Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant skundą padavusiai E. L., jos atstovams advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai ir advokatui Jurijui Kovalenko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. L. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-07-11 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR_N839_2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) vyresnioji specialistė 2019-05-28 surašė E. L. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodoma, kad 2019-04-04 atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-364-(14.49.81) nustatyta, kad dalis tvoros (A, B) juosiančios žemės sklypą pastatyta už žemės sklypo ribos. Užimamas valstybinės žemės plotas – 31 m². E. L. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimus.

Vilniaus miesto valdyba 1998-03-26 sprendimo Nr. 534V “Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo (duomenys neskelbtini)“ 4 puntu nustatė 2 000 kv. m privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, pažymėtas pridedamoje miesto plano ištraukoje raudonomis linijos ir skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 1, bei sklypo naudojimo sąlygas ir apribojimus. Vilniaus miesto valdyba 1998-06-18 sprendimu Nr. 1218V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) privačios namų valdos 2 717 kv. m žemės sklypo ribas, miesto plano ištraukoje (1:500) pažymėtas raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 6, 7, 4, 5, bei šio sklypo naudojimo teises apribojimus ir sąlygas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998-08-11 įsakymu Nr. 2320-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. V. P. ir E. L.“ nustatytas namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), plotas – 2825 kv. m (iki geodezinių matavimų jis buvo 2717 kv. m) bei nuspręsta apeliantei parduoti 1 500 kv. m šio žemės sklypo dalį. 1998-08-14 buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria apeliantei buvo parduota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis – 1500 kv. m, o šios sutarties neatskiriamoji dalis yra žemės sklypo planas M1:500.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-09-05 įsakymu Nr. 30-1275 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius bei suprojektavo vietoje 2 825 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 žemės sklypus.

Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-07-16 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-979 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė 2 825 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtino ginčo Žemės sklypo kadastro duomenis, su kuriais apeliantė buvo susipažinusi ir tai savo parašu patvirtino Žemės sklypo ribų 2011-09-08 paženklinimo-parodymo akte bei Žemės sklypo M1:500 plane.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017-01-13 raštu Nr. (23.29)2D-479 „Dėl galimai užstatytos valstybinės žemės“, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. ir 36 str. 1 d., pateikė Vilniaus miesto skyriui 2017-01-13 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-47 atlikti valstybinę kontrolę, patikrinant ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas naudoja žemę nepažeisdamas žemės naudojimo tvarkos.

Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017-02-08 atliko Žemės sklypo, žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ZN-103. Iš pridėtos matavimo schemos M1:200 matyti, kad Žemės sklypo pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengti 2 betoniniai stulpai (1; 2), 1 metalinis strypas (3), 1 betono stulpas, užimamas plotas 1 m², dalis tvoros elemento (B), užimamas valstybinės žemės plotas 3 kv. m. Žemės sklypo rytinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengta dalis tvoros (A) ir užima 21 m².

Vilniaus miesto skyrius 2017-06-23 raštu Nr. 49SFN-1467-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ informavo apeliantę apie 2017-02-08 atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei pakvietė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Pakartotinai Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2018-02-28 atliko Žemės sklypo, žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-151. Iš pridėtos matavimo schemos M1:200 matyti, kad Žemės sklypo pietinėje pusėje pastatyti tvoros elementai, užimamas valstybinės žemės plotas 3 m², šiaurinėje pusėje užimtas valstybinės žemės plotas yra 60 m² (A). Žemės sklypo rytinėje pusėje (B) užimtas valstybinės žemės plotas tvora yra 21 m².

Vilniaus miesto skyrius 2018-04-09 raštu Nr. 49SFN-812-(14.49.104) „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ informavo apeliantę apie 2018-02-28 atliktą Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat pažymėjo, kad pažeidimai, kurie užfiksuoti 2017-02-08 patikrinimo akte Nr. 49ŽN-103, yra nepašalinti bei pakvietė apeliantę administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Vilniaus miesto skyriuje 2018-05-07 buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 raštas Nr. 2VP-11776-433/2018 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad šiame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-11776-433/2018 pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei E. L., išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl baudos skyrimo, taip pat nurodyta, kad <...> skolininkė E. L. aukščiau minėtu privalomuoju nurodymu įpareigota nugriauti/išmontuoti I grupės nesudėtingo statinio, užtvaro dalį su klojimais, kurio užimamas plotas – 3 m², pastatytą žemės sklypo ribos (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017-02-08 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ZN-103 situacijos schemoje pažymėtame laisvos valstybinės žemės plote (B), ir sutvarkyti statybvietę<...>. Šiuo raštu teismas prašė Vilniaus miesto skyrių pateikti informaciją apie pakartotinai 2018-02-28 atliktą Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nebuvo teisminio proceso civilinėje byloje Nr. 2VP-11776-433/2018 šalis, informacijos apie bylos baigtį pateikti negali.

