- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-570-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06258-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1544-1080/2020 pagal suinteresuoto asmens E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018, kurioje pareiškėja antstolė A. S. teikė pareiškimą dėl baudos skyrimo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. L. patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 ir priimi naują sprendimą – pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei E. L. atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 iš dalies patenkino antstolės prašymą ir skolininkei paskyrė 10 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-03-13 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017-09-15 išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) naudai. Prašymą atnaujinti procesą grinė naujai paaiškėjusia aplinkybe – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2019-05-27 raštu, kuris esą patvirtina, jog ji nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja. Aptarta aplinkybė paaiškėjo tik 2019-08-21 nagrinėjant skolininkės skundą Nr. 11-546-1011/2019.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė patikslinto skolininkės prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 netenkinti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
2.1. Siekis atnaujinti procesą vertintinas kaip priemonė pabandyti išspręsti ginčą savo naudai arba vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinį vykdymą. VTPSI 2017-03-14 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 dėl neteisėtai valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio statybos (toliau – Privalomasis nurodymas). Privalomuoju nurodymu skolininkė įpareigota nugriauti/išmontuoti I grupės nesudėtingo statinio, užtvaro dalį su klojimais, kurio užimamas plotas 3 m², pastatytą už žemės sklypo ribos, laisvos valstybinės žemės plote (B), ir sutvarkyti statybvietę iki 2017-09-14. Skolininkė Privalomojo nurodymo neskundė. Atlikus Privalomojo nurodymo pažeidimų šalinimo patikrinimą (2017-11-15 aktas Nr. RE-343) nustatyta, kad skolininkė Privalomojo nurodymo neįvykdė.
2.2. VTPSI 2018-01-10 kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo. Skolininkė nenurodė dėl kokių priežasčių nebuvo vykdomas Privalomasis nurodymas, ar kad apskritai bandė ar ketino Privalomąjį nurodymą įvykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2017-09-15. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2358-450/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nutartį paliko nepakeistą.
2.3. Skolininkė nepateikė paaiškinimų (įrodymų), kad ginčo statinio užtvaro, esančio už žemės sklypo, statytojas yra ne skolininkė. Klausimas dėl ginčo statinio – I grupės nesudėtingo statinio užtvaro su klojiniais galimo kito statytojo apskritai nebuvo įrodinėjamas. Užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje žymiai anksčiau, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus rašte Nr. A51-49520/19(3.3.2.26E-UK) minimi veiksmai dėl kelių atitvarų įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) kelio vingyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo statinys (užtvaros dalis su klojiniais, kurio užimamas plotas 3 m² valstybinės žemės) nesusijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2019-05-27 rašte nurodytais kelio atitvaro įrengimais. 2019-05-27 rašte nurodyta, jog darbus atliekančiai įmonei buvo pavedimas įrengimo ribas susiderinti su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais. Skolininkė nenurodė duomenų, ar minėti veiksmai buvo derinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-29 nutartimi suinteresuoto asmens (skolininkės) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 iš dalies patenkino antstolės prašymą ir skolininkei skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-09-15. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2358-450/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nutartį paliko nepakeistą.
3.2. Skolininkė procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 prašo atnaujinti dėl paaiškėjusios naujos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe skolininkė laiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2019-05-27 raštą Nr. A51-49520/19(3.3.2.26E-UK) (toliau – VMSA 2019-05-27 raštas), kuris, kaip nurodo skolininkė, patvirtina, jog skolininkė nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja, dėl ko bauda skolininkei skirta nepagrįstai. Apylinkės teismas nustatė, kad VMSA 2019-05-27 rašte nurodyta, jog „<...> 2018-10-23 nustatyta tvarka buvo suderinta kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbai. Atsižvelgiant į kelio parametrus, minėto kelio atitvarai įrengti su sustiprintu pamatu. <...> kelio atitvarų įrengimas ribojasi su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darbus atliekančiai įmonei buvo pavedimas įrengimo ribas suderinti su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais“.
