- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-64-368/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01254-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB „Automobilių dujos“
- Kategorijos
- 2.5.10.2.1Neteisėta veika
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Automobilių dujos“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2384-907/2015, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Automobilių dujos“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Automobilių dujos“ 1737,72 Eur laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01 kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype yra atsakovės nelegalūs statiniai, kurie trukdo naudotis žemės sklypu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės UAB „Automobilių dujos“ 868,86 Eur laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01 kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 89,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad faktai, jog dėl atsakovės nelegalių statinių, esančių ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovė nesąžiningai sutaupė yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
Teismas iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė, jog už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu jis gautų didesnę kompensaciją, nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad žemės nuomos kaina minėtoje vietovėje išaugo, taip pat į tai, jog atsakovė yra likviduojama įmonė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) A. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) UAB „Automobilių dujos“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teigia, kad faktiškai nesinaudojo ieškovo žemės sklypu ir nevykdė jame jokios komercinės veiklos.
Mano, kad ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos.
Atsiliepdamas į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas A. K. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovės skundas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir prieštarauja teismų praktikai.
Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Automobilių dujos“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tvirtina, kad ieškovas netinkamai suformulavo reikalavimus ir jo paties veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų ieškovo A. K. ir atsakovės UAB „Automobilių dujos“ apeliaciniai skundai netenkintini.
CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.
Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovo A. K. ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo reikalavimus atsakovei UAB ,,Automobilių dujos“, 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-389-569/2012 konstatavo atsakovės statinių, esančių ieškovo žemės sklype, neteisėtumo faktą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo.
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-39-267/2013 tenkino ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Automobilių dujos“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 8000 Lt, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nustatė, kad atsakovė nuo 2004 metų neatlygintinai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio teisė į ginčo sklypą yra apribota ir suvaržyta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė, be atlygio naudodamasi nelegaliems statiniams valdyti reikalingu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, sutaupė ieškovo sąskaita, o šis atsakovės sutaupymas yra proporcingas ieškovo negautoms lėšoms (taip pat ir išlaidoms mokant žemės mokestį) ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys.
Esant prieš tai minėtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai vadovavosi teismų išaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Ieškovui neįrodžius, kad šiuo metu panašių, nei jam priklausančių, žemės sklypų nuoma yra brangesnė, nei buvo nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu, teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo teiginiais dėl didesnių nuostolių (negauto žemės sklypo didesnio nuomos mokesčio).
Teismas atmeta atsakovės skundo argumentus dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pažymi, kad antstolio pagalbos išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.).
Teismas nepasisako dėl ieškovo skundo reikalavimo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patenkino ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2384-907/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.