Tenkinant apeliantės 2018-05-23 ir 2018-11-22 prašymus Vilniaus miesto skyrius 2019-04-04 trečią kartą atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė Žemės naudojimo 2019-04-04 patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-364-(14.49.81.), kuriame nurodyta, kad <...> žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Žemės sklypas šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyje yra aptvertas vielos tinklo tvora; pietrytinėje dalyje yra betoninis tvoros pamatas. Žemės sklypas yra riboženkliais paženklintas. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei apmatuotos tvoros bei tvoros pamatas bei vietoje esantys riboženkliai. Nustatyta, kad dalis tvoros pastatyta už žemės sklypo ribos. Užimamas valstybinės žemės plotas – 31 m² <...>.

Vilniaus miesto skyrius 2019-05-15 raštu Nr. 49SFN-1549-(14.49.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo apeliantę apie 2019-04-04 atliktos Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatytas aplinkybes bei 2019-06-19 pakvietė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Taip pat Vilniaus miesto skyrius 2019-05-15 raštu Nr. 49SDŽ-313-(14.49.22.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl šalia Žemės sklypo esančios atraminės sienutės ir atitvaro. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyrius 2019-05 raštu Nr. A51, registracijos Nr. 49GJ-2747, informavo Vilniaus miesto skyrių, kad <...>2018-10-23 nustatyta tvarka buvo suderinta kelių atitvarų įrengimo schema Nr. 519/B/18 Pušyno kelio vingyje ties pastatu Nr. 12 ir atlikti darbai (priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į kelio parametrus, minėti kelio atitvarai įrengti su sustiprintu pamatu. Pažymėtina, kad kelio atitvarų įrengimas ribojasi su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darbus atliekančiai įmonei buvo pavedimas įrengimo ribas susiderinti su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais<...>.

Tarnyba 2019-05-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-399-2019, kurį apeliantei išsiuntė 2019-06-03 raštu Nr. 49SFN-1707-(14.49.104.) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo“. Apeliantė 2019-06-20 pateikė prašymą, registracijos Nr. 49GF-3115, kuriuo įsipareigojo per 3 mėnesius pašalinti dalį tvoros ir perkelti ją pagal Žemės sklype esančius riboženklius.

Tarnyba 2019-07-11 surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-839-2019 (Nutarimas), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-19 nutartimi byloje Nr. R-14-486/2019 buvo sankcionuotas.

Pagal ANK 110 str. 1 d. numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 iki 560 Eur. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 str. 1 d. atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009). Administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 110 str. 1 d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. būtina nustatyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savarankiškai užėmė ir naudojo valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1212/2008), kurioje teigiama, kad „<...> apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuali tik užėmimo aplinkybė. O užimtos žemės dydis galėtų turėti įtakos, sprendžiant administracinės nuobaudos klausimą, bet ne veikos kvalifikavimo. Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, teigtina, jog objektyvusis požymis – savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, egzistavo ir buvo pakankamas pagrindas dėl konkretaus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn“.

