Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raubonių parkas“ (toliau – ir pareiškėjas, ir VšĮ „Raubonių parkas“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir Skyrius) 2020 m. liepos 3 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J37-1“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas nevykdė 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotųjų voverių laikymą, t. y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 126 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė ekonominę sankciją – 1 200 Eur dydžio baudą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, nes gavus leidimą, pareiškėjas įgyja ir teisę laikyti Privalomajame nurodyme nurodytus gyvūnus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.7 punktą leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, turint leidimą įkurti zoologijos sodą. Prašymas Agentūrai įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d. (tai matyti iš išrašo apie siuntos įteikimą), o Agentūra atsakymą apie tai, kad prašymas neišnagrinėtas, parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 patvirtinto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktą, Agentūrai neišdavus leidimo įkurti zoologijos sodą ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas. Kadangi Agentūra prašymą gavo 2018 m. rugsėjo 20 d., o iki 2018 m. spalio 20 d. neišdavė leidimo ir nepateikė atsakymo, tai nuo 2018 m. spalio 21 d. pareiškėjas yra laikomas turintis leidimą įkurti zoologijos sodą, t. y. Privalomojo nurodymo reikalavimai buvo įvykdyti ir pareiškėjas įgijo teisę laikyti jame nurodytus gyvūnus.

4. Pareiškėjas, norėdamas turėti dokumentą, patvirtinantį, kad yra įgijęs leidimą įkurti zoologijos sodą, 2018 m. gruodžio 15 d. su prašymu kreipėsi į Agentūrą dėl tokio dokumento išdavimo, o ši 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (26)-A4-383 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė jį išduoti. Pareiškėjas Sprendimą apskundė teismui (administracinė byla Nr. eA-2306-822/2020).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas daugiau nei metus sutiko su pareiškėjo pozicija, tai patvirtina tai, kad jis nesiėmė veiksmų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, ir tik 2020 m. kovo 3 d. surašė analogišką privalomąjį nurodymą, kuris apskųstas teismui (administracinė byla Nr. eI3-475-279/2020). Apraše nėra nurodyta, kad leidimas laikomas išduotu tik po to, kai išduodamas tai patvirtinantis dokumentas arba kai Agentūra neginčija leidimo fakto turėjimo. Asmuo laikomas turinčiu leidimą įkurti zoologijos sodą arba kai jį išduoda Agentūra, pateikdama tai patvirtinantį dokumentą, arba kai jį įgyja Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 11.7 punkte nėra nurodoma apie leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo tvarką, o tik konstatuojama, kad jis turi būti išduotas pagal Aprašo nuostatas (o jis išduodamas dviem būdais: pateikiant tai patvirtinantį dokumentą arba 15 punkto nustatyta tvarka). Be to, negalima už tą patį bausti kelis kartus. Atsakovas dėl to paties pažeidimo buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn VšĮ „Raubonių parkas“ direktorių, atsakovo 2020 m. gegužės 28 d. nutarimas yra apskųstas teismui (Panevėžio apylinkės teismo byla Nr. I1-106-1001/2020), todėl atsakovas nebeturėjo teisės už tą patį bausti dar vieno asmens – pareiškėjo, nes už tai jau nubaustas įstaigos direktorius.

6. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad iš Taisyklių 11.7 punkto, Aprašo 4, 5, 15 punktų matyti, jog leidimas išduodamas dviem atvejais: turint pagal Aprašo nustatytą tvarką išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, ir Aplinkos apsaugos agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, tačiau abiem atvejais leidimo išdavimas turi būti įformintas rašytine forma pagal Aprašo priedą. Neturint rašytinės formos Agentūros išduoto leidimo, asmuo neatitinka Taisyklių 11.7 punkte numatytos sąlygos, numatančios išimtį laukinių gyvūnų laikymui, kad leidimas nereikalingas laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą.

8. Atsakovas paaiškino, kad į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą išduoti dokumentą, patvirtinantį leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, Agentūra Sprendimu atsakė negalinti jo išduoti. Agentūros Sprendimas yra apskųstas teismui. Atsakovas teigė, kad įvertinus faktines aplinkybes, jog pareiškėjas aptvare voljere laikė laukinius gyvūnus neturėdama nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą, taip pat įvertinus Agentūros sprendimus, kurie nors teismine tvarka ginčijami, šiuo metu yra galiojantys, daroma išvada, kad pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo. Už Privalomojo nurodymo neįvykdymą pareiškėjui 2020 m. kovo 3 d. surašytas pažeidimo protokolas Nr. J37-1 ir Nutarimu paskirta ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda.

