Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3; 2.3.4.14; 2.4.2;2.4.5.2.1; 2.4.6.1.

2021 m. vasario 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. F. ir nuteistojo S. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. J. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. J. F. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, G. J. F. paskirta sumokėti 20 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas G. J. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2016 m. balandžio 6 d. (viena para).

S. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 226 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, S. Ž. paskirta sumokėti 20 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas S. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2016 m. balandžio 6 d. (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu:

1.1. Jis, pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo įtaka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 eurų grynųjų pinigų iš S. Ž., pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungimui prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas)).

G. J. F., 2015 m. spalio 7 d. apie 13 val. 10 min. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais veikiančiu S. Ž. metu, pažadėjęs pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus ir dėl to NŽT būtų priimtas sprendimas pritarti Projektui (tai yra, kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą nenustatyto dydžio piniginį atlygį iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. J. F. 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos, tai yra nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, po ko 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su S. Ž. susitarė, kad pusė kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų G. J. F. priims prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų priims, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui. G. J. F., vykdydamas susitarimą su S. Ž. paveikti NŽT valstybės tarnautojus, 2016 m. sausio 15 d. 14.45 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame NŽT patalpose adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas, perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo metu.

2. S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad prekiavo poveikiu:

2.1. pasinaudodamas savo pažintimi su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., savo ir G. J. F. naudai, netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės – 100 000 eurų grynųjų pinigų – kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus, priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungimui prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas)), bei siekdamas, jog NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, vykdydami savo įgaliojimus, priimant sprendimą pritarti Projektui, tiesiogiai susitarė su G. J. F. duoti jam didesnės nei 250 MGL vertės – 20 000 eurų grynųjų pinigų – kyšį.

S. Ž., 2015 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui (tai yra buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti Projektu, vėliau 2015 m. sausio 7 d., susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus, pažadėjęs E. A., pasinaudojant savo pažintimis su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., sužinoti, ar yra galimybė paveikti NŽT darbuotojus, kad pakartotinai pateikus Projektą jam būtų pritarta. Vėliau S. Ž. savo darbo vietoje 2015 m. spalio 15 d. vėl susitiko su E. A. ir siekdamas savo naudai gauti 80 000 eurų, o G. J. F. naudai 20 000 eurų, netiesiogiai, o per E. A. reikalavo 100 000 eurų grynųjų pinigų kyšio iš konkrečiai neįvardintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

2.2. Be to, jis, S. Ž., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, vykdydamas pažadą pasinaudojant savo pažintimi paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, 2015 m. spalio 7 d. apie 13.10 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitikimo su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F. metu, siekdamas, jog G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui (tai yra, kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė duoti G. J. F. nenustatyto dydžio neteisėtą piniginį atlygį (kyšį) bei perdavė jam iš E. A. gautus Projekto dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. Ž. 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su G. J. F. dėl kyšio sumos, tai yra, G. J. F. nurodė S. Ž., kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, o savo dalį S. Ž. turi nusistatyti pats. Po ko S. Ž. 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su G. J. F. susitarė, kad pusę kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų S. Ž. duos prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų duos, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui.

Tokiu būdu S. Ž. savo naudai netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bei tiesiogiai susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį G. J. F. už tai, kad NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo G. J. F. apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. J. F. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinio skundo nagrinėjimui prašoma išreikalauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos papildomą medžiagą:

- 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. vasario 19 d. susitikimų pokalbių ir 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių tarp G. J. F. ir S. Ž. dalis (jų stenogramas), kurios STT pareigūno sprendimu, nebuvo stenografuotos;

- STT prašymą ir prokuroro teikimą teismui, kurių pagrindu 2015 m. birželio 4 d. teismas priėmė nutartį NŽT direktorės D. G. atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir pačią teismo nutartį bei informaciją, koks sprendimas buvo priimtas atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (pradėtas ikiteisminis tyrimas ar nepradėtas).

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir leistinumo

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamų veikų padarymo faktą, o tuo pačiu ir kaltinamųjų kaltę apygardos teismas grindė išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose: 2016 m. kovo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 72-128).

3.2. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas jo (G. J. F.) atžvilgiu teismo buvo sankcionuotas tris kartus, t. y. 2015 m. liepos 15 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka; 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 12 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo.

3.3. Anot apelianto, vertinant šių nutarčių turinį matyti, kad tik 2015 m. liepos 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodoma, jog, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 10 straipsnio pagrindu, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, tuo tarpu iš 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių rezoliucinių dalių matyti, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas (nebuvo konkretizuota techninių priemonių panaudojimo tvarka – bendra ar speciali). Šiuo aspektu apeliantas analizuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad, teismo nutartimi sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, netoleruojamas konkrečių veiksmų, priemonių, atliekamų prieš asmenį, apimties nenurodymas jos rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr.2K-57-696/2017). Todėl apeliantas nurodo, kad visi kriminalinės žvalgybos veiksmai, atlikti apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių pagrindu, pripažintini neteisėtais, o jų metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme. Tokie duomenys yra 2016 m. kovo 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp G. J. F. ir S. Ž., vykę 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. 1. 79–81), 2015 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. 1. 85–86), 2015 m. gruodžio 30 d. (t. 1, b. 1. 89–91), 2016 m. vasario 19 d. (t. 1, b. 1. 99–101), taip pat 2016 m. sausio 15 d. pokalbis tarp M. S. ir G. J. F. pastarojo darbo kabinete (t. 1, b. 1. 94–98). Lygiai taip pat pripažintini neteisėtais ir visų telefoninių pokalbių įrašai, jei pagrindu taikyti šiuos kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartys.

3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę, padarė klaidingą išvadą kad, nepaisant to, jog minėtų nutarčių rezoliucinėse dalyse nebuvo nurodyta techninių priemonių panaudojimo tvarka, techninių priemonių tęsimas buvo sankcionuotas specialia tvarka, įvertinus prokurorų teikimo, teismo nutarčių turinį, nurodytą įstatyminį pagrindą – KŽĮ 10 straipsnį. Anot apelianto, teismas, darydamas šią išvadą, ne tik rėmėsi prielaida, bet ir nesilaikė teismo praktikos, kad nutarties dėl operatyvinių veiksmų (nagrinėjamoje byloje – kriminalinės žvalgybos veiksmų) sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų pavadinimas, kadangi tik iš rezoliucinės dalies sprendžiama dėl priimto sprendimo teisinio pagrindo.

Dėl 2016 m. sausio 15 d. slapta įrašyto pokalbio tarp J. G. F. ir M. S.

3.5. Pokalbio stenograma užfiksuota 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tokio veiksmo atlikimo teisinį pagrindą nurodant prokuroro 2015 m. spalio 15 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priimtą apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat KŽĮ 2 straipsnio 22 dalies, 6 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 10 straipsnio pagrindu atlikti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (t. 1 , b. l. 94).

3.6. Apeliaciniame skunde apeliantas, išdėstydamas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų – techninių priemonių panaudojimo pagrindą ir apimtį (t. 1, b. l. 66–67), teigia, kad duomenys gauti, kontroliuojant jo (G. J. F.) pokalbius tarnybiniame kabinete, negali būti laikomi gautais teisėtu būdu, nes nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad buvo duotas leidimas panaudoti technines priemones specialiąja tvarka – įrengti kabinete slaptą garso įrašymo įrangą. Nutartyje detaliai nurodyti kiti veiksmai, kuriuos teismas sankcionavo – atlikti patalpų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, o dėl leidimo patalpose įrengti technines priemones specialia tvarka – slaptą garso įrašymo įrangą – nebuvo pasisakyta. Vadinasi, 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. 1. 94–98) užfiksuoti duomenys nelaikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

3.7. Byloje liudytoju apklaustas STT pareigūnas V. B. patvirtino, kad būtent jis atliko veiksmus, surašė protokolą, taip pat, kad sausio 15 d. įrašas darbo kabinete buvo užfiksuotas stacionariai įrengtų įrenginiu (2018 m. balandžio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo 2–3 lapai).

3.8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gynyba ne kartą atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2015 m. spalio 15 d. teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta apie leidimą panaudoti technines priemones specialiąja tvarka – įrengti kabinete slaptą garso įrašymo įrangą, tačiau teismas šias pastabas ignoravo, į šiuos argumentus nekreipė dėmesio ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija ne tik pažeidžia BPK 20 straipsnio nuostatas, bet ir prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Šioje byloje 2015 m. spalio 15 d. teismo nutartimi buvo leista slapta patekti į G. J. F. darbo vietą <...> atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 15 d. ir nieko nepasisakyta apie leidimą slapta įrengti kabinete stacionarią garso ar vaizdo įrašymo įrangą. Kad kabinete vykęs pokalbis buvo įrašytas, nesinaudojant telekomunikacijų tinklų operatorių paslaugomis, patvirtino STT pareigūnas V. B.. Tokiu būdu, apelianto manymu, 2016 m. sausio 15 d. pokalbis tarp jo (G. J. F.) ir M. S. pastarojo darbo kabinete buvo įrašytas, ne tik neturint teismo leidimo panaudoti technines priemones specialia tvarka, bet ir nutartyje nenurodant tokios slaptos priemonės – stacionarios garso įrašymo įrangos sumontavimo. Dėl šių aplinkybių nurodyto pokalbio duomenys laikytini gautais neteisėtu būdu, todėl yra neleistini ir jais draudžiama grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

3.9. Anot apelianto, lygiai taip pat vertintinas ir 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio tarp jo (G. J. F.) ir S. Ž. įrašas jų susitikimo metu tame pačiame kabinete, nes garso įrašas buvo darytas stacionaria garso įrašymo įranga, kuriai sumontuoti minėta 2015 m. spalio 15 d. teismo nutartimi leidimas nebuvo duotas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo bei leistinumo, juos atliekant 2015 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties pagrindu

3.10. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties, kuria sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka bei sekimas, pagrindu buvo užfiksuoti 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. pokalbiai tarp jo (G. J. F.) ir S. Ž. (2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72, 75)).

3.11. Kriminalinės žvalgybos veiksmai G. J. F. atžvilgiu buvo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. gegužės 29 d. pradėta NŽT direktorės D. G. atžvilgiu. 2015 m. liepos 14 d. STT Vilniaus valdybos prašyme Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Vilniaus apygardos prokuratūrai, buvo prašoma kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo G. J. F. atžvilgiu (t. 1, b. 1. 41-43) bei tos pačios dienos Vilniaus apygardos prokuratūros teikime Šiaulių apygardos teismui (t. 1, b. 1. 45-47) nurodyta (tekstai identiški), kad jis, G. J. F., galimai padarė, daro ar rengia nusikalstamas veikas, t. y. padėjimą kyšininkauti, ir / ar kurstymą ir padėjimą piktnaudžiauti, ir / ar prekybą poveikiu. Remiantis prokuratūros teikimu, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi leido taikyti prašomus kriminalinės žvalgybos veiksmus trijų mėnesių terminui.

3.12. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F. (tuo pačiu ir S. Ž.) atžvilgiu faktinis pagrindas buvo NŽT vykdomas viešojo pirkimo konkursas dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl, anot apelianto, byloje turi būti įvertintas NŽT direktorės D. G. atžvilgiu pradėto kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis pagrindas, t. y. išanalizuoti STT prašymas, prokuratūros teikimas ir 2015 m. birželio 4 d. teismo nutartis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų D. G. atžvilgiu atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-15-697/2018). Apeliantas nurodo, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai gali būti atliekami teisėtai, tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi, tik siekiant surinkti duomenis apie tokią veiką. Tokių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

3.13. Remdamasis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostata dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atliekant ar pabaigiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, apeliantas skunde nurodo ir tai, kad 2015 m. spalio 7 d. atliekamo kriminalinės žvalgybos veiksmo metu nustačius kitą faktinį pagrindą, susijusį su galimu poveikiu Registrų centro darbuotojams (nurodyta būtent Registrų centro, bet ne NŽT), prokuratūra, gavusi STT prašymą, privalėjo nedelsiant kreiptis į teismą ir gauti naują nutartį, kurioje faktiniu pagrindu turėjo būti nurodytos naujos aplinkybės arba, kaip to reikalauja KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis, tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą, o procesinę prievartos priemonę – asmenų pokalbių klausymąsi – taikyti BPK nustatyta tvarka.

3.14. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. taikytų techninių priemonių specialiąja tvarka faktinį pagrindą, 2019 m. kovo 19 d. bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš STT papildomus dokumentus – STT prašymą prokuratūrai, prokuroro teikimą teismui, kuriais buvo prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus NŽT direktorės D. G. atžvilgiu ir jų pagrindu priimtą 2015 m. birželio 4 d. teismo nutartį, taip pat informaciją, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (priimtas kitas sprendimas). Apelianto nuomone, šių dokumentų bei informacijos pagrindu galima būtų prieiti prie neabejotinos išvados, ar teismo nutartis, kurios pagrindu 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. STT pareigūnai slapta darė pokalbių įrašus, turėjo faktinį pagrindą. 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teismui atmetus šį gynybos prašymą, byloje liko nepanaikintos abejonės, ar 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. STT pareigūnams įrašant pokalbius tarp G. J. F. ir S. Ž., tam buvo faktinis pagrindas.

3.15. Apibendrindamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. vykdytų kriminalinės žvalgybos veiksmų (slapto pokalbių tarp G. J. F. ir S. Ž. įrašymo) taikymui buvo faktinis pagrindas. Visi G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių pagrindu laikytini neteisėtais BPK 20 straipsnio prasme, nes teismas neleido kaltinamųjų atžvilgiu taikyti techninių priemonių specialia tvarka. Be to, 2015 m. spalio 15 d. teismo nutartimi ne tik nebuvo leista panaudoti technines priemones specialia tvarka, bet nebuvo leista, slapta patekus į G. J. F. kabinetą, jame slapta įrengti stacionarią garso įrašymo įrangą, todėl šiame darbo kabinete slapta įrašyti –2015 m. lapkričio 30 d. jo pokalbis su S. Ž. ir 2016 m. sausio 15 d. jo pokalbis su M. S. yra neleistinais būdais gauti duomenys, kuriais negalima remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų.

3.16. Konstatavus, kad dalis kriminalinės žvalgybos veiksmų buvo atliekami, neturint tam faktinio pagrindo (dėl 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. pokalbių įrašų), o kita dalis – neturint tam teisinio pagrindo (teismui nesankcionavus techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir neturint leidimo kabinete įrengti stacionarią garso įrašymo įrangą), G. J. F. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos gali būti grindžiamas tik duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl liudytojo E. A. parodymų

3.17. Apeliantas, skunde išdėstydamas liudytojo E. A. parodymus, duotus bylos proceso metu – ikiteisminio tyrimo metu apklausiant specialiuoju liudytoju, akistatos su S. Ž. metu, liudytoju bendra tvarka, teisminio proceso metu (t. 2, b. l. 14–15, 16–18, 28–33, 36–40; t. 9, b. l. 167-172 (2–7 lapai), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik fragmentiškai atkartojo šio liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, jų išsamiau neanalizuodamas bei nelygindamas su ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, nors rėmėsi E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų neišskyrė pagal apklausų datas. Apelianto įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje aprašytas E. A. parodymų turinys neatitinka ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų turinio, nors teismas nurodė, kad rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. liudytojo parodymais, duotais 2016 m. gruodžio 21 d. (t. 2, b. l. 23–29) ir 2017 m. sausio 27 d. (t. 2, b. l. 36–40). Skundžiamame nuosprendyje kaip E. A. parodymai nurodyta dalis jo parodymų, duotų 2016 m. balandžio 6 d. apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (specialiuoju liudytoju) metu, nedalyvaujant atstovui. Ši parodymų dalis yra esminė, turinti aiškų kaltinamąjį pobūdį:

3.17.1. „Dokumentus nuvežiau S. Ž., kuris dokumentus žadėjo parodyti žmogui, kuris padės sutvarkyti šį reikalą. Po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi S. Ž. man pranešė, kad tas žmogus yra Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjas, buvęs Vidaus reikalų ministras F.. Po susitikimo jis man pasakė, kad reikia dar dviejų bylučių ir pasakė, kad žmogui tai kainuos 100 000 eurų. Taip pat S. Ž. klausiau, kodėl yra tokia didelė kaina, į ką jis atsakė, kad šio sklypo vertė yra apie 200 000 eurų ir tam, kad sutvarkyti reikalą, reikia perduoti 100 000 eurų, taip yra paskaičiavęs F.. S. Ž. pasakė, kad F. paims 80 000 eurų, o jis – 20 000 eurų, gal kiek mažiau. S. Ž. minėjo, kad F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti žemės sklypą“ (t. 2, b. 1. 15).

3.18. Vėliau, tą pačią dieną akistatos su S. Ž. bei vėlesnių apklausų metu liudytojas E. A. nei karto nepaminėjo aukščiau pacituotos 2016 m. balandžio 6 d. apklausos protokolo dalies, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai net nebandė aiškintis, kodėl vėlesniuose parodymuose pastarasis nenurodė šių aplinkybių, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pašalinti atsiradusias abejones.

3.19. Teismo posėdžio metu apklausiant liudytoją E. A., teismas pagarsino visus jo ikiteisminio tyrimo metu surašytus apklausos protokolus, tuo pačiu ir akistatos protokolą bei aiškinosi aplinkybes, kodėl jo pirminiai 2016 m. balandžio 6 d. parodymai skyrėsi nuo vėlesnių. Liudytojas gana nuosekliai teismui paaiškino neatitikimo priežastis – kad parodymai neteisingai buvo užrašyti pačių pareigūnų. Teisme duoti liudytojo E. A. parodymai dėl pareigūnų galimų neteisėtų veiksmų nebuvo paneigti, tokią išvadą sustiprina ir pačių pareigūnų elgesys apklausų bei akistatos metu, kuomet jie neuždavė jokių papildomų klausimų, kodėl E. A. nutylėjo pirmiau nurodytas svarbias aplinkybes.

3.20. Anot apelianto, 2016 m. balandžio 6 d. E. A. apklausos protokole nurodyti duomenys apie 100 000 eurų galimas dalybas tarp G. J. F. ir S. Ž. (S. Ž. pasakė, kad F. paims 80 000 eurų, o jis 20 000 eurų, gal kiek mažiau - ištrauka iš 2016 m. balandžio 6 d. E. A. apklausos protokolo) yra vieninteliai tiesioginiai kaltinantys duomenys. Dėl šios priežasties yra visiškai nelogiški ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmai, E. A. akistatos su įtariamuoju S. Ž. metu net neužsiminus apie galimą pinigų pasidalinimą tarp įtariamųjų (nuteistųjų), pareigūnai neuždavė jam jokio papildomo ar patikslinančio klausimo apie tai. Pareigūnai neuždavė šių klausimų ir vėlesnių apklausų metu, net nebandydami aiškintis, kodėl E. A. vėlesnių apklausų metu nutyli esmines aplinkybes. Apelianto nuomone, tokioje situacijoje galimas vienintelis paaiškinimas – pareigūnai sąmoningai vengė aiškintis aplinkybes, kodėl E. A. vėlesni parodymai neatitinka pirminių, siekdami išvengti galimų liudytojo skundų dėl neteisėtai į pirminį apklausos protokolą įtrauktų duomenų, nes akistata bei vėlesnės E. A. apklausos buvo daromos, dalyvaujant advokatui.

3.21. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrašytų pokalbių turinys (jei apeliacinės instancijos teismo šie duomenys būtų pripažinti įrodymais) taip pat nepatvirtina 2016 m. balandžio 6 d. apklausos metu E. A. parodymų apie tariamas piniginių sumų dalybas tarp G. J. F. bei S. Ž. bei kitų šioje apklausoje nurodytų aplinkybių – kad G. J. F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti aptariamą žemės sklypą.

3.22. Tokiu būdu apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neturėjo pagrindo nuosprendyje kaltinamųjų kaltę grįsti 2016 m. balandžio 6 d. liudytojo E. A. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, tuo labiau skirtingu laiku atliktų apklausų suplakti į vieną visumą, taip sudarant nepagrįstą regimybę, kad liudytojas E. A. apie S. Ž. pateiktą pinigų paskirstymą parodė 2016 m. gruodžio 21 d., kas, kaip įrodyta šiame skunde, yra akivaizdi netiesa.

3.23. Be kita ko pažymima ir tai, kad nei vienas iš įtariamųjų (paskesnėse bylos stadijose – kaltinamųjų / nuteistųjų) neturėjo galimybės liudytojui E. A. padaryti bent menkiausią įtaką, kad pastarasis pakeistų arba koreguotų jiems palankia linkme savo pirminius parodymus, duotus 2016 m. balandžio 6 d. apklausos metu, nes, paskyrus jiems kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, jiems buvo nurodyta nebendrauti ne tik vienam su kitu, bet ir su M. S., E. A. bei R. J. (t. 7, b. 1. 177-179 – kardomoji priemonė G. J. F., t. 8, b. 1. 38-40 – kardomoji priemonė S. Ž.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šias nustatytas sąlygas įtariamieji būtų pažeidę, vadinasi, nėra pagrindo versijai, kad E. A. galėjo pakeisti savo pirminius parodymus įtariamiesiems palankia linkme įtakotas pastarųjų. Tokių duomenų nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nepateikė ir pats E. A..

3.24. Apelianto įsitikinimu, liudytojo E. A. apklausos protokolų turinio analizė rodo, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus.

Dėl liudytojos M. S. parodymų

3.25. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas jo (G. J. F.) 2016 m. sausio 15 d. susitikimo su M. S. jo darbo kabinete faktą vertino kaip įrodytą poveikį NŽT tarnautojams, konstatuodamas, kad jis, vykdydamas susitarimą su S. Ž. paveikti NŽT valstybės tarnautojus, 2016 m. sausio 15 d. 14.45 val. savo darbo kabinete <...>, siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas, perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo metu (nuosprendžio 2 lapas).

3.26. Be to, teismas, nuosprendyje apibendrintai nurodė visų liudytojos M. S. apklausų, vykusių tiek ikiteisminiame tyrime (2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. spalio 25 d. apklausos protokolai, t. 2, b. 1. 3-4, 6-9), tiek teisme (t. 9, b. 1. 184-186), metu duotus parodymus.

3.27. Taip pat, apelianto įsitikinimu, slapta įrašyto 2016 m. sausio 15 d. įvykusio pokalbio tarp jo, G. J. F., ir M. S. duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kadangi STT pareigūnai neturėjo teismo leidimo įrengti apelianto darbo kabinete stacionarią garso įrašymo įrangą, kuria minėto pokalbio įrašas buvo padarytas. Todėl šio įrašo duomenimis teismas negalėjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, o galėjo remtis tik pirmine 2015 m. balandžio 7 d. M. S. apklausa (t. 2, b. l. 3–4), atlikta, kol minėtas įrašas jai nebuvo pateiktas susipažinimui.

3.28. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad 2016 m. sausio 15 d. pokalbio įrašas buvo gautas teisėtu būdu, apelianto manymu, jo turinys neleidžia daryti išvados, kurią padarė teismas – kad jis, G. J. F. pokalbio metu darė poveikį valstybės tarnautojai – M. S., siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti pastarąją, tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas perduodant jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. vykusio susitikimo metu. Apelianto nuomone, priešingai, 2016 m. spalio 25 d. apklausos metu susipažinusi su šio pokalbio garso įrašu, liudytoja M. S. parodė, kad ji pati pasisiūlė G. J. F. atidžiau panagrinėti projekto dokumentus (t. 1, b. 1. 97), o jis atsakęs, jog tai tik dėl bendro išsilavinimo, ateičiai dėl su projektu susijusio sklypo (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip neformalų bendradarbių pokalbį apie tarnybos negeroves, kitas problemas, nepažeidžiant bei neperžengiant NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašyme nustatytų veiklos sričių bei funkcijų ribų (t. 1, b. 1. 187-189, 190-192). Nei atskiros frazės, nei visas pokalbio kontekstas neleidžia daryti išvados, kad G. J. F. pokalbio metu siekė išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas dėl sklypo prijungimo.

Dėl liudytojos D. G. parodymų

3.29. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad apklausiamas teismo posėdyje G. J. F. nutylėjo aplinkybę, jog su tuometine NŽT direktore D. G. kalbėjo sklypo (duomenys neskelbtini) klausimu (nuosprendžio 23 lapo 1 pastraipa). Apelianto teigimu, tokia teismo išvada neatitinka byloje surinktų duomenų, ją paneigia liudytojos D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

3.30. Apeliaciniame skunde aptardamas liudytojos D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 8 d. atliktose apklausose (t. 2, b. l. 136–137, 148–150), o taip pat teismo posėdyje duotus parodymus, kuriais ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2018 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo 3–4 lapai) dėl domėjimusi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), galimų interesų nebuvimo, apeliantas nurodo, kad prokurorė baigiamojoje kalboje, išanalizavusi D. G. parodymus, reziumavo, jog, G. J. F. paklausus apie galimybę sklypą (duomenys neskelbtini) prijungti, ji atsakė, kad tokios galimybės nėra. Anot apelianto, tokia prokurorės išvada neatitiko byloje surinktų duomenų, tačiau teismas nuosprendyje šių neatitikimų neaptarė, be jokio pagrindimo pritardamas valstybinio kaltintojo pozicijai.