3.3. Apylinkės teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog skolininkės nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė (VMSA 2019-05-27 raštas) egzistavo nutarties priėmimo dieną, skolininkei nebuvo žinoma ir būtų turėjusi esminės reikšmės 2018-06-11 nutarties priėmimui. Privalomąjį nurodymą VTPSI surašė dar 2017-03-14. Privalomuoju nurodymu statytoja (skolininkė) buvo įpareigota nugriauti/išmontuoti I grupės nesudėtingo statinio, užtvaro dalį su klojiniais, kurio užimamas plotas 3 m², pastatytą už žemės sklypo ribos, laisvos valstybinės žemės plote (B), ir sutvarkyti statybvietę iki 2017-09-14. Iš VMSA 2019-05-27 rašto akivaizdu, kad kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suderinta 2018-10-23, t. y. po 2018-06-11 nutarties priėmimo. Skolininkės užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje buvo anksčiau, nei VMSA 2019-05-27 rašte minimi veiksmai dėl kelių atitvarų įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, 2018-10-23 buvo tik suderinta kelių atitvarų įrengimo schema, o realiai kelių atitvarai, tikėtina, pastatyti dar vėliau. Priešingų argumentų skolininkė neteikė. Apylinkės teismas konstatavo, jog ginčo statinys (užtvaros dalis su klojiniais, kurio užimamas plotas 3 m² valstybinės žemės) nesusijęs su VMSA 2019-05-27 rašte nurodytais kelio atitvaro įrengimais. Apylinkės teismas nustatė ir tai, kad buvo užfiksuoti pažeidimai: žemės sklypo pietinėje pusėje pastatyti tvoros elementai, užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra 3 m² (C), šiaurinėje pusėje užimtas valstybinės žemės plotas yra 60 m² (A) Žemės sklypo rytinėje pusėje (B) užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra 21 m². Matyti, kad kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 buvo suderinta tik (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad skolininkė neskundė Privalomojo nurodymo, todėl Privalomasis nurodymas yra galiojantis. Skolininkė nebuvo pateikusi paaiškinimų (įrodymų), kad ginčo statinio užtvaro statytojas yra ne skolininkė. Klausimas dėl ginčo statinio galimai kito statytojo apskritai nebuvo keliamas. Priešingai, skolininkė laikėsi pozicijos, kad skolininkei priklauso didesnis žemės plotas, dėl ko negali būti neteisėtos statybos. Skolininkė nenurodė duomenų, ar buvo atlikti 2019-05-27 rašte nurodyti veiksmai, t. y. ar darbus atliekanti įmonė įrengimo ribas susiderino su skolininke.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. L. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-436/2018 tenkinti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Nesutiktina, jog užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje buvo žymiai anksčiau, nei VMSA 2019-05-27 rašte minimi veiksmai dėl kelių atitvarų įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vadovavosi prielaida, kad kelių atitvarai, tikėtina, pastatyti dar vėliau, negu užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) kelio vingis, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nepalankiai susidariusio reljefo bei nutiestų kelių tarp sklypų tapo padidinto pavojingumo kelio ruožu. Kelio atkarpa, važiuojant link pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prasideda stačia įkalne per mišką, kurios papėdė staigiai įsirėžia į kelio vingį ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tuo atveju, jeigu vairuotojas nepasirenka saugaus greičio, pakilęs miško įkalne, dėl riboto matomumo, nesugeba pasukti transporto priemonės vingio kryptimi. Nuo 2008 m. iki 2016 m. buvo įvykę net keli autoįvykiai, kurių metu kas kartą, sugriovus tvorą, į aptvertą sklypo teritoriją įvažiavo transporto priemonės (turtas apgadintas ne vieną kartą). Jau po pirmo įvykusio eismo įvykio buvo kreiptasi į policiją bei (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją su prašymais užtikrinti saugų eismą kelio vingiu, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įrengti būtinus kelių atitvarus. Po kurio laiko buvo kreiptasi ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Savivaldybė papildomai įrengė naujus kelio ženklus, ribojančius greitį ir automobilių stovėjimą bei plačius greičio mažinimo kalnelius. Skolininkės gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini) kelias (duomenys neskelbtini), todėl pradėtų įrenginėti kelio atitvaro darbų iš karto nepastebėjo, o rado jau įrengtus klojimus. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-11776-433/2018 skolininkė apeliavo, kad nebuvo susijusi su savavališka statyba. Skolininkė siekė nustatyti statytoją bei surinkti būtinus rašytinius įrodymus, tačiau dėl biurokratinių trukdžių reikiamų dokumentų laiku negavo. Labiau tikėtina, kad, siekiant užtikrinti saugų eismą, sprendimas įrengti kelio atitvarą (duomenys neskelbtini) kelio vingyje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas ir derinamas iki užfiksuotos neteisėtos statybos, o VMSA 2019-05-27 raštas šį faktą tik patvirtina.