E. L. nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra suformuotas ir jam yra atlikti kadastriniai matavimai, su kuriais apeliantė buvo susipažinusi ir tai savo parašu patvirtino Žemės sklypo ribų 2011-09-08 paženklinimo-parodymo akte bei Žemės sklypo M1:500 plane. Dėl šios priežasties apeliantei, kaip Žemės sklypo savininkei, nuo 2011-09-08 turėjo būti žinomos tikslios Žemės sklypo ribos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. aiškiai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2017-02-08, 2018-02-28, 2019-04-04, t. y. tris kartus, atliko patikrinimą vietoje, nustatė Žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose buvo konstatuotas valstybinės žemės užėmimas, tačiau apeliantė su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis nesutiko. Pažymėtina, kad jau 2017-02-08 atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-103, buvo konstatuota, kad Žemės sklypo savininko, sklypo rytinėje pusėje, valstybinėje žemėje, įrengta dalis tvoros (A) užima 21 m², tačiau šiuos duomenis apeliantė vis ginčijo, o 2019-04-04 trečią kartą atlikus Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, papildomai buvo nustatytas ne tik 2017-02-08 patikrinimo akte užfiksuotas valstybinės žemės užėmimas Žemės sklypo rytinėje pusėje, bet ir šiaurinėje pusėje (10 m²). Vilniaus miesto skyriaus specialistas, atliekantis žemės naudojimo patikrinimą ir fiksuodamas žemės sklypo faktinį naudojimą geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1, dar nežino ar yra užimta valstybinė/privati žemė, ar ne. Užėmimo faktas užfiksuojamas tik grįžus į Vilniaus miesto skyrių, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo duomenys yra sugretinami su turimais sklypo duomenimis, gautais iš VĮ Registrų centro bei palyginus su Vilniaus miesto skyriuje saugoma Žemės sklypo kadastrinių matavimo byla. Nacionalinė žemės tarnyba neturi išankstinio nusistatymo vertinant faktinę situaciją, taip pat neturi tikslo asmenis bausti, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina Žemės įstatymo 32 str. numatytas funkcijas. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, t. y. Žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėse, kurioje apeliantė pastatė tvoras, būtų perleista apeliantei kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, apeliantė ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastaroji pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus.

ANK 269 str. 4 d. nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš paminėtų teisės nuostatų teigtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinant išdėstytą konstatuotina, kad esančiais įrodymais nustatyta, kad apeliantė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 str. 1 d. dėl to, kad ji savavališkai užėmė valstybinę žemę, tuo pažeisdama Žemės įstatymo 21 str. 7 d., kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, nepagrįstos įrodymais, o jai pareikšti įtarimai pagal ANK – 110 str. 1 d. neturi nusižengimo sudėties. Pagal ANK 608 str. Nusižengimo protokolą surašo pareigūnas užbaigęs administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau ginčijamajame protokole minimas tik vienas patikrinimo aktas, kuriame neatskleista pažeidimo esmė ir nėra nusižengimo požymių (ANK – 5 str.), kitų tyrimų dokumentų nėra. Nenustatyta įtariamojo kaltės forma (ANK 7 str.), nežinomi tvoros statybos metai ir statytojas, nežinoma, koks įstatymas reglamentavo žemės naudojimo 1940 metais (namo statybos metai). Taip pat jos manymu protokole buvo būtina nurodyti, kad patikrinimas buvo padarytas pagal 2016-12-19 A. K. skundą iš kurio seka patikrinimo apimtis – gulintis elektros stulpas, priklausantis elektros tinklams, du kelio stulpeliai su metaliniu aitvaru ir atraminė sienelė – priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei. Negalima buvo surašyti protokolą nesulaukus Savivaldybes atsakymo į Tarnybos raštą ir neapklausus liudytojo – matininkės – A. L., kuri nustatė žemės sklypo ribas ir kaip paaiškėjo patikrinimo metu – klaidingai. Visa eilė (duomenys neskelbtini) gyventojų ir Sodų bendrijų pirmininkų gali patvirtinti šios tvoros buvimą nuo senų laikų. Faktinis sklypo aptvėrimas patvirtina realias sklypo ribas, todėl Tarnybos logiškas ir pagrįstas sprendimas būtų – įpareigojimas matininkei A. L. ištaisyti žemės sklypų, esančių adresu – (duomenys neskelbtini) ribas pagal Tarnybos patikrinimo aktą. Pagal ANK 609 str. protokole turėtų būti nurodyta visa žemės sklypo privatizavimo dokumentacija – 1996 m. Techninės apskaitos bylos sklypo planas, 2006 m. Savivaldybės įmonės „Vilniaus Planas“ žemės sklypo planas, 2009 m. Vilniaus m. savivaldybės žemėlapis ir matininkės A. L. žemės sklypo planas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2015-07-16 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109)-979 dėl kadastrinių duomenų patvirtinimo priimtas remiantis bankrutavusios įmonės matininkės A. L. kadastro duomenimis.

