- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eA-1323-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02873-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- "Norfos mažmena"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norfos mažmena“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. J35-14/2019 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos nevedimą už 2018 m. Nutarime nurodytas neteisingas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės adresas, o nurodyti popierinių ir plastikinių pakuočių kiekiai, t. y. 35 371,6 t, neatitinka realių popierinių ir plastikinių pakuočių kiekių. UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 2018 m. popierinių ir plastikinių pakuočių susidarė 35 572,47 kg, kurios buvo užpajamuotos ir parduotos perdirbimui UAB „Rivona“, kuri yra pakuočių tvarkytoja. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi netiksliais ir klaidingais duomenimis.
2.2. Pareiškėjui kyla abejonė dėl du kartus skirtos baudos už tą patį pažeidimą, t. y. pažeisto non bis in idem principo. Departamentas 2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 31 ir 37 dalimis UAB „Norfos mažmena“ paskyrė 60,00 Eur ir 115,00 Eur baudas. Ginčijamu Nutarimu dėl analogiškų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjui skirta 2 100,00 Eur bauda. Tiek Nutarime, tiek minėtame protokole baudos paskirtos už tą patį – dėl parduotuvėje nevestos atliekų susidarymo apskaitos ir tokiu būdu pažeistų Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto, 6.2 papunkčio, 22 punkto ir 48 punkto reikalavimų.
2.3. Pareiškėjas plastikines ir kartonines pakuotes perdirbimui parduoda įmonei UAB „Rivona“, kuri popierių ir kartoną išvežama kasdien į sandėlius. Taigi UAB „Norfos mažmena“ plastiką ir kartoną parduoda kaip antrinę žaliavą perdirbimui, todėl plastikas ir kartonas į įprastus konteinerius nepatenka. UAB „Norfos mažmena“ kartono ir plastiko nepriskiria atliekoms, o traktuoja jas kaip antrines žaliavas, kurios yra perdirbamos. Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis neįpareigoja pareiškėjo vesti ir tvarkyti plastiko ir kartono apskaitos, tačiau įpareigoja vesti ir tvarkyti apskaitos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Surašydamas Nutarimą atsakovas per klaidą nurodė ne tokį atliekų svorio vienetą ir vietoje 35 371,6 t popierinės ir plastikinės pakuotės atliekų turėjo būti nurodyta 35 371,6 kg. Taip pat atsakovas klaidingai nurodė parduotuvės, kurioje atliktas patikrinimas, adresą, kuris po patikrinimo nuo 2018 m. kovo 3 d. buvo pakeistas. Tai neturėtų būti laikoma esminiais pažeidimais, nes šios klaidos nepašalina pareiškėjo atsakomybės.
3.2. Nutarimu ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta kaip juridiniam asmeniui – akcinei bendrovei. Tuo tarpu administracinė nuobauda – bauda – paskirta fiziniam asmeniui, kuris administracinį nurodymą įvykdė ir pasiūlytą baudą susimokėjo. Taigi administracinio nusižengimo byloje ir juridinio asmens padaryto pažeidimo byloje yra siekiama nubausti už pažeidimus skirtingus asmenis, baudomis sukeliant neigiamas turtines pasekmes kiekvienam atskirai, ir šie asmenys neturi jokios teisinės pareigos sumokėti vienas kito baudas. Be to, Nutarimu pareiškėjas nubaustas už privalomojo nurodymo sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. neįvykdymą ir už atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos nepateikimą, o administracinio nusižengimo byloje jis nubaustas už atliekų susidarymo apskaitos nevykdymą, nustatytą 2019 m. balandžio 3 d.