4.2. Teisinis faktas negali atsirasti vėliau, negu asmuo apie jį sužino. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 nutarimo pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo posėdyje, kuris vyko 2019-08-21, nagrinėjant skolininkės skundą (proceso Nr. 4-68-3-03459-2019-4), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė iš VMSA 2019-05 mėnesį gautą rašytini įrodymą – VMSA 2019-05-27 raštą, kuris galiausiai patvirtino, kad skolininkė nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja. Aptarta aplinkybė patvirtina, kad skolininkė nedisponavo rašytiniais įrodymais. Tik po teismo posėdžio, nagrinėjant kitą bylą, buvo sužinota apie naujai paaiškėjusią aplinkybę. Jeigu skolininkė apie aplinkybę, kuri egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, sužinotų dar neišnagrinėjus bylos pirmojoje instancijoje bei disponuotu naujai gautu rašytiniu įrodymu (VMSA raštu), ji tokią aplinkybę nurodytu teismui ir grįstų atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Naujai paaiškėjusi ir teismui nurodoma faktinė aplinkybė, jog skolininkė nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja, yra esminė aplinkybė, leidžianti manyti, kad teismo nutartis, kurioje siekiama atnaujinti procesą, yra neteisėta.
4.3. Nesutinka su teismo išvada, kad skolininkės ginčo statinys (užtvaros dalis su klojimais), nusisijęs su VMSA 2019-05-27 rašte nurodytais kelio atitvaro įrengimais. Skolininkė su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2019 m. rugsėjo mėn., o spalio mėn. pabaigoje pateikė patikslintą prašymą. Prašymas buvo išnagrinėtas 2020 m. sausio mėn. pabaigoje. Praėjus tokiam laikui skolininkė 2020-02-06 gavo parengtą ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) kelias 2020-01-20 Esamos situacijos schemą, tikrintą vietovėje. Iš jos nustatyta, kad bendras betoninio atitvaro ilgis – 12,6 m. Dalis atvaizduota juodai (9,01 m) pastatyta ant sklypo ribos arba neviršija nustatytų tikslumo reikalavimų (10 cm), todėl traktuojama kaip teisingai pastatytas statinys. Dalis atvaizduota raudonai (3,15 m), nepatenka į sklypo teritoriją. Prie jos yra pritvirtintas metalinis kelio atitvaras. Ši dalis atlieka laikančios konstrukcijos funkciją, todėl yra bendra kelio atitvaro infrastruktūros dalis. Nauja tvora (atvaizduota juoda spalva) pastatyta ant sklypo ribos arba neviršija nustatytų tikslumo reikalavimų. Schema patvirtina aplinkybes, kad dalis betoninio atitvaro, nepatenkančio į sklypo teritoriją, yra bendra kelio atitvaro infrastruktūros dalis ir paneigia išvadą, kad užtvaros dalis nesusijusi su kelio atitvaro įrengimais.
