Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J. F., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), verčiasi individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį.

S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos

G. J. F. prekiavo poveikiu, o būtent: jis pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo įtaka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 20 000 eurų grynųjų pinigų iš S. Ž., pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungimui prie UAB (duomenys neskelbtini) nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas). G. J. F., 2015-10-07 apie 13 val. 10 min. restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais veikiančiu S. Ž. metu, pažadėjęs pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir dėl to NŽT būtų priimtas sprendimas pritarti Projektui (tai yra, kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015-02-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą nenustatyto dydžio piniginį atlygį iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. J. F. 2015-10-15 apie 13.20 val. restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos, tai yra nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, po ko 2015-11-02 apie 13.25 val. restorane (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su S. Ž. susitarė, kad pusė kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų G. J. F. priims prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų priims, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui. G. J. F., vykdydamas susitarimą su S. Ž. paveikti NŽT valstybės tarnautojus, 2016-01-15 14.45 val. savo darbo kabinete Nr. 142, esančiame NŽT patalpose, (duomenys neskelbtini), siekdamas išsiaiškinti, ar bus galimybė paveikti M. S., tuo metu laikinai ėjusią NŽT direktoriaus pareigas, kad būtų priimtas pageidaujamas sprendimas – patvirtintas pakartotinai pateiktas Projektas perdavė jai susipažinti Projekto dokumentus, gautus iš S. Ž. 2015-10-07 vykusio susitikimo metu. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje.

S. Ž. prekiavo poveikiu, o būtent: pasinaudodamas savo pažintimi su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., savo ir G. J. F. naudai, netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės – 100 000 eurų grynųjų pinigų – kyšio iš UAB (duomenys neskelbtini), atstovų pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui (įsiterpusio 0,4950 ha ploto kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų būdo žemės sklypo suformavimas prijungimui prie UAB (duomenys neskelbtini) nuomos teise valdomo 0,1930 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), bei siekdamas, jog NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka, paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui, tiesiogiai susitarė su G. J. F. duoti jam didesnės nei 250 MGL vertės – 20 000 eurų grynųjų pinigų – kyšį.

Jis, S. Ž., 2015 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikimo su E. A. metu sužinojęs iš šio, kad NŽT nepritarė Projektui (tai yra buvo priimtas teisėtas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015-02-09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), kuriuo yra suinteresuoti UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, pažadėjo šiam pasidomėti Projektu, vėliau 2015-01-07, susitikimo su E. A. savo darbo vietoje metu, S. Ž. paėmė šio Projekto dokumentus, pažadėjęs E. A. pasinaudojant savo pažintimis su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F. sužinoti, ar yra galimybė paveikti NŽT darbuotojus, kad pakartotinai pateikus Projektą jam būtų pritarta. Vėliau S. Ž. savo darbo vietoje 2015-10-15 vėl susitiko su E. A. ir siekdamas savo naudai gauti 80 000 eurų, o G. J. F. naudai 20 000 eurų, netiesiogiai, o per E. A. reikalavo 100 000 eurų grynųjų pinigų kyšio iš konkrečiai neįvardintų UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui.

Be to, jis, S. Ž., veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais, vykdydamas pažadą pasinaudojant savo pažintimi paveikti G.J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, 2015-10-07 apie 13 val. 10 min. restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), susitikimo su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F. metu, siekdamas, jog G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui (tai yra, kad būtų priimtas naujas sprendimas vietoj teisėto NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės V. F. 2015-02-09 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nepritarta Projektui), tiesiogiai susitarė duoti G. J. F. nenustatyto dydžio neteisėtą piniginį atlygį (kyšį) bei perdavė jam iš E. A. gautus Projekto dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką S. Ž. 2015-10-15 apie 13.20 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė su G. J. F. dėl kyšio sumos, tai yra, G. J. F. nurodė S. Ž., kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, o savo dalį S. Ž. turi nusistatyti pats. Po ko S. Ž. 2015-11-02 apie 13.25 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su G. J. F. susitarė, kad pusė kyšio sumos – 10 000 eurų grynųjų pinigų S. Ž. duos prieš pageidaujamo sprendimo priėmimą, o kitą kyšio dalį – 10 000 eurų grynųjų pinigų duos, kai NŽT bus priimtas sprendimas pritarti Projektui.

Tokiu būdu S. Ž. savo naudai netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės kyšio iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų bei tiesiogiai susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį G. J. F. už tai, kad NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo, įtaka paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti Projektui. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje ir BK 226 straipsnio 3 dalyje.

II. Įrodymai ir nustatytos aplinkybės

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. J. F. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir nurodė, kad S. Ž. pažįsta nuo 2012–2013 metų, kai kreipėsi į jo įmonę dėl 2008-01-06 paskolos sutarties pagrindu, pasirašytos tarp jo ir R. B., jam negrąžintos skolos išieškojimo. 2013-03-25 buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje buvo numatyta, jog po skolos grąžinimo S. Ž. atiteks tam tikra skolos dalis už šios skolos išieškojimą. Po kurio laiko S. Ž. jam perdavė 88 000 litų, tai yra dalį skolos, jis suprato, kad tai buvo S. Ž. įmonės pinigai. S. Ž. skolos išieškojimo jis ėmėsi gana aktyviai, kadangi 2013 metais Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl jo paskolinto turto. Nuo šios sutarties sudarymo jie su S. Ž. susitikdavo gana dažnai aptarti ne tik skolos išieškojimo, bet ir automobilių sporto federacijos bei varžybų organizavimo klausimus. Vieno susitikimo metu S. Ž. atnešė dokumentų segtuvą, kuriame buvo sklypo dėl kurio vyksta šis tyrimas dokumentai ir prašė išsiaiškinti kokia yra situacija, kodėl esant teigiamiems atsakymams, tiek iš Vilniaus savivaldybės dėl to žemės sklypo suformavimo, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus jie negauna jokio, nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo. Nurodė, jog susitikimo metu nebuvo kalbos apie tai, jog atsakymas turi būti teigiamas. Buvo siekiama gauti bet kokį atsakymą, kad turėti poziciją. Buvo kalbėta apie tai, kad jei gaus neigiamą atsakymą jie bandys teismo keliu aiškintis, kodėl dviem instancijoms leidus sklypą formuoti, iš NŽT gautas neigiamas atsakymas. Nurodė, kad tuo metu jis jau pusę metų dirbo NŽV direktoriaus patarėju, ir tokia praktika buvo pakankamai dažna, kai neigiami atsakymai buvo skundžiami. Apie jokius pinigus jie su S. Ž. nekalbėjo, jokio atlygio pastarasis jam nesiūlė. Kai buvo kalbama apie pinigus, pastoviai buvo kalbama apie likusią skolos dalį, kuri aritmetiškai sutampa su skaičiais, kurie yra paminėti kaltinamajame akte. Teigė, kad jokiems Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams poveikio jis nedarė, tiesiog pasižiūrėjo į tuos dokumentus ir po neilgo laiko tarpo juos grąžino S. Ž., pasakęs, kad ten tiesiog to sklypo suformuoti neįmanoma ir neigiamą atsakymą jie turėtų gauti artimiausiu metu. Vienas segtuvas su dokumentais pas jį liko dėl neapsižiūrėjimo tarp daugybės kitų dokumentų, kurį rado tik tvarkydamasis kabinetą prieš išeinant iš darbo, jį atidavė teisininkei M. S., tačiau tai nebuvo originalūs dokumentai, tai buvo tik kopijos. Nurodė, kad ne visi pokalbiai, ne visi susitikimai buvo įrašyti, ir būtent to susitikimo, kurio metu jis grąžino S. Ž. segtuvus, paaiškindamas, kad tikrai jokių veiksmų daryti neįmanoma, nėra. Tvirtino, kad M. S. atidavė likusį dokumentų segtuvą, norėdamas parodyti kaip įvairiai interpretuojami tie patys žemės klausimai. Dėl objekto situacija buvo unikali, kadangi buvo dviejų institucijų teigiami atsakymai, todėl pokalbyje su M. S. jam buvo įdomu suprasti kaip tokios situacijos iš viso gali būti, kai dvi tos pačios institucijos struktūros remiasi tais pačiais teisės aktais ir priima skirtingus sprendimus (t. 8, b.l.192-198). Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis taip pat parodė, kad į segtuvus, kuriuos gavo iš S. Ž., jis jokių papildomų dokumentų nepridėjo, iš kur segtuve atsirado dokumento ruošinys iš NŽT sistemos, nežino. Iš S. Ž. gavo tris segtuvus, du grąžino, vienas liko pas jį, kurį vėliau perdavė M. S.. Dėl pokalbio frazės „Aš ten pasižiūrėjau, yra taip įdomiai paruoštas mūsų atsakymas, kažkodėl neišsiųstas“, kaltinamasis nurodė, kad tokio pokalbio negirdėjo, kadangi įrašą sunku suprasti (t.10, b.l.2–4).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. F. savo kaltę taip pat neigė, nurodydamas, jog S. Ž. pažįsta nuo 2011 ar 2012 metų. Parodė, kad su S. Ž. jį sieja viena skolos perleidimo sutartis. Šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo perleisti kreditoriniai reikalavimai į 88 000 litų skolą su palūkanomis, iš viso apie 150 000 litų. Skolos perleidimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) turėjo išsireikalauti visą skolą iš skolininko R. B., ir dalis skolos pinigų turėjo likti UAB (duomenys neskelbtini), o likusią skolos dalį turėjo gauti jis. Skolos perleidimo sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) jam jau yra sumokėjusi apie 70 000 - 80 000 litų, tai yra apie pusę skolos sumos, tad pagal šią skolos perleidimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) jam iki šiol yra skolinga apie 20 000 eurų (apie 70 000 – 80 000) litų. Taip pat nurodė, kad 2015 metų vasarą ar rudenį susitikimo su S. Ž. metu, pastarasis jam parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentus ir paklausė, ar įmanoma prie šio žemės sklypo prijungti papildomą, šalia esantį valstybinės žemės sklypą. Jis atsakė, kad pasidomės tuo ir paėmė dokumentus. Praėjus nedaug laiko po šio susitikimo su S. Ž., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentus jis parodė tuometinei NŽT direktorei D. G. ir NŽT Teisės departamento direktorei M. S.. Jos abi atsakė, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šalia esančios valstybės žemės ploto prijungti pagal galiojančią tvarką negalima. Žinodamas šią informaciją, jis S. Ž. pasakė, kad negalima prijungti šalia esančio žemės sklypo ir grąžino dokumentus. Tada S. Ž. pokalbio metu jam pasiūlė pinigų už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo. Kokią sumą pinigų S. Ž. pasiūlė, tiksliai nepamena. Jis, siekdamas, kad S. Ž. daugiau neklausinėtų apie šį žemės sklypą, pasakė, kad šis jam duotų 10 000 eurų. Taip pasakė, kadangi žinojo, kad S. Ž. jam šių pinigų tikrai neduos. Taip pat žinojo, kad pagal tvarką negalima prijungti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo. Jeigu S. Ž. jam būtų atnešęs 10 000 eurų, šis juos būtų užskaitęs kaip UAB (duomenys neskelbtini) skolos grąžinimą. Toks pokalbis, kurio metu jam buvo siūlomi pinigai už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo, buvo tik vienas. Vėliau S. Ž. jo dar klausinėjo, ar tikrai NŽT negali priimti sprendimo prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo, tačiau jis S. Ž. atsakydavo neigiamai (t.7, b.l.173–175). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. F. taip pat paaiškino paskolinių santykių su R. B. eigą, nurodydamas, kad 2008-01-06 tarp jo ir R. B. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria jis R. B. paskolino 88 000 litų. Tarp jo ir R. B. finansiniai įsipareigojimai tęsėsi nuo 2003 metų, tačiau dėl paskolos grąžinimo ir kitų detalių galutinai susitarta tik 2008-01-06, kai susitarimą įformino 2008-01-06 paskolos sutartimi. Siekiant atgauti paskolą iš R. B., tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo S. Ž., 2013-03-25 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/03/25, kuria G. J. F. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė reikalavimo teisę, kylančią iš 2008-01-06 paskolos sutarties, kurios suma buvo 88 000 litų pagrindinės skolos bei visos sukauptos palūkanos ir delspinigiai į skolininką R. B.. Su UAB atstovu S. Ž. jie susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) paskolos perleidimo kaina yra tokia: 95 proc. nuo išieškotos sumos iš R. B. turėtų atitekti G. J. F., o likusieji 5 proc. ? UAB (duomenys neskelbtini). Baigiantis 2013 metams jis iš S. Ž. pareikalavo sumokėti iš R. B. išieškotą skolą, žinodamas, kad jau yra teismo sprendimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) iš R. B. yra priteista virš 130 000 litų. S. Ž. tuo metu G. J. F. sutiko sumokėti dalį 2013-03-25 sutarties priede Nr. 1 sutarto atlygio, tai yra 88 000 litų, kuriuos perdavė 2013-10-25. Jam nebuvo perduota visa pinigų suma, todėl S. Ž., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, pagal 2013-03-25 sutartį, G. J. F. liko skolingas tuo metu dar tiksliai nežinomą pinigų sumą, kadangi dar nebuvo aišku, kiek UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai išieškos iš R. B. skolos (t.7, b.l.182–184). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie jam pateiktus išklausyti pokalbių įrašus kaltinamasis G. J. F. apie 2015-10-07 nuo 13.11 val. iki 14.02 val. įvykusį pokalbį paaiškino, kad su S. Ž. susitiko restorane „Neringa“ ir kalbėjo apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektą – S. Ž. jam pateikė projekto dokumentus su žemės sklypo schemomis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių patvirtinimais ir suderinimais. Matė, kad projekte buvo pažymėta, jog norima sujungti žemės sklypus, tačiau NŽT nepritarė šiam projektui. S. Ž. jo klausė ar yra galimybė, kad NŽT leistų sujungti minėtus sklypus, kurie yra numatyti projekte. Jis pažadėjo S. Ž. tuo pasidomėti. Pokalbio metu kalbėjo apie projekte norimų sujungti žemės sklypų plotus, kadangi įraše yra įvardinti sklypų dydžiai (t.7, b.l.187). 2015-10-15 nuo 13.20 val. iki 13.55 val. laikotarpiu restorane (duomenys neskelbtini) vykusį pokalbį tarp jo ir S. Ž. kaltinamasis paaiškino taip, kad pokalbio metu jie kalbėjo keliomis temomis: apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektą; apie UAB (duomenys neskelbtini) atstovus, kurie įžūliai lankosi NŽT ir domisi UAB (duomenys neskelbtini) svarstomais projektais NŽT; baigiant ši pokalbį, jie su S. Ž. kalbėjo apie 20 000 eurų skolą, kurią G. J. F. yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini). Prasidedant pokalbiui, jis grąžino S. Ž. dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto dokumentų ? du segtuvus, kuriuos buvo gavęs ankstesnio susitikimo metu restorane „Neringa“. S. Ž. jam buvo perdavęs tris segtuvus šio projekto dokumentų, kurių vieną jis davė D. G.. Likusius du jis grąžino S. Ž. šio susitikimo metu (t.7, b.l.189).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau juose dėl kaltinime nurodytų aplinkybių nepasisakė. Patvirtino faktą, jog domėjosi sklypu (duomenys neskelbtini), tačiau abejojo galimybe padaryti tai ko prašė E. A., o gavęs kompetentingų asmenų patvirtinimą, jog prašymo tenkinti negalima, apie tai nurodė E. A. Taip pat parodė, kad neturi įrodymų, kurie patvirtintų tarp jo ir G.J. F. buvusį žodinį susitarimą dėl 88 000 litų perdavimo. Kaltinamasis paaiškino, E. A. į jį kreipdavosi įvairiausiais klausimais. 2015 metų spalio mėn. su E. A. susitikdavo beveik kiekvieną dieną, kadangi buvo sprendžiami skolos klausimai dėl 2014 metų gruodžio mėnesio paskolos sutarties, pagal kurią jis E. A. yra perdavęs 100 000 eurų. Šią skolą jis turėjo grąžinti jo bendrovei, kadangi jis paskolos negrąžino bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Dėl šios paskolos negrąžinimo kilo daug problemų, todėl jis spaudė E. A. grąžinti pinigus, kad bendrovei nebūtų keliamas bankrotas. Nurodė, kad su G.J. F. susitikdavo kartą per mėnesį, klausdavo jo ar įmanoma atlikti žemės pertvarkymo projektą ir prijungti šalia esančius sklypus. Kaltinamasis patvirtino, kad dokumentus, susijusius su sklypu G.J. F. pateikė vieną kartą, kurie vėliau buvo rasta. Taip pat patvirtino, kad byloje yra duomenys, kuriomis dienomis jie susitikdavo ir ką kalbėjo. Paaiškino, jog dokumentai G.J. F. buvo perduoti į rankas, jam į rankas ir buvo grąžinti (t.9, b.l.156 – 159). Kaltinamasis nurodė, kad 2015-11-02 pokalbio su G.J. F. metu kalbėjo apie R. B. skolą ir jų tarpusavio finansinius reikalus. Nurodė, kad susitikęs su G.J. F. dažnai kalbėjo apie pasaulio ralio čempionatą, apie G.J. F. skolos perleidimą, su juo teko konsultuotis žemės sklypų klausimais (t.10, b.l.127–133). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Ž. parodė, kad Su G. J. F. susipažino 2012 ar 2013 metais, kai UAB (duomenys neskelbtini) nusipirko kreditorinį reikalavimą iš G. J. F. už pastarojo buvusios skolos sumą. Pagal paskolos sutartį, skolininkas buvo R. B., o kreditorius - G. J. F. Skola sudarė maždaug 70 000 litų, palūkanos apie 50 000 litų sumą. Su E. A. susipažino maždaug 2011 metais. Nepamena, ar yra matęs žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentus. Informacijos apie šį projektą ar apie šį žemės sklypą neturi, nežino aplinkybių, susijusių su šiuo projektu, tad kažko paaiškinti apie tai negalėtų. Nepamena, ar su G. J. F. arba su E. A. yra šnekėjęs apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Nepamena, ar su G. J. F. yra šnekėjęs apie jo, kaip apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus patarėjo darbą, jo funkcijas ar įgaliojimus, ar yra su juo konsultavęsis kažkokiais žemės administravimo klausimais. Nepamena, ar su E. A. yra kada nors šnekėjęs apie G. J. F. Nesitarė su G. J. F. duoti jam kyšį ir nepamena, ar su G. J. F. yra šnekėjęs apie įtarime nurodytą projektą. Kiek pamena, tai su G. J. F. nėra šnekėjęs apie kažkokius piniginius reikalus, išskyrus apie skolos perleidimo aplinkybes, nepamena, ar yra G. J. F. perdavęs kažkokius dokumentus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu ar apskritai kokius nors dokumentus (t. 8, b.l.34-36). Vėlesnės apklausos metu S. Ž. analogiškai kaip ir G. J. F. pasakojo apie UAB (duomenys neskelbtini) ir G. J. F. 2013-03-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2013/03/25 (t.8, b.l.44-45). Komentuodamas 2015-10-07 pokalbį tarp jo ir G. J. F., S. Ž. nurodė, kad kalba apie kažkokius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose yra NŽT išvada. Pokalbio metu yra įvardijama (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl mano, kad jie kalba apie teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini). Įtariamajam susipažinimui pateikus 2016-04-06 vykusios kratos metu NŽT Teisės departamento direktorės M. S. darbo kabinete rastą segtuvą su dokumentais ir paklausus, ar jam yra žinomi šie dokumentai, ar yra juos turėjęs pas save ir ar šiuos dokumentus perdavė G. J. F. susitikimo metu, vykusio 2015-10-07 restorane (duomenys neskelbtini), įtariamasis parodė, kad nepamena šių dokumentų, ar yra juos turėjęs pas save. Taip pat nepamena, ar šiuos dokumentus perdavė G. J. F. 2015-10-07 susitikimo metu

