- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- eI-2239-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00490-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos „Raubonių parkas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Viešoji įstaiga „Raubonių parkas“ (toliau – VšĮ „Raubonių parkas“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. (26)-A4-383 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę išduoti dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjai yra išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde remiasi šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 7 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą (toliau – leidimas). Atsakymą pareiškėja gavo 2018 m. lapkričio 2 d. Pasak pareiškėjos, pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 (toliau – Aprašas), 15 punkto nuostatas atsakovei neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, yra laikoma, kad leidimas išduotas. Šioje situacijoje, kadangi atsakovė prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą gavo 2018 m. rugsėjo 20 d., o iki 2018 m. spalio 20 d. neišdavė pareiškėjai leidimo ir nepateikė jokio atsakymo, – pareiškėjos manymu, buvo galima daryti išvadą, kad nuo 2018 m. spalio 21 d. pareiškėja yra laikoma turinti leidimą. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisako pareiškėjai išduoti leidimo įkurti zoologijos sodą turėjimą patvirtinantį dokumentą, motyvuodama, kad pareiškėjai nėra išduotas leidimas. Pasak pareiškėjos, tokiu būdu yra nesilaikoma minėto Aprašo 15 punkto nuostatų.
2.2. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad atsakovė privalėjo kreiptis į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją (per 1 darbo dieną nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos), kaip tai numato Aprašo 1 punktas, bei į Teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kaip tai numato Aprašo 11 punktas dėl informacijos gavimo, o matydama, kad laiku jų negauna, pranešti pareiškėjai, kad negali priimti sprendimo, nes negavo reikiamos informacijos iš institucijų, kurios jai ją privalo pateikti. Pareiškėjos teigimu, tokioje situacijoje, kai institucijos per nustatytus terminus neatlieka patikrinimo ir / ar nepateikia išvados ir / ar informacijos leidimas privalo būti išduotas be jame nurodomų įpareigojimų.
2.3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
3.1. Nagrinėjamu atveju negali būti išplėsta šių leidimų reguliavimo ir leidimo gavėjui keliamų įpareigojimų apimtis. Pasak atsakovės, pareiškėjai buvo pasiūlyta neturint objektyvių galimybių užtikrinti Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų papildomų zoologijos sodams privalomų pareigų įgyvendinimą ir siekiant rinktis kitą veiklos formą – laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje, nesiekiant zoologijos sodo statuso. Taip pat pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji turėtų kreiptis dėl leidimo arba, jei negali įgyvendinti sąlygų nurodytam privalomam leidimui gauti – mažinti nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų rūšių ar egzempliorių skaičius arba neeksponuoti laikomų laukinių gyvūnų.
3.2. Pabrėžė, kad dar nesibaigus 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymo gauti leidimą nagrinėjimo terminui, Agentūroje buvo gauti kiti 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymai gauti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Akcentavo, kad Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (26)-A4-8472 pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 22 d. pateiktų prašymų bei pagal kompetenciją kitą privalomą informaciją dėl veiklos teisėtumo garantijų. Skundžiamu Sprendimu atsakydama į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą, Agentūra nurodė, kad priėmė sprendimą neišduoti dokumento, patvirtinančio leidimo išdavimą, su jame nurodytomis sąlygomis. Sprendimas priimtas įvertinus Direktyvos Nr. 1999/22/EB, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
3.3. Dėl pareiškėjos argumento, jog buvo neteisingai taikytas Aprašo 15 punktas, paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Agentūra yra gavusi tik asmens ketinančio įkurti zoologijos sodą prašymą ir Aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytą informaciją, į tai, kad Komisija neatliko vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo, į tai, kad Agentūrai nepateikta privaloma Komisijos patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams, į tai, kad be Komisijos patikrinimo ir jos ataskaitos negali būti nustatytos leidimo sąlygos bei zoologijos sodo veiklos vykdymo rekomendacijos bei į tai, kad negauta informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, atsakovės teigimu, negalima laikyti, kad leidimas pareiškėjai yra išduotas. Tuo pagrindu skundžiamas Sprendimas negali būti panaikintas, jis yra teisėtas ir pagrįstas.
