- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-804-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06258-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- E. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus suinteresuoto asmens E. L. prašymą dėl nutarties išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys E. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkei E. L. už įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą (išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkei E. L. 10 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. rugsėjo 15 d. išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2358-450/2018 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
2. Pareiškėja E. L. pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi paskirtos baudos laikotarpį. Prašyme nurodė, kad minėta nutartis nevykdoma dėl jos rezoliucinės dalies neaiškumo. Pažymėjo, jog J. L. pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-103, kuriuo grindžiamas privalomasis nurodymas, 1937 metais pastatytą metalinę tvorą patraukė iki NŽT nurodytos vietos, bet 3 kv. m. pločio I grupės nesudėtingo statinio ten nėra. Visi E. L. prašymai apibūdinti I grupės nesudėtingą statinį – 3 kv. m. ir nurodyti jo buvimo vietą, neišspręsti. Antstolė privalomojo nurodymo nugriauti statinį nevykdo, užvedė vykdomąją bylą dėl baudos išieškojimo. Išieškotojos manymu, ji turėjo teisę pati nugriauti statinį skolininkės lėšomis, bet paaiškėjo, kad 2018 m. sausio mėn. inspekcijos darbuotojai perdavė pirminį privalomąjį nurodymą antstolei. Įvyko kazusas, kuomet faktiškai galiojantis yra 2018 m. vasario 15 d. Statybos inspekcijos potvarkiu Nr. P1-9 papildytas 2017 m. kovo 14 d. privalomasis nurodymas, o vykdomas nežinomas 2017 m. kovo 13 d. Nagrinėjant antstolės pareiškimą teisme, išieškotoja nepastebėjo, kad antstolė netinkamai nurodė privalomojo nurodymo PN 378 datą – 2017 m. kovo 13 d., ir tokiu būdu Statybos inspekcijos 2018 m. vasario 15 d. potvarkiu papildytas 2017 m. kovo 14 d. privalomasis nurodymas nevykdomas. Dėl šios priežasties Statybos inspekcija 2017 m. kovo 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-378 nevykdo. Savivaldybės atstovai pripažino, kad atitvaras ir atraminė sienelė yra kelio elementai, kurie priklauso savivaldybei ir pastatyti ant savivaldybės žemės. E. L. nuomone, 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ji nubausta už privalomojo nurodymo nevykdymą nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki antstolės surašyto 2018 m. vasario 21 d. akto, bendra 1 580 eurų suma. Nuo 2018 m. vasario 21 d. teismo nustatytų vykdymo terminų nėra, naujai paskirtų baudų nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje baudos skyrimo laikotarpis nenurodytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi ištaisė padarytą rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties aprašomojoje, motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse, vietoj neteisingai privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 nurodytos surašymo datos – „2017-03-13“ - įrašant teisingą privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 surašymo datą - „2017-03-14“, o pareiškėjos E. L. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, nes neteisingai nurodyta privalomojo nurodymo surašymo data; šis rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties esmės, nes bauda E. L. už 2017 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 nevykdymą turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 11 d. nutartimi skolininkei nebuvo nustatytas konkretus terminas 2017 m. kovo 14 d. privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl bauda jai turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną iki 2017 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo visiško įvykdymo dienos. Teismas pabrėžė, jog tai aiškiai nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje. Nenustatęs, kad 2018 m. birželio 11 d. teismo nutartis būtų suformuluota nesuprantamai arba nevienareikšmiškai, būtų neaiški, teismas pareiškėjos E. L. prašymą dėl 2018 m. birželio 11 d. nutarties išaiškinimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja E. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjos prašymą – nustatyti baudos mokėjimo trukmę. Apeliantė nurodė, kad teismas pakeitė nutarties ginčo dalyką, šią procedūrą pavadinęs ištaisymu pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį; teigia, kad tai ne rašymo apsirikimas ar aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas. Be to, apeliantės manymu, teismas negalėjo klausimo dėl nutarties išaiškinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims, neturėdamas byloje jų nuomonės. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, jog teismas neapsiriko, nes antstolės pareiškime nurodyta data – 2017-03-13; datos taisymas negali pakeisti antstolės pareiškimo. Teismas negali keisti Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo datos, todėl akivaizdu, kad teismas neteisėtai ir viršydamas suteiktus įgaliojimus, perėjo iš nutarties išaiškinimo į nutarties taisymą, iš esmės keisdamas aplinkybes baudos trukmei nustatyti. Teismas ignoravo CPK 276, 278, 279 straipsnių reikalavimus ir priėmė neteisėtą nutartį. Be to, teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymų, įskaitant prašymą dėl konkretaus termino, už kurį turi būti mokama bauda.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės E. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 skolininkei nustatyta baudos mokėjimo trukmė yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška. Paskirta bauda skolininkei turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną iki 2017 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 visiško įvykdymo dienos. Atkreipė dėmesį, kad apeliantei teismo nutarties neaiškumai iškilo tik praėjus daugiau nei dvejiems metams po teismo nutarties įsiteisėjimo.
