Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-16 · Civilinė byla Nr. A2-1629-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
A2-1629-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
D. G., E. T.
Trečiasis asmuo
T. V., V. V.
Civilinė byla Nr. A2-1629-527/2013;procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 122.2; 124.2.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (atsakovų) D. G. ir E. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. G. ir E. T. dėl mokėjimo už šilumą ir pagal atsakovų D. G. ir E. T. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl mokėjimo už šilumos tiekimą perskaičiavimo (tretieji asmenys: T. V., V. V.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už patiektą šilumą iš atsakovės E. T. 3 502,08 Lt (3 262,00 Lt skolos ir 240,08 Lt delspinigių) ir iš atsakovo D. G. 5 767,55 Lt (5 461,84 Lt skolos ir 305,71 Lt delspinigių). Atsakovai D. G. ir E. T. priešieškiniu (1. t., b. l. 95–97) prašė perskaičiuoti mokesčius, nes ieškovės paskaičiuoti mokesčiai už šildymą butui yra per dideli, tiekiama–sunaudojama šiluminė energija buvo apskaitoma netinkamai dėl to, kad nuo 2001 m. ieškovė neteisėtai skaičiavo mokesčius už šildymą pagal atskirą neįteisintą skaitliuką to paties namo (duomenys neskelbtini) neteisėtai rekonstruotoms komercinės paskirties patalpoms, esančioms pirmajame aukšte ir priklausančioms tretiesiems asmenims V. Atsakovai nurodė, kad būtina perskaičiuoti šildymo sezono nuo 2006 iki 2010 metų mokesčius už šildymą, dalinant sunaudotos šilumos kiekius iš namo ploto, įtraukiant ir V. V. priklausančių negyvenamų patalpų plotą, t. y. dalinant sunaudotą MWh kiekį iš didesnio nei buvo skaičiuota namo ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo D. G. 5 462 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, 173 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovės E. T. – 3 262 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą ir 105 Lt žyminio mokesčio, priteistų sumų išieškojimą išdėstant lygiomis dalimis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atsakovų D. G. ir E. T. priešieškinį atmetė (t. 2, b. l. 51–54). Kauno apygardos teismo 2012-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1150-221/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo pakeista, o kita sprendimo dalis palikta nepakeista (t. 2, b. l. 125–134).

Šalies argumentai

Pareiškėjai (atsakovai) D. G. ir E. T. 2013-01-16 kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, prašydami panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 bei Kauno apygardos teismo 2012-06-01 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-1150-22/2012 ir atsakovų priešieškinį tenkinti. Pareiškėjai bylą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl 2012-10-16 paaiškėjusių naujų esminių bylai reikšmingų aplinkybių. 2012-10-16 buvo gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atsakymas Nr. R2-2362, kuriame komisija, išanalizavusi atsakovo D. G. pateiktą skundą ir AB „Kauno energija“ 2012-09-04 Nr. 20-3594 ir 2012-10-08 Nr. 20-4131 pateiktus atsakymus bei paaiškinimus, padarė išvadas, kad „AB „Kauno energija“, 2007 m. lapkričio mėnesį pradėjusi skirstyti šilumą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams pagal butų ar kitų patalpų tūrius, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius, elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą“. Taip pat VKEKK pripažino D. G. reikalavimus iš dalies pagrįstais ir iš dalies tenkino 2012-08-14 skundą bei ,,įpareigojo AB „Kauno energija“ perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal butų ar kitų patalpų plotus nuo 2007 m. lapkričio mėnesio“. Be to, VKEKK 2013-01-03 raštu Nr. R2-23 tenkino ir kitą atsakovo D. G. reikalavimą, t. y. pritarė šilumos paskirstymo perskaičiavimui nuo 2007 metų lapkričio mėnesio ne pagal butų ir kitų patalpų plotus, o pagal butų ar kitų patalpų tūrius. Pareiškėjų nuomone, šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovų 2011-06-07 priešieškinio reikalavimas dėl mokėjimo už šilumos tiekimą perskaičiavimo buvo pagrįstas. Kadangi šiuo metu VKEKK įpareigojo ieškovę perskaičiuoti šilumos paskirstymą nuo 2007 m. lapkričio mėn., o teismų įsiteisėjęs sprendimas dėl skolos priteisimo yra laikotarpiu nuo 2006-12-01 iki 2011-01-01, perskaičiavus šilumos paskirstymą, atsakovų skola ir procesinės palūkanos sumažėtų, keistųsi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. jos būtų paskirstytos proporcingai, atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų ir ieškovės ieškinio reikalavimų santykį. Pareiškėjų butas yra (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame name, kurio visiems gyventojams nuo 2007 metų buvo perskaičiuoti mokesčiai vadovaujantis patalpų tūriais, tačiau jiems ieškovė už šį laikotarpį perskaičiuoti mokesčių negali, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-05-21 nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 atsisakė (t. 3, b. l. 143–152). Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjai naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe laikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2012-10-15 atsakyme Nr. R2-2362 į pareiškėjo skundą padarytą išvadą, jog AB „Kauno energija“ elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei pažeidė pareigą tinkamai skirstyti šilumą, bei įpareigojimą AB „Kauno energija“ perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame name nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, o VKEKK atsakymo gavimą 2012-10-16 laikė šios naujos esminės bylai aplinkybės paaiškėjimo diena. Todėl darė išvadą, kad jų priešieškinio reikalavimas dėl mokėjimo už šilumos tiekimą perskaičiavimo buvo pagrįstas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteista iš jų ieškovei įsiskolinimas už pareiškėjų butui patiektą šilumą nuo 2006-12-01 iki 2011-01-01, yra neteisingas, nes pagrįstas neteisingais mokesčių paskaičiavimais. Teismo nuomone, nors šioje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovų skolos AB „Kauno energija“ dydžio už jų butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiektą šilumą, tačiau pareiškėjai (atsakovai išnagrinėtoje byloje) savo nesutikimą su jiems paskaičiuotais mokesčiais ir priešieškinyje išdėstytą reikalavimą įpareigoti ieškovę perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį nuo 2006-12-01 iki 2010-02-01 grindė tuo, kad nuo 2001 metų ieškovė neteisėtai skaičiavo mokesčius už šildymą pagal atskirą neįteisintą skaitliuką to paties namo, adresu (duomenys neskelbtini) komercinės paskirties patalpoms, esančioms pirmajame aukšte ir priklausančioms V. V.. Pareiškėjai išnagrinėtoje byloje nekėlė klausimo dėl mokesčių už šilumą perskaičiavimo dėl netiksliai apskaičiuoto butų (patalpų) tūrių, nors ta aplinkybė, jog mokesčiai apskaičiuojami taikant VKEKK patvirtintą Šilumos paskirstymo ir nustatymo metodą Nr. 4, kuris naudojamas šilumą paskirstant pagal patalpų tūrius, kartu su Šilumos paskirstymo ir nustatymo metodu Nr. 5, jiems buvo gerai žinoma, kadangi atsakydama į pareiškėjos E. T. 2008-07-02 prašymą tai buvo nurodžiusi AB „Kauno energija“ 2008-07-29 rašte Nr. 20-2389, kurį byloje yra pateikę patys pareiškėjai kartu su 2011-03-25 teisme gautu atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 40–42). Tai, kad mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis minėtais VKEKK patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, 2011-04-22 buvo nurodyta ir AB „Kauno energija“ dublike (t. 1, b. l. 62–63). Todėl yra visiškai akivaizdu, kad jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme pareiškėjams buvo žinomi ieškovės taikomi šilumos apskaičiavimo metodai. Teismas visiškai sutiko su trečiųjų asmenų teiginiais, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams buvo nežinoma, kokie duomenys taikant šiuos metodus naudojami ir kokiu būdu tie duomenys gaunami, nes gauti ir pateikti AB „Kauno energija“ teisingus duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, buvo daugiabučio namo valdytojo (administratoriaus) pareiga. Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakciją, tokius duomenis šilumos tiekėjui privalo pateikti šilumos vartotojai (Taisyklių 133.4 p). Tai nurodyta ir VKEKK atsakyme D. G. 2012-10-15 Nr. R2-2362 (t. 3, b. l. 7–10). Todėl D. G., kaip bendrijos pirmininkas ir kaip šilumos vartotojas, jau gerokai anksčiau, nei gautas 2012-10-15 VKEKK atsakymas į jo 2012-08-14 skundą, žinojo, kokie duomenys apie patalpų aukščius yra pateikti šilumos tiekėjui ir kad jie nėra tikslūs. 2012-08-14 rašydamas skundą, pareiškėjas neabejotinai žinojo, jog AB „Kauno energija“ atliekamas šilumos paskirstymas vartotojams yra netikslus. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjai ne vėliau kaip per tris mėnesius (t. y. ne vėliau kaip 2012-11-15) turėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau į teismą jie kreipėsi tik gavę VKEKK atsakymą į 2012-08-14 skundą. Savo rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai akcentavo, kad ne tai, jog jie sužinojo, jog šiluma skaičiuojama pagal tūrius, o būtent tai, kad VKEKK įpareigojo AB „Kauno energija“ perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą daugiabučiame name ir tas perskaičiavimas vis dėlto įvyko, yra esminė naujai paaiškėjusi bylai reikšminga aplinkybė, o šios naujos esminės bylai aplinkybės paaiškėjimo dieną laikė 2012-10-16, t. y. VKEKK atsakymo Nr. R2-2362 gavimo dieną. Tačiau, nagrinėjant bylą teisme ir priimant sprendimą, pareiškėjų nurodytos aplinkybės – VKEKK išvados, jog AB „Kauno energija“ nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pradėjusi skirstyti šilumą vartotojams pagal butų ar kitų patalpų tūrius, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius, elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą, bei įpareigojimo perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą – nebuvo. Ši VKEKK išvada padaryta jau po bylos išnagrinėjimo, esant jau priimtiems ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kai pareiškėjas D. G., pasinaudodamas išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2012-08-14 kreipėsi į VKEKK dėl AB „Kauno energija“ šilumos paskirstymui naudojamų neteisingų duomenų apie patalpų aukščius. Teismas pažymėjo, kad iš VKEKK 2012-10-15 atsakymo matyti, kad pareiškėjo skunde taip pat buvo keliamas klausimas dėl neteisingo šilumos paskirstymo dėl neteisėtai įrengto atskiro šilumos apskaitos prietaiso V. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau dėl šios skundo dalies VKEKK nepasisakė, nustačiusi, kad šis klausimas buvo nagrinėtas Kauno apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme ir šiuo klausimu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Likusią skundo dalį (dėl AB „Kauno energija“ šilumos paskirstymui naudojamų netikslių duomenų apie patalpų aukščius bei įpareigojimo AB „Kauno energija“ atlikti šilumos perskaičiavimą remiantis teisingais duomenimis) VKEKK tyrė, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 12 dalimi bei išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo 36–41 punktais ir priėmė atitinkamus sprendimus (t. 3, b. l. 7–11). Todėl tik po bylos išnagrinėjimo pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipėsi į VKEKK dėl galimai neteisingai skaičiuotų mokesčių dėl šilumos paskirstymui naudojamų netikslių duomenų apie patalpų aukščius. Kad šis klausimas anksčiau nebuvo keliamas, patvirtina 2010-04-15 VKEKK atsakymas į D. G. 2010-03-24 prašymą (t. 1, b. l. 54–57). Šis klausimas nebuvo keliamas ir išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjų priešieškinyje buvo nurodytos visai kitos faktinės aplinkybės ir keliami visai kiti klausimai, dėl kurių pareiškėjai reiškė priešieškinio reikalavimą ieškovei dėl mokėjimo už šilumos tiekimą perskaičiavimo. Aplinkybės, susijusios su AB „Kauno energija“ nuo 2007 m. lapkričio mėnesio šilumos vartotojams paskirstymu pagal tūrius, neturint tikslių duomenų apie visų butų aukščius, nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad 2013-03-08 AB „Kauno energija“ jiems pateikė raštą Nr. 20-1408, kuriame nurodė, kad pareiškėjų butui perskaičiavimas įvyko tik už 2011 ir 2012 metus, kadangi 2012-02-14 yra priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 priteisti skolą, susidariusią iki 2011-01-01, motyvuodama įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip spręsti pareiškėjų prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai (atsakovai) atskiruoju skundu (t. 4, b. l. 4–6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad „pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą“. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (LAT 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; LAT 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė teismui naują įrodymą, t. y. VKEKK raštą Nr. R2-2362, kuriuo VKEKK įpareigojo ieškovę perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą daugiabučiame name pagal butų ar kitų patalpų plotus nuo 2007 m. lapkričio mėn. Taip pat pareiškėjai su pateiktais rašytiniais paaiškinimais 2013-04-11 pateikė teismui dar vieną naują įrodymą, patvirtinantį, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, t. y. AB „Kauno energija“ 2013-03-08 pateiktą raštą Nr. 20-1408 su priedais, t. y. Šilumos