Tarnyba, įvertinusi pateikto skundo argumentus, mano, kad jie yra nepagrįsti, todėl atmestini, o priimtas Nutarimas yra teisėtas, priimtas teisingai įvertinus aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Savo poziciją pagrindė ir teismine praktika. Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo kontrolę, 2017-02-08, 2018-02-28, 2019-04-04, t. y. tris kartus, atliko patikrinimą vietoje, nustatė Žemės sklypo faktinį naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose buvo konstatuotas valstybinės žemės užėmimas, tačiau E. L. su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis nesutiko. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, t. y. žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėje, kurioje E. L. pastatė tvoras, būtų perleista jai kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso nuosavybės teise, E. L. savavališkai naudotis ja negali. Pažymėtina ir tai, kad šie matavimai šiuo metu yra galiojantys ir įregistruoti VĮ Registrų centre.

E. L. pateikė Vilniaus miesto skyriui paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje, nurodydama, kad dėl kadastrinius matavimus atlikusios matininkės neaiškiai nurodytos ribos ir nuo seno stovėjusių tvorų, nesuprato tikslių ir naujų savo žemės sklypo ribų. Tokios E. L. paaiškinimai laikytini gynybine pozicija dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 str. 1 d., nes iš byloje surinktų įrodymų, šiuo atveju žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir žemės sklypo plano, aiškiai matyti, jog tie su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu ir žemės sklypo planu M1:500 administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. buvo supažindinta ir tai patvirtino savo parašu. Darytina išvada, kad ji būtent nuo šio momento žinojo savo žemės sklypo ribas ir nuo tada turėjo naudotis jau tokiomis ribomis, kokios ir buvo nustatytos atliekant jau pirmiau minėtus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Svarbu pažymėti, kad po administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, E. L. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad <...> įsipareigoja žemės sklypo ribų neatitikimus, kurie atsirado dar nuo Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpio, pašalinti per 3 mėnesius ir dalį tvoros perkelti pagal žemės sklype esančius riboženklius.