4.4. Civilinės bylos Nr. 2VP-11776-433/2018 nagrinėjimo metu skolininkė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji nesusijusi su savavališka statyba, o didžioji dalis atitvaro pastatyta ant skolininkės sklypo ribos, todėl dėl tos dalies negali būti ginčo. Skolininkė apie Privalomąjį nurodymą sužinojo tik civilinę bylą Nr. 2VP-11776-433/2018 pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme. VTPSI nepateikė įrodymų, patvirtinančių Privalomojo nurodymo įteikimo faktą. Skolininkė neapskundė Privalomojo nurodymo dėl to, kad Privalomasis nurodymas skolininkei nebuvo įteiktas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI atsiliepime į skolininkės E. L. atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Skolininkė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo statinio (užtvara su klojiniais) statytojas yra ne skolininkė, o kitas asmuo. Apeliantės minimas VMSA 2019-05-27 raštas nepaneigia aplinkybės, kad skolininkė yra faktinė ginčo statinio statytoja. VMSA 2019-05-27 rašte kalbama apie 2018-10-23 pagal suderintą schemą Nr. 519/B/18, (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) kelio atitvarų įrengimą, o ne valstybinėje žemėje I grupės nesudėtingojo statinio užtvaro dalies su klojiniais statybą (užimamas plotas 3 m²), kuri buvo užfiksuota dar 2017 m. Klausimas dėl ginčo statinio – I grupės nesudėtingo statinio užtvaro su klojiniais galimo kito statytojo apskritai nebuvo keliamas minėtų bylų nagrinėjimo metu. Priešingai, skolininkė laikėsi pozicijos, kad jai priklauso didesnis žemės plotas, dėl ko negali būti neteisėtos statybos. Skolininkė nepateikė duomenų, ar buvo atlikti VMSA 2019-05-27 rašte nurodyti veiksmai, t. y. ar darbus atliekanti įmonė įrengimo ribas susiderino su skolininke.
5.2. Skolininkė nurodė, jog nesutinka su išvada, kad neteisėta statyba užfiksuota valstybinėje žemėje buvo žymiai anksčiau, nei VMSA 2019-05-27 rašte minimi veiksmai dėl kelių atitvarų įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokiems argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų. Skolininkė, nesutikdama su aptarta išvada, remiasi aplinkybėmis, nesusijusiomis su byla. Ginčo statinys – užtvaros dalis su klojiniais, kurio užimamas plotas – 3 m² valstybinės žemės, nesusijęs su VMSA 2019-05-27 rašte nurodytais kelio atitvaro įrengimais.
5.3. Skolininkė neskundė Privalomojo nurodymo, todėl jis yra galiojantis. VTPSI 2017-03-14 lydraštį Nr. 2D-3294 su Privalomuoju nurodymu skolininkei išsiuntė 2017-03-15 registruotu laišku su įteikimo pranešimu. Laiškas skolininkei įteiktas asmeniškai 2017-04-03. Skolininkė nepagrindė, kaip nurodomas skunde kelio metalinio atitvaro pritvirtinimas prie betoninės užtvaro dalies su klojiniais trukdytų pašalinti ginčo statinį.
6. Pareiškėja antstolė A. S. atsiliepime į skolininkės E. L. atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014).
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
11. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) E. L. atskirajame skunde suformulavo prašymą prijungti naujus įrodymus: i) MB „Geosatas“ 2020-01-20 Esamos situacijos schemą (žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Esamos situacijos schema) (b. l. 64–65); ii) bei dalies žemės sklypo nuotraukas (b. l. 66–67). Prašymą grindė tuo, kad Esamos situacijos schemą gavo tik 2020-02-06, todėl aptartas dokumentas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
12. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–339 straipsniai), išskyrus CPK III dalies „Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas“ XVI skyriaus II skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai) numatytas išimtis. Kadangi CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje nėra nuostatų, susijusių su naujų įrodymų prijungimu bylose, nagrinėjamose apeliacine tvarka pagal atskiruosius skundus, todėl aptariamam klausimui spręsti taikomos bendrosios CPK taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai).
