Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei E. L., suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašo atnaujinti, reikalavimą pagrįsdama, jos nuomone, paaiškėjusia nauja aplinkybe (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę laiko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigia pareiškėja, patvirtina, jog ji nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja, dėl ko bauda jai yra skirta nepagrįstai.

Į bylą pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog <...> vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo nuostatų 2 ir 5 punktais, 2018 m. spalio 23 d. nustatyta tvarka buvo suderinta kelių atitvarų įrengimo schema Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbai. Atsižvelgiant į kelio parametrus, minėto kelio atitvarai įrengti su sustiprintu pamatu. <...> kelio atitvarų įrengimas ribojasi su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darbus atliekančiai įmonei buvo pavedimas įrengimo ribas suderinti su žemės sklypo savininkais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), anot pareiškėjos patvirtinantis, kad ji nėra I grupės nesudėtingo statinio statytoja, egzistavo nutarties priėmimo dieną, pareiškėjai ji nebuvo žinoma ir būtų turėjusi esminės reikšmės 2018 m. birželio 11 d. nutarties priėmimui. Pastebėtina, kad privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtai valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, pastatyto I grupės nesudėtingojo statinio statybos Inspekcija pareiškėjai surašė dar 2017 m. kovo 14 d. Privalomuoju nurodymu statytoja buvo įpareigota nugriauti/išmontuoti I grupės nesudėtingo statinio, užtvaro dalį su klojiniais, kurio užimamas plotas - 3 m², pastatytą už žemės sklypo ribos, laisvos valstybinės žemės plote (B), ir sutvarkyti statybvietę iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Tuo tarpu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 27 d. rašto akivaizdu, kad kelių atitvarų įrengimo schema Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo suderinta 2018 m. spalio 23 d., t. y. po teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo. Taigi pareiškėjos užfiksuota neteisėta statyba valstybinėje žemėje buvo žymiai anksčiau, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) minimi veiksmai dėl kelių atitvaru įrengimo schemos suderinimo ir atliktų darbų (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, 2018 m. spalio 23 d. nustatyta tvarka buvo tik suderinta kelių atitvarų įrengimo schema, o realiai kelių atitvarai tikėtina pastatyti dar vėliau; priešingų argumentų pareiškėja teismui neteikia. Tokiu atveju, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjos ginčo statinys - užtvaros dalis su klojiniais, kurio užimamas plotas - 3 m² valstybinės žemės, nesusijęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 27 d. rašte nurodytais kelio atitvaro įrengimais. Be kita ko, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pažeidimai buvo užfiksuoti: žemės sklypo pietinėje pusėje pastatyti tvoros elementai, užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra 3 kv. m. (C), šiaurinėje pusėje užimtas valstybinės žemės plotas yra 60 kv. m. (A) Žemės sklypo rytinėje pusėje (B) užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra 21 kv. m. Tuo tarpu iš rašto matyti, kad kelių atitvarų įrengimo schema Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suderinta tik (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą dėl pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įvertina ir tas aplinkybes, jog kaip teisingai nurodė Inspekcija, pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė privalomojo Inspekcijos nurodymo, todėl jis yra galiojantis. Pastebėtina, kad bylos duomenimis pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, nebuvo pateikusi jokių paaiškinimų (įrodymų), kad ginčo statinio užtvaro, esančio už žemės sklypo – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statytojas yra ne pareiškėja, o Vilniaus miesto savivaldybė. Klausimas dėl ginčo statinio - I grupės nesudėtingo statinio užtvaro su klojiniais galimo kito statytojo apskritai nebuvo keliamas ir pareiškėjos įrodinėjamas minėtų bylų nagrinėjimo metu. Priešingai iš civilinių bylų medžiagos matyti, kad pareiškėja laikėsi pozicijos, kad jai priklauso didesnis žemės plotas, dėl ko negali būti jokios neteisėtos statybos. Be to, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, ar buvo atlikti 2019 m. gegužės 27 d. rašte nurodyti veiksmai, t. y. ar darbus atliekanti įmonė įrengimo ribas susiderino su ja, kaip žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke.

Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti byloje procesą, pareiškėja nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas prašymo nagrinėjimo metu.

Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių procesas gali būti atnaujintas. Todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 procesas neatnaujinamas.

Konstatavus, kad prašymas atnaujinti procesą yra atmestinas, taip pat darytina išvada, jog nėra pagrindo sprendimo vykdymo sustabdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 366 straipsniu, 370 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.