- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- eI3-404-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02608-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Raubonių parkas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio, Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir Departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius) 2020 m. liepos 3 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėja nevykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotųjų voverių laikymą, t. y. kad ji padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 126 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė ekonominę sankciją – 1200 Eur dydžio baudą. Pareiškėja nesutikimą su Nutarimu grindė toliau nurodytais motyvais. 2018 m. rugsėjo 7 d. ji kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, nes gavus leidimą, pareiškėja įgyja ir teisę laikyti privalomajame nurodyme nurodytus gyvūnus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.7 papunktį leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, turint leidimą įkurti zoologijos sodą. Prašymas Agentūrai įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d. (tai matyti iš išrašo apie siuntos įteikimą), o ši atsakymą apie tai, kad prašymas neišnagrinėtas, parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 patvirtinto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktą, Agentūrai neišdavus leidimo įkurti zoologijos sodą ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas. Kadangi Agentūra prašymą gavo 2018 m. rugsėjo 20 d., o iki 2018 m. spalio 20 d. neišdavė leidimo ir nepateikė atsakymo, tai nuo 2018 m. spalio 21 d. pareiškėja yra laikoma turinti leidimą įkurti zoologijos sodą. Tai reiškia, kad privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai buvo įvykdyti ir pareiškėja įgijo teisę laikyti jame nurodytus gyvūnus. Pareiškėja, norėdama turėti dokumentą, patvirtinantį, kad yra įgijusi leidimą įkurti zoologijos sodą, 2018 m. gruodžio 15 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą dėl tokio dokumento išdavimo, o ši 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) atsisakė jį išduoti. Agentūros Sprendimas apskųstas teismui (byla Nr. eA-2306-822/2020 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta). Atsakovas daugiau nei metus sutiko su pareiškėjos pozicija, tai patvirtina tai, kad jis nesiėmė veiksmų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, ir tik 2020 m. kovo 3 d. surašė analogišką privalomąjį nurodymą, kuris apskųstas teismui (Regionų apygardos administracinio teismo byla Nr. eI3-475-279/2020). Atsakovas savaip interpretuoja Taisykles ir Aprašą. Apraše nėra nurodyta, kad leidimas laikomas išduotu tik po to, kai išduodamas tai patvirtinantis dokumentas arba kai Agentūra neginčija leidimo fakto turėjimo. Asmuo laikomas turinčiu leidimą įkurti zoologijos sodą arba kai jį išduoda Agentūra, pateikdama tai patvirtinantį dokumentą, arba kai jį įgyja Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 11.7 papunktyje nėra nurodoma apie leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo tvarką, o tik konstatuojama, kad jis turi būti išduotas pagal Aprašo nuostatas (o jis išduodamas dviem būdais: pateikiant tai patvirtinantį dokumentą arba 15 punkto nustatyta tvarka). Be to, negalima už tą patį bausti kelis kartus. Atsakovas dėl to paties pažeidimo buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, atsakovo 2020 m. gegužės 28 d. nutarimas yra apskųstas teismui (Panevėžio apylinkės teismo byla Nr. I1-106-1001/2020). Todėl atsakovas nebeturėjo teisės už tą patį bausti dar vieno asmens – pareiškėjos, nes už tai jau nubaustas įstaigos direktorius.