13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Skolininkės E. L. pateikti įrodymai (Esamos situacijos schema bei nuotraukos) nedidelės apimties, paduoti su atskiruoju skundu. Esamos situacijos schema parengta 2020-01-20, t. y. dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą. Viena vertus, skolininkė nurodė, jog Esamos situacijos schema skolininkei buvo įteikta 2020-02-06, tačiau objektyvių duomenų apie tokius teiginius nepateikė. Elektroninis E. L. 2020-02-06 laiškas adresuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 65) nepatvirtina aplinkybės, kad Esamos situacijos schema skolininkei nebuvo įteikta anksčiau. Visgi, Esamos situacijos schemoje gali būti užfiksuoti reikšmingi duomenys apie bylai aktualią informaciją, todėl aptariamas įrodymas prijungtinas. Skolininkės pridėtos nuotraukos, kuriomis ji grindžia atskirajame skunde nurodytus teiginius, taip pat prijungtinos. Nuotraukos nedidelės apimties, VTPSI atsiliepime išdėstė argumentus, susijusius su naujai pridėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos prijungus aptariamą įrodymą prie bylos medžiagos.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
15. Ginčo byloje, kad skolininkė E. L. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), savininkė, nėra. Bylos duomenimis, VTPSI 2017-03-14 Privalomuoju nurodymu nurodė skolininkei iki 2017-09-14 „nugriauti/išmontuoti I grupės nesudėtingo statinio, užtvaro dalį su klojimais, kurio užimamas plotas – 3 m², pastatytą už žemės sklypo ribos (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-02-08 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-103 situacijos schemoje (pridedama) pažymėtame laisvos valstybinės žemės plote (B), ir sutvarkyti statybvietę“ (b. l. 22–23). Kadangi Privalomasis nurodymas iki 2017-09-14 nebuvo įvykdytas, VTPSI Privalomąjį nurodymą perdavė priverstinai vykdyti. Antstolė A. S. 2018-01-10 patvarkymu Nr. S-18-177-221 priėmė Privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti (b. l. 12).
16. Civilinės bylos Nr. 2VP-11776-433/2018 duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018-05-17 rašte nurodė, kad 2018-02-28 atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu buvo surašytas 2018-02-28 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-151 bei E. L. išsiųstas pranešimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo (Civilinės bylos Nr. 2VP-11776-433/2018, b. l. 22–29).
17. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019-09-16 buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-546-1011/2019 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-03459-2019-4), aptarta nutartis įsiteisėjo 2019-10-08). Įsiteisėjusios 2019-09-16 nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad:
17.1. Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017-02-08 atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ZN-103. Iš pridėtos matavimo schemos M1:200 matyti, kad Žemės sklypo pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengti 2 betoniniai stulpai (1; 2), 1 metalinis strypas (3), 1 betono stulpas, užimamas plotas 1 m², dalis tvoros elemento (B), užimamas valstybinės žemės plotas 3 kv. m. Žemės sklypo rytinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengta dalis tvoros (A) ir užima 21 m²;
17.2. taip pat Vilniaus miesto skyrius 2019-05-15 rašte Nr. 49SDŽ-313-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šalia Žemės sklypo esančios atraminės sienutės ir atitvaro. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2019-05 raštu Nr. A51, registracijos Nr. 49GJ-2747, informavo Vilniaus miesto skyrių, kad <...> 2018-10-23 nustatyta tvarka buvo suderinta kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbai (priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į kelio parametrus, minėti kelio atitvarai įrengti su sustiprintu pamatu. Pažymėta, kad kelio atitvarų įrengimas ribojasi su žemės sklypu (kadastrinis Nr. 0101/0010/0499), todėl darbus atliekančiai įmonei buvo pavedimas įrengimo ribas susiderinti su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais <...>.
