- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 2-389-569/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Andriui Kazakevičiui Lietuvos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Alfonsui Dankisui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB ,,Automobilių dujos‘‘, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybei, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. prašo įpareigoti atsakovą UAB ,,Automobilių dujos‘‘ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3 C 4, stoginėmis 2I1g., 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 7-3629 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,7848 ha. 2006 metais atlikus teritorijos detalųjį planavimą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į šešis sklypus. Viename iš šių žemės sklypų, kuriam po atidalijimo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu stovi statiniai - parduotuvė -operatorinė su cisternomis Cl, C2, C3 C4, stoginėmis 2I1 g, 3Ilg ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė), - kurie Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti. Taip pat nėra įregistruotos ir daiktinės teisės į šiuos statinius. Šie statiniai priklauso atsakovui UAB,,Automobilių dujos‘‘. Kadangi statiniai yra teisiškai neregistruoti, mano, kad jie pastatyti neturint atitinkamų leidimų ar suderinimų, kas faktiškai atitinka savavališką statybą. Dėl šių statinių faktinio buvimo jam priklausančiame žemės sklype aš negaliu tinkamai juo disponuoti, dėl ko yra pažeidžiamos jo, kaip žemės savininko, teisės nevaržomai naudotis man priklausančiu turtu. Jis ne kartą prašė atsakovą nusigriauti statinius, tačiau tai nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje yra įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje yra įtvirtintos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl savavališkų statybų, turi teisę kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį arba jį nugriauti (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pažymėtina, kad statinių pertvarkymas tikslingas tuomet, kai yra pažeidžiami statinio projekto sprendiniai ir jų ištaisymas yra įmanomas. Tuo tarpu, kai statiniai pastatyti neturint leidimų ar kitų suderinimų, būtina tokius statinius nugriauti. Iš bylos dokumentų matyti, kad jam priklausančiame žemės sklype esantys statiniai pastatyti be jokių leidimų ar kitų būtinų suderinimų, teisiškai neregistruoti. Šie statiniai buvo pastatyti dar iki nuosavybės teisių į jam priklausantį žemės sklypą atkūrimo, kaip laikini statiniai, kurie vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi yra skirti naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Minėta, nuosavybės teisės man buvo atkurtos į 0,7848 ha žemės plotą su jame jau esančiais nelegaliais statiniais, kadangi atsakingų institucijų darbuotojai nurodė, kad jei aš atsisakysiu tokios būklės žemės sklypo, tai nuosavybės teisės natūra į šį žemės sklypą jam nebus atkurtos apskritai. Su atsakovu jis buvo sudaręs preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas ketino pirkti sklypą, kuriame stovi degalinė. Tuo tikslu jis suformavo 18 arų sklypą, apie tai pranešė atsakovui, laukė, kada jis sklypą pirks, tačiau atsakymo nesulaukė. Po to atsakovas atsisakė pirkti žemės sklypą, nes jo kaina jam pasirodė per didelė. Nors atsakovas nurodo, kad jis buvo suklaidintas dėl jų pastatų teisėtumo statuso, tačiau jam pastatų statusas buvo žinomas – tai buvo laikinas statinys, kurio vietoje atsakovas be leidimo suprojektavo kitą statinį, jį padidino 4,55 karto ir iš konteinerinės degalinės pasistatė didesnę, neturėdamas tam leidimo. Naujai pastatytas pastatas yra pastatytas nelegaliai ir jis turi būti nugriaunamas. Šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas numato, kad teismas gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą statytojui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 p. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, o šiame punkte kalbama apie būtinumą turėti sklypo savininko arba valdytojo sutikimą, kurio jis neturi ir jis neketina tokio sutikimo duoti.
