteisėtai priėmė sprendimą atsakomybei taikyti. Teigia, kad atsakovės minimi tariami pažeidimai padaryti 2017 metais, taigi sprendimą dėl drausminės nuobaudos taikymo atsakovas turėjo priimti iki 2019 metų.

79. DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dviejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

80. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), kad būtų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams. Jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

81. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas sąlygas, kas turi įvykti (koks veiksmas, įvykis ar faktas pripažįstamas pakankamu), kad būtų galima konstatuoti <...> darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momentą, yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena <...> aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui <...> tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 29, 30 punktai).

82. Byloje pateikta 2020 m. spalio 6 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Saugos ir rizikų valdymo departamento Verslo saugos skyriaus Prevencijos ir Tyrimų grupės eksperto išvada „Dėl AB „LTG INFRA“ infrastruktūros paslaugų departamento terminalų valdymo centro Vilniaus intermodaliniame terminale sandėliuojamų prekių“. Tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2020 m,. rugsėjo 22 d. nustatyta, jog VIT adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. gruodžio yra saugomi 9 konteineriai su alkoholiniais gėrimais (akcizinė prekė). Nurodoma, kad konteineriai neužrakinti, tik uždėtos plastikinės plombos, prie konteinerių primėtyta pažeistų plastikinių plombų <...> matomi akivaizdų krovinio trūkumai (akivaizdžiai pakuotės išardymas ir pakuotėje turėjusių būti prekių trūkumas), alkoholiniai gėrimai su 2004 m. Slovėnijos banderolėmis (ar tikros nežinoma). <..> nustatyta, kad nėra aiškios aplinkybės dėl ko prekės saugomos Vilniaus intermodaliniame terminale nuo 2017 metų, o kliento (duomenys neskelbtini) patikimumas kelia abejonių <...>. 2020 m. rugsėjo 29 d. VMI pradėjo patikrinimą, buvo atliktas dalies alkoholinių gėrimų su banderolėmis paėmimas mėginiams <...>. Paėmimo metu užfiksuota, kad 9 konteineriuose yra 41 036 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais už 115 865, 96 Eur <...>, pagal dokumentus nustatyta, kad konteineriuose turėjo būti 63 606 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais už 171 777, 41 Eur <...>. Atlikus paėmimą daiktai sudėti į 7 konteinerius ir užplombuoti bei palikti saugoti VIT adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas sprendimas dėl šių daiktų laikymo <...>.