yr Kai; dok yra UA kon Pol “m aps pas 20 pai Fu šn< ka fal pn Ai . Komentuodamas 2015-10-15 pokalbį su G. J. F. kalbėjo apie kažkokį žemės sklypą, kurį norėjo įsigyti, tačiau nepamena, apie kurį žemės sklypą šnekėjo šio pokalbio metu, detalių, nepamena. Kiek supranta, šio pokalbio metu jie nekalba apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą (t.8, b.l.47–50).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. Ž., juos sieja komerciniai santykiai. Neneigė, jog domėjosi objektu (duomenys neskelbtini) gatvėje, turėjo planų šį projektą vystyti. Nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos jų veiksmuose nebuvo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovui reikės sumokėti 100 000 eurų, jam nėra žinoma. Paaiškino, kad paminėta pinigų suma turėjo būti sumokėta pavedimu per banką už atliktą darbą pagal sutartį. R. Jurkšas į jį kreipėsi pagalbos dėl projekto vystymo, kadangi jis turėjo daugiau patirties. Jis nėra teisininkas, todėl S. Ž. turėjo įvertinti dokumentus ir patarti kokiu būdu šiuo atveju galima būtų sujungti kelis sklypus nuomos ar pirkimo būdu, jie dažnai konsultuodavosi dviese, aptardavo verta ar ne vystyti projektą, sudaryti sutartį. Aptariamo įvykio metu įvardintos sumos galėjo keistis, kadangi dar nebuvo pasirašyta paslaugų sutartis, o minimos pinigų sumos buvo preliminarios. Buvo kalbėta apie tai, kad paslauga gali kainuoti 100 000 eurų. Jokių piniginių sumų jie nedalino, per pusę metų išsiaiškino, kad projekto įgyvendinti neįmanoma, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Viskas veiksmas vyko tik kalbų lygyje, kadangi nebuvo pagrindo sutarčiai sudaryti. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. A. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė juos patikslinantis (t.9, b.l.167–172).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad 2015 metais R. J. UAB (duomenys neskelbtini) teisininkas, domėjosi ar jis neturi pažįstamų Centriniame registre, nes norėjo gauti pritarimą dėl 50 arų valstybinės žemės nuomos, (duomenys neskelbtini), kurioje yra sugriuvusi miesto pirtis. Toje vietoje jis norėjo išnuomoti ir prisijungti apie 0,5 ha valstybinės žemės, po ko vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Po pokalbio su R. J. dėl šio klausimo jis susitiko su S. Ž.. Po savaitės S. Ž. sutiko jiems padėti sutvarkyti šį reikalą ir paprašė dokumentų, susijusių šios situacijos išsprendimu. Vėliau jis paėmė vieną bylą, kurioje buvo prašymas Registrų centrui dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos, Registrų centro neigiamas atsakymas, vietovės planas, valstybinės žemės išpirkimo kiekis ir dokumentai, kurių buvo virš 30 lapų. Pastaruosius dokumentus nuvežė S. Ž., kuris dokumentus žadėjo parodyti žmogui, kuris pilies sutvarkyti šį klausimą. Po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi S. Ž. jam pranešė, kad tas žmogus yra Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjas, buvęs Vidaus reikalų ministras G.J. F.. Po susitikimo S. Ž. jam pasakė, kad asmeniui tai kainuos 100 000 eurų. Paklausus, kodėl kaina tokia didelė, S. Ž. atsakė, kad šio sklypo vertė yra apie 200 000 eurų, todėl norint sutvarkyti reikalą reikės perduoti 100 000 eurų, ir, kad taip yra paskaičiavęs G.J. F.. S. Ž. taip pat informavo, jog G.J. F. paims 80 000 eurų, o jis apie 20 000 eurų. S. Ž. minėjo, kad G.J. F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti aptariamą žemės sklypą. R. J. buvo pranešta, kad reikės perduoti 100 000 eurų, kad sutikimo atveju, turės 50 procentų sumos perduoti iki reikalo sutvarkymo o sutvarkius visus dokumentus, likusią sumą. R. J. atsakė, kad suma yra didelė, tačiau tuos dokumentus perdavė, nurodydamas, kad pinigus perduos tik tuomet, kai gaus Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą išnuomoti apie 0,5 ha žemės. Vėliau jam pradėjo skambinėti S. Ž. ir spaudė, greičiau pateikti atsakymą, ar R. J. dar yra suinteresuotas. R. J. jam pranešė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės jis gavo neigiama atsakymą, todėl prašė grąžinti jam perduotas bylas. Tačiau susitikęs su S. Ž. jis paėmė tik dvi bylutes, kadangi trečia byla buvo atiduota G.J. F.. Gautas bylas jis grąžino R. J. Susitikimo metu R. J. jam pranešė, kad jau galutinai yra aišku, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritars 0,5 ha žemės sklypo nuomai, adresu (duomenys neskelbtini) bei dar kartą priminė, kad jis grąžintų likusius dokumentus (t.2, b.l.14–15) Patvirtino, kad R. J. sakė, jog už tai, kad būtų sutvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projekto dokumentai taip, kad būtų gautas pritarimas iš NŽT šiam projektui, reikės sumokėti 100 000 eurų (t.2, b.l.23–26; 36–40).

Akistatos tarp įtariamojo S. Ž. ir liudytojo E. A. metu liudytojas E. A. nurodė, kad 2015 metų lapkričio mėn. jis susipažino su R. J., kuris paprašė paslaugos – padėti susitvarkyti dokumentus žemės registre. Jis nuvyko į ofisą pas S. Ž., kuris patikino, jog gali išspręsti šį klausimą, jam nuvežė dokumentus. S. Ž. susitiko su G.J. F., ir paaiškino, kad klausimas gali būti išspręstas. Turėjo dvi bylas, susijusias su sklypu (duomenys neskelbtini) jas perdavė S. Ž.. S. Ž. nurodė, kad paslaugos kaina 100 000 eurų, o jis apie tai pranešė R. J. R.J. reikėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba duotų sutikimą prijungti sklypą (duomenys neskelbtini) prie kito sklypo su pirtimi. R. J. pasakė, kad pagalvos ir, kad turi gauti iš Vilniaus miesto administracijos direkcijos sutikimą dėl šių sklypų sujungimo. Vėliau R. J. pranešė, kad negavo sutikimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Todėl dvi bylutes su dokumentais buvo gražintos R. J., vėliau R. J. prašė grąžinti trečią bylutę. Kaltinamasis S. Ž. nurodė, kad neatsimena, ar buvo kalbėję su E. A. apie sklypo (duomenys neskelbtini) leidimų sutvarkymą. Apie G. J. F. ir atsiskaitymus su E. A.. Neprisimena, ar jis kalbėjosi su G. J. F. apie sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nežino, kodėl turėjo apie tai kalbėti (t. 2, b. l. 16-18).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2015 metais, UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti parengtą žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš NŽT buvo gautas atsakymas, kad minėtas formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo patvirtintas, nes projekte suformuotas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo. UAB (duomenys neskelbtini) dar kartą kreipėsi į NŽT prašydama patikrinti ankščiau paminėtą projektą, tačiau vėl buvo gautas neigiamas atsakymas. Jis žinojo, jog E. A. turi patirties žemės klausimais, kadangi yra vykdęs projektų, susijusių su žeme, todėl 2015 metų rudenį kreipėsi į pastarąjį asmenį, siekdamas sužinoti ar jis galėtų padėti UAB (duomenys neskelbtini), kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą būtų galimybė patvirtinti NŽT. Tikėjosi, kad E. A. susipažinęs su šio projekto dokumentais, galėtų pasiūlyti, kaip būtų galimą šį projektą pakoreguoti, pakeisti, kad šį projektą patvirtintų NŽT. Netrukus, E. A. patikino, jog yra tikimybė, kad NŽT patvirtintų šį projektą ir paprašė, kad jis pateiktų šio projekto dokumentus. Dokumentų kopijas, susegtus į segtuvus jis perdavė E. A. Apklausos metu jam buvo pateikti būtent tie dokumentai, kuriuos jis perdavė E. A. šio susitikimo metu. Po kiek laiko E. A. susisiekė su juo, paprašė papildomų dokumentų formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentų bei pasakė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo kaina yra 100 000 eurų. Nežino, už kokias tiksliai paslaugas E. A. iš jo prašė pinigų. Tokios didelės kainos nesitikėjo, nežino ar tai teisėta, manė, kad pažįstamam asmeniui galės simboliškai atsilyginti, tačiau 100 000 eurų sumos jis jam nesiruošė mokėti. E. A. jis perdavė likusius šio projekto dokumentus ir pasakė, kad pagalvos, ar jam yra tinkama tokia suma už E. A. paslaugas dėl minėto žemės sklypo projekto. Po kurio laiko E. A. pasakė, kad jis grąžintų ankščiau paminėto žemės sklypo dokumentus, kadangi jo šis projektas jau nedomina, neaiškindamas atsisakymo priežasčių, kad iš esmės 100 000 eurų sumos nesiruošia mokėti. Nurodė, jog projektas nepatvirtintas Vilniaus savivaldybėje ir dėlto nėra prasmės bei apskritai galimybių šį projektą tvirtint NŽT. Paskesnių susitikimų metu E. A. dar kartą pasiteiravo, ar jo daugiau nedomina šio projekto patvirtinimas NŽT, jis atsakė, kad tikrai nedomina ir norėtų atgauti likusius dokumentus (t.2, b.l.64–70; t.9, b.l.172– 174).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad nuo 2015-10-01 dirbo NŽT Teisės departamento direktore, o baigiantis 2015 metų gruodžio mėnesiui ir prasidedant 2016 metų sausio mėnesiui laikinai ėjo NŽT direktorės pareigas. G. J. F. pažįsta kaip NŽT direktoriaus patarėją. 2016 metais, įpusėjus sausio mėnesiui į ją kreipėsi G. J. F. ir perdavė jai žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, prašydamas juos pasižiūrėti, kai turės tokią galimybę ir teisiškai įvertinti. Peržiūrėjusi šiuos dokumentus ji matė, kad tuose dokumentuose yra keliamas klausimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 692 teoriškai yra galimybė prisijungti žemės sklypą iki 50 arų, jeigu toks sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką ir kitus teisės aktuose nurodytus kriterijus, tačiau šio konkretaus atvejo ji detaliai nenagrinėjo. Paaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo įvertinus atitinkamoms institucijoms, NŽT Žemės administravimo departamentas parengia galutinę išvadą, kurioje nurodoma pritarti arba nepritarti projektui ir NŽT direktorius jį pasirašo šią teigiamą arba neigiamą išvadą. Pateiktus dokumentus, paimtus 2016-04-06 kratos metu jos darbo kabinete, M. S. paaiškino, kad tai tie patys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo projekto dokumentai kuriuos jai padavė G. J. F.. Šiuose dokumentuose yra 2015 metų gegužės mėnesio NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektas, kurio rengėja E. S. Šį dokumentą, kartu su kitais projekto dokumentais jai perdavė G. J. F. Nežino, kaip G. J. F. galėjo turėti šio rašto projektą, nes šio rašto projekto rengimas nebuvo pabaigtas, ir šis raštas buvo tik NŽT dokumentų valdymo sistemoje. Liudytoja patvirtino 2016-01-15 pokalbio su G. J. F. faktą, jog buvo kalbama būtent apie (duomenys neskelbtini) sklypą. Ji suprato, jog F. teiraujasi dėl galimybės įjungti šį sklypą kaip įsiterpusį, tačiau ji tokios galimybės nepatvirtino. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2016-01-15 nuo 14.45 val. iki 16.09 val. garso įraše užfiksuotas pokalbis susijęs su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo dokumentais apie kurį ji davė paaiškinimus. G. J. F. jai parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo dokumentus ir paklausė ar, kaip yra numatyta šiame projekte, yra galimybė pagal teisės aktus prie esamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) prijungti įsiterpusį žemės sklypą. Ji pasitikslino, kuriame mieste yra šis žemės sklypas, o jis atsakė, kad Vilniuje (t.2, b.l.3–4, 6–9; t.9, b.l.184–186).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad NŽT direktore dirbo nuo 2014-12-17 iki 2016 metų sausio mėnesio. G. J. F. yra buvęs NŽT direktoriaus patarėjas. Į klausimą ar ji pasinaudodama NŽT informacine dokumentų valdymo sistema „2015-10-09 15:51:33“ ir „2015-10-12 11:27:21“ skaitė ir (ar) atspausdino NŽT 2015 metų gegužės mėnesio rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektą, D. G. neatmetė tokios galimybės. Taip pat paaiškino, kad galėjo domėtis kažkieno paklausta. Paaiškino, kad ji pati dirbdama direktorės pareigose dažniausiai dirbo tik su popieriniais dokumentais, nes dirbti NŽT naudojamojo informacinėje dokumentų valdymo sistemoje ji nelabai turėjo laiko. Šį darbą buvo patikėjusi savo referentei I. K., kuri be jos žinos galėjo jungtis prie šios sistemos. Dėl to paminėtą dokumentų NŽT sistemoje, jos vartotojo vardu, galėjo perskaityti ir (ar) atsispausdinti, tačiau tai ji galėjo padaryti tik tokiu atveju, jeigu šis dokumentas jai buvo per minėtą sistemą pateiktas pasirašyti. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t. 2, b. l. 136–137; 148–150; t.9, b.l.201-202).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. F. parodė, kad NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiąja specialiste dirba nuo 2010 metų, jos darbo vieta Marijampolėje. Taip pat nurodė esanti atsakinga už valstybinę žemėtvarkos formavimo dokumentų priežiūrą, tikrina parengtus projektus. Paaiškino, jog projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje ji yra tikrinusi ir nepritarusi tam projektui. Parodė, kad UAB projektavimo biuras (duomenys neskelbtini) kreipėsi į NŽT su 2015-01-23 prašymu patikrinti parengtą ir nustatyta tvarka suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu ir NŽT Vilniaus miesto skyriumi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, ji patikrino šio projekto dokumentus ir nustatė, kad projekte nurodyti žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo, tad Žemės valdos patikrinimo 2015-02-09 akte nurodė, kad „nepritariama teikimui tvirtinti“, tai yra pateikė išvadą netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui. Paskelbus šią išvadą NŽT internetiniame tinklapyje jai skambino UAB projektavimo biuras (duomenys neskelbtini) atstovas ir teiravosi, kodėl buvo nepritarta projektui, ji paaiškino, kad projekte nurodytas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.128-129; t.9, b.l.186).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. S. parodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pavaduotoja dirba nuo 2013 metų, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-21 atliko Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pareigas. Taip pat parodė, kad 2014-12-18 NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas UAB projektavimo biuras (duomenys neskelbtini) parengtas ir nustatyta tvarka suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniais ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai P. B., V. L. ir A. A. išnagrinėjo minėtą projektą ir pritarė tolimesniam šio projekto vykdymui, o ji, kaip NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja, šias pareigas einanti laikinai, 2015-01-21 pasirašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriuo buvo priimtas sprendimas suderinti šį projektą. Kadangi minėti NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai buvo išnagrinėję šį projektą ir pritarė šio projekto tolimesniam vykdymui, todėl ji neabejojo projekto teisingumu. Vėliau atlikus tarnybinį patikrinimą (2016-04-26 – 2016-06-14) buvo nustatyta, kad šis jos sprendimas nebuvo teisėtas, nes projekte nurodytas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimo, ir ji neturėjo priimti sprendimo suderinti šį projektą su NŽT Vilniaus miesto skyriumi (t. 2, b. l. 109-110; t.10, b.l.12-13).

Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M. parodė, kad NŽT dirba nuo 2015-04-01 Žemės administravimo departamento direktore. Liudytoja paaiškino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo teisines procedūras ir priimtus sprendimus Vilniaus Miesto savivaldybėje. Nurodė, kad NŽT Žemė tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Vida F. Ž. valdos patikrinimo 2015-02-09 akte nurodė – nepritariama teikimui tvirtinti, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto. Projekto rengėjui pakartotinai kreipusis į NŽT dėl projekto patikrinimo, NŽT Žemė administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo vyriausioji specialistė E. S., 2015-04-30 parengė rašto projektą, kuriame buvo pateikiama informacija, kad NŽT nepritaria teikimui tvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo j pertvarkymo projektui. Šio rašto projektas nebuvo atspausdintas, nebuvo pasirašytas atsakingi ašmenų ar išsiųstas adresatams, kadangi 2015-05-05 Simas R. P. atsiėmė projekto dokumentus, tad šis raštas tapo neaktualus. Tuo procesas ir teisiniai sprendimai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto pasibaigė. Išvada netvirtinti šio žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto buvo pateikta, nes projekte numatytas prijungti žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.88-91; t.9, b.l.199-201).

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė-specialistė Ž. P. parodė, kad dalis garso įrašų yra apdorota triukšmo valdymo priemonėmis, kurios iškreipia tikrąjį skambėjimą. Dėl garso įrašų vientisumo išvados išsirūšiavo, tyrimui buvo pateikti keli garso įrašai, kur yra natūralus skambėjimas, kai galima įvertinti pagal garso signalą ir kalbos tvarumą, kad nėra kažkokių nebūdingų tam kalbėjimui požymių, pvz. pauzių nebuvimas, dalies garso nebuvimas, nėra šuolių, visi garsai turi savo turi savo pradžias ir pabaigas, bet yra įrašų, kur tyrimo sritis yra apribota, todėl išvada iš viso negalima. Tyrimui buvo pateikti ir tokie pavyzdžiai kai buvo vienas pokalbis, o faktiškai pateikti du įrašai (5 priedas, 2016-12-30), vienas ganėtinai smarkiai apdorotas, o kitas taip kaip yra. Be jokios abejonės, tai yra to paties įvykio įrašas, bet jis yra įrašytas iš dviejų skirtingų taškų, dviejų šaltinių. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos pačios ir jos kolegės išvados sutapo, jos tyrė visą medžiagą kartu, konsultavosi dėl tų pačių stenogramų, kur kilo abejonės. Pažymėjo, kad išvadų kategoriškumas yra grynai susijęs su įrašo kokybe, 2.3. punkte nurodytas įrašas yra vienas iš prasčiausių, kuris taip pat buvo ištirtas, tačiau išvada dėl jo negalima (t.10, b.l.110–114). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė-specialistė E. Š. papildymų neturėjo, patvirtino, kad ekspertizę atliko kartu su kolege, sprendimai buvo priimti kartu bendrai (t.10, b.l. 114).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr.S6-14-32 užfiksuotas bendravimas mobiliojo ryšio telefonais (trumposiomis SMS žinutėmis ir skambučiais) tarp: G. J. F., S. Ž., R. J. ir E. A. Nr. (duomenys neskelbtini) (G. J. F.), (duomenys neskelbtini) (S. Ž.), (duomenys neskelbtini) (R. J.), (duomenys neskelbtini) (E. A.) vykęs nuo 2015-10-05 iki 2016-02-29 (t. 1, b. l. 102–128):

laikotarpio nuo 2015-10-05 iki 2015-10-07 S. Ž. ir G.J. F. susirašinėjimas ir pokalbiai dėl susitikimo restorane (duomenys neskelbtini) , 2015-10-07 (t. 1, b. l. 103–104);

laikotarpio nuo 2015-10-07 iki 2015-10-14 susirašinėjimas ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl susitikimo restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 104–106);

laikotarpio nuo 2015-10-27 iki 2015-11-02 susirašinėjimas ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl sutikimo 2015-11-02 restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), S. Ž. 2015-11-01 pokalbis du E. A. dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje dokumentų (t. 1, b. l. 106–110);

laikotarpio nuo 2015-11-05 iki 2015-11-16 susirašinėjimai ir pokalbiai tarp S. Ž. ir G.J. F. dėl UAB (duomenys neskelbtini) atstovų sprendimo ir sutikimo 2015-11-16 automobilių stovėjimo aikštelėje prie Operos ir baleto teatro ir NŽT (t. 1, b. l. 110 - 115);

laikotarpio nuo 2015-11-27 iki 2015-11-30 telefoniniai pokalbiai tarp S. Ž. ir G. J. F. dėl susitikimo 2015-11-30 (t. 1, b. l. 115 - 116);

laikotarpio nuo 2015-12-17 iki 2015-12-30 telefoniniai pokalbiai tarp G. J. F. ir S. Ž. iki 2015-12-30 susitikimo restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Aptariama pozicija dėl dokumentų, G. J. F. klausimas apie UAB (duomenys neskelbtini) atstovus (t. 1, b. l. 117-120, 122);

