- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-675-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09745-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, 376,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškovas ieškinį grindė patirta jo turtine ir neturtine žala dėl neteisėtų teisėjų (teismo) veiksmų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurios teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. A., G. E., D. J., A. A., T. Š., A. V., R. A., G. N..
4. Teismas nurodė, kad ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019, kurioje Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Minėtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, dėl to jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl to laikytina, kad ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo galimai pažeistas teises.
Šalies argumentai
5. Teismas atkreipė dėmesį, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko nustatyta, kad ieškovas analogišku ieškiniu 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus civilinėje byloje Nr. 2-9703-812/2024, ieškinį buvo atsisakyta priimti, ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9703-812/2024, 2024 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-967-413/2024 nurodė, jog ieškovas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu, dėl to jokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 8 d. ieškovo V. J. kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitiko bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ieškovui nesukurs jokių teisių ir pareigų, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindė kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo ( 2015 metu balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Be to, asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
7.2. Apeliantas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-401-464/2025, kurioje teismas nustatė, kad valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimo sprendimo prielaidos ir pagrindas galėtų atsirasti tik užbaigus bylos procesą bei įsiteisėjus joje priimtiems teismų sprendimams.
7.3. Apeliantas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo sieja su neteisėtais teisėjų (teismų) veiksmais, padarytais nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, kurioje Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Ieškinys pateiktas ir dėl neteisėtų teisėjų veiksmų (ne)peržiūrint nuosprendžio apeliacine bei kasacine tvarka, nuosprendžio palikimo nepakeistu. Kadangi ieškovas V. J. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu dėl apelianto V. J. ieškinyje nurodytų neteisėtų teisėjų veiksmų / neveikimo, tai tokie procesinius sprendimus priėmusių teisėjų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais. Ieškovo vertinimu, jo pateiktas ieškinys nėra teisiškai ydingas, yra akivaizdžiai pagrįstas, išsamiai motyvuotas, ieškovas turi teisę prašyti teismo tokiu būdu ginti jo pažeistas teises.
7.4. Aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra įsiteisėjęs, nesudaro pagrindo teismui teigti, jog procesinius sprendimus šioje byloje priėmusių teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
7.5. 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-394-956/2024 patvirtina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas ieškovui V. J. gali sukurti ir sukurs teisių ir pareigų - teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovo ieškinį dėl neteisėtų tų pačių teisėjų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 dėl kito epizodo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atskirasis skundas tenkintinas
15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliantas V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis neturi teisės prašyti teismo ginti jo pažeistas teises, reiškiant ieškinį dėl ieškinyje nurodytų teisėjų veiksmų/neveikimo.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes reikalavimas ieškovui nesukurs jokių teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad aiškindamas minėtą įstatymo normą, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ši proceso teisės norma reiškia, jog ginčas yra nenagrinėtinas teisme ar tokiems ginčams nustatyta kitokia ginčų sprendimo tvarka, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį reiškė remdamasis CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
19. Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), o visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), vertintinos bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovo V. J. pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
21. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, tačiau nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintą trūkumų šalinimo institutą, sudarantį galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.