90. Ieškovas nesutinka, jog jis padarė darbo drausmės pažeidimus. Teikdamas darbdaviui paaiškinimus ieškovas nurodė, kad ieškovas savo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime buvo nurodęs, kad: 1) krovinys buvo priimtas sandėliuoti į VIT atviroje aikštelėje esančias konteinerines (saugiai uždaromas) metalines dėžes, nes pagal terminalų veiklos taisykles viešosios infrastruktūros krovos ir sandėliavimo paslaugas klientams privaloma teikti pagal tipines sutartis ir visiems vienodomis sąlygomis. Kliento kroviniui taip pat nebuvo padaryta jokių išimčių arba nukrypimų nuo tipine sutartimi ir paslaugų teikimo taisyklėmis nustatytų sąlygų. Jo ES kilmės laisvo judėjimo prekės buvo priimtos ir saugomos taip pat kaip ir šimtuose kitų konteinerių VIT atviroje aikštelėje saugomos dažnai ir daug vertingesnės prekės, kurių apsaugą užtikrina keliasdešimties vaizdo stebėjimo kamerų tinklas ir 24/7 dirbantis VIT apsaugos postas; 2) ieškovas nesiėmė veiksmų nutraukti jam pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus kliento neįgaliotam asmeniui išduodant krovinį dalimis, kadangi su klientu pasirašytos paslaugų teikimo sutarties neatskiriama dalimi yra jos priedas Nr. 1 – įgaliojimas, ieškovas žinojo, kad toks įgaliojimas prie sutarties buvo, kitaip nebūtų jos pasirašęs, todėl apie krovinio išdavimą neįgaliotam asmeniui negali būti nė kalbos. Krovinys yra kliento nuosavybė. Daugeliui klientų išdavinėjamas krovinys dalimis, skaidomas, konsoliduojamas ir t. t. Dėl to kad klientas atsiima savo krovinį dalimis stabdyti krovą nėra jokio pagrindo; 3) vykdant sutartį ir susidarius įsiskolinimui už teikiamas paslaugas nebuvo nutrauktas paslaugų pagal sutartį teikimas, nes ši pareiga numatyta VIT grupės vadovui pavaldžios VIT grupės vadybininkės pareiginių nuostatų 4 dalyje; 4) mažiausiai 2 kartus nurodymą išsiųsti raštus klientui (duomenys neskelbtini), kuriais būtų reikalaujama padengti susidariusį įsiskolinimą ir/ ar informuojama apie paslaugų pagal sutartį teikimo nutraukimą, jei nebus padengtas įsiskolinimas, girdint ir kitiems darbuotojams, ieškovas davė VIT vyr. vadybininkei; 5) ieškovas labai teigiamai vertina jam pavaldaus darbuotojo R. Č. veiksmus iš savo asmeninės sąskaitos atliekant mokėjimo pavedimus pagal su (duomenys neskelbtini) pasirašytą sutartį, nes tai lojalaus įmonei darbuotojo pavyzdys – valstybė ir LTG turi gauti visas pajamas už suteiktas paslaugas. Tai ne kartą pabrėžta darbuotojams savaitiniuose pasitarimuose, o kad LTG vadovybė leidžia investuoti į pajamų kasų įrengimą, o įrengus kasas uždraudžia pajamas inkasuoti po to vėl leidžia ir taip ne vieną kartą, tai ne R. Č., ne jo tiesioginio vadovo ir ne ieškovo kaltė – tai nesibaigiančių LTG pokyčių, kai „kairė nebežino, ką daro dešinė“ rezultatas; 6) atsakydamas į klausimą, ar į ieškovo vadovaujamą terminalą priimami sandėliuoti kroviniai, kurių transportavimo važtaraščiuose iškrovimo vieta nurodyta UAB „Vingės terminalas“, ieškovas pažymėjo, kad pagal CMR Konvencijos 12 str. l p. krovinio siuntėjas gali vykdant vežimą nurodyti vežėjui kitą pristatymo adresą arba gavėją, o mes važtaraščių neištaisinėjam. Ieškovas neturi pareigos iš viso ką nors daryti su važtaraščiais; 7) 2017 m. lapkričio 17 d. sutartį Nr. SP(TVC)-72 su Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo parašais pateikė arba T. P., kuris pateikia visas sutartis arba R. Č. kaip ir visas kitas per metus sudaromas apie 100 papildomų paslaugų sutarčių. Kas atstovavo susitikimo metu Estijos įmonę (duomenys neskelbtini) ieškovas nežino, nes nė karto su jais nebuvo susitikęs; 8) atsakydamas į klausimą, kodėl nebuvo užtikrintas viso krovinio išsaugojimas, užkertant kelią į Lietuvos Respubliką patekti akcizais apmokestinamoms prekėms, kai nebuvo pateikta įrodymų, kad už šias prekes yra sumokėtas akcizas, ieškovas nurodė, jog klientas pateikė krovinį kaip ES kilmės laisvo judėjimo prekes; 9) sutartys su klientais saugomos DVS kontoroje, krovinio dokumentai saugomi VIT muitinės archyve, Avildos programoje. Už sutarčių sudarymą, pasirašymą su klientais ir įkėlimą į DVS kontorą atsakingas TVC vyr. specialistas klientų aptarnavimo klausimais. Krovinio sandėliavimo dokumentų apskaita vedama excel lentelėje, kuri talpinama TVC darbiniame folderyje. Ieškovas paaiškinime taip pat pabrėžė, kad neturintis jokio rimto pagrindimo aiškiai perteklinis ieškovo nušalinimas nuo darbo ir darbo kompiuterio atėmimas sudarė sunkumų pateikti platesnį paaiškinimą laiku bei pažeidžia ieškovo teisę į darbą ir kartu su kitom šiandien ieškovui žinomom aplinkybėm turi aiškius ir įrodomus persekiojimo požymius.