3.3. Antrinės žaliavos yra viena iš atliekų rūšių, todėl šios rūšies atliekų turėtojai privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti šios apskaitos ataskaitas, kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tai, kad pareiškėjas perduoda perdirbti popieriaus, kartono ar plastiko atliekas, dar nereiškia, kad dėl to atliekos nebelaikomos atliekomis.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo, nurodė, kad Departamentas ginčijamu Nutarimu pareiškėjui sankciją už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje ir Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjas nubausta už 2019 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo iki 2019 m. balandžio 29 d. sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. nevykdymą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatas ekonominė sankcija yra taikoma juridiniams asmenims, tačiau šiame įstatyme nėra numatyta fizinių asmenų atsakomybės. Tuo tarpu Departamentas S. B. skyrė baudą už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse, t. y. už tai, kad minėtas asmuo, būdamas atsakingu už UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės veiklą, laiku neįvykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taigi administracinio nusižengimo protokole įrašytu administraciniu nurodymu administracinė nuobauda paskirta pareiškėjo atsakingam asmeniui kaip fiziniam asmeniui, o ginčijamu Nutarimu ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei. Be to, iš esmės skiriasi ir padaryti pažeidimai – pareiškėjas nubaustas kaip juridinis asmuo pagal Atliekų apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalį, o ANK numatyta tvarka nubaustas UAB „Norfos mažmena“ atsakingas asmuo už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino ir šiuo atveju pagal ANK nuostatas UAB „Norfos mažmena“ nebūtų tinkamu subjektu.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai skirta sankcija ir taip pareiškėjas nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta bauda S. B.. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors tiek paties pareiškėjo, kaip bendrovės, tiek S. B., kaip fizinio asmens, veiksmai – atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimas laiku – yra tapatūs ir baudos skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog tokiu būdu buvo pažeistas non bis in idem principas nėra jokio pagrindo.
7. Teismas vertino, kad pagrindo panaikinti ginčijamą Nutarimą nesudaro ir aplinkybė, kad Nutarime buvo padaryta klaida (tiek dėl adreso, tiek dėl nurodyto pakuočių kiekio), nes tai nelaikytina esminiu pažeidimu.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog plastiką ir kartoną jis parduoda kaip antrinę žaliavą perdirbimui, o įstatymas jo neįpareigoja vesti ir tvarkyti plastiko bei kartono apskaitos, negali būti vertinamas kaip šalinantis jo atsakomybę. Teismas nesutiko su pareiškėjo antrinių žaliavų sąvokos aiškinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjas popieriaus, kartono ir plastiko atliekas perduoda perdirbimui kitai įmonei, dar nereiškia, kad jos nebelaikomos atliekomis. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4, 12, 17 dalių, 7 straipsnio 1 dalies analizė sudaro pagrindą spręsti, kad atliekų darytojai privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti šios apskaitos ataskaitas, nes įstatymo nuostatos jokių išimčių nenumato.
III.
9. Pareiškėjas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
9.1. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė non bis in idem principo. Teismo aiškinime išskiriami du pagrindiniai aspektai – skirtingi asmenys ir skirtingos veikos, tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos du aspektus. Pareiškėjo pažeidimuose figūruoja vienas ir tas pats asmuo, skirtingų asmenų pažeidimuose nėra. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Be to, tiek Nutarime, tiek protokole baudos paskirtos už tą patį – dėl parduotuvėje nevestos atliekų susidarymo apskaitos ir tokiu pagrindu pažeistų Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto, 6.2 papunkčio, 22 ir 48 punktų reikalavimų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas. Kadangi dėl minėtos apskaitos už 2018 m. netvarkymą buvo nubaustas UAB „Norfos mažmena“ direktorius (tapatumas laike ir erdvėje), UAB „Norfos mažmena“ dėl to paties įvykio neturėjo teisinio pagrindo būti nubausta.
9.2. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neišaiškino atliekų, antrinių žaliavų sąvokų atribojimo. Sprendime teismas tik abstrakčiai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas popieriaus, kartono ir plastiko atliekas perduoda perdirbimui kitai įmonei, dar nereiškia, kad jos nebelaikomos atliekomis. UAB „Norfos mažmena“ kartoną ir popierių jokiais būdais nepriskiria prie atliekų, kadangi jomis nėra atsikratoma, o jos yra perdirbamos, parduodant įmonei UAB „Rivona“. Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis neįpareigoja pareiškėjo vesti ir tvarkyti plastiko ir kartono apskaitos, kadangi šis straipsnis įpareigoja vesti ir tvarkyti apskaitą GPAIS sistemoje atliekoms, o ne antrinėms žaliavoms. UAB „Norfos mažmena“, perdirbimui parduodama plastiką ir kartoną UAB „Rivona“, sutaupo ne tik už antrinių žaliavų surinkimą ir jų išvežimą, bet ir prisideda prie gamtosaugos. Plastiko ir kartono negalima traktuoti kaip atliekų, kadangi tai yra antrinės žaliavos, turinčios savo vertę ir yra parduodamas, todėl teismo sprendimas turi būti naikinamas, kadangi jis priimtas remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo straipsniu, kuris nėra taikomas antrinėms žaliavoms.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
10.1. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, aiškiai ir motyvuotai pasisakė, kad įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad pareiškėjui pagrįstai skirta sankcija ir taip pareiškėjas nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta bauda S. B..