Taip pat prašo taikyti advokatui Andriui Kazakevičiui Lietuvos Respublikos CPK 95str. už piktnaudžiavimą procesu. Mano, kad atsakovo atstovas, inicijuodamas bylas administraciniuose teismuose dėl degalinės statinių įteisinimo, vilkino jo bylos nagrinėjimą dėl pažeistų teisių gynimo, nors kaip praktikuojantis advokatas turėjo žinoti, kad be jo, kaip žemės sklypo savininko, sutikimo tai padaryti draudžia teisės aktai. Be to, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad egzistuoja leidimas dėl degalinės rekonstrukcijos, nors tokio leidimo nėra, įsipareigojo pateikti statybos techninę dokumentaciją, nors jos nepateikė. 2009-04-22 parengiamojo posėdžio metu pareiškė prašymą kviesti statybos inspekcijos specialistą, nors šį prašymą galėjo pareikšti pateikdamas atsiliepimą. 2009-05-19 jis pareiškė prašymą skirti kitą parengiamąjį posėdį, nes pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu. 2009-07-01 bylos nagrinėjimas atidėtas, nes advokatas prašė bylą stabdyti, kol bus išspręstas skundo priėmimo klausimas administraciniame teisme. 2009-09-21 advokato paprašymu bylos nagrinėjimas atidėtas, kol bus išspręstas skundo priėmimo klausimas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme. 2009-11-05 advokato prašymu bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus išnagrinėtas ginčas administraciniame teisme. 2011-07-12 teismo posėdyje advokato prašymu bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus išspręstas administracinis ginčas. 2012-05-15 bylos nagrinėjimas atidėtas advokatui neatvykus į teismą, kadangi jis dalyvavo kitame teismo posėdyje, nors galėjo teismą prašyti pakeisti datą. Mano, kad inicijuodamas nepagrįstas bylas administraciniuose teismuose ir savo prašymais kreipdamasis į įvairias institucijas, advokatas A.Kazakevičius vilkino bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas Andrius Kazakevičius su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodė, kad pagal savo pobūdį ieškovui priklausančiame žemės sklype šiuo metu stovinti atsakovo degalinė nėra laikinas statinys, ji yra rekonstruota ir atitinka nuolatinio pobūdžio statinio reikalavimus, be to, jos negalima laikyti nelegalia. Atsakovui pradėjus laikinos degalinės statybos procedūrą žemės sklypas, kuriame stovi degalinė, dar nepriklausė ieškovui. Ruošiantis statyti šį statinį, buvo gautas projektavimo sąlygų sąvadas, padarytas projektas, išduotas statybos leidimas, pastačius degalinę 1998-03-03 statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovui nusprendus rekonstruoti degalinę, 1999-05-19 buvo kreiptasi dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo degalinės rekonstrukcijai. Parengus projektą degalinės rekonstrukcijai, jis buvo suderintas su visomis institucijomis, 1999-07-13 jis buvo patvirtintas Šiaulių vyriausiojo architekto. Tuo metu ieškovui nuosavybės teisė į žemę taip pat dar nebuvo atstatyta. Atsakovui tuo metu buvo išaiškinta, kad leidimas degalinės statybai galioja iki 2002 metų ir naujas leidimas rekonstrukcijai yra nereikalingas, nes rekonstruojama tik dalis degalinės. Iki 2002 metų degalinė buvo baigta rekonstruoti, t.y. statybos darbai buvo baigti 2000 metais. Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo atsakovas nesikreipė, priežastys jam nėra žinomos. Degalinės kadastriniai matavimai buvo pradėti daryti 2000-08-02, jie nebuvo baigti, nes atsakovas įrenginėjo vėdinimo sistemą. Jo nuomone, šiuo metu laikinio statinio statusą turi cisternos, stoginė, asfalto danga, o degalinės statinys po rekonstrukcijos tapo nuolatinio pobūdžio statiniu, kas matyti iš atliktų kadastrinių matavimų. Visi ginčai administraciniame teisme, kuriuos inicijavo atsakovas, vyko dėl leidimo degalinei rekonstruoti išdavimo. Dėl šios priežasties ir buvo kreiptasi į statybos priežiūros inspekciją su prašymu sudaryti komisiją, kad atsakovas galėtų šį statinį įteisinti.