96. Įsakyme konstatuota, kad nurodytais savo veiksmais A. U. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, o būtent: 1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos), 6 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika) ir 7 punkto (Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) reikalavimus; 2) AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. ĮS(KORP)-52) (toliau – DTT), F dalies 13 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime darbo metu ar darbo vietoje padarytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, 14 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime grupės Atsparumo korupcijai politikos nuostatų nesilaikymą, 15 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime veiksmus, kuriais daroma žala geram grupės ar grupės įmonės vardui ir reputacijai, 16 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime ypatingai nelojalų elgesį grupės, grupės įmonės ar jos klientų atžvilgiu, 17 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime siekimą naudos sau, savo artimiems ar tretiesiems asmenims, 19 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime taisyklėse nustatytų grupės vertybių ir darbo etikos principų nesilaikymą darbo ir nedarbo metu, 28 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime nerūpestingumą ar tyčinę veiką, dėl kurios gali būti / buvo sugadintas, sunaikintas ar pasisavintas grupės įmonės, jos kliento, trečiųjų asmenų, kitų darbuotojų turtas, pakenkta grupės ar grupės įmonės reputacijai, ir 30 punkto nuostatas – šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikysime savavaliavimą.

98. Pagal aptartus duomenis matyti, kad darbdavys spręsdamas dėl darbuotojo A. U. darbo sutarties nutraukimo darbuotojui padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą detaliai aptarė tiek patį pažeidimą, tiek vidinius ir išorinius teisės aktus, kuriuos pažeidė ieškovas. Ieškovas byloje laikėsi ne nuoseklios pozicijos, viena vertus teigė, jog jis nežinojo apie tai, kad bus gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, vėliau nurodė, kad jam buvo žinoma ir kokios prekės gabenamos ir kad jos atiduodamos iš krovinio dalimis Lietuvos Respublikoje.

99. Pagal 2017 m. lapkričio 17 d. ginčo sutartį dėl konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo, matyti, kad sutartį pasirašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Terminalų valdymo centro viršininkas A. U. bei (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius E. V. Sutartyje nurodoma, kad sutarties rengėjas R. Č., o už sutarties vykdymo kontrolę atsakingas T. P. Prie sutarties dalyko nurodoma, kad vadovaujantis šia sutartimi bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojo – Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklėmis paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti klientui paslaugas, kurių apibūdinimas pateiktas taisyklėse, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsikaityti šioje sutartyje ir taisyklėse nustatyta tvarka. Paslaugos teikiamos Vilniaus intermodaliniame terminale (VIT) adresu (duomenys neskelbtini) ar Kauno intermodaliniame terminale (KIT), adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1.2. punkte nurodyta, kad šalys pareiškia ir garantuoja, kad sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jų veiklą reglamentuojančių dokumentų bei sutartinių įsipareigojimų. Byloje pateiktos AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių infrastruktūros direkcijos komercijos departamento Terminalų valdymo centro Konteinerių krovos, sandėliavimo ir kitų paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Į (DI)-235, kurios galiojo krovinio priėmimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. saugoti metu, šių taisyklių 2.4.7. punkte nustatyta, kad kliento prekės saugomos paslaugų teikėjo teritorijoje esančiuose sandėliuose arba paslaugos teikėjo valdomuose muitinės sandėliuose. Tokios galimybės kaip buvo priimtas saugoti krovinys atviroje aikštelėje krovinio priėmimo metu nebuvo, krovinys priimtas saugoti pažeidžiant nustatytas taisykles. Taigi, priimdamas krovinį saugoti tokia tvarka darbuotojas pažeidė nustatytas taisykles. Ieškovo teiginiai, kad už sutarties kontrolę buvo atsakingas kitas asmuo ar kad jo parašas, tik patvirtino, jog sutartis tinkamai užpildyta, nėra pagrindas dėl kurio ieškovui neturėtų būti taikoma atsakomybė už tinkamą, sutarties, kurią jis pasirašė kaip terminalo vadovas vykdymą ir vertintini tiesiog kaip ieškovo gynybinė pozicija. Vidutiniškai išsilavinusiam asmeniui suprantama, jog pasirašydamas sutartį, jis prisiima pagal ją prievoles bei įgyja teises.