9. Atsakovas dėl dvigubos teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą pažymėjo, kad nei Lietuvos įstatymai, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Privalomasis nurodymas buvo duotas VšĮ „Raubonių parkas“, o jai vadovaujantis direktorius privalėjo imtis veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti. Kadangi privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, VšĮ „Raubonių parkas“ direktoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį. Aplinkos apsaugos įstatyme yra nustatytos ekonominės sankcijos už juridinių asmenų padarytus pažeidimus. Pats juridinis asmuo pažeidimo nepadaro, pažeidimus padaro darbuotojai, veikiantys juridinio asmens naudai, todėl ekonominė sankcija skiriama ūkio subjektui.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

11.1. Pareiškėjas pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą „Dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo“ išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuriame pareiškėjas nurodė planuojamus laikyti zoologijos sode gyvūnus, pridėjo gyvūnų, kuriems išduoti leidimai laikyti nelaisvėje, įsigijimą, kilmę, ženklinimą įrodančių dokumentų kopijas. Prašymas Agentūrai buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d., Agentūroje registruotas 2018 m. rugsėjo 24 d.

11.2. Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (26)-A4-8472 atsakė pareiškėjui, be kita ko, kad jo 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymas dar neišnagrinėtas.

11.3. Pareiškėjas pateikė Agentūrai 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl dokumento pateikimo“, kuriame nurodė, kad jam nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą, su jame išdėstytomis sąlygomis, ir prašė skubiai pateikti jai šį dokumentą.

11.4. Agentūra Sprendimu atsakė į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą, kad Agentūra yra gavusi tik prašymą ir Aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytą informaciją. Neatliktas vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimas ir nepateikta patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams, negauta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, todėl negalima laikyti, kad leidimas įkurti zoologijos sodą pareiškėjui yra išduotas.

11.5. Lietuvos Respublikos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs VšĮ „Raubonių parkas“ planinį patikrinimą, kurio metu patikrino aptvarą voljerą, esantį (duomenys neskelbtini), surašė 2018 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. P-14, kuriame nurodė, kad neįvykdytas 2018 m. balandžio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. G10-B-2, nes aptvare voljere, be draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų, dar neteisėtai laikomi meškėnai (Procyon lotor) 2 vnt., paprastieji koačiai (Nasua nasua) 1 vnt., nutrijos (Myocastor coypus) 2 vnt., kurie yra invaziniai gyvūnai ir jų laikymui reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas; voljere neturint leidimų dar laikomi preriniai šuniukai (Cynomys ludovicianus), kuzimansis (Crossarchus obscurus), dryžuotoji voverė (Tamiops swinhoei).

11.6. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) nutraukti meškėnų (Procyon lotor) 2 vnt., paprastųjų koačių (Nasua nasua) 1 vnt., nutrijų (Myocastor coypus) 2 vnt. prerinių šuniukų (Cynomys ludovicianus), kuzimansio (Crossarchus obscurus), dryžuotųjų voverių (Tamiops swinhoei) neteisėtą (be nustatytų leidimų) laikymą VšĮ „Raubonių parkas“ aptvare voljere Raubonių kaime iki 2018 m. gruodžio 15 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. vasario 8 d., pakartotinai pratęstas iki 2019 m. kovo 7 d.

11.7. Pareiškėjas su pranešimu „Dėl 2018-10-17 privalomojo nurodymo P-G10-3“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, teigdamas, kad prašymas išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą su visais priedais buvo įteiktas Agentūrai 2018 m. rugsėjo 22 d., o ši atsakymą apie tai, kad prašymas dar neišnagrinėtas, parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d., todėl, remdamasis Aprašo 15 punktu, pareiškėjas laiko, kad juodauodegius prerinius šuniukus, ilganoses kuzimanses ir dryžuotąsias voveres laikyti nelaisvėje jis turi teisę, šioje dalyje Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

11.8. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs VšĮ „Raubonių parkas“ neplaninį patikrinimą, kurio metu patikrino aptvarą voljerą, esanti (duomenys neskelbtini), surašė 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo aktą Nr. PA42-28, kuriame nurodė, kad aptvare voljere nebelaikomi privalomajame nurodyme nurodyti invaziniai gyvūnai (meškėnai, paprastieji koačiai ir nutrijos), taip pat nelaikomas ir kuzimansis (Crossarchus obscurus). Tačiau Privalomasis nurodymas iš dalies neįvykdytas, nes aptvaruose voljeruose dar tebelaikomi preriniai šuniukai (Cynomys ludovicianus) 4 vnt. ir dryžuotosios voverės (Tamiops swinhoei) 12 vnt. Nurodė, kad VšĮ „Raubonių parkas“ pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 9 punktą.