paskirstymo lentelę pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams, 21 lapas (t. 3, b. l. 90–110). Pareiškėjai visos bylos nagrinėjimo metu prašė teismą patenkinti priešieškinį, kuriuo prašė perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį, kuris teko jų butui (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjai nurodė ne vieną aplinkybę, dėl kurios manė, kad ieškovė pažeidžia pareigą rūpestingai ir apdairiai skirstyti šilumą. Pareiškėjai priešieškinyje be kitų nurodytų motyvų, kodėl turi būti perskaičiuotinas suvartotas energijos kiekis jų butui, nurodė ir tai, kad ieškovė, apskaičiuodama šilumos suvartojimą pareiškėjams, sąskaitose buvo nurodžiusi neteisingą viso pastato plotą, t. y. mažesnį nei yra iš tikrųjų 3 343,57 kv. m, o 2007 m. sąskaitose nurodytas namo plotas yra 2 963,60 kv. m, o tokiu būdu tiek pareiškėjams, tiek kiekvienam butui paskaičiuojami mokesčiai už šilumą buvo didesni, kadangi viso namo plotas ankstesnėse sąskaitose nurodytas mažesnis. Kaip nurodyta pareiškėjų priešieškinyje, jog „atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, ieškovės nurodyti plotai sąskaitose yra nevienodi, todėl yra pažeista Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovė turi patikslinti sąskaitas, nurodant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tikslų plotą, ir tokiu būdu perskaičiuoti mokesčius, remiantis viso pastato tiksliu plotu“. Taip pat ieškovė, pateikdama atsiliepimą į priešieškinį, argumentavo, kad „Sąskaitose nuo 2007 m. spalio mėn. yra nurodomas visas pastato plotas, o ne tik namo gyvenamosios patalpos, tačiau įtakos šilumos kiekio paskirstymui tai neturi reikšmės“. Būtent ši argumentacija yra nepagrįsta ir klaidinanti, kadangi sąskaitose pateikti duomenys, pagal kuriuos vartotojai turi teisę pasitikrinti šilumos paskirstymą, turi reikšmę. VKEKK sprendė, kad pradėjusi skirstyti šilumą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams pagal butų ar kitų patalpų tūrius, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius, AB „Kauno energija“ elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą, todėl manytina, kad šios naujos aplinkybės yra svarbi įrodinėjimo dalis civilinėje byloje, kadangi būtent pareiškėjai ir prašė teismo ieškovę įpareigoti perskaičiuoti šilumos paskirstymą, tenkantį jų butui, kadangi ieškovė neturėjo tikslių duomenų (kaip aukščio) paskaičiavimui, todėl ir sąskaitose buvo pateikti netikslūs duomenys. Pareiškėjai pateikė teismui 2012-04-19 ieškovės raštą Nr. 20-1568 bei Šilumos paskirstymo lentelę pastato (duomenys neskelbtini), Kaune vartotojams, 21 lapas, iš kurių matyti skirtingi parametrai, t. y. prieš perskaičiavimą ir jau po perskaičiavimo, nurodžius teisingus aukščius. Komisijai įpareigojus AB „Kauno energija“ perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą, šiandienai pakito vartotojams pagrindiniai parametrai, kas turi įtakos visiems mokesčiams už šildymą. Iš Šilumos paskirstymo lentelės pastato (duomenys neskelbtini), Kaune vartotojams, 21 lapas, aiškiai matyti ir ta aplinkybė, kad patalpoms, kurių kodas yra 5004000001 (plotas 212 kv. m.) ir kurios priklausė T. ir V. V., butams Nr. 13 ir Nr. 23, nėra skaičiuojamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui, t. y. vadinamas „gyvatuko“ mokestis. Teismas dėl šio pateikto įrodymo nutartyje nieko nepasisakė. Tačiau pareiškėjai savo priešieškinyje taip pat nurodė, kad nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už gyvatuką, nes pareiškėjai savo bute gyvatuko neturi, ir dėl šios aplinkybės pareiškėjai prašė teismo įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokesčius. Tuo tarpu AB „Kauno energija“ atsiliepime teigė, kad toks mokestis yra privalomas visiems, nors ir nėra vadinamo „gyvatuko“, nes jis yra skaičiuojamas, kaip už rūsio cirkuliaciją. Patalpoms, kurios priklausė T. ir V. V., tas mokestis sumažintas per pusę ir pradėtas skaičiuoti nuo 2008-11, butui Nr. 13 – nuo 2011-03, o butui Nr. 23 – mokestis nepradėtas skaičiuoti iki 2012-04. Tai įrodo, kad su šiuo gautu raštu iš AB „Kauno energija“ paaiškėjo naujos aplinkybės, kad kitiems gyventojams nebuvo skaičiuojamas mokestis už gyvatuką, o tai taip pat įrodo, kad ieškovė pažeidė pareigą rūpestingai ir apdairiai skirstyti šilumą visiems namo gyventojams, todėl pareiškėjai pagrįstai priešieškiniu prašė teismo perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį, kuris teko pareiškėjų butui.