2016-02-19 komunikaciniai įvykiai S. Ž. po susitikimo su G. J. F. tariantis dėl susitikimo su E. A., o pastarajam su R. J. (t. 1, b. l. 122–127).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-23, kuriame užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-10-07 nuo 13.11 val. iki 14.02 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp G. J. F. ir S. Ž., iš jų pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad kalbamasi dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje situacijos bei perduodami dokumentai: G. J. F. pasakė: „Nu tai labai gerai. Tai jeigu tau reikės dar kažko ten dėl žemių tai tu visada sakyk“, o S. Ž. atsakė: „Tai aš turiu dar vieną dėl žemių bet čia iš kito.“ G. J. F. sako: (duomenys neskelbtini)....tai žiūrėk dabar, apie šitą kalbam, ane?“, S. Ž. atsakymas „Aha“ . S. Ž. jam paaiškino: <...> Nes čia yra vat visur jau B. išvada. Čia viskas, viskas, viskas, viskas yra jau.“ G. J. F. pažymėjo: „Tai žiūrėk, čia dabar esmė kaip suprantu iš žemėlapio, čia yra pastatas...“, o S. Ž. jam vėl paaiškino: „Čia yra jų pastatas, jie dasipirko iš valstybės žemę šitą“, tačiau G. J. F. paklausė: „Dasipirko? <...>Tai kam jiem mes reikalingi?“, S. Ž. atsakė: „Neprisijungia jo.“ G. J. F. paaiškino: „Tai nenusipirko reiškias dar.“ S. Ž. pasakė: „Tai gal nenusipirko. Palauk, čia formavimo ir pertvarkymo tie.“ G. J. F. paklausė: „Tu gal man ne tą papkę davei?“, o S. Ž. atsakė: „Tą, tą“ G. J. F. paklausė: „Iš mūsų po to atsakymo nebuvo jokio? Nes čia kovo mėnuo“, o S. Ž. atsakė: „Nu, sako, vat, kas yra tas yra.“ G. J. F. uždavė dar vieną klausimą: „Keturiasdešimt devyni arai, ane?“, o S. Ž. atsakė: „Kem devyni A. Va tas.“ G. J. F. paaiškino: „Mhm. Ne, Ne, čia pažiūrėjau tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt kvadratų, keturiasdešimt devyni arai. Klausyk, o dabar… dar… čia ne mūsų yra. Ai čia įsiterpęs... Jo čia su tais įsiterpusiais, žinok, yra niuansų daug, nes ten yra labai griežtai apribota kas gali būt skaitomas įsiterpusiu, jeigu tu skaitei, o čia iš to ką aš skaitau, iš tos mūsų pirminės išvados, tai neatitinka“ ir paklausė: „Tu man šituos paliksi?“, S. Ž. atsakė: „Jo aš šituos paliksiu“. Taip pat aptariama kokią sumą pinigų pareikalauti iš UAB „S. V.“ atstovų už NŽT pritarimą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui: „Bet, žinai, man dabar šitose vietose yra kita bėda, nu čia aš nežinau (neaiškiai) <...> Žinai kokia bėda? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju kiek jam pasakyt kainą. Gerai kad būtų.“ G. J. F. paaiškino, kad: „Paprastai jisai žino <...>. Jisai žino savo biudžetą visą laiką. <...> Taip jau priimta.“ S. Ž. atsakė, kad paims pinigų sumą savo nuožiūra ir, jeigu paaiškės, kad jis pridės trūkstamą pinigų sumą iš savo lėšų prie sumos paimtos iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų: „Nu tai taip, kiek aš iš jo paimu tiek, vat jeigu mažai, ką reikia tai aš dasidėsiu“. Vėlesnio pokalbio metu aptaria prašymo įgyvendinimo laiką - G. J. F. paaiškino: „Klausyk, aš pasižiūriu tada... <...> Ką čia galima padaryti ir tada, šią savaitę gal nespėsiu, kitą savaitę tada pasimatom“, S. Ž. atsakė: „Gerai.“ S. Ž. pažymėjo: „Bet čia yra vienas palaidas dokumentas, tu jo nepamesk.“ G. J. F. paaiškino: „Ne, ne, nepamesiu, viskas gerai, tegul būna čia iš galo. Nes žinai kame yra esmė? Kada mes vieną duodam neigiamą atsakymą... <...> Tai tada yra labai sunku yra jį pateigint <...>. Turi būt stiprūs argumentai. Vėliau kalbama apie atsiskaitymo už suteiktą paslaugą galimybę. (t. 1, b. l. 72–74).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr.S6-14-24, kuriame užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-10-15 nuo 13.20 val. iki 13.55 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp G. J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo turinio matyti, kad grąžinama dalis S. Ž. perduotų dokumentų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje bei aptariamos apmokėjimo už pritarimą sprendimui aplinkybės. G. J. F. paklausė: „Klausyk, kam tu man tiek (neaiškiai) atvežei?“, o S. Ž. atsakė: „Kiek turėjau tiek daviau.“ G. J. F. pasakė: „Žiūrėk, tai aš tau gražinu (neaiškiai). Dabar situacija yra tokia... dvi gražinu, vieną pasilieku...“ ir paklausė: „tu su jais dėl apmokėjimo kalbėjai?“. S. Ž. atsakė: „Nu aš nežinau ką sakyt“ G. J. F. paaiškino: „ Tai žiūrėk, aš dabar tau pasakysiu ką sakyt. Čia yra šito ką jie turi dėl (neaiškiai), nu ten komercija yra gerokai aukštesnė. Ten ką tu rasi, ten dar ne viskas, aš čia išsitraukiau <...>. Bet čia yra jūsų ta visa reali yra (neaiškiai) keturis kart didesnė. Tai perskaičiavus į jų plotą, beveik penkiasdešimt arų – ten gaunasi dideli pinigai iš tikrųjų. Tai jūsų plotas būtų septyniasdešimt. Nes ten gaunasi daug daugiau, tikrai. <...> Ne, tai dabar, nu kaip sakiau - visokie STT ir visa kita... mes teoriškai šitą padaryt įmanoma, jeigu jie turi laiko. Tai vat tokia maždaug būtų… <...>. Tai dar pasižiūrėjau, kad ten rezonansinis atvejis, čia ir taip privirta <...> (Neaiškiai). Tiktai čia truputį kiti žmonės. Nes aš, žinai, nu išsikalbėt nenoriu, nes pas mus daug kitų projektų „S. V.“ vaikšto tokie lėvi, kad žinai...“ ...<...> O šičia, nu čia galima būtų biškutį, bet tu pasižiūrėk ar ten tinka sąlygos, gerai?“, o S. Ž. atsakydamas paklausė: „O per kiek laiko čia viskas sujuda?“. G. J. F. jam paaiškino: „Sunku pasakyk, žinai. <...>(Neaiškiai) darom ten kažką, sakau“. G. J. F. toliau aiškino: „Tai šitas objektas irgi yra (neaiškiai), nes savivaldybė atsiuntė mums gerus raštus labai jums teigiamus (neaiškiai) ten viskas gerai, viskas gerai. <...> Bet mes, pavyzdžiui, tais raštais niekuo pasiremt negalim, nes mes galutinę atsakomybę nešam už sutarties sudarymą. <...> Bet šituo atveju va ta...“ S. Ž. atsakė: „(Neaiškiai) šiuo atveju galim (neaiškiai)“. G. J. F. pabrėžė: „Tu pasižiūrėk, Sigitai. <...> Tu tiesiog gali net, žinai, parašyt žinutę ar kaip ten, nu aš suprasiu.“ G. J. F. toliau aiškino S. Ž.: „(Neaiškiai). Nes ten žinai kaip įdomiai yra –ten buvo paruoštas mūsų atsakymas vat į šitą vat, bet jis neišsiųstas yra, kodėl aš nežinau. Buvo paruoštas vėl neigiamas. Bet jis neišsiųstas <...>. Vėliau G. J. F. „O žiūrėk, dar aš kokią mintį suaudžiau šiandien tavęs belaukdamas – jeigu šitą projektą padarom, tu priklijuok prie jo dvidešimt eurų ir mes uždarom tą klausimą. Man to užteks. Ten paskui su tuo ten tu gali smaukytis, jeigu gausi ten viskas tavo būtų. Nu tiesiog jeigu ten yra toks variantas. Nes ten sakau, ten jeigu paskaičiuosi sumas, ten yra labai didelė vertė (neaiškiai). Nes sakau, pagal perskaičiuotą vertę, čia dabar tai vat jeigu jis turės daleiskim (neaiškiai) kvadratų, taigi jo kaina bus kaip minimum keturis kartus didesnė. Kaip minimum“ (t. 1, b. l. 75–78).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr.S6-14-25, kuriame užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-11-02 nuo 13.25 val. iki 13.55 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp G.J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo matyti, jog kalbama apie atlygio iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo gavimo sąlygas. G. J. F. paklausė S. Ž.: „Klausyk, nu o kaip, su (duomenys neskelbtini) kalbėjai tu?“, S. Ž. atsakius teigiamai („Jo, kalbėjau“), G. J. F. toliau klausinėjo: „Nu ir ką jie?“, o S. Ž. paaiškindamas ką kalbėjo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais: „Jiem viskas tiko. Tai vat aš norėjau pašnekėt. Jiem iš principo teoriškai tiko. Bet kai pradėjom žiūrėt, kol aš nepamatysiu ant stalo tos dalies, aš sakau... <…> Tikrai ne... net nemastykit kaip čia kas. G. J. F. paklausė: „O į... skolininką pridėjai į paketą?“, o S. Ž. atsakė: „O tai ne“ <...> , S. Ž. pasakė, „Bet aš tikrai nenoriu, kad ta prasme jūs padarysit, o po to aš iš jo išmušinėsiu šaibas. Visų pirma aš noriu pats sau pamatyt“. G. J. F. paaiškino „Žinai kaip, šiaip tai procesas vyksta taip: jisai paduoda dokumentus ir atneša pusę pinigų. <...> Nu paskui jeigu neįvyksta - jam jie grįžta.“ S. Ž. paklausė, kaip būna su likusia pinigų suma, jeigu NŽT priima teigiamą sprendimą: „O jeigu įvyksta, tai paskui ten kaip?“ G. J. F. atsakydamas paaiškino, kad būna problemų, kai reikia perduoti likusią kyšio dalį ir galima padaryti taip, kad NŽT priėmus teigiamą sprendimą, tačiau dar jo nepatvirtinus parašu, nepasirašytą dokumentą jis perduotų S. Ž., o jis pateiktų jį UAB (duomenys neskelbtini) atstovams, kad jie įsitikintų, jog NŽT priims teigiamą sprendimą ir perduotų likusią pinigų dalį“. „Jeigu įvyksta, tada... o čia jau tada nežinau. Tada vot su antra puse būna problemų, žinai. Nu, galima, iš principo, žinai, pusiau – atnešt raštą be parašo ir skaityk.“ S. Ž. paklausė: „A, galima padaryt būtų raštą be parašo?“, o G. J. F. atsakė: „(Neaiškiai). Tai kai jie bus realiai padaryti, nu tada gal.“ S. Ž. pasakė, kad neketina leisti atsitikti tokiai situacijai, kad jam būtų nuostolingas toks susitarimas su G. J. F. ir UAB (duomenys neskelbtini) (tiksliau – E. A.): „Nes žinai kaip, draugai draugais, bet aš sakau, pinigų, aš sakau, už juos nemokėsiu, nes nu...“ G. J. F. atsakė paaiškindamas, kad šiame procese dalyvauja ne vienas NŽT darbuotojas: „Ne, nu tai suprantama, žinai, nes čia... čia daug žmonių dalyvauja procese, žinai<...> Tai aš irgi tada nenorėčiau mokėt. Nes mano čia interesas yra tas vat ką mes sustrategavom su tavimi.“ S. Ž. pasakė: „Tai čia kažką padaryt kai nori, tai savivaldybė pakol ten blet...“ G. J. F. pabrėžė: „Nu tai be abejo, jo. (Neaiškiai). Nes ten, žinai, ten nėra paprasta, bet čia (neaiškiai) yra. Bet jeigu jau paskui ten kažkokie teismai, nu tai mes jau čia tada ne prie ko, ten jau jie patys turi pradirbinėt. <...> Iš mūsų jie gauna leidimą tą daryt“, o S. Ž. atsakė: „Nu taip, tai aš dėl to jiem tai, žinok, aš jiem nieko ir nepasakiau, žinok.“ G. J. F. pasakė: „Tai ir nereikia jiem žinot, žinai.“ S. Ž. paaiškino, kad jis slepia faktą nuo kitų, kad būtent su G. J. F. bendrauja dėl minėto projekto pritarimo NŽT: „Jo, jo jo, tai čia, žinai, čia... Aš kol kas save pridengiu – šitą temą darau per advokatus, žinai. Vienas šneka su anuo galu, aš šneku su šituo galu ir..<...> O niekam nesakau... <...> O niekam nesakau, kad (neaiškiai) su tavim kalbu..“ G. F. tuo tarpu pabrėžė, kad jis su S. Ž. turi pasirašę sutartį: „O mes su tavim turim... <...> Mes su tavim turim sutartį pasirašę“, kurios dėka, kaip suprastina, taip pat yra slepiamas jų bendravimą apie pinigus. G. J. F. paklausė: „Tu šią savaitę Vilniui, ane?“, S. Ž. atsakius teigiamai, G. J. F. tęsė toliau: „Tai žiūrėk, tada susitariam iš karto gal ketvirtadienį susitikt, nes aš ryt poryt nebūsiu, paskui penktadienį vėl nebūsiu. Ar tu spėsi juos pamatyt iki to laiko?“ S. Ž. paaiškino: „Aš šiandien pasakysiu“, o G. J. F. pabrėžė: „Tu jiem pasakyk ir tada žinai, nu tai reikia mum leist procesą.“ S. Ž. atsakė: „Gerai, aš šiandien pasak... nes aš šiandien pasakyt turiu. Tai man reikia ketvirtadieniui paimt tau atsakymą, kad jie jau nori...“. G. J. F. pažymėjo, kad S. Ž. kalbėdamas su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais papasakotų jiems visą sprendimo priėmimo ir pinigų perdavimo schemą: „Taip taip, schemą, vi... jo. Nu čia, žinai, čia gi nepaims iš kišenės ir neišsitrauks.“. S. Ž. atsakė: „Gerai.“ (t. 1, b. l. 79–81).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-26, kuriame užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-11-16 nuo 15.15 val. iki 15.21 val. tarp G. J. F. ir S. Ž. J. L. gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastato, esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Pašnekovai kalbėjosi 5 minutes, vėliau išsiskyrė (t. 1, b. l. 82– 83).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-27, kuriame užfiksuotas S. Ž. atvykimas bei G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-11-30 nuo 14.08 val. 14.10 val. G. J. F. darbo kabinete Nr. 142, esančiame NŽT patalpose, adresu Gedimino pr. 19, Vilniuje. Pokalbio metu jiedu kalbėjosi apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. G. J. F. pasiteiravo, ar UAB (duomenys neskelbtini) atstovai jau priėmė sprendimą: „O tai, Sigi, o kaip ten dabar tie tavo draugeliai? Nes terminai jų tai ten yra <....>, o S. Ž. atsakė: „Nu jie ten tvarkosi tenai.” G. J. F. paklausė: „Mieste?”, o S. Ž. atsakė: „Mieste. Nes ten gi dabar biški pokyčių atsirado <…>. Tai jie visi, visi kariauja tarp (neaiškiai) ir naujo (duomenys neskelbtini) . Nes jis viską užstabdė. <…> Tai sako už dviejų savaičių va turėtų blet mano du projektus atiduoda.” G. J. F. paaiškino: „Nes mes čia irgi, žinai, mus terminai paskui gali pradėt lenkt.” S. Ž. pasakė: „Blet, nu tai iš tikrųjų tai viskas eina”, o G. J. F. pritarė: „Taip, taip, taip.“ S. Ž. pasakė: „Nu. Ten viskas tvarkoj”, o G. J. F. pakomentavo: „Tai mes kaip ir kalbėjom, kad žinai, kad nes paskui pradeda laikas eit” (t. 1, b. l. 84–87).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-28, kuriame užfiksuotas G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-12-30 nuo 9.55 val. 10.25 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš garso įrašo matyti, kad susitikimo metu S. Ž. pasveikino G. J. F. su šventėmis. G. J. F. pasakė: „Ne tai, mes dėl to tą (duomenys neskelbtini) darom, bet pakol kas nieko negalim padaryt, nes mus dabar taip dulkina, kad tu neįsivaizduoji.“ G. J. F. kalbėdamas apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pasakė: „..Tai, žinai, ir tau, aš jai sakiau, sakau – mes, sakau, susitariam, kad (duomenys neskelbtini) nestabdom. (neaiškiai). Tai va dokumentas. Klausyk, Sigi, dabar kaip tas e... tavo draugelis daro? Nes nu reikia realiai pradėt tvarkyt (neaiškiai) nes reikia jam dokumentus atnešt, nes ten paleido dokumentą šitą. Ir sakau reiks vietoj pažiūrėt ar ten sklypai iš tikrųjų (neaiškiai).<...> Nes aš pro ten važiuoju, žinai. <...> Nes paskui, žinai, aš manau, kad vadovė arba bus... nu kovo mėnesio bus naujas vadas, žinai, tai aš jau tepsiu slides iš ten. Dar aš nežinau, nes nu aš atėjau, žinai, kaip direktoriaus patarėjas ten (neaiškiai). Nu tai buvau pas ministrę – man ministrė pasakė - gerai sako aš planuoju, kad tu būtum iki kadencijos pabaigos. Bet, nu žinai, ateis kitas žmogus (neaiškiai). Nu ir jeigu mane ten bandys įvaryt į kabinetą tai... O šitą galima spėt per du mėnesius padaryt viską. Bet aš kaip suprantu jų interesas parduot, ane?“ S. Ž. atsakė: „Ne, jie kažkaip ten... nu kadangi Vilniui tenai (neaiškiai) vyksta, nu...“ S. Ž. pasakius: „Ne, nelaidojam, aš šiandien susitiksiu kaip tik.“ G. J. F. pakomentavo: „Jo, nu tu paklausk, bet žinai, nu dabar jau gali būt, kad aš paskui nespėsiu visko padaryt. O ten, žinai, aš maždaug įsivaizduoju kas ateis (t. 1, b. l. 88–91).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-29, kuriame užfiksuotas 2016-01-13 nuo 16.06 val. iki 16.13 val. vykęs S. Ž. ir G. J. F. susitikimas (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Rasų kapinių. Sekimo metu užfiksuota, kad 2016-01-13 16.06 val. S. Ž. savo automobiliu atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) kapinių (duomenys neskelbtini), kur savo automobilyje jo jau laukė G. J. F.. S. Ž. išlipo iš automobilio ir atsisėdo į automobilį pas G. J. F. Rankoje S. Ž. nešėsi popieriaus lapus. Pašnekovai sėdėdami automobilyje kažką aptarinėjo, pokalbio metu S. Ž. rodė G. J. F. atsineštus popieriaus lapus. Pokalbiui pasibaigus apie 16.13 val. S. Ž. išlipo iš G. J. F. automobilio ir persėdęs į savąjį išvažiavo. G. J. F. taip pat nuvažiavo savo automobiliu (t. 1, b. l. 92–93).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas, kuriame Nr. S6-14-30 užfiksuotas pokalbis tarp G. J. F. ir NŽT laikinai direktorės pareigas einančios M. S., vykęs 2016-01-15 nuo 14.45 val. iki 16.09 val. G. J. F. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame NŽT patalpose. Pokalbio metu aptariama situacija dėl įsiterpusio sklypo prijungimo (duomenys neskelbtini) gatvėje – kalbant apie įvairias situacijas su įsiterpusiais sklypais G. J. F. pasakė: „<...> man atrodo aš tokį vieną turiu vat šičia, tuoj...“ ir padavė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentus (apklausų metu G. J. F. ir M. S. patvirtino, kad šio susitikimo metu perdavė jai projekto dokumentus). G. J. F. paklausė: „Tai savivaldybė tokį parašo niekinį raštą... <...> Bet, bet lyg ir neprieštarauja. Tai vat tu pažiūrėk, čia yra, pavyzdžiui... pažiūrėk kiek nori prisijungti. Dabar ateina su tokiais - o tai kaip čia, galima ar negalima?“ M. S. paklausė: „O... penkiasdešimt arų?“ G. J. F. patvirtino pasakydamas: „Mhm.“ Vėliau G. J. F. tęsė: „Bet, klausyk, o vat pavyzdžiui... Nu čia gal nesusiformuotų tie sklypai, nu čia žinai yra situacijos planas, bet...“ M. S. paklausė: „Kurio vietoj? O kur... kuris, kuris čia rajonas?“ G. J. F. patikslino: „Čia V. S. gatvėje čia yra.“ M. S. aiškino: „Bet dabar čia skaitosi... Nu bet va čia... <...> Nu jau čia, žinokit, nežinau. (Neaiškiai) <...> ?„Bet tai čia, čia taip čia toksai... O koks ten sklypas pagal (neaiškiai) tai galima labai daug, bet čia jis net neįsi... neatitinka įsiterpusių sąvokos šitas sklypas.“ G. J. F. pasakė: „Bet čia, žinok, geriausiai tai yra savivaldybės vat... Tuoj palauk parodysiu kur... Bet pažiūrėk S. viza.“ G. J. F. paklausė: „Mhm. Tu gal nori jį paturėt? Gal tau pravers kada nors prieš S?“ M. S. atsakė: „Gal. Ačiū. Bet aš nelabai užsiimsiu.“ G. J. F. pasakė: „Nu maža ką. Gal reikės. Nes ten jau suderinta.“ M. S. sureagavo: „Nu matau.“ G. J. F. toliau tęsė: „Bet paskui mūsų yra suderinta atgal. Tai vat ir savivaldybė rašo, kad tvirtinti.“ M. S. pastebėjo: „Bet penkiasdešimt arų tai normaliai.“ G. J. F. paklausė: „Tu įsivaizduoji kokios čia babkės suvaikščiotų?“ M. S. atsakė: „Įsivaizduoju, bet tai vieta... čia tokioj vietoj dar tai...“ G. J. F. pasakė: „Tai vat kaip pas mus...“ M. S. stebėjosi: „Bet tai išduok tu man (neaiškiai) skyrius. Tai išduoti (neaiškiai) aram įsiterpusiem (neaiškiai). (Neaiškiai) mūsų skyrius, mūsų nederinta.“ G. J. F. pasakė: „Tai vat čia tau atminimas nuo manęs kaip viskas vyksta.“ <..> G. J. F. pabrėžė: „Nu bet pasižiūrėk, savivaldybė tai pritarė tam. Tai vat, tai aš dėl to tau jį ir parodžiau.“ ir paklausė: „O tai gal čia galima padaryt šitą?“ M. S. pastebėjo: „Bet ten gi (duomenys neskelbtini) senamiesčio apsaugos zona. (neaiškiai).“ G. J. F. paklausė: „Čia rašo, kad patenka?“, M. S. atsakė: „Mhm.“ G. J. F. paklausė: „Čia tokio išvis negalima prijungt, ane?“ M. S. paklausė: „Besiribojanti teritorija taikoma... besiribojanti teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) senamiesčio... (neaiškiai). Čia reik pasižiūrėti. Nori, kad pasižiūrėčiau?“ G. J. F. atsakė: „Nu pasižiūrėk, čia šiaip, žinai, bendram išsilavinimui.“ M. S. toliau aiškino: „(neaiškiai) tokia situacija tai tuos (neaiškiai), nu ta prasme, aš nemanau, kadangi ten (neaiškiai) penkiasdešimt arų, bet tarkim ten turi būt, nu nežinau, liūnas, pelkė, kalnas ar kas.“ G. J. F. pažymėjo: „Čia šiaip tai, kiek aš žinau tą vietą, tai ten toksai kaip skardis yra žinok. Čia gal iš tikrųjų nėra taip jau baisu? Bet man vat, žinai, savivaldybės raštas.“ M. S. atsakė: „Nu skardžio tai aš nematau čia.“ G. J. F. pasakė: „Nu čia kalnas toksai, blemba, kaip tau pasakyt, aš žinau tą vietą.“ M. S. paklausė: „Bet čia daugiabučiai?“, o G. J. F. atsakė teigiamai. M. S. pažymėjo: „O tai kokybė tai irgi čia kitos (neaiškiai) (duomenys neskelbtini) kem devyni tai bus kita jau, gyvenamoji turėtų būt skirtingai.“ G. J. F. pasakė: „Čia kažkoks žydų muziejus yra. Čia jie nori prisijungti.“ M. S. paaiškino: „Nu bet tai (neaiškiai) paimtų vyriausybė nutarimu - kaukšt ir viskas. Valstybės reikšmės, bet va visi labai gudrūs kitų rankom padaryt.“ G. J. F. pasakė: „Taip, bet paskui, paskui smaugia.“ (t. 1, b. l. 94–98).

2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-31, kuriame užfiksuotas susitikimas, vykęs 2016-02-19 nuo 9.26 val. iki 10.16 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) tarp G. J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo matyti, kad kalbama apie sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje prijungimu suinteresuotus asmenis. G. J. F. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto pasakė: „Klausyk, o kaip tie tavo bičai su (duomenys neskelbtini), jau atšoko? Nes jau tuoj nebegalėsiu jiem padėt, žinai“, o S. Ž. atsakė: „Tai čia bus tada jų problemos. Aš jau jiems sakiau, sakau – arba jūs darot, arba jau mes...“ G. J. F. toliau tęsė: „Nu jo nes jau praėjo tie du mėnesiai apie kuriuos jie kalbėjo, žinai“, o S. Ž. vėl atsakė: „Taip.“ G.J. F. pabrėžė: „Aš jau čia buvau biškį dirvą papurenęs, tai manęs va kaip tik prieš dvi savaites gal... nu pas save ten pastūmiau...“ S. Ž. pasakė: „Tai aš šiandien vat po pietų su juo susitiksiu.“ G. J. F. atsakė: „Klausia, žinai, sako – tai, tai kur? Aš sakau – nėra, žinai, nu.“ Vėlesnio pokalbio metu G. J. F. grįždamas prie temos dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto paklausė: „Tai tikimybė yra, kad tavo tie draugeliai neis su tuo projektu, ane? <...> Dėl (duomenys neskelbtini). S. Ž. atsakė: „Aš jiem pasakiau, sakau – nežinau, jeigu jūs eisit, tai eikit, jeigu ne, tai...“ G. J. F. pabrėžė: „Nes, žinai, nu vis tiek jau praėjo keturi mėnesiai... <....> nuo tada kai mes su tavim kalbėjom. Tai jeigu jau būtų norėję, tai būtų ėję tada.“ S. Ž. pasakė: „Nu aš šiandien vakare dar vat pašnekėsiu.“ G. J. F. toliau tęsė: „Nes, žinai, aš tai nesupratau jų, kodėl jie pradėjo kalbą ir sustojo“, S. Ž. atsakė: „Aš irgi.“ G. J. F. paaiškino: „Nes jeigu būtų iškarto atėję, tai mes su savo direktore būtumėm, nu, aštuoniasdešimt procentų, kad padarę. Nes mes ten buvom į vietą nuvažiavę pažiūrėt – ten įmanoma padaryt viską. Tenai šlaitai tokie, žinai, ten kur sklypų... Tu žinai tą vietą, ane, apie kurią mes... <...> ten jokių sklypų suformuot nu galima atsimušt, kad neišeitų, bet... bet jeigu jie, žinai, patys neturi intereso, tai... ne, tai ne.“ (t. 1, b. l. 99–101).