Pareiškėjos atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdyje teikė iš esmės analogiškus paaiškinimus ir prašė skundą tenkinti, panaikinti 2020 m. liepos 3 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Nutarimą nepakeistą. Atsiliepime teigė, kad iš Taisyklių 11.7 papunkčio, Aprašo 4, 5, 15 punktų matyti, jog leidimas išduodamas dviem atvejais: turint pagal Aprašo nustatytą tvarką išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, ir Aplinkos apsaugos agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Tačiau abiem atvejais leidimo išdavimas turi būti įformintas rašytine forma pagal Aprašo priedą. Neturint rašytinės formos Agentūros išduoto leidimo, asmuo neatitinka Taisyklių 11.7 papunktyje numatytos sąlygos, numatančios išimtį laukinių gyvūnų laikymui, kad leidimas nereikalingas laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą. Į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą išduoti dokumentą, patvirtinantį leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, Agentūra Sprendimu atsakė negalinti jo išduoti. Agentūros Sprendimas yra apskųstas teismui. Atsakovas teigė, kad įvertinus faktines aplinkybes, jog pareiškėja aptvare voljere laikė laukinius gyvūnus neturėdama nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą, taip pat įvertinus Agentūros sprendimus, kurie nors teismine tvarka ginčijami, šiuo metu yra galiojantys, daroma išvada, kad pareiškėja neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)Už šio privalomojo nurodymo neįvykdymą pareiškėjai 2020 m. kovo 3 d. surašytas pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nutarimu paskirta ekonominė sankcija – 1200 Eur bauda. Dėl dvigubos teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą atsakovas nurodė, kad nei Lietuvos įstatymai, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Privalomasis nurodymas buvo duotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o jai vadovaujantis direktorius privalėjo imtis veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti. Kadangi privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį. Aplinkos apsaugos įstatyme yra nustatytos ekonominės sankcijos už juridinių asmenų padarytus pažeidimus. Pats juridinis asmuo pažeidimo nepadaro, pažeidimus padaro darbuotojai, veikiantys juridinio asmens naudai. Todėl ekonominė sankcija skiriama ūkio subjektui. Atsakovas teigė, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovo atstovas R. R. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl Agentūros leidimo įkurti zoologijos sodą pareiškėjai, remiantis bylos duomenimis, nustatyta:
Pareiškėja pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą „Dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo“ išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Prašyme pareiškėja nurodė planuojamus laikyti zoologijos sode gyvūnus. Nurodė, kad prideda gyvūnų, kuriems išduoti leidimai laikyti nelaisvėje, įsigijimą, kilmę, ženklinimą įrodančių dokumentų kopijas. Prašymas Agentūrai buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d., Agentūroje registruotas 2018 m. rugsėjo 24 d.
Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakė pareiškėjai, be kita ko, kad jos 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymas dar neišnagrinėtas.
Pareiškėja pateikė Agentūrai 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl dokumento pateikimo“, kuriame nurodė, kad jai nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą, su jame išdėstytomis sąlygomis, ir prašė skubiai pateikti jai šį dokumentą.
Agentūra 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (Sprendimu) atsakė į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą, kad Agentūra yra gavusi tik prašymą ir Aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytą informaciją. Neatliktas vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimas ir nepateikta patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams. Negauta valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad leidimas įkurti zoologijos sodą pareiškėjai yra išduotas.
Dėl Aplinkos apsaugos departamento atliktų pareiškėjos patikrinimų, remiantis bylos duomenimis, nustatyta:
Lietuvos Respublikos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)planinį patikrinimą, kurio metu patikrino aptvarą voljerą, esantį (duomenys neskelbtini) surašė 2018 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad neįvykdytas 2018 m. balandžio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad aptvare voljere, be draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų, dar neteisėtai laikomi meškėnai (Procyon lotor) 2 vnt., paprastieji koačiai (Nasua nasua) 1 vnt., nutrijos (Myocastor coypus) 2 vnt., kurie yra invaziniai gyvūnai ir jų laikymui reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas; voljere neturint leidimų dar laikomi preriniai šuniukai (Cynomys ludovicianus), Kuzimansis (Crossarchus obscurus), dryžuotoji voverė (Tamiops swinhoei). Nurodė pažeistas teisės normas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono ir kitų regionų aplinkos apsaugos departamentai reorganizuoti jungimo būdu, prijungiant juos prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), kuriam po reorganizavimo pereina visos jų teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-277 1, 2 punktai).
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas surašė pareiškėjai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) nutraukti meškėnų (Procyon lotor) 2 vnt., paprastųjų koačių (Nasua nasua) 1 vnt., nutrijų (Myocastor coypus) 2 vnt. prerinių šuniukų (Cynomys ludovicianus), Kuzimansis (Crossarchus obscurus), dryžuotųjų voverių (Tamiops swinhoei) neteisėtą (be nustatytų leidimų) laikymą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ aptvare voljere (duomenys neskelbtini)iki 2018 m. gruodžio 15 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. vasario 8 d., pakartotinai pratęstas iki 2019 m. kovo 7 d.
