- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-252-908/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-6-00004-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Girius Ivoška
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjusi kaltinamosios G. M. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalies, kuria šešių mėnesių terminui pratęstas laikinas G. M. nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-31-817/2025, kurioje, be kitų asmenų, G. M. kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to Europos Sąjungos bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė didelę žalą; kito asmens naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą; kito asmens naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės bei organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos); 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) (dvi nusikalstamos veikos); 25 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje.
2. Europos prokuratūros Europos deleguotojo prokuroro Gedgaudo Norkūno (toliau – prokuroras) 2023 m. kovo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir turto konfiskavimą, 6 mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 29 d., buvo laikinai apribota G. M. nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą:
2.1. pastatą – skerdyklą su mėsos perdirbimo cechu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), priklausantį G. M., ir žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį G. M. ir M. M., esančius (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), priklausančius G. M., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (perleisti, parduoti, išnuomoti ir atlikti kt. disponavimo veiksmus), tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;
2.2. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius pastatus – kiemo statinius, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), apribojant 3/4 turto dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M., ir 1/4 turto dalį, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. M. ir M. M., esančius (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), nustatant šio turto dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti (perleisti, parduoti, išnuomoti ir atlikti kt. disponavimo veiksmus), tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis;
2.3. žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), apribojant 1/2 turto dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso G. M., ir likusią 1/2 turto dalį, kuri bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. M. ir M. M., registro numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant šio turto dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant disponuoti (perleisti, parduoti, išnuomoti ir atlikti kt. disponavimo veiksmus), tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis.
3. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą visam minėtam nekilnojamajam turtui jis buvo pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 29 d., paliekant prokuroro nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, turto saugotoja paliekant kaltinamąją G. M..
4. Vilniaus apygardos teisme gautas 2025 m. liepos 29 d. antstolės D. Milevičienės, vykdančios Regionų administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) naudai, prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam G. M. turtui.
5. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi antstolės prašymą patenkinus iš dalies, buvo panaikintas G. M. nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pastatui – gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir kitiems inžineriniams pastatams – kiemo statiniams, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini).
6. Be to, skundžiama nutartimi civiliniams ieškiniams ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 25 d., pratęstas laikinas G. M. nuosavybės teisės apribojimas pastatui – skerdyklai su mėsos perdirbimo cechu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam G. M., ir žemės sklypui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam G. M. ir M. M., esantiems (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (perleisti, parduoti, išnuomoti ir atlikti kt. disponavimo veiksmus), tačiau leidžiant jį valdyti ir juo naudotis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Skundu kaltinamosios G. M. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria pratęstas laikinas G. M. nuosavybės teisės apribojimas pastatui – skerdyklai su mėsos perdirbimo cechu ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini).
7.1. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad byloje gali būti sprendžiamas G. M. turto konfiskavimo klausimas. Jo nuomone, konfiskavimo būtinumą paneigia tai, kad tiek NMA, kuri baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, tiek VšĮ I. A., kuri yra informavusi, kad dėl paramos lėšų sugrąžinimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje neteiks (t. 53, b. l. 4), inicijavo administracines teisenas dėl paramos lėšų grąžinimo. Įsiteisėjusiu Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu NMA iš G. M. priteista grąžintina 211 286,68 Eur paramos lėšų suma, 34 261,37 Eur palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas (išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo antstolė D. Milevičienė); įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu VšĮ I. A. pripažinta teisė susigrąžinti iš UAB „D. D. R“ visas išmokėtas ES fondų lėšas – 253 581,94 Eur.
7.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras civilinį ieškinį motyvavo argumentu, jog jo pareiškimas baudžiamajame procese, be kita ko, užtikrina Europos Sąjungos ir valstybės finansinių interesų gynimą efektyviomis, atgrasančiomis priemonėmis. Vis dėlto, anot advokato, G. M. ir UAB „D. D. R“ atvejais pasitvirtino tai, kad administracinės teisės priemonės Europos Sąjungos ir valstybės finansiniams interesams ginti yra greitesnės ir efektyvesnės, nes abiem atvejais paramos sugrąžinimas jau yra užtikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie gali būti vykdomi nukreipiant išieškojimą ne į asmenis, kaip teigiama Europos prokuratūros ieškinyje, bet į turtą, o UAB „D. D. R“ atveju – į areštuotą turtą, t. y. turtą, kuris buvo sukurtas iš paramos lėšų, kurioms susigrąžinti VšĮ I. A. inicijavo administracinę teiseną.
7.3. Gynėjas pažymi, kad NMA ir VšĮ I. A. interesas yra ne prisiteisti areštuotą turtą, o susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, todėl laikino nuosavybės teisių apribojimo areštuotam turtui pratęsimas neatitinka intereso užtikrinti kuo greitesnį lėšų susigrąžinimą. Minėtos prievartos priemonės taikymas prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulės 29 punkte nustatytam tikslui imtis priemonių, būtinų siekiant užtikrinti greitą tokių sumų susigrąžinimą ir jų pervedimą į Europos Sąjungos biudžetą. Tai neatitinka ir proceso ekonomiškumo principo, šiuo atveju reiškiančio, kad priteistinų sumų išieškojimas turi būti užtikrinamas iš to turto, kuris buvo sukurtas naudojant tas lėšas, kurias reikalaujama susigrąžinti.