11.9. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas (vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius), remdamasis Privalomuoju nurodymu ir 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo aktu Nr. PA42-28, 2020 m. kovo 3 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J37-1, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog privalomasis nurodymas Nr. P-G10-3 iš dalies neįvykdytas. VšĮ „Raubonių parkas“ pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 9 punktą, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje.

11.10. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) Gintaras Kliauga, išnagrinėjęs juridinio asmens pažeidimo bylą Nr. J37-1 ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, 2020 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J37-1“ (Aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniai, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriame konstatavo, kad privalomasis nurodymas Nr. P-G10-3 iš dalies neįvykdytas. VšĮ „Raubonių parkas“ po 2019 m. kovo 7 d. aptvare voljere laikė prerinius šuniukus (Cynomys ludovicianus) 4 vnt. ir dryžuotąsias voveres (Tamiops swinhoei) 12 vnt., neturėdama nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą. VšĮ „Raubonių parkas“ neįvykdė Privalomojo nurodymo, tokiu būdu padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, pareiškėjui paskirta VšĮ „Raubonių parkas“ ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda.

12. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatas (7 str. 2 d., 8 str. 1 d.), Taisyklių nuostatas (9 p., 11.7 p.), Aprašo nuostatas (4 p., 5 p., 6 p., 6¹ p., 9–12 p., 15 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 pateiktus išaiškinimus dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, nurodė, kad pagal pateiktus išaiškinimus pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, kadangi 2018 m. gruodžio 15 d. prašymo pateikti dokumentą, patvirtinantį tokio leidimo išdavimą, pateikimo metu teisės aktuose įtvirtinta leidimo išdavimo sąlygų vertinimo procedūra nebuvo baigta, nes nebuvo gauti duomenys, kurie būtini sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo priimti, todėl pareiškėjas tokiu atveju pagal Taisyklių 9 punktą, 11.7 punktą privalėjo turėti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Pareiškėjas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus taip pat neturėjo, pareiškėjas to neginčija, nes remiasi Taisyklių 11.7 punktu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Nutarimu pareiškėjui bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad atsakovas dėl to paties pažeidimo buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn VšĮ „Raubonių parkas“ direktorių, todėl nebeturėjo teisės už tą patį bausti dar vieno asmens – pareiškėjo, nes už tai jau nubaustas įstaigos direktorius, teismas nurodė, kad Nutarimu bauda kaip ekonominė sankcija yra paskirta juridiniam asmeniui – VšĮ „Raubonių parkas“ kai tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – R. V., einančiam VšĮ „Raubonių parkas“ direktoriaus pareigas, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog tas pats asmuo yra nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija ir administracinė nuobauda yra paskirtos netapačiam asmeniui, kadangi VšĮ „Raubonių parkas“ neturint lėšų ekonominei sankcijai sumokėti ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, nesumokėtos ekonominės sankcijos išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į viešosios įstaigos direktoriaus R. V. turtą, todėl, Nutarimu skiriant VšĮ „Raubonių parkas“ ekonominę sankciją non bis in idem principas nebuvo pažeistas.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, kad neginčija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 pateiktų išvadų, tačiau laikosi pozicijos, kad šios išvados (prejudiciniai faktai) galioja tik į ateitį, t. y. yra taikomos po nurodytos nutarties priėmimo.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 nustatytos aplinkybės neatitinka prejudiciniam faktui keliamų reikalavimų, nes nurodytoje byloje nedalyvavo Skyrius (atsakovas nagrinėjamoje byloje).

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo pažeistas non bis in idem principas ir pakartoja šiuo aspektu skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

18. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją ir prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui VšĮ „Raubonių parkas“ paskirtos ekonominės sankcijos už laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje neturint nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą.

20. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J37-1 pareiškėjui VšĮ „Raubonių parkas“ už Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų), vadovaujantis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, buvo paskirta ekonominė sankcija – 1 200 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3, aptvare voljere laikė laukinius gyvūnus (prerinius šuniukus (Cynomys ludovicianus) 4 vnt. ir dryžuotąsias voveres (Tamiops swinhoei) 12 vnt.) neturėdamas nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ekonominės sankcijos panaikinimo atmetė, konstatavo, kad pareiškėjas nėra Aprašo nustatyta tvarka gavęs leidimo įkurti zoologijos sodą, nes nebuvo gauti duomenys, kurie būtini sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo priimti, todėl teisės aktuose įtvirtinta leidimo išdavimo sąlygų vertinimo procedūra nebuvo baigta. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte įtvirtintas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo, sietinas ne tik su pareiškėjo pateiktu prašymu ir pridėtais dokumentais, bet kompetentingos institucijos atliekamu patikrinimu: Zoologijos sodų patikrinimo komisijos atliekamu vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimu, asmens numatomos vykdyti veiklos atitikties Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams įvertinimu, bei apskrities, miesto ar rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma įkurti zoologijos sodą, informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje teritorijoje gavimu. Tik gavusi Komisijos išvadą ir Tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą. Aptariamu atveju atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui yra atskiras ir nesietinas su atsakomybės taikymu jos vadovui – fiziniam asmeniui, todėl dvigubo baudimo draudimo principas nebuvo pažeistas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 pateiktos išvados, kuriomis iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turi galioti tik į ateitį, t. y. gali būti taikomos tik po nurodytos nutarties priėmimo. Be to, jos negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 nedalyvavo Skyrius – atsakovas nagrinėjamoje byloje. Taip pat akcentuoja, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą įkurto zoologijos sodą Aplinkos apsaugos agentūrai įteikė 2018 m. rugsėjo 22 d. registruotu laišku; Aplinkos apsaugos agentūra atsakymą, kad prašymas nėra išnagrinėtas, pareiškėjui parengė 2018 m. lapkričio 2 d. Sprendžiant, ar pareiškėjas galėjo turėti teisėtą lūkestį, kad remiantis Aprašo 15 p. nuostatomis jis turi būti laikomas turinčiu leidimą įkurti zoologijos sodą nuo 2018 m. spalio 22 d., kadangi per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų pateikimo leidimas nebuvo išduotas ir nebuvo pateiktas motyvuotas atsisakymas jų išduoti, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į zoologijos sodo veiklai keliamus specialius reikalavimus ir su tuo susijusias tiek atsakovo, tiek paties pareiškėjo pareigas, kurios kyla tokią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu ir pareiškėjui turi būti žinomos.

25. 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose įžanginėje dalyje nurodyta, kad Direktyva priimama, be kita ko, siekiant tinkamai įgyvendinti esamus ir būsimus Bendrijos teisės aktus dėl laukinės faunos apsaugos, norint užtikrinti, kad zoologijos sodai tinkamai atliktų savo svarbų vaidmenį saugant rūšis, šviečiant visuomenę ir (arba) vykdant mokslo tyrimus, todėl būtina sudaryti bendrąją valstybių narių teisės aktų bazę, reglamentuojančią leidimų zoologijos sodams išdavimą ir tikrinimą, gyvūnų zoologijos soduose laikymą, personalo mokymą ir šių sodų lankytojų švietimą. Direktyvos 4 straipsnyje, reglamentuojančiame leidimų išdavimą ir tikrinimą, nustatyta, kad prieš išduodant leidimą, atsisakant jį išduoti, pratęsiant jo galiojimo laiką arba iš esmės jį keičiant, valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą, kurio metu nustatoma, ar laikomasi esamų arba siūlomų leidimo išdavimo sąlygų (4 str. 4 d.).

26. Įgyvendinant Direktyvos nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija), susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių ir lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu, laukinių gyvūnų, kilusių iš kitų gamtinių zonų, laikymu nelaisvėje ir kitokiu jų naudojimu.

27. Laukinės gyvūnijos įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo metu) 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžiama, kad zoologijos sodas – vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, sudarantys zoologinę kolekciją; išskyrus cirkus, gyvūnų parduotuves ir įstaigas, kurioms taikoma išimtis, nes pastarosios visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 10 rūšių laukinių gyvūnų ir ne daugiau kaip 50 gyvūnų ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą. Laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose reglamentuojamas minėto įstatymo 8 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad Leidimui gauti pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą steigti zoologijos sodą ir informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis. Leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūrai neišdavus Leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad Leidimas išduotas, 15¹ punkte nurodyta, kad Leidimą išduoti atsisakoma, jei Asmuo nepateikia Tvarkos aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytų dokumentų, duomenų ir informacijos, nesudaro sąlygų Komisijai atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą ar planuojama vykdyti veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad gavusi Zoologijos sodų patikrinimo komisijos išvadą ir Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją, Aplinkos apsaugos agentūra per 2 darbo dienas išduoda Leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą.