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog 2017-02-08 Žemės sklypo naudojimo patikrinimo akte nurodyti duomenys iš esmės sutampa su 2018-02-28 Žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktu. Skirtumas tik tas, kad 2018-02-28 Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo akte dalis tvoros elemento, kuris užimama 3 m² valstybinės žemės plotą, pažymėtas ne raide B, o raide C (žr. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-04-09 raštą (Civilinė byla Nr. 2VP-11776-433 /2018, b. l. 34).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
19. Prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas vienu dokumentu – VMSA 2019-05-27 raštu (b. l. 3). Skolininkės teigimu, VMSA 2019-05-27 raštas įrodo, kad kelio atitvaro statytoja buvo ne skolininkė (apeliantė), o Vilniaus miesto savivaldybė, todėl skolininkė nesusijusi su savavališkomis statybomis.
20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai: i) nurodomos naujos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; ii) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; iii) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; iv) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.
21. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad Privalomasis nurodymas surašytas 2017-03-14, kuris skirtas skolininkei (apeliantei) E. L., kaip Žemės sklypo savininkei. Nustatyta, kad Privalomasis nurodymas skolininkei buvo įteiktas asmeniškai 2017-04-03 (Civilinė byla Nr. 2VP-11776-433/2018, b. l. 15). Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog Privalomasis nurodymas skolininkei (E. L.) nebuvo įteiktas ir dėl to buvo apribotos jos teisės skųsti Privalomąjį nurodymą.
22. Privalomojo nurodymo surašymo momentu galiojusiame Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Skolininkė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad Privalomasis nurodymas būtų buvęs skųstas, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
23. TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, CPK nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad suėjus Privalomojo nurodymo apskundimo terminui, Privalomasis nurodymas laikytinas vykdomuoju dokumentu CPK (t. y. įstatymo) pagrindu (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Vykdomasis dokumentas yra pagrindas pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
24. Aukščiau aptartos aplinkybės reiškia, jog apeliantė, nesutikdama su aplinkybe, jog ji laikytina I grupės nesudėtingo statinio (užtvaro dalies su klojimais, kurio užimamas plotas – 3 m², pastatyto už Žemės sklypo ribos) statytoja, tokia aplinkybę galėjo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka skųsdama Privalomąjį nurodymą. Kadangi Privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčytas, laikytina, kad skolininkė nei civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018, nei byloje dėl proceso atnaujinimo neturi teisės kvestionuoti Privalomajame nurodyme nustatytų aplinkybių. Be kita ko, iš esmės analogiški motyvai nurodyti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 nutartyje Nr. 2S-2358-450/2018 (Civilinė byla Nr. 2VP-11776-433/2018, b. l. 76–81, žr. nutarties 19 punktą).
25. Net ir tuo atveju, jeigu skolininkė (apeliantė) turėtų neginčijimų įrodymų apie Privalomojo nurodymo neteisėtumą, t. y. kad iš tikrųjų ne skolininkė, o kitas asmuo buvo užtvaro dalies su klojimais, pastatyto šalia Žemės sklypo ribos, statytojas, siekdama paskirtos baudos panaikinimo, ji visų pirma turėtų inicijuoti procesą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Tik tuo atveju, jeigu būtų panaikintas Privalomasis nurodymas, būtų galima svarstyti apie baudos, skirtos už Privalomojo nurodymo nevykdymą, panaikinimą. Skolininkė (apeliantė) apskritai nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog įstatymų nustatyta tvarka būtų buvę kvestionuotos Privalomajame nurodyme nustatytos aplinkybės bei nustatyti įpareigojimai.