Kratos atliktos 2016-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorės M. S. darbo vietoje, esančioje NŽT patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų dokumentų (t.5, b.l.60-61), susijusių su sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje, 2016-06-27 apžiūros protokole nustatyta, kad jame yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kitų institucijų darbuotojų pasirašyti raštai, projekto dokumentai, susiję su sklypo projekto rengimu bei institucijų pritarimu bei nepasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 metų gegužės mėnesio rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo" projektas adresatams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB projektavimo biurui (duomenys neskelbtini) , rengėjas E. S. Pastarajame rašte nurodyta, kad NŽT atlikdama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, pakartotinai patikrino UAB projektavimo biuro (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas numatomas sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Tikrinant Projektą nustatyta, kad esminis trūkumas dėl kurio nepritariama Projekto teikimui tvirtinti parengtame 2015 m. vasario 9 d. žemės valdos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ištaisytas. Projekto byloje papildomai pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2015 m. kovo 26 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kad sprendimas pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įjungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemė sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo ir nustatyti daugiabučių gyvenamųjų Pastatų ir bendrabučių bei komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdus, priimtas, atsižvelgiant į tai, kad įsiterpusį plotą sudaro šlaitai ir šioje teritorijoje nutiesti inžineriniai tinklai dėl ko šiuose plotuose negalima formuoti atskirų žemės sklypų. Taip pat pažymėjo, kad teritorija, kurioje formuojąs įsiterpęs žemės plotas, numatomas sujungti su besiribojančiu žemės sklypu patenka į (duomenys neskelbtini) senamiesčio apsaugos zoną, ir priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į pateiktas Lietuvos architektų sąjungos (duomenys neskelbtini) skyriaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos išvadas dėl teritorijos užstatymo architektūrinio-urbanistinio modelio. Projekte formuojamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ribos buvo apžiūrėtos vietoje ir nustatyta, kad laisvos valstybinės 0,4950 ha žemės ploto teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemė sklypas gali būti formuojamas tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), Sukilėlių, Drujos gatvių raudonųjų linijų, tai yra minėtos teritorijos dalyje, neįtraukiant valstybinės žemės ploto esančio šiaurės vakarų pusėje tarp pastato, (duomenys neskelbtini) g. ir žemės sklypo. Šioje teritorijoje gali būti formuojamas atskiras racionalaus dydžio žemės sklypas, nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdus. Šiuo pagrindu projekto patikrinimas nutrauktas, o Aktu priimta šio Projekto patikrinimo išvada išlieka neigiama (t. 5, b. l. 65–71).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-06-15 apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus pateikti dokumentai pagal STT VV 2016-04-06 reikalavimą Nr. 4-01-2727, protokolas – apžiūrėti bylos UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1930 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini) , 172 lapai, dokumentai (t. 6, b. l. 67-148).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-10-17 apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikti dokumentai, tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 metų gegužės mėnesio raštas „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“. Pastarasis dokumentas 2015-05-12 buvo sunaikintas, kadangi 2015-05-05 buvo atsiimtos projekto bylos be grąžinimo rašto. 2015-03-30 UAB projektavimo biuro (duomenys neskelbtini) prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą gautas NŽT 2015-04-29. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys M1:1000, ant kurio yra šie atspaudai su parašais: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padalinio vyriausiosios specialistės A.M. 2014-12-15; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo poskyrio vedėjos V. M.-P. 2014-12-16; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo projektų poskyrio vyr. specialistė J. Ž. 2014-12-16; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus A. B. 2014-12-18; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos R. R. 2014-12-17; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės V. F. 2015-01-09 pažymėta, kad nepritariama tinkamu tvirtinti. (t. 6, b. l. 151-180).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-10-27 apžiūros protokolas, dėl NŽT pateiktos informacijos duomenų, kurios metu nustatyta, kad 2015 metų gegužės mėnesio NŽT rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektą, kurį parengė E. S., „2015-10-09 15:51:33“ ir 2015-10-12 11:27:21“ skaitė naudotojas (duomenys neskelbtini) , taip pat „2015-12-31 12:14:17“ šio rašto projektą skaitė naudotojas (duomenys neskelbtini). (t. 6, b. l. 185-186).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-06-27 apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės pateikti dokumentai, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015-12-09 raštas „Elektroninis pranešimas tarnybinės veiklos klausimais dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. (duomenys neskelbtini) , dokumentą rengė G. A., pasirašė – R. R.. Pastarajame rašte nurodyta: UAB (duomenys neskelbtini) prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo ir pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, buvo pradėtas rengti minėto sklypo Projektas. Projekto rengėjas 2015-03-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, kad nepritaria projekto teikimui tvirtinti, todėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinimui nepateiktas“ (t. 5, b. l. 153–198).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-06-29 apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti su pastatų bei sklypo adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo sutartimi bei projektavimo aplinkybėmis susiję dokumentai (t. 5, b. l. 105–121).

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016-05-09 apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti G.J. F. pateikti dokumentai, kuriame nustatyta, kad 2013-03-25 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr.2013/03/25. Cedentas – G. F., C. – UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujama generalinio direktoriaus S. Ž.. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad Cedentas parduoda, o Cesionierius perka galiojančią reikalavimo teisę, kylančią iš 2008-01-06 paskolos sutarties, kurios suma yra 88 000 litų pagrindinės skolos, visas susikaupusias palūkanas, delspinigius ir kitas prievoles, atimant 2009-12-31 skolininko atliktą 24 000 litų įmoką, į skolininką R. B., kuri pereina Cesionieriui asmeninės nuosavybės teise. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad reikalavimo teisės perleidimo kainą ir atsiskaitymo terminus šalys nurodys Priede Nr. 1 prie šios Sutarties. Iš 2013-10-10 Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-02 preliminaraus sprendimo pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, matyti, kad nuspręsta priteisti iš atsakovo R. B. ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 85 120 Lt skolos, 37 197,44 Lt, 15 321, 60 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (137 639, 04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 2 028 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt už teisinę pagalbą. Iš 2013-10-25 pinigų priėmimo kvito Nr. 2013/10/25 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. Ž. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2013/03/25, pasirašytą tarp G. F. ir UAB (duomenys neskelbtini) , sumokėjo 88 000 litų G. F. (t. 7, b. l. 121-123).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr.11-881(18) išvados 2.2. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2015-10-07 13.11 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.5. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2015-11-30 14.08 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.7. punkte nustatyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2. 2015-12-30 9.55 val. [AUDIO].wav tikėtina yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.9. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas garso įrašas 2016-01-15 14.45 val. [AUDIO].wav yra ištisinis ir nesumontuotas; 2.10. tirti pateiktas garso įrašas 2016-02-19 9.26 val. [AUDI].wav yra ištisinis ir nesumontuotas. Tos pačios išvados 2.3. punkte nurodyta, jog tyrimui pateikto garso įraše 2015-10-15 13.20 val. [AUDIO].wav vientisumo pažeidimo požymių nenustatyta, tačiau šiuo atveju nustatyti ar garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, negalima. 2.4. punkte nurodyta, kad tyrimui pateiktas 2015-11-02 13.25 val. [AUDIO].wav yra neištisinis. Šalia paminėtos ekspertų išvados teismui pateikti septyni jos priedai, kuriuose išdėstyti dešifruoti 2015-10-07, 2015-10-15, 2015-11-02, 2015-11-30, 2015-12-30, 2016-01-15 ir 2016-02-19 garso įrašai bei patikslintos jų suvestinės (t.10, b.l.61-86).

Dėl duomenų, gautų atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus, panaudojimo leistinumo

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo keliamas klausimas, jog taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus 2015-10-07 ir 2015-10-15, tai yra įrašant pokalbius tarp G. J. F. ir S. Ž. tokiems veiksmams atlikti nebuvo faktinio pagrindo, kadangi pagrindu pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus G.J. F. atžvilgiu buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo byla Nr. KŽTB-015-2-2015, pradėta NŽT direktorės D. G. atžvilgiu. Remiantis prokuratūros teikimu, 2015-07-15 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus laikotarpiu nuo 2015-07-15 iki 2015-10-15. Kaltinamojo G.J. F. advokato teigimu, jo ginamojo atžvilgiu 2015-10-07 ir 2015-10-15 taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, faktiniu pagrindu buvo NŽT vykdomas viešojo pirkimo konkursas, kurio metu buvo planuojama pirkti iš UAB „Tokvila“ „Toyota“ automobilius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones, gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad jeigu nusikalstamos veikos patenka į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme (Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar BPK, galiojusiame veiksmų atlikimo metu) ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant neviešo pobūdžio veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-P-94-895/2015). Sprendžiant, ar tokie duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai, teisėtai vykdant slaptą asmens, įtariamo darant atitinkamas nusikalstamas veikas, susižinojimo kontrolę, buvo gauta duomenų apie galimai daromas G.J. F. ir S. Ž. nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kiek matyti iš baudžiamosios bylos, visiškai nesusijusias su kitoje byloje tiriama nusikalstama veika. Veika nurodyta BK 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) yra nurodyta Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – kriminalinės žvalgybos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte tarp nusikalstamų veikų, dėl kurių galima vykdyti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BPK reikalavimas, kad būtent aukštesnysis prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) bylose, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų, o ne tik išreikšti atliekančio tyrimą ar jį organizuojančio prokuroro valią panaudoti reikšmingus duomenis atitinkamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2019).

Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminaliniams veiksmams atlikti).

Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų įstatymų numatyta procedūra nebuvo pažeista, Šiaulių apygardos teismo 2015-07-15 nutartimi buvo priimtas sprendimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo G.J. F. atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei suformuotą teismų praktiką laikytina, kad taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus 2015-10-07 ir 2015-10-15 kaltinamojo G.J. F. atžvilgiu teisinis ir faktinis pagrindas buvo pakankamas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamųjų G.J. F. ir S. Ž. advokatų taip pat buvo keliamas klausimas dėl visų kriminalinės žvalgybos veiksmų, atliktų Šiaulių apygardos teismo 2015-10-15 ir 2016-01-12 nutarčių pagrindu priimtų kaltinamųjų atžvilgiu teisėtumo BPK 20 straipsnio prasme, kadangi teismas, anot advokatų, neleido taikyti techninių priemonių specialia tvarka. Konstatuotina, kad duomenys apie G.J. F. ir S. Ž. padarytas nusikalstamas veikas buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro teikimu Nr.S1-248RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo specialia tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2015-07-15 nutartimi Nr.ĮS4-140RN, laikotarpiui nuo 2015-07-15 iki 2015-10-15, sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą G.J. F. atžvilgiu, taip pat buvo sankcionuotas slaptas patekimas į G.J. F. darbo vietą, jam priklausantį ir naudojamą automobilį, atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminaliniai žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti bei pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą. Remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro teikimu Nr.S5-28 RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, Šiaulių apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi Nr.ĮS4-216RN, laikotarpiui nuo 2015-10-15 iki 2016-01-15 sankcionavo techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimą G. J. F. atžvilgiu bei sankcionavo techninių priemonių panaudojimą ir sekimą S. Ž. atžvilgiu. Šiaulių apygardos teismo 2015-10-15 nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta prokuroro prašymo pratęsti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo esmė ir nurodyta pirminė 2015-07-15 apygardos teismo nutartis, kurios pagrindu sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Aprašomojoje dalyje teismas įvertinęs prašymo sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą S. Ž. atžvilgiu pagrįstumą pažymėjo, kad yra pagrindas naudoti technines priemones būtent specialia tvarka (t.1, b.l.66–67). Remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro teikimu Nr. S5-02 RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo, Šiaulių apygardos teismas 2016-01-12 nutarties Nr. ĮS4-8RN aprašomojoje dalyje analogiškai analizavo ir vertino aplinkybes dėl G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu taikomų techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka. Aptariamoje nutartyje teismas konstatavo, kad yra pagrindas minėtų asmenų atžvilgiu ir toliau naudoti technines priemones specialia tvarka, todėl G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu sankcionavo techninių priemonių panaudojimo ir sekimo pratęsimą dar 3 mėnesių laikotarpiui. Nors, kaip teisingai pastebėjo kaltinamųjų advokatai, Šiaulių apygardos teismo 2015-10-15 ir 2016-01-12 nutarčių rezoliucinėse dalyse nenurodyta, kad sankcionuojamas techninių priemonių panaudojimas ir pratęsimas specialia tvarka, tačiau prokurorų teikimų bei aptartų Šiaulių apygardos teismo nutarčių motyvų turinys ir esmė leidžia teigti, kad G. J. F. ir S. Ž. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimo tęsimas buvo sankcionuotas ne bendra, bet specialia tvarka. Svarbu pažymėti ir tai, kad apygardos teismas priimdamas šias nutartis, nurodė, jog vadovaujasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu, kuris ir reglamentuoja specialiosios tvarkos techninių priemonių panaudojimą (t.1, b.l.63–71). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo baudžiamojoje byloje esančius kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotus ir G. J. F. bei S. Ž. kaltę pagrindžiančius duomenis vertinti kaip gautus neteisėtais būdais, todėl teismas laiko juos teisėtais ir jais vadovaujasi.

III. Aplinkybių vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2015 m. lapkričio 19, įstatymo Nr. XII-2048, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 25 d.) kyla tam, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Baudžiamoji atsakomybė už prekybą poveikiu pagal BK 226 straipsnio 3 dalį (2015 m. lapkričio 19, įstatymo Nr. XII-2048, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 25 d.) kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Pagal 226 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

Taigi, prekyba poveikiu objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: tai yra pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį, jo reikalavimu ar provokavimu jį duoti, arba kyšio priėmimu, pažadėjus paveikti instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar kitą asmenį, kad šie, vykdydami savo įgaliojimus, užtikrintu pageidaujamą rezultatą. BK 226 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti tik pirmine jo forma, o yra būtina išsiaiškinti jo dinamiką visos nusikalstamos veikos įvykdymo metu. Taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Pažymėtina ir tai, kad prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018).

Šiuo konkrečiu atveju reikšmingi bylai faktai, atskleidžiantys nusikalstamos veikos aplinkybes, grindžiami ankščiau paminėtais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir betarpiškai ištirtais teisiamajame posėdyje rašytiniais duomenimis, taip pat liudytojų parodymais, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, kuriuos teismas pripažįsta surinktais teisėtais būdais, tai yra pilnai atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus, įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamųjų kaltę.

Tai, kad kaltinamasis G. J. F. pažadėjęs pasinaudodamas tarnyba, įgaliojimais bei savo, kaip direktoriaus patarėjo, įtaka paveikti NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir dėl to NŽT būtų priimtas sprendimas pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui tiesiogiai susitarė priimti neteisėtą, nenustatyto dydžio piniginį atlygį (kyšį) iš S. Ž. už prašomą poveikį NŽT valstybės tarnautojams. Jis susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos (didesnės nei 250 MGL), tai yra nurodė, kad pageidauja sau asmeniškai gauti 20 000 eurų grynųjų pinigų kyšį už poveikį NŽT valstybės tarnautojams, įrodo rašytiniai bylos duomenys, tai yra kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kratos ir apžiūrų protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, taip pat liudytojų E. A., R. J., M. S., iš dalies paties kaltinamojo G. J. F. parodymai.

Tai, kad S. Ž. pasinaudodamas savo pažintimi su NŽT direktoriaus patarėju G. J. F., savo ir G. J. F. naudai, netiesiogiai, o per E. A., reikalavo didesnio nei 250 MGL vertės - 100 000 eurų – kyšio iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektui bei siekdamas, jog NŽT direktoriaus patarėjas G. J. F., pasinaudodamas tarnyba bei savo, kaip NŽT direktoriaus patarėjo įtaka paveiktų NŽT valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus priimant sprendimą pritarti projektui, tiesiogiai susitarė su G. J. F. duoti jam didesnės nei 250 MGL vertės - 20 000 eurų – kyšį, įrodo šiame nuosprendyje ankščiau paminėti rašytiniai bylos duomenys, o būtent: kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kratos ir apžiūrų protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, taip pat liudytojo E. A. parodymai iš dalies pačių kaltinamųjų G. J. F. bei S. Ž. parodymai.