Be to, ieškovas, atkurdamas nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame yra atsakovo degalinė, elgėsi nesąžiningai. 2003-08-21 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo, pagal kurią atsakovas ketino iš ieškovo nupirkti žemės sklypą, kuriame stovi degalinė. Jei atsakovas nebūtų sutikęs nupirkti šį žemės sklypą, ieškovui nebūtų buvę galima atsakyti nuosavybės teisę į šį sklypą, nes atsakovo sutartis dėl žemės sklypo nuomos degalinei galiojo iki 2003 metų pabaigos ir tik pasibaigus sutarčiai buvo galima reikalauti, kad atsakovas nusikeltų statinius, žemės nuomos sutartis su atsakovu nebuvo pratęsta tik dėl to, kad atsakovas ketino įsigyti šį žemės sklypą. Atsakovas, pasirašydamas preliminarią sutartį, prarado galimybę pratęsti žemės nuomos sutartį. 2004 metais ieškovui buvo atkurta nuosavybės teisė į tą žemės sklypą, kuriame stovi atsakovo degalinė, todėl buvo galima sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį. Ieškovas apie nuosavybės atkūrimą informavo atsakovą, kaip buvo numatyta sutartyje, tik nurodė, kad atsisako vykdyti sutartį ir ją vykdys tik tada, kada bus suformuotas 16 arų sklypas. Sklypo atidalijimas buvo parengtas 2006 m. 2007 m. kovo mėnesį buvo atidalintas 18 arų sklypas, o spalio mėnesio pabaigoje įregistruota nuosavybė. 2008-02-26 ieškovas raštu informavo atsakovą, kad jis nebeturi pareigos parduoti žemės sklypą. Ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį, atėmė iš atsakovo galimybę pratęsti žemės sklypo nuomą. Šiuo metu galiojantis statybos įstatymas numato galimybė įteisinti statinius, todėl mano, kad yra galimybė įteisinti degalinę. Šiuo metu atsakovas yra pateikęs Šiaulių miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovui pradėjus šį procesą, jo nuomone, negalima nagrinėti šios bylos. Kadangi byla nagrinėjama, atsižvelgiant į ieškovo nesąžiningą elgesį, prašo teismo taikyti LR Statybos įstatyme numatytą galimybę leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Be to, atsakovo nuomone, ieškovo suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs – iš ieškinio nėra galimybės suprasti, kokius būtent statinius ieškovas prašo nugriauti, nes nėra oficialaus plano su statinių žymėjimu. Atsakovo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti visi degalinės statiniai, esantys šiuo metu ieškovo žemės sklype. Be to, neaišku, kokius reikalavimus ieškovas kelia prašydamas sutvarkyti teritoriją.
Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo taikyti jam LR CPK 95 str. už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad advokatas turi visais teisėtais būdais ginti kliento interesus, neperžengdamas tam tikrų ribų. Nei vienas sprendimas šioje byloje nebuvo priimtas jo vienašališkai, visi sprendimai buvo derinti su klientu. Nei vienas iš šių sprendimų nebūtų galėjęs sukelti teisinių pasekmių, jeigu teismas tų sprendimų nebūtų patvirtinęs. Byla buvo ne kartą sustabdyta, tačiau apeliacinė instancija nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Būtent bylos sustabdymas lėmė bylos nagrinėjimo trukmę. Atsižvelgus į posėdžių skaičių, bylos nagrinėjimas vyko gana sparčiai. Bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl ieškovo pateikto nekvalifikuoto ieškinio, neįtrauktų į procesą asmenų. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra pareiškęs nei vieno prašymo išreikalauti įrodymus, kurių jis negalėjo pateikti pats. 2012-05-15 teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, nes prieš gaunat pranešimą atvykti į šį posėdį jau buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą tą pačią dieną pas teisėją A. Martinavičių Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Alfonsas Dankisas nurodė, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Šiai dienai galiojantis Statybos įstatymas leidžia įteisinti savavališkai pastatytus pastatus, jeigu statytojas parengs projektą ir gaus leidimą statyti su visais suderinimais. Atsakovas, siekdamas įteisinti degalinės statinius, turėtų gauti architektūrinius reikalavimus, parengti statinio projektą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, atlikti jo derinimo procedūrą ir gauti leidimą statybai. Tokį prašymą atsakovas yra pateikęs savivaldybei, kuri jam per 5 dienas pateiks raštišką nurodymą, ką jis turi atlikti ir pateikti papildomai, informuos jų tarnybą apie savavališkai pastatytą statinį. Tačiau kad gautų leidimą statybai, statytojas turi žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba kitais teisės aktais nustatyta tvarka. Statytojas turi turėti teisę į žemės sklypą arba jį nuomoti, kad būtų galima pradėti procedūrą dėl statinių įteisinimo. Kol atsakovas nepateiks savivaldybei duomenų, kad jis žemės sklypą, kuriame stovi degalinė, valdo arba nuomoja, tol nebus išduodamas statybos leidimas. 