Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi L. Č. (toliau – Nuteistoji) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas teikimas dėl nuteistosios L. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. nuteista 2016 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9, dalimis šią arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2016 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 7 d. Bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 3 d. 2017 m. balandžio 13 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko. 2017 m. gegužės 31 d. faktiškai atliko 6 mėnesius 15 dienų paskirtos bausmės.2017 m. birželio 5 d. komisijos priimtu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutarta nuteistajai L. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti L. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad byloje esantys duomenys, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, patvirtina tik formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdama su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistoji Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo atsisakymą patvirtinti 2017 m. birželio 5 d. komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistoji nurodė, jog teismas, netaikydamas jai lygtinio paleidimo, abejoja, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals, nutartyje teismas motyvavo remdamasis ankstesniais nusikalstamais veiksmais, priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, lengvu pasidavimu kriminalinių kompanionų įtakai, problemų sprendimo įgūdžių trūkumu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymu. L. Č. pažymi, kad šiuo metu baigia 12 klasę, bei laiko egzaminus, baigė ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, baigė psichologinio konsultavimo programą ,,Meno terapija“, kurios tikslas – išlaisvinti susikaupusias neigiamas emocijas, išugdyti tam tikrus įgūdžius, atsiverti pokyčiams, patirti saviraiškos ir bendravimo džiaugsmą. Išėjusi į laisve nori toliau mokytis ir dirbti, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.Atsiliepimų į skundą negauta.Skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo - sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo L. Č. netaikymo pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nors nuteistoji L. Č. nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, neskatinta, ir priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, tai tik parodo, jog nuteistoji, atlikdama jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neabejotiną ir pakankamą jos pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu nuteistosios pozityvi elgesio kaita taip pat yra įvertinta konstatuojant, jog jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama 66 balais, priskirtina ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistąją toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į visumą, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės negali būti besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad L. Č. praeityje teista 10 kartų, jos praeityje padarytų nusikalstamų veikų įvairovė bei bausmę švelninančio įstatymo taikymas (praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), po kurių vėl nusikalto bei tai, kad nusikalstama veika, už kurią šiuo metu atlieka paskirtąją bausmę – nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 straipsnio 4 dalis), buvo įvykdyta neišnykus teistumui, charakterizuoja nuteistąją ir leidžia spręsti apie jos gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistoji visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Dėl paminėto, aukštesniojo teismo nuomone, negalima neatsižvelgti į tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, negali būti laikomi neteisėtais. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kurios neiškreiptų bausmės esmės ir nepažeistų teisingumo principo suvokimo ir įgyvendinimo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog L. Č. paleidus lygtinai bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei ji neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl apelaicinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, ją keisti ar naikinti nuteistosios skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

nutaria:

nuteistosios L. Č. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.