G.J. F. viso proceso metu teigė, kad jis 2013-03-25 su įmone UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas tuo metu buvo S. Ž., pasirašė skolos perleidimo sutartį. Šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo perleisti kreditoriniai reikalavimai į 88 000 litų skolą su palūkanomis, iš viso apie 150 000 litų. Skolininkas buvo R. B. (t.7, b.l.135-137). Remdamasis pastarąja versija bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis teigė, kad visų susitikimų su S. Ž. metu jiedu kalbėjo tik apie pinigus, kurie jam turėjo būti grąžinti vadovaujantis pastarąja sutartimi. Teisme kaltinamasis parodė, kad vieno susitikimo metu S. Ž. atnešė dokumentų segtuvą, kuriame buvo sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentai ir prašė išsiaiškinti kokia yra situacija, kodėl esant teigiamiems atsakymams, tiek iš Vilniaus savivaldybės dėl to žemės sklypo suformavimo, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus jie negauna jokio, nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo. Nurodė, jog susitikimo metu nebuvo kalbos apie tai, jog atsakymas turi būti teigiamas. Buvo siekiama gauti bet kokį atsakymą, kad turėti poziciją. Apie jokius pinigus jie su S. Ž. nekalbėjo, jokio atlygio pastarasis jam nesiūlė. Kai buvo kalbama apie pinigus, pastoviai buvo kalbama apie likusią skolos dalį, kuri aritmetiškai sutampa su skaičiais, kurie yra paminėti kaltinamajame akte. Teigė, kad jokiems NŽT darbuotojams poveikio jis nedarė, tiesiog pasižiūrėjo į tuos dokumentus ir po neilgo laiko tarpo juos grąžino S. Ž., pasakęs, kad ten tiesiog to sklypo suformuoti neįmanoma ir neigiamą atsakymą jie turėtų gauti artimiausiu metu. Vienas segtuvas su dokumentais pas jį liko dėl neapsižiūrėjimo tarp daugybės kitų dokumentų, kurį rado tik tvarkydamasis kabinetą prieš išeinant iš darbo, jį atidavė teisininkei M. S., tačiau tai nebuvo originalūs dokumentai, tai buvo tik kopijos. Tvirtino, kad M. S. atidavė likusį dokumentų segtuvą, norėdamas parodyti kaip įvairiai interpretuojami tie patys žemės klausimai (t. 8, b.l.192-198). Šiuos kaltinamojo parodymus, neigiant padarius nusikalstamą veiką, teismas atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Ankščiau aptarti kaltinamojo parodymai prieštarauja bylos duomenims (paties kaltinamojo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, teismo ekspertizės akto priedų stenogramoms, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose išdėstytų pokalbių suvestinėms, kratos ir apžiūros protokolų duomenims, kitai byloje esančiai rašytiniai medžiagai). Be to, šiuos G.J. F. parodymus paneigia liudytojų E. A., R. J., M. S. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu G.J. F. parodė, kad 2015 metų rudenį S. Ž. jam parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentus ir paklausė, ar įmanoma prie šio žemės sklypo prijungti papildomą, šalia esantį valstybinės žemės sklypą. Jis pasiėmė dokumentus ir žadėjo pasidomėti. Praėjus nedaug laiko po šio susitikimo su S. Ž., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentus jis parodė tuometinei NŽT direktorei D. G. ir NŽT Teisės departamento direktorei M. S.. Gavus iš pastarųjų atsakymą, kad šios valstybės žemės ploto prijungti pagal galiojančią tvarką negalima, pranešė apie tai S. Ž. ir grąžino dokumentus. Tuomet S. Ž. jam pasiūlė pinigų už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo. Nurodė, jog jis siekdamas, kad S. Ž. daugiau neklausinėtų apie šį žemės sklypą, pasakė, kad šis jam duotų 10 000 eurų. Taip pasakė, kadangi žinojo, kad S. Ž. jam šių pinigų tikrai neduos. Toks pokalbis, kurio metu jam buvo siūlomi pinigai už tai, kad NŽT būtų priimtas sprendimas prijungti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie šalia esančio žemės sklypo, buvo tik vienas. Vėliau S. Ž. jo dar klausinėjo, ar tikrai NŽT negali priimti sprendimo prijungti aptariamą žemės sklypą, tačiau jis S. Ž. atsakydavo neigiamai (t.7, b.l.173–175). Svarbu pažymėti, kad viso baudžiamosios bylos tyrimo metu kalinamasis G. J. F. negalėjo suformuluoti nuoseklių savo veiksmus patvirtinančių parodymų, jo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad G.J. F. nurodo, skirtingą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo priežastį bei skirtingą siekiamą rezultatą. Bylos nagrinėjimo teisme metu G.J.F. nurodė domėjęsis, kodėl NŽT delsia su atsakymais, domėjosi šia situacija norėdamas sužinoti, kodėl taip įvairiai interpretuojami tie patys žemės klausimai, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai skyrėsi iš esmės, pastarieji patvirtina faktą, jog jis susitarė su S. Ž. dėl kyšio sumos. Tai, kad po keturių mėnesių 2016-01-15 jis su M. S. aptarinėja galimybę prijungti ankščiau paminėtą žemės sklypą, paneigia jo teiginius, kad domėjosi tik dėl nepateiktų atsakymų, kadangi išanalizavus pastarųjų asmenų pokalbių garso įrašus akivaizdu, kad toks klausimas iš viso nebuvo keliamas. Taigi, laikytina, jog kaltinamasis savo parodymais duotais teisme siekia suformuoti nuomonę apie savo nešališką interesą dėl ankščiau paminėto žemės sklypo, tačiau ji prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintoms aplinkybėms, todėl teismas jo parodymais duotais teisme vadovaujasi tik tiek, kiek pastarieji neprieštarauja, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš esmės kaltinamasis neneigė fakto, jog dėl ankščiau nurodyto žemės sklypo bendravo su NŽT tarnautojomis M. S., D. G. bei S. Ž., tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus kaltinamasis G.J. F. nutylėjo aplinkybę, kad su tuometine NŽT direktore D. G. kalbėjo sklypo (duomenys neskelbtini) klausimu.

Nors kaltinamasis G.J. F. neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, apie tai, kad į jį kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) atstovas su paprašymu surasti pažįstamų, kurie galėtų jam padėti gauti pritarimą dėl 50 arų valstybinės žemės nuomos, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad jis galėtų vystyti daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą toje vietoje. Po pokalbio su R. Jurkšu dėl šio klausimo jis susitiko su savo pažįstamu S. Ž.. Pastarasis sutiko padėti ir paprašė dokumentų, susijusių šios situacijos išsprendimu, kurie jam buvo pateikti. Vėliau S. Ž. jam pranešė, kad žmogus, galintis padėti, yra Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjas G.J. F. Po susitikimo su pastaruoju asmeniu S. Ž. jam pranešė, kad tai kainuos 100 000 eurų, kadangi sklypo vertė yra apie 200 000 eurų, todėl norint sutvarkyti reikalą reikės perduoti 100 000 eurų, ir, kad taip yra paskaičiavęs G.J. F.. S. Ž. taip pat informavo, jog G.J. F. paims 80 000 eurų, o jis apie 20 000 eurų. S. Ž. paminėjo, kad G.J. F. turėjo tarpininkauti, padedant gauti leidimą NŽT ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, taip pat pažymą iš Centrinio registro, kad R. J. įmonei leis nuomoti ankščiau paminėtą žemės sklypą. R. J. buvo pranešta, kad 50 procentų sumos reikės perduoti iki reikalo sutvarkymo, o sutvarkius visus dokumentus, likusią sumą. R. J. prašomus dokumentus perdavė, nurodydamas, kad pinigus perduos tik tuomet, kai gaus Vilniaus miesto savivaldybės pritarimą išnuomoti apie 0,5 ha žemės. Vėliau jam skambino S. Ž. reikalaudamas greičiau apsispręsti. R.J.jam pranešė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės jis gavo neigiama atsakymą, todėl prašė grąžinti jam perduotas bylas. Susitikęs su S. Ž. jis paėmė tik dvi bylas, kadangi trečia byla buvo likusi pas G.J. F. Gautas bylas jis grąžino R. J. Susitikimo metu R. J. jam pranešė, kad jau galutinai yra aišku, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepritars 0,5 ha žemės sklypo nuomai, adresu (duomenys neskelbtini), bei dar kartą priminė, kad jis grąžintų likusius dokumentus (t.2, b.l.14–15; 23–26; 36–40). Bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis liudytojas savo parodymus iš dalies keitė, nurodydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovui reikės sumokėti 100 000 eurų pavedimu per banką už atliktą darbą pagal sutartį. Aptariamo įvykio metu įvardintos sumos galėjo keistis, kadangi dar nebuvo pasirašyta paslaugų sutartis, o minimos pinigų sumos buvo preliminarios. Buvo kalbėta apie tai, kad paslauga gali kainuoti 100 000 eurų. Per pusę metų paaiškėjo, kad projekto įgyvendinti neįmanoma, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Viskas vyko tik kalbų lygyje, kadangi nebuvo pagrindo sutarčiai sudaryti. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. A. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė juos patikslinantis bei patvirtino faktą, kad S. Ž. perdavė aptariamo sklypo dokumentus (t.9, b.l.167–172). Šiuo atveju svarbu, kad savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. taip pat patvirtino akistatos tarp įtariamojo S. Ž. ir liudytojo E. A. metu (t. 2, b. l. 16-18). Pastarojo liudytojo parodymais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra pagrindo. E. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jis patvirtino surašytų parodymų teisingumą. Tai, kad minėto liudytojo parodymuose yra kai kurie neatitikimai, įvertinus vykusių susitikimų skaičių ir aplinkybes bei tai, kad apklausa teisme vyko parėjus 2 metų laikotarpiui nuo nagrinėjamų įvykių, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui, nes tokie liudytojo parodymai atitinka baudžiamojoje byloje pateiktą rašytinę bylos medžiagą. Todėl liudytojo, kuris gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys neesminiai neatitikimai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad dėl esminių aplinkybių pirmiau aptarto liudytojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir papildo kitų liudytojų parodymai.

Liudytojas viso (duomenys neskelbtini) proceso metu nuosekliai teigė, kad turėjo problemų su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu, kadangi šio projekto kelis kartus nepatvirtino NŽT. Liudytojas žinojo, jog E. A. turi patirties žemės klausimais, todėl kreipėsi į jį siekdamas sužinoti ar jis galėtų padėti UAB (duomenys neskelbtini), kad ankščiau paminėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų patvirtintas NŽT. E. A. patikinus, jog yra tikimybė, kad NŽT patvirtins šį projektą, šio projekto dokumentų kopijas, susegtus į segtuvus perdavė E. A.. Liudytojas patvirtino faktą, jog apklausos metu jam buvo pateikti būtent tie dokumentai, kuriuos jis perdavė E. A. Vėliau E. A. pranešė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo kaina yra 100 000 eurų. Tokios didelės kainos jis nesitikėjo, nesuprato už ką turi tiek mokėti, tikėjosi jog užteks simbolinio atlygio. Po kurio laiko paprašė grąžinti perduotus E. A. žemės sklypo dokumentus, neaiškindamas atsisakymo priežasčių, kad iš esmės 100 000 eurų sumos nesiruošia mokėti. Paskesnių susitikimų metu E. A. dar kartą pasiteiravo, ar jo daugiau nedomina šio projekto patvirtinimas NŽT, jam atsakius neigiamai, išreiškė pageidavimą atgauti likusius dokumentus (t.2, b.l.64–70; t.9, b.l.172–174). Šio liudytojo parodymai neprieštarauja liudytojo E. A. duotiems parodymams, juos patvirtina ir papildo, be to, jie neprieštarauja rašytinei bylos medžiagai.

Liudytoja M. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2016 metų sausio mėnesio viduryje į ją kreipėsi G. J. F. ir perdavė jai žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, prašydamas juos pasižiūrėti ir teisiškai įvertinti. Pateiktus dokumentus, paimtus 2016-04-06 kratos metu jos darbo kabinete, M. S. paaiškino, kad tai tie patys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo projekto dokumentai kuriuos jai padavė G. J. F. Šiuose dokumentuose buvo rastas 2015 metų gegužės mėnesio NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), patikrinimo nutraukimo“ projektas, kurio rengėja E. S., taip pat su neigiamu sprendimu. Liudytoja taip pat patvirtino 2016-01-15 pokalbio su G. J. F. faktą, jog buvo kalbama būtent apie (duomenys neskelbtini) sklypą. Ji suprato, jog F. teiraujasi dėl galimybės įjungti šį sklypą kaip įsiterpusį, tačiau ji tokios galimybės nepatvirtino. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2016-01-15 nuo 14.45 val. iki 16.09 val. garso įraše užfiksuotas pokalbis susijęs su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo dokumentais. G. J. F. jai parodė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektavimo ir pertvarkymo dokumentus ir paklausė ar yra galimybė pagal teisės aktus prie aptariamo žemės sklypo, prijungti įsiterpusį žemės sklypą (t.2, b.l.3–4, 6–9; t.9, b.l.184–186). Nors kaltinamasis G. J. F. iš esmės neneigia fakto, jog apie nagrinėjamą žemės sklypą jis kalbėjosi su NŽT darbuotoja M. S., nurodydamas pareiginio susidomėjimo motyvus, tačiau iš byloje esančios informacijos akivaizdu, kad G. J. F. kreipėsi į M. S. dėl galimybės prijungti nagrinėjamą žemės sklypą kaip įsiterpusį. Pastaroji jam savo atsakymais tokios galimybės nepatvirtino, o G. J. F. pokalbio metu akcentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritaria šiam projektui, todėl NŽT taip pat galėtų pritarti šiam projektui, kas rodo kaltinamojo akivaizdų asmeninį suinteresuotumą šiuo projektu. Teismas vertindamas užfiksuotų liudytojos M. S. parodymų turinį bei kitus byloje esančius įrodymus, liudytojos parodymus vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi, kadangi jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Liudytojos M. S. parodymus patvirtina kratos atliktos 2016-04-06 M. S. darbo vietoje, esančioje NŽT patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti dokumentai (t.5, b.l.60-61), kurie yra susiję su sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje. Pastarojo dokumento 2016-06-27 apžiūros protokole nustatyta, kad jame yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kitų institucijų darbuotojų pasirašyti raštai, projekto dokumentai, susiję su sklypo projekto rengimu bei institucijų pritarimu bei nepasirašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 metų gegužės mėnesio rašto „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) g.49A, Vilnius, patikrinimo nutraukimo" projektas adresatams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB projektavimo biurui (duomenys neskelbtini), rengėjas E. S.

Tai, kad liudytojai E. A., R. J. ir M. S. davė teisingus parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuotas bendravimas mobiliojo ryšio telefonais tarp G.J. F., S. Ž.. Iš pokalbių turinio analizės matyti, kad buvo kalbamasi apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektą, su šiuo projektu susijusių dokumentų perdavimu, apie pinigų sumas, kurių reikia prašyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, apie aptariamo komercinio projekto vertę, bei sumą, kurią reikia sumokėti kaltinamajam G.J. F. bei kokiomis dalimis, apie pakartotinio neigiamo atsakymo paruošimą dėl aptariamo žemės sklypo, apie sprendimo priėmimo sunkumus, jame dalyvaujančių asmenų skaičių, pokalbiai dėl raginimo apsispręsti UAB (duomenys neskelbtini) atstovus priimti sprendimą, apie projekto nestabdymo aplinkybes ir pan., o būtent:

užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-10-07 nuo 13.11 val. iki 14.02 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tarp G. J. F. ir S. Ž., iš jų pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad kalbamasi dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje situacijos bei perduodami dokumentai: G. J. F. sako: <...> „(duomenys neskelbtini)....tai žiūrėk dabar, apie šitą kalbam, ane?“, S. Ž. atsakymas „Aha“. S. Ž. jam paaiškino: <...> Nes čia yra vat visur jau B. išvada. Čia viskas, viskas, viskas, viskas yra jau.“ „Čia yra jų pastatas, jie dasipirko iš valstybės žemę šitą“, tačiau G. J. F. paklausė: „Dasipirko? <...>Tai kam jiem mes reikalingi?“, S. Ž. atsakė: „Neprisijungia jo.“ G. J. F. paaiškino: „Tai nenusipirko reiškias dar.“ S. Ž. pasakė: „Tai gal nenusipirko. Palauk, čia formavimo ir pertvarkymo tie.“ G. J. F. paklausė: „Tu gal man ne tą papkę davei?“, o S. Ž. atsakė: „Tą, tą“ G. J. F. paklausė: „Iš mūsų po to atsakymo nebuvo jokio? Nes čia kovo mėnuo“, o S. Ž. atsakė: „Nu, sako, vat, kas yra tas yra.“ G. J. F. klausia: „Keturiasdešimt devyni arai, ane?“, o S. Ž. atsakė: „Kem devyni A. Va tas.“ G. J. F.: „Ne, Ne, čia pažiūrėjau tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt kvadratų, keturiasdešimt devyni arai. „Tu man šituos paliksi?“, S. Ž. atsakė: „Jo aš šituos paliksiu“. „Bet, žinai, man dabar šitose vietose yra kita bėda, nu čia aš nežinau <...> Žinai kokia bėda? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju kiek jam pasakyt kainą. Gerai kad būtų.“ G. J. F.: „Paprastai jisai žino <...>. Jisai žino savo biudžetą visą laiką. <...> Taip jau priimta.“ S. Ž. atsakė „Nu tai taip, kiek aš iš jo paimu tiek, vat jeigu mažai, ką reikia tai aš dasidėsiu“ (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-23; t.1, b.l.72–74). Iš esmės analogiškas pokalbio tekstas yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr.11-881(18) 1 priedo stenogramoje, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog pastarasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas (t.10, b.l.69-70).

užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-10-15 nuo 13.20 val. iki 13.55 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp G. J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo turinio matyti, kad grąžinama dalis S. Ž. perduotų dokumentų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje bei aptariamos apmokėjimo už pritarimą sprendimui aplinkybės. G. J. F.: „Žiūrėk, tai aš tau gražinu. Dabar situacija yra tokia... dvi gražinu, vieną pasilieku...“ ir paklausė: „tu su jais dėl apmokėjimo kalbėjai?“. S. Ž. atsakė: „Nu aš nežinau ką sakyt“ G. J. F. paaiškino: „Tai žiūrėk, aš dabar tau pasakysiu ką sakyt. Čia yra šito ką jie turi dėl, nu ten komercija yra gerokai aukštesnė. Ten ką tu rasi, ten dar ne viskas, aš čia išsitraukiau <...>. Bet čia yra jūsų ta visa reali yra keturis kart didesnė. Tai perskaičiavus į jų plotą, beveik penkiasdešimt arų – ten gaunasi dideli pinigai iš tikrųjų. Tai jūsų plotas būtų septyniasdešimt. Nes ten gaunasi daug daugiau, tikrai. <...> ... mes teoriškai šitą padaryt įmanoma, jeigu jie turi laiko. Tai vat tokia maždaug būtų… <...>. Tiktai čia truputį kiti žmonės. Nes aš, žinai, nu išsikalbėt nenoriu, nes pas mus daug kitų projektų „S. V.“ vaikšto tokie lėvi, kad žinai...“ S. Ž.: „O per kiek laiko čia viskas sujuda?“. G. J. F. jam paaiškino: „Sunku pasakyk, žinai. <...> darom ten kažką, sakau“. G. J. F.: „Tai šitas objektas irgi yra, nes savivaldybė atsiuntė mums gerus raštus labai jums teigiamus ten viskas gerai, viskas gerai. <...> Bet mes, pavyzdžiui, tais raštais niekuo pasiremt negalim, nes mes galutinę atsakomybę nešam už sutarties sudarymą. S. Ž.: „šiuo atveju galim“. G. J. F.: „Tu pasižiūrėk, Sigitai. <...> Tu tiesiog gali net, žinai, parašyt žinutę ar kaip ten, nu aš suprasiu.“ G. J. F.: Nes ten žinai kaip įdomiai yra – ten buvo paruoštas mūsų atsakymas vat į šitą vat, bet jis neišsiųstas yra, kodėl aš nežinau. Buvo paruoštas vėl neigiamas. G. J. F.: „O žiūrėk, dar aš kokią mintį suaudžiau šiandien tavęs belaukdamas – jeigu šitą projektą padarom, tu priklijuok prie jo dvidešimt eurų ir mes uždarom tą klausimą. Man to užteks. Ten paskui su tuo ten tu gali smaukytis, jeigu gausi ten viskas tavo būtų. Nu tiesiog jeigu ten yra toks variantas. Nes ten sakau, ten jeigu paskaičiuosi sumas, ten yra labai didelė vertė <....>. Nes sakau, pagal perskaičiuotą vertę, čia dabar tai vat jeigu jis turės daleiskim kvadratų, taigi jo kaina bus kaip minimum keturis kartus didesnė. Kaip minimum“ (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 75–78). Iš esmės analogiškas pokalbių turinys yra pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr.11-881(18) 2 priedo stenogramoje, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, kad dešifruodamos pokalbio tekstą, jo turinį vertino abi kartu (t.10, b.l.71-72);

užfiksuotas susitikimas, vykęs 2015-11-02 nuo 13.25 val. iki 13.55 val. restorane (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp G.J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo matyti, jog kalbama apie atlygio iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo gavimo sąlygas. G. J. F. paklausė S. Ž.: „Klausyk, nu o kaip, su (duomenys neskelbtini) kalbėjai tu?“, S. Ž.: „Jo, kalbėjau“, G. J. F.: „Nu ir ką jie?“, o S. Ž.: „Jiem viskas tiko. Tai vat aš norėjau pašnekėt. Jiem iš principo teoriškai tiko. Bet kai pradėjom žiūrėt, kol aš nepamatysiu ant stalo tos dalies, aš sakau... <…> Tikrai ne... net nemastykit kaip čia kas, S. Ž.: „Bet aš tikrai nenoriu, kad ta prasme jūs padarysit, o po to aš iš jo išmušinėsiu šaibas. Visų pirma aš noriu pats sau pamatyt“. G. J. F.: „Žinai kaip, šiaip tai procesas vyksta taip: jisai paduoda dokumentus ir atneša pusę pinigų <...>. Nu paskui jeigu neįvyksta - jam jie gįžta.“ S. Ž. paklausė: „O jeigu įvyksta, tai paskui ten kaip?“ G. J. F.: „Jeigu įvyksta, tada... o čia jau tada nežinau. Tada vot su antra puse būna problemų, žinai. Nu, galima, iš principo, žinai, pusiau – atnešt raštą be parašo ir skaityk.“ S. Ž. paklausė: „A, galima padaryt būtų raštą be parašo?“, G. J. F.: „Tai kai jie bus realiai padaryti, nu tada gal.“ S. Ž. pasakė: „Nes žinai kaip, draugai draugais, bet aš sakau, pinigų, aš sakau, už juos nemokėsiu, nes nu...“ G. J. F.: „Ne, nu tai suprantama, žinai, nes čia... čia daug žmonių dalyvauja procese, žinai <...> Tai aš irgi tada nenorėčiau mokėt. Nes mano čia interesas yra tas vat ką mes sustrategavom su tavimi.“ G. F.: „O mes su tavim turim... <...> Mes su tavim turim sutartį pasirašę“. „Tu jiem pasakyk ir tada žinai, nu tai reikia mum leist procesą.“ S. Ž.: „Gerai, aš šiandien pasak... nes aš šiandien pasakyt turiu. Tai man reikia ketvirtadieniui paimt tau atsakymą, kad jie jau nori...“. G. J. F.: „Taip taip, schemą, vi... jo. Nu čia, žinai, čia gi nepaims iš kišenės ir neišsitrauks“. S. Ž.: „Gerai“ (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr.S6-14-25, t.1, b.l.79–81). Iš esmės pokalbių turinys sutampa su teismui pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priedo stenograma, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, kad dešifruodamos šį pokalbio tekstą, jo turinį vertino abi kartu (t.10, b.l.73-75);

užfiksuotas S. Ž. atvykimas bei G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-11-30 nuo 14.08 val. 14.10 val. G. J. F. darbo kabinete Nr.142, esančiame NŽT patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jiedu kalbėjosi apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. G. J. F. pasiteiravo: „O tai, Sigi, o kaip ten dabar tie tavo draugeliai? Nes terminai jų tai ten yra <....>, S. Ž.: „Nu jie ten tvarkosi tenai.” G. J. F.: „Mieste?”, o S. Ž.: „Mieste. Nes ten gi dabar biški pokyčių atsirado <…>. Tai jie visi, visi kariauja tarp <....> ir naujo Vilniaus. Nes jis viską užstabdė. <…> Tai sako už dviejų savaičių va turėtų blet mano du projektus atiduoda.” G. J. F.: „Nes mes čia irgi, žinai, mus terminai paskui gali pradėt lenkt.” S. Ž.: „Blet, nu tai iš tikrųjų tai viskas eina”, o G. J. F.: „Taip, taip, taip.“ S. Ž.: „Nu. Ten viskas tvarkoj”, o G. J. F.: „Tai mes kaip ir kalbėjom, kad žinai, kad nes paskui pradeda laikas eit” (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-27, t.1, b. l. 84–87). Pastarasis pokalbio turinys sutampa su teismui pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo stenograma, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog pastarasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas (t.10, b.l.76-77);

užfiksuotas G. J. F. ir S. Ž. susitikimas, vykęs 2015-12-30 nuo 9.55 val. 10.25 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš garso įrašo matyti, kad G. J. F. pasakė: „Ne tai, mes dėl to tą (duomenys neskelbtini) darom, bet pakol kas nieko negalim padaryt, nes mus dabar taip dulkina, kad tu neįsivaizduoji.“ G. J. F. pasakė: „Tai, žinai, ir tau, aš jai sakiau, sakau – mes, sakau, susitariam, kad (duomenys neskelbtini) nestabdom. Tai va dokumentas. Klausyk, Sigi, dabar kaip tas e... tavo draugelis daro? Nes nu reikia realiai pradėt tvarkyt, nes reikia jam dokumentus atnešt, nes ten paleido dokumentą šitą. Ir sakau reiks vietoj pažiūrėt ar ten sklypai iš tikrųjų. <......> Bet, nu žinai, ateis kitas žmogus, nu ir jeigu mane ten bandys įvaryt į kabinetą tai... O šitą galima spėt per du mėnesius padaryt viską. Bet aš kaip suprantu jų interesas parduot, ane?“ S. Ž.: „Ne, nelaidojam, aš šiandien susitiksiu kaip tik.“ G. J. F.: „Jo, nu tu paklausk, bet žinai, nu dabar jau gali būt, kad aš paskui nespėsiu visko padaryt. O ten, žinai, aš maždaug įsivaizduoju kas ateis (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-28, t.1, b.l. 88–91). Iš esmės pokalbių tekstas, kuris susijęs su nagrinėjamomis aplinkybėmis yra toks pat kaip pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedo stenogramoje, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog pastarasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas (t.10, b.l.78-79);

užfiksuotas pokalbis tarp G. J. F. ir NŽT laikinai direktorės pareigas einančios M. S., vykęs 2016-01-15 nuo 14.45 val. iki 16.09 val. G. J. F. darbo kabinete Nr.142, esančiame NŽT patalpose. Pokalbio metu aptariama situacija dėl įsiterpusio sklypo prijungimo (duomenys neskelbtini) gatvėje – kalbant apie įvairias situacijas su įsiterpusiais sklypais G. J. F. pasakė: „<...> man atrodo aš tokį vieną turiu vat šičia, tuoj...“ (apklausų metu G. J. F. ir M. S. patvirtino, kad šio susitikimo metu perdavė jai aptariamo projekto dokumentus). G. J. F. paklausė: „Tai savivaldybė tokį parašo niekinį raštą... <...> Bet, bet lyg ir neprieštarauja. Tai vat tu pažiūrėk, čia yra, pavyzdžiui... pažiūrėk kiek nori prisijungti. Dabar ateina su tokiais - o tai kaip čia, galima ar negalima?“ M. S. paklausė: „O... penkiasdešimt arų?“ G. J. F. patvirtino pasakydamas: „Mhm.“ Vėliau G.J. F. tęsė: „Bet, klausyk, o vat pavyzdžiui... Nu čia gal nesusiformuotų tie sklypai, nu čia žinai yra situacijos planas, bet...“ M. S. paklausė: „Kurio vietoj? O kur... kuris, kuris čia rajonas?“ G. J. F. patikslino: „Čia V. S. gatvėje čia yra.“<.....>„Bet čia, žinok, geriausiai tai yra savivaldybės vat... Tuoj palauk parodysiu kur... Bet pažiūrėk S. viza.“ G. J. F. paklausė: „Mhm. Tu gal nori jį paturėt? Gal tau pravers kada nors prieš S.?“ M. S. atsakė: „Gal. Ačiū. Bet aš nelabai užsiimsiu.“ G. J. F. pasakė: „Nu maža ką. Gal reikės. Nes ten jau suderinta.“ M. S. sureagavo: „Nu matau.“ G. J. F. tęsė: „Bet paskui mūsų yra suderinta atgal. Tai vat ir savivaldybė rašo, kad tvirtinti.“ M. S. pastebėjo: „Bet penkiasdešimt arų tai normaliai.“ G. J. F. paklausė: „Tu įsivaizduoji kokios čia babkės suvaikščiotų?“ M. S. atsakė: „Įsivaizduoju, bet tai vieta... čia tokioj vietoj dar tai...“ G. J. F. pasakė: „Tai vat kaip pas mus...“ M. S. stebėjosi: „Bet tai išduok tu man <....>, mūsų nederinta.“ G. J. F. pasakė: „Nu bet pasižiūrėk, savivaldybė tai pritarė tam. Tai vat, tai aš dėl to tau jį ir parodžiau.“ ir paklausė: „O tai gal čia galima padaryt šitą?“ M. S.: „Bet ten gi Vilniaus senamiesčio apsaugos zona“. G. J. F. paklausė: „Čia tokio išvis negalima prijungt, ane?“ M. S. paklausė: „Besiribojanti teritorija taikoma... besiribojanti teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio... <.....>. Čia reik pasižiūrėti. Nori, kad pasižiūrėčiau?“ G. J. F.: „Nu pasižiūrėk, čia šiaip, žinai, bendram išsilavinimui.“ M. S.: tokia situacija <....> nu ta prasme, aš nemanau, kadangi ten penkiasdešimt arų, bet tarkim ten turi būt, nu nežinau, liūnas, pelkė, kalnas ar kas.“ G. J. F. pažymėjo: „Čia šiaip tai, kiek aš žinau tą vietą, tai ten toksai kaip skardis yra žinok. Čia gal iš tikrųjų nėra taip jau baisu? Bet man vat, žinai, savivaldybės raštas.“ M. S.: „Nu skardžio tai aš nematau čia.“ G. J. F.: „Nu čia kalnas toksai, blemba, kaip tau pasakyt, aš žinau tą vietą.“ M. S. paklausė: „Bet čia daugiabučiai?“, „O tai kokybė tai irgi čia kitos <....> (duomenys neskelbtini) kem devyni tai bus kita jau, gyvenamoji turėtų būt skirtingai“, (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas, kuriame Nr. S6-14-30, t. 1, b. l. 94–98). Iš esmės pokalbių turinys, turintis reikšmės bylos aplinkybių tyrimui sutampa su teismui pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedo stenograma, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog pastarasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, taip pat nurodė, jog ekspertizę atliko ir pokalbius dešifravo abi kartu (t.10, b.l.80-84);

užfiksuotas susitikimas, vykęs 2016-02-19 nuo 9.26 val. iki 10.16 val. restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , tarp G. J. F. ir S. Ž., iš garso įrašo matyti, kad kalbama apie sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje prijungimu suinteresuotus asmenis. G. J. F. pasakė: „Klausyk, o kaip tie tavo bičai su „S. V.“, jau atšoko? Nes jau tuoj nebegalėsiu jiem padėt, žinai“, o S. Ž.: „Tai čia bus tada jų problemos. Aš jau jiems sakiau, sakau – arba jūs darot, arba jau mes...“ G. J. F.: „Nu jo nes jau praėjo tie du mėnesiai apie kuriuos jie kalbėjo, žinai“, o S. Ž.: „Taip.“ G.J. F.: „Aš jau čia buvau biškį dirvą papurenęs, tai manęs va kaip tik prieš dvi savaites gal... nu pas save ten pastūmiau...“ S. Ž.: „Tai aš šiandien vat po pietų su juo susitiksiu.“ G. J. F.: „Klausia, žinai, sako – tai, tai kur? Aš sakau – nėra, žinai, nu.“ <....> G. J. F. paklausė: „Tai tikimybė yra, kad tavo tie draugeliai neis su tuo projektu, ane? <...> S. Ž. atsakė: „Aš jiem pasakiau, sakau – nežinau, jeigu jūs eisit, tai eikit, jeigu ne, tai...“ G. J. F.: „Nes, žinai, nu vis tiek jau praėjo keturi mėnesiai... <....> nuo tada kai mes su tavim kalbėjom. Tai jeigu jau būtų norėję, tai būtų ėję tada.“ S. Ž.: „Nu aš šiandien vakare dar vat pašnekėsiu.“ G. J. F.: „Nes, žinai, aš tai nesupratau jų, kodėl jie pradėjo kalbą ir sustojo“, S. Ž.: „Aš irgi.“ G. J. F.: „Nes jeigu būtų iškarto atėję, tai mes su savo direktore būtumėm, nu, aštuoniasdešimt procentų, kad padarę. Nes mes ten buvom į vietą nuvažiavę pažiūrėt – ten įmanoma padaryt viską. Tenai šlaitai tokie, žinai, ten kur sklypų... Tu žinai tą vietą, ane, apie kurią mes...<...> ten jokių sklypų suformuot nu galima atsimušt, kad neišeitų, bet... bet jeigu jie, žinai, patys neturi intereso, tai... ne, tai ne.“ (2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-14-31, t.1, b. l. 99–101). Iš esmės pokalbių turinys, turintis reikšmės bylos aplinkybių tyrimui sutampa su teismui pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7 priedo stenograma, bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog pastarasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, taip pat nurodė, jog ekspertizę atliko ir pokalbius dešifravo abi kartu (t.10, b.l.85-86).