1998 m. atsakovui buvo išduotas leidimas laikinai degalinės statybai, pagal tuo metu galiojusius norminius aktus ji galėjo stovėti 3 metus, po to šis terminas ne kartą keitėsi. Degalinė buvo pripažinta tinkama naudoti ir jos kaip laikino statinio įregistruoti nereikėjo. Atsakovui nusprendus rekonstruoti degalinę, buvo būtinas leidimas statybai. Nors matyti, kad atsakovas turėjo suderintą projektą, šiuo metu negalima pasakyti, kodėl nebuvo išduotas leidimas statyti. Šiai dienai laikinas statinys gali būti bet kuris statinys iki 2000 kv.m., kuriam nustatomas 3 metų naudojimo terminas. Po to statinys turi būti nugriautas arba jo naudojimo terminas gali būti pratęstas. Ieškinys yra teisėtas, nes statiniai stovi ant ieškovo žemės sklypo ir jis neduoda sutikimo atsakovui valdyti sklypą, taip pat jo nėra perleidęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (I t. b.l. 8), kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui A. K.. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymoje nurodyta (I t. b.l. 7), kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatai – parduotuvė – operatorinė su cisternomis C 1, C 2, C 3, C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, ir kiemo statiniai (tvora, aikštelė). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvados matyti (I t. b.l. 23, 24), kad į šį žemės sklypą ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, kuris, jo pageidavimu, vėliau buvo išskaidytas į mažesnius sklypus. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad atsakovui UAB ,,Automobilių dujos‘‘ priklausanti degalinė šiuo metu randasi viename iš šių žemės sklypų, t.y. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas nugriauti degalinę, nes degalinės statiniai stovi jo žemėje, kaip savininkas jis negali naudotis žemės sklypu, nors moka už jį žemės mokestį. Ieškovas nurodė, kad šie statiniai yra laikini ir rekonstruoti savavališkai, todėl turi būti nugriauti. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal savo pobūdį po rekonstrukcijos degalinė atitinka nuolatiniam statiniui keliamus reikalavimus, todėl jos negalima laikyti laikinu statiniu, atsakovas rekonstrukcijai yra gavęs projektavimo sąlygų sąvadą, parengęs projektą ir jį suderinęs, o dėl leidimo statybai šiuo metu yra pateikęs prašymą. Kaip nurodė atsakovo atstovas, šiuo metu ieškovui priklausančiame žemės sklype degalinė buvo pastatyta 1998 metais kaip laikinas statinys. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos pateiktos išvados matyti (I t. b.l. 23,24), kad atsakovui 1997 m. spalio 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. 255 laikinai skystų dujų degalinei, o 1998m. kovo 3d. ji buvo pripažinta tinkama naudoti. Iš pateiktų teismui projektavimo sąlygų (I t. b.l. 72), degalinės techninio projekto (I t. 53-71) matyti, kad 1999 metais buvo paruoštas ir suderintas projektas degalinės rekonstrukcijai, iš turto vertinimo ataskaitos matyti (II t. b.l. 164), kad degalinė buvo rekonstruota. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rekonstruojama degalinės operatorinė (I t. b.l. 56). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktos informacijos matyti (I t. b.l. 44), kad statybos leidimo rekonstruoti skystų dujų degalinę nerasta. Atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas neturėjo leidimo rekonstruoti degalinę, nes jam buvo pasakyta, kad tokio leidimo nereikia, kas suteikė tokią informaciją – nenurodė. Tačiau tuo metu galiojančio 1996-03-19 LR Statybos įstatymo Nr. I-1240 18str. numatė, jog statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi tik gavus apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti ar griauti. 1999-10-04 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtintame Organizaciniame tvarkomajame techniniame reglamente dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos numatyti statiniai ir darbai, kuriuos galima atlikti be statybos leidimo. Pagal šio STR reikalavimus degalinės rekonstrukcijai leidimas buvo reikalingas. Kadangi atsakovas degalinės operatorinės rekonstrukciją pradėjo neturėdamas tokio leidimo, teismas daro išvadą, kad šio statinio rekonstrukcija atlikta neteisėtai. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal savo pobūdį degalinės statiniai nebeatitinka laikino statinio sąvokos, jie po rekonstrukcijos priskirtini prie nuolatinio pobūdžio statinių. Tačiau dėl to, kad statinys po rekonstrukcijos tapo didesnis, automatiškai jo statusas nepasikeičia, nes jis rekonstruotas be leidimo rekonstruoti statinį. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu sutiko, kad kiti statiniai šiuo metu turi laikinų statinių statusą, jų naudojimo terminas jau pasibaigęs. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo statiniai, priklauso ieškovui. Atsakovas neturi teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, dėl servituto nustatymo nesikreipė, neginčijo sprendimo, kuriuo buvo atkurta ieškovui nuosavybės teisė į žemę, ant kurios stovi degalinės statiniai. Degalinės operatorinė rekonstruota į didesnį statinį neteisėtai, t.y. savavališkai. Pagal LR Statybos įstatymą savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidžiant esminius statinio sprendinius. Visi degalinės statiniai yra laikini. Laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, kuris gali būti pratęstas. Šiuo metu atsakovui priklausančių degalinės statinių kaip laikinų statinių terminas nėra pratęstas. Todėl atsakovo argumentai, kad degalinės statiniai ieškovui priklausančiame žemės sklype stovi teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas šiuo metu yra pateikęs Šiaulių miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jo nuomone, pradėjus šį procesą, negalima nagrinėti šios bylos. Tačiau teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl šios priežasties stabdyti bylą, todėl tokio prašymo teismas nesprendė. Atsakovo atstovas posėdžio metu pareiškė prašymą taikyti LR Statybos įstatyme numatytą galimybę leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes ieškovas elgėsi nesąžiningai. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas buvo sudaręs preliminarią sutartį su ieškovu dėl žemės sklypo, kuriame yra degalinės statiniai, pirkimo, tačiau ji nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės, o atsakovas prarado galimybę pratęsti valstybės žemės nuomos sutartį, nors tokią galimybę turėjo. Tačiau teismas, nagrinėdamas ginčą dėl statinių nugriovimo, negali spręsti, dėl kieno kaltės buvo neįvykdyta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis, nes šių klausimų nagrinėjimas išeitų už ieškinio ribų. LR Statybos įstatymo 28str. 7p. 1p.p. numato teismui galimybę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23str. 1d. 5p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Šio straipsnio 8p. numato, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, savavališkos statybos šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas specialiai sudarė preliminarią sutartį su atsakovu, norėdamas, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą ir neketindamas šios žemės parduoti, tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, pagal 28str. 7p.1pp. numatyta, kad teismas gali nustatyti terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23str. 1d. 5p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 23str. 1d. 5p. kalbama apie žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad tokio dokumento atsakovas šiuo metu neturi, o ieškovas nurodė, kad tokio sutikimo nedavė ir neduos. Todėl vien dėl šios priežasties negalima taikyti LR Statybos įstatymo 28str. 7p. 1p.p atsakovo atžvilgiu. Teismas taip atkreipia dėmesį į tai, kad toks prašymas yra pareikštas bylos nagrinėjimo metu, neįformintas priešieškiniu, todėl nelaikytinas ieškinio reikalavimu.
Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovo suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs – iš ieškinio negalima suprasti, kokius būtent statinius ieškovas prašo nugriauti, nes nėra oficialaus plano su statinių žymėjimu. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, juos suformulavo atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro pažymą. Išdėstant ieškinio reikalavimą yra išvardinti statiniai, kuriuos jis prašo nugriauti, todėl sudaryti oficialų planą, kuriame jie būtų pažymėti, jokios būtinybės nėra. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu stovintys degalinės statiniai yra nurodyti kadastrinių matavimų byloje, kuria ieškovas galėjo remtis, ši byla pateikta paskutinio teismo posėdžio metu. Be to, iš atsakovo degalinės kadastrinių matavimų ir projekto aiškinamojo rašto matyti, kad buvo rekonstruota operatorinė, kiti statiniai yra likę. Savo ieškiniu ieškovas prašo nugriauti ir šį statinį. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad įpareigojimas sutvarkyti teritoriją taip pat nėra aiškus, jei sprendimas būtų patenkintas, kiltų neaiškumų vykdant šį įsipareigojimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos teritorijos sutvarkymas, nugriovus statinius, pagal LR Statybos įstatymo nuostatas reiškia statybvietės atstatymą į buvusią padėtį.
Pagal LR CK 4.37str. 1d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teise objektą ir juo disponuoti. LR CK 4.98str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo degalinės statiniai, kurie yra ieškovo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra laikini statiniai, kurių naudojimo terminas yra seniai pasibaigęs, vieno iš šių statinių – operatorinės – rekonstrukcija atlikta savavališkai, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas nugriauti jam priklausančius degalinės statinius ir sutvarkyti teritoriją (LR CK 4.98str., LR Statybos įstatymo 28str. 7p. 2pp., 35str. 1p.3pp.).
