Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Norfos mažmena“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Norfos mažmena“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. J35-14/2019 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – Nutarimas).

2.1. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai UAB “Norfos mažmena” skirta bauda už atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos nevedimą už 2018 m. Nesutikdama su paskirta bauda, pareiškėja teigia, kad toks Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame Nutarime nurodytas neteisingas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės adresas, o nurodyti popierinių ir plastikinių pakuočių kiekiai, t. y. 35 371,6 tonos, neatitinka realių popierinių ir plastikinių pakuočių kiekių. Pabrėžė, kad UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), už 2018 metus popierinių ir plastikinių pakuočių susidarė 35 572,47 kg, kurios buvo užpajamuotos ir parduotos perdirbimui UAB „Rivona“, kuri yra pakuočių tvarkytoja. Mano, kad, priimdamas Nutarimą, atsakovas rėmėsi netiksliais ir klaidingais duomenimis.

2.2. Taip pat pareiškėja kelia abejonę dėl du kartus skirtos jai baudos už tą patį pažeidimą. Teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu 2019 m. balandžio 10 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos išrašė administracinio nusižengimo protokolą ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 31 ir 37 dalimis, UAB „Norfos mažmena“ buvo paskirta 60,00 Eur ir 115,00 Eur bauda. Skundžiamu Nutarimu dėl analogiškų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje, skirta 2 100,00 Eur bauda. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu tiek Nutarime, tiek minėtame Protokole baudos buvo paskirtos už tą patį – dėl parduotuvėje nevestos atliekų susidarymo apskaitos ir tokiu pagrindu pažeistų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkto, 6.2 papunkčio, 22 punkto ir 48 punkto reikalavimų. Tokiu būdu, pareiškėjos vertinimu, buvo pažeistas non bis in idem principas.

2.3. Tuo pačiu paaiškino, kad pareiškėja plastikines ir kartonines pakuotes perdirbimui parduoda įmonei UAB „Rivona“. Tokiu būdu popierius, kartonas yra išvežamas kasdien. Jie išvežami į UAB „Rivona“ priklausančius sandėlius, esančius Kėdainiuose, kuriame yra presuojami ir išvežami perdirbėjams. Taigi UAB „Norfos mažmena“ plastiką ir kartoną parduoda kaip antrinę žaliavą perdirbimui, todėl plastikas ir kartonas į įprastus konteinerius nepatenka. UAB „Norfos mažmena“ kartono ir plastiko nepriskiria atliekoms, o traktuoja jas kaip antrines žaliavas, kurios yra perdirbamos. Pasak pareiškėjos, Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis neįpareigoja UAB „Norfos mažmena“ vesti ir tvarkyti plastiko ir kartono apskaitos ir tuo pačiu įpareigoja vesti ir tvarkyti apskaitos GPAIS sistemoje.

Nutarimas turi būti naikinamas, kadangi jis priimtas, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo straipsniu, kuris nėra taikomas antrinėms žaliavoms.

2.4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Surašydama Sprendimą, atsakovė per klaidą nurodė ne tokį atliekų svorio vienetą ir vietoje 35 371,6 tonų popierinės ir plastikinės pakuotės atliekų turėjo būti nurodyta 35 371,6 kilogramų popierinės ir plastikinės pakuotės atliekų, tačiau, Departamento vertinimu, tai neturėtų būti laikoma esminiu pažeidimu, nes tai nepašalina pareiškėjos atsakomybės. Tas pats pasakytina ir apie klaidingai nurodytą parduotuvės, kurioje atliktas patikrinimas, adresą, kuris po patikrinimo nuo 2018 m. kovo 3 d. buvo pakeistas.

3.2. Dėl pareiškėjos skunde keliamos abejonės, kad ji yra nubausta du kartus dėl to paties pažeidimo, paaiškino, kad Nutarimu ekonominė sankcija paskirta pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui – akcinei bendrovei. Tuo tarpu administracinė nuobauda – bauda yra paskirta fiziniam asmeniui, kuris administracinį nurodymą įvykdė ir pasiūlytą baudą susimokėjo. Taigi administracinio nusižengimo byloje ir juridinio asmens padaryto pažeidimo byloje yra siekiama nubausti už pažeidimus skirtingus asmenis, baudomis sukeliant neigiamas turtines pasekmes kiekvienam atskirai, ir šie asmenys neturi jokios teisinės pareigos sumokėti vienas kito baudas.

Pabrėžė, kad pareiškėja yra nubausta už skirtingus pažeidimus, nes Nutarimu pareiškėja nubausta už privalomojo nurodymo sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. pareiškėjo parduotuvėje neįvykdymą ir už atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos nepateikimą, o administracinio nusižengimo byloje nubausta už patį atliekų susidarymo apskaitos nevykdymą, nustatytą 2019 m. balandžio 3 d.

3.3. Dėl pareiškėjos teiginio apie antrinės žaliavos apibrėžimą paaiškino, kad antrinės žaliavos nėra atskira, atliekoms nepriklausanti, daiktų ar medžiagų kategorija. Pažymi, kad antrinės žaliavos yra viena iš atliekų rūšių, todėl šios rūšies atliekų turėtojai privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti šios apskaitos ataskaitas, kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Tai, kad pareiškėja perduoda popieriaus, kartono ar plastiko atliekas atiduoda perdirbimui, dar nereiškia, kad dėl to atliekos nebelaikomos atliekomis.