28. Kreipiantis dėl Leidimo gavimo, pareiškėjui turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai jo išdavimui, pareigos, įtvirtintos Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje 2 dalyje, tarp jų ir tai, kad turi būti gauta Zoologijos sodų patikrinimo komisijos išvada ir Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija. Tokie duomenys nėra savitiksliai, jie nulemia pareiškėjo veiklos (zoologijos sodo) atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, be kita ko ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimams (1 str. 3 d.), kurie laukinių gyvūnų gerovei ir apsaugai taikomi tiek, kiek to nereglamentuoja Laukinės gyvūnijos įstatymas.

29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo lūkesčiai įgyti leidimą zoologijos sodo veiklai negali būti grindžiami tik su formaliu Aprašo 15 punkte įtvirtintos nuostatos dėl Leidimo išdavimo termino aiškinimu. Sistemiškai aiškinant Leidimo išdavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, būtina, kad pareiškėjas ne tik nurodytų, jog Apraše nurodytu terminu Leidimas nebuvo išduotas, bet ir pateiktų faktiniais duomenimis pagrįstus argumentus, jog jo vykdoma veikla atitiko visas Leidimo zoologijos sodui išdavimo sąlygas, nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui, atitinka gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus. Kitoks aiškinimas laikytinas prieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms, įtvirtinančioms zoologijos sodų veiklos sąlygas bei gyvūnų gerovės apsaugą, sudarytų nepagrįstas prielaidas gauti Leidimus zoologijos sodo veiklai asmenims, kurie nėra įvykdę tokiai veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo tęsiamas ne vieną kartą, Agentūra 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (26)-A4-1134 kreipėsi į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją ir 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (26)-A4-1127 į Pasvalio teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl informacijos apie užkrečiamų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad iki ginčijamo Nutarimo priėmimo būtų buvę įvykdytos Leidimo išdavimo sąlygos /ar jis būtų siekęs jas įvykdyti, t. y. kad jis turi objektyvias galimybes užtikrinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų papildomų zoologijos sodams privalomų pareigų įgyvendinimą.

30. Iš esmės analogiškas Leidimo išdavimo terminą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimas buvo išdėstytas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020. Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2306-822/2020 pateikti išaiškinimai negali būti pripažinti turinčiais prejudicinę reikšmę, nes nagrinėjamoje byloje dalyvauja kitas viešasis juridinis asmuo – ne Aplinkos apsaugos agentūra, bet Aplinkos apsaugos departamento Skyrius, nesudaro teisinio pagrindo įsiteisėjusiu teismo sprendimu sukeliamas pasekmes – t. y. nustatytą faktą, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (26)-A4-383 pagrįstai nusprendė neišduoti dokumento, patvirtinančio leidimo zoologijos sodo įkūrimui, išdavimą, vertinti kitaip. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepagrįstu taip pat laikytinas pareiškėjo argumentas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2306-822/2020 pateikti Aprašo 15 punkto išaiškinimai laikytini galiojančiais tik į ateitį, nes, kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamo ginčo esmę lemia ne formalus Apraše įtvirtinto termino taikymas, bet aplinkybių, kurios patvirtina /ar paneigia pareiškėjo veiklos atitiktį zoologijos sodo reikalavimams, konstatavimas.

31. Pareiškėjo teiginiai, kad skiriant ekonominę sankciją VšĮ „Raubonių parkas“ buvo pažeistas dvigubo draudimo principas, nes už tuos pačius pažeidimus Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu viešosios įstaigos direktorius R. V. buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda, taip pat laikytini nepagrįstais ir atmestini. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai argumentavo, kodėl atmeta pareiškėjo teiginius dėl non bis in idem principo pažeidimo.

32. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (nutarimo 42.1, 42.2 p.).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem pažeidimas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-1-662/2018, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-356-415/2018, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

36. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – buvo skirta ne viešosios įstaigos direktoriui R. V., o pareiškėjui – viešajai įstaigai, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas. Nors viešoji įstaiga veiklą vykdo per savo darbuotojus – fizinius asmenis, taikomos atsakomybės rūšys ir tikslai bei už padarytus pažeidimus kylančios pasekmės skiriasi. Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta viešajai įstaigai, bauda administracinio nusižengimo byloje – fiziniam asmeniui, tai skirtingi teisinės atsakomybės subjektai, kurie nėra atsakingi vienas už kito prievoles, todėl patiria savarankiškas teisines pasekmes.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl ginčijamo Nutarimo teisėtumo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.