Aplinkybė, jog komisija įpareigojo AB „Kauno energija“ perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą daugiabučiame name, pagal butų ar kitų patalpų plotus nuo 2007 m. lapkričio mėn., pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi VKEKK išvada padaryta jau po bylos išnagrinėjimo, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kai pareiškėjas kreipėsi į VKEKK dėl ieškovės šilumos paskirstymui naudojamų neteisingų duomenų apie patalpų aukščius. Taip pat, dėl AB „Kauno energija“ 2013-03-08 pateikto rašto Nr. 20-1408 su priedais, t. y. Šilumos paskirstymo lentelė pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams, 21 lapas, pareiškėjai sužinojo po jau įvykusio perskaičiavimo, jog kitiems gyventojams nebuvo skaičiuojamas mokestis už gyvatuką.

Byloje ginčas kilo dėl mokesčių už šilumos tiekimą skolos dydžio pagrįstumo, teismai turėjo būti aktyvūs šios kategorijos byloje ir įtraukti VKEKK į bylą išvadai duoti. Teismai buvo neaktyvūs, neįtraukė į bylą VKEKK išvadai pateikti, ir šiuo metu jau įsiteisėjus sprendimui yra gautas VKEKK sprendimas dėl šilumos paskirstymo perskaičiavimo nuo 2007 m. lapkričio mėn., nurodant, kad ieškovė, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius, elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą. Po šilumos paskirstymo perskaičiavimo, naudojant tikslius ir teisingus duomenis, yra pakitę pagrindiniai parametrai, pagal kuriuos šiandieną ir vykdomas šilumos paskirstymas vartotojams. Jei teismui būtų žinomos šios aplinkybės, teismas būtų priėmęs kitą sprendimą, t. y. patenkinęs atsakovų priešieškinį. Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, jog naujas įrodymas turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, manytina, kad pateiktas į bylą VKEKK raštas, kuriuo VKEKK įpareigojo ieškovę perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą nuo 2007 m. lapkričio mėn., taip pat Šilumos paskirstymo lentelė pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams, 21 lapas, patvirtina, kad ieškovė pažeidė pareigą rūpestingai ir apdairiai skirstyti šilumą visiems namo gyventojams. Būtent tai ir yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Šioje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo teismas priteisė iš atsakovų ieškovei įsiskolinimą už patiektą šilumą nuo 2006-12-01 iki 2011-01-01, tačiau pareiškėjų butui priskaičiuoti mokesčiai ir teismo priimtas sprendimas yra grįstas neteisingais mokesčių paskaičiavimais, kadangi VKEKK įpareigojo ieškovę perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą 2007 m. lapkričio mėn. Susidaro situacija, kad tame pačiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, visiems gyventojams buvo perskaičiuoti mokesčiai, kadangi komisija tai padaryti įpareigojo AB „Kauno energija“, tačiau pareiškėjams už šį laikotarpį mokesčių perskaičiuoti negali, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012. Šiai dienai perskaičiavimas įvyko visiems namo gyventojams, išskyrus pareiškėjus. Perskaičiavus mokesčius, pareiškėjų skola AB „Kauno energija“ sumažėtų. Būtent tai taip pat įrodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys V. V. ir T. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 12–15) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-21 nutartį palikti galioti. Nurodo, kad pagrindinis pareiškėjų priešieškinio motyvas buvo perskaičiuoti mokestį už šildymą dėl to, kad mokesčiai komercinėms patalpoms buvo skaičiuoti pagal atskirą skaitiklį. Kitų motyvų ir aplinkybių pareiškėjai niekada nebuvo pateikę – nei atsiliepime į AB „Kauno energija“ ieškinį, nei triplike, nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. VKEKK nurodymas perskaičiuoti mokesčius pagal patikslintą kelių gyv. namo patalpų tūrį negali būti laikomas nauja esmine bylai reikšminga aplinkybe. VKEKK nurodymas perskaičiuoti mokesčius atsirado po pareiškėjo D. G. skundo dėl netikslių dalies patalpų aukščių (VKEKK raštai 2012-10-15 Nr. R2-2362, 2013-01-03 Nr. R2-23). Iš raštų matyti, kad ne komisija nustatė patalpų aukščių neatitikimą, o D. G. skundė ieškovę dėl neteisingo patalpų aukščių taikymo, kuriuos pats ir privalėjo patikslinti, bet to anksčiau nedarė, nors nuo 2010-03-21 yra namo bendrijos pirmininkas. VKEKK rašte 2013-01-03 Nr. R2-23 nurodoma: „... kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai bei juos atstovaujantis asmuo jokių duomenų apie butų ir patalpų aukščius jokia forma niekada nėra pateikę“. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012, kurią prašoma atnaujinti. Jei VKEKK ir būtų įtraukta į bylą išvadai duoti, tai iš byloje esančių duomenų (kur apie tūrius jokiu aspektu nebuvo kalbama ir jokios medžiagos nebuvo pateikta) tik būtų galėjusi nustatyti, ar teisingai taikomi pačios komisijos patvirtinti 4–as ir 5–as šilumos paskirstymo metodai. Iš komisijos raštų dėl metodų taikymo VKEKK ieškovei priekaištų neturėjo. 4–as ir 5–as metodai šilumai skirstyti buvo taikomi teisingai, tik duomenys apie dalies patalpų aukščius buvo nepatikslinti, nes savo pareigos nevykdė D. G.. Informacija apie taikomus šilumos apskaitos metodus, taikomus duomenis (t. y. patalpų tūrius) buvo nuolat teikiama, bet atsakovai į šiuos pateiktus duomenis nekreipė dėmesio, o tik atkakliai reikalavo panaikinti atskirąją negyvenamų patalpų apskaitą. Šiuo reikalavimu ir buvo pagrįstas priešieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012, tai ir buvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas, kuris niekaip nėra susijęs su šilumos paskirstymo pagal tūrius problemomis. Todėl pareiškėjų teiginys, kad teismas „būtų patenkinęs atsakovų priešieškinį“, yra nepagrįstas. Teismas civilinėje byloje Nr. A2-3536-752/2013 teisingai sprendė, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, nes duomenys, kuriuos VKEKK gavo iš D. G. ir kuriais remdamasi padarė savo sprendimą, atsakovams buvo žinomi nuo 2008 m. (2008-07-29 AB „Kauno energija“ raštas Nr. 20-2389), todėl prašymo pateikimo terminas dėl proceso atnaujinimo yra praleistas.

Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 16–18) prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjai jau nuo 2008-07-29 žinojo apie tai, kad mokesčiai yra skaičiuojami vadovaujantis VKEKK patvirtintais metodais, o tai reiškia, kad pareiškėjai žinojo ir apie tai, kad šiluma yra apskaitoma įvertinus butų tūrius. Pats D. G., būdamas bendrijos pirmininkas, privalėjo pateikti šiuos duomenis, t. y. teisingus duomenis mokėjimams už šilumą apskaičiuoti, nes tokia pareiga yra įtvirtinta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punkte, todėl D. G., kaip bendrijos pirmininkui ir kaip šilumos vartotojui, jau gerokai anksčiau, nei gautas 2012-10-15 VKEKK atsakymas į jo 2012-08-14 skundą, buvo žinoma, kokie duomenys apie patalpų aukščius yra pateikti šilumos tiekėjui ir kad jie nėra tikslūs. Tai reiškia, kad 2012-08-14 rašydamas skundą pareiškėjas neabejotinai žinojo, jog AB „Kauno energija“ atliekamas šilumos paskirstymas vartotojams yra netikslus. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjai ne vėliau kaip per tris mėnesius (t. y. ne vėliau kaip 2012-11-15) turėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau į teismą kreipėsi tik gavę VKEKK atsakymą į 2012-08-14 skundą.