7.4. Europos Sąjungos ir valstybės finansinių interesų gynybos efektyvumo kontekste pažymima, kad baudžiamoji byla dar nėra baigta nagrinėti, o paramos lėšų susigrąžinimas, kurį vykdo NMA ir VšĮ I. A., jau vyksta, todėl gynėjas abejoja ne tik civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje paskirtimi ir prasme, bet ir baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimu tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą areštuotam turtui, varžantį VŠĮ I. A. galimybę nukreipti susigrąžintinų paramos lėšų išieškojimą vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą.
8. Proceso dalyvių atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar pratęsti apribojimo terminą teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamosios gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais baudžiamosios bylos Nr. 1-31-817/2025 duomenimis, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti, remiantis skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
10. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytos jokios išlygos ar papildomos sąlygos šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-298-654/2021).
11. G. M. kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais, suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to Europos Sąjungos bendrasis biudžetas ir Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė didelę žalą; kito asmens naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą bei kito asmens naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės; organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. veikdama organizuota grupe padarė BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo (termino pratęsimo), būtina nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-136-449/2021).
12. Šiame baudžiamojo proceso etape spręstina, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji G. M. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrindą daryti tokią išvadą suteikiantys duomenys užfiksuoti, be kita ko, kaip liudytojų apklaustų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, NMA, VšĮ I. A. darbuotojų, projektų konsultantų apklausų protokoluose, su projektų įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose, mokestinių tyrimų ataskaitose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad šių duomenų pakankamumas vertinamas išimtinai laikino nuosavybės teisės apribojimo termino nustatymo pagrįstumo bei tikslingumo kontekste.
13. Atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroro 2023 m. kovo 29 d. nutarimu laikinas G. M. nuosavybės teisės apribojimas į nekilnojamąjį turtą buvo paskirtas, o skundžiama nutartimi daliai šio turto apribojimo terminas pratęstas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius bei turto konfiskavimą. Iš LITEKO esančio Europos prokuratūros Europos deleguotojo prokuroro surašyto kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: prokuroras 2023 m. balandžio 24 d. civiliniu ieškiniu solidariai iš kaltinamųjų A. P., D. P., J. M., A. S., G. M., A. T., UAB „S.“, UAB „D. D. R“ prašo priteisti 253 581,94 Eur turtinės žalos atlyginimą valstybės naudai (b. t. 53, b. l. 7–10); NMA civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamųjų G. M., A. P., J. M., A. S. ir UAB „S.“ priteisti 215 051,66 Eur turtinei žalai atlyginti (b. t. 54, b. l. 90–118).
14. Pažymėtina tai, kad vykdydama vieno iš minėtų civilinių ieškovų – NMA – administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) inicijuotą skolos iš G. M. išieškojimą antstolė D. Milevičienė kreipėsi į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, prašydama panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios G. M. turtui. Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta teisėta NMA taikyta paramos susigrąžinimo iš pareiškėjos G. M. sankcija; Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu tenkintas NMA prašymas priteisti iš atsakovės G. M. 211 286,68 Eur skolą, 34 261,37 Eur palūkanų ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas.
15. Kaltinamosios G. M. gynėjas laikosi pozicijos, kad tiek NMA, kuri baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, tiek VšĮ I. A., kuri yra informavusi, kad dėl paramos lėšų sugrąžinimo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje neteiks (dėl to baudžiamojoje byloje turtinės žalos atlyginimą valstybės naudai prašo priteisti prokuroras), yra inicijavusios administracines teisenas dėl paramos lėšų grąžinimo, kurios, gynėjo nuomone, yra greitesnės ir efektyvesnės priemonės Europos Sąjungos ir valstybės finansiniams interesams ginti, nes abiem atvejais paramos sugrąžinimas jau užtikrintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose, kurie gali būti vykdomi nukreipiant išieškojimą ne į asmenis, bet į turtą.
16. Atsakant į šį skundo argumentą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeistoms teisėms ginti gali būti pasirinkti įvairūs gynybos būdai – tiek kreipiantis į administracinį teismą, tiek reiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju NMA nusprendė savo pažeistas teises ginti dviem būdais:1) kreipdamasi į administracinį teismą su prašymu priteisti nurodytą sumą ir metines palūkanas iš skolininkės G. M.; 2) pateikdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje su reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą iš šioje byloje kaltinamų 4 fizinių ir vieno juridinio asmens.
17. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad administracinėje byloje nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų, toks sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, tačiau teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. eA-475-556/2019, Nr. eA-2462-442/2021, Nr. eA-459-629/2022, Nr. eA-2462-442/2023, Nr. eA-1322-629/2024). Be to, LVAT praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, Nr. eA-356-415/2018, Nr. A-868-261/2018, Nr. eA-411-492/2022, Nr. eA-562-662/2022).