Teismo vertinimu, tarp G.J. F. ir S. Ž. užfiksuotų telefoninių pokalbių bei pokalbių įvykusių G.J. F. darbo kabinete tarp G.J. F. ir M. S. bei G.J. F. ir S. Ž. turinys paneigia kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją, kad visų susitikimų su S. Ž. metu jiedu kalbėjo tik apie pinigus, kurie jam turėjo būti grąžinti vadovaujantis 2013-03-25 skolos reikalavimo perleidimo sutartimi bei patvirtina liudytojų E. A. ir R. J. parodymus apie G.J. F. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme. Iš pokalbių suvestinių ir stenogramų akivaizdu, jog nuolat buvo kalbama apie projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris niekaip nėra susijęs su kaltinamojo minima skolos reikalavimų perleidimo sutartimi. Pokalbis nuolat sukosi apie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje dokumentus, jo komercinę vertę, svarstoma pinigų išreikalavimo schema, aptariamas reikalaujamos sumos dydis bei laikas, pokalbiuose minima konkreti pinigų suma, kuri turi atitekti G.J. F. už jo galimą įtaką NŽT valstybės tarnautojams, pasinaudojant jo užimamomis direktoriaus patarėjo pareigomis, šioje tarnyboje. Iš liudytojų parodymų ir pirmiau aptartų pokalbių turinio matyti, kad G.J. F. savo pinigų (kyšio) dalį norėjo gauti dalimis, pirmą dalį iki pritarimo projektui ir antrą dalį jau po aptariamo pritarimo, iš viso 20 000 eurų. Nurodytos aplinkybės paneigia G.J. F. parodymus apie tai, kad užfiksuotų pokalbių kontekste, gautą informaciją reikėtų vertinti kaip pokalbių apie jam dar negrąžintų pinigų sumą pagal 2013-03-25 skolos reikalavimo perleidimo sutartį, įvertinus teismui pateiktų pokalbių stenogramas toks reikalavimas laikytinas nelogišku, kadangi prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims. G.J. F. nurodytas teiginys, jog, jeigu jis būtų gavęs 20 000 eurų sumą, ją būtų užskaitęs kaip pinigus gautus pagal 2013-03-25 skolos reikalavimo perleidimo sutartį, neturi teisinės reikšmės, kadangi kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti gautus pinigus, svarbu, jog G.J. F. susitarė priimti kyšį. G.J. F. elgesys neatitinka jo deklaratyvios versijos pagrįstumo, o atskleidžia nusikalstamą prekybos poveikiu mechanizmą, objektyvūs bylos duomenys tai akivaizdžiai patvirtina. Surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis G.J. F. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip prekyba poveikiu. G.J. F. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad kaltinamasis G.J. F. veikė savanaudiškais tikslais, jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, ir norėjo taip veikti. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pažadėti priimti pinigai buvo perduoti tarpininkui, nepašalina G.J. F. atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas ar ne. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014).

Neįtikėtina taip pat iškelta ir kaltinamojo S. Ž. versija, kad 2015 metų spalio mėn. su E. A. buvo sprendžiami skolos klausimai dėl 2014 metų gruodžio mėnesio paskolos sutarties, pagal kurią jis E. A. yra perdavęs 100 000 eurų. Šią skolą E. A. turėjo grąžinti jo bendrovei, kadangi jis paskolos negrąžino bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Kaltinamasis taip pat nurodė, jog su G.J. F. dažnai bendravo dėl R. B. skolos ir aptarinėjo jų tarpusavio finansinius reikalus. Šie kaltinamojo S. Ž. parodymai vertintini kaip gynybinė taktika bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu kalinamasis negalėjo suformuluoti nuoseklių savo veiksmus patvirtinančių parodymų, o jo parodymai prieštaringi bei nenuoseklūs. Savo parodymus S. Ž. keitė, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nieko apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį sklypą neprisimena, kad su šiuo sklypu susijusių dokumentų G.J. F. neperdavė, kyšio jam nesiūlė. Vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. Ž. jau neneigė fakto, jog domėjosi sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje Vilniuje, kad su šiuo sklypu susijusius dokumentus perdavė G.J. F., tačiau dvejojo galimybe padaryti tai ko E. A. prašė. Kaip matyti iš G.J. F. apklausos pastarasis neneigė fakto, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentus gavo iš S. Ž.. Liudytoja D. G. patvirtino, jog sklypo (duomenys neskelbtini) klausimu į ją kreipėsi patarėjas G.J. F., liudytoja M. S. parodė, jog sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentus jai perdavė G.J. F., liudytojas E. A. patvirtino aptariamo sklypo segtuvus gavęs iš R.Jurkšo ir perdavęs S. Ž., kad pastarasis išsiaiškintų galimybę gauti NŽT pritarimą prijungti sklypą. R.J. patvirtino dokumentus perdavęs E. A.. E. A. ir G.J. F. parodymai dėl sklypo segtuvų perdavimo sutampa. Byloje esantys apžiūros protokolai patvirtina faktą, kad kratos metu M. S. darbo kabinete rasti tie patys (duomenys neskelbtini) namo dokumentai. E. A. parodymai tiesiogiai patvirtina, kaltinime nurodytas aplinkybes, kad už piniginį atlygį buvo pažadėta NŽT sutvarkyti dokumentus bei gauti palankų sprendimą (E. A. parodymai šiame nuosprendyje aptarti vertinant G.J. F. veiksmus, todėl papildomai nekartojami). Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad S. Ž. reikalavo per E. A. kyšio iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, pažadėjęs paveikti G. J. F., o per jį ir kitus NŽT valstybės tarnautojus. Taip pat liudytojo E. A. parodymai patvirtina, kad jam buvo pasakyta (S. Ž.), jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo kaina – 100 000 eurų. Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymų tikrumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, be ankščiau paminėtų pirminių G.J. F. parodymų, liudytojų E. A., R.J, M. S. parodymų (pastarųjų liudytojų parodymai šiame nuosprendyje aptarti vertinant kaltinamojo G.J. F. veiksmus, todėl papildomai nekartojami) byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie pripažintini įrodymais, o būtent, tai kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai: 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-32; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-23; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-24; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-25; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-26; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-27; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-28; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-29; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-30; 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr.S6-14-31, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, žinutės bei pokalbiai susitikimų metu tarpusavio kaltinamųjų bei pastarųjų su kitais asmenimis. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių turinį patvirtina byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurios prieduose pateiktos dešifruotos ankščiau paminėtos garso įrašų stenogramos (išsamus protokolų ir stenogramų turinys bei jų įvertinimas išdėstytas šio nuosprendžio dalyje, kurioje aptariami G.J. F. veiksmai). Bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertės Ž. P. ir E. Š. patvirtino, jog tyrimui pateikti garso įrašai daugeliu atveju yra ištisiniai ir nesumontuoti, taip pat patvirtino atliktos ekspertizės bei dešifruotų stenogramų teisingumą. Pastarosios pokalbių suvestinės ir stenogramos leidžia daryti išvadą, jog S. Ž. ir G.J. F. nuolat ilgą laiką bendravo apie projektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris niekaip nėra susijęs su kaltinamojo S. Ž. minima 2014 metų paskolos sutartimi, kuri buvo sudaryta tarp jo ir E. A. bei 2013 metų reikalavimų perleidimo sutartimi, sudaryta tarp jo ir G.J. F.. Kas neabejotinai paneigia kaltinamojo iškeltą gynybinę versiją. Kaip matyti iš pokalbių turinio, kurie įvyko tarp G.J. F. ir S. Ž. buvo kalbama apie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje dokumentus, šio sklypo komercinę vertę, svarstoma pinigų išreikalavimo schema iš projekto vystančios UAB (duomenys neskelbtini) atstovų, jos dydis bei laikas, pokalbiuose minima konkreti pinigų suma už formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimą, tai yra 100 000 eurų. Aptariamų pokalbių metu buvo susitarta, kad 20 000 eurų atiteks G.J. F. už jo galimą įtaką NŽT valstybės tarnautojams, pasinaudojant jo užimamomis direktoriaus patarėjo pareigomis, šioje tarnyboje. Iš pirmiau aptartų pokalbių turinio matyti, kad G.J. F. savo pinigų (kyšio) dalį norėjo gauti dalimis, pirmą dalį iki pritarimo projektui ir antrą dalį jau po aptariamo pritarimo, iš viso 20 000 eurų ir pan. Užfiksuotų pokalbių analizė akivaizdžiai atskleidžia S. Ž. aktyvumą palaikant pokalbį, užduodant klausimus ir teikiant savo nuomonę, taigi aiškiai parodo jo susidomėjimą, nusiteikimą vykdyti sumanymą (išsireikalauti pinigus iš atstovų už projekto patvirtinimą, dalį gautų pinigų perduoti kaip kyšį G.J. F. už tarpininkavimą ir poveikį valstybės tarnautojams), jo aktyvius veiksmus bei savanaudišką tikslą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Ž. sąmoningai ir pakankamai ilgą laiką susitikinėjo su G.J. F., E. A. bei susitikimų metu aptarinėjo projekto esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje patvirtinimo NŽT galimybes. Šių susitikimų tikslas buvo išsiaiškinti galimybes paveikti NŽT valstybės tarnautojus pasinaudojant G.J. F. kaip direktoriaus patarėjo įtaka, kas pastarieji priimtų palankų sprendimą ir būtų teigiamai išspręstas užstrigęs projekto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje klausimas. Įvertinus šių pokalbių turinį S. Ž. atliktų veiksmų kontekste, akivaizdu, kad šio kaltinamojo tikslas buvo ne, kaip jis teigia susigrąžinti paskolą iš E. A., o būtent kyšio paėmimas už savo tarpininkavimą, panaudojant G.J. F. įtaką, nes priešingu atveju, norint atgauti E. A. paskolai suteiktus pinigus jam nebuvo jokio poreikio susitikinėti su G.J. F. ir aptarinėti šios paskolos klausimą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip baigtą nusikaltimą, būtina, kad kyšio davėjas aiškiai suvoktų pažadą paveikti ir būtent su kyšio davėju turi būti bendraujama dėl kyšio (reikalaujama ar provokuojama duoti, pažadama, susitariama priimti kyšį ir pan.), o ne tik bendrininkams tarpusavyje (šiuo atveju G.J. F. ir S. Ž.). Aptariamas pokalbių turinys bei E. A. apklausa akivaizdžiai patvirtina faktą, kad S. Ž., nepavykus sudominti UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, kyšį jis bandė išsireikalauti pakartotinai. Šį faktą įrodo E. A. apklausa: „<....> po susitikimo su galinčiu padėti žmogumi S. Ž. jam pranešė, kad tas žmogus yra Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjas, buvęs Vidaus reikalų ministras G.J. F., <....>, kad asmeniui tai kainuos 100 000 eurų. Paklausus, kodėl kaina tokia didelė, S. Ž. atsakė, kad šio sklypo vertė yra apie 200 000 eurų, todėl norint sutvarkyti reikalą reikės perduoti 100 000 eurų, ir, kad taip yra paskaičiavęs G.J. F.. „<....> vėliau jam pradėjo skambinėti S. Ž. ir spaudė, greičiau pateikti atsakymą, ar R. J. dar yra suinteresuotas. R. J. jam pranešė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės jis gavo neigiama atsakymą, todėl prašė grąžinti jam perduotas bylas <...>“. Taip pat liudytojo R.J. apklausa, kurios metu pastarasis nurodė: „<.....> po kiek laiko E. A. susisiekė su juo, paprašė papildomų dokumentų formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentų bei pasakė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo kaina yra 100 000 eurų. Nurodė, kad nežino, už kokias tiksliai paslaugas E. A. iš jo prašė pinigų, tačiau tokios didelės kainos nesitikėjo, nežino ar tai teisėta, manė, kad pažįstamam asmeniui galės simboliškai atsilyginti, tačiau 100 000 eurų sumos jis jam nesiruošė mokėti <...>“. Taigi akivaizdu, kad S. Ž. reikalavo kyšio ir tai darė ne kartą, taip pat sėkmės atveju susitarė šį kyšį perduoti G.J. F.. Būdamas teisininku S. Ž. puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir veikė akivaizdžiai tyčia savanaudiškais tikslais. Surinktų objektyvių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis S. Ž. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalį kaip prekyba poveikiu. S. Ž. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šių nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų pusių požymių visuma. Nustatyta, kad kaltinamasis S. Ž. veikė savanaudiškais tikslais, jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, ir norėjo taip veikti.

IV. bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo G. J. F. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis G. J. F. ankščiau neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą (Varšuvos g.21, Vilniuje), kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, padarė vieną sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Nėra duomenų, kad po nusikaltimo už kurį dabar teisiamas padarymą kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo sankciją, numatytą už BK 226 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodyto nusikaltimo padarymą, G.J. F. charakterizuojančius duomenis, prokurorės teismo posėdžio metu siūloma 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiam kaltinamajam laikytina kalbos apsirikimo klaida, tuo labiau, kad teismui pateiktoje prokurorės baigiamojoje kalboje nurodyta prašoma laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam yra 3 metai (t.10, b.l.135-142). Nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių G. J. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 226 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), yra įstatymų numatytas pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis jam skirtina įmoka į nukentėjusiųjų fondą.

Kaltinamasis G. J. F. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-06, 9.10 val., iki 2016-04-06 20.30 val. (t.7, b.l.167–168,176). Vadovaujantis BK 65 straipsnio, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para).

2016-04-06 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.7, b.l.177–178), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis S. Ž. ankščiau neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą (Mindaugo g.23A-43, Vilniuje), santuoką įtvirtinęs bažnyčioje, augina mažametę dukrą, keletą kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, padarė du sunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, siekdamas savanaudiškų tikslų. Byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo už kurį dabar teisiamas padarymą kaltinamasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. S. Ž. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalies sankcijos vidurkius. Atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), yra įstatymų numatytas pagrindas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis jam skirtina įmoka į nukentėjusiųjų fondą.

K. S. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-06, 10.46 val., iki 2016-04-06 20.25 val. (t.8, b.l.30–31,37). Vadovaujantis BK 65 straipsnio, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para).

2016-04-06 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.8, b.l.38–40), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas 2016-03-23 Nr. LK-STT14-9RN-16, kuris yra priedas prie 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr.: S6-14-23, S6-14-24, S6-14-25, S6-14-26, S6-14-27, S6-14-28; kompaktinis diskas 2016-03-23 Nr. LK-STT14-10RN-16, kuris yra priedas prie 2016-03-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr.: S6-14-29, S6-14-30, S6-14-31; kompaktinis diskas 2016-03-23 Nr. LK-STT14-33RN-16, kuris yra priedas prie 2016-03-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr.: S6-14-32; kompaktinis diskas „digidata“ DVD-R Nr.1Z64181C, kuris yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-04-06 apžiūros protokolo; kompaktinis diskas „digidata“ DVD-R Nr.1Z64181C, kuris yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-04-06 apžiūros protokolo paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat dokumentai, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-27 apžiūros protokolo; dokumentai, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-29 apžiūros protokolo; užrašų knygelė, kuri yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-05-05 apžiūros protokolo; dokumentai, kurie yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-06-27 apžiūros protokolo; dokumentai, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-15 apžiūros protokolo; dokumentai, kurie kuri yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-07-07 apžiūros protokolo paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teisme 2019-09-09 buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos prašymas grąžinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) bylos originalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu ankščiau paminėta originali byla grąžintina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–305, 307, 308 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. J. F. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu G. J. F. paskirti sumokėti 20 MGL, 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. J. F. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-06 iki 2016-04-06, tai yra vieną parą.

G. J. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą paskirti 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. Ž. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu S. Ž. paskirti sumokėti 20 MGL, 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. Ž. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-06 iki 2016-04-06, tai yra vieną parą.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

5 kompaktinius diskus su garso įrašais – palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas),

Dokumentus, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-27 apžiūros protokolo (Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos byla, (duomenys neskelbtini) (1981 m.) 145 lapai; detalusis planas sklypui (duomenys neskelbtini); dokumentus, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-29 apžiūros protokolo (8-ojo notarų biuro pirkimo pardavimo sutartis, 12 lapų; (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) 2014-03-03 valdybos posėdžių protokolas Nr.20, 4 lapai (2 egz.); 2013-07-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr.1-1315, 7 lapai; Viešojo konkurso būdu parduodamo pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) konkurso dokumentų rinkinys, 39 lapai; Valstybinės įmonės registrų centras nekilnojamo turto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), 11 lapų; UAB (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas, 1 lapas; UAB „NT koncernas“ raštai, 5 lapai, UAB (duomenys neskelbtini) raštas dėl pirkimo pardavimo sutarties, 2 lapai; raštas, 1 lapas; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento pranešimas 1 lapas); užrašų knygelę, kuri yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-05-05 apžiūros protokolo; dokumentus, kurie yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-06-27 apžiūros protokolo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento raštai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, 2015-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-694-(8.18); Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai Nr.30-2518, Nr.30-3152; 2013-06-26 projektavimo darbų sutartis Nr. 1D13/05 ir kt., 27 lapai); dokumentus, kurie kuri yra priedas prie 2016-04-06 kratos protokolo ir 2016-07-07 apžiūros protokolo, (UAB (duomenys neskelbtini) perduodamo nekilnojamo turto sąrašas, 18 lapų; užrašų knygelė) – paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dokumentus, kurie yra priedas prie 2016-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir 2016-06-15 apžiūros protokolo, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bylos originalą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.