3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Agentūra gavo pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymą (Agentūroje registruotas 2018 m. rugsėjo 24 d.) išduoti leidimą adresu: Taikos g. 5A, Raubonių km., Saločių sen., Pasvalio raj., teritorijoje, kurioje jau laiko gyvūnus pagal išduotus leidimus laikyti laukinius gyvūnus. Prašyme pareiškėja nurodė planuojamus laikyti zoologijos sode gyvūnus. Agentūra taip pat gavo pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymą (užregistruota 2018 m. rugsėjo 27 d.) išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Agentūra 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (26)-A4-8472 (toliau – 2018 m. lapkričio 2 d. raštas), atsakydama į pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 22 d. prašymus, nurodė, kad pareiškėjos turima laukinių gyvūnų kolekcija viršija teisės aktuose numatytus dydžius ir, siekdama teisėtai vykdyti tolesnę šių laukinių gyvūnų viešo eksponavimo veiklą, ji turi gauti leidimą įkurti zoologijos sodą.
4.1. Agentūra gavo pareiškėjos 2018 m. gruodžio 15 d. prašymą (užregistruotas 2018 m. gruodžio 18 d.) pateikti dokumentą, patvirtinantį apie leidimo išdavimą su jame nurodytomis sąlygomis, įgyvendinančiomis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai atsakovė nurodė, kad negali pateikti pareiškėjai dokumento, patvirtinančio leidimo su jame išdėstytomis sąlygomis ir rekomendacijoms, išdavimą. Jame taip pat pažymėjo, kad nesant zoologijos sodo vietos patikrinimo ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktams ir bei informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, negali būti priimtas motyvuotas sprendimas dėl leidimo išdavimo.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Agentūra atsisakė išduoti pareiškėjai dokumentą, patvirtinantį leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pareiškėja, ginčydama skundžiamą Sprendimą, tvirtina, kad pagal Aprašo 15 punkto nuostatas Agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas, todėl, pareiškėjos manymu, nuo 2018 m. spalio 21 d. yra laikoma, kad VšĮ „Raubonių parkas“ turi leidimą. Pareiškėja, norėdama turėti dokumentą, patvirtinantį, kad leidimas jai yra išduotas, 2018 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti leidimo turėjimą patvirtinantį dokumentą. Agentūra ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti prašomą dokumentą, argumentuodama tuo, kad pareiškėjai nėra išduotas leidimas.
6.1. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 9¹ punktas numato, kad asmenys, nuolatiniuose įrenginiuose laikantys nelaisvėje daugiau kaip 10 rūšių gyvų laukinių gyvūnų ir daugiau kaip 50 laukinių gyvūnų ir juos visuomenei eksponuojantys ilgiau kaip 7 dienas per metus turi turėti leidimą, išduotą pagal Aprašo reikalavimus.
6.2. Taisyklių 9¹ punktas numato tris privalomas sąlygas, kurioms visoms kartu esant asmuo turėtų turėti leidimą. Ši Taisyklių norma atitinka 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB (toliau – Direktyva Nr. 1999/22/EB), dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, skyrius 15, tomas 4, p. 140) 2 straipsnio sąvoką, kad „zoologijos sodas“ yra visos vietos, kuriose laikomi ir visuomenei demonstruojami laukiniai gyvūnai 7 arba daugiau dienų metuose, išskyrus: cirkus, naminių gyvūnėlių parduotuves ir išskyrus, kai pagal direktyvos 2 straipsnį valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, leidžiamą išlygą nacionalinėje teisėje nustatoma, kad įmonės atleidžiamos nuo direktyvos reikalavimų, kai jos visuomenei nedemonstruoja daug gyvūnų ar rūšių ir ši išimtis nekelia pavojaus šios direktyvos tikslams. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus garantuoja direktyvos tikslų teisingą įgyvendinimą valstybėje narėje ir asmens pasirinktos veiklos teisėtumą, kol tokios veiklos metu laikomų laukinių gyvūnų rūšių skaičius ir laikomų laukinių gyvūnų egzempliorių skaičius nesiekia valstybės narės apibrėžtų, Lietuvos Respublikos atveju – Taisyklių 9¹ punkte nurodytų skaičių – ir (arba), kol laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje veikla (net, kai laikoma daugiau laukinių gyvūnų rūšių ir egzempliorių, nei nurodyta Taisyklių 9¹ punkte) nėra šių laukinių gyvūnų eksponavimas visuomenei daugiau kaip 7 dienas per metus.