18. Kaip jau minėta, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, įvertinęs antstolės prašymo motyvus ir proceso dalyvių, tarp jų ir civilinių ieškovų, išsakytus argumentus, skundžiama nutartimi iš dalies tenkino antstolės, vykdančios Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą, ir panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai G. M. turto. Pažymėtina tai, kad prokuroro nutarimu, o vėliau teismų nutartimis (paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi) buvo laikinai apribota G. M. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė buvo 506 241 Eur. Taigi, skundžiama nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui, kurio bendra vertė – 495 320 Eur. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad šiuo metu kaltinamajai G. M. taikoma procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio pagal VšĮ Registrų centro informaciją bendra vidutinė rinkos vertė yra 10 921 Eur, nagrinėjamu atveju yra proporcinga. Tuo labiau kad, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, byloje pareikštas ne tik NMA, bet ir prokuroro civilinis ieškinys, be to, laikinas G. M. nuosavybės teisės apribojimas skirtas taip pat siekiant užtikrinti ir galimą turto konfiskavimą.
19. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
20. Pažymėtina, kad iš G. M. pareikšto kaltinimo turinio matyti, jog galimai organizuotos grupės nariams, tarp jų ir kaltinamajai G. M., atitinkamai Gyvulininkystės ūkio modernizavimo ir Sveikatingumo centro projektų dokumentuose fiksuojant neatliktus darbus, paramos vykdytojos UAB „D. D. R“ bei paramos gavėjos ūkininkės G. M. naudai apgaule išvengta didelės vertės prievolių prisidėti prie minėtų projektų finansavimo ne mažiau nei 55 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tokiu būdu galimai minėtų asmenų naudai apgaule įgyjant paramos lėšas bei už jas įgytą turtą. Kadangi pagal G. M. pareikštą kaltinimą tiek juridinis asmuo UAB „D. D. R“, tiek ūkininkė G. M. galėjo gauti turtinės naudos, egzistuoja pagrindas manyti, kad baudžiamojoje byloje gali būti taikomas tokio turto konfiskavimas, todėl nesutiktina su kaltinamosios gynėjo skundo argumentu, kad G. M. turto konfiskavimo būtinumą savaime paneigia ta aplinkybė kad tiek NMA, tiek VšĮ I. A. inicijavo administracines teisenas dėl paramos lėšų grąžinimo. Akcentuotina ir tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas, spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo termino (ne)pratęsimo klausimą, o aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl teismo nutarties, kuria pratęstas nuosavybės teisės apribojimas, nesprendžia, ar konkretus turtas, į kurį proceso metu apribota asmens nuosavybės teisė, neabejotinai atitinka konfiskuotino turto požymius, nes toks klausimas bus sprendžiamas tik iš esmės baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo.
21. Skunde kaltinamosios gynėjas akcentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulės 29 punkte nustatytą tikslą valstybėms narėms imtis priemonių, būtinų siekiant užtikrinti greitą tokių sumų susigrąžinimą ir jų pervedimą į Europos Sąjungos biudžetą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos direktyvos 10 straipsnyje nustatyta ir valstybės narės pareiga imtis priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, jog 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų priemones ir pajamas iš šių nusikalstamų veikų būtų galima įšaldyti ir konfiskuoti.
22. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 7 dalimi, baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-105-307/2022).
23. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiama nutartimi iš dalies patenkinus 2025 m. liepos 29 d. antstolės D. Milevičienės, vykdančios vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. NMA naudai, prašymą, ir pratęsus laikino G. M. nuosavybės teisės apribojimo terminą tik daliai nekilnojamojo turto, o būtent pastatui – skerdyklai su mėsos perdirbimo cechu ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Tokią išvadą pagrindžia ir G. M. pareikštų kaltinimų apimtis. G. M. kaltinama tuo, kad veikdama organizuota grupe, padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), iš jų du nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje, vieną – BK 222 straipsnio 1 dalyje; taip pat du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje kaltinamaisiais pripažinti penki fiziniai ir du juridiniai asmenys. Šiuo metu byloje atliekamas įrodymų tyrimas. Baudžiamoji byla didelės apimties – ją sudaro 67 tomai.
24. Sutiktina, kad procesinių prievartos priemonių taikymas visais atvejais riboja tam tikras asmenų teises, tačiau tokie ribojimai pateisinami, nes jais siekiama baudžiamajam procesui reikšmingų tikslų. Nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo minėtam kaltinamosios turtui gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir galimo turto konfiskavimo įgyvendinimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė varžo kaltinamosios G. M. teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, tuo labiau kad, skundžiama nutartimi iš dalies tenkinus antstolės prašymą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į didžiąją dalį G. M. nekilnojamojo turto buvo panaikintas, o likusį nekilnojamąjį turtą leidžiama valdyti ir juo naudotis.
25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajai G. M. taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, dėl to teismas tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo netgi nepasibaigus paskirtam tokios priemonės terminui. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Šiuo metu kaltinamosios G. M. laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas į minėtą nekilnojamąjį turtą nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas pagrįstai. Šių išvadų nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, todėl kaltinamosios gynėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamosios G. M. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.