Dėl liudytojo R. J. parodymų

3.31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors teismas apelianto kaltę grindžia ir liudytojo R. J. parodymais, tačiau tam nėra jokio pagrindo.

3.32. Pažymima, kad G. J. F. R. J. nepažinojo, niekada su juo nebuvo susitikęs, o R. J. nepažinojo jo. Susitikimuose S. Ž. jo pavardės niekada neminėjo. Jokie telefoniniai kontaktai tarp jų nebuvo užfiksuoti (t. 2, b. 1. 102-128).

3.33. Apklausiamas teisme liudytojas R. J. parodė, kad į E. A. jis kreipėsi kaip į specialistą, kad šis įvertintų bylą ir pasakytų, kas negerai. Prokurorei (vėliau ir gynėjams) uždavus klausimą dėl 100 000 eurų sumos, jis atsakė, kad, jei būtų sutarę kažką konkrečiai, ši suma būtų buvusi priimtina, būtų sudarę sutartį dėl konsultavimo ir pan., nes bet kuris žemės sklypas, kai yra vystomas, būna sudaromos sutartys (2017 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taip pat liudytojas patvirtino, kad G. J. F. yra matęs žiniasklaidoje, tačiau gyvenime (teismo posėdžio metu) mato pirmą sykį.

3.34. Apelianto nuomone, liudytojo R. J. parodymai greičiau patvirtina G. J. F. parodymus apie tai, kad, bendraudamas su S. Ž. bei konsultuodamas jį (duomenys neskelbtini) sklypo klausimais, apeliantas buvo įsitikinęs, jog projektas yra susijęs su S. Ž. bendrovės oficialia veikla.

Dėl G. J. F. parodymų

3.35. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota ir tai, kad G. J. F. kaltė be kitų įrodymų, iš dalies įrodoma jo paties parodymais. Taip pat, jo parodymai viso proceso metu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau jokių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis padarė tokią išvadą, teismas nepateikė. Apelianto vertinimu, viso proceso eigoje, daugybės apklausų metu jis nuosekliai nurodė apie pažintį su S. Ž., skolos, kurią jo naudai turėjo išieškoti pastarojo bendrovė, klausimus bei apie jų vykusius susitikimus. Dėl šios priežasties tokią teismo išvadą laiko deklaratyvia, neparemta konkrečiais bylos duomenimis.

3.36. Apelianto aiškinimu, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu iš esmės atitiko parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, nebent skiriasi neesminėmis detalėmis, kas yra natūralu, kalbant apie seniai buvusius įvykius.

3.37. Anot apelianto, aplinkybė, kurią pirmos apklausos, vykusios 2016 m. balandžio 6 d. metu nurodė jis, G. J. F., bei ją baigiamojoje kalboje akcentavo prokurorė, reikalauja papildomos analizės. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad, D. G. ir M. S. davus atsakymą, jog valstybės žemės prijungti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal galiojančią tvarką negalima ir šią informaciją perdavus S. Ž., pastarasis pasiūlęs pinigų reikalingam sprendimui priimti. Tada jis, siekdamas, kad S. Ž. daugiau neklausinėtų apie tai, pasakė, kad turi jam duoti 10 000 Eur, žinodamas, kad šių pinigų S. Ž. neduos, kartu pažymėdamas, kad, jei šis būtų tokią sumą atnešęs, ją būtų užskaitęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimą (t. 7, b. l. 174–175).

3.38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu daugiau tikslinama nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu gynybos iniciatyva paprašytas pakomentuoti šių parodymų dalį, G. J. F., paaiškino, kad jis S. Ž. matė kaip instituciją, tačiau ne fizinį asmenį ar kažkokį savo draugą. Pastarasis pasiūlė už suteiktas konsultacijas apeliantui atlyginti. Etikos sumetimais apeliantas gal ir neturėjo kalbėti apie pinigus, tačiau padarytas darbas turi būti apmokėtas. Dabar jis turi individualios veiklos pažymėjimą ir už konsultacijas gauna pinigus. Santykiuose su S. Ž. apeliantas norėjo kuo greičiau atgauti likusią skolą iš savo skolininko, skolos išieškojimo procesas tęsėsi ilgą laiką ir yra nebaigtas dar ir dabar. Jis manė, kad viską ką gaus užskaitys kaip skolos atlyginimą, nes sutartis dėl skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį Kaišiadorių apylinkės teismo sprendimą ir šiandien nėra įvykdyta (2019 m. kovo 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo 5 lapas). Apelianto nuomone, šiuos paaiškinimus atitinka kiti byloje surinkti duomenys, taip pat ir susitikimų metu įrašytų pokalbių turinys, jei pokalbių įrašai būtų pripažinti tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

3.39. Apeliantas teigė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, jis atsakė į visus užduodamus klausimus, jo parodymai buvo nuoseklūs bei logiškai paaiškinami. Teismas savo išvadas grindė ne išanalizuota bylos medžiaga, bet valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pozicija, nes kai kurie prokurorės baigiamosios kalbos teiginiai buvo atkartoti skundžiamame nuosprendyje – kad G. J. F., duodamas parodymus teisme, nutylėjo aplinkybę, jog su tuometine NŽT direktore D. G. kalbėjo sklypo (duomenys neskelbtini) klausimu. Tai, apelianto nuomone, prieštarauja bylos duomenims, nes jau pirmos apklausos metu 2016 m. balandžio 6 d. jis nurodė, kad dokumentus dėl sklypo parodžius D. G. ir M. S., jos abi davė atsakymą, kad pagal galiojančią tvarką prie jau minėto sklypo valstybės žemės prijungti negalima (t. 7, b. 1. 174).

3.40. Anot apelianto, situacija, kai valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras ar teismas neužduoda vieno ar kito klausimo arba smulkiau nedetalizuoja atskirų bylos aplinkybių, negali būti vertinama kaip kaltinamojo nutylėtos aplinkybės. Juolab, kad iniciatyva išsiaiškinti visas kaltinančias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu priklauso valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui ir teismui.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotų pokalbių tarp G. J. F. ir S. Ž. garso įrašų

3.41. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 29 d. ir vasario 21 d. teismo posėdžiuose buvo išklausyti slapta įrašytų 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d. pokalbių tarp G. J. F. ir S. Ž. garso įrašai. Dėl prastos įrašų kokybės gynybos prašymu šie įrašai buvo ištirti Lietuvos Teismo ekspertizės centre. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ekspertai, vertindami 2015 m. spalio 15 d. įrašą, negalėjo atsakyti į klausimą, ar garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, o dėl 2015 m. spalio 7 d. įrašo pateikė tik tikėtiną išvadą, kad šis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas (2019 m. sausio 29 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 4 lapo 2.1. punktas; 5 lapo 2.2, 2.3 punktai).

3.42. Vertindamas visų slapta įrašytų pokalbių stenogramas, apeliantas nurodo, kad jos nėra ištisinės. Pareigūnas, rašęs pokalbių įrašų stenogramas, beveik kiekvienoje stenogramoje nurodė, kad tam tikra pokalbių dalis nedešifruojama ir nestenografuojama, nes, pareigūno nuomone, ji nėra reikšminga tyrimui. Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, 2019 m. kovo 19 d. teismui buvo pateiktas prašymas įpareigoti prokurorą išreikalauti iš STT vientisas (nepertraukiamas) stenogramas, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Apelianto nuomone, tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Netenkinus šio prašymo, teismas pažeidė reikalavimą išsamiai ištirti bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

3.43. Taip pat apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje aprašant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodoma, kad 2015 m. spalio 7 d. susitikimo metu jis, G. J. F. pažadėjo S. Ž., pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei įtaka paveikti NŽT tarnautojus, 2015 m. spalio 15 d. susitikimo metu susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos (pageidauja sau gauti 20 000 eurų), 2015 m. lapkričio 2 d. susitikimo su S. Ž. metu susitarė, kad puse kyšio sumos – 10 000 eurų priims iki pageidaujamo sprendimo priėmimo, o kitą dalį – priėmus sprendimą. Tačiau teismas nenurodė konkrečių garso įrašų frazių, kuriomis remiantis padarė nurodytas išvadas. Nuosprendyje pateiktos ištisinės stenogramos be gilesnės analizės.

Dėl 2015 m. spalio 7 d. susitikimo pokalbio garso įrašo vertinimo

3.44. Remiantis 2015 m. spalio 7 d. susitikimo pokalbio stenograma, teismas nurodė, kad G. J. F. šio susitikimo su S. Ž. metu tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą nenustatyto dydžio piniginį atlygį (kyšį) iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Pagal STT Vilniaus valdybos pareigūno surašytą 2016 m. kovo 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 7 d. vykusio pokalbio stenograma prasideda nuo įrašo 37:15 min. (t. 1, b. 1. 72). Ir nors teismas netenkino gynybos prašymo pateikti į bylą vientisą pokalbio stenogramą, taip pat ir jo dalį nuo pradžios iki 37:15 min., užfiksuoto dialogo pradžia paneigia teismo motyvus, kad šios pokalbių dalys neturi reikšmės bylos tyrimui. Išdėstydamas apeliaciniame skunde pokalbio tarp jo ir S. Ž. stenogramos fragmentą (37:15.7 – 37:57.6), apeliantas nurodo, kad užfiksuotas dialogas patvirtina nuteistųjų parodymus apie tai, kad susitikimų metu jie kalbėdavo įvairiais klausimais ir dėl įvairių projektų, o projektas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas iš jų. Be to, apelianto nuomone, jo klausimas S. Ž. – „Čia ne kriminalinis case`as?" parodo pastarojo nusistatymą neturėti jokių neteisėtų reikalų su S. Ž.. Tolesnė dialogo analizė, anot apelianto, taip pat leidžia daryti išvadą, kad jis konsultuoja S. Ž. įsiterpusių sklypų klausimais, siekiant išsiaiškinti jiems taikomus apribojimus ir pan. (39:47.1 - 40:00.3). Teismo posėdžio metu į prokurorės klausimą, užduotą išklausius šio pokalbio garso įrašą, apie kokį sklypą kalbama, G. J. F. atsakė, jog nepamena, ar šiuo atveju buvo kalbama apie sklypą (duomenys neskelbtini). Viso šio dialogo metu tik vieną kartą G. J. F. ištarė žodį „(duomenys neskelbtini)“ (37:37.2 - 37:41.1), iš ko galima tik numanyti, kad šio pokalbio metu buvo kalbama ir apie šio sklypo reikalus. Prokurorei paklausus, ką reiškia S. Ž. klausimas: „Žinai, kokia bėda? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju kiek jam pasakyt kainą“, apeliantas paaiškino, kad S. Ž. jo klausė, kiek kainuotų išsipirkti žemės sklypą, nes yra verčių žemėlapiai. Sakydamas „Jisai žino savo biudžetą paprastai“ (40:34.1 - 40:38.9), G. J. F. turėjo mintyje projekto biudžetą. Prokurorei paprašius paaiškinti, ką reiškia pasakymas: „Nes, žinai, kame esmė? Kada mes vieną duodam neigiamą atsakymą. <...> Tai tada yra labai sunku jį pateigiamint“ (41:04.6 - 42:00.3), apeliantas parodė, kad S. Ž. tiesiog paaiškino, kad neigiamus NŽT atsakymus galima nuginčyti tik teismo keliu. Tokiu būdu jis norėjo pakonsultuoti apie galiojančią praktiką (2018 m. sausio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

3.45. Apelianto manymu, išanalizavus 2015 m. spalio 7 d. įrašyto pokalbio stenogramą, nėra galimybės įvardyti frazių, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad šio susitikimo metu jis tiesiogiai susitarė iš S. Ž. priimti nenustatyto dydžio piniginį atlygį (kyšį) už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Atskiros pokalbio frazės gal ir leidžia daryti prielaidas, kad pokalbio metu buvo kalbama apie kainą, tačiau ar tai buvo projekto (neaišku, kokio) kaina, ar kažkokių darbų kaina, nustatyti nėra galimybės.

Dėl 2015 m. spalio 15 d. susitikimo pokalbio garso įrašo vertinimo

3.46. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad šio susitikimo metu jis susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos, nurodydamas, jog pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 Eur kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Nors pokalbio dalis ar konkreti frazė, kuria remiantis padaryta tokia išvada, nuosprendyje (kaip ir kaltinamajame akte) nenurodyta, iš prokuroro bei teismo užduotų klausimų akivaizdu, kad remiamasi apelianto pokalbio dalimi, kur kalbama apie projektą, įvardijama 20 Eur suma ir kitos konkrečiai neįvardintos didelės sumos, įvertinus tam tikros senamiesčio zonos vertę (16:07.5 - 16:53.0). Paaiškindamas šią pokalbio dalį, apeliantas teigia, kad buvo kalbama apie du skirtingus dalykus, t. y. pirma pasakymo dalis buvo apie skolą (kurią pagal sudarytą sutartį S. Ž. bendrovė turėjo išreikalauti iš skolininko R. B.), o antroje šio pokalbio fragmento dalyje buvo kalbama apie sklypą, tačiau neprisiminė, ar tai buvo apie (duomenys neskelbtini) sklypą. Atsakydamas į analogišką klausimą, S. Ž. nepaneigė G. J. F. atsakymo, tačiau, jo nuomone, tai galėjo būti kalba ir apie jo prisidėjimą prie tos dienos susitikimo restorane sąskaitos apmokėjimo (pokalbio metu buvo pasakyta 20 eurų, bet ne 20 000 eurų).

3.47. Analizuodamas šį pokalbį apeliantas taip pat pastebi, kad viso pokalbio metu nei karto nebuvo ištartas žodis „(duomenys neskelbtini)“, todėl tik iš konteksto galima spėti, kad tarp kitų temų buvo kalbama ir apie sklypą (duomenys neskelbtini) („Tai perskaičiavus į jų plotą, beveik penkiasdešimt arų“ - 1:21.0), tačiau tai tėra tik prielaidos. Pokalbio metu taip pat kalbama apie kažkokius projektus, kuriais rūpinasi asmuo vardu G., apie „(duomenys neskelbtini)“ projektus: „...nes pas mus dabar (kitų projektų?) „(duomenys neskelbtini)“ vaikšto, tokie lievi, kad žinai“ (2:28.9 - 2:38.5). S. Ž. kalba apie projektą, kuris akivaizdžiai nesusijęs su (duomenys neskelbtini) projektu: „Ten vieną jau buvau nusimatęs sau pasistatyt, bet nebespėjau“ (6:05.1 - 6:08.7). G. J. F. taip pat pokalbio metu pamini kitą projektą prospekte: „Nes mes dar savivaldybėj vieną žiūrim didelį sklypą/.../prospekte“ (6:19.4 - 6:23.9).

Dėl 2015 m. lapkričio 2 d. susitikimo pokalbio garso įrašo vertinimo

3.48. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad šio susitikimo metu G. J. F. susitarė su S. Ž., kad puse kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų G. J. F. priims prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų priims, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti projektui. Tačiau nuosprendyje nekonkretizuojama, kokiomis pokalbio frazėmis remiantis daromos šios išvados.

3.49. Analizuodamas šio pokalbio turinį, apeliantas atkreipia dėmesį į pokalbio pradžios frazes: S. Ž. – „Išjungsiu garsą. <...> Gal įrašinėja“. J. G. F.: „Palik, blemba, tegu įrašinėja (sau?) (3:24.4 – 3:38.7). Ši trumpa pokalbio frazė, anot apelianto, parodo, kad G. J. F. yra įsitikinęs, jog pokalbio metu nebus kalbama jokiomis neteisėtomis temomis, kad jo teikiamos konsultacijos nesukels jokių neigiamų teisinių pasekmių. Toliau pokalbio metu minimas „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimais neįvardyti projektai, projektų vertė, daromos prielaidos, kad projektų vystymo metu gali iškilti teisminiai ginčai: J. G. F. – „Bet jeigu, va, paskui ten kažkokie teismai, tai mes jau tada ne prie ko“ (12:27.0 – 12:32.9). Nepaneigiama galimybė, kad abu kaltinamieji pokalbio metu kalbėjo ir apie skolos iš R. B. išieškojimo eigą: J. G. F. – „Mes su tavim turim sutartį pasirašę“ (12:51.3 – 12:53.3), minimi veiksmai, daromi advokato pagalba, kas teisiniuose santykiuose yra teisėta ir įprasta.

3.50. Taigi, viso pokalbio metu nei karto nepaminėtas (duomenys neskelbtini) pavadinimas ir net iš pokalbio konteksto nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo kalbama apie sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, nei karto nepaminėti skaičiai „10 000“. Prokurorei uždavus S. Ž. klausimą, kaip jis galėtų pakomentuoti išsakytą teiginį „Bet aš tikrai nenoriu, kad, ta prasme, jūs padarysit, o po to aš iš jo išmušinėsiu šaibas“ (11:10.0 – 11:15.7) ir pastarajam atsakius, kad negali šio sakinio pakomentuoti, tolesnė šio pokalbio analizė neturi prasmės, nes bet kokie spėjimai ar prielaidos, kuo remiantis prokurorė daro išvadą, kad šio pokalbio metu abu kaltinamieji susitarė dėl kyšio dalių, neturi prasmės, nes prielaidomis kaltė negali būti grindžiama (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Dėl kitų susitikimų pakalbių garso įrašų vertinimo

3.51. Apelianto nuomone, nors teismas nuosprendyje į įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aprašymą neįtraukė kitų pokalbių (jų stenogramas pateikė nuosprendžio dalyje „II. Įrodymai ir nustatytos aplinkybės“), tačiau paminėtini ir kiti abiejų nuteistųjų pokalbiai, fiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmais, vienas iš kurių – 2015 m. lapkričio 30 d. apelianto pokalbis (darbo kabinete) su S. Ž..

3.52. Aprašydamas nuosprendyje šio susitikimo pokalbį, teismas nurodė, kad buvo kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir projektavimo projektą. Išsamiai susipažinus su viso pokalbio stenograma, pirmiausia akivaizdu, kad pokalbio pradžioje buvo kalbama apie viešosios įstaigos, kuri organizavo Lietuvoje ralio čempionatą, uždarymą (taip šią pokalbio dalį pakomentavo pokalbio dalyviai, nes iš pokalbio konteksto galima tik nuspėti, kad buvo kalbama apie tai). Antroje pokalbio dalyje buvo kalbama apie kažkokius neįvardytus S. Ž. pažįstamus, neįvardytus projektus. Tačiau pokalbio metu nei karto nebuvo paminėti „(duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog pokalbio metu buvo kalbama būtent apie „(duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini). Galima daryti tik prielaidą, kad buvo kalbama apie nurodytus objektus, tačiau prielaidomis grįsti nuosprendį yra draudžiama.

3.53. Po pokalbio kabinete, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Žemės ūkio ministerijos, fiksuotas G. J. F., S. Ž. bei D. J. (autolenktynininkas bei vienas iš ralio čempionato organizatorių) susitikimas, kurio pokalbis nebuvo įrašytas. Ši aplinkybė, anot apelianto, patvirtina jo ir S. Ž. parodymus, kad jie rūpinosi viešosios įstaigos, organizavusios Lietuvoje ralio čempionatą, uždarymu.

3.54. Vertindamas susitikimo, įvykusio 2015 m. gruodžio 30 d. 09:55 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, garso įrašą, teismas darė išvadą, jog buvo kalbama apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir projektavimo projektą. Be to, cituodamas atskiras pokalbio dalis, rėmėsi ne ekspertų iššifruotu tekstu, o STT pareigūno surašyta stenograma. Apelianto nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje privalėjo vadovautis Ekspertizės akto priede surašyta stenograma, o ne STT pareigūno stenograma.

3.55. Nuosprendyje įrašyta citata, kurios pagrindu teismas daro išvadą, jog G. J. F. kalba apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir projektavimo darbus: „Tai žinai, ir tau, aš jai sakiau, sakau – mes sakau, susitariam, kad (duomenys neskelbtini) nestabdom (neaiškiai). Tai va dokumentas. Klausyk, S., dabar kaip tas e... tavo draugelis daro? Nes nu reikia realiai pradėt tvarkyt (neaiškiai) nes reikia jam dokumentus atnešt, nes ten paleido dokumentą šitą. Ir sakau reiks vietoj pažiūrėt ar ten sklypai iš tikrųjų (neaiškiai). <...> Nes aš pro ten važiuoju, žinai. <...>". Tuo tarpu ekspertų iššifruotame tekste įrašyta: nuo 2:16.0 –2:51.2 „...Tai žinai, ir, ir aš jai sakiau, sakau /.../ (duomenys neskelbtini) nestabdom /.../dokumentas. Klausyk, S., kaip tas /.../ draugelio /.../. /.../ (Čia reik realiai daryt, kad išjudėtų?) /.../ (dokumentus atneš?). Nes ten paleido dokumentą šitą. (Labai tikiuosi atvažiuot ten?) /.../(čia /.../ - žodis ar frazė, kurios neįmanoma suprasti, skliausteliuose su klaustuku, pvz: (Nu, imk?) pateikiami žodžiai, dėl kurių abejojama, ekspertų pastaba).

3.56. Apelianto teigimu, šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad teismas neteisėtai rėmėsi ne ekspertų dešifruotais tekstais, o STT pareigūno surašyta stenograma, tuo akivaizdžiai pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus.

3.57. Be to, anot apelianto, šis pokalbis dar kartą patvirtina abiejų nuteistųjų parodymus apie platų susitikimų metu aptariamų klausimų spektrą. Šio pokalbio metu kalbama, galimai, apie NŽT direktorės sulaikymą vairuojant neblaiviai (0:57.0 – 1:27.2), galimai, statybinius projektus, nes pokalbio metu S. Ž. guodžiasi apie tai (4:15.1– 4:37.4) (apklausiamas 2019 m. kovo 28 d. teisiamajame posėdyje S. Ž. patikslino, kad kalbama buvo ne apie klozetus, o apie kotedžus), apie naujo NŽT direktoriaus skyrimo tvarką (5:14.7 – 5:34.9). Pokalbio įrašo neilga atkarpa (išviešinta bei stenografuota maždaug 5 min. trukmės pokalbio dalis) iliustruoja, jog ir per tokį trumpą laiką buvo aptartos trys skirtingos temos (daugiau temų iš pokalbio konteksto suprasti nėra galimybės), kas leidžia daryti išvadą, kad susitikimų metu buvo bendraujama įvairiomis temomis, o žodis „(duomenys neskelbtini)“ buvo ištartas tik vieną kartą, tačiau konteksto, kuriame jis buvo panaudotas, nėra galimybės suprasti.

3.58. Apeliantas pažymi ir tai, kad paskutinis susitikimas su S. Ž. įvyko 2016 m. vasario 19 d. 09:26 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“. Teismas konstatavo, kad šio pokalbio metu buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) projektą, tačiau išsamus susipažinimas su pokalbio įrašu (garsiniu įrašu, STT surašyta stenograma ir ekspertų iššifruota stenograma) neleidžia daryti tokių išvadų. Nors pokalbio metu kalbama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kažkokius projektus, tačiau, neminint projektų pavadinimų, nėra galimybės suvokti, ar pokalbio metu buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) projektą. Šis pavadinimas pokalbio metu nebuvo nei karto ištartas. Tokiu būdu, anot apelianto, teismas, konstatuodamas, jog buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) projektą, vėl neteisėtai rėmėsi galima prielaida iš pokalbio konteksto.

3.59. Paminėta apelianto G. J. F. frazė, ištarta pokalbio pabaigoje: „<...> Bet jeigu jie, žinai, patys neturi intereso, tai... Ne, tai ne, nu“ (22:25.7 - 22:37.3). Daugiau susitikimų ar kontaktų telefonu tarp nuteistųjų nebuvo užfiksuota. Paskutinis telefoninis kontaktas tarp jų buvo užfiksuotas 2016 m. vasario 19 d. 09:12 val., tariantis dėl tos dienos susitikimo. Vėlesniu laiku telefoniniai kontaktai bei pokalbiai (paskutinis 2016 m. vasario 26 d.) buvo užfiksuoti tarp S. Ž. ir E. A., E. A. bei R. J. (t. 1, b. 1. 126-128), kas rodo, kad pastarųjų interesų ratas, galimai, nebuvo susijęs su G. J. F., tačiau tai yra tik prielaida.