Teisminio nagrinėjimo metu E. L. paaiškino, kad su močiute privatizavome žemės sklypą su visomis tvoromis, mes nieko nestatėme. Jis buvo nupirktas, privatizuotas toks koks buvo. Statybos darbų ir močiutė jokių darbų neatliko. Todėl jos manymu Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra padariusi jokio nusižengimo. Dalindami sklypą matė, kai užregistravo tam tikrą paklaidą, kurią dabar turėtų ištaisyti. Tvirtina, kad žemės sklypas buvo suformuotas 1939 m. kai jos dar nebuvo, dabar privatizuotas su tvora, todėl mano, kad registracijos duomenys yra klaidingi, galimai padaryta matininkų klaidą matuojant Žemės sklypą. Skyriaus vedėjas M. J. pokalbio metu išaiškino, kad būtų paprasčiau viską griauti, nukelti tvorą, tada jokių pretenzijų nebūtų. Kai gavo Nutarimą su advokatu domėjosi kaip elgtis, manė, kad man tvoros, pastatytos šiaurinėje ir pietinėje pusėje, griauti nereikės. Pagal paskutinį žemės patikrinimo aktą nebuvo skaičiuota. Nurodyta, kad yra atraminė sienelė, paguldytas gelžbetoninis stulpas ir betoniniai stulpai. Ankstesniais žemės naudojimo patikrinimo aktais buvo nustatytas atitvaras, kuris užima 60 kv. m. Nors paskutiniu 2019-04-04 patikrinimo aktu nurodoma, kad dėl šios dalies ji nėra traukiama administracinėn atsakomybėn, o yra traukiamas tik už valstybinės žemės užėmimą, t. y. tvorą, esančią šiaurinėje dalyje. Žemės sklypo ribos buvo nustatytos 2011-09-08, tai patvirtina ir jos žemės sklypo ribų paženklinimo parodymų akte esantis parašas, o taip ir žemės sklypo plane esantis parašas. Tvirtina, kad po Žemės sklypo ribų nustatymo jokių darbų neatlikusi, kai privatizavo taip ir liko (turėjo). Tvirtino, kad Žemės sklypo matavimo ir paženklinimo metu vietoje nedalyvavo, ant matavimo ribų plano pasirašė vėliau, jokių kuoliukų ar vėlevėlių Žemės sklype po atlikto matavimo nematė. Taip pat pažymėjo, kad dalyvavo posėdyje, kai buvo priimtas sprendimas, žodžiu patvirtino, kad sutinka pašalinti tvorą. Tačiau jeigu ji yra kalta ir ta žemė Savivaldybės, tai tada tegu Savivaldybė ir traukia tą tvorą. Tvirtino, kad pati tos tvoros nestatė, todėl ir nesiruošia patraukti. Prašė Nutarimą panaikinti ir jos atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. paaiškino, kad tiksliai nepamena, kaip buvo atlikti žemės sklypo matavimai, ar dalyvavo sklypo savininkas, tik pamena kad jie buvo atlikti vadovaujantis detaliuoju planu. Pažymėjo, kad atliekant matavimus, kaip ir visais kitais kartais, buvo kalami kuoliukai, matavimų paklaida galima, ji neviršija 0,1 metro. Atliekant matavimus tvoros koordinatės nebuvo nustatinėjamos. Pusapvalio sklypo riba matuojama pagal kontūrą, kuoliukus kalant maždaug kas 1 metrą. Patvirtino, kad praktikoje dažnai būna, jog tvora nesutampa su sklypo riba. Tokiu atveju apie neatitikimus nieko neprivalo informuoti. Žemės sklypo matavimai buvo atlikti 2011 m. Taigi, Nutarimas yra pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą prašė atmesti.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nuosekliai ir išsamiai paaiškino 2017-02-08, 2018-02-28 ir 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktų sudarymo aplinkybes taip pat tai, jog tas pažeidimas dėl žemės užėmimo rytinėje pusėje, dar kitaip vadinamas „apendicitas“, buvo užfiksuotas visus 3 kartus kiekvienais metais atliekant patikrinimą. Patikrinimais buvo nustatyta, kad rytinėje pusėje užimta 21 m. pabrėžė, kad patikrinimai vykdomi jau antrus metus, visais atvejais fiksuoti valstybinės žemės užėmimo faktai. Be to, E. L. nesikreipė nei į Tarnybą, nei į Tarnybos teritorinį padalinį, kad būtų atliktas tyrimas dėl galimai netikslių kadastrinių matavimų. Tiek detaliajame plane, tiek pačio sklypo atlikto tiksliuose matavimuose matome, kad jie yra tikslūs, nes jie parengti po detalaus plano. Tiek viename, tiek kitame plane matome, kad žemės sklypo juosiantį tvora yra už ribos. Tiek šiaurinėje pusėje ji matoma, tiek žemės sklypo pietrytinėje dalyje. Skiriasi tik šiaurinės ribos patikrinimo duomenys, o pietrytinė ribą kaip buvo nustatyta 2017-02-28 taip ji ir nesikeitė visus tris matavimus. Buvo nustatytas užimamas valstybės žemės plotas 21 kv. m. Pagal konfigūraciją „apendicitas“ išliko tas pats ir plotas išliko tas pats. 2019-04-04 atlikti matavimai yra tiksliausi, nes tarnybos specialistė ėjo pagal kiekvieną tvoros tašką, kuris kažkiek pasislinko ir tie visi „taškučiai“ (posūkio taškai) yra nurodyti pradedant nuo šiaurinės pusės, einant į pietrytinę pusę ir pietūs.

Nutarimas buvo surašytas remiantis būtent 2019-04-04 patikrinimo aktu. Tame akte nebuvo nustatyta, kad betoniniai stulpai įrengė E. L., o buvo nustatyta tik valstybinės žemės užėmimas su tvora. Taigi, Nutarime daugiau jokie kiti pažeidimai nebuvo inkriminuojami. Todėl nors kai kurie duomenys patikrinimų aktuose skiriasi, būtina vadovautis 2019-04-04 patikrinimo aktu, pagal kurį ir surašytas Nutarimas. Pabrėžė, kad E. L. 2019-06-20 pateiktu prašymu įsipareigojo pašalinti per 3 mėnesius ir dalį tvoros perkelti pagal žemės sklype esančius riboženklius. Todėl Nutarime ir buvo pažymėta, kad žmogus prisipažįsta pažeidimą ir gailisi. Prašė apeliantės skundą atmesti.

E. L. atstovai teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apeliantė neatliko jokių tikslinių veiksmų siekdama užimti valstybinę žemę, ginčo tvora stovi jau virš 80 metų. Be to, E. L. nepamena jokio proceso kaip iš tiesų vyko Žemės sklypo ribų matavimai, apie valstybinės užimtos žemės patį faktą sužinojo tik tada, kai Tarnyba pradėjo tyrimą pagal pateiktą skundą. Nesupranta kaip galėjo E. L. patikrinti, kad ji užima valstybinę žemę, jeigu ji tą žemę privatizavo už ją mokėjo, tvoros niekas „nepernešinėjo“. Todėl valdomas žemės sklypas neturėtų būti apkarpytas dėl kažkokių koordinačių. O ir pati matininkė – liudytoja patvirtino, kad jos koordinatės „plaukioja“ 10 cm. Mano jog nėra teisinga, kad Tarnyba realiai nepatikrina jokių matininkų atliktų matavimų. E. L. veiksmuose nėra tyčios nėra, todėl byla nutrauktina.

