Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.14.12.1.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.

2023 m. lapkričio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, D. Ž. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, D. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš D. Ž. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 300 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Ž. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog R. B., D. J. ir V. B. bendrininkų grupėje 2019 m. birželio 21 d. nuo 15.50 val. iki 16.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – vibro plokštę „Walker“, 1 450 Eur vertės, ir priekabą „Respo Haagised“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, viso įgijo 2 150 Eur vertės svetimo turto, kurį V. B. vairuojamu automobiliu „Audi A4“ nuvežė paslėpti į V. B. garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po to, tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, D. Ž. kartu su D. J., R. B. ir V. B. automobiliu „Audi A4“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir vibro plokštę „Walker“ už 150 Eur pardavė R. J. ir V. L., o priekabą „Respo Haagised“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 150 Eur pardavė V. V. ir taip realizavo turtą, žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir už jo padarytą veiką pritaikyti įstatymą, kad būtų užtikrintas teisingumo principas. Nurodo, kad jo klausė, gal žino, kas galėtų nupirkti daiktą, tai jis pasiūlė ir perdavė. Pripažįsta savo veiksmus, bet mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jo veiksmai nesukėlė nei sunkių pasekmių, nei pavojaus ir nepadarė didelės žalos, todėl mano, kad jis yra nuteistas neteisingai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir D. Ž. sušvelninti paskirtą bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas)

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, pripažįsta atlikęs veiksmus, kurie kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįsta realizavęs žinomai nusikalstamu būdu gautus daiktus. Dėl to teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apelianto kaltės. Apeliaciniu skundu D. Ž. iš esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, teigia, kad jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas – yra per griežta, neatitinka teisingumo principo. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per griežtą bausmę.

10. Nuteistasis D. Ž. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, o ne apysunkį nusikaltimą, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. Ž. nusikaltimas įvykdytas 2019 m. birželio 21 d., t. y. pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK 189 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri galiojo nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., šis nusikaltimas buvo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką D. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktai).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau nepagrįstai nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką apeliantas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal teismų praktiką savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į aplinkybę, įtvirtintą kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę, neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos vien tik savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai inkriminuoti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-620-594/2017, 1A-386-594/2021, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-284-616/2017, 1A-294-744/2017, 1A-59-744/2019).

12. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuskaltimo padarymo metu) atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo arba realizavimo objektas yra nuosavybė, savininkas ar teisėtas valdytojas dėl padaryto nusikaltimo praranda turtą, o kaltininkas, nepaisydamas pastarųjų teisės susigrąžinti prarastą turtą, sąmoningai įgyja šį turtą ir juo naudojasi, arba realizuoja, kartu apsunkindamas jiems galimybę išreikalauti jį iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi, šiuo nusikaltimu padaroma žala turto savininkui ir teisėtam jo valdytojui, nes asmuo, padaręs nusikalstamas veikas (vagystę, kontrabandą, tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir kt.), neteisėtai disponuoja turtu kaip savu ir dėl to perduoda jį tretiesiems asmenims, kurie savo ruožtu, pažeisdami kitų asmenų nuosavybės teises bei teisėtus interesus, įgyja jį ir kartu sudaro prielaidas nusavinti neteisėtu būdu įgytą turtą. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, jog nuteistasis D. Ž., žinodamas, kad turtas – vibro plokštė „Walker“, priekaba „Respo Haagised“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), R. B., D. J. ir V. B. įgytas nusikalstamu būdu, šį turtą pardavė – vibro plokštę už 150 Eur pardavė R. J. ir V. L., o priekabą už 150 Eur pardavė V. V., taip jį realizuodamas. Byloje nustatyta ir tai, jog nuteistasis, realizavęs vibro plokštę ir priekabą, gautus pinigus pasidalino su R. B., D. J. ir V. B., kaip teigė, sau pasilikdamas 70 Eur. Taigi, apeliantas gavo turtinės naudos. Be to, pažymėtina, kad BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai (BK XXVIII skyrius), taigi, asmuo, darydamas tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, paprastai siekia gauti sau bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.). Tai reiškia, kad savanaudiškos paskatos yra vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo savanaudiškas paskatas pripažinti dar ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo D. Ž. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Apeliantas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir turėdamas neišnykusį teistumą pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendį (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), 2019 m. birželio 21 d. vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą dėl ko pripažintas kaltu skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, patikslintu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi.

14. D. Ž. nevedęs, turi du vaikus, tačiau, kaip pats pripažino, išlaikymo jiems neteikia. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kurioje užsiregistravo tik 2022 m. liepos 21 d. (4 t., b. l. 45). Iš bylos matyti, kad nuteistasis administracine tvarka buvo baustas 2014 m. kovo 25 d. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už ką jam buvo paskirta 30 Lt (9 Eur) bauda, kurios vykdymas 2020 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas suėjus senaties terminui (4 t., b. l. 43). Be to, apeliantas anksčiau buvo teistas – iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, D. Ž. buvo teistas penkis kartus, iš jų net keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos aštuoniems mėnesiams po to, kai 2018 m. spalio 22 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, D. Ž. buvo nuteistas už 2019 m. sausio 30 d. įvykdytas naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų (4 t., b. l. 1-10) matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu, taikytu bausmės vykdymo atidėjimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Be to, bylos duomenys rodo, kad D. Ž. Švedijos Karalystėje 2021 m. vasario 4 d. buvo sulaikytas dėl Stokholme įvykdytos vagystės iš parduotuvės, sulaikytas prisistatė kito asmens vardu ir pateikė kito asmens dokumentą; 2021 m. vasario 26 d. buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką atlikti bausmę pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų, be to, nelinkęs keisti savo elgesio ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro.

15. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis), bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis – bauda, laisvės apribojimu, areštu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

16. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 189 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes (nedirba, turi du vaikus, bet išlaikymo jiems neteikia, teistas), daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. Ž. skiriama bausmė trumpesnės trukmės nei BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau tokią klaidingą išvadą lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto padarytą nusikalstamą veiką vertino kaip apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu galiojantis įstatymas numato laisvės atėmimą iki 4 metų, kai nusikalstamos veikos padarymo metu ši veika buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir už šio nusikaltimo įvykdymą buvo numatytas laisvės atėmimas tik iki 2 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pašalinus vieną D. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę, įvertinus ir tai, jog pirmosios instancijos teismas D. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas, taip paskirdamas sumažintą tik 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 189 straipsnio 1 dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to nėra pagrindo mažinti nuteistajam paskirtos bausmės.

17. Taip pat pirmosios instancijos teismas D. Ž. paskirtą sumažintą bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, ir prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pridėjo šiuo skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtos sumažintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip matyti iš nuteistajam paskirtos galutinės bausmės dydžio, kuri yra 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, D. Ž. už šį naujai padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, iš 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo skundžiamu nuosprendžiu, pridėjo tik 3 mėnesius. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pats sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021), tačiau pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas reikšmingas bausmių bendrinimui aplinkybes, jog pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių, parinko nuteistajam palankiausią dalinį bausmių sudėjimo būdą ir pridėjo tik minimalų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas į nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką pagrįstai įskaitė ir pagal ankstesnį nuosprendį apelianto realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl galimybės nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau, net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

20. D. Ž. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo D. Ž. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas šešis kartus, iš jų net penki teistumai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymo, kaip matyti, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė sąlygų, todėl jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas realiai atlikti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Net ir paleistas iš pataisos įstaigos 2018 m. spalio 22 d., jis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, už kurių padarymą D. Ž. buvo nuteistas ne tik skundžiamu nuosprendžiu, bet ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti ir tai, jog apeliantas buvo nuteistas ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. spalio 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamieji įsakymai). Duomenys apie ankstesnius apelianto teistumus itin neigiamai charakterizuoja D. Ž. asmenybę bei rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad D. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

22. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistajam D. Ž. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3, 30.1 punktais, prašoma iš D. Ž. valstybės naudai priteisti 265,97 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų. Gynėja nuteistajam D. Ž. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, duomenų apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį byloje nėra, jis yra darbingas, bet nedirba, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. Ž. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies, priteisiant 133 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, patikslintą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pakeisti:

panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą D. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad D. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. Ž. valstybės naudai 133 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.