5.2. Sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais; teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų.
Šalies argumentai
5.3. Apeliantė nenurodė, kad klausimą dėl teismo nutarties išaiškinimo ji prašė spręsti žodinio proceso tvarka. Teismas nebuvo pripažinęs, kad šiuo atveju žodinis nagrinėjimas privalomas.
5.4. Apeliantė skunde nenurodė, kokios aplinkybės baudos trukmei nustatyti pakito, kuomet teismas atliko rašymo apsirikimo taisymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje. Apeliantė nepagrindė, kaip privalomojo nurodymo datos ištaisymas iš esmės keičia aplinkybes baudos trukmei nustatyti. Apeliantei paskirtos baudos data (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d.) po taisymo nesikeitė, todėl minėtas rašymo apsirikimo ištaisymas niekaip nekeičia teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties; skundžiamos nutarties priėmimas nekeičia bylos esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas bei netenkintas prašymas dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal šio straipsnio 2 dalį - teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
9. Apeliantės teigimu, teismas išsprendęs rašymo apsirikimo klausimą pagal CPK 276 straipsnį, pakeitė ginčo dalyką. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje išspręstas ne tik rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, tačiau ir apeliantės prašymas dėl nutarties išaiškinimo, o pagal pacituotas įstatymo nuostatas, teismas turi teisę ištaisyti sprendime esančius rašymo apsirikimus ir savo iniciatyva, t.y. nesant dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų.
10. Atskirojo skundo teiginys, kad tai nėra rašymo apsirikimas, iš esmės nemotyvuotas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, nei teigia apeliantė, antstolės pareiškime klaidingai nurodyta vykdomo dokumento data, jei iš bylos medžiagos buvo aiškus nagrinėjimo dalykas, neužkerta galimybės teismui ištaisyti rašymo apsirikimą procesiniame sprendime. Atskirajame skunde pažymėta, kad teismas neturi teisinio pagrindo keisti Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo datos, tačiau jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad egzistuoja kitas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kurio numeris PN-378, tačiau jis išduotas 2017 m. kovo 13 d., ir kurį vykdo antstolė Asta Stanišauskaitė (t. y., kad antstolė kreipėsi dėl baudos skyrimo už kito privalomojo nurodymo nevykdymą), apeliantė nenurodė. Pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Apeliantės įsitikinimu, teismas negalėjo klausimo dėl nutarties išaiškinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims, ir neturėdamas jų nuomonės.
12. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.
13. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 18 punktą).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškime dėl sprendimo išaiškinimo prašymo dėl šio klausimo sprendimo žodinio proceso tvarka nepareiškė, argumentų, kad toks nagrinėjimas ar dalyvaujančių byloje asmenų informavimas apie nagrinėjimą bei teisę pateikti savo nuomonę, galėjo įtakoti (ir kokiu būdu), nedetalizavo. Minėta, kad Statybos inspekcija, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, o antstolė atsiliepimo nepateikė. Taigi, šis argumentas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
15. Apeliantė teigia, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymų, įskaitant prašymo dėl konkretaus termino, už kurį turi būti mokama bauda.
16. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi skolininkei E. L. nebuvo nustatytas konkretus terminas 2017 m. kovo 14 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 įvykdyti, todėl paskirta bauda skolininkei E. L. turi būti skaičiuojama nuo 2017-09-15 už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną iki 2017 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 visiško įvykdymo dienos. Ir tai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje.
17. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi teismas nutarė antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies, paskirti skolininkei E. L. 10 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-03-13 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-378 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017-09-15 išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos naudai; kitą pareiškimo dalį atmetė.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje esant nuorodai, jog bauda skaičiuojama už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, yra aiškus baudos pabaigos terminas, kuris susietas su to įpareigojimo įvykdymu. Pareiškime E. L. išdėstė poziciją, jog ji nubausta už privalomojo nurodymo nevykdymą nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki antstolės surašyto 2018 m. vasario 21 d. akto bendra 1 580 eurų suma, tačiau 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nėra nurodyta, kad skiriama vienkartinė apeliantės nurodyto dydžio bauda.
19. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodė, jog teismas neišnagrinėjo jos prašymo dėl konkretaus termino, už kurį turi būti mokama bauda, todėl ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.