Pareiškėja 2018 m. pranešimu „Dėl 2018-10-17 privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, teigdama, kad prašymas išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą su visais priedais buvo įteiktas Agentūrai 2018 m. rugsėjo 22 d., o ši atsakymą apie tai, kad prašymas dar neišnagrinėtas, parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d. Dėl to, remdamasi Aprašo 15 punktu, pareiškėja laiko, kad juodauodegius prerinius šuniukus, ilganoses kuzimanses ir dryžuotąsias voveres laikyti nelaisvėje ji turi teisę, šioje dalyje privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, kurio metu patikrino aptvarą voljerą, esanti (duomenys neskelbtini), surašė 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)kuriame nurodė, kad aptvare voljere nebelaikomi privalomajame nurodyme nurodyti invaziniai gyvūnai (meškėnai, paprastieji koačiai ir nutrijos), taip pat nelaikomas ir Kuzimansis (Crossarchus obscurus). Tačiau privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)iš dalies neįvykdytas, nes aptvaruose voljeruose dar tebelaikomi preriniai šuniukai (Cynomys ludovicianus) 4 vnt. ir dryžuotosios voverės (Tamiops swinhoei) 12 vnt. Nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 9 punktą.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas (vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius), remdamasis 2018 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. kovo 2 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)iš dalies neįvykdytas. Nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 9 punktą, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje.
Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) Gintaras Kliauga, išnagrinėjęs juridinio asmens pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini)ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, 2020 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniai, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuriame konstatavo, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)iš dalies neįvykdytas. VšĮ „(duomenys neskelbtini) po 2019 m. kovo 7 d. aptvare voljere laikė prerinius šuniukus (Cynomys ludovicianus) 4 vnt. ir dryžuotąsias voveres (Tamiops swinhoei) 12 vnt., neturėdama nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą. Nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, paskyrė pareiškėjai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę sankciją – 1200 Eur baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Nutarimu, pateikė skundą teismui.
Pareiškėja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: pareiškėja pagal Aprašo 15 punktą yra laikoma turinti leidimą įkurti zoologijos sodą, kadangi Agentūra, gavusi jos prašymą išduoti leidimą, per 30 kalendorinių dienų neišdavė leidimo ir nepateikė jokio atsakymo; be to, atsakovas dėl to paties pažeidimo buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, todėl atsakovas nebeturėjo teisės už tą patį bausti dar vieno asmens – pareiškėjos.
Pareiškėjai 2018 m. spalio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo remiantis priimtas Nutarimas) buvo duotas pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktą (redakciją, galiojusią nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.), kuriame nurodyta, kad privalomasis nurodymas duodamas šiuo atveju: kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą“ 3 dalis (už kurios pažeidimą pareiškėjai Nutarimu paskirta bauda) nustato: neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (toliau – Laukinės gyvūnijos įstatymas) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punktas nustato, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Taisyklių 11 punkto 11.7 papunktis nustato, kad leidimas nereikalingas, laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“.
Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato: Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimus zoologijos sodams įkurti, priima sprendimus dėl leidimų išdavimo, dėl jų galiojimo panaikinimo ir zoologijos sodo uždarymo, dėl draudimo į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus, dėl zoologijos sodo dalies uždarymo, vadovaudamasi šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais; leidimui gauti pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą steigti zoologijos sodą ir informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis; leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 patvirtinto Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 punktas nustato, kad įkurti zoologijos sodą leidžiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai organizacijai, jos atstovybei ar filialui, turinčiam pagal Aprašo nustatytą tvarką išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą (Aprašo priedas). Aprašo 5 punktas nustato, kad leidimus įkurti zoologijos sodą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta bauda už tai, kad ji neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. aptvare voljere tebelaikė prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, neturėdama nei leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nei leidimo įkurti zoologijos sodą. Pagal nurodytą Taisyklių 11.7 papunktį, pareiškėjai būtų nereikalingas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, jeigu ji turėtų leidimą įkurti zoologijos sodą. Aprašo 15 punktas nustato, kad Agentūrai neišdavus leidimo įkurti zoologijos sodą ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas įkurti zoologijos sodą išduotas.