Ieškovas pareiškė prašymą taikyti atsakovo atstovui 95str. už piktnaudžiavimą procesu. Iš esmės ieškovas savo prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovo atstovas inicijavo nepagrįstas bylas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, prašydamas stabdyti ar atidėti šią civilinę bylą, kol bus išspręsta administracinė byla, tokiu būdu vilkino bylos nagrinėjimą. Tačiau kadangi skundai buvo teikiami Šiaulių apygardos administraciniam teismui, teismas negali vertinti šių skundų pagrįstumo, tuo labiau, kad vienas iš Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimų pagal atsakovo skundą buvo panaikintas Aukštesnės instancijos teismo. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo priimta nutartis sustabdyti civilinę bylą, 2011-07-12 nutarties sustabdyti bylą teisėtumą patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas. LR CPK 95str. numato, kad šiame straipsnyje numatytos pasekmės kyla už nepagrįstai pareikštą ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą, o šiuo atveju skundai buvo teikiami kitam teismui. Ieškovas nurodė, kad atstovas nepagrįstai prašė įtraukti į procesą naujus proceso dalyvius, tačiau jie į procesą buvo įtraukti teismo nutartimi ir, teismo nuomone, pagrįstai. Atsakovo atstovas neatvyko į bylos nagrinėjimą 2012-05-15, tačiau tuo metu dalyvavo kitos bylos nagrinėjime Šiaulių miesto apylinkės teisme. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovo atstovas A.Kazakevičius piktnaudžiavo procesu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, teikdamas tokį pareiškimą, nenurodė, ar prašo priteisti jam nuostolius, ar skirti baudą atstovui.
Vadovaujantis LR CPK 93str., patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 127 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų. LR CPK 98str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovas pateikė prašymą su advokato išlaidų paskaičiavimu (II t. 161-163). Ieškovas nurodo, kad už ieškinio paruošimą sumokėjo advokatui 700 Lt. Teismo nuomone, ši suma nėra per didelė ir priteistina ieškovui. Tačiau už advokato atstovavimą byloje ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra per didelės. Jos ženkliai viršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymas dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo). Šiose rekomendacijose numatoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos. Bylos nagrinėjimo metu, kai ieškovė dalyvavo posėdžiuose, minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt. Todėl už atstovavimą 2009-04-22 posėdyje už 2,5 valandos (suapvalinus 3 valandos) ieškovui priteistina 360 Lt, už atstovavimą 2009-05-19 posėdyje už 1 valandą – 120 Lt, už atstovavimą 2009-07-01 posėdyje už 1 valandą – 120 Lt . Viso už advokato pagalbą priteistina ieškovui 1300 Lt. Teismas laiko nepagrįstą ieškovo prašymą priteisti išlaidas, kurias jis patyrė sumokėdamas atstovei už pasiruošimą bylai prieš kiekvieną posėdį, nes atstovė ruošė ieškovo ieškinį ir bylos aplinkybės jai buvo žinomos. Atmestinas ieškovo prašymas priteisti išlaidas už dokumentų išsiuntimą (I t. b.l. 11,47), nes šios išlaidos nėra procesinės, jos atsirado ieškovui susirašinėjant su atsakovu dėl preliminarios sutarties. Taip pat atmestinas prašymas dėl kopijavimo išlaidų priteisimo ieškovui, nes ieškovas bylos dokumentų kopijas darėsi savo patogumui, šios išlaidos nebuvo būtinos, proceso dalyvis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti iš jos išrašus, nekopijuojant bylos dokumentų. Vadovaujantis LR CPK 96str., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos – 24,45 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas
n u sprendė:
Ieškinį patenkinti.
Įpareigoti atsakovą UAB ,,Automobilių dujos‘‘ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statinius: parduotuvę – operatorinę su cisternomis C 1, C 2, C 3 C 4, stoginėmis 2I1g, 3I1g, kiemo statinius (tvorą, aikštelę), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją.
Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo UAB,,Automobilių dujos‘‘ 1427 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB,,Automobilių dujos‘‘ 24,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Atmesti ieškovo A. K. prašymą dėl Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 95str. taikymo atsakovo atstovui Andriui Kazakevičiui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.