26. Apeliantė taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje buvo žymiai anksčiau, nei VMSA 2019-05-27 rašte minimi veiksmai dėl kelių atitvarų įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl šių teiginių apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VMSA 2019-05-27 rašte nurodyta, kad „<...> 2018-10-23 nustatyta tvarka buvo suderinta kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 (duomenys neskelbtini) kelio vingyje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbai <...>. Pastebėtina, jog neteisėta statyba buvo užfiksuota ne tik 2017-01-17 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48NŽ-103, bet ir 2018-02-28 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49NŽ-151 (Civilinė byla Nr. 2VP-11776-433/2018, b. l. 23–29). Nors VMSA 2019-05-27 rašte nenurodyta, kada buvo tiksliai atlikti kelių atitvarų įrengimo darbai (nurodyta tik tiek, kad 2018-10-23 buvo suderinta kelių atitvarų schema), tačiau VMSA 2019-05-27 raštas nepatvirtina aplinkybės, jog iki kelio atitvaro įrengimo darbų prie Žemės sklypo ribos nebuvo duomenų apie neteisėtą statybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia aplinkybė tėra tik gynybinė skolininkės versija. Vertinama ir tai, jog analizuojamas teiginys dėl VMSA 2019-05-27 rašte nurodytos aplinkybės iš esmės susijęs su Privalomajame nurodyme nustatytų aplinkybių kvestionavimu.
27. Apeliantė nurodė, kad apylinkės teismas vadovavosi tik prielaida, kad kelių atitvarai, tikėtina, pastatyti dar vėliau, negu užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje. Įrodymų, jog atitvarai, kurie aptarti VMSA 2019-05-27 rašte, buvo pastatyti anksčiau, nei buvo užfiksuota neteisėta statyba Privalomajame nurodyme apeliantė nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantės pateiktos nuotraukos (b. l. 66–67) pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia.
28. Apeliantė į bylą taip pat pateikė ir Esamos situacijos schemą (b. l. 64). Pastebėtina, jog aptariama schema sudaryta 2020-01-20, t. y. jau po VMSA 2019-05-27 nurodytų darbų atlikimo. Tai reiškia, jog Esamos situacijos schema negali patvirtinti apeliantės teiginių, jog ji nebuvo Privalomajame nurodyme aptartų statinių statytoja. Esamos situacijos schemoje pavaizduotas ir aprašytas betoninis atitvaras, o Privalomajame nurodyme nurodyta pašalinti užtvaro dalį su klojiniais.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą, sprendžia, jog VMSA 2019-05-27 rašte neužfiksuota naujų ir esminių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. VMSA 2019-05-27 rašte nurodytos aplinkybės galėjo atsirasti po 2018-10-23, t. y. jau po Privalomojo nurodymo surašymo. Tai reiškia, kad VMSA 2019-05-27 rašte nurodytos aplinkybės neįtakoja aplinkybių, susijusiu su Privalomuoju nurodymu ir privalomojo nurodymo pagrindu skolininkei skirta bauda.
30. Likę atskirojo skundo teiginiai, taip pat apeliantės subjektyvūs samprotavimai teisės taikymo klausimais teisinio skundžiamos nutarties rezultato neįtakoja. Apeliacinės instancijos teismas pritarta pirmosios instancijos teismui, jog VMSA 2019-05-27 raštas nepatvirtina naujų ir esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-11776-433/2018 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Likę argumentai (smulkus ginčo istorijos aprašymas, Žemės sklypo išsidėstymo erdvėje aprašymas, patogumas Žemės sklypu naudotis ir eismo įvykiai, kurie vyksta šalia Žemės sklypo esančio vingio; aplinkybės, susijusios su dokumentų neįteikimu ar faktų nežinojimu) yra arba išvestiniai iš pagrindinių argumentų, kurie jau buvo paneigti, arba, kaip teisingai pastebi išieškotoja VTPSI, apskritai nesusiję su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.