Kaip jau rašyta, Agentūra Sprendimu atsakė pareiškėjai, kad negalima laikyti, jog leidimas įkurti zoologijos sodą pareiškėjai yra išduotas, motyvuodama tuo, kad Agentūra yra gavusi tik prašymą ir Aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytą informaciją, tačiau neatliktas vietos patikrinimas ir nepateikta patikrinimo ataskaita, negauta Tarnybos informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje. Pareiškėja šį Agentūros Sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama jį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2239-1066/2019 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2306-822/2020 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Bylos nagrinėjimas atnaujintas išnykus bylos sustabdymo pagrindui, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-556/2020, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą.
Apraše nurodyta: norėdamas gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, asmuo turi pateikti Agentūrai prašymą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą) arba asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą), informaciją apie vietą, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą (adresas arba vietovė), informaciją apie numatomas laikyti nelaisvėje gyvūnų rūšis, kiekį, sąlygas, kokiomis numatoma juos laikyti. Jei leidimą pageidauja gauti asmuo, kuriam pagal Taisykles yra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, Agentūrai pateikiami laikomų nelaisvėje laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą, kilmę, ženklinimą įrodantys dokumentai ar jų kopijos (6 punktas); jeigu pagal 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 750/2013, nuostatas gyvūnų naudojimui komerciniams tikslams reikalingi komercinį naudojimą leidžiantys dokumentai, asmuo, norėdamas gauti leidimą, kartu su prašymu ir kitais dokumentais, nurodytais Aprašo 6 punkte, turi pateikti Agentūrai komercinį naudojimą leidžiančius dokumentus ar jų kopijas (6¹ punktas); Agentūra per 1 darbo dieną nuo asmens prašymo išduoti leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos kreipiasi (raštu arba elektroniniu paštu) į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją (toliau – Komisija), sudarytą Lietuvos Respublikos aplinkos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-695 „Dėl Zoologijos sodų patikrinimo komisijos sudarymo“, dėl vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo (9 punktas); Komisija per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi gavimo dienos atlieka vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertina asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir per 8 kalendorines dienas Agentūrai pateikia vietos patikrinimo ataskaitą su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams (10 punktas); Agentūra per 5 darbo dienas nuo asmens prašymo išduoti leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos raštu kreipiasi į apskrities, miesto ar rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma įkurti zoologijos sodą, dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje teritorijoje. Tarnyba per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi pateikia šią informaciją (raštu arba el. paštu) (11 punktas); gavusi Komisijos išvadą ir Tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą; Agentūra, išduodama leidimą, jame išdėsto sąlygas, įgyvendinančias Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus (12 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje konstatavo, kad pateiktą teisinį reguliavimą (t. y. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Aprašo 6, 9–12, 15 punktus) įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte įtvirtintas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo, pirmiausiai sietinas su kompetentingos institucijos atliekamu patikrinimu, kurio metu turi būti įvertinama, ar laikomasi esamų arba siūlomų leidimo išdavimo sąlygų. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte vartojama sąvoka „nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos“ aiškintina kaip apimanti tiek asmens prašymą išduoti leidimą zoologijos sodui įkurti kartu su prie jo pridėtais dokumentais (in corpore (kartu, drauge)), tiek Komisijos bei Tarnybos teikiamą informaciją (dokumentus), kurie, kaip minėta, yra privalomi, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti prašymo įvertinimo ir leidimo išdavimo procedūrą. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte įtvirtintas 30 kalendorinių dienų terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų Apraše nurodytų privalomų dokumentų gavimo Agentūroje dienos, o ne, kaip teigia pareiškėjas, nuo prašymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą bei kartu su juo pateiktų dokumentų (Aprašo 6 p.) gavimo Agentūroje dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. prašymo pateikti dokumentą, patvirtinantį leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą, pateikimo Agentūrai momentu atsakovas iš Komisijos ir Tarnybos nebuvo gavęs Aprašo 10 ir 11 punktuose nurodytų duomenų, kurie yra būtini sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo priimti, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d. prašymo pateikimo metu teisės aktuose įtvirtinta leidimo išdavimo sąlygų vertinimo procedūra nebuvo baigta. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 15 d. prašymo gavimo Agentūroje metu buvo pasibaigęs teisės aktuose nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas leidimui įkurti zoologijos sodą išduoti ir kad dėl to turi būti laikoma, jog šis leidimas pareiškėjui de jure (teisiškai) buvo išduotas pagal Aprašo 15 punktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Agentūra skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui dokumentą, patvirtinantį leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimą, kadangi toks dokumentas pareiškėjui 2018 m. gruodžio 15 d. jo prašymo gavimo Agentūroje metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išduotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020).