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo aiškinimu dėl antrinių žaliavų sąvokos. Teismas aiškiai argumentavo, kad Bendrovėje susidarė pakuočių atliekos, todėl atliekų turėtojas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą teikia, naudodamiesi GPAIS.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. J35-14/2019 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Ginčijamu Nutarimu Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas, neįvykdęs 2019 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN27-5 iki 2019 m. balandžio 29 d. sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus reikalavimus ir padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą; nepateikęs parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos už 2018 m. po to, kai 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniu įspėjimu Nr. B-8/2019 buvo pasiūlyta gera valia iki 2019 m. balandžio 29 d. pašalinti šį pažeidimą, padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Už padarytus pažeidimus atsakovas skyrė pareiškėjui ekonominę sankciją: už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 350,00 Eur baudą, už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2 100,00 Eur baudą, kurias, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi subendrinęs, skyrė galutinę baudą – 2 100,00 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, kurio (skundo) reikalavimas iš esmės grindžiamas dviem aspektais – dėl non bis in idem principo pažeidimo, kadangi pareiškėjo vadovui už veikas, už kurias ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta ekonominė sankcija, anksčiau priimtu Departamento sprendimu skirtos baudos, numatytos ANK, bei išvadų dėl padarytų pažeidimų nepagrįstumo, kadangi pareiškėjas plastiką ir kartoną parduoda kaip antrinę žaliavą perdirbimui, o įstatymas jo neįpareigoja vesti ir tvarkyti plastiko ir kartono apskaitos, skundžiamu sprendimu jį atmetė, konstatavęs, kad: Departamentas S. B. skyrė baudą už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse, t. y. už tai, kad minėtas asmuo, būdamas atsakingu už UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės veiklą, laiku neįvykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį – už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino, ir pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį – už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. Šiuo atveju administracinė nuobauda paskirta pareiškėjo atsakingam asmeniui kaip fiziniam asmeniui, tuo tarpu skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei; pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą bei tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Be to, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekos tvarkomos ir perduodant jas perdirbimui; nors ginčijame Nutarime klaida buvo padaryta tiek dėl adreso, tiek dėl nurodyto pakuočių kiekio, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti Nutarimą.
14. Paduotame apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teismo išvadų, kuriomis atmesti jo skundo argumentai, nepagrįstumu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų naikinti ar keisti sprendimą šiame skunde nurodytais argumentais: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018).
16. Non bis in idem principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011).
17. Administracinių teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 ir kt.).
18. Tačiau situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A663-1380/2006, administracinę bylą Nr. A858-2651/2011).
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Ginčijamu Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – skirta ne S. B., o pareiškėjui – uždarajai akcinei bendrovei, esančiai ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu, todėl nėra pagrindo savaime teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai argumentavo, kodėl atmeta tokio pobūdžio (dėl non bis in idem principo pažeidimo) pareiškėjo teiginius.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas popieriaus, kartono ir plastiko atliekas perduoda perdirbti kitai įmonei, dar nereiškia, kad jos nebelaikomos atliekomis: Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia ne tik atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus (Atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 1 ir 2 p.), bet ir atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais (Atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Įvertinus, kad Atliekų tvarkymo įstatymo prasme antrinės žaliavos, kurios apibrėžiamos kaip tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 4 d.), yra atliekos, o atliekų darytojas yra asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 8 d.), nėra pagrindo pritarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad UAB „Norfos mažmena“, kaip pirminis atliekų darytojas, neturi vykdyti pareigos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsni 1 dalies 3 punkte.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl klaidingų / netikslių parduotuvės adreso, pakuočių kiekio) nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėjas net ir neteigia, kad tai keičia jo veiksmų kvalifikavimo pagrįstumą.
22. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą atmesti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.