Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui M. P., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. Č., nedalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00487, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, V. Č., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0123/22/00487 duomenų nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, atlikęs patikrinimą ir nustatęs, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkai vykdomi statybos darbai: daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2p, pastato šiaurinėje pusėje įrengta ir pritvirtinta inžinerinė įranga (elektros spinta su kabeliais), t.y. vykdomi paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti reikalingas statinio paprastojo remonto aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas ir kurių statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, 2020 m. gegužės 28 d. surašė savavališkos statybos aktą, 2020 m. kovo 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-20-200528-00060 ir 2020 m. kovo 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-200615-00067, kuriuo iš statytojo pareikalauta iki 2020 m. lapkričio 27 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t.y. išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A2p, pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) pagal pridedamą schemą.

Pagal įstatymą, teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Teismas turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-513/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog priimant nutartį CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (LAT 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pagal antstoliui pateiktą vykdyti VTPSI Privalomąjį nurodymą, skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo iki 2020 m. lapkričio 27 d. išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais). 2023 m. balandžio 3 d. patikrinęs sprendimo vykdymo rezultatus antstolis nustatė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nustatytą terminą nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., nei per antstolio nustatytą raginimo terminą nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. privalomojo nurodymo neįvykdė. 2023 m. balandžio 4 d. surašytas Sprendimo nevykdymo aktas. Privalomasis nurodymas nebuvo laiku įvykdytas, ir nėra įvykdytas iki šiol.

Suinteresuoto asmens ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. Č. paaiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą įteisinant savavalinę statybą, tačiau nustatytu terminu to negalėjo padaryti dėl vykusio teisminio proceso civilinėje byloje Nr. e2-180-1070/2023, bei dėl to, kad įsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje byloje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jos prašymas jau keturis kartus buvo atmestas dėl įvairių paaiškėjusių trūkumų.

Teismo vertinimu, tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimai yra pagrįsti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-180-1070/2023 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 8 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, be kitų reikalavimų, prašydama pripažinti jai teisę be atsakovų (kitų gyventojų) sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo Kaune, K. Donelaičio 74, paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtą inžinerinę įrangą – elektros spintą su kabeliais. 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo patenkintas, pripažinta ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) teisė be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo Kaune, K. Donelaičio 74, paprastojo remonto darbams atlikti, tame tarpe ir įteisinant savavališkai įrengtą inžinerinę įrangą – elektros spintą su kabeliais. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d. Iš pateiktų Infostatyba duomenų matyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 28 pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar tris kartus teikė prašymus, tačiau jie buvo atmestas dėl įvairių paaiškėjusių trūkumų. Iš Infostatybos duomenų apie teiktų prašymų eigą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stengėsi pašalinti pastabose nurodytus trūkumus, surinkti reikiamus dokumentus, tačiau pateikus naują prašymą paaiškėja vis kiti trūkumai, kuriems pašalinti reikalingas laikas. Direktoriaus V. Č. paaiškinimu, šiuo metu jau yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, pašalinti ir kiti paskutinėse pastabose nurodyti trūkumai, todėl tikisi, jog statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas, tik reikia laiko, nes prašymo svarstymas užtrunka.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Č. ėmėsi aktyvių veiksmų, tam kad įvykdytų privalomąjį nurodymą ir pasinaudotų įstatyme įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių priežasčių privalomasis nurodymas iki šiol neįvykdytas.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi neįvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (LAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vien faktas, jog nustatytu terminu privalomasis nurodymas neįvykdytas, neatsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei skolininkės atliekamus veiksmus, nesudaro pagrindo taikyti vieną iš griežčiausių poveikio priemonių, t. y. baudą. Todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju paskyrus baudą, neįrodžius skolininkės nesąžiningumo bei piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, būtų nepagrįstai apsunkinta skolininkės padėtis, pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra.

Nagrinėjamu atveju teismui nenustačius, kad skolininkė sąmoningai, tyčia nevykdė privalomųjų nurodymų ar akivaizdžiai vengė tai daryti, bei nustačius, kad skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui, spręstina, jog baudos skyrimas šiuo atveju neatitiktų vienos iš svarbiausių baudos, kaip procesinės sankcijos, tikslų – sudrausminti asmenį bei esamoje situacijoje prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis)

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo skirti baudą už privalomųjų nurodymų nevykdymą, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo netenkintinas (CPK 185, 771 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio M. P. pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/00487 netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.