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjai nė viename procesiniame dokumente nekėlė klausimo dėl apskaitoje naudojamų duomenų apie butų tūrius, jie ginčijo tik atliktos rekonstrukcijos teisėtumą ir kad dėl to neteisingai apskaitoma šiluma. Šiai dienai dėl šių keliamų klausimų nėra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. 2013-05-21 Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-3536-752/2013 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 yra pagrįsta, o pareiškėjų nurodyti motyvai, kurių pagrindu turėtų būti panaikinta Kauno apylinkės teismo 2013-05-21 nutartis dėl proceso atnaujinimo, yra atmestini, nes pareiškėjai nepateikė naujų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą naikinti priimtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nustatyta, jog pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-01-16, tačiau teismui 2013-01-25 nutartimi nustačius terminą trūkumams pašalinti, 2013-02-11 buvo pateiktas patikslintas 2013-02-08 prašymas, kurį teismas priėmė 2013-02-14 nutartimi (3 t., b. l. 29). Kaip matyti iš 2013-02-08 patikslinto prašymo atnaujinti procesą (3 t., b. l. 24–26), pareiškėjai procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė: 1) į atsakovo D. G. 2012-08-14 paklausimą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 2012-10-16 gautą 2012-10-15 atsakymą Nr. R2-2362, kuriuo buvo padaryta išvada, jog ieškovė, ,,2007 m. lapkričio mėnesį pradėjusi skirstyti šilumą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams pagal butų ar patalpų tūrius, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius, elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą“, be to, ieškovė buvo įpareigota perskaičiuoti šilumos paskirstymą daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune nuo 2007 m. lapkričio mėn. (3 t., b. l. 7–10), bei 2) VKEKK 2013-01-03 raštą Nr. R2-23, kuriuo buvo pritarta atsakovo D. G. reikalavimui, t. y. šilumos paskirstymo perskaičiavimui nuo 2007 lapkričio mėn. pagal butų ir kitų patalpų tūrius (3 t., b. l. 11).

Pareiškėjai, nesutikdami su Kauno apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino jų prašymo atnaujinti procesą, atskirajame skunde nurodo, jog jie su 2013-04-11 rašytiniais paaiškinimais taip pat pateikė dar vieną naują įrodymą, patvirtinantį naujų esminių aplinkybių paaiškėjimą, t. y. AB „Kauno energija“ 2013-03-08 pateiktą raštą Nr. 20-1408 su priedais, t. y. Šilumos paskirstymo lentelę pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams (t. 3, b. l. 90–110). Pareiškėjų teigimu, iš Šilumos paskirstymo lentelės pastato (duomenys neskelbtini), Kaune vartotojams, 21 lapas, aiškiai matyti ir ta aplinkybė, kad patalpoms, kurių kodas yra 5004000001 (plotas 212 kv. m.) ir kurios priklausė T. ir V. V., butams Nr. 13 ir Nr. 23, nėra skaičiuojamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui, t. y. vadinamas „gyvatuko“ mokestis, tačiau teismas dėl šio pateikto įrodymo nutartyje nieko nepasisakė, nors pareiškėjai savo priešieškinyje buvo nurodę, kad nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už gyvatuką, nes pareiškėjai savo bute gyvatuko neturi, ir dėl šios aplinkybės pareiškėjai taip pat prašė teismo įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokesčius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 369–370 straipsniais, prašymo atnaujinimo pagrindas nurodomas prašyme dėl proceso atnaujinimo, kurį teismas priima ir į kurį kiti dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus. Šiuo atveju teismas 2013-02-14 nutartimi (3 t., b. l. 29) priėmė pareiškėjų 2013-02-11 pateiktą patikslintą 2013-02-08 prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi 2013-02-08 patikslintame prašyme, kurį teismas priėmė ir nagrinėjo, nebuvo prašoma atnaujinti proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su neteisingu ,,gyvatuko“ mokesčio skaičiavimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog su 2013-04-11 rašytiniais paaiškinimais pateiktas ieškovės 2013-03-08 raštas Nr. 20-1408 su priedais, t. y. Šilumos paskirstymo lentele pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vartotojams (t. 3, b. l. 90–110), galėtų kaip nors patvirtinti naujų esminių aplinkybių, nurodytų patikslintame 2013-02-08 prašyme dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjimą.

LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jų nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo, ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).

Nagrinėjamuoju atveju civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 ginčas buvo kilęs dėl trečiųjų asmenų patalpų ploto įtraukimo į namo bendrąjį plotą, t. y. atsakovams teigiant, kad ieškovė neteisėtai skaičiavo mokesčius už šildymą, dalindama sunaudotos šilumos kiekius iš namo ploto, neįtraukdama negyvenamųjų patalpų, priklausančių tretiesiems asmenims (V.), ir kad tai įtakojo per didelius mokesčius. Be to, pareiškėjai savo priešieškinyje buvo nurodę ir tai, kad nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už gyvatuką, nes pareiškėjai savo bute gyvatuko neturi. Būtent dėl šių dviejų aplinkybių pareiškėjai prašė teismo įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokesčius. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai išnagrinėtoje byloje nekėlė klausimo dėl mokesčių už šilumą perskaičiavimo dėl netiksliai apskaičiuoto butų (patalpų) tūrių, nors ta aplinkybė, jog mokesčiai apskaičiuojami taikant VKEKK patvirtintą Šilumos paskirstymo ir nustatymo metodą Nr. 4, kuris naudojamas šilumą paskirstant pagal patalpų tūrius, kartu su Šilumos paskirstymo ir nustatymo metodu Nr. 5, jiems turėjo būti žinoma, kadangi atsakydama į pareiškėjos E. T. 2008-07-02 prašymą tai buvo nurodžiusi AB „Kauno energija“ 2008-07-29 rašte Nr. 20-2389, kurį byloje yra pateikę patys pareiškėjai kartu su 2011-03-25 teisme gautu atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 40–42). Tai, kad mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis minėtais VKEKK patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, 2011-04-22 buvo nurodyta ir AB „Kauno energija“ dublike (t. 1, b. l. 62–63). Todėl yra visiškai akivaizdu, kad jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjams turėjo būti žinomi ieškovės taikomi šilumos apskaičiavimo metodai bei tai, jog šilumos kiekis paskirstomas ,,proporcingai visiems pastato vartotojams pagal butų ar patalpų naudingąjį tūrį“.