6.3. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį asmenys, siekiantys gauti leidimą, lyginant su asmenimis, laikančiais laukinius gyvūnus pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje, turi atitikti papildomus reikalavimus (turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (arba) organizuoti mokymą atitinkamų įgūdžių apsaugos srityje klausimais, ir (arba) keistis informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (arba) užsiimti rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą; turi skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines ir kt.). Taisyklių 9¹ punkte nustatyta pareiga turėti leidimą yra pagrįsta Direktyvos Nr. 1999/22/EB nuostatomis. Visais kitais atvejais, kai valstybei narei (ir atitinkamai jos kompetentingosioms institucijoms) teisė atleisti nuo direktyvos reikalavimų pagal nacionalinę teisę (Taisyklių 9¹ punkto ribinius dydžius) nesuteikta – kai faktinė situacija neatitinka nacionalinėje teisėje nustatytų kriterijų, kada toks atleidimas nuo direktyvos reikalavimų yra leistinas - valstybės narės pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnį turi imtis Direktyvos Nr. 1999/22/EB 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad visi zoologijos sodai įgyvendintų Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje numatytas privalomas apsaugos priemones. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja valstybės narės kompetentingąją instituciją, kuriai pagal teisės aktų nuostatas (Agentūros nuostatų 10.2.11, 10.2.12 papunkčiai) pavesta priimti sprendimus išduoti leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje bei išduoti leidimus įkurti zoologijos sodus, savo kompetencijos ribose garantuoti, kad bus laikomasi Taisyklių 9¹ punkto įpareigojimo. Valstybės narės kompetentingoji institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra) pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnio keliamus įpareigojimus valstybėms narėms turi naudodama direktyvoje nurodomas priemones (taip pat ir leidimų išdavimo sistemą) užtikrinti, kad zoologijos soduose, neatitinkančiuose valstybės narės nacionalinės teisės leidžiamų išlygų, bus įgyvendintos privalomos apsaugos priemonės, numatytos Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje (atitinkamai, perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę – kad bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje).
6.4. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimus zoologijos sodams įkurti, priima sprendimus dėl leidimų išdavimo, dėl jų galiojimo panaikinimo ir zoologijos sodo uždarymo, dėl draudimo į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus, dėl zoologijos sodo dalies uždarymo, vadovaudamasi šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais. Leidimui gauti pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą steigti zoologijos sodą ir informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis. Leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos.
6.5. Aprašo 9 punktas numato, kad Agentūra per 1 darbo dieną nuo asmens prašymo išduoti Leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos kreipiasi (raštu arba elektroniniu paštu) į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją (toliau – Komisija), sudarytą Lietuvos Respublikos aplinkos 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-695 „Dėl Zoologijos sodų patikrinimo komisijos sudarymo“, dėl vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo.
6.6. Aprašo 10 punktas numato, kad Komisija per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi gavimo dienos atlieka vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertina Asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir per 8 kalendorines dienas Agentūrai pateikia vietos patikrinimo ataskaitą su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.
6.7. Agentūra per 5 darbo dienas nuo Asmens prašymo išduoti Leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos raštu kreipiasi į apskrities, miesto ar rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma įkurti zoologijos sodą, dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje teritorijoje. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi pateikia šią informaciją (raštu arba el. paštu) (Aprašo 11 punktas).
6.8. Pagal Aprašo 12 punktą gavusi Komisijos išvadą ir Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą. Agentūra, išduodama Leidimą, jame išdėsto sąlygas, įgyvendinančias Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus.
6.9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. lapkričio 2 d. rašte atsakovė išaiškino, kad siekiant toliau vykdyti laukinių gyvūnų viešo eksponavimo veiklą būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą. Pareiškėja teigia, kad tokį leidimą ji turi, nes pagal Aprašo 15 punkto nuostatas Agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas. Visų pirma, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Apraše nurodyta, jog 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjos prašymo pateikimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, tai savaime suprantama reiškia, kad atsakovė per 30 kalendorinių dienų privalo priimti sprendimą (pateikti motyvuotą atsakymą) dėl leidimo išdavimo gavusi visą reikalingą informaciją (reikalingus dokumentus) iš kitų institucijų. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su Agentūra, kad ginčo situacijoje gavusi tik asmens ketinančio įkurti zoologijos sodą (šiuo atveju – VšĮ „Raubonių parkas“) prašymą ir Tvarkos aprašo 6 ir 6¹ punktuose nurodytą informaciją, tačiau nesant nei Zoologijos sodų patikrinimo komisijos vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo, nepateikus atsakovei privalomos Komisijos patikrinimo ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams, o taip pat nesant Teritorinės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, negalima daryti išvados, kad klausimas dėl leidimo išdavimo išspręstas, o tuo labiau laikyti, kad pareiškėjai leidimas buvo išduotas. Priešingas teisės normų aiškinimas iš esmės prieštarautų anksčiau paminėtam Laukinės gyvūnijos įstatymui. Teismo nuomone, kitų dokumentų gavimas yra privalomas, norint tinkamai įvertinti pateikto prašymo pagrįstumą. Taigi iš esmės atsakovės padaryta išvada, kad nesant be Komisijos patikrinimo ir jos ataskaitos negali būti nustatytos leidimo sąlygos bei zoologijos sodo veiklos vykdymo rekomendacijos bei informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, negalima laikyti, kad leidimas pareiškėjai yra išduotas, yra teisėta ir pagrįsta.
7. Pareiškėja teigia, kad Agentūra neatliko nei vieno iš privalomų atlikti veiksmų, t. y. nesikreipė nei į vieną instituciją dėl reikalingos informacijos gavimo Leidimo išdavimui, dėl to ginčijamas Agentūros sprendimas yra naikintinas. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymi, kad atsakovė 2018 m. vasario 12 d. raštu Nr. (26)-A4-1134 kreipėsi į Komisiją su prašymu atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo ir 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (26)-A4-1127 į Pasvalio teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą. Komisija, gavusi Agentūros prašymą, priėmė sprendimą 2018 m. vasario 22 d. atlikti vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą. Taigi pareiškėja neteisi, kad atsakovė neatliko jai teisės aktuose numatytų atlikti privalomų veiksmų, todėl pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Pareiškėjos argumentą, kad atsakovė privalėjo pranešti pareiškėjai, jog negali priimti sprendimo, nes negavo reikiamos informacijos iš institucijų, kurios jai ją privalo pateikti, taip pat laiko nepagrįstu. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 2 d. rašto turinio akivaizdu, kad pareiškėjai buvo suteikta informacija apie susidariusią situaciją, kodėl Agentūra negali įgyvendinti Aprašo 9 punkte apibrėžtos pareigos pagal pareiškėjos prašymą kreiptis į Komisiją bei kitą privalomą informaciją dėl veiklos teisėtumo garantijų. Taigi teismo vertinimu, laikytina, kad toks atsakovės atsakymas yra tinkamas pranešimas pareiškėjai.
9. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).
9.1. Teismas, skundžiamo akto turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas atitinka paminėto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka ir jis pasirašytas įgalioto asmens.
10. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
11. Taip pat atmestinas išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę išnagrinėti jo skundą.
12. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.