3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Departamento atstovas 2019 m. liepos 30 d. priėmė Nutarimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J35-14/2019. Juo pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija – Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 350,00 Eur bauda, už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 2 100,00 Eur bauda, ir vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta galutinė bauda – 2 100,00 Eur.

4.2. Pareiškėja nubausta už tai, kad neįvykdė 2019 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN27-5 iki 2019 m. balandžio 29 d. sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus reikalavimais (Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas), ir už tai, kad nepateikė parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos už 2018 m. po to, kai 2019 m. balandžio 10 d. rašytiniu įspėjimu Nr. B-8/2019 buvo pasiūlyta gera valia iki 2019 m. balandžio 29 d. pašalinti šį pažeidimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo byloje priimto Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą, keldama abejonę dėl du kartus skirtos jai baudos už tą patį pažeidimą. Mano, kad šioje situacijoje, priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistas non bis in idem principas.

6.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas. Tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018).

6.2. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011).

6.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A663-1380/2006, administracinę bylą Nr. A858-2651/2011).

6.4. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.

Aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 35 straipsnį subjektai, kuriems taikoma juridinių asmenų atsakomybė yra juridiniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat šių juridinių asmenų ir organizacijų padalinius. Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55–128 straipsniuose.

6.5. Nagrinėjamu atveju Departamentas skundžiamu Nutarimu skyrė sankciją už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, galutinai paskirdamas baudą – 2 100,00 Eur. Pareiškėja nubausta už 2019 m. balandžio 10 d. privalomojo nurodymo iki 2019 m. balandžio 29 d. sutvarkyti atliekų susidarymo apskaitą už 2018 m. ir 2019 m. nevykdymą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio nuostatas ekonominė sankcija yra taikoma juridiniams asmenims, tačiau šiame įstatyme nėra numatyta fizinių asmenų atsakomybės. Tuo tarpu Departamentas S. B. skyrė baudą už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 31 ir 37 dalyse, t. y. už tai, kad minėtas asmuo, būdamas atsakingu už UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės veiklą, laiku neįvykdė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino ir pagal ANK 247 straipsnio 31 dalį – už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. Iš to seka, kad administracinio nusižengimo protokole įrašytu administraciniu nurodymu administracinė nuobauda paskirta pareiškėjos atsakingam asmeniui kaip fiziniam asmeniui, tuo tarpu – skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija paskirta juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei. Be to, pastebėtina, kad iš esmės skiriasi ir padaryti pažeidimai – pareiškėja nubausta kaip juridinis asmuo pagal Atliekų apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalį, o ANK numatyta tvarka nubaustas UAB „Norfos mažmena“ atsakingas asmuo už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino ir šiuo atveju pagal ANK nuostatas UAB „Norfos mažmena“ nebūtų tinkamu subjektu. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, matyti, kad pareiškėjai pagrįstai skirta sankcija ir taip pareiškėja nėra baudžiama antrą kartą už tą patį pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta bauda S. B.. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiek pačios pareiškėjos kaip bendrovės, tiek S. B. kaip fizinio asmens veiksmai – atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimas laiku yra tapatūs ir baudos skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog tokiu būdu buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip tuo yra įsitikinusi pareiškėja, nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija buvo vienareikšmiškai skirta pačiai bendrovei, o administracinio nusižengimo bylose bauda skirta – UAB „Norfos mažmena“ vadovui, atsakingam už bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu.

7. Pasak pareiškėjos, plastiką ir kartoną ji parduoda kaip antrinę žaliavą perdirbimui, o įstatymas jos neįpareigoja vesti ir tvarkyti plastiko bei kartono apskaitos. Toks pareiškėjos teigimas negali būti vertinamas kaip šalinantis jos atsakomybę. Teismas nesutinka su pareiškėjos aiškinimu apie antrinių žaliavų sąvoką. Aplinkybė, kad pareiškėja popieriaus, kartono ir plastiko atliekas perduoda perdirbimui kitai įmonei, dar nereiškia, kad jos nebelaikomos atliekomis. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia: 1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus; 3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad atliekų darytojai privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti šios apskaitos ataskaitas, nes įstatymo nuostatos jokių išimčių nenumato.

Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos aiškiai įvardija, kad atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje (11 dalis); atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas (12 dalis); atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija (16 dalis); atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (18 dalis). Iš šių teisės normų akivaizdu, kad atliekos tvarkomos ir perduodant jas perdirbimui.

8. Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Nutarime nurodytas neteisingas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės adresas, o nurodyti popierinių ir plastikinių pakuočių kiekiai, t. y. atsakovas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi netiksliais ir klaidingais duomenimis. Nepaisant to, kad pagal bylos duomenis matyti, kad ginčijame Nutarime klaida buvo padaryta (tiek dėl adreso, tiek dėl nurodyto pakuočių kiekio), tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio būtų galima panaikinti Nutarimą.

9. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, tenkinti pareiškėjos skundą nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Norfos mažmena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.