Be to, nagrinėjant bylą teisme ir priimant sprendimą, pareiškėjų nurodytos aplinkybės – VKEKK išvados, jog AB „Kauno energija“ nuo 2007 m. lapkričio mėnesio pradėjusi skirstyti šilumą vartotojams pagal butų ar kitų patalpų tūrius, neturėdama tikslių duomenų apie visų butų aukščius elgėsi neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai bei tokiais savo veiksmais pažeidė šilumos tiekėjui tenkančią pareigą tinkamai skirstyti šilumą, bei įpareigojimo perskaičiuoti suvartotos šilumos paskirstymą – nebuvo. Ši VKEKK išvada padaryta jau po bylos išnagrinėjimo, esant jau priimtiems ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kai pareiškėjas D. G., pasinaudodamas išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2012-08-14 kreipėsi į VKEKK dėl AB „Kauno energija“ šilumos paskirstymui naudojamų neteisingų duomenų apie patalpų aukščius. Duomenų, kad D. G. neturėjo galimybių į VKEKK dėl AB „Kauno energija“ šilumos paskirstymui naudojamų neteisingų duomenų apie patalpų aukščius kreiptis gerokai anksčiau (dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) byloje nėra.

Apeliantai taip pat nurodo, kad susidarė situacija, jog tame pačiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, visiems gyventojams buvo perskaičiuoti mokesčiai, kadangi komisija tai padaryti įpareigojo AB „Kauno energija“, tačiau pareiškėjams už šį laikotarpį mokesčių perskaičiuoti negali, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012. Perskaičiavus mokesčius, pareiškėjų skola AB „Kauno energija“ sumažėtų, todėl, apeliantų nuomone, dėl šių aplinkybių teismo sprendimas yra neteisėtas. Nors ieškovės veiksmų teisėtumas, atsisakant perskaičiuoti mokesčius ir pareiškėjams, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės veiksmų nenuoseklumą, iš vienos pusės pripažįstant, kad pareiškėjai nė viename nagrinėjamos bylos procesiniame dokumente nekėlė klausimo dėl apskaitoje naudojamų duomenų apie butų tūrius ir kad jie civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 ginčijo tik atliktos rekonstrukcijos teisėtumą ir dėl to neteisingai apskaitomą šilumą, tačiau iš kitos pusės – pareiškėjams neperskaičiuojant mokesčių visai kitu pagrindu (dėl netiksliai apskaičiuoto butų (patalpų) tūrių), nei dėl kurio buvo nuspręsta civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012, nors kitiems namo gyventojams mokesčiai yra perskaičiuoti. Tai, kad yra įsiteisėjęs civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 priimtas sprendimas, kuriuo priteista ieškovei iš atsakovų įsiskolinimas už patiektą šilumą, o atsakovų D. G. ir E. T. priešieškinis dėl mokesčių perskaičiavimo (pagrindais, nesusijusiais su netiksliai apskaičiuotais patalpų tūriais) atmestas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti kliūtimi dėl netiksliai apskaičiuoto butų (patalpų) tūrių ieškovei pačiai perskaičiuoti iš pareiškėjų priteistų mokesčių (kurių paskaičiavimo teisingumas nurodytu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4-191/2012 nebuvo ginčijamas) ir padaryti atitinkamas užskaitas su priteistomis sumomis arba, ieškovei to neatliekant, pareiškėjams ginti dėl to jų pažeistas teises teisme užvedant kitą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (šiuo atveju – atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė