Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „Automobilių dujos“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad iki ieškovui A. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo, atsakovas UAB „Automobilių dujos“ ir Šiaulių miesto savivaldybė 2000-08-30 buvo sudarę valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 83 (20 b. l.), pagal kurią atsakovas iki 2003-08-30 nuomojosi 0,16 ha (1600 m²) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pasibaigė 2003-08-30, jis pratęstas nebuvo. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-05-06 sprendimu Nr. 7-3629 ieškovui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7848 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu, nustatytos žemės sklypo ribos (10, 27-29 b. l.). 2007 metais, atlikus teritorijos detalųjį planavimą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į šešis sklypus, vienam iš jų, po atidalijimo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8-9 b. l.). Iš antstolio R. K. 2015-02-23 pažymos Nr. S-3424-15 (46 b. l.) matyti, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi laikini statiniai: parduotuvė-operatorinė su cisternomis C1, C2, C3, C4, stoginėmis 2I1g, 3I1g ir kiemo statiniais (tvora, aikštele), kurie Nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti, taip pat nėra įregistruotos daiktinės teisės į juos. Šių statinių naudotoju yra atsakovas UAB „Automobilių dujos“, tai patvirtina 2007-07-18 patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo UAB „Automobilių dujos“ ir nuomininko A. Ž. individualios įmonės, kuria nuomininkui už sutartą mokestį leidžiama naudotis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, to neneigia ir pats atsakovas (24 b. l.). Iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-08 pranešimo Nr. (32.1)S-184 (47 b. l.) matyti, kad ieškovas A. K. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1842 ha sumokėjo: 2012 m. - 580,95 Lt (168,25 Eur), 2013 m. – 470,20 Lt (136,18 Eur), 2014 m. - 483,04 Lt (139,90 Eur), iš viso 1534,19 Lt (444,33 Eur) žemės mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2013 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-554/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-408/2012; kt.).

Civilinėje byloje Nr. 2-389-569/2012 nustatyta, kad atsakovo UAB „Automobilių dujos“ degalinės statiniai, kurie yra ieškovo A. K. žemės sklype, esančiame Pailių 8, Šiauliai, yra laikini statiniai, kurių naudojimo terminas yra seniai pasibaigęs, vieno iš šių statinių – operatorinės – rekonstrukcija atlikta savavališkai, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimu ieškovo A. K. ieškinys buvo patenkintas ir atsakovas UAB ,,Automobilių dujos“ įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3 C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją (11-14 b. l.). Minėtas sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2012-12-21 nutartimi paliktas nepakeistas. Civilinėje byloje Nr. 2-4432-797/2012 Šiaulių apygardos teismo 2013-02-22 sprendimu (15-17 b. l.) panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas: ieškovo A. K. ieškinys patenkintas visiškai, priteista ieškovui A. K. iš atsakovo UAB „Automobilių dujos“ 8000 Lt už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai A. K. daugiau kaip prieš 8 metus įgijo žemės sklypą, kuriame yra atsakovui priklausantys statiniai, bet žemės sklypo naudojimo pastatų ir kitų statinių eksploatavimo poreikiui tenkinti pagrindo nenustatyta nei teisės aktu, nei teismo sprendimu, nei šalių sandoriu, nei administraciniu aktu. Atsakovas nuo 2004 metų neatlygintinai naudojasi A. K. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o pastarasis ieškiniu reikalauja atlyginti už naudojimąsi sklypu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, be atlygio naudodamasis nelegaliems statiniams valdyti reikalingu ieškovui A. K. priklausančiu žemės sklypu, atsakovas UAB „Automobilių dujos“ sutaupė ieškovo sąskaita, o šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas A. K. negautoms lėšoms (taip pat ir išlaidoms mokant žemės mokestį) ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys, rėmėsi CK 6.242 straipsniu, nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti 8000 Lt kompensacija už naudojimąsi jo nuosavybe už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012 m. visiškai pagrįsta ir atitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškinį tenkino. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, kasacine tvarka apskųstas nebuvo. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.), todėl atsakovas teismo sprendimuose nustatytų aplinkybių ginčyti nebegali. Faktas, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso laikini nelegalūs statiniai, esantys ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), turi prejudicinę galią, jo pakartotinai įrodinėti nereikia. Kad statiniai iki šiol stovi, patvirtina byloje esanti antstolio pažyma (46 b. l.), to neginčijo teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovas, tai patvirtina informacinės teismų sistemos Liteko duomenys, iš kurių matyti, jog teisme yra užvesta civilinė byla dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (civilinė byla Nr. 2-6341-650/2015), taip pat civilinė byla dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus (civilinė Byla Nr. P2-65-772/2015), vadinasi statiniai iki šiol nėra pašalinti, teismo sprendimas nėra įvykdytas. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog nesutinka su ieškiniu (1-6, 41-45 b. l.), nes nėra visų sąlygų taikyti CK 6.242 straipsnį, nes pats ieškovas pažeidė preliminariąją sutartį, atsisakydamas žemės sklypą parduoti atsakovui, dėl ko atsakovo ūkinė veikla buvo paralyžuota, atimta galimybė gauti pajamas. Tačiau remiantis minėtu pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2013-02-22 sprendimu ieškovui ir buvo priteista kompensacija už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu iš atsakovo, minėtoje byloje jis to neginčijo, sprendimo kasacine tvarka neskundė, vadinasi su teismo nustatyta aplinkybe, jog jis nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, sutiko, todėl įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių vėl ginčyti negalima, nes minėtas sprendimas buvo priimtas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko, tik už skirtingą laikotarpį, nes įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str.). Atsakovo atstovas teismo posėdyje tvirtino, jog atsakovas nesutiko minėto žemės sklypo parduoti atsakovui, tačiau minėtas jo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes po minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas dar kreipėsi į ieškovą su prašymu jam parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o šis atsisakė. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad UAB „Automobilių dujos“ šiai dienai yra likviduojama įmonė, neturinti turto ir pajamų, nevykdanti veiklos (57 b. l.), turinti nemažo dydžio įsiskolinimą ieškovui pagal ankstesnį teismo sprendimą, nesugebanti net įvykdyti teismo sprendimo - pašalinti nelegalius laikinus statinius, ką patvirtino teismo posėdyje ir atsakovo atstovas, todėl akivaizdu, jog ji net negalėtų įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš ieškovo, todėl tai yra tik atsakovo atstovo prielaidos, kuriomis remtis teismas negali. Atsakovo atstovas taip pat teismo posėdyje nurodė, jog kreipėsi į ieškovą dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kreipėsi žodžiu, tačiau ieškovas sudaryti nuomos sutartį atsisakė. Tai paneigė ieškovas, nurodydamas, jog atsakovas į jį nesikreipė dėl nuomos sutarties sudarymo, o jis neprivalo atsakovui siūlyti sutartį sudaryti. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, jog minėtą nuomos sutartį būtų buvę prašoma sudaryti. Todėl šiai dienai atsakovo statiniai ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir toliau stovi, teismo sprendimas dėl jų pašalinimo šiai dienai nėra įvykdytas ir net nepradėtas vykdyti, nors jau praėjo daugiau kaip vieneri metai, tai varžo ieškovo, kaip savininko teises, nes jis minėtu žemės sklypu negali disponuoti (niekas nenori jo pirkti ar nuomoti su jame esančiais statiniais), tačiau turi už jį mokėti mokesčius valstybei, jį prižiūrėti: šienauti, rinkti šiukšles ir pan., todėl prašo priteisti 1737,72 Eur atsakovo turimą mokėti žemės nuomos mokestį kaip kompensaciją už tai, kad atsakovas UAB „Automobilių dujos“ savo neįteisintiems statiniams eksploatuoti naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01. Teismas sutinka su aukštesnio teismo vertinimu įsiteisėjusiame teismo sprendime, kad nagrinėjamoje byloje aktualios CK 6.242 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą. Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiek tiesioginės turtinės naudos (pajamų, pelno) gavimu, tiek atsakovo turto sutaupymu (pvz., įgyjama nuosavybės ar kitokia daiktinė teisė į daiktą, sutaupomos išlaidos, panaikinama skola ir pan.). Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Priežastinio ryšio konstatavimui šiuo atveju pakanka nustatyti kito asmens teisių pažeidimo ir dėl to atsiradusio asmens praturtėjimo ryšį. Ketvirta, atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, pabrėžtina, kad ieškiniai pagal CK 6.242 straipsnį pareiškiami tik tada, kai negalima pareikšti jokio kito ieškinio.

Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai ieškovas daugiau kaip prieš 10 metų įgijo žemės sklypą, kuriame yra atsakovui priklausantys statiniai, bet žemės sklypo naudojimo pastatų ir kitų statinių eksploatavimo poreikiui tenkinti pagrindo nenustatyta nei teisės aktu, nei teismo sprendimu, nei šalių sandoriu, nei administraciniu aktu. Atsakovas nuo 2004 metų neatlygintinai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o pastarasis ieškiniu reikalauja atlyginti už naudojimąsi žemės sklypu. Taigi faktiškai ieškovo A. K. nuosavybės teisė į ginčo sklypą yra apribota ir suvaržyta, bet šis suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės ginčo žemės sklypo panaudos ar nuomos sutarties (CK 6.545, 6.547, 6.629 straipsniai), taip pat nenustatyta ir neįregistruota servitutų (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys) ar kitų nuosavybės teisės į šį sklypą suvaržymų. Pažymėtina, kad, sudarius nuomos sutartį arba nustačius ir įregistravus servitutą, pareiga atlyginti už naudojimąsi svetimu daiktu nuomos mokesčio ar dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo forma atsirastų tik ateityje, t. y. nuo sandorio sudarymo ar išvestinės daiktinės teisės nustatymo ir įregistravimo momento. Dėl to už laikotarpį, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymo pagrindo nebuvo nustatyta, nors faktiškai toks suvaržymas egzistavo, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti nei skolos, nei nuostolių. Esant tokiai situacijai, pastato savininkas, neatlygintinai naudodamasis kito asmens žeme, kurioje yra jam priklausantys statiniai, sutaupo lėšų. Toks sutaupymas laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta žemės savininko valia sklypą suteikti naudotis neatlygintinai, tačiau tokios valios ieškovas neišreiškė. Taigi šiuo atveju pastatų savininkas nepagrįstai praturtėja, o žemės, kurioje yra pastatai, savininkas atitinkamai negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, t. y. pastatų savininkas praturtėja žemės savininko sąskaita. Todėl darytina išvada, kad, be atlygio naudodamasis nelegaliems statiniams valdyti reikalingu ieškovui A. K. priklausančiu žemės sklypu, atsakovas UAB „Automobilių dujos“ sutaupė ieškovo sąskaita, o šis atsakovo sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms (taip pat ir išlaidoms mokant žemės mokestį) ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01, nes už ankstesnį laikotarpį skola ieškovui iš atsakovo jau yra priteista įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2013-02-22 sprendimu. Šiaulių apygardos teismo 2013-02-22 sprendime teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos, nes šiame sprendime jau minėtu įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389-569/2012 konstatuotas ginčo statinių nelegalios rekonstrukcijos faktas ir atsakovas UAB „Automobilių dujos“ įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę-operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją.

Atsakovas taip pat nesutinka su prašomos priteisti sumos dydžiu už metus - 2000 Lt (579,24 Eur), nurodo, jog ji yra neprotinga, nes anksčiau ieškovui buvo priteista po 1000 Lt, be to, tiek jis ir prašė sumokėti priminime, siųstame atsakovui (18-19 b. l.). Ieškovas atsikerta, nurodydamas, jog atsakovui minėtas dydis (1000 Lt) už naudojimąsi žemės sklypu būtų galiojęs, jeigu atsakovas būtų pinigus pervedęs ieškovui iki teismo, t. y., gera valia, o teisme jis jau prašo daugiau, be to, remiasi tuo, kad valstybei už naudojimąsi valstybine žeme be nuomos sutarties yra skaičiuojamas mokestis 4 procentai nuo žemės sklypo vertės ir tai sudarytų 1714,56 Eur (5920 Lt) metams (113-117 b. l.), atsakovas UAB „Automobilių dujos“ ir Šiaulių miesto savivaldybė 2000-08-30 buvo sudarę valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 83 (20 b. l.), pagal kurią atsakovas valstybei mokėjo 2554,38 Lt už metus, todėl jo prašoma priteisti suma nėra per didelė. Atkreiptinas dėmesys, jog nepagrįsto praturtėjimo atveju nebūtina, kad pažeidėjo praturtėjimas tiksliai atitiktų nukentėjusiojo turto sumažėjimą. Šitaip yra todėl, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto, skirtingai nei žalos atlyginimo instituto, tikslas yra ne kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, o pašalinti pažeidėjo nepagrįstą praturtėjimą. Iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-08 pranešimo Nr. (32.1)S-184 (47 b. l.) matyti, kad ieškovas A. K. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1842 ha sumokėjo: 2012 m. - 580,95 Lt (168,25 Eur), 2013 m. – 470,20 Lt (136,18 Eur), 2014 m. - 483,04 Lt (139,90 Eur), iš viso 1534,19 Lt (444,33 Eur) žemės mokesčio, taip pat 2000-08-23 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje numatyta 0,16 ha žemės sklypo nuomos kaina – 2554,38 Lt, taip pat 2007-07-18 UAB „Automobilių dujos“ ir A. Ž. individualios įmonės patalpų nuomos sutartyje nustatyta 2360 Lt dydžio patalpų nuomos kaina. Šiaulių apygardos teismo 2013-02-22 sprendime teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti 8000 Lt kompensacija už naudojimąsi jo nuosavybe už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012 m., t. y. už aštuonerius metus (po 1000 Lt arba 289,62 Eur už metus), visiškai pagrįsta ir atitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, jo kasacine tvarka neskundė nei viena iš šalių, vadinasi, su priimtu sprendimu sutiko, nustatyta kompensacija už naudojimąsi žemės sklypu atitiko abiejų šalių interesus ir jas tenkino. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, jog už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu jis gautų didesnę kompensaciją, nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad žemės nuomos kaina minėtoje vietovėje išaugo, kai pats teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtas žemės sklypas kaip tik nuvertėjo. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas yra likviduojama įmonė, todėl manytina, kad 289,62 Eur kompensacija už naudojimąsi žemės sklypu už metus atitinka abiejų šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir pakankamai kompensuoja nukentėjusiojo (ieškovo) turto sumažėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos CK 6.242 straipsnio nuostatoms taikyti ir ieškinį tenkinti, tačiau iš dalies, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovo 868,86 Eur kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01.

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (868,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių dalies priteisimo teismo posėdžio metu atsisakė ir iš atsakovo prašė priteisti: 52,17 Eur žyminį mokestį (7 b. l.), 4,34 Eur siuntos paieškos išlaidas (21 b. l.), 6,38 Eur, sumokėtus VĮ Registrų centras už pažymą (59 b. l.), 116 Eur išlaidos, sumokėtos antstoliui R. K. už vykdomojo dokumento vykdymą (83 b. l.), viso - 178,89 Eur. Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinama 50 procentų ieškovo reikalavimų, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 89,45 Eur. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kadangi 3,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (86-88 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.), teismo sprendimui įsiteisėjus mažintina jų apimtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Automobilių dujos“, į. k. 145330320, 868,86 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų, 86 ct) kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (868,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,45 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų, 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje (dėl dalies kompensacijos ir dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo) ieškinį atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-24 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Automobilių dujos“ (juridinio asmens kodas 145330320, buveinė - Dainų g. 42-29, 78286 Šiauliuose, adresas korespondencijai – J. K. sodyba „Kaukiškė“, Antalksnės k., Ignalinos r.) turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 1737,22 Eur sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-24 nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, ją sumažinti – atsakovo UAB „Automobilių dujos“ (juridinio asmens kodas 145330320, buveinė - Dainų g. 42-29, 78286 Šiauliuose, adresas korespondencijai – J. K. sodyba „Kaukiškė“, Antalksnės k., Ignalinos r.) turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 868,86 Eur sumai palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.