Skundas netenkintinas.

ANK 110 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad savavališkas žemės užėmimas užtraukia baudą nuo 300 iki 560 Eur.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. L. priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-16 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-979 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Minėtu sprendimu buvo pertvarkytas 2 825 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 23, 151–152, 158). Iš 2011-09-08 matininkės A. S. (buvusi pavardė L.) sudaryto žemės sklypo plano, kuris yra Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-16 sprendimo sudėtinė dalis, matyti, kad E. L. apmatuotos Žemės sklypo ribos, kurios apibrėžtos 6-iais nustatytais posūkio taškais; sklypo plotas – 800 m² (b. l. 30).

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti net trys E. L. faktiškai valdomos žemės ribų patikrinimai, surašyti 2017-02-08, 2018-02-28 ir 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktai (b. l. 4–5, 7–8, 14–18). Visuose šiuose aktuose fiksuotas akivaizdus E. L. naudojamos žemės ribų neatitikimas rytinėje Žemės sklypo rytinėje dalyje, kurioje tvora eina ne tiesia linija, kaip nurodyta 2011-09-08 kadastriniais matavimais sudarytame sklypo plane (taškai 3–4), o kontūru, kuris įsiterpia į valstybine žemę; šis kontūras 2018-02-28 ir 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo akto prieduose – kadastro žemėlapio ištraukose – pažymėtas (B); 2017-02-08 žemės naudojimo patikrinimo akte – (A). 2018-02-28 ir 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktuose fiksuota, kad tvora užimamas valstybinės žemės (B) plotas yra lygus 21 m². Be to, 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo akte fiksuota, jog šiaurinėje pusėje tvora užimtas 10 m² valstybinės žemės plotas – pažymėta (A). Taigi, akivaizdu, kad E. L. valdomos ir tvora aptvertos žemės ribos nesutampa su Žemės sklypo ribomis. Šis neatitikimas sulyginus 2011-09-08 matininkės A. S. sudaryto žemės sklypo planą su patikrinimo metu nustatytomis ir kadastro žemėlapio ištraukose nurodytomis tvoros koordinatėmis yra akivaizdus. Be to, Tarnybos atstovė išsamiai paaiškino, kad 2017-02-08, 2018-02-28 ir 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo aktų surašymo aplinkybes, pagrindė juose esančius neatitikimus bei patvirtino, kad priimant Nutarimą buvo vadovautasi 2019-04-04 patikrinimo aktu, kuriame užimamo valstybinės žemės plotas fiksuotas atlikus detaliausius matavimus, t. y. šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyse matavimus fiksuojant taškuose pagal tvoros buvimo vietą, tvoros stulpelius.

Taigi, nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai kėlė abejones dėl 2019-04-04 žemės naudojimo patikrinimo akte fiksuotų matavimų teisingumo, teismui nepateikti jokie įrodymai, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad minėtą patikrinimą atlikę Tarnybos darbuotojai galimai netinkamai naudojosi matavimo prietaisais ir dėl to netiksliai nustatė tvora užimamos valstybinės žemės plotą. Todėl aptarti E. L. ir jos atstovų argumentai atmestini.

Visgi teismas pažymi, kad ANK 618 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, jog nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tiriamam nusižengimui reikšmingos aplinkybės turi būti aprašytos aiškiai ir konkrečiai nurodant faktines aplinkybes, patvirtinančias jog asmens veiksmuose yra ANK atitinkamame straipsnyje (jo dalyje) nurodyto nusižengimo sudėtis, arba nusižengimo sudėties nebuvimą. Iš Nutarimo matyti, kad jame, aprašant pažeidimo esmę, nurodyti poįstatyminiai aktai, kuriais vadovautasi atliekant žemės naudojimosi kontrolės veiksmus, taip pat aprašyti 2017-02-08, 2018-02-28 atlikti patikrinimai, kurių metu nustatytos faktinės aplinkybės (betoniniais įkastais stulpais, metaliniais strypais, betono stulpu užimama valstybinė žemė, nurodomos skirtingi užimtos valstybinės žemės plotai), kurios, atsižvelgus į tai, jog Nutarimas surašytas 2019-04-04 patikrinimo akto pagrindu, nėra esminės vertinant E. L. veiksmus (neveikimą) ANK 110 str. 1 d. numatyto nusižengimo taikymo prasme. Kaip teisminio nagrinėjimo metu patvirtino Tarnybos atstovė, Nutarimas priimtas 2019-04-04 žemės naudojimosi patikrinimo akto, kuriuo nustatytas 31 m2, valstybinės žemės užėmimo faktas, pagrindu.

