- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-66-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46557-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- L. Č.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-557/2017
Teisėja G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46557-2016-9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. vasario 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Č. nustatyta galutinė bausmė 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-05 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, ir paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., ši subendrinta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-12-07.
Nuosprendžiu iš L. Č. priteista 48,29 Eur proceso išlaidų valstybei už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. Č. nuteista už tai, kad ji 2016-09-30 apie 13.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nesusimokėjusi pinigų praėjo pro kasą ir pasikėsino pagrobti šias maisto prekes: bendros 41,47 Eur vertės 13 vienetų sūrio „Džiugas“,1,79 Eur vertės sūrį „Džiugas“, bendros 50,83 Eur vertės 17 vienetų skilandžio, bendros 39,90 Eur vertės 10 vienetų lašišos filė, bendros 2,18 Eur vertės, 2 vienetus sumuštinių „Baguete“, 1,19 Eur vertės stiklainį agurkėlių „Frekon“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu L. Č. pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 137,36 Eur vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. Č. prašo sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nepriteisti 48,29 Eur proceso išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji L. Č. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme, teigia, kad teismas jai paskyrė per griežtą bausmę, be to, nurodo, kad teismas be pagrindo iš jos priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
Pagal BK 178 str. 4 d. tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 49 str. 3 d. inter alia numato, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą L. Č. skyrė griežčiausią savo rūšimi, artimą sankcijos vidurkiui arešto bausmę – 30 parų arešto ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., paskirtą bausmę L. Č. sumažino trečdaliu. Teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į nustatytą lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad L. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. Č. niekur nedirba, neturi šeimos, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, neišnykus teistumui už ankstesnes, taip pat ir analogiškas nusikalstamas veikas, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo metu. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamoji iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino teismo pasitikėjimo bei suteiktos galimybės pasitaisyti ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Teismas konstatavo, kad visa šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajai turi būti paskirta arešto bausmė.
Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai L. Č. bausmę atsižvelgė į bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad L. Č. padarė nusikalstamą veiką būdama teista, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistosios L. Č. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Ji ne kartą teista už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimą, taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis su ir be tikslo platinti (b. l. 87-97), ji taip pat ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn už smulkų svetimo turto pagrobimą (b. l. 97-109). Nuteistosios L. Č. nusikalstamas elgesys rodo jos nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Iš bylos medžiagos matyti, jog ji visiškai nekeičia netinkamo gyvenimo būdo, bendrauja su įtartino elgesio asmenimis, į namus sugrįžta tik naktimis, apsvaigusi, bei toliau vykdo administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, narkotinių medžiagų vartojimui prasimano lėšų darydama nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę. Anksčiau nuteistajai L. Č. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, bei teismo jai rodytas pasitikėjimas (praeityje buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami ją sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, L. Č. jai parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pati nuteistoji apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog jai paskirta per griežta bausmė, tačiau tokio savo teiginio jokiais argumentais nepagrindžia ir nenurodo, kokios aplinkybės atskleidžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jai paskirtą bausmę.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajai L. Č. bausmės rūšį ir dydį už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d. padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumo laipsnį ir pačios nuteistosios asmenybę, bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Pažymėtina, kad bendrindamas bausmes, teismas pasirinko pagal esamą situaciją nuteistajai palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą, prie ankstesnių bausmių pridėdamas tik dalį naujai paskirtos bausmės, kas neduoda pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajai paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistosios L. Č. apeliacinį skundą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą.
L. Č. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš jos priteisė valstybės garantuojamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 48,29 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatė, jog iš L. Č. priteisiamos teisinės pagalbos išlaidos, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad darbingo amžiaus kaltinamosios turtinė padėtis būtų itin sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos. Egzistuojant tokiam nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių prieštaravimui, taip pat prieštaravimui pačioje motyvuojamosios dalies argumentacijoje minimu klausimu, ir tokiu būdu esant neaiškiam apylinkės teismo sprendimui dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šį klausimą iš esmės.
Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus galutinė patikslinta pažyma Nr. NTP-7-12692 (b. l. 144), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos L. Č. nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, išlaidas sudaro 48,29 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistosios. Šis prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš L. Č. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojant byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes galima spręsti apie pakankamai sunkią nuteistosios turtinę padėtį: nuteistoji niekur nedirba, o nusikalstamą veiką, dėl kurios ji yra nuteista – maisto prekių vagystę iš parduotuvės, padarė esant sunkiai jos materialinei padėčiai, norėdama prasimanyti pinigų, be to, byloje nėra duomenų, kad ji turėtų nekilnojamojo ar kito vertingo turto. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad darbingo amžiaus L. Č. turtinė padėtis yra itin sunki, tačiau pažymėtina, kad būtent Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistosios, kurios byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad ji išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016). Remiantis išvardytu, akivaizdu, jog šiuo atveju, nėra pagrindo iš L. Č. priteisti teisinės pagalbos išlaidas.
Nustačius, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą ir priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, apeliacinio proceso metu suteiktos L. Č. išlaidas sudaro 81,06 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistosios. Remiantis aukščiau išdėstyta argumentacija ir paminėta teismų praktika, šis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str. 7 d.
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. Č. priteista 48,29 Eur proceso išlaidų valstybei už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.