Pagal šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, kadangi 2018 m. gruodžio 15 d. prašymo pateikti dokumentą, patvirtinantį tokio leidimo išdavimą, pateikimo metu teisės aktuose įtvirtinta leidimo išdavimo sąlygų vertinimo procedūra nebuvo baigta, nes nebuvo gauti duomenys, kurie būtini sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo priimti.
Tad pareiškėja tokiu atveju pagal Taisyklių 9 punktą, 11.7 papunktį privalėjo turėti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Pareiškėja leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus taip pat neturėjo, pareiškėja to neginčija, nes remiasi Taisyklių 11.7 papunkčiu. Todėl daroma išvada, kad Nutarimu pareiškėjai bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjos skundo teiginys, kad atsakovas daugiau kaip metus laiko sutiko su pareiškėjos pozicija (kadangi jis nesiėmė veiksmų dėl kreipimosi į teismą dėl įpareigojimą įvykdyti 2018 m. spalio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik 2020 m. kovo 3 d. surašė analogišką privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotųjų voverių neteisėtą (be nustatytų leidimų) laikymą iki 2020 m. gegužės 1 d.), vertintina kaip pareiškėjos subjektyvi nuomonė.
Pareiškėja skundą grindė ir argumentu, kad negalima už tą patį bausti kelis kartus. Teigė, kad atsakovas dėl to paties pažeidimo buvo patraukęs administracinėn atsakomybėn VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, todėl atsakovas nebeturėjo teisės už tą patį bausti dar vieno asmens – pareiškėjos, nes už tai jau nubaustas įstaigos direktorius.
Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra R. V. Iš pareiškėjos pateiktų skundo priedų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. kovo 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-106-1001/2021 (senas bylos Nr. II-106-1001/2020) netenkino pareiškėjo R. V. skundo ir paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. gegužės 28 d. nutarimą, kuriuo R. V. buvo nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda už tai, kad, Aplinkos apsaugos departamento viešajai įstaigai ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 17 d. duotas ir iki 2019 m. kovo 7 d. pratęstas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies neįvykdytas, nes parke (duomenys neskelbtini) neturint leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, tebelaikomi 4 preriniai šuniukai ir 12 dryžuotųjų voverių. Panevėžio apygardos teismas , išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-59-337/2021, 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju šioje byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu Departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimu ir R. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nubausti už iš esmės tapačią teisei priešingą veiką, tačiau tai nereiškia non bis in idem pažeidimo.
Skundžiamu Nutarimu bauda kaip ekonominė sankcija yra paskirta juridiniam asmeniui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kai tuo tarpu administracinė nuobauda buvo paskirta fiziniam asmeniui – R. V., einančiam VšĮ „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo atveju tas pats asmuo yra nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą.
Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus non bis in idem principo aiškinimas, jog draudimas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas).
Juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2651/2011).
Ekonominės sankcijos, kaip ir administracinės nuobaudos (baudos), paskirtis yra nubausti pažeidimą padariusi asmenį sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Taigi, svarbu nustatyti paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikį traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą.
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Taigi, viešoji įstaiga pagal prievoles atsako tik savo turtu.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija ir administracinė nuobauda yra paskirtos netapačiam asmeniui, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturint lėšų ekonominei sankcijai sumokėti ir turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, nesumokėtos ekonominės sankcijos išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į viešosios įstaigos direktoriaus R. V. turtą.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Nutarimu skiriant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ekonominę sankciją non bis in idem principas nebuvo pažeistas.
Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad atsakovo 2020 m. liepos 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.