Kita vertus, iš E. L. ir jos atstovų teisminio nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad aptartos bei Nutarime nurodytos ir, teismo vertinimu, perteklinės aplinkybės, nesutrukdė apeliantei suprasti dėl kokių veiksmų (neveikimo) ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Todėl nurodyti Nutarimo trūkumai nelaikytini esminiais.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog tvora, kuria yra aptverta valstybinė žemė yra pastatyta ne E. L., o seniai, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2011-09-08 paženklinimo-parodymo akto sudarymo. E. L. teigimu, ši aplinkybė – tvoros buvimas nenustatytai ilgą laiką, taip pat po žemės sklypo įsigijimo jokių veiksmų perstatant tvorą neatlikimas – patvirtina, kad jos veiksmuose nėra kaltės, todėl administracinė atsakomybė nekyla.

Vertinant aptartus E. L. argumentus, pažymėtina, kad ji apie tai, jog aptverta tvora valdo ne tik Žemės sklypą, tačiau ir šalia esančią valstybinę žemę, turėjo suprasti jau po 2017-02-08 atlikto žemės naudojimosi patikrinimo akto sudarymo, kuriame fiksuotas 21 m² užimtos valstybinės žemės plotas rytinėje sklypo dalyje (pažymėtas A; b. l. 5). Vėlesniais patikrinimo aktais buvo tikslintos neteisėtai užimto valstybinės žemės ribos rytinėje sklypo dalyje (plotas nesikeitė), taip pat nustatyta, jog užimta ir valstybinė žemė ir šiaurinėje sklypo dalyje – 2019-04-04 žemės naudojimosi patikrinimo aktu galutinai nustatytas plotas – 10 m².

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 str. nuostatas ne kartą yra pažymėjęs, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuli tik užėmimo aplinkybė. O užimtos žemės dydis galėtų turėti įtakos, sprendžiant administracinės nuobaudos klausimą, bet ne veikos kvalifikavimui (nutartys bylose Nr. N62-1294/2011, Nr.N556-1212/2008 ir kt.). Iki 2017-01-01 galiojusioje ATPK 45 str. numatyto administracinio pažeidimo (savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės užėmimas) sudėtis atitinka nagrinėjamo ir ANK 110 str. 1 d. numatyto nusižengimo (savavališkas žemės užėmimas) sudėtį. Todėl aptarti teismų išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje.

Taigi, E. L. nurodyta aplinkybė, kad tvoros ji nestatė, o ji buvo įrengta seniai, galėtų būti vertinama apeliantės naudai tik tuo atveju, jeigu ji apie neteisėtą valstybinės žemės sklypo užėmimą būtų nežinojusi, taip pat nedelsdama, per protingą laiką šį pažeidimą pašalinusi. Nagrinėjamu gi atveju, priešingai – E. L. ne kartą, t. y. 2018-05-23, 2019-06-14 raštais, kreipėsi į Tarnybą iš esmės keldama ginčą ir dėl neteisėtai užimtos valstybinės žemės. Be to, nors Tarnybai 2019-06-20 rašte apeliantė patvirtino, kad tvorą iš svetimos žemės pašalins, to neatliko iki šiol.

Byloje esančiais įrodymais nustačius, kad E. L. aiškiai suvokė, jog jai nuosavybės teisėmis priklausančia pastatyta yra užimama apie 31 m² valstybinės žemės dalis ir šio neteisėto žemės užėmimo nepašalino, darytina išvada, kad jos veiksmuose yra visi ANK 110 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymiai.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Tarnybos skundžiamu Nutarimu E. L. už ANK 110 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą patraukta pagrįstai bei teisėtai, todėl jos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-07-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT-ANR-N839-2019 nepakeistą ir E. L. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.