- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-39-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01842-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB ,,Automobilių dujos“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-39-267/2013Teisėjas Edita KavaliauskienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-01842-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 121.21.
SPRENDIMAS
2013 m. vasario 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Automobilių dujos“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės UAB ,,Automobilių dujos“ priteisti 8000,00 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už žemės sklypą ir nurodė, kad jame yra nelegalūs degalinės statiniai, priklausantys UAB ,,Automobilių dujos“. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis, kaip žemės sklypo savininkas, kiekvienais metais moka žemės mokesčius, tvarko ir prižiūri žemės sklypą, nors negali šia žeme disponuoti dėl joje esančių statinių, todėl prašė priteisti iš atsakovės UAB „Automobilių dujos“ nuomos mokestį už kiekvienus metus po 1000,00 Lt nuo 2004-01-01 iki 2012-01-01, iš viso 8000,00 Lt.
Atsakovė UAB ,,Automobilių dujos“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad, nors atsakovė faktiškai naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet su ieškovu nebuvo sudariusi nuomos sutarties. Tarp ieškovo ir atsakovės 2003-08-24 buvo sudaryta tik preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kuria sutarta, kad, kai pardavėjui A. K. bus atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, jis šį sklypą parduos atsakovei už 48000,00 Lt. Šalys susitarė dėl ateityje būsimo sandorio, tačiau ne dėl nuomos sąlygų. 2004 metais ieškovui buvo atkurta nuosavybė į 78 arus, šalys vykdė sutartį, todėl tarp šalių susiformavę panaudos teisiniai santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. K. ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis ir kad buvo sutarta mokėti žemės nuomos mokestį. Priešingai, teismas nustatė, kad 2003-08-21 tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kurios dalykas buvo tai, kad, kai tik ieškovui (pardavėjui) bus atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (žemę), ieškovas parduos žemės sklypą atsakovei (pirkėjui) už 48 000 Lt, tačiau minėtoje sutartyje nebuvo susitarimo dėl nuomos sutarties ir nuomos mokesčio. Be to, teismas nurodė, kad nuo 2003-08-21 iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis reikalavo atsakovei susimokėti nuomos mokestį už žemę ar reiškė pretenzijas, taip pat neįrodė, kad nors kartą nuomos mokestį atsakovė būtų mokėjusi. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato rašytinę žemės nuomos sutartį, o byloje nebuvo įrodymų, kad ji buvo sudaryta, tai leido teismui spręsti, jog atsakovas naudojosi žemės sklypu neatlygintinai, nes toks buvo šalių susitarimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tuo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis, ir nenagrinėjo kitų aplinkybių, jų nevertino ir nepasisakė dėl jų, ir šios aplinkybės neabejotinai turėjo esminės reikšmės teisingam sprendimui priimti ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė ne tik pati faktiškai naudojosi ir naudojasi ieškovui priklausančiu žemės sklypu, bet kurį laiką nuomojo kitiems jai priklausančius statinius, šitaip suteikdama teisę statinių nuomotojui naudotis ir ieškovui priklausančiu žemės sklypu.
2. Nurodo, kad, nors žemės nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės raštu nebuvo sudaryta, lieka faktas, jog atsakovė nuo 2004 metų, t. y. nuo tada, kai ieškovui įstatymų nustatyta tvarka buvo grąžintas natūra žemės sklypas, ant kurio stovi teisiškai neregistruoti atsakovei priklausantys statiniai, faktiškai yra užėmusi ieškovui priklausantį žemės sklypą ir juo naudojasi. Be to, ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad sutinka su tuo, jog faktiškai naudojasi žemės sklypu, todėl visiškai neabejotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo faktiniai žemės nuomos santykiai.
3. Taip pat nurodo, kad žemės nuomos santykius reglamentuoja CK 6 knygos 4 dalies XXIX skyrius. Mano, kad CK 6.547 straipsnio nuostata dėl rašytinės žemės nuomos sutarties formos nenurodo, jog šios formos nesilaikymas darytų sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Automobilių dujos“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų nei apie rašytinės, nei apie žodinės formos žemės nuomos sutarties egzistavimą, arba bent jau apie derybas dėl tokio turinio sandorio sudarymo. Mano, kad tarp šalių kilus ginčui dėl nuomos teisinių santykių buvimo ar nebuvimo, nuomos teisiniai santykiai gali būti įrodinėjami tik rašytinės formos nuomos sutartimi arba rašytiniais įrodymais apie nuomos teisinių santykių susiformavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsakovė UAB „Automobilių dujos“ ir Šiaulių miesto savivaldybė 2000-08-30 buvo sudarę valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 83, pagal kurią atsakovė nuomojosi 0,16 ha (1600 m²) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-05-06 sprendimu Nr. 7-3629 ieškovui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nuomos sutartyje numatyta žemės nuomos kaina metams – 2554,38 Lt ir žemės nuomos terminas – treji metai (33, 34, 35, 36 b. l.).
Minėtu Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2004-05-06 sprendimu Nr. 7-3629 naujajam žemės savininkui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,7848 ha žemės sklypą, kurio dalį, t. y. 0,16 ha užėmė UAB „Automobilių dujos“ pastatai ir statiniai. Tai patvirtina žemės sklypo ribų paženklinimo aktuose esantys įrašai ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus suderintame ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-12-21 sprendimu patvirtintame 1842 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo plane esantys sklypo naudotojo – atsakovo UAB „Automobilių dujos“ direktoriaus J. K. parašai (36–38 b. l.). 2007 metais, atlikus teritorijos detalųjį planavimą, ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalytas į šešis sklypus, vienam iš jų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po atidalijimo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) (38, 39–40 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „Automobilių dujos“ prievolės sumokėti 8000 Lt mokestį ieškovui A. K. už naudojimąsi minėtu žemės sklypu nuo 2004 iki 2012 metų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pateiktos nuotraukos (47 b. l.) ir Valstybės įmonės registrų centro Šiaulių filialo 2007-08-08 pranešimas Nr. 1-INF-7438 (6.5-2040/10) (43 b. l.), Šiaulių apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamento pranešimo 2004-10-13 Nr. C1-165-(7.15), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados 2010-04-26 pranešimo Nr. 40-44-6-AP-149 duomenys, 2007-07-18 patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo UAB „Automobilių dujos“ ir nuomininko A. Ž. individualios įmonės, kuria nuomininkui už sutartą mokestį leidžiama naudotis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, patvirtina, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu stovi laikini statiniai: parduotuvė-operatorinė su cisternomis C1, C2, C3, C4, stoginėmis 2I1g, 3I1g ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė), kurie Nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti, taip pat nėra įregistruotos daiktinės teisės į juos. Šių statinių naudotoju yra atsakovas UAB „Automobilių dujos“ (41–42 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje atsakovės atstovas pripažino, kad naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su tariamai tarp ginčo šalių susiklosčiusiais neatlygintinais žemės sklypo panaudos teisiniais santykiais.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusiais Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-389-569/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Automobilių dujos“, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo ir Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-753-357/2012 yra konstatuota, kad UAB „Automobilių dujos“ savavališkai rekonstruoti laikini statiniai A. K. priklausančiame žemės sklype stovi neteisėtai. Įsiteisėjusiu 2012-08-10 teismo sprendimu atsakovė UAB „Automobilių dujos“ įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę-operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją.
Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto A. K. teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė nepagrįstas išvadas, suteikdamas atsakovui teisę neatlygintinai naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinį atmetęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 punkto nuostatomis, nurodydamas, kad teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje likviduojama AB ,,Tauro bankas“ v. UAB ,,Kaišiadorių agrofirma“, byla Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, byla Nr. 3K-3-725/2001, 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje L. S. v. A. D., byla Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. S. P., byla Nr. 3K-3-7/2008).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. K. nurodė ieškinio reikalavimo pagrindą – atsakovės turimą mokėti žemės nuomos mokestį kaip kompensaciją už tai, kad atsakovė UAB „Automobilių dujos“ savo neįteisintiems statiniams eksploatuoti ir nuomoti tretiesiems asmenims naudojasi apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Konstatavęs, kad ieškovo prašomų 8000 Lt nėra pagrindo priteisti sutartinių santykių pagrindu, nes nėra šalių sudarytos žemės nuomos sutarties, o reikalavimo atlyginti nuostolius ieškovas nereiškia, teismas ieškinį atmetė, bet nesiaiškino, netyrė ir nevertino, ar yra sąlygos ieškinį patenkinti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.242 straipsnis). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas ir netinkamai atliko pareigą kvalifikuoti šalių ginčą pagal šiam taikytinas tinkamas teisės normas.
Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualios CK 6.242 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą. Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. B. M. U., byla Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. SP UAB „Vilniaus vandenys“, byla Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, byla Nr. 3K-3-196/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006). Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškiniai pagal CK 6.424 straipsnį pareiškiami tik tada, kai negalima pareikšti jokio kito ieškinio.
Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai apeliantas daugiau kaip prieš 8 metus įgijo žemės sklypą, kuriame yra atsakovui priklausantys statiniai, bet žemės sklypo naudojimo pastatų ir kitų statinių eksploatavimo poreikiui tenkinti pagrindo nenustatyta nei teisės aktu, nei teismo sprendimu, nei šalių sandoriu, nei administraciniu aktu. Atsakovas nuo 2004 metų neatlygintinai naudojasi apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o pastarasis ieškiniu reikalauja atlyginti už naudojimąsi sklypu. Taigi faktiškai ieškovo A. K. nuosavybės teisė į ginčo sklypą yra apribota ir suvaržyta, bet šis suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės ginčo žemės sklypo panaudos ar nuomos sutarties (CK 6.536, 6.538 straipsniai), taip pat nenustatyta ir neįregistruota servitutų (CK 4.124 straipsnio 1, 2 dalys) ar kitų nuosavybės teisės į šį sklypą suvaržymų. Pažymėtina, kad, sudarius nuomos sutartį arba nustačius ir įregistravus servitutą, pareiga atlyginti už naudojimąsi svetimu daiktu nuomos mokesčio ar dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo forma atsirastų tik ateityje, t. y. nuo sandorio sudarymo ar išvestinės daiktinės teisės nustatymo ir įregistravimo momento. Dėl to už laikotarpį, kuriuo nuosavybės teisės į žemės sklypą suvaržymo pagrindo nebuvo nustatyta, nors faktiškai toks suvaržymas egzistavo, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti nei skolos, nei nuostolių. Esant tokiai situacijai, pastato savininkas, neatlygintinai naudodamasis kito asmens žeme, kurioje yra jam priklausantys statiniai, sutaupo lėšų. Toks sutaupymas laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta žemės savininko valia sklypą suteikti naudotis neatlygintinai. Taigi šiuo atveju pastatų savininkas nepagrįstai praturtėja, o žemės, kurioje yra pastatai, savininkas atitinkamai negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, t. y. pastatų savininkas praturtėja žemės savininko sąskaita.
Nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad, be atlygio naudodamasi nelegaliems statiniams valdyti reikalingu apeliantui A. K. priklausančiu žemės sklypu, atsakovė UAB „Automobilių dujos“ sutaupė ieškovo sąskaita, o šis atsakovės sutaupymas yra proporcingas apelianto negautoms lėšoms (taip pat ir išlaidoms mokant žemės mokestį) ir sutaupymą bei lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys.
Byloje surinkti įrodymai, t. y. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-31 pranešime Nr. (32.1)S-10263 (45 b. l.) esantys duomenys, kad ieškovas A. K. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1842 ha sumokėjo: 2007 m. – 601,00 Lt, 2008 m. – 581,00 Lt, 2009 m. – 581,00 Lt, 2010 m. – 581,00 Lt, 2011 m. – 581,00 Lt, iš viso 2925,00 Lt žemės mokesčio, taip pat 2000-08-23 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje numatyta 0,16 ha žemės sklypo nuomos kaina – 2554,38 Lt, taip pat 2007-07-18 UAB „Automobilių dujos“ ir A. Ž. individualios įmonės patalpų nuomos sutartyje nustatyta 2360 Lt dydžio patalpų nuomos kaina, leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ieškovo prašoma priteisti 8000 Lt kompensacija už naudojimąsi jo nuosavybe, visiškai pagrįsta ir atitinka LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovės atstovo atsikirtimai, susiję su tariamai tarp ginčo šalių susiklosčiusiais žemės sklypo panaudos teisiniais santykiais pagal nebegaliojančią 2003-08-21 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, teisėjų kolegijos atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys CK 6.165 straipsnio nuostatų.
Įstatymu reglamentuota, kad nekilnojamojo daikto savininkai, laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis, gali susitarti dėl pastatams naudoti pagal paskirtį būtino žemės sklypo nuomos bei kitų būdų, pvz., servituto, Tokias išvadas patvirtina ir kitų nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, pagal kurias žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, savininkai ir šiuo sklypuose esančių statinių savininkai jiems priklausančius pastatus toliau eksploatuoja nuomos sutarties pagrindu (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis). Teisėjų kolegija įvertina bylai reikšmingas aplinkybes, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos, nes šiame sprendime jau minėtu įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-389-569/2012 konstatuotas ginčo statinių nelegalios rekonstrukcijos faktas ir atsakovė UAB „Automobilių dujos“ įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę-operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją.
Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos 6.246 straipsnio nuostatoms taikyti ir ieškinį tenkinti visiškai.
Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CK 6.246 str., 6.210 str., CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
2012-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas paliktinas galioti iki sprendimo įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1197 Lt (2, 3, 32, 69–74, 111, 115 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Automobilių dujos“, įmonės kodas 145330320, adresas Dainų g. 42-29, LT-78286 Šiauliai, 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2012-03-22) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1197 Lt (vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidas.
2012-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.