3.60. Tokiu būdu, apelianto aiškinimu, išanalizavus įrašytus jo ir S. Ž. pokalbius, galima konstatuoti, kad visų įrašytų pokalbių metu žodis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavartotas tik 2 kartus – 2015 m. spalio 7 d., kuomet S. Ž. pirmą kartą norėjo pasikonsultuoti dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 30 d. Pastarojo pokalbio metu paminėtą frazę „/.../(duomenys neskelbtini) nestabdom“ 2019 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į prokurorės klausimus, G. J. F. pakomentavo, kad, kiek prisiminė, jie ruošė kažkokius papildomus dokumentus, kuriuos turėjo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, bet ar pateikė – nežino. Kad kitų susitikimų metu taip pat buvo kalbama apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), galima daryti tik prielaidą, nes iš pokalbių tekstų akivaizdu, kad pokalbių metu buvo kalbama įvairiomis temomis, tuo pačiu ir apie kitus sklypus bei projektus.

Dėl kitų nuosprendyje aprašytų aplinkybių vertinimo

3.61. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016 m. balandžio 6 d. kratos NŽT Teisės departamento direktorės M. S. darbo kabinete metu be rasto dokumentų segtuvo, kurį pastarajai pokalbio, įvykusio 2016 m. sausio 15 d., metu paliko G. J. F., taip pat buvo rastas ir 2015 m. gegužės mėnesio rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektas, kurio rengėju nurodyta E. S. (t. 5, b. 1. 65- 71). Šis rašto projektas buvo patalpintas NŽT elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje, su juo, remiantis bylos duomenimis, 2015 m. spalio 9 d. 15:51:33 ir 2015 m. spalio 12 d. 11:27:21 susipažino naudotojas „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 2015 m. gruodžio 31 d. 12:14:17 šio rašto projektą skaitė naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. 1. 185-186).

3.62. Nors nuosprendyje tiesiogiai nenurodoma, tačiau daug dėmesio skiriant nurodyto dokumento projektui, sudaromas įspūdis, jog šį dokumentą iš elektroninės sistemos galėjo atspausdinti G. J. F., teoriškai tokią galimybę turėjęs. Apklausiama liudytoja, D. G. parodė, kad atsispausdinti dokumentą iš sistemos galėjo bet kuris NŽT darbuotojas (2018 m. sausio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo 4 lapas). Remiantis ekspertizės akto 1 priedu, kuriame ekspertai iššifravo 2015 m. spalio 7 d. pokalbio garso įrašą, yra S. Ž. frazė: „– „Čia yra vienas palaidas dokumentas, tu jo nepamesk (40:55.8-40:57.4)“. Į tai apeliantas atsakė, jog nepames. Nors stenogramos tekste nenurodoma, koks tai dokumentas, tačiau, remiantis byloje surinktų duomenų visuma, galima vienintelė išvada, jog tai dokumentas, kuris buvo rastas M. S. darbo kabinete kartu su dokumentų segtuvu. Anot apelianto, šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad NŽT darbuotojos E. S. ruošto dokumento projektą jam kartu su dokumentų segtuvu perdavė S. Ž.. Iš to galima daryti išvadą, jog asmenys, suinteresuoti projekto, susijusio su sklypu (duomenys neskelbtini), vystymu, galėjo turėti kitų, tyrimo metu nenustatytų ryšių su NŽT darbuotojais.

Dėl apeliacinio skundo baigiamųjų nuostatų

3.63. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Apelianto nuomone, apeliaciniame skunde jam pavyko pagrįsti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo kaltę grindė duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y.:

3.63.1. Rėmėsi ne liudytojo E. A. parodymais, kuriuos jis davė kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2016 m. sausio 27 d. apklausos protokolas, t. 2, b. 1. 36-40), bet 2015 m. balandžio 6 d. parodymais, kuriuos jis davė kaip specialusis liudytojas BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, be to, nedalyvaujant atstovui. Nors šiuos parodymus vėlesnių apklausų metu E. A. pakeitė, teisiamajame posėdyje paaiškindamas pakeitimo priežastį, teismas į tai nekreipė dėmesio ir šios situacijos nuosprendyje net neaptarė. Be to, nuosprendyje į vieną tekstą sujungė 2016 m. balandžio 6 d. parodymus (specialaus liudytojo) su 2017 m. sausio 27 d. parodymais (liudytojo apklausos), nuorodoje nurodydamas neteisingus bylos lapus (žr. apeliacinio skundo dalį „Liudytojo E. A. parodymai“). Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 276 straipsnio reikalavimai, kartu tai parodant ir išankstinį teismo nusistatymą bet kokiomis priemonėmis pagrįsti valstybinio kaltintojo palaikomus kaltinimus;

3.63.2. Taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus – techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, t. y. slapta įrašant jo (apelianto) ir S. Ž. 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 15 d. pokalbius, šių veiksmų taikymui nebuvo pakankamo faktinio pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba prašė teismo išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo institucijos STT prašymą prokurorui ir prokuroro teikimą teismui, kurių pagrindu buvo priimta 2015 m. birželio 4 d. teismo nutartis NŽT direktorės atžvilgiu leisti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tokiu būdu, apelianto nuomone, byloje liko neištirta ir neįrodyta, kad priimant 2015 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, buvo faktinis pagrindas G. J. F. atžvilgiu taikyti technines priemones specialia tvarka;

3.63.3. 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas techninių priemonių panaudojimas, rezoliucinėse dalyse nurodoma, jog pratęsiamas techninių priemonių panaudojimas, tačiau nenurodant, kad tai galima atlikti specialia tvarka. Be to, šiose nutartyse nebuvo nurodyta, kad G. J. F. kabinete leista įrengti slaptą stacionarią garso įrašymo įrangą (nutartimi leista slapta patekti į kabineto tarnybines bei šalia esančias ir susisiekiančias pagalbines patalpas, <...>, atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą). Apelianto nuomone, stacionaria garso įrašymo įranga įrašytas G. J. F. ir S. Ž. pokalbis, įvykęs 2015 m. lapkričio 30 d. jo darbo kabinete ir tame pačiame kabinete įrašytas 2016 m. sausio 15 d. pokalbis tarp jo ir M. S., atlikti remiantis nurodytomis nutartimis, neturėjo teisinio pagrindo ir yra neteisėti;

3.63.4. Teismas neteisėtai rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose STT pareigūno užfiksuotomis stenogramomis, nes dalies stenogramų tekstas neatitiko Ekspertizės akto, kurio metu buvo dešifruoti garso įrašai, prieduose surašytiems tekstams (STT pareigūnų tekstuose įrašyti žodžiai ar frazės, kurių realiai įraše nesigirdi ir jų nedešifravo ekspertai). Apeliaciniame skunde išanalizuotas 2015 m. gruodžio 30 d. įrašyto pokalbio pavyzdys detaliai parodo, kad teismas į nuosprendį kaip kaltinančius įrodymus perkėlė įrašytų pokalbių stenogramų, kurias surašė STT pareigūnas, frazes, kurių vėliau nedešifravo garso įrašų ekspertizę atlikę ekspertai (teismas nuosprendyje konstatavo, kad pokalbio metu buvo girdimas žodis „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu ekspertai šio žodžio sakinyje negirdėjo ir jo neužrašė).

3.64. Apeliantas taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde negali vertinti S. Ž. santykių su E. A., R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vystytais projektais, nes jis nurodytų asmenų, su kuriais savo darbinėje veikloje bendravo S. Ž., asmeniškai nepažinojo.

3.65. Anot apelianto, jo apeliaciniame skunde išanalizuoti įstatymų pažeidimai neabejotinai įrodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje jo, G. J. F. kaltė buvo grindžiama įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

3.66. Be to, apelianto vertinimu, kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo laikas buvo neoptimalus, t. y. tęsėsi gana ilgą laiką, nors yra netoleruotina, kai slapti operatyviniai ir procesiniai veiksmai pratęsinėjami, žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas, nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis gal būt vis vien kada nors padarys nusikaltimą, negaunant duomenų, patvirtinančių faktinį operatyvinių priemonių taikymo pagrindą, dėl kurio ir buvo sankcionuota pokalbių ir susižinojimo kontrolė. Apelianto teigimu, paskutinis slapta fiksuotas jo ir S. Ž. susitikimas įvyko 2016 m. vasario 19 d. Nors po šio susitikimo kriminalinės žvalgybos subjektas (STT Vilniaus valdyba) disponavo visa reikiama informacija, kurios pagrindu galima buvo priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo, visi veikiantys asmenys buvo nustatyti, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2016 m. kovo 23 d. (t. 1, b. 1. 1-3). Paskutinis telefoninis pokalbis tarp E. A. ir R. J. buvo fiksuotas 2016 m. vasario 29 d. (t. 1, b. 1. 128). Todėl apeliantas daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos subjektas abejojo surinktu duomenų pakankamumu ikiteisminiam tyrimui pradėti ir delsė, tikėdamasis, kad asmenys, kurių atžvilgiu buvo atliekami slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai, vis dėlto dar atliks kokius nors neteisėtus veiksmus.

3.67. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas bet kokiu būdu įrodyti valstybinio kaltintojo suformuluotą kaltinimą G. J. F., savo pozicija grindė teismų praktika, nurodydamas kad „Kaltininko pažadas (nagrinėjamu atveju – apelianto) kyšio davėjui (nagrinėjamu atveju – S. Ž.) gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. <...> – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K- 120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018) (Žr. Nuosprendžio 21 lapas). Teismo nuomone, kaltę, padarant BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, įrodo bylos rašytiniai duomenys, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kratos ir apžiūrų protokolai (2016 m. balandžio 6 d. kratos metu M. S. kabinete rastas dokumentų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini), segtuvas bei šių rastų dokumentų apžiūra), Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, taip pat liudytojų E. A., R. J., M. S., iš dalies paties kaltinamojo parodymai.

3.68. Apelianto nuomone, jo apeliaciniame skunde pateiktas įrodymų, kuriais teismas pagrindė jam inkriminuotą nusikaltimą, vertinimas nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis padarė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas. Byloje surinkti įrodymai, kurių leistinumas išanalizuotas skunde, nepaneigia G. J. F. parodymų apie tai, kad su S. Ž. jis susitikinėjo skolos išieškojimo klausimais, taip pat konsultavo sklypų formavimo, sujungimo ir pan. klausimais, kurie jam buvo žinomi dėl dirbamo darbo, tačiau niekada nežadėjo S. Ž. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaip jo teikiamas konsultacijas suprato S. Ž. ir ar pastarajam galėjo susidaryti įspūdis, jog apeliantas galėtų paveikti NŽT darbuotojus – negali paaiškinti, nes šių aplinkybių (ar S. Ž. pokalbių metu galėjo susidaryti įspūdį, jog G. J. F. gali elgtis neteisėtai) susitikimų su S. Ž. metu neaptarinėjo.

3.69. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus duomenis (įskaitant ir gautus kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymo metu, nors juos vertina kaip neteisėtus ir neleistinus procese), apeliantas G. J. F. daro išvadą, jog jis, dirbdamas NŽT direktoriaus patarėju, darbo metu nevengė neoficialių susitikimų su pažįstamu S. Ž., teikdamas jam teisines konsultacijas, susijusias su NŽT vidinėmis prašymų nagrinėjimo procedūromis bei priimtų sprendimų apskundimu, įsiterpusių sklypų prijungimu, formavimu, atskleidė visuomenei nežinomas ir viešai neaptarinėjamas aplinkybes, susijusias su konkursų organizavimu, skiriant asmenis į direktoriaus pareigas, tuo galimai pažeisdamas valstybės tarnautojui keliamus etikos reikalavimus, tačiau tai nieko bendro neturi su jam inkriminuotu nusikaltimu, numatytu BK 226 straipsnio 4 dalyje. Etikos požiūriu tokius jo veiksmus galima vertinti neigiamai, tačiau tai nebuvo veikimas, piktnaudžiaujant jam suteiktais įgaliojimais valstybės tarnyboje. Tokiu būdu, apelianto nuomone, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu naikintinas ir jis turi būti išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.70. Taip pat, anot apelianto, išreikalavus slapta įrašytų 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. vasario 19 d. pokalbių ir 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. vasario 19 d. telefoninių pokalbių tarp G. J. F. ir S. Ž. dalis (jų stenogramas), kurios, STT pareigūno sprendimu, nebuvo stenografuotos ir pateiktos į bylą, jos leistų įsitikinti, kad susitikimų ir telefoninių pokalbių metu buvo kalbama įvairesnėmis temomis, negu pateikiama nuosprendyje. Be to, iš ištisinių pokalbių turinio galima būtų suprasti pokalbio temas ar bendrą kontekstą. Taip pat turėtų būti išreikalauti ir įvertinti STT prašymas ir prokuroro teikimas teismui, kurių pagrindu 2015 m. birželio 4 d. teismas priėmė nutartį taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus NŽT direktorės D. G. atžvilgiu ir pati nutartis, taip pat informacija, koks sprendimas buvo priimtas kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pradėtas ikiteisminis tyrimas ar nepradėtas).

4. Nuteistojo S. Ž. apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S. Ž. išteisinti, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma:

- išreikalauti papildomą medžiagą – duomenis, pagrindžiančius nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu 2015 m. liepos 14 d. pradėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, t. y. duomenis, kurie paneigtų arba patvirtintų, kad STT Vilniaus valdyba iki 2015 m. liepos 14 d. turėjo duomenų apie G. J. F. ir S. Ž. veiksmus, kurie buvo tiriami ir yra nagrinėjami šioje baudžiamojoje byloje;

- apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad Vilniaus apygardos teismas nepažeidė įrodymams vertinti keliamų reikalavimų ir nuosprendyje padarė teisingas išvadas dėl S. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų, S. Ž. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateikti argumentai ir vertinimai nėra paremti išsamia, visapusiška visų faktinių duomenų analize. Anot apelianto, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, kadangi netinkamai tikrino ir tyrė kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių atlikimo metu gautais duomenimis grindė skundžiamą nuosprendį, faktinį ir teisinį pagrįstumą, nesiaiškino, kokiais duomenimis remiantis kriminalinės žvalgybos pareigūnai 2015 m. liepos 14 d. ėmėsi slaptų duomenų rinkimo priemonių G. J. F., o vėliau ir apelianto S. Ž. atžvilgiu. Teismas nesiėmė vertinti, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo proporcingi ir ar tokiais veiksmais nebuvo suvaržyta apelianto ir kito nuteistojo teisė į privatų susižinojimą ir pan. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šios aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminį BPK pažeidimą. Apelianto nuomone, nepašalinus šio pažeidimo ir nepaneigus byloje esančių abejonių, apkaltinamasis nuosprendis naikintinas.

Dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, vertinimo

4.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje didelis dėmesys skirtas duomenų, kurie gauti, atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, panaudojimo leistinumo klausimams (nuosprendžio 18–20 psl.). Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis vadovavosi kaip pagrindiniais ir tiesioginiais įrodymų šaltiniais. Taip pat jais buvo paneigtos apelianto ir J. G. F. gynybinės pozicijos. Apeliantas nesutinka su tokiu šių duomenų, kaip įrodymų, leistinumo vertinimu ir šių duomenų įrodomąja reikšme.

4.3. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo ir jų atlikimo metu gautų duomenų leistinumo. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra jokio pagrindo tirti ir nustatinėti, kokiu faktiniu pagrindu G. J. F. atžvilgiu, o vėliau ir S. Ž. atžvilgiu buvo pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai – kitaip tariant – atsakyti į klausimą, ar buvo pirminis faktinis pagrindas šių nuteistųjų atžvilgiu inicijuoti valstybinės prievartos veiksmus.

4.4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma išreikalauti duomenis dėl 2015 m. kriminalinės žvalgybos veiksmų pradėjimo nuteistųjų atžvilgiu pagrindų, siekiant įvertinti jų pagrįstumą ir teisėtumą. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu faktiniu pagrindu nuo 2015 m. spalio 15 d. jo, S. Ž. atžvilgiu buvo inicijuoti ir pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Byloje yra duomenys apie tai, kad nuo 2015 m. liepos 15 d. G. J. F. atžvilgiu pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, tačiau kokiu faktiniu pagrindu – taip pat nežinoma ir apie tai baudžiamojoje byloje nėra jokios informacijos. Buvo iškelta pagrįsta abejonė, ar buvo pakankamas pagrindas nuteistųjų atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad dar 2015 m. liepos 14 d. STT prašyme dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro buvo prašoma kreiptis į teismą dėl veiksmų G. J. F. – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sekimo, slapto patekimo į G. J. F. darbo vietą – sankcionavimo trims mėnesiams, nurodyta, jog, atliekant tyrimą dėl NŽT direktorės D. G. galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo, buvo gauta informacijos apie NŽT direktorės patarėjo G. J. F. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas NŽT vykdant viešųjų pirkimų konkursą ir pan. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad STT 2015 m. liepos 14 d. prašymas nesusijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios buvo nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje.

4.5. Pirmosios instancijos teismas prašomų dokumentų nepareikalavo, nebuvo aktyvus ir nesiekė užtikrinti sąžiningą baudžiamąjį procesą šioje byloje, formaliai pasirėmęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netikrino, ar 2015 m. liepos 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F., o vėliau, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d. ir S. Ž. atžvilgiu pradiniai pagrindai, galimai susiję su D. G. galimai neteisėtais veiksmais, kurie nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, apeliantas mano, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nukrypo ir nuo kasacinės praktikos formuluojamų principų analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-7-266- 942/2015 ir kt.).

4.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, gynėjams iškėlus abejones, privalėjo būti aktyvus ir pats savarankiškai arba pavesti kaltinimą palaikančiam prokurorui kreiptis į atitinkamus kriminalinės žvalgybos subjektus, siekiant gauti išslaptintą informaciją apie tai, kaip ir konkrečiai kuriuo momentu atliekant tyrimą dėl NŽT direktorės D. G. galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo atsirado pagrindas tokius žvalgybos veiksmus taikyti ir G. J. F. atžvilgiu, ar tokie veiksmai buvo būtini, savalaikiai, proporcingi, ar nebuvo galimybių kitais būdas rinkti duomenis apie galimą G. J. F. neteisėtą veiklą. Tuo pačiu teismas nesiekė išsiaiškinti, ar renkant duomenis apie G. J. F. nebuvo pažeisti privataus gyvenimo teisiniai principai, kriminalinės žvalgybos veiksmais apraizgant ir jį, S. Ž. bei jo dalykinę sferą. Apeliantas teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas bylos duomenis šiuo aspektu, apsiribojo formaliais teiginiais, kurių nepakanka siekiant nuosekliai ir betarpiškai patikrinti duomenis, ar kriminalinės žvalgybos veiklą vykdžiusios institucijos, nebūdamos kontroliuojamos, rinkdamos atsitiktinio pobūdžio informaciją apie G. J. F. ir S. Ž. bendravimo pradžią, jų privataus susižinojimo priežastingumą, turėjo pakankamą faktinį ir aiškų teisinį pagrindą tai daryti.

4.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išreikalauti prašomus duomenis, galėjo ir turėjo įsitikinti, ar tikrai buvo aiškus kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F. (2015 m. liepos 14 d.) ir S. Ž. (2015 m. spalio 14 d) atžvilgiu faktinis pagrindas, siekiant išvengti bet kokių deklaratyvių teiginių kaip, kad „galima manyti“, „yra surinkta duomenų“ ir t. t. ir pan. Apelianto aiškinimu, šis klausimas svarbus, kadangi ir šiuo metu nėra žinoma, ar atliekant tyrimą dėl D. G. galimų neteisėtų veiksmų buvo pakankamas pagrindas „užkabinti“ ir G. J. F., o nuo pastarojo ir jį, S. Ž. ir tokiu būdu, nesant aiškių ir konkrečių duomenų, šių asmenų atžvilgiu vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, trukusius kone 10 mėnesių.

4.8. Kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami, tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi, tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Taigi užtikrinant tokių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta. Be kita ko pažymima ir tai, kad slaptų veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

4.9. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir to, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas aukščiau minėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, nebuvo nurodytas nei tiriamos G. J. F. bei S. Ž. galimai nusikalstamos veiklos kvalifikavimas, nei turima informacija, iš kurios galima būtų spręsti apie tiriamų asmenų galimai neteisėtų veiksmų atitiktį tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose numatyti veiksmai gali būti atliekami. Minėtose nutartyse buvo apsiribota nurodymu, jog esą remiantis pateikta medžiaga, yra pagrindas taikyti G. J. F., o vėliau ir jo, S. Ž. atžvilgiu specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti jo dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikloje. Faktinės aplinkybės, iš kurių būtų įmanoma spręsti apie konkrečių nusikalstamų veikų požymius, nebuvo nurodytos ir prokuroro teismui teiktuose teikimuose, kuriais buvo prašoma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bei priemones, numatytus KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose, apsiribota tik galimai daromų nusikalstamų veikų kvalifikavimo nurodymu. Tai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, jog nuteistųjų atžvilgiu sankcionuoti KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose numatytus veiksmus bei technines priemones specialiąja tvarka nebuvo faktinio pagrindo.

4.10. Tokiu būdu teigiama, jog nurodytos aplinkybės, vertinant visumoje kartu su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turiniu, leidžia daryti išvadą kad nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimą iniciavęs ir atlikęs subjektas iki teismui teikiant teikimus dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų bei priemonių, numatytų KŽĮ 10, 11 ir 15 straipsniuose, sankcionavimo, nedisponavo jokia kriminalinės žvalgybos informacija apie G. J. F. ir S. Ž. galimai vykdomas nusikalstamas veikas.

4.11. Taip pat anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas šioje byloje ištirti nuteistųjų gynėjų iškeltas abejones ir jas pašalinti, nevertino, ar laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. spalio 15 d., o taip pat ir vėliau sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą, kuomet buvo kontroliuojamas G. J. F. ir S. Ž. susižinojimas, reiškęsis kaip privatus bendravimas, į kriminalinės žvalgybos atliekamos kontrolės veiksmus nepateko bet koks minėtų asmenų privatus bendravimas, nesusijęs su tyrimu dėl D. G. galimų neteisėtų veiksmų, ar kriminalinės žvalgybos subjektai turėjo pakankamą pagrindą net tris mėnesius kontroliuoti G. J. F. susižinojimą su kitais asmenimis, kol galiausiai 2015 m. spalio 14 d. buvo inicijuoti ir kriminalinės žvalgybos veiksmai apelianto S. Ž. atžvilgiu. Teismo nuosprendyje neatsakius į klausimą, kaip ši baudžiamoji byla yra susijusi su D. G. baudžiamąja byla dėl galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo viešųjų pirkimų srityje, kyla pagrįstos abejonės dėl to, kad nuteistiesiems nebuvo sudarytos galimybės patikrinti S. Ž. atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos pagrįstumo nuo 2015 m. spalio 15 d., nes iki tol apie pastarojo bet kokius galimai neteisėtus veiksmus nebuvo jokių duomenų, ką pripažino ir Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartyje dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo.

4.12. Apelianto nuomone, tokiu būdu byloje liko nepašalinta abejonė ir dėl to, kad S. Ž. atžvilgiu nagrinėjamoje byloje buvo surinkti duomenys, prilygstantys atsitiktinai gautiems duomenims. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje iš tiesų susiklostė paradoksali situacija, kuomet kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnai, atlikdami veiksmus, susijusius su D. G. galimai nusikalstamais veiksmais, t. y. nieko bendro neturinčiais su jam, S. Ž. inkriminuojamomis veikomis, ėmėsi šių veiksmų ir G. J. F. atžvilgiu (2015 m. liepos 14 d.), nors Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartyje nenurodomi jokie duomenys, kuriuos būtų galima susieti su skundžiamame nuosprendyje analizuojamomis faktinėmis aplinkybėmis. G. J. F. atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesusijusius su nagrinėjama baudžiamąja byla, nuo 2015 m. spalio 15 d. buvo įtrauktas ir jis, S. Ž., kuris jokio ryšio su D. G. byla apskritai neturėjo.

4.13. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliantas teigia, kad nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnio reikalavimų, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas panaudoti technines priemones specialia tvarka, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Dėl to, apelianto manymu, buvo nukrypta nuo asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susirašinėjimo (susižinojimo) slaptumo apsaugos, tiriant nusikalstamas veikas, reikalavimų, o kartu ir nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo apribota apelianto S. Ž. (taip pat ir kito nuteistojo) teisė į privataus gyvenimo ir susižinojimo neliečiamumą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-94-895/2015).

4.14. Apeliantas kategoriškai nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio teiginiais, kuriais bandoma pateisinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartis, skirtas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus, atliktinus bendra, o ne specialia tvarka. Pasak Vilniaus apygardos teismo, čia įsivėlė klaida, kadangi Šiaulių apygardos teismas, esą, nuosekliai iki tol sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus, atliktinus specialia tvarka. Tuo tarpu, kasacinėje praktikoje itin jautriai pasisakoma, kuomet vertinant kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis nustatomi tam tikri neatitikimai ar dviprasmybės tokius veiksmus legitimuojančiose teismų nutartyse. Kasacinis teismas atkreipė teismų dėmesį, kaip svarbu yra tiksliai formuluoti nutartis, kuriomis sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka. Priešingu atveju, bandant pateisinti tam tikrus neatitikimus toks elgesys laikytinas prieštaringu sąžiningo baudžiamojo proceso principo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016).

4.15. Pažymima, kad 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. teismo nutartimis buvo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimo veiksmai G. J. F. atžvilgiu, slapto patekimo į G. J. F. darbo vietą pratęsimo veiksmai, taip pat, sankcionuoti ir techninių priemonių panaudojimas ir sekimas jo, S. Ž. atžvilgiu nurodytam laikotarpiui. Nors minėtomis nutartimis, buvo leista kriminalinės žvalgybos subjektams naudoti techninės priemones ir atlikti sekimą, slapta patekimą į tarnybines patalpas, tačiau ne specialia tvarka. Taigi, nors Šiaulių apygardos teismas, skirtingai nei anksčiau priimtų nutarčių atveju, 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutartyse sankcionavo techninių priemonių panaudojimą bendra tvarka – kadangi šiose nutartyje nenurodyta, kad leidžiama technines priemones panaudoti specialia tvarka, tačiau kriminalinės žvalgybos subjektai, deja, nepatikrinę šių nutarčių rezoliucinių dalių, nesikreipdami į teikimus apygardos teismui teikusį prokurorą, kad šis kreiptųsi į Šiaulių apygardos teismą dėl galimai įsivėlusios rašybos klaidos ir nutarčių patikslinimo, viršydami savo įgaliojimus ir leidžiamų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ribas, veikė taip, tarsi jiems būtų buvę leista sekti ir technines priemones panaudoti specialia tvarka.

4.16. Iš STT Vilniaus valdybos 2016 m. kovo 23 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, nes 2015 m. lapkričio 30 d. G. J. F. tarnybiniame kabinete užfiksavo pastarojo ir S. Ž. pokalbius. Tai reiškia, kad skirtingai nei 2015 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuria leista panaudoti technines priemones bendra tvarka ir sekti, žvalgybos pareigūnai tai atliko vadovaudamiesi „specialios tvarkos“ principu, nes neteisėtai įrengė technines priemones G. J. F. kabinete ar kitaip naudojo tokias priemones ir kontroliavo bei fiksavo G. J. F. ir S. Ž. susižinojimą. Analogiška situacija pasikartojo ir antra kartą – analizuojant STT Vilniaus valdybos 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareigūnai atliko techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nes 2016 m. sausio 15 d. G. J. F. tarnybiniame kabinete užfiksavo pastarojo ir M. S. pokalbius. Tai reiškia, kad skirtingai nei 2015 m. spalio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, leidžiančia šiuos veiksmus atlikti bendra tvarka, žvalgybos pareigūnai ir vėl vadovavosi menama „specialia tvarka“.

4.17. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kriminalinės žvalgybos subjektai nesilaikė teisėtumo reikalavimų įgyvendinant kriminalinės žvalgybos veiksmus, dėl ko minėti duomenys, užfiksuoti 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 15 d. yra surinkti neteisėtai. Skundžiamo nuosprendžio argumentai, kuriais bandoma „apginti“ esą netikslias nutartis priėmusį Šiaulių apygardos teismą, yra neįtikinantys ir stokoja racionalios logikos, kadangi apygardos teismas du kartus iš eilės toje pačioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, tų pačių asmenų – G. J. F. ir S. Ž., atžvilgiu, turėjo patikrinti daromas klaidas.

4.18. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į kitą su šiais argumentais susijusią klaidą – dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. atlikimo metu surinktų duomenų patikimumo vertinimo. Šioje baudžiamojoje byloje atlikus teismo fonoskopinę ekspertizę, pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadas (būtent, išvadų 2.3 ir 2.4 punktus) patvirtino teismo posėdyje apklaustos ekspertės. Jos be kita ko nurodė, kad tirto 2015 m. spalio 15 d. 13.20 val. garso įrašo (G. J. F. – S. Ž.) kokybė, jame užfiksuotos kalbos suprantamumo prasme, yra tik patenkinama, garso signalas, tikėtina, yra filtruotas – nėra galimybės pilnai įvertinti aplinkos triukšmus. Todėl ekspertės negalėjo atsakyti į klausimą, ar šis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas. Tą patį ekspertės pasakė ir dėl tiriamojo garso įrašo 2015 m. lapkričio 2 d. 13.25 val. (G. J. F. – S. Ž.), kurio kokybė yra prasta, jame užfiksuotos kalbos suprantamumas žemas (kai kuriuose fragmentuose negalima suprasti net pagrindinės pokalbio temos), garso signalas, tikėtina, yra filtruotas – nėra galimybės pilnai įvertinti aplinkos triukšmus; kai kuriose vietose šiame garso įraše buvo pažeistas garso įrašo vientisumas. Todėl atsakyti į klausimą, ar šis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, ekspertės negalėjo.

4.19. Tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog teismas 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. garso įrašais vadovavosi kartu su kitais bylos duomenimis, nežiūrint į minėtas ekspertizės akto nuostatas dėl šių įrašų abejotino patikimumo, negalint padaryti išvados dėl jų ištisinio nesumontuoto turinio. Šie įrašai, nekartojant jau minėtų motyvų dėl jų gavimo neteisėtumo, apelianto manymu, laikytini tik netiesioginiais ir išvestiniais įrodymų šaltiniais. Todėl svarbu tai, kad kriminalinės žvalgybos duomenis teismas vertino formalizuotai ir be didesnės kritikos. Dėl to, apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio išvados, kad tarp G. J. F. ir S. Ž. užfiksuotų telefoninių pokalbių bei pokalbių, įvykusių G. J. F. darbo kabinete tarp G. J. F. ir M. S. bei G. J. F. ir S. Ž., turinys paneigia nuteistųjų iškeltą gynybinę versiją, kad visų susitikimų metu G. J. F. ir S. Ž. kalbėjo tik apie pinigus, kurie G. J. F. turėjo būti grąžinti, vadovaujantis 2013 m. kovo 25 d. skolos reikalavimo perleidimo sutartimi, bei patvirtina liudytojų E. A. ir K. J. parodymus apie G. J. F. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme, yra neteisingos. Priešingai, eksperčių paaiškinimai teisme ir Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad minėti garso įrašai nėra patikimi, jų neįmanoma patikrinti kitais BPK nustatytais būdais.

4.20. Taigi, apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu 2015 m. liepos 14 d. imtasi inicijuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus G. J. F. (o vėliau ir apelianto S. Ž.) atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas, būdamas pasyvus, neišsireikalavo iš atitinkamų institucijų duomenų apie D. G. atžvilgiu vykdyto tyrimo dėl galimų nusikalstamų veikų išvadas, iš kurių seka, kad, atliekant slaptus veiksmus D. G. atžvilgiu, buvo reikalinga ir proporcinga tokius slaptus veiksmus atlikti ir G. J. F. atžvilgiu, dėl ko atsitiktinai buvo gauta informacija apie menamus G. J. F. ir S. Ž. neteisėtus veiksmus. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišsamiai motyvavo dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai nenurodant, kokia tvarka šie veiksmai gali būti atliekami, teisėtumo.

Dėl esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, S. Ž. nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

4.21. Skunde nurodyta, kad apygardos teismas nuosprendyje pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįstai kriminalizavo S. Ž. ir G. J. F. dalykinius, profesinius santykius. Nuosprendyje išdėstytos išvados neparemtos objektyvia ir visapusiška bylos duomenų analize. Teismas nuteistojo G. J. F. parodymus paneigė liudytojo E. A. parodymais, nors rėmėsi jo parodymais, duotais specialaus liudytojo statuse, kai šis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir kurių teisme jis nepatvirtino. Taip pat teismas savo išvadas grindė ir kitais duomenimis – liudytojų R. J., M. S. parodymais, rašytiniais dokumentais. Didelis dėmesys buvo skiriamas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautiems duomenims, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Skundžiamame nuosprendyje buvo aptarti ir S. Ž. parodymai, kurie teismo buvo paneigti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais ir kitais bylos duomenimis, įskaitant ir tuos, kuriais vadovaudamasis teismas kaip nepatikimus atmetė G. J. F. parodymus.

4.22. Tokiu būdu, anot apelianto, teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų kaltę grindė iš esmės liudytojo E. A. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kuriuos, kaip nurodė, patvirtina ir tarpinę įrodomąją reikšmę turintys duomenys – NŽT darbuotojų parodymai, o taip pat ir iš dalies pačių nuteistųjų –G. J. F. ir S. Ž. parodymai.

4.23. Apeliantas nesutinka su liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, įrodomąja reikšme. Teismas, šių parodymų pagrindu atmesdamas nuteistųjų parodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, reikalaujančios įdėmiai vertinti asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu davė netapačius parodymus, o teisme taip pat paneigė savo pirminius tyrimo metu duotus parodymus. Bylą nagrinėjant teisme, liudytojas E. A. parodė, kad su S. Ž. turėjo įvairių verslo ir komercinių santykių, todėl galėjo konsultuotis daugeliu klausimų, įskaitant ir dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio žemės sklypo. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu STT pareigūnai jam darė įtaigą, bandydami formuoti jo parodymus apie neigiamą S. Ž. asmenybę. Todėl teisme jis nurodė teisingas aplinkybes – dėl R. J. nurodytos 100 000 Eur sumos paaiškino, kad tuo atveju, jei klausimas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo būtų turėjęs realias perspektyvas, būtų pasirašyta konsultacijų sutartis, kurios vertė galėjo būti nuo 90 000 iki 100 000 Eur, 100 000 Eur suma būtų buvęs derinimo dalykas tik tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo dokumentacija būtų tinkama valstybinėms institucijoms. Jam buvo žinoma, kad S. Ž. konsultuojasi su kitais specialistais dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo klausimo, ar galima sutvarkyti dokumentus, ar ne. Koks G. J. F. vaidmuo – nežinojo, su juo nesusitikinėjo, jokių pinigų nedalijo. Viskas turėjo būti oficialiai. Paaiškėjus, jog projekto neįmanoma įgyvendinti, sutarties nesudarė.

4.24. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme E. A. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiamas kaip specialusis liudytojas nurodė, kad esą S. Ž. jam nurodė 100 000 Eur sumą, nes buvo įtakojamas pareigūnų. Aplinkybės, kad S. Ž. tokią sumą įvardino, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

4.25. Teismas, vertindamas E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, ignoravo tai, kad pirminiai jo parodymai yra abejotini, nenuoseklūs ir kintantys. S. Ž. teisme detaliai atskleidė priežastis, kodėl E. A. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus ir tokiu būdu apkalbėjo S. Ž. – jie susipažino 2011 metais ir nuo tada palaikė ryšius, S. Ž. teikė jam teisines paslaugas, jie buvo verslo partneriai, tačiau ilgainiui dėl atsiradusių E. A. piniginių prievolių jų santykiai pašlijo. S. Ž. pateikė teismui atitinkamus dokumentus, pagrįsdamas savo parodymus, nurodė, kad pirminiai E. A. veiksmai, kurie jam, S. Ž. kėlė įtarimą apie galimą jo priešišką elgesį jo atžvilgiu, buvo susiję su E. A. negrąžinta paskola bendrovei, dėl ko jai buvo iškelta bankroto byla.

4.26. Tai, kad E. A. visais įmanomais būdais siekė vienaip ar kitaip atsikratyti turtinės prievolės S. Ž. atžvilgiu, liudija ir ikiteisminio tyrimo metu E. A. duoti neteisingi parodymai, tokiu būdu pakenkiant S. Ž., kad jis nebereikalautų pastarojo grąžinti paskolintus pinigus. S. Ž. parodymai apie šias aplinkybes baudžiamojo proceso metu nebuvo paneigti jokiais kitais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto teisme duotus parodymus, nenurodė jokių kitų duomenų, kurie paneigtų S. Ž. teiginius, kurie papildomai buvo pagrįsti ir prie bylos pridėtais dokumentais, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą.

4.27. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu E. A. paaiškino savo parodymų kaitą, motyvuodamas tuo, kad jo parodymus neteisingai užfiksavo pareigūnai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo E. A. parodymų visame baudžiamajame procese kaitos ir tai lėmusių priežasčių. Teismas, remdamasis liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, toleravo šių parodymų prieštaringumą, nevertino, kad kiti bylos duomenys – liudytojo R. J., nuteistojo S. Ž. parodymai, netgi kai kurie kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai paneigia E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir priešingai – patvirtina šio liudytojo teisme duotus parodymus. Šie apelianto argumentai, jo manymu, paneigia skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad E. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, todėl jais, o ne teisme duotais parodymais, galima vadovautis grindžiant kaltinimus apeliantui ir kitam nuteistajam.

4.28. Pažymima ir tai, kad pirmojoje apklausoje E. A. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir tą pačią dieną atlikta jo bei S. Ž. akistata, šiuose veiksmuose nedalyvaujant pasirinktam atstovui – teisėsaugos pareigūnų atsivežtas į ikiteisminio tyrimo įstaigą E. A. neturėjo jokių realių galimybių ir laiko pasirinkti atstovą bei jį pasikviesti. Tik nuo 2016 m. gruodžio 21 d. specialaus liudytojo apklausos, dalyvaujant atstovui, momento E. A. davė teisingus parodymus, nurodydamas, kad jam nebuvo žinoma ir įvardinta, kodėl reikalinga 100 000 Eur suma. Jis manė, kad šia suma bus įkainuota ateityje galimai sudaroma tarpininkavimo paslaugų sutartis. Šią aplinkybę E. A. nurodė ir liudytojo apklausos 2017 m. sausio 27 d. metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kur pakartojo 2016 m. gruodžio 21 d. duotus parodymus. Apelianto tvirtinimu, šie liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai neginčijamai patvirtina, kad S. Ž. neturėjo nei faktinio, nei jokio kito intereso reikalauti savo ar kieno nors kito naudai pinigų siekiant, kad NŽT būtų priimti teigiami sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo. Taigi šie argumentai rodo, kad tarp duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas S. Ž. ir G. J. F., nėra jokio loginio ryšio, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo siekiama išsamiau išanalizuoti santykius tarp E. A. ir R. J., tarp E. A. ir S. Ž., tarp S. Ž. ir G. J. F. bei tarp G. J. F. ir NŽT darbuotojų, atriboti galimus verslo santykius tarp R. J. ir E. A., taip pat santykius, susiklosčiusius tarp S. Ž. ir G. J. F. 2013 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo klausimais.

4.29. Apeliantas nesutinka ir su liudytojo R. J. parodymu vertinimu skundžiamame nuosprendyje ir atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teismas rėmėsi tik R. J. parodymų fragmentais, nevertindamas jų visumos, o taip pat santykio su kitais bylos duomenimis. Liudytojas detaliai atskleidė santykius su E. A., kuris iš jo už pagalbą, sprendžiant problemas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo prašė 100 000 Eur sumos. Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino to, kad R. J. apskritai nežinojo ir nenumanė, kad E. A., prašydamas už pagalbą 100 000 Eur sumos, neva veikia kaip tarpininkas tarp kitų asmenų ir R. J. dėl galimos prekybos poveikiu NŽT. Liudytojas nurodė, kad jis S. Ž. niekada nepažinojo, o G. J. F. žinojo iš viešosios erdvės. R. J. parodė, kad E. A. pažinojo kaip verslininką, sėkmingai vysčiusį nekilnojamojo turto projektus, juos įgyvendinusį, todėl manė, kad jis savo žiniomis ar patirtimi gali pagelbėti, sprendžiant (duomenys neskelbtini) sklypo klausimus. Iš R. J. parodymų matyti ir tai, kad E. A. paprašyta 100 000 Eur suma už paslaugas iš esmės galėjo reikšti ne ką kita, kaip E. A. siekį dalyvauti šio galimai perspektyvaus verslo prasme projekto vystyme.

4.30. Apeliantas, vertindamas skundžiamo nuosprendžio motyvų visumą ir struktūrą, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevienodai, neobjektyviai vertino atskirus bylos duomenis – cituodamas G. J. F. ir S. Ž. parodymus, ypač siekė išryškinti jų prieštaringumą, nenuoseklumą ir tai pateisinti jų pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu teismas buvo itin atlaidus ir tolerantiškas liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuos siekė sutvirtinti, remdamasis kitais netiesioginiais duomenimis – M. S. parodymais, kratų metu paimtų daiktų apžiūros protokolais, kurie patys savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių.

4.31. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas, pripažindamas nusikalstamas veikas įrodytomis, paviršutiniškai analizavo bylos duomenis, nesiaiškino ir nešalino juose esančių prieštaravimų. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apelianto S. Ž. ir kito nuteistojo G. J. F. teisė į sąžiningą baudžiamąjį procesą, grindžiamą inter alia (be kita ko) nekaltumo prezumpcijos reikalavimais, buvo esmingai suvaržyta. Todėl teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

4.32. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliantas nurodo, kad S. Ž. ir G. J. F. bendravimą 2015- 2016 metų laikotarpiu sąlygojo 2013 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties vykdymo klausimai, siekiant atgauti G. J. F. R. B. paskolintus pinigus. Tuo pat laikotarpiu S. Ž. bendravo su E. A. įvairiais klausimais, tuo pačiu ir dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. Ž. kaip teisininkas, padėjo atsakyti į klausimus, ar šio žemės sklypo projekto vykdymas turi teisinį pagrindą, ar šio projekto dokumentacija atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš E. A. ir R. J. parodymų visumos matyti, kad E. A. ėmėsi šio projekto vystymo perspektyvos vertinimo paprašytas R. J.. Abu šie liudytojai neneigė, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) žemės sklypo projekto klausimas būtų sulaukęs valstybinių institucijų patvirtinimo, tarp E. A. ir R. J. bendrovių būtų sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo, kurioje nurodyta suma galėjo būti artima tai sumai, kurią E. A. įvardijo R. J.. Teisėsaugos institucijų inicijuotos duomenų rinkimo priemonės leido užfiksuoti visų prieš tai minėtų asmenų pokalbius, susitikimus, keitimąsi dokumentais ir, nors tai buvo daroma itin fragmentiškai, dėl ko nesimato įvykių visumos, teismo ši situacija buvo klaidingai įvertinta, kaip S. Ž. per E. A. reikalavimas tam tikros pinigų sumos, kurios dalis bus perduota G. J. F..

4.33. Apelianto nuomone, jo pateikti motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs faktines aplinkybes, netinkamai įvertino ir nusikalstamos veikos –prekybos poveikiu sumanymo ir elgesio subjektyviuosius požymius S. Ž. veiksmuose. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo neabejotinai nustatyti ne tik tiesioginę S. Ž. tyčią įgyvendinti jam inkriminuoto nusikaltimo sumanymą, bet ir pagrįsti, kad tiek R. J. suprato, jog iš jo reikalaujama kyšio, tiek ir G. J. F. aiškiai davė suprasti (esą per tarpininką S. Ž.), kad tokiu būdu paveiks NŽT darbuotojus dėl rūpimo klausimo teigiamo išsprendimo. Apelianto nuomone, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad neginčytinų ir patikimų duomenų, kad apskritai buvo daromos nusikalstamos veikos, nėra.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio

4.34. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymams vertinti keliamų reikalavimų ir nuosprendyje padarė teisingas išvadas dėl S. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų, apeliantas atkreipia dėmesį ir į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (trukmės) proporcingumą. Apelianto nuomone, jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra aiškiai neproporcingas ir neteisingas. Šis laikotarpis trumpintinas iki 1 (vienerių) metų, nes teismo paskirtas maksimalus vykdymo atidėjimo laikotarpis pakenks ne tik pačiam nuteistajam S. Ž., bet ir jo šeimai – joje auga du mažamečiai vaikai (gimę 2017 m. ir 2020 m.), sutuoktinė nedirba, nes prižiūri vaikus, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas, dirbdamas darbovietėse, dažnai privalo vykti į užsienio komandiruotes, ko daryti neturės galimybės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

4.35. Šiuo metu apeliantas S. Ž. dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančioje buhalterinės apskaitos paslaugas elektroninių paslaugų įmonėms. Teikiant šias paslaugas būtina bendrauti su Lietuvos banku, nurodant kontaktinį asmenį, kuris turi būti nepriekaištingos reputacijos. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėl šio reikalavimo apeliantas negalės dirbti šio darbo. Šioje bendrovėje apeliantas yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat teigiamai charakterizuoja klientai, draugai, verslo partneriai. Iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo S. Ž. buvo UABDK „(duomenys neskelbtini)“ audito komiteto narys, jo pirmininkas, tačiau buvo priverstas sustabdyti jo narystę audito komitete dėl reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos. S. Ž. studijuoja teisę nuolatinėse studijose (duomenys neskelbtini) universitete.

4.36. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau kaip keturi metai. Viso proceso metu S. Ž. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, siekdamas, kad byla būtų greičiau išnagrinėta. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat nesudarė jokių prielaidų bylos nagrinėjimo vilkinimui. Todėl jis prašo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.

5. Teismo posėdyje nuteistieji G. J. F. ir S. Ž. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

6. Nuteistieji G. J. F. ir S. Ž. apeliaciniuose skunduose ginčija įrodymų, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vertinimą. Nurodo, jog duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais; įrodymai įvertinti selektyviai, jų kaltė grindžiama prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka gauti duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

8. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. kovo 23 d. Pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodoma, kad jis pradedamas, gavus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo specialisto tarnybinį pranešimą. Jame nurodyta, kad gauti duomenys apie tai, jog G. J. F., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijos tarnautojams, su S. Ž. tiesiogiai susitarė priimti kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad jie veiktų teisėtai ar neteisėtai kitų asmenų naudai, vykdydami įgaliojimus, NŽT priimant sprendimą pritarti rengti apie 6880 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, pakartotinai iš S. Ž. ir per jį iš suinteresuotų asmenų reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje požymiai. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, jog gauta duomenų, kad S. Ž. susitarė, pažadėjo bei tarėsi ir žadėjo perduoti G. J. F. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, siekdamas, kad G. J. F., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijos tarnautojams, paveiktų juos, kad pastarieji veiktų teisėtai ar neteisėtai suinteresuotų asmenų naudai ir nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Lietuvos Respublikos STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo specialisto R. M. 2016 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, atliekant kriminalinį žvalgybos tyrimą, nustatyti prekybos poveikiu požymiai (t. 1, b. l. 1–2, 3–4).

9. Byloje nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos dėl G. J. F. ir S. Ž. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra pateikta iš dalies išslaptinta nagrinėjamai bylai aktuali kriminalinės žvalgybos medžiaga:

STT Vilniaus valdybos viršininko 2015 m. liepos 14 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F. sankcionavimo, Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. liepos 14 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti G. J. F. techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka ir sekimą bei slaptą patekimą į G. J. F. darbo vietą bei automobilį, atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 41–43, 45–47, 63–64).

STT Vilniaus valdybos viršininko 2015 m. spalio 15 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F. pratęsimo sankcionavimo, o taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų S. Ž. sankcionavimo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo sankcionavimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti G. J. F. techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimą bei slapto patekimo pratęsimą į G. J. F. darbo vietą bei automobilį, atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Taip pat šia teismo nutartimi nutarta sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą ir sekimą S. Ž. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 38–40, 50–53, 66–67).

STT Vilniaus valdybos viršininko 2016 m. sausio 11 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorui kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų G. J. F. ir S. Ž. pratęsimo sankcionavimo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 12 d. teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo sankcionavimo, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti G. J. F. techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimą bei slapto patekimo pratęsimą į G. J. F. darbo vietą bei automobilį, atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Taip pat šia teismo nutartimi nutarta sankcionuoti techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimą S. Ž. nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 35–37, 55–57, 70–71).

STT Vilniaus valdybos viršininko 2016 m. sausio 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro 2016 m. sausio 12 d. teikimu dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka ir sekimą E. A., R. J., V. D. atžvilgiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 58–61, 69).

10. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje NŽT direktorės D. G. atžvilgiu, todėl jų atžvilgiu sankcionuoti, nesant faktinio pagrindo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, 2020 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) apie G. J. F. ir S. Ž. galimai padarytas nusikalstamas veikas išslaptinimo ir tų duomenų pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutarta prašyti išslaptinti tokią informaciją (duomenis): 1) duomenis, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš G. J. F. ir S. Ž. faktinį pagrindą; 2) pilna apimtimi kriminalinės žvalgybos subjekto prašymus, prokurorų teikimus ir visas teismų nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų trukmės pratęsimai.

11. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys:

2015 m. gegužės 28 pažymos apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos informacijos skyrius informacijos patikrinimo medžiagoje disponuoja informacija apie NŽT direktorės D. G. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, padaryta prielaida, kad, siekdama įgauti didesnę įtaką NŽT veikloje, atstovaudama <...> interesus, vykdydama <...>, vykdo NŽT kadrų kaitą, pakeitė į sau ir <....> lojalius, patikimus direktoriaus pavaduotojus, sukūrė naują direktoriaus patarėjo pareigybę, skirtą konkrečiai <...> atstovui,<...> nemažą įtaką turinčiam G. J. F.. D. G., iš anksto susitarusi ir vykdydama privačių asmenų interesus, galimai piktnaudžiaudama einamomis NŽT direktorės pareigomis, kaip įtariama davė neteisėtus nurodymus pavaldžiam darbuotojui, tikėtina, kad ji, siekdama asmeninės turtinės naudos, tokius nurodymus pavaldiems darbuotojams duos ir ateityje, galimai darys įtaką NŽT vykdomuose viešuose pirkimuose, nurodydama pavaldiems darbuotojams skelbti klaidinančią informaciją, susijusią su vykdomais pirkimais, sudarant išskirtines sąlygas laimėti su D. G. asmeniškai siejamais ar <...> neteisėtus finansinius interesus atstovaujančiais asmenims. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad D. G., veikdama išvien su G. J. F., kaip įtaria piktnaudžiaus tarnyba arba kyšininkaus, galimai priimdami nepagrįstus sprendimus, sustabdant sutartis su esamais paslaugų tiekėjais dėl „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų“ ir skubos tvarka inicijuos naują viešųjų pirkimų konkursą Apibendrinant nurodyta, kad turint patikimos informacijos apie NŽT direktorės D. G. galimai vykdomas, rengiamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nenustatyti, todėl tikslinga D. G. atžvilgiu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, gavus teismo sankcijas, asmens atžvilgiu taikyti sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, siekiant surinkti ir užfiksuoti galimai rengiamų, daromų nusikalstamų veikų požymius (t.12, b. l. 3–6).

2015 m. gegužės 29 d. nutarimo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą <...> Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nutarta pradėti kriminalinės žvalgybos bylą D. G. atžvilgiu, gavus informacijos apie jos, kaip NŽT direktorės, galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse, inicijuojant viešųjų pirkimų plano atnaujinimą, įtraukiant naujus pirkimus, organizuojant viešuosius paslaugų pirkimus, stabdant sudarytų sutarčių paslaugų pirkimui vykdymą ir skubos tvarka organizuojant naują viešojo pirkimo konkursą, kartu su direktorės patarėju G. J. F. proteguojant susijusius asmenis, prekiaujant poveikiu (t. 12, b. l. 7–8).

2015 m. liepos 3 d. pranešimo apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad gauta informacija apie NŽT direktorės patarėjo G. J. F. protegavimą planuojamame vykdyti NŽT viešųjų pirkimų konkursą naujiems lengviesiems automobiliams įsigyti, kur jis galimai sudaro ir ateityje sudarys išskirtines sąlygas laimėti ir už tai jam, kaip įtariama, tarpininkaujant D. G., galimai bus mokamas neteisėtas atlygis (t.12, b. l. 9).

2015 m. liepos 13 d. nutarimo papildyti kriminalinės žvalgybos bylą <...> naujais tiriamaisiais Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad gauta informacija apie NŽT direktorės patarėjo G. J. F. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, ar 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, ar 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje – manoma, kad G. J. F. NŽT vykdomame viešųjų pirkimų konkurse, įsigyjant lengvuosius automobilius, proteguoja <...>, kuri prekiauja gamintojo hibridiniais automobiliais, jis pateikė technines specifikacijas, kurios pritaikytos būtent <...> hibridiniams automobiliams, ir <...> turi paruošti galutinį techninių specifikacijų variantą; D. G. minėto konkurso organizavimą ir kontrolę pavedė būtent patarėjui G. J. F., pastarajam už sudarytas išskirtines sąlygas <...> laimėti NŽT planuojamo vykdyti viešųjų pirkimų konkurso metu kaip tarpininkui galimai bus sumokėtas kyšis, kuris bus perduotas D. G.. Apibendrinus nutarta kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą papildyti nauju tiriamuoju G. J. F. (t.12, b. l. 10–11).

2015 m. spalio 14 d. nutarimo papildyti kriminalinės žvalgybos bylą <...> nauju tiriamuoju Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad gauta informacija apie S. Ž. galimai rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas – prekybą poveikiu, padėjimą papirkti – 2015 m. spalio 7 d. susitikimo su G. J. F. metu S. Ž., neoficialiai atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kalbėjo apie planą minėtai bendrovei priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) sujungti su šalia esančiu valstybei priklausančiu žemės sklypu, o tam reikalingas NŽT pritarimas, kad norimas įsigyti sklypas yra įsiterpiantis tarp dviejų sklypų. Esama informacijos, kad šiuo klausimu suinteresuoti asmenys jau kreipėsi į NŽT ir gavo išvadą, kad šis sklypas negali būti pripažįstamas įsiterpusiu. Susitikimo metu S. Ž. prašė G. J. F. paveikti NŽT tarnautojų sprendimus taip, kad pirminė neigiama išvada būtų pakeista, jie tarėsi dėl neteisėto atlygio už tai, G. J. F. pasižadėjo pasidomėti, ką galima padaryti, bei pasvarstė, kad jie (NŽT) padarys tai. Apibendrinant nutarta papildyti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą nauju tiriamuoju S. Ž., siekiant surinkti duomenis apie pastarojo galimai planuojamas ir vykdomas nusikalstamas veikas (t. 12, b. l. 12–13).

2015 m. spalio 14 d. pažymos apie gautą informaciją Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad, atliekant tyrimą kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dėl D. G., G. J. F. ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, padėjimo kyšininkauti, kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti, prekybos poveikiu, papirkimo, kurstymo ir padėjimo piktnaudžiauti, gautos informacijos pagrindu nustatytos tokios tyrimo kryptys: suinteresuoti asmenys, siekdami, kad G. J. F., pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir ryšiais su NŽT vadovybe, tikėtina įtaka šioms valstybės institucijoms, paveiktų jų valstybės tarnautojus jiems suteiktų įgaliojimų pagrindu veikti teisėtai ar neteisėtai <...> interesais patvirtinant/ pritariant sklypo (duomenys neskelbtini) detalaus planui, taip sudarant prielaidas įsigyti minėtą sklypą, kaip įsiterpiantį, netiesiogiai pasiūlė G. J. F. ir galimai susitarė duoti neapibrėžto dydžio, tačiau didesnį, negu 250 MGL vertės kyšį. Taip pat nustatyta tyrimo kryptis G. F. galimai vykdoma prekyba poveikiu, galimai padėjimas piktnaudžiauti NŽT tarnautojams ir/ar jų galimas papirkimas, veikiant S. Ž. ar su juo susijusių asmenų naudai, susijęs su norimo įsigyti sklypo, esančio šalia sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo įsiterpiančiu. Taip pat disponuojama informacija, kad S. Ž. nurodė, kad jis ar jo nenurodyti atstovaujantys asmenys turi interesą VĮ "Registrų centras“ organizuojamame viešajame pirkime ir prašė G. J. F. suvesti su kuo nors iš šios įmonės, bandant laimėti viešojo pirkimo konkursą; už pagalbą G. J. F. galimai gaus iš S. Ž. neteisėtą atlygį. Apibendrinant, siūloma tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą G. J. F. atžvilgiu, siekiant atlikti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių tiriamųjų galimai rengiamų ir daromų nusikalstamų veikų, o taip pat siūloma nauju tiriamuoju įtraukti S. Ž., tuo tikslu parengti reikiamus dokumentus kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimui G. J. F. atžvilgiu ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo S. Ž. atžvilgiu (t.12, b. l. 14–15).

2015 m. gruodžio 2 d. pažymos apie gautą informaciją N. (duomenys neskelbtini) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad gauta informacija, jog, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą anksčiau nustatytomis kryptimis dėl G. J. F. ir S. Ž. galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, gauta duomenų, kad G. J. F. rengiasi priimti ir reikalauja kyšio iš S. Ž., prekiaudamas poveikiu, o pastarasis yra pažadėjęs ir rengiasi G. J. F. sutarto dydžio kyšį duoti, todėl tikslinga tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu dėl anksčiau paaiškėjusių jų galimai rengiamų ir daromų nusikalstamų veikų, parengti reikiamus dokumentus kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimo sankcionavimui (t. 12, b. l. 16–18).

Pilna apimtimi kriminalinės žvalgybos subjekto prašymus, prokurorų teikimus ir visas teismų nutartis, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai bei jų trukmės pratęsimai, atsisakyta pateikti, kadangi būtų pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos – Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 18 punktas ir 10 straipsnio 1 dalis (t. 12, b. l. 1–2).

12.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių bei kriminalinės žvalgybos subjekto papildomai teismui pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininko nutartys sankcionuoti (taip pat pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš G. J. F. ir S. Ž., taikant prieš juos technines priemones specialiąja tvarka ir sekimą bei patekimą į G. J. F. darbo vietą ir automobilį ir nutartyse nurodytų veiksmų atlikimą minėto patekimo metu, vertinant pateiktus duomenis apie G. J. F. bei S. Ž. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, BK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, BK 226 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis) priimtos, esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui (KŽĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad kriminalinis žvalgybos tyrimas prieš G. J. F. pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje NŽT direktorės D. G. atžvilgiu.

13.1. Minėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla pradėta 2015 m. gegužės 29 d., gavus informaciją, kad D. G., veikdama išvien su G. J. F., kaip įtariama piktnaudžiaus tarnyba arba kyšininkaus, galimai priimant nepagrįstus sprendimus, sustabdant sutartis su esamais paslaugų tiekėjais dėl „Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilygintų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų“ ir skubos tvarka inicijuojant naują viešųjų pirkimų konkursą, t. y. apie D. G. galimai vykdomas, rengiamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ar 228 straipsnio 1, 2 dalyse.

13.2. D. G. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu buvo gauta informacija, kad NŽT direktorės patarėjas G. J. F. galimai proteguoja suinteresuotus asmenis planuojamame vykdyti NŽT viešųjų pirkimų konkursą naujiems lengviesiems automobiliams įsigyti, kur jis galimai sudaro ir ateityje sudarys išskirtines sąlygas laimėti ir už tai jam, kaip įtariama, tarpininkaujant D. G., galimai bus mokamas neteisėtas atlygis, t. y. manant, kad jis galimai rengia, daro ar padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, ar 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, ar 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje. Todėl kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta nauju tiriamuoju G. J. F. ir nustatyta tvarka jo atžvilgiu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka ir sekimas, patekimas į jo darbo vietą ir automobilį, jų apžiūros atlikimas, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų reikalingų objektų paėmimas tirti, apžiūra bei pažymėjimas, neskelbiant apie jų paėmimą.

13.3. Atliekant prieš G. J. F. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauta informacija apie S. Ž. galimai rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas – prekybą poveikiu, padėjimą papirkti – 2015 m. spalio 7 d. susitikimo su G. J. F. metu S. Ž., neoficialiai atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kalbėjo apie planą minėtai bendrovei priklausantį sklypą adresu (duomenys neskelbtini) sujungti su šalia esančiu valstybei priklausančiu žemės sklypu, o tam reikalingas NŽT pritarimas, kad norimas įsigyti sklypas yra įsiterpiantis tarp dviejų sklypų, nors suinteresuoti asmenys iš NŽT buvo gavę neigiamą atsakymą. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad, atliekant prieš G. J. F. tyrimą viena iš krypčių, gauta informacija apie jo galimai vykdomą prekybą poveikiu, galimai padėjimą piktnaudžiauti NŽT tarnautojams ir/ar jų galimą papirkimą, veikiant S. Ž. ar su juo susijusių asmenų naudai, dėl pastarųjų su norimo įsigyti valstybinės žemės sklypo, esančio šalia sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo įsiterpiančiu, kai NŽT buvo pateikusi išvadą, kad minėtas sklypas neatitinka reikalaujamų sąlygų. Taip pat disponuota informacija, kad S. Ž. nurodė, jog jis ar jo neįvardinti atstovaujantys asmenys turi interesą VĮ "Registrų centras“ organizuojamame viešajame pirkime ir prašė G. J. F. suvesti su kuo nors iš šios įmonės, bandant laimėti viešojo pirkimo konkursą; manyta, kad už pagalbą G. J. F. galimai gaus iš S. Ž. neteisėtą atlygį. Šių duomenų pagrindu kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo papildyta nauju tiriamuoju – S. Ž. ir KŽĮ nuostatų pagrindu jo atžvilgiu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai.

13.4. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą anksčiau nustatytomis kryptimis dėl G. J. F. ir S. Ž. galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, buvo gauta duomenų, kad G. J. F. rengiasi priimti ir reikalauja kyšio iš S. Ž., prekiaudamas poveikiu, o pastarasis yra pažadėjęs ir rengiasi G. J. F. sutarto dydžio kyšį duoti, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu dėl anksčiau paaiškėjusių jų galimai rengiamų ir daromų nusikalstamų veikų buvo pratęstas, atitinkamai sankcionavus kriminalinės žvalgybos veiksmų pratęsimą.

14. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvada, jog D. G. atžvilgiu pradėtoje kriminalinės žvalgybos byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas prieš apeliantus atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesusijusius nei su D. G., nei su pirminiu tyrimo dalyku – viešųjų pirkimų konkurso, įsigyjant lengvuosius automobilius, organizavimo pažeidimais; teismas, anot apeliantų, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad D. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas taip ir nebuvo pradėtas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. G. atžvilgiu pradėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje buvo gauta informacija apie kitus G. J. F. veiksmus, sudariusius pagrindą manyti, kad jis galimai rengia, daro ar padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, ar 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, ar 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje, t. y. KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai, atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Jeigu paaiškėjusios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo (įstatymo, galiojusio veiksmų atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Tokiais atvejais būtina patikrinti, ar buvo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-P-94-895/2015).

16. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas patikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį pagrindą ir konstatavo, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka ir sekimas, skirti slaptai G. J. F. ir S. Ž. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio, o taip pat tarpusavio bendravimo kontrolei ir fiksavimui vykdyti nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (G. J. F. atžvilgiu), nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. (S. Ž. atžvilgiu) buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 12 d. nutartimis. Nurodytos nutartys priimtos pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. J. 2015 m. liepos 14 d. teikimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiojo prokuroro I. M. 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 12 d. teikimus. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtintos išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat iš dalies išslaptintų kriminalinės žvalgybos subjekto (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos) prašymų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos. Išanalizavęs šiuos dokumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš G. J. F. ir S. Ž. pradėtas esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų vertinimą ir atlikusi papildomai teismui pateiktų duomenų ir byloje esančių duomenų vertinimo analizę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis, kurie buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nepagrįstu pripažintinas ir argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog D. G. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje atliktų veiksmų pagrindu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nebuvo pradėtas, kadangi D. G. veiksmų teisinis vertinimas išeina už šios baudžiamosios bylos ribų.

15. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas ir dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį pagrindą sudarančių teismo nutarčių vertinimo tuo aspektu, kad Šiaulių apygardos teismo o 2015 m. spalio 15 d. bei 2016 m. sausio 12 d. nutartyse, sankcionuojant be kitų veiksmų G. J. F. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimo pratęsimą, o S. Ž. atžvilgiu – techninių priemonių panaudojimą, o vėliau ir – šių priemonių panaudojimo pratęsimą – nebuvo įvardinta specialioji techninių priemonių panaudojimo tvarka.

16. Pagal KŽĮ nuostatas techninės priemonės kriminalinėje žvalgyboje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. KŽĮ 2 straipsnio 21 dalyje reglamentuotas techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 22 dalyje neišvardytais atvejais. Techninės priemonės bendra tvarka naudojamos taip pat ir šio straipsnio 22 dalyje išvardytais atvejais, kai jos panaudojamos sekimo viešose vietose metu gaunamai informacijai fiksuoti arba kriminalinės žvalgybos subjektų iniciatyva jų naudojamose patalpose ir transporto priemonėse vidaus saugumui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas juridinių asmenų, įsteigtų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat KŽĮ 2 straipsnio 22 dalyje reglamentuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

17. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties, kuria sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas prieš G. J. F., rezoliucinės dalies, ja KŽĮ 10, 11, 15 straipsnių pagrindu be kitų veiksmų buvo sankcionuotas techninių priemonių specialiąja tvarka panaudojimas nurodytam laikotarpiui, šis techninių priemonių panaudojimo būdas aptartas ir nutarties motyvuojamojoje dalyje. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties motyvuojamoje dalyje aptarus pagrindus tęsti techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka prieš G. J. F. ir taikyti prieš S. Ž., šios nutarties rezoliucinėje dalyje techninių priemonių panaudojimo tvarka (specialioji) nenurodyta. Analogiškos aplinkybės matyti ir iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties – šios motyvuojamoje dalyje aptarus pagrindus toliau taikyti prieš G. J. F. ir S. Ž. techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka, rezoliucinėje dalyje suformuluotas be kitų veiksmų – techninių priemonių panaudojimo pratęsimas, nenurodžius panaudojimo (specialiosios) tvarkos.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio skundo argumento, pažymi, kad nurodytas 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d. nutarčių rezoliucinių dalių, skirtingai nuo nutarčių motyvuojamųjų dalių, formulavimas yra pažeidimas, kuris nelaikytinas esminiu, paneigiančiu pagrindą atliktais veiksmais surinktus duomenis vertinti kaip įrodymus byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, nors ir nurodoma, kad nutarčių, kuriomis sankcionuojamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, rezoliucinėse dalyse turi būti nurodomi duomenys, būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti: t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas), kartu pažymima, kad turi būti vertinamas visas nutarties turinys ir sprendimo esmė, kad slaptus tyrimo veiksmus realizuojantys pareigūnai aiškiai suprastų konkrečių slaptų tyrimo veiksmų apimtį, netaikydami asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo didesne apimtimi, nei leido teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018). Aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, kurie sudaro kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo nuteistųjų atžvilgiu teisinį pagrindą, visuma duoda pagrindą neabejotinai išvadai, jog Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs kriminalinės žvalgybos subjekto prašymų pagrindu pateiktus atitinkamus prokurorų teikimus, remdamasis KŽĮ 10 straipsniu, sankcionavo būtent techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka.

19. Įvertinusi visus jau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis bei faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos įstatyme, techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka terminai, priešingai nei BPK, faktiškai nėra (nebuvo) ribojami. Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nors ir įtvirtinta, kad šių priemonių taikymo bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, tačiau kartu numatyti ir atvejai, kai šis laikotarpis gali būti neribotai tęsiamas. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios operatyvinės (kriminalinės žvalgybos) priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai. Nors šis terminas nebuvo trumpas (buvo pratęsiamas du kartus), tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Kita vertus, paaiškėjus G. J. F. ir S. Ž. galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiams, 2016 m. kovo 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

20.Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kitu apeliaciniuose skunduose nurodytu sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų rinkimo teisėtumo aspektu – kad teismo nutartimis be kitų veiksmų prieš G. J. F. sankcionavus patekimą į jo darbo vietą bei automobilį bei patekimo metu atlikti nutartyse nurodytus veiksmus, nebuvo duotas teismo leidimas įrengti darbo vietoje stacionarias technines priemones ir jas naudoti specialiąja tvarka, fiksuojant G. J. F. darbo vietoje vykusius pokalbius. Kaip minėta, teismo nutartyse duotas leidimas patekimo į G. J. F. darbo vietą bei automobilį metu atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Todėl duomenys, gauti G. J. F. darbo vietoje kontroliuojant pokalbius stacionariai įrengtomis technikos priemonėmis, kurių įrengimas ir panaudojimas teismo nutartyje nebuvo sankcionuotas, negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

21.Apeliantų skundų argumentais dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtumo grindžiamas nesutikimas ir su apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantų pripažinimu kaltu padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau dėl kriminalinės žvalgybos metu ir BPK nustatyta tvarka gautų bylos duomenų (išskyrus aukščiau aptartus duomenis, gautus stacionariai įrengtomis technikos priemonėmis fiksuojant pokalbius G. J. F. darbo vietoje) pagrįsto pripažinimo įrodymais teisėjų kolegija jau pasisakė. Nuteistųjų skundų argumentus dėl to, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir dėl to nepagrįstai pripažino juos kaltais ir nuteisė, teisėjų kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. J. F. ir S. Ž. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, jų kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos ir pagrįstos išnagrinėtais įrodymais.

22. Apeliantas S. Ž. nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, paviršutiniškai išanalizavęs bylos duomenis, nesiaiškinęs ir nešalinęs juose esančių prieštaravimų, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu teismas esmingai suvaržė apelianto S. Ž. ir kito nuteistojo G. J. F. teisę į sąžiningą baudžiamąjį procesą, grindžiamą be kita ko nekaltumo prezumpcijos reikalavimais.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde S. Ž. minėtą pažeidimą sieja su tuo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė jam nepalankias išvadas. Tokie argumentai nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista nuteistųjų teisė į sąžiningą bylos procesą, grindžiamą taip pat ir nekaltumo prezumpcijos reikalavimu. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nelemia išvados, jog teismas esmingai suvaržė nuteistųjų teises. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą. Priešingai, nei nurodyta S. Ž. apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje motyvai, kodėl teismas rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus, yra. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, galėjusius įtakoti nuteistųjų teisių procese suvaržymą.

24. Deklaratyvus ir nepagrįstas nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. apeliacinių skundų argumentas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais fiksuotas bendravimas tarp nuteistųjų byloje atspindėtas tik fragmentiškai, pateikiant pokalbių ištraukų stenogramas, taip siekiant teismui parodyti, kad nuteistieji susitikdavo ir bendravo tik dėl baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų, t. y. rodo akivaizdų suinteresuotumą pateikti tik kaltinimui palankius įrodymus, eliminuojant kaltinimui neparankius įrodymus. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad baudžiamojo kodekso nuostatos prokurorą įpareigoja surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai, būtent prokuroras sprendžia dėl surinktų duomenų reikšmingumo tyrimui bei dėl surinktų duomenų pakankamumo įtariamųjų kaltei pagrįsti. BPK 154 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tyrimui reikšmės neturintys duomenys, kurie nėra reikšmingi bylai, prie bylos nepridedami. Tai, kad apeliantai, skirtingai negu prokuroras, mano, jog minimų garso įrašų visuma buvo reikšminga bylai, savaime nepatvirtina, kad prokuroras, pateikdamas teismui, kaip reikšmingus, dalį G. J. F. ir S. Ž. pokalbių (jų stenogramas), pažeidė BPK nuostatas, nes kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu prokurorui nustatyta išimtinė teisė spręsti dėl surinktų duomenų pakankamumo ir reikšmingumo, perduodant bylą teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apeliantų skunduose dėstomus argumentus, susijusius su jų tarpusavio bendravimo apimtimi, temomis, kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl pilnos kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotų G. J. F. ir S. Ž. tarpusavio bendravimo pokalbių apimties (stenogramų) ir dėl jų pasisakys, aptardama skundų argumentus, susijusius su byloje ištirtų įrodymų vertinimu.

Dėl G. J. F. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį ir S. Ž. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 3 dalį, 4 dalį

27. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, kurio pagrindu, anot apeliantų, teismas konstatavo aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos jokiais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, sąlygojusias netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Su šiais nuteistųjų skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Priešingai, apeliantai skunduose pateikia selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, siekiant sau naudingų išvadų apie įrodymų jų kaltei pagrįsti nepakankamumą.

28.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodamas kiekvieną jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisą loginę grandinę. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. J. F. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje, dėl S. Ž. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nagrinėjamoje byloje esminių BPK nuostatų pažeidimų nenustatyta.

29. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės padarius BK 226 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus nusikaltimus, pagrįsta iš dalies nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. duotais parodymais, liudytojų E. A., M. S., D. G., R. J., V. F., Ž. S., A. M. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose užfiksuotas bendravimas mobiliojo ryšio telefonais (trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais) tarp: G. J. F., S. Ž., R. J. ir E. A. Nr. (duomenys neskelbtini) (G. J. F.), Nr. (duomenys neskelbtini) (S. Ž.), Nr. (duomenys neskelbtini) (R. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.), vykęs nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. vasario 29 d., kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, kuriuose kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoti G. J. F. ir S. Ž. susitikimai ir pokalbių turinys, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų analizės, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės baudžiamosios bylos duomenų kontekste, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

30. Nuteistasis G. J. F. pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis 2013-03-25 pasirašė su S. Ž. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią S. Ž. įmonė turėjo jo naudai išieškoti skolą iš R. B.. Dalį sumos – 88 000 litų S. Ž. jam perdavė. Po šios sutarties sudarymo jie su S. Ž. susitikdavo gana dažnai aptarti ne tik skolos išieškojimo, bet ir kitus – automobilių sporto federacijos bei varžybų organizavimo klausimus. Vieno susitikimo metu S. Ž. atnešė dokumentų segtuvą, kuriame buvo sklypo, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai, dokumentai ir prašė išsiaiškinti situaciją, kai dėl sklypo suformavimo negaunamas atsakymas iš NŽT. Kalbos apie tai, jog atsakymas turi būti teigiamas, nebuvo. Jie kalbėjo apie tai, kad, gavus neigiamą atsakymą, reikia teismo keliu aiškintis dėl neigiamo NŽT atsakymo. Jokios kalbos apie pinigus tarp jų nebuvo, S. Ž. nesiūlė atsilyginti. Kai jie kalbėjo apie pinigus, turėjo omenyje likusią skolos dalį, kuri aritmetiškai sutampa su skaičiais, paminėtais kaltinamajame akte. Jis jokiems NŽT darbuotojams poveikio nedarė, tiesiog pasižiūrėjo S. Ž. duotus dokumentus ir neužilgo juos grąžino, pasakęs, kad norimo sklypo suformuoti neįmanoma ir neigiamas atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Per neapsižiūrėjimą tarp daugybės kitų dokumentų pas jį liko vienas segtuvas su dokumentais, jį rado tvarkydamas kabinetą prieš išeinant iš darbo ir atidavė teisininkei M. S., tai buvo tik dokumentų kopijos. G. J. F. nurodė, kad ne visi pokalbiai ir susitikimai buvo įrašyti – nėra susitikimo, kai jis grąžino S. Ž. segtuvus, paaiškindamas, kad jokių veiksmų daryti neįmanoma (t. 8, b. l. 192-198).

Bylos nagrinėjimo teisme metu G. J. F. nurodė, kad į segtuvus, kuriuos gavo iš S. Ž., jis jokių papildomų dokumentų nepridėjo, iš kur segtuve atsirado dokumento ruošinys iš NŽT sistemos, negalėjo paaiškinti. Pokalbio metu užfiksuotos frazės „Aš ten pasižiūrėjau, yra taip įdomiai paruoštas mūsų atsakymas, kažkodėl neišsiųstas“, jis negalėjo paaiškinti, teigė, kad tokios frazės pokalbyje negirdėjo, įrašas neaiškus, jį sunku suprasti (t.10, b. l. 2–4).

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. F. neigė kaltę, pažintį su S. Ž. įvardindamas nuo 2011 ar 2012 metų, kai sudarė skolos perleidimo sutartį, kuria jis bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido kreditorinius reikalavimus į 88 000 litų skolą su palūkanomis, iš viso apie 150 000 litų iš skolininko R. B.. Pagal sutartį dalis skolos pinigų turėjo likti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o likusią skolos dalį turėjo gauti jis. Ši bendrovė jam sumokėjo dalį skolos – apie 70 000 - 80 000 litų, liko skolinga apie 20 000 eurų (apie 70 000 – 80 000) litų. Taip pat G. J. F. nurodė, kad 2015 metų vasarą ar rudenį susitikus S. Ž. jam parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus ir paklausė, ar įmanoma prie šio žemės sklypo prijungti papildomą šalia esantį valstybinės žemės sklypą, kaip įsiterpusį. Jis atsakė, kad pasidomės ir paėmė dokumentus. S. Ž. duotus dokumentus jis parodė tuometinei NŽT direktorei D. G. ir NŽT Teisės departamento direktorei M. S.. Jos abi atsakė, kad pagal galiojančią tvarką prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šalia esančios valstybės žemės ploto prijungti negalima. Žinodamas šią informaciją, jis S. Ž. pasakė, kad šalia esančio žemės sklypo prijungti negalima ir grąžino dokumentus. Tada S. Ž. pokalbio metu jam pasiūlė pinigų už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie šalia esančio žemės sklypo. Kokią sumą pinigų S. Ž. pasiūlė – tiksliai nepamena. Jis, norėdamas, kad S. Ž. daugiau neklausinėtų apie šį žemės sklypą, pasakė, kad šis jam turi duoti 10 000 eurų. Taip pasakė, kadangi žinojo, kad S. Ž. jam šių pinigų tikrai neduos. Taip pat žinojo, kad pagal tvarką negalima prijungti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prie šalia esančio žemės sklypo. Jeigu S. Ž. jam būtų atnešęs 10 000 eurų, G. J. F. juos būtų užskaitęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimą. Pokalbis, kurio metu jam buvo siūlomi pinigai už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie šalia esančio žemės sklypo, buvo tik vienas. Vėliau S. Ž. jo dar klausinėjo, ar tikrai NŽT negali priimti sprendimo prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prie šalia esančio žemės sklypo, tačiau jis S. Ž. atsakydavo neigiamai (t.7, b. l.173–175). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. F. taip pat paaiškino paskolinių santykių su R. B. eigą (t.7, b. l. 182–184).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl jam pateiktų pokalbių įrašų G. J. F. dėl 2015-10-07 nuo 13.11 val. iki 14.02 val. pokalbio paaiškino, kad susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu su S. Ž. kalbėjo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą – S. Ž. jam pateikė projekto dokumentus su žemės sklypo schemomis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių patvirtinimais ir suderinimais. Matė, kad projektas buvo padarytas žemės sklypų sujungimui, tačiau NŽT nepritarė šiam projektui. S. Ž. jo klausė ar yra galimybė, kad NŽT leistų sujungti projekte nurodytus sklypus. Jis pažadėjo S. Ž. tuo pasidomėti. Pokalbio metu kalbėjo apie projekte norimų sujungti žemės sklypų plotus, kadangi įraše yra įvardinti sklypų dydžiai (t.7, b. l. 187).

Dėl 2015-10-15 nuo 13.20 val. iki 13.55 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio pokalbio su S. Ž. G. J. F. paaiškino, kad šio pokalbio metu jie kalbėjo keliomis temomis: apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą; apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, kurie įžūliai lankosi NŽT ir domisi UAB „(duomenys neskelbtini)“ svarstomais projektais NŽT; baigiant ši pokalbį, jie su S. Ž. kalbėjo apie 20 000 eurų skolą, kurią G. J. F. yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio pradžioje jis grąžino S. Ž. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto dokumentų ? du segtuvus, kuriuos buvo gavęs ankstesnio susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu. S. Ž. jam buvo perdavęs tris segtuvus šio projekto dokumentų, kurių vieną jis davė D. G.. Likusius du jis grąžino S. Ž. šio susitikimo metu (t.7, b. l. 189).

31. Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. Ž. kaltės nepripažino, patvirtino faktą, jog domėjosi sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau abejojo galimybe padaryti tai, ko prašė E. A., o gavęs kompetentingų asmenų patvirtinimą, jog prašymo tenkinti negalima, apie tai nurodė E. A.. Taip pat S. Ž. parodė, kad neturi įrodymų, kurie patvirtintų žodinį susitarimą tarp jo ir G.J. F. dėl 88 000 litų perdavimo. Kaltinamasis paaiškino, kad E. A. į jį kreipdavosi įvairiais klausimais. 2015 metų spalio mėn. jie su E. A. susitikdavo beveik kiekvieną dieną, kadangi buvo sprendžiami skolos pagal 2014 metų gruodžio mėnesio paskolos sutartį, kuria jis (S. Ž.) E. A. yra paskolinęs 100 000 eurų. S. Ž. nurodė, kad su G. J. F. susitikdavo kartą per mėnesį, klausdavo jo, ar įmanoma atlikti žemės pertvarkymo projektą ir prijungti šalia esančius sklypus. Dokumentus, susijusius su sklypu, jis perdavė G. J. F. vieną kartą, jie vėliau buvo rasti. Byloje yra duomenys, kuriomis dienomis jie susitikdavo ir ką kalbėjo. Dokumentus G. J. F. jis perdavė į rankas, jam į rankas jie ir buvo grąžinti (t. 9, b. l. 156 – 159).

S. Ž. nurodė, kad 2015-11-02 pokalbio su G. J. F. metu jie kalbėjo apie R. B. skolą ir jų tarpusavio finansinius reikalus. S. Ž. nurodė, kad susitikęs su G. J. F. dažnai kalbėjo apie pasaulio ralio čempionatą, apie G. J. F. skolos perleidimą, taip pat konsultavosi įvairiais žemės sklypų klausimais (t.10, b. l. 127–133).

Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. parodė, kad su G. J. F. susipažino 2012 ar 2013 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko kreditorinį reikalavimą iš G. J. F. už pastarojo buvusios skolos sumą. Su E. A. jis susipažino maždaug 2011 metais. Nepamena, ar yra matęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentus. Informacijos apie šį projektą ar apie šį žemės sklypą neturi, nežino aplinkybių, susijusių su šiuo projektu, todėl apie tai paaiškinti negali. Nepamena, ar su G. J. F. arba su E. A. yra šnekėjęs apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Nepamena, ar su G. J. F. yra šnekėjęs apie jo, kaip apie NŽT direktoriaus patarėjo, darbą, jo funkcijas ar įgaliojimus, ar yra su juo konsultavęsis kažkokiais žemės klausimais. Nepamena, ar su E. A. yra kada nors šnekėjęs apie G. J. F.. Nesitarė su G. J. F. duoti jam kyšį ir nepamena, ar su G. J. F. yra šnekėjęs apie įtarime nurodytą projektą. Kiek pamena, tai su G. J. F. nėra šnekėjęs apie kažkokius piniginius reikalus, išskyrus apie skolos perleidimo aplinkybes, nepamena, ar yra G. J. F. perdavęs kažkokius dokumentus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu ar apskritai kokius nors dokumentus (t. 8, b. l. 34-36).

Vėlesnės apklausos metu S. Ž. analogiškai kaip ir G. J. F. nurodė aplinkybes apie sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. J. F. 2013-03-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 44-45). Dėl 2015-10-07 pokalbio su G. J. F. S. Ž. paaiškino, kad kalba apie kažkokius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose yra NŽT išvada. Pokalbio metu yra įvardijama (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad jie kalba apie teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Jam pateikus susipažinti 2016-04-06 vykusios kratos metu NŽT Teisės departamento direktorės M. S. darbo kabinete rastą segtuvą su dokumentais ir paklausus, ar jam yra žinomi šie dokumentai, ar yra juos turėjęs pas save ir ar šiuos dokumentus 2015-10-07 perdavė G. J. F. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“ metu, S. Ž. parodė, kad šių dokumentų nepamena, ar yra juos turėjęs pas save nežino. Taip pat nepamena, ar šiuos dokumentus perdavė G. J. F. 2015-10-07 susitikimo metu

yr Kai; dok yra UA kon Pol “m aps pas 20 pai Fu šn< ka fal pn Ai .

Dėl 2015-10-15 pokalbio su G. J. F. S. Ž. paaiškino, kad jie kalbėjo apie kažkokį žemės sklypą, kurį norėjo įsigyti, tačiau nepamena, apie kurį žemės sklypą šnekėjo šio pokalbio metu, detalių nepamena. Kiek supranta, šio pokalbio metu jie nekalbėjo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą (t. 8, b. l. 47–50).

32. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. A. parodė, kad pažįsta S. Ž., juos sieja komerciniai santykiai. Jis parodė, jog domėjosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), turėjo planų šį projektą vystyti. Jokios nusikalstamos veikos jų veiksmuose nebuvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui reikės sumokėti 100 000 eurų– jam nėra žinoma. Paminėta pinigų suma turėjo būti sumokėta pavedimu per banką už atliktą darbą pagal sutartį. R. J. į jį kreipėsi pagalbos dėl projekto vystymo, kadangi jis turėjo daugiau patirties. Jis nėra teisininkas, todėl S. Ž. turėjo įvertinti dokumentus ir patarti, kokiu būdu šiuo atveju būtų galima sujungti kelis sklypus nuomos ar pirkimo būdu, jie dažnai konsultuodavosi dviese, aptardavo verta ar ne vystyti projektą, sudaryti sutartį. Aptariamo įvykio metu įvardintos sumos galėjo keistis, kadangi dar nebuvo pasirašyta paslaugų sutartis, o minimos pinigų sumos buvo preliminarios. Buvo kalbėta apie tai, kad paslauga gali kainuoti 100 000 eurų. Jokių piniginių sumų jie nedalino, per pusę metų išsiaiškino, kad projekto įgyvendinti neįmanoma, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Viskas vyko tik kalbų lygyje, kadangi nebuvo pagrindo sutarčiai sudaryti. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. A. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė juos patikslinantis (t. 9, b. l. 167–172).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad 2015 metais R. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas, domėjosi, ar jis neturi pažįstamų Centriniame registre, nes norėjo gauti pritarimą dėl 50 arų dydžio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje yra sugriuvusi miesto pirtis, nuomos. Toje vietoje jis norėjo išnuomoti ir prisijungti apie 0,5 ha valstybinės žemės sklypą, po ko vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Po pokalbio su R. J. E. A. dėl šio klausimo susitiko su S. Ž.. Po savaitės S. Ž. sutiko jiems padėti sutvarkyti šį reikalą ir paprašė sklypų sujungimo projekto dokumentų. Tada jis paėmė vieną bylą, kurioje buvo prašymas Registrų centrui dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos, į kurį buvo gautas neigiamas Registrų centro atsakymas, vietovės planas, valstybinės žemės išpirkimo kiekis ir kiti dokumentai, viso virš 30 lapų. Pastaruosius dokumentus jis nuvežė S. Ž., o šis žadėjo dokumentus parodyti žmogui, kuris padės sutvarkyti šį reikalą. Po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi S. Ž. jam pranešė, kad tas žmogus yra NŽT direktoriaus patarėjas, buvęs Vidaus reikalų ministras G. J. F.. Po susitikimo S. Ž. jam pasakė, kad asmeniui tai kainuos 100 000 eurų. Paklausus, kodėl kaina tokia didelė, S. Ž. atsakė, kad šio sklypo vertė yra apie 200 000 eurų, todėl norint sutvarkyti reikalą reikės perduoti 100 000 eurų, ir kad taip yra paskaičiavęs G. J. F.. S. Ž. taip pat informavo, jog G. J. F. paims 80 000 eurų, o jis apie 20 000 eurų. S. Ž. minėjo, kad G. J. F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą NŽT ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti minimą žemės sklypą. R. J. buvo pranešta, kad reikės perduoti 100 000 eurų, kad sutikimo atveju turės 50 procentų sumos perduoti iki reikalo sutvarkymo o sutvarkius visus dokumentus – likusią sumą. R. J. atsakė, kad suma yra didelė, tačiau tuos dokumentus perdavė, nurodydamas, kad pinigus perduos tik tuomet, kai gaus Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą išnuomoti apie 0,5 ha žemės. Vėliau jam pradėjo skambinėti S. Ž. ir spaudė greičiau pateikti atsakymą, ar R. J. dar yra susidomėjęs. R. J. jam pranešė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės jis gavo neigiamą atsakymą, todėl prašė grąžinti jam perduotas bylutes. Tačiau susitikęs su S. Ž. jis paėmė tik dvi bylutes, kadangi trečioji buvo atiduota G. J. F.. Gautas bylas jis grąžino R. J.. Susitikimo metu R. J. jam pranešė, kad jau galutinai yra aišku, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritars 0,5 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomai bei dar kartą priminė, kad jis grąžintų likusius dokumentus (t.2, b.l.14–15).

Vėlesnės apklausos metu E. A. patvirtino, kad R. J. sakė, jog už tai, kad būtų sutvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto dokumentai taip, kad iš NŽT būtų gautas pritarimas šiam projektui, reikės sumokėti 100 000 eurų. Taip pat liudytojas nurodė, kad nei su S. Ž. bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su S. Ž. jis jokių santykių, o taip pat finansinių įsipareigojimų neturi (t.2, b.l.23–26; 36–40).

Akistatos tarp įtariamojo S. Ž. ir liudytojo E. A. metu liudytojas E. A. nurodė, kad 2015 metų lapkričio mėn. jis susipažino su R. J., kuris paprašė paslaugos – padėti susitvarkyti dokumentus žemės registre. Jis nuvyko į ofisą pas S. Ž., kuris patikino, jog gali išspręsti šį klausimą, jam nuvežė dokumentus. S. Ž. susitiko su G. J. F., ir paaiškino, kad klausimas gali būti išspręstas. Turėjo dvi bylas, susijusias su sklypu (duomenys neskelbtini), jas perdavė S. Ž.. S. Ž. nurodė, kad paslaugos kaina 100 000 eurų, o jis apie tai pranešė R. J.. R. J. reikėjo, kad NŽT duotų sutikimą prijungti sklypą (duomenys neskelbtini) prie kito sklypo su pirtimi. R. J. pasakė, kad pagalvos ir kad turi gauti iš Vilniaus miesto administracijos direkcijos sutikimą dėl šių sklypų sujungimo. Vėliau R. J. pranešė, kad negavo sutikimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Todėl dvi bylutes su dokumentais buvo gražintos R. J., vėliau R. J. prašė grąžinti trečią bylutę. Kaltinamasis S. Ž. nurodė, kad neatsimena, ar buvo kalbėję su E. A. apie sklypo (duomenys neskelbtini), leidimų sutvarkymą, apie G. J. F. ir atsiskaitymus su E. A.. Neprisimena, ar jis kalbėjosi su G. J. F. apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nežino, kodėl turėjo apie tai kalbėti (t. 2, b. l. 16-18).

33. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. J. parodė, kad 2015 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš NŽT buvo gautas atsakymas, kad minėtas formavimo ir pertvarkymo projektas nepatvirtintas, nes projekte suformuotas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar kartą kreipėsi į NŽT prašydama patikrinti ankščiau paminėtą projektą, tačiau vėl buvo gautas neigiamas atsakymas. Jis žinojo, jog E. A. turi patirties žemės klausimais, kadangi yra vykdęs projektus, susijusius su žeme, todėl 2015 metų rudenį kreipėsi į jį, siekdamas sužinoti, ar jis galėtų padėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas būtų patvirtintas NŽT. Jis tikėjosi, kad E. A., susipažinęs su šio projekto dokumentais, pasiūlys, kaip projektą pakoreguoti, pakeisti, kad jį patvirtintų NŽT. Netrukus E. A. informavo, jog yra tikimybė, kad NŽT patvirtins šį projektą ir paprašė, kad jis pateiktų šio projekto dokumentus. Dokumentų kopijas, susegtas į segtuvus, jis perdavė E. A.. Po kiek laiko E. A. susisiekė su juo, paprašė papildomų dokumentų formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentų bei pasakė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo kaina yra 100 000 eurų. Jis nežino, už kokias tiksliai paslaugas E. A. iš jo prašė pinigų. Tokios didelės kainos jis nesitikėjo, nežino, ar tai teisėta, manė, kad pažįstamam asmeniui galės simboliškai atsilyginti, tačiau 100 000 eurų sumos jis jam nesiruošė mokėti. E. A. jis perdavė likusius šio projekto dokumentus ir pasakė, kad pagalvos, ar jam tokia suma už E. A. paslaugas dėl minėto žemės sklypo projekto yra tinkama. Po kurio laiko jis E. A. pasakė, kad jis grąžintų perduotus dokumentus, nes šis projektas jo nebedomina, neaiškindamas atsisakymo priežasčių, kad 100 000 eurų sumos nesiruošia mokėti. Jis E. A. pasakė, kad projektas nepatvirtintas Vilniaus savivaldybėje ir dėl to nėra prasmės šį projektą tvirtinti NŽT. Vėlesnių susitikimų metu E. A. dar kartą teiravosi, ar jo daugiau nedomina šio projekto patvirtinimas NŽT, į ką jis atsakė, kad tikrai nedomina ir norėtų atgauti likusius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. davė analogiškus parodymus. Apklausos metu jam buvo parodyti dokumentai ir jis patvirtino, kad tai būtent tie dokumentai, kuriuos jis perdavė E. A. šio susitikimo metu (t. 2, b. l. 64–70; t. 9, b. l. 172– 174).

34. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja M. S. parodė, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. dirbo NŽT Teisės departamento direktore, o baigiantis 2015 metų gruodžio mėnesiui ir prasidedant 2016 metų sausio mėnesiui laikinai ėjo NŽT direktorės pareigas. G. J. F. pažįsta kaip NŽT direktoriaus patarėją. 2016 metais, įpusėjus sausio mėnesiui į ją kreipėsi G. J. F. ir perdavė jai žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, prašydamas juos pasižiūrėti ir teisiškai įvertinti. Peržiūrėjusi šiuos dokumentus ji matė, kad tuose dokumentuose yra keliamas klausimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Šio konkretaus atvejo ji detaliai nenagrinėjo. Paaiškino, kad, sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo, vertinimus pateikia atitinkamos institucijos, o NŽT Žemės administravimo departamentas parengia galutinę išvadą, kurioje nurodoma pritarti arba nepritarti projektui ir NŽT direktorius jį pasirašo šią teigiamą arba neigiamą išvadą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. dirba NŽT Teisės departamento direktore, baigiantis 2015 m. gruodžio mėnesiui ir prasidedant 2016 m. sausio mėnesiui, ji laikinai ėjo NŽT direktorės pareigas. 2016 m. įpusėjus sausio mėnesiui, neprisimena, ar tuo metu ėjo NŽT direktorės pareigas, NŽT direktorės patarėjas G. J. F. jai perdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentus, prašydamas pažiūrėti ir teisiškai įvertinti, jokio klausimo jis nesuformulavo. Parsinešusi dokumentus į kabinetą, ji su jais susipažino ir suprato, kad kalba eina apie įsiterpiantį valstybinės žemės sklypą. Ji neprisimena, ar dar kartą apie šį atvejį kalbėjo su G. J. F.. Pagal nustatytą tvarką NŽT, įvertinusi dokumentus, jų ir situacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi duoti išvadą pritarti ar nepritarti projektui (t. 2, b. l. 3–4).

Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. S. patvirtino ankstesnės apklausos metu nurodytas aplinkybes. Jai pateikus susipažinti su NŽT 2016 m. liepos 15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais ir dokumentais, paimtais 2016-04-06 kratos jos darbo kabinete metu, M. S. paaiškino, kad tai tie patys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir pertvarkymo projekto dokumentai, kuriuos jai padavė G. J. F.. Šiuose dokumentuose yra 2015 metų gegužės mėnesio NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektas, kurio rengėja E. S.. Šį dokumentą kartu su kitais projekto dokumentais jai perdavė G. J. F.. Ji negalėjo paaiškinti, kaip G. J. F. galėjo turėti šio rašto projektą, nes šio rašto rengimas nebuvo pabaigtas ir jis buvo tik NŽT dokumentų valdymo sistemoje (t. 2, b. l. 6–9).

Liudytoja patvirtino 2016-01-15 pokalbio su G. J. F. faktą, jog buvo kalbama būtent apie (duomenys neskelbtini) sklypą. Ji suprato, jog F. teiraujasi dėl galimybės įjungti šį sklypą kaip įsiterpusį, tačiau ji tokios galimybės nepatvirtino. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2016 m. sausio 15d. nuo 14.45 val. iki 16.09 val. garso įraše užfiksuotas pokalbis susijęs su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir pertvarkymo dokumentais apie kurį ji davė paaiškinimus. G. J. F. jai parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ir pertvarkymo dokumentus ir paklausė ar, kaip yra numatyta šiame projekte, yra galimybė pagal teisės aktus prie esamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), prijungti įsiterpusį žemės sklypą. Ji pasitikslino, kuriame mieste yra šis žemės sklypas, o jis atsakė, kad Vilniuje (t. 9, b. l. 184–186).

35. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. G. patrodė, kad NŽT direktore dirbo nuo 2014-12-17 iki 2016 metų sausio mėnesio. G. J. F. yra buvęs NŽT direktoriaus patarėjas. Į klausimą, ar ji, pasinaudodama NŽT informacine dokumentų valdymo sistema „2015-10-09 15:51:33“ ir „2015-10-12 11:27:21“ skaitė ir (ar) atspausdino NŽT 2015 metų gegužės mėnesio rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektą, D. G. neatmetė tokios galimybės. Taip pat paaiškino, kad galėjo domėtis kažkieno paklausta. Paaiškino, kad ji pati, dirbdama direktorės pareigose, dažniausiai dirbo tik su popieriniais dokumentais, nes dirbti NŽT naudojamoje informacinėje dokumentų valdymo sistemoje ji nelabai turėjo laiko. Šį darbą ji buvo patikėjusi savo referentei I. K., kuri be jos žinos galėjo jungtis prie šios sistemos. Dėl to NŽT sistemoje paminėtą dokumentą jos vartotojo vardu galėjo perskaityti ir (ar) atsispausdinti, jeigu šis dokumentas jai būtų per minėtą sistemą pateiktas pasirašyti. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė analogiškas aplinkybes (t. 2, b. l. 136–137; 148–150; t.9, b.l.201-202).

36. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja V. F. parodė, kad nuo 2010 metų dirba NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiąja specialiste, jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). Ji atsakinga už valstybinę žemėtvarkos formavimo dokumentų priežiūrą, tikrina parengtus projektus. Paaiškino, jog projektą (duomenys neskelbtini) ji tikrino ir nepritarė tam projektui. 2015 m. sausio 23 d. prašymu UAB projektavimo biuras „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į NŽT patikrinti parengtą ir nustatyta tvarka suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu ir NŽT Vilniaus miesto skyriumi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, ji patikrino šio projekto dokumentus ir nustatė, kad projekte nurodyti žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo, todėl 2015 m. vasario 9 d. Žemės valdos patikrinimo akte pateikė išvadą netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto. Paskelbus šią išvadą NŽT internetiniame tinklapyje, jai skambino UAB projektavimo biuras „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir teiravosi, kodėl buvo nepritarta projektui, ji paaiškino, kad projekte nurodytas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. F. parodė analogiškas aplinkybes (t.2, b.l.128-129; t.9, b.l.186).

37. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja Ž. S. parodė, kad nuo 2013 metų dirba NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pavaduotoja, nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d. ėjo Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pareigas. 2014 m. gruodžio 18 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas UAB projektavimo biuras „(duomenys neskelbtini)“ parengtas ir nustatyta tvarka suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniais ir Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai P. B., V. L. ir A. A. išnagrinėjo minėtą projektą ir pritarė tolimesniam šio projekto vykdymui, o ji, kaip NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja, šias pareigas einanti laikinai, 2015 m. sausio 21 d. pasirašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriuo buvo priimtas sprendimas suderinti šį projektą. Kadangi minėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai buvo išnagrinėję šį projektą ir pritarė šio projekto tolimesniam vykdymui, todėl ji neabejojo projekto teisingumu. Vėliau (2016 m. balandžio 26 d. – 2016 m. birželio 14 d.) atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad šis jos sprendimas nebuvo teisėtas, nes projekte nurodytas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo, ir ji neturėjo priimti sprendimo suderinti šį projektą su NŽT Vilniaus miesto skyriumi

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. S. davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 109 - 110; t.10, b. l. 12-13).

38. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. dirba NŽT Žemės administravimo departamento direktore. Ji nurodė, kad NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė V. F. Žemės valdos patikrinimo 2015 m. vasario 9 d. akte nurodė – nepritariama teikimui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengėjui pakartotinai kreipusis į NŽT dėl projekto patikrinimo, NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo vyriausioji specialistė E. S. parengė 2015 m. balandžio 30 d. rašto projektą, kuriame nurodyta, kad NŽT nepritaria teikimui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Šis raštas nebuvo atspausdintas, nebuvo pasirašytas atsakingų asmenų ar išsiųstas adresatams, kadangi 2015m. gegužės 5 d. S. R. P. atsiėmė projekto dokumentus, todėl šis raštas tapo neaktualus. Tuo procesas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo pasibaigė. Buvo pateikta išvada netvirtinti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes projekte numatytas prijungti žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. davė analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 88- 91; t. 9, b. l. 199-201).

39.2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas bendravimas mobiliojo ryšio telefonais (trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais) tarp: G. J. F., S. Ž., R. J. ir E. A. Nr. (duomenys neskelbtini) (G. J. F.), Nr. (duomenys neskelbtini) (S. Ž.), Nr. (duomenys neskelbtini) (R. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (E. A.), vykęs nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (t. 1, b. l. 102–128):

nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 7 d. S. Ž. ir G.J. F. susirašinėjimas ir pokalbiai dėl susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 103–104);

nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 14 d. susirašinėjimas ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104–106);

nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl sutikimo 2015 m. lapkričio 2 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), S. Ž. 2015 m. lapkričio 1 d. pokalbis su E. A. dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentų (t. 1, b. l. 106–110);

nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. susirašinėjimai ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovų sprendimo ir sutikimo 2015 m. lapkričio 16 d. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) bei NŽT (t. 1, b. l. 110 - 115);

nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. telefoniniai pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl susitikimo 2015 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 115 - 116);

nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. telefoniniai pokalbiai tarp G. J. F. ir S. Ž. iki 2015 m. gruodžio 30 d. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Aptariama pozicija dėl dokumentų, G. J. F. klausimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus (t. 1, b. l. 117-120, 122);

2016 m. vasario 19 d. komunikaciniai įvykiai, S. Ž. po susitikimo su G. J. F. tariantis dėl susitikimo su E. A., o pastarajam – su R. J. (t. 1, b. l. 122–127).

40.Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl nustatytos aplinkybės, kad byloje minimu laikotarpiu nuteistieji G. J. F. ir S. Ž. bendravo tarpusavyje bei S. Ž. bendravo su E. A., o pastarasis – su R. J.. Taip pat nei vienas iš nuteistųjų neginčija fakto, kad S. Ž. G. J. F., kaip NŽT direktorės patarėjui, papasakojo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir petvarkymo projektą bei pateikė projekto dokumentus, kuriuos jam davė E. A., o pastarajam – R. J.. Minėtos aplinkybės patvirtintos ne tik nuteistųjų G. J. F., S. Ž., bet ir liudytojų E. A., R. J. parodymais, o taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kuriuos šioje apimtyje teismas pagrįstai vertino, kaip nuteistųjų kaltę patvirtinančius įrodymus.

40.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, kokiu tikslu R. J. pateikė E. A. byloje minimo sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto dokumentaciją bei kokių veiksmų šis ėmėsi, pagrįstai vertino R. J. ir E. A., apklaustų liudytojais, parodymus. R. J. atitinkamai nurodė, kad 2015 metais minimo sklypo dokumentaciją bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė NŽT tvirtinimui, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, kad projektas nebus patvirtintas, nes norimas prijungti sklypas neatitinka įsiterpiančio sklypo apibrėžimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėto projekto dar kartą kreipėsi į NŽT, tačiau vėl gavo neigiamą atsakymą. Tada jis kreipėsi į E. A., kuris, kiek jam buvo žinoma, vykdė įvairius projektus su žeme ir turėjo patirties, siekdamas sužinoti, ar pastarasis galėtų padėti bendrovei, kad minimą projektą patvirtintų NŽT. Liudytojas E. A. parodė, kad 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas R. J. jo klausė, ar jis neturi pažįstamų NŽT, nes norėjo gauti pritarimą dėl 50 a valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos; po šio pokalbio E. A. susiekė su S. Ž., su kuriuo buvo vystęs keletą projektų.

40.2. Nuteistasis S. Ž. neneigė aplinkybės, kad jis, paprašytas E. A., domėjosi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projekto vystymu, klausė apie tai pažįstamo, tuomentinio NŽT direktorės patarėjo G. J. F. apie galimybę šį projektą patvirtinti NŽT, tačiau išgirdęs, kad tokios galimybės nėra – apie tai informavo E. A.. Nuteistasis G. J. F. taip pat pripažįsta, kad su S. Ž. kalbėjo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo ir formavimo projekto patvirtinimą NŽT, paprašė dokumentų, juos peržiūrėjęs suprato, kad projektas NŽT nebuvo tvirtinamas, todėl S. Ž. aiškino tvarką skųsti NŽT išvadas.

40.3. Minėtas aplinkybes kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina tik iš dalies. Kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys patvirtina, kad bendravimo mobiliojo ryšio telefonais (trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais) nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 7 d. metu S. Ž. ir G.J. F. susirašinėjo ir tarėsi dėl susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 7 d. (t. 1, b. l. 103–104);

40.4. 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoto nuteistųjų susitikimo aplinkybes – 2015 m. spalio 7 d. nuo 13.11 val. iki 14.02 val. G. J. F. ir S. Ž. susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), metu kalbėjosi dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos, šio susitikimo metu buvo perduoti dokumentai (šias aplinkybes patvirtina teismo nuosprendyje nurodyti jų pokalbio fragmentai, cituojant juos pažodžiui): G. J. F. pasakė: „Nu tai labai gerai. Tai jeigu tau reikės dar kažko ten dėl žemių tai tu visada sakyk“, o S. Ž. atsakė: „Tai aš turiu dar vieną dėl žemių bet čia iš kito.“ G. J. F. sako: „(duomenys neskelbtini)....tai žiūrėk dabar, apie šitą kalbam, ane?“, S. Ž. atsakymas „Aha“ . S. Ž. jam paaiškino: <...> Nes čia yra vat visur jau B. išvada. Čia viskas, viskas, viskas, viskas yra jau.“ G. J. F. pažymėjo: „Tai žiūrėk, čia dabar esmė kaip suprantu iš žemėlapio, čia yra pastatas...“, o S. Ž. jam vėl paaiškino: „Čia yra jų pastatas, jie dasipirko iš valstybės žemę šitą“, tačiau G. J. F. paklausė: „Dasipirko? <...>Tai kam jiem mes reikalingi?“, S. Ž. atsakė: „Neprisijungia jo.“ G. J. F. paaiškino: „Tai nenusipirko reiškias dar.“ S. Ž. pasakė: „Tai gal nenusipirko. Palauk, čia formavimo ir pertvarkymo tie.“ G. J. F. paklausė: „Tu gal man ne tą papkę davei?“, o S. Ž. atsakė: „Tą, tą“ G. J. F. paklausė: „Iš mūsų po to atsakymo nebuvo jokio? Nes čia kovo mėnuo“, o S. Ž. atsakė: „Nu, sako, vat, kas yra tas yra.“ G. J. F. uždavė dar vieną klausimą: „Keturiasdešimt devyni arai, ane?“, o S. Ž. atsakė: „Kem devyni A. Va tas.“ G. J. F. paaiškino: „Mhm. Ne, Ne, čia pažiūrėjau tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt kvadratų, keturiasdešimt devyni arai. Klausyk, o dabar… dar… čia ne mūsų yra. Ai čia įsiterpęs... Jo čia su tais įsiterpusiais, žinok, yra niuansų daug, nes ten yra labai griežtai apribota kas gali būt skaitomas įsiterpusiu, jeigu tu skaitei, o čia iš to ką aš skaitau, iš tos mūsų pirminės išvados, tai neatitinka“ ir paklausė: „Tu man šituos paliksi?“, S. Ž. atsakė: „Jo aš šituos paliksiu“. Taip pat šio pokalbio metu G. J. F. ir S. Ž. kalbėjo apie tai, kokią sumą pinigų pareikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų už NŽT pritarimą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui: „Bet, žinai, man dabar šitose vietose yra kita bėda, nu čia aš nežinau (neaiškiai) <...> Žinai kokia bėda? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju kiek jam pasakyt kainą. Gerai kad būtų.“ G. J. F. paaiškino, kad: „Paprastai jisai žino <...>. Jisai žino savo biudžetą visą laiką. <...> Taip jau priimta.“ S. Ž. atsakė, kad paims pinigų sumą savo nuožiūra ir, jeigu paaiškės, kad jis pridės trūkstamą pinigų sumą iš savo lėšų prie sumos paimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų: „Nu tai taip, kiek aš iš jo paimu tiek, vat jeigu mažai, ką reikia tai aš dasidėsiu“. Vėlesnio pokalbio metu aptaria prašymo įgyvendinimo laiką - G. J. F. paaiškino: „Klausyk, aš pasižiūriu tada... <...> Ką čia galima padaryti ir tada, šią savaitę gal nespėsiu, kitą savaitę tada pasimatom“, S. Ž. atsakė: „Gerai.“ S. Ž. pažymėjo: „Bet čia yra vienas palaidas dokumentas, tu jo nepamesk.“ G. J. F. paaiškino: „Ne, ne, nepamesiu, viskas gerai, tegul būna čia iš galo. Nes žinai kame yra esmė? Kada mes vieną duodam neigiamą atsakymą... <...> Tai tada yra labai sunku yra jį pateigint <...>. Turi būt stiprūs argumentai“. Vėliau kalbama apie atsiskaitymo už suteiktą paslaugą galimybę. (t. 1, b. l. 72–74).

40.5. Minėto pokalbio, kurio metu nuteistieji kalba konspiratyviai, siekdami neatskleisti išsamaus bendravimo pobūdžio ir detalių, turinys patvirtina, kad šio pokalbio metu G. J. F. S. Ž. pateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentus su juose esančia NŽT išvada, kad minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas netvirtinamas, nes norimas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpiančio sklypo apibrėžimo, G. J. F. ir S. Ž. aptaria atsiskaitymo už suteiktą paslaugą – minėto projekto patvirtinimą NŽT galimybę, G. J. F. paima dokumentus ir pažada pasiaiškinti, ką galima padaryti, jie susitaria pasimatyti po dviejų savaičių. Minėto susitikimo metu vykusio pokalbio turinys paneigia nuteistųjų aiškinimus, kad, peržiūrėjus dokumentus, G. J. F. S. Ž. nurodė, jog nėra galimybės, kad NŽT projektą patvirtintų ir aiškino tvarką, kaip tokia neigiama išvada gali būti užginčyta. Priešingai, matyti, jog pokalbio metu G. J. F. išsiaiškina situaciją dėl minimo sklypo projekto, kad NŽT jau yra davusi neigiamą atsakymą, o tam, kad jį „pateigint“ (kaip išsireiškė pokalbio metu) reikia stiprių argumentų, į ką S. Ž. sureaguoja, jog nežino, kokią jiems pasakyti kainą. G. J. F. nurodo, kad jie paprastai savo biudžetą žino. G. J. F. ir S. Ž. susitaria, kad S. Ž. paims iš neįvardinto asmens, jei bus mažai – pats prisidės, o G. J. F. pasiims dokumentus ir pasižiūrės, ką galima padaryti.

40.6. Liudytojas E. A. parodė, kad S. Ž. po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi jam nurodė, jog tas žmogus yra NŽT direktorės patarėjas G. J. F. ir kad suinteresuotam asmeniui tai kainuos 100 000 Eur. Į klausimą, kodėl tokia didelė suma, S. Ž. jam paaiškino, kad sklypo vertė yra apie 200 000 Eur, todėl norint sutvarkyti reikalą, reikės sumokėti 100 000 Eur – 80 000 Eur paims G. J. F., o jis – 20 000 Eur. Nors aplinkybės apie pinigų sumos 100 000 Eur pasidalinimą tarp G. J. F. ir S. Ž. kitų apklausų metu liudytojas nenurodė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais aptariame kontekste, kadangi iš esmės kitos aplinkybės – dėl iš R. J. gautos minimo sklypo projekto dokumentacijos, S. Ž. įvardintų duomenų – galėsiančio padėti žmogaus bei 100 000 Eur sumos už suteiktą paslaugą, E. A. bendravimo su R. J. dėl minimos sumos, vėlesnio E. A. bendravimo su S. Ž., šiam raginant apsispręsti dėl dalyvavimo susitarime, liudytojo E. A. buvo nurodytos visų apklausų metu; liudytojo viso proceso metu duoti parodymai pirmosios instancijos teisme ištirti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu ir tvarka, kuriuos iš esmės jis patvirtino.

40.7.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistojo S. Ž. skunde nurodytų aplinkybių apie liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kritišką vertinimą, pripažįsta šį skundo argumentą nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka aiškinosi neatitikimus liudytojo E. A. parodymuose, juos gretino su kitais įrodymų šaltiniais ir skundžiamame nuosprendyje išvadas dėl šių parodymų įrodomosios reikšmės darė visų byloje ištirtų duomenų kontekste, todėl pagrįstai įrodymais pripažino visumą liudytojo E. A. parodymuose nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme pagrindo kitaip vertinti liudytojo E. A. parodymus nenustatyta. Nors nuteistasis S. Ž. teigia, kad teismas turi atmesti liudytojo E. A. parodymų dalį apie S. Ž. įvardintos 100 000 Eur sumos paskirtį ir jos pasidalinimo būdą, nes liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti S. Ž. dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys tokios išvados nesuponuoja. Viena vertus, S. Ž. teismui pateikti dokumentai patvirtina buvusius E. A. finansinius įsipareigojimus S. Ž. bendrovei, tačiau nebuvo pateikti duomenys, kad šie finansiniai įsipareigojimai būtų neįvykdyti, kad dėl jų išieškojimo yra prasidėję, buvę ar vykdyti kokie nors teisminiai procesai – objektyvūs duomenys apie tai, kad E. A. dėl šios priežasties būtų suinteresuotas apkalbėti S. Ž.. Kita vertus, apklaustas liudytojas E. A. paneigė, kad tebeturi kažkokių skolinių įsipareigojimų S. Ž., taigi paneigė ir nuteistojo S. Ž. motyvą E. A. apie jį nurodyti melagingas aplinkybes. Galimo jų priešiškumo nepatvirtina ne tik užfiksuotas jų bendravimo turinys, bet ir bendravimas konkrečiai dėl byloje nagrinėjamo žemės sklypo projekto – E. A. kreipėsi į S. Ž., nes žinojo jį, kaip turintį įvairių pažinčių, o šis sutiko padėti. Šioje situacijoje negyvenimiškas ir nelogiškas yra E. A. ir R. J. teisme pateiktas paaiškinimas, kad 100 000 Eur sumą jie suprato, kaip galimos sutarties už konsultacijos paslaugas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir prijungimo projekto mokestį. Abu liudytojai, turėję patirties, įgyvendinant žemės sklypų projektus, gavus NŽT išvadą nepritarti teikiamam projektui, nes norimas prisijungti sklypas neatitinka įsiterpiančio sklypo apibrėžimo, suprato, kad joks projekto keitimas norimo rezultato neduos, todėl ir reikia ieškoti įtakingų pažinčių. E. A. kreipusis į S. Ž., pastarasis po kiek laiko E. A. informavo, kad apie projektą kalbėjo su pažįstamu, kuris gali padėti ir kad jam reikia pateikti projekto dokumentus bei vėliau pranešė, jog paslauga kainuos 100 000 Eur. Šią informaciją E. A. pateikė R. J., iš kurio gavo projekto dokumentus, kuriuos liudytojas perdavė S. Ž., o šis – G. J. F.. R. J. pažadėjo pagalvoti dėl 100 000 Eur sumos sumokėjimo.

40.8. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat apeliaciniame skunde nurodomų rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – nuteistieji turėjo galimybę užduoti klausimus visiems liudytojams, teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų grindžiamos ne išimtinai liudytojų parodymais, bet kitais byloje surinktais duomenimis (kriminalinės žvalgybos veiksmais gautais duomenimis, rašytiniais bylos dokumentais), kuriuos tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme.

40.9. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog įrodymų vertinimas pirmiausia yra priskiriamas nacionalinių teismų kompetencijai. Tais atvejais, kai nacionalinis teismas susiduria su to paties asmens pateiktomis skirtingomis, viena kitai prieštaraujančiomis versijomis, tai, kad galiausiai pirmenybė yra suteikiama ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotiems parodymams, savaime nekelia abejonių dėl bendro proceso teisingumo, kai toks teismo pasirinkimas yra motyvuotas ir parodymai yra duoti paties asmens noru. Byloje nėra jokių duomenų apie galimai neteisėtą tyrėjo įtaką liudytojams. Taip pat nėra duomenų, kad liudytojai būtų reiškę kokius nors skundus dėl neteisėtai iš jų paimtų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistieji teisme galėjo ginčyti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotus parodymus ir pateikti argumentus dėl šių įrodymų, kaip nepatikimų, nepriėmimo. Todėl negalima teigti, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo užtikrintos gynybos teisės. Tai, kad galiausiai gynybos ginčyti įrodymai nebuvo pašalinti, nepaneigia išvados dėl tinkamos gynybos užtikrinimo. Bylą nagrinėjęs teismas pasinaudojo savo diskrecijos teise vertinti visumą jam pateiktų įrodymų ir savo sprendimą motyvavo tinkamai.

40.10. 2016 m. kovo 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas S. Ž. ir G. J. F. bendravimas nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 14 d., mobiliojo ryšio telefonais (trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais) susirašinėjant ir kalbantis dėl susitikimo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104–106).

40.11. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas S. Ž. ir G. J. F. susitikimas, vykęs 2015-10-15 nuo 13.20 val. iki 13.55 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš garso įrašo turinio matyti, kad grąžinama dalis S. Ž. perduotų dokumentų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini), bei pasitikslinamos apmokėjimo už projekto patvirtinimą aplinkybės. G. J. F. paklausė: „Klausyk, kam tu man tiek (neaiškiai) atvežei?“, o S. Ž. atsakė: „Kiek turėjau tiek daviau.“ G. J. F. pasakė: „Žiūrėk, tai aš tau gražinu (neaiškiai). Dabar situacija yra tokia... dvi gražinu, vieną pasilieku...“ ir paklausė: „tu su jais dėl apmokėjimo kalbėjai?“. S. Ž. atsakė: „Nu aš nežinau ką sakyt“ G. J. F. paaiškino: „ Tai žiūrėk, aš dabar tau pasakysiu ką sakyt. Čia yra šito ką jie turi dėl (neaiškiai), nu ten komercija yra gerokai aukštesnė. Ten ką tu rasi, ten dar ne viskas, aš čia išsitraukiau <...>. Bet čia yra jūsų ta visa reali yra (neaiškiai) keturis kart didesnė. Tai perskaičiavus į jų plotą, beveik penkiasdešimt arų – ten gaunasi dideli pinigai iš tikrųjų. Tai jūsų plotas būtų septyniasdešimt. Nes ten gaunasi daug daugiau, tikrai. <...> Ne, tai dabar, nu kaip sakiau - visokie STT ir visa kita... mes teoriškai šitą padaryt įmanoma, jeigu jie turi laiko. Tai vat tokia maždaug būtų… <...>. Tai dar pasižiūrėjau, kad ten rezonansinis atvejis, čia ir taip privirta <...> (Neaiškiai). Tiktai čia truputį kiti žmonės. Nes aš, žinai, nu išsikalbėt nenoriu, nes pas mus daug kitų projektų „(duomenys neskelbtini)“ vaikšto tokie lievi, kad žinai...“ ...<...> O šičia, nu čia galima būtų biškutį, bet tu pasižiūrėk ar ten tinka sąlygos, gerai?“, o S. Ž. atsakydamas paklausė: „O per kiek laiko čia viskas sujuda?“. G. J. F. jam paaiškino: „Sunku pasakyk, žinai. <...>(Neaiškiai) darom ten kažką, sakau“. G. J. F. toliau aiškino: „Tai šitas objektas irgi yra (neaiškiai), nes savivaldybė atsiuntė mums gerus raštus labai jums teigiamus (neaiškiai) ten viskas gerai, viskas gerai. <...> Bet mes, pavyzdžiui, tais raštais niekuo pasiremt negalim, nes mes galutinę atsakomybę nešam už sutarties sudarymą. <...> Bet šituo atveju va ta...“ S. Ž. atsakė: „(Neaiškiai) šiuo atveju galim (neaiškiai)“. G. J. F. pabrėžė: „Tu pasižiūrėk, S.. <...> Tu tiesiog gali net, žinai, parašyt žinutę ar kaip ten, nu aš suprasiu.“ G. J. F. toliau aiškino S. Ž.: „(Neaiškiai). Nes ten žinai kaip įdomiai yra –ten buvo paruoštas mūsų atsakymas vat į šitą vat, bet jis neišsiųstas yra, kodėl aš nežinau. Buvo paruoštas vėl neigiamas. Bet jis neišsiųstas <...>. Vėliau G. J. F. „O žiūrėk, dar aš kokią mintį suaudžiau šiandien tavęs belaukdamas – jeigu šitą projektą padarom, tu priklijuok prie jo dvidešimt eurų ir mes uždarom tą klausimą. Man to užteks. Ten paskui su tuo ten tu gali smaukytis, jeigu gausi ten viskas tavo būtų. Nu tiesiog jeigu ten yra toks variantas. Nes ten sakau, ten jeigu paskaičiuosi sumas, ten yra labai didelė vertė (neaiškiai). Nes sakau, pagal perskaičiuotą vertę, čia dabar tai vat jeigu jis turės daleiskim (neaiškiai) kvadratų, taigi jo kaina bus kaip minimum keturis kartus didesnė. Kaip minimum“ (t. 1, b. l. 75–78).

40.12. Tolesnis užfiksuotas nuteistųjų bendravimas patvirtina, kad klausimas dėl byloje minimo sklypo tvirtinimo NŽT toliau lieka aktualus, aptariamos atsiskaitymo sąlygos, suderintos su suinteresuotu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu – terminai, dalys, o taip pat paslaugos atlikimo terminai. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-11-02 nuo 13.25 val. iki 13.55 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini); iš garso įrašo matyti, jog kalbama apie atlygio iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovo gavimo sąlygas. G. J. F. paklausė S. Ž.: „Klausyk, nu o kaip, su „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjai tu?“, S. Ž. atsakius „Jo, kalbėjau“, G. J. F. toliau klausinėjo: „Nu ir ką jie?“, o S. Ž. paaiškina, ką kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais: „Jiem viskas tiko. Tai vat aš norėjau pašnekėt. Jiem iš principo teoriškai tiko. Bet kai pradėjom žiūrėt, kol aš nepamatysiu ant stalo tos dalies, aš sakau... <…> Tikrai ne... net nemastykit kaip čia kas. G. J. F. paklausė: „O į... skolininką pridėjai į paketą?“, o S. Ž. atsakė: „O tai ne“ <...> , S. Ž. pasakė, „Bet aš tikrai nenoriu, kad ta prasme jūs padarysit, o po to aš iš jo išmušinėsiu šaibas. Visų pirma aš noriu pats sau pamatyt“. G. J. F. paaiškino „Žinai kaip, šiaip tai procesas vyksta taip: jisai paduoda dokumentus ir atneša pusę pinigų. <...> Nu paskui jeigu neįvyksta – jam jie gįžta.“ S. Ž. paklausė, kaip būna su likusia pinigų suma, jeigu NŽT priima teigiamą sprendimą: „O jeigu įvyksta, tai paskui ten kaip?“ G. J. F. paaiškino „Jeigu įvyksta, tada... o čia jau tada nežinau. Tada vot su antra puse būna problemų, žinai. Nu, galima, iš principo, žinai, pusiau – atnešt raštą be parašo ir skaityk.“ S. Ž. paklausė: „A, galima padaryt būtų raštą be parašo?“, o G. J. F. atsakė: „(Neaiškiai). Tai kai jie bus realiai padaryti, nu tada gal.“ S. Ž. sako: „Nes žinai kaip, draugai draugais, bet aš sakau, pinigų, aš sakau, už juos nemokėsiu, nes nu...“ G. J. F. atsakė: „Ne, nu tai suprantama, žinai, nes čia... čia daug žmonių dalyvauja procese, žinai<...> Tai aš irgi tada nenorėčiau mokėt. Nes mano čia interesas yra tas vat ką mes sustrategavom su tavimi.“ S. Ž. pasakė: „Tai čia kažką padaryt kai nori, tai savivaldybė pakol ten blet...“ G. J. F. pabrėžė: „Nu tai be abejo, jo. (Neaiškiai). Nes ten, žinai, ten nėra paprasta, bet čia (neaiškiai) yra. Bet jeigu jau paskui ten kažkokie teismai, nu tai mes jau čia tada ne prie ko, ten jau jie patys turi pradirbinėt. <...> Iš mūsų jie gauna leidimą tą daryt“, o S. Ž. atsakė: „Nu taip, tai aš dėl to jiem tai, žinok, aš jiem nieko ir nepasakiau, žinok.“ G. J. F. pasakė: „Tai ir nereikia jiem žinot, žinai.“ S. Ž. paaiškina: „Jo, jo jo, tai čia, žinai, čia... Aš kol kas save pridengiu – šitą temą darau per advokatus, žinai. Vienas šneka su anuo galu, aš šneku su šituo galu ir..<...> O niekam nesakau... <...> O niekam nesakau, kad (neaiškiai) su tavim kalbu..“ G. F. tuo tarpu pabrėžė, kad jis su S. Ž. turi pasirašę sutartį: „O mes su tavim turim... <...> Mes su tavim turim sutartį pasirašę“, kuria konspiratyviai pateisina bendravimą apie pinigus. G. J. F. paklausė: „Tu šią savaitę (duomenys neskelbtini), ane?“, S. Ž. atsakius teigiamai, G. J. F. tęsė toliau: „Tai žiūrėk, tada susitariam iš karto gal ketvirtadienį susitikt, nes aš ryt poryt nebūsiu, paskui penktadienį vėl nebūsiu. Ar tu spėsi juos pamatyt iki to laiko?“ S. Ž. paaiškino: „Aš šiandien pasakysiu“, o G. J. F. pabrėžė: „Tu jiem pasakyk ir tada žinai, nu tai reikia mum leist procesą.“ S. Ž. atsakė: „Gerai, aš šiandien pasak... nes aš šiandien pasakyt turiu. Tai man reikia ketvirtadieniui paimt tau atsakymą, kad jie jau nori...“. G. J. F. sakė, kad reikia suinteresuotiems asmenims papasakoti visą sprendimo priėmimo ir pinigų perdavimo schemą: „Taip taip, schemą, vi... jo. Nu čia, žinai, čia gi nepaims iš kišenės ir neišsitrauks.“. S. Ž. atsakė: „Gerai.“ (t. 1, b. l. 79–81).

40.13. Minėto susitikimo megtu vykusio pokalbio turinys patvirtina, kad byloje nagrinėjamo žemės sklypo projekto tvirtinimu suinteresuoti asmenys neapsisprendžia dėl apmokėjimo už paslaugą, dėl ko G. F. ragina S. Ž. greičiau gauti atsakymą, nes reikalingas laiko tarpas, dalyvauja daug žmonių; susitikimo metu aptariamos atsiskaitymo sąlygos – pusę sumos perduodant iš pradžių, o kitą pusę, gavus projekto patvirtinimą, t. y. NŽT priėmus teigiamą sprendimą, tačiau dar jo nepatvirtinus parašu, nepasirašytą dokumentą G. J. F. perduotų S. Ž., o šis pateiktų jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, kad jie įsitikintų, jog NŽT priims teigiamą sprendimą ir perduotų likusią pinigų dalį.

40.14. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas 2015-11-16 nuo 15.15 val. iki 15.21 val. J. L. gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės vykęs G. J. F. ir S. Ž. susitikimas Pašnekovai kalbėjosi 5 minutes, vėliau išsiskyrė (t. 1, b. l. 82– 83).

40.15. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-12-30 nuo 9.55 val. 10.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini); iš pokalbio turinio matyti, kad be kitako G. J. F. S. Ž. klausia, kaip jo draugai, ar ką nors daro, reikia pradėti tvarkyti dokumentus, nes kovo mėnesį bus naujas vadas, o G. J. F. iš NŽT išeisį ką S. Ž. prižada, kad susitiks su jais ir viską išsiaiškins. Nuosprendyje cituojamos pokalbio frazės: G. J. F.: „Ne tai, mes dėl to tą (duomenys neskelbtini) darom, bet pakol kas nieko negalim padaryt, nes mus dabar taip dulkina, kad tu neįsivaizduoji.“ G. J. F. kalbėdamas apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pasakė: „..Tai, žinai, ir tau, aš jai sakiau, sakau – mes, sakau, susitariam, kad (duomenys neskelbtini) nestabdom. (neaiškiai). Tai va dokumentas. Klausyk, S., dabar kaip tas e... tavo draugelis daro? Nes nu reikia realiai pradėt tvarkyt (neaiškiai) nes reikia jam dokumentus atnešt, nes ten paleido dokumentą šitą. Ir sakau reiks vietoj pažiūrėt ar ten sklypai iš tikrųjų (neaiškiai).<...> Nes aš pro ten važiuoju, žinai. <...> Nes paskui, žinai, aš manau, kad vadovė arba bus... nu kovo mėnesio bus naujas vadas, žinai, tai aš jau tepsiu slides iš ten. Dar aš nežinau, nes nu aš atėjau, žinai, kaip direktoriaus patarėjas ten (neaiškiai). Nu tai buvau pas ministrę – man ministrė pasakė - gerai sako aš planuoju, kad tu būtum iki kadencijos pabaigos. Bet, nu žinai, ateis kitas žmogus (neaiškiai). Nu ir jeigu mane ten bandys įvaryt į kabinetą tai... O šitą galima spėt per du mėnesius padaryt viską. Bet aš kaip suprantu jų interesas parduot, ane?“ S. Ž. atsakė: „Ne, jie kažkaip ten... nu kadangi (duomenys neskelbtini) tenai (neaiškiai) vyksta, nu...“ S. Ž. pasakius: „Ne, nelaidojam, aš šiandien susitiksiu kaip tik.“ G. J. F. pakomentavo: „Jo, nu tu paklausk, bet žinai, nu dabar jau gali būt, kad aš paskui nespėsiu visko padaryt. O ten, žinai, aš maždaug įsivaizduoju kas ateis (t. 1, b. l. 88–91).

40.16. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas 2016-01-13 nuo 16.06 val. iki 16.13 val. vykęs S. Ž. ir G. J. F. susitikimas (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini). Sekimo metu nustatyta, kad 2016-01-13 16.06 val. S. Ž. savo automobiliu atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kur savo automobilyje jo jau laukė G. J. F.. S. Ž., nešdamasis popieriaus lapus, persėdo į G. J. F. automobilį, kur jie kažką aptarinėjo, S. Ž. rodė G. J. F. atsineštus popieriaus lapus. Apie 16.13 val. S. Ž. išlipo iš G. J. F. automobilio ir persėdęs į savąjį išvažiavo. G. J. F. taip pat nuvažiavo savo automobiliu (t. 1, b. l. 92–93).

40.17. 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytas 2016-02-19 nuo 9.26 val. iki 10.16 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), vykęs G. J. F. ir S. Ž. susitikimas: iš pokalbio turinio matyti, kad kalbama apie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungimu suinteresuotus asmenis. G. J. F. klausia, kaip tie S. Ž. žmonės, jau praėjo du mėnesiai, kad jau tuoj negalės padėti dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, sako, kad jau praėjo keturi mėnesiai nuo jų pokalbio, G. J. F.: „Klausyk, o kaip tie tavo bičai su „(duomenys neskelbtini)“, jau atšoko? Nes jau tuoj nebegalėsiu jiem padėt, žinai“, o S. Ž. atsakė: „Tai čia bus tada jų problemos. Aš jau jiems sakiau, sakau – arba jūs darot, arba jau mes...“ G. J. F. toliau tęsė: „Nu jo nes jau praėjo tie du mėnesiai apie kuriuos jie kalbėjo, žinai“, o S. Ž. vėl atsakė: „Taip.“ G. J. F. pabrėžė: „Aš jau čia buvau biškį dirvą papurenęs, tai manęs va kaip tik prieš dvi savaites gal... nu pas save ten pastūmiau...“ S. Ž. pasakė: „Tai aš šiandien vat po pietų su juo susitiksiu.“ G. J. F. atsakė: „Klausia, žinai, sako – tai, tai kur? Aš sakau – nėra, žinai, nu.“ Vėlesnio pokalbio metu G. J. F. grįždamas prie temos dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto paklausė: „Tai tikimybė yra, kad tavo tie draugeliai neis su tuo projektu, ane? <...> Dėl „(duomenys neskelbtini)“. S. Ž. atsakė: „Aš jiem pasakiau, sakau – nežinau, jeigu jūs eisit, tai eikit, jeigu ne, tai...“ G. J. F. pabrėžė: „Nes, žinai, nu vis tiek jau praėjo keturi mėnesiai... <....> nuo tada kai mes su tavim kalbėjom. Tai jeigu jau būtų norėję, tai būtų ėję tada.“ S. Ž. pasakė: „Nu aš šiandien vakare dar vat pašnekėsiu.“ G. J. F. toliau tęsė: „Nes, žinai, aš tai nesupratau jų, kodėl jie pradėjo kalbą ir sustojo“, S. Ž. atsakė: „Aš irgi.“ G. J. F. paaiškino: „Nes jeigu būtų iškarto atėję, tai mes su savo direktore būtumėm, nu, aštuoniasdešimt procentų, kad padarę. Nes mes ten buvom į vietą nuvažiavę pažiūrėt – ten įmanoma padaryt viską. Tenai šlaitai tokie, žinai, ten kur sklypų... Tu žinai tą vietą, ane, apie kurią mes... <...> ten jokių sklypų suformuot nu galima atsimušt, kad neišeitų, bet... bet jeigu jie, žinai, patys neturi intereso, tai... ne, tai ne.“ (t. 1, b. l. 99–101).

40.18. Aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtintos taip pat ir liudytojų R. J., E. A. parodymais, kad, S. Ž. perdavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir formavimo dokumentus, o šiam nurodžius paslaugos kainą, R. J., nesitikėjęs, kad bus tokia didelė kaina, ilgai galvojo, ne kartą S. Ž. per E. A. buvo raginamas apsispręsti, tačiau, kai Vilniaus miesto savivaldybėje projektui nebuvo pritarta, nusprendė, kad NŽT pritarimas nebeturi reikšmės ir paprašė grąžinti dokumentus; iš atiduotų trijų bylučių jis atgavo dvi, viena, kaip jam buvo paaiškina, liko pas žmogų, kuris būtų teikęs paslaugą. Nuteistasis G. J. F., neneigęs, kad jam buvo pateikti minimo žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto dokumentai, nurodė juos, kaip pavyzdį, parodęs NŽT Teisės departamento direktorei M. S., vėliau, ruošdamasis išeiti iš darbo, tuos dokumentus rado savo kabinete, todėl atidavė saugojimui M. S..

40.19. Baudžiamąją bylos nagrinėjant teisme, byloje esantys garso įrašai buvo ištirti atliktos teismo fonoskopinės ekspertizės metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados 2.2. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2015 m. spalio 7 13.11 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.5. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2015 m. lapkričio 30 d. 14.08 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.7. punkte nustatyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2015 m. gruodžio 30 d. 9.55 val. [AUDIO].wav tikėtina yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.9. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2016 m. sausio 15 d. 14.45 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.10. tirti pateiktas garso įrašas 2016 m. vasario 19 d. 9.26 val. [AUDI].wav yra ištisinis ir nesumontuotas. Tos pačios išvados 2.3. punkte nurodyta, jog tyrimui pateikto garso įraše 2015m. spalio 15 d. 13.20 val. [AUDIO].wav vientisumo pažeidimo požymių nenustatyta, tačiau šiuo atveju nustatyti ar garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, negalima. 2.4. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas 2015 m. lapkričio 2 d. 13.25 val. [AUDIO].wav yra neištisinis. Šalia paminėtos ekspertų išvados teismui pateikti septyni jos priedai, kuriuose išdėstyti dešifruoti 2015m. spalio 7 d. , 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. vasario 19 d. garso įrašai bei patikslintos jų suvestinės (t.10, b. l. 61-86).

40.20. Liudytoja buvo apklausta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė-specialistė Ž. P., kuri parodė, kad dalis garso įrašų yra apdorota triukšmo valdymo priemonėmis, kurios iškreipia tikrąjį skambėjimą. Dėl garso įrašų vientisumo išvados išsirūšiavo, tyrimui buvo pateikti keli garso įrašai, kur yra natūralus skambėjimas, kai galima įvertinti pagal garso signalą ir kalbos tvarumą, kad nėra kažkokių nebūdingų tam kalbėjimui požymių, pvz. pauzių nebuvimas, dalies garso nebuvimas, nėra šuolių, visi garsai turi savo turi savo pradžias ir pabaigas, bet buvo įrašų, kur dėl ribotos tyrimo srities išvada buvo negalima. Tyrimui buvo pateikti ir tokie pavyzdžiai, kai buvo vienas pokalbis, o faktiškai pateikti du įrašai (5 priedas, 2016 m. gruodžio 30 d.), vienas ganėtinai smarkiai apdorotas, o kitas – toks, koks yra. Be jokios abejonės, tai yra to paties įvykio įrašas, bet jis yra įrašytas iš dviejų skirtingų taškų, dviejų šaltinių. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos pačios ir jos kolegės išvados sutapo, jos tyrė visą medžiagą kartu, konsultavosi dėl tų pačių stenogramų, kur kilo abejonės. Pažymėjo, kad išvadų kategoriškumas yra grynai susijęs su įrašo kokybe, 2.3. punkte nurodytas įrašas yra vienas iš prasčiausių, kuris taip pat buvo ištirtas, tačiau išvados dėl jo negalėjo pateikti (t.10, b.l.110–114).

40.21. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė-specialistė E. Š. dėl ekspertizės akto išvadų papildymų neturėjo, patvirtino, kad ekspertizę atliko kartu su kolege, sprendimai buvo priimti kartu bendrai (t.10, b.l. 114).

40.22. Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus įrodymų tyrimą ir teismo nutartimi kreipusis į kriminalinės žvalgybos subjektą, gauti kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotų nuteistųjų pokalbių, įvykusių 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. vasario 19 d., pilnos stenogramos (t.12, b. l. 19 – 98).

40.23. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo nuosprendyje analizavo kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatytų susitikimų ir pokalbio garso įrašų stenogramas, padarytas kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, o ne atliktos ekspertizės metu padarytas stenogramas, nes ekspertės, net naudodamos specialią techniką, padarė mažiau išsamias pokalbių stenogramas, nei buvo pateiktos byloje. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl eksperčių pateiktų pokalbių stenogramų, o taip pat dėl pilnų pokalbių stenogramų, kurias gynybos prašymu pareikalavo iš kriminalinės žvalgybos subjekto, pažymi, kad minėti duomenys neduoda pagrindo prieiti prie kitokios išvados dėl skundžiamame nuosprendyje atlikto kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų įrodomosios reikšmės vertinimo. Neginčytina aplinkybė, kad, kaip matyti iš pilnų pokalbio stenogramų, G. J. F. ir S. Ž. susitikimų metu bendravo įvairiomis temomis, tame tarpe apie skolos iš R. B. išieškojimą G. J. F. naudai, tačiau šie duomenys nepaneigia to, kad viena iš bendravimo temų buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo NŽT galimybės, kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Nors sutiktina, kad minėto žemės sklypo adresas buvo įvardintas tik fragmentiškai, kiti pokalbyje naudoti jo apibūdinimai – plotas, susidomėję asmenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertė, apibūdinimas, kaip įsiterpiančio, bet NŽT įvardinto, kaip neatitinkančio jo apibrėžimo, neduoda pagrindo abejoti, kad buvo kalbama apie byloje nagrinėjamo žemės sklypo projektą. Be to, kaip minėta, nuteistieji bendravo konspiratyviai, siekdami, kad jų pokalbyje neatsispindėtų tikrasis bendravimo turinys.

41.Minėti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, sugretino tarpusavyje ir pagrįstai pripažino nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais, neginčytinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

42. Teisėjų kolegija, kaip minėta anksčiau nutartyje, sutinka su nuteistųjų skundų argumentais dėl kriminalinės žvalgybos veiksmais – stacionaria garso įrašymo įranga fiksuojant G. J. F. darbo kabinete vykusius pokalbius su M. S. ir S. Ž., gautų duomenų neatitikimo leistinumo reikalavimams, todėl šie duomenys negali būti vertinami, kaip įrodymai. Tačiau ši aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pats nuteistasis G. J. F. neginčijo aplinkybės, kad jis, gavęs iš S. Ž. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir formavimo projekto dokumentus, juos rodė NŽT Teisės departamento direktorei M. S., kaip pavyzdį. Pastaroji, apklausta liudytoja, šį faktą patvirtino, parodė, kad G. J. F. prašymu žiūrėjo sklypo dokumentus, pasiėmė pas save, pažadėjusi pastudijuoti išsamiau. Nors teismas negalėjo remtis jų pokalbio garso įrašu, darytina išvada, kad aplinkybė, kokiais siekiais vedinas G. J. F. pateikė dokumentus M. S. ir ar ko nors prašė, nepaneigia nuteistojo G. J. F. kaltės, įvertinus aukščiau įvertintų įrodymų visumą, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

43. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

44. BK 226 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų teisingai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visetą, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažino G. J. F. ir S. Ž. kaltais. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos išnagrinėtais įrodymais ir atitinka bylos aplinkybes. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis G. J. F. ir S. Ž. nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai. Apeliacinių skundų argumentai dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu padarytų BPK pažeidimų atmetami. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatė. Iš dalies galima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo kai kurių kaltintų asmenų bei jų gynėjų prašymų ir nepatikrino jų gynybos versijų dėl nebuvimo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti jų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus, dėl neišsamaus įrodymų tyrimo. Tačiau tai buvo padaryta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tenkinant nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus buvo atliktas įrodymų tyrimas. Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) apie pagrindus taikyti nuteistųjų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus, o gautus išslaptintus duomenis išnagrinėjo teismo posėdyje. Išnagrinėti ir kiti gynybos prašymu teismo išreikalauti papildomi dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais, paneigė nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus ir patvirtino skundžiamame nuosprendyje išdėstytas pirmosios instancijos teismo išvadas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

46. Nuteistieji G. J. F., S. Ž., apeliaciniuose skunduose prašymi priimti jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kelia pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo pilnoje apimtyje klausimą. Nuteistasis S. Ž. taip pat apeliaciniame skunde dėsto alternatyvų prašymą – sutrumpinti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį iki 1 (vienerių) metų, padarius išvadą, jog skundžiamame nuosprendyje parinktas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra neproporcingas ir neteisingas. Jis nurodo, kad teismo paskirtas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pakenks ne tik pačiam nuteistajam S. Ž., bet ir jo šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, sutuoktinė nedirba, nes prižiūri vaikus, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas, dirbdamas darbovietėse, dažnai privalo vykti į užsienio komandiruotes, ko daryti neturės galimybės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat pagal darbo pobūdį jam keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kuris jam paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra išlaikomas.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą nuteistiesiems motyvavo tinkamai ir su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais sutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, o taip pat nustatydamas jų vykdymo būdą, tinkamai atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į nuteistųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tyčios formą, veikų padarymo aplinkybes ir pasekmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistiesiems G. J. F. ir S. Ž. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

48. Nuteistasis S. Ž., apeliaciniame skunde prašydamas trumpinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nenurodė jokių aplinkybių dėl teismo nustatyto termino neproporcingumo, kurios skundžiamame nuosprendyje nebūtų buvę įvertintos. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, S. Ž. ankščiau neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą yra susituokęs, augina mažametę dukrą (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu gimė antras vaikas), buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, padarė du sunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, siekdamas savanaudiškų tikslų. Byloje nebuvo ir nėra duomenų, jog po nagrinėjamų nusikaltimų nuteistasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Po nagrinėjamų nusikaltimų iki sprendimo priėmimo praėjęs nemažas laiko tarpas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad S. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalies sankcijos vidurkius, bei subendrinta bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) pagrindu atidėtas įstatyme numatytam laikotarpiui, paskiriant nuosprendyje nurodytus įpareigojimus, yra tinkamai individualizuota, įvertinus tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas nustatytas nuteistojo S. Ž. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą – nurodė, kad:

S. Ž., 2015 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui (tai yra buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti Projektu, vėliau 2015 m. sausio 7 d., susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus <...>. Ši klaida ištaisytina.

50. Konstatuotina, kad S. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

S. Ž., 2015 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui (tai yra buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti Projektu, vėliau 2015 m. spalio 7 d., susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus, pažadėjęs E. A., pasinaudojant savo pažintimis su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., sužinoti, ar yra galimybė paveikti NŽT darbuotojus, kad pakartotinai pateikus Projektą jam būtų pritarta. Vėliau S. Ž. savo darbo vietoje 2015 m. spalio 15 d. vėl susitiko su E. A. ir siekdamas savo naudai gauti 80 000 eurų, o G. J. F. naudai 20 000 eurų, netiesiogiai, o per E. A. reikalavo 100 000 eurų grynųjų pinigų kyšio iš konkrečiai neįvardintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

Be to, jis, S. Ž., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, vykdydamas pažadą pasinaudojant savo pažintimi paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, 2015 m. spalio 7 d. apie 13.10 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitikimo su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F. metu, siekdamas, jog G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui (tai yra, kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė duoti G. J. F. nenustatyto dydžio neteisėtą piniginį atlygį (kyšį) bei perdavė jam iš E. A. gautus Projekto dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. Ž. 2015 m. spalio 15 d. apie 13.20 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su G. J. F. dėl kyšio sumos, tai yra, G. J. F. nurodė S. Ž., kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, o savo dalį S. Ž. turi nusistatyti pats. Po ko S. Ž. 2015 m. lapkričio 2 d. apie 13.25 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su G. J. F. susitarė, kad pusę kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų S. Ž. duos prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų duos, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui.

Tokiu būdu S. Ž. savo naudai netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bei tiesiogiai susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį G. J. F. už tai, kad NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų G. J. F. ir S. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, padarytą nurodant nuteistojo S. Ž. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nustatyti, kad S. Ž. <...> 2015 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš jo, kad NŽT nepritarė Projektui (tai yra buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, pažadėjo jam pasidomėti Projektu, vėliau 2